Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-212-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-21
Bylos Nr.: 2A-212-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02687-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: Y. A. N., L. L.
Ieškovas: P. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-212-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02687-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Y. A. N. (Y. A. N.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų reikalavimų, atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N. ir atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kitų reikalavimų, bei pagal atsakovės pagal priešieškinį L. L. ieškinį P. N. ir Y. A. N. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu (2021 m. gegužės 13 d. patikslintas ieškinys, reg. Nr. DOK-61958, 15 t., b. l. 109–126) prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp Y. A. N. ir P. N. nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl Y. A. N. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardę – N. ir vyrui pavardę – N.; 3) nustatyti L. N. (L. N.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo Y. A. N. sūnaus L. N. išlaikymui 500,00 Eur sumą, mokant ją kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 10 d., indeksuojant ją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės; 5) nepilnamečio sūnaus L. N. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkymą pavesti ieškovei; 6) nustatyti tokią vaiko tėvo Y. A. N. bendravimo su vaiku tvarką: 6.1) vaiko tėvas Y. A. N. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį vaiką L. N. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį, paimant vaiką iš darželio arba vaiko gyvenamosios vietos ir pirmadienį grąžinant vaiką į darželį arba į jo gyvenamąją vietą, paimant ir paliekant vaiką motinai ar asmeniui, kuriuo vaiko motina pasitiki. Pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena; 6.2) vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vaiko tėvas Y. A. N. turi teisę ir pareigą paimti nepilnametį vaiką L. N. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžinant sekmadienį 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, paimant ir paliekant vaiką motinai ar asmeniui, kuriuo vaiko motina pasitiki. Pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena; 6.3) vaiko tėvas pasiima bendravimui vaiką antrą šv. Velykų, šv. Kalėdų dieną, taip pat Tėvo dieną, vaiko gimtadienio dienomis. Vaiko gimtadienio dienomis bendravimas vyksta rotacijos principu, pradedant nuo 2018 m., kai vaikas gimtadienio dieną praleidžia su atsakovu. Nurodytomis dienomis atsakovas sūnų pasiima 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. pristato atgal į vaiko gyvenamąją vietą, paimant ir paliekant vaiką motinai ar asmeniui, kuriuo vaiko motina pasitiki; 6.4) vaiko motina bendrauja su vaiku Motinos dieną; 6.5) vaiko motinos kasmetinių atostogų metu netaikoma šioje sutartyje numatyta vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka; 6.6) vaiko tėvo kasmetinių atostogų metu vaiko tėvas su vaiku bendrauja atostogaujant Lietuvoje 5 dienas iš eilės du kartus per metus su sąlyga, kad nevyks į užsienį; 6.7) kol vaikui nėra 16 metų, vaiko tėvas negali vaiko išvežti į užsienį. Jei seneliai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), nori aplankyti vaikaitį, jie gali atvykti, apsistoti viešbutyje ir leisti laiką kartu vyro vaiko priežiūros dienomis ar vyro atostogų metu; 6.8) jei vaikas serga, tai vaikas gydomas namuose, vaiko gyvenamojoje vietoje. Jei vaikas serga ir gydomas ligoninėje, vaiko tėvas gali aplankyti sūnų; 6.9) jeigu bet kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą, jis (ji) privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei 7 (septynios) dienos prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą iš tėvų, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis raštiškai; 6.10) apie tai, jog vaiko tėvas ketina pasinaudoti bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas turi pareigą informuoti vaiko motiną prieš 3 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu, o apie ketinimą pasinaudoti atostogomis – prieš mėnesį; 7) padalinti santuokos metu įgytą turtą, t. y. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2 000,00 Eur taip: po santuokos nutraukimo P. N. nuosavybėn priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini). Y. A. N. naudai priteisti 1000,00 Eur piniginę kompensaciją iš P. N.; 8) padalinti santuokos metu įgytą turtą taip: priteisti Y. A. N. nuosavybėn sekantį turtą natūra: televizorių, DVD grotuvą, mikrobangų krosnelę, arbatinuką, svarstykles, elektrinę blynų keptuvę, lygintuvą, patalynę, antklodę, pagalves, lovatieses, šluotą su kibiru, lėkštes, dubenėlius, puodelius, puodus, keptuvę, stalo įrankius, kuriuos atsakovas yra išsivežęs. Priteisti P. N. nuosavybėn sekantį turtą natūra: 2 sofas „Miglė“, sofą „Laura“, virtuvinius baldus, miegamojo baldus, čiužinį, vonios baldų komplektą, spintą, sieninę spintą, komodą, orkaitę, kaitlentę, garų rinkiklį. Y. A. N. naudai priteisti 660,00 Eur piniginę kompensaciją iš P. N.; 9) priteisti P. N. naudai 14 478,00 Eur piniginių lėšų iš Y. A. N.; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. N.. Gyvendama santuokoje jų šeima nebuvo laiminga: atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį, ekonominį smurtą, ją žemino dėl socialinės padėties, išvaizdos, kilmės, išsilavinimo ir pan. Atsakovas nepadėjo atlikti namų ruošos darbų, prižiūrėti vaiko, žemino ieškovę ir jos artimuosius, grindė santykius nepasitikėjimu ir nepagarba, t. y. santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas gyvena su kita moterimi, taigi nesistengė išsaugoti šeimos. Šiuo metu šalių mažametis sūnus gyvena su ieškove gyvenamajame name, kur vaikas turi asmeninę erdvę. Vaikas jaučiasi saugus vaiko motinos, močiutės, prosenelės ir jam artimų žmonių aplinkoje, jie nuo gimimo dalyvauja vaiko gyvenime, o vaiko tėvui užtikrinama galimybė bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas ne visada supranta vaiko poreikius, negeba tinkamai rūpintis vaiku (sergančiam vaikui nepaduoda vaistų, nudegus kojytėms, nesikreipė į medikus, nesupranta sergančio vaiko sveikatos būklės, duoda per aštrų maistą), stokoja atjautos. Atsakovas neskaito vaikui pasakų, su vaiku nuolat žiūri filmukus per televizorių ar kompiuterį. Vaikas yra skundęsis, kad atsakovas jį skriaudžia, muša per veidą. Atsakovas vaikui priekaištauja dėl mitybos, formuoja vaikui nepilnavertiškumo jausmą akcentuodamas jo nutukimą. Atsakovas praktiškai neperka vaikui drabužių, batų, kanceliarinių prekių, paėmęs vaiką iš darželio naujais, tvarkingais drabužėliais, vaiką grąžina išaugta, nutrinta ar suplyšusia apranga, sau pasilikdamas naujus vaiko daiktus. Atsakovas iš pykčio ir keršto formuoja ypatingai neigiamą nuomonę apie ieškovę ir jos artimuosius, ją ir juos žemina ir menkina. Vaikas šiuo metu jaučiasi saugus, ieškovė rūpinasi harmoningu vaiko vystymusi ir vaiko teisių įgyvendinimu, užtikrina vaiko tėvo su vaiku bendravimą, todėl keisti šios situacijos nėra pagrindo.

3. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 280,00 Eur maistui, apie 50,00 Eur darželio mokesčiui, 90,00 Eur draudimo įmokai į „Saugaus vaiko fondą“, apie 900,00 Eur kitų poreikių tenkinimui (sveikatai, drabužių, higienos priemonių įsigijimui, avalynės, žaislų įsigijimui, laisvalaikio, sveikatinimo paslaugoms, pažintinėms kelionėms, kultūriniams renginiams, atostogoms ir kt.), 236,00 Eur bendrų poreikių patenkinimui (namo priežiūra – šildymo ir vandentiekio eksploatavimo išlaidos, elektra, internetas, šiukšlių išvežimas, žolės pjovimas, kuras automobiliui ir kt.). Prašomas iš atsakovo priteisti materialinio išlaikymo sūnui dydis, 500,00 Eur suma, proporcingai atitiktų jos ir atsakovo turtinę padėti, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei atitiktų būtinuosius ir minimalius vaiko poreikius bei užtikrintų būtinas sąlygas jam augti ir vystytis. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos vaiko tėvo su vaiku bendravimo tvarkos ne visi punktai pasitvirtino praktikoje, neatitinka vaiko poreikių ir interesų bei pažeidžia jos privatumą. Vaikas iš esmės gyvena dvejose vietose, o tai nėra gerai.

4. Gyvendami santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė abipusiu sutarimu yra 2 000,00 Eur, priteistina jai, priteisiant atsakovui 1 000,00 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovo sumokėti mokesčiai nuo gaunamų pajamų netrauktini į bendrą sutuoktinių turto balansą. Po santuokos sudarymo atsakovas iš darbdavio (verslo partnerių) įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 94 865,20 Eur sumą, šios pajamos, atskaičius 21 397,00 Eur mokesčius, taip pat gautos dovanos (3 740,00 Eur gauta vestuvių proga, 1420,00 Eur gimus vaikui), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šeima išleido 28 000,00 Eur pragyvenimui, skiriant po 500,00 Eur asmeniui. Taip pat patirtos 10 556,00 Eur išlaidos patalpų įrengimui, 4 971,00 Eur išleista baldams, 3 287,00 Eur pinigų suma išleista buitinei technikai, taip pat atimama 3 000,00 Eur pinigų suma, išleista automobiliui. Likusi suma sudaro 28 957,00 Eur, kuri pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintina per pusę.

5. Atsakovo prašymas padalinti gyvenamąjį namą, esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais netenkintinas, nes minėtas turtas nuosavybės teise priklauso jos motinai ir nėra santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, kuris gali būti pripažintinas bendrąja jungine nuosavybe.

6. Pagal šiuo metu teikiamus ir išsaugotus pirkimo dokumentus, per visą santuokos laikotarpį patalpų vidaus įrengimui buvo panaudota apie 10 556,00 Eur: baldams – apie 4 971,00 Eur, buitinei technikai – apie 3 286,88 Eur, pragyvenimui kiekvienam asmeniui išleista po 500,00 eurų per mėnesį (bendra suma 28 000,00 Eur (1 000,00 Eur x 28 mėnesiai). Šildymui buvo išleista apie 4 000,00 Eur, elektrai apie 2 240,00 Eur (80 Eur x 28). Pervedimais savo motinai ji sumokėjo 1 370,00 Eur už elektrą. Atsakovas atidėdavo dalį pinigų sumokėti mokesčiams už savo veiklą, taip pat pirko automobilį iš savo senelių. Atsakovas priešieškiniu klaidina, kad į gyvenamąsias patalpas investavo apie 70 000,00 eurų. Atsakovas per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra nuo santuokos pradžios ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo datos (2017 m. spalio 31 d.), pervedė 58 200,00 eurų pinigų sumą (3 t., b. l. 81–84), iš kurios šeima gyveno, pirko namų apyvokos daiktų, skyrė pinigų kitoms reikmėms. Ieškovė dėl nėštumo nedirbo nuo (duomenys neskelbtini). Jokių prieš santuoką atsakovo išgrynintų 3 700,00 Eur (2015-05-18, 2015-06-03, 2015-06-04, 2015-06-08, 2015-06-29) į gyvenamųjų patalpų įrengimą neinvestavo ir šių pinigų ji negavo, atsakovas šiuos pinigus panaudojo artimųjų viešnagei. Pagal tikslinius pervedimus atsakovas gyvenamųjų patalpų pagerinimui ir namų apyvokos reikmėms pervedė 26 000,00 eurų (2015-07-08, 2015-07-23, 2015-09-21, 2015-11-19, 2017-04-18). Pervedimų paskirtyje atsakovas nurodo, kad suma vedama „žmonai ir namui“. 28 000 eurų yra pragyvenimo išlaidos, 3 000 eurų buvo skirta „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui įsigyti, dalis pinigų skirta kitoms reikmėms. 2017 m. balandžio 18 d. atsakovas taip pat pervedė 2 000,00 eurų lauko terasai ir takelių įrengimui, tačiau šių pinigų neužteko ir darbai buvo baigti gavus gyvenamųjų patalpų savininkei paskolą. (duomenys neskelbtini) šeima atsikėlė gyventi į įrengtas patalpas, nuo tada iki (duomenys neskelbtini) patalpos nebuvo pasikeitusios, todėl nesuprantama, kodėl ieškovas aiškina, kad visi pervesti pinigai buvo panaudoti įrengti gyvenamąsias patalpas. Ieškovė per 2014 metus uždirbo 20 536,92 Eur, iki (duomenys neskelbtini) dar 1 1961,20 Eur. Į patalpas ji investavo šias lėšas, taip pat iš močiutės gautus 3 219,06 Eurų, taip pat buvo investuotos ir mamos lėšos bei lėšos, gautos pardavus butą. Gyvenamųjų patalpų įrengimui buvo išleista 10 556,00 Eur bendrųjų sutuoktinių lėšų. Visų nesugadintų daiktų likvidacinė vertė yra 2 421,38 Eur (po 1 210,69 Eur kiekvienam ieškovei ir atsakovui). Ieškovei šio turto tenka už 1 870,00 Eur, atsakovui už 551,00 Eur, todėl atsakovui išmokėtina 660,00 Eur piniginė kompensacija.

7. Dėl atsakovės pagal priešieškinį L. L. ieškinio reikalavimo nurodė, kad pripažįsta pusę pirmo reikalavimo sumos ir sutinka sumokėti pusę iš reikalaujamos 373,79 Eur sumos, tai yra 186,89 Eur (10 t., b. l. 6).

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti (2021 m. birželio 18 d. DOK-80428, 16 t., b. l. 53–56). 2021 m. liepos 8 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (DOK-88433, 16 t., b. l. 150–153). Atsiliepime prašė teismui netenkinus atsakovo prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir tenkinus ieškovės prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nustatyti atsakovo prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

9. Priešieškiniu atsakovas Y. A. N. (2020 m. birželio 23 d. priešieškinis, reg. Nr. DOK-73723, 14 t., b. l. 79–83) prašė: 1) nutraukti Y. A. N. ir P. N. santuoką dėl P. N. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei P. N. grąžinti jos iki santuokos turėtą pavardę – L.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamąją vietą su atsakovu; 4) pripažinti bendrąja jungtine Y. A. N. ir P. N. nuosavybe gyvenamąjį namą, esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) padalinti Y. A. N. ir P. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais; 6) jei teismas netenkintų šio priešieškinio reikalavimų dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalinimo, reiškia šiuos alternatyvius reikalavimus: a) priteisti atsakovui Y. A. N. iš atsakovės L. L. 4 212,68 Eur; b) priteisti atsakovui Y. A. N. iš ieškovės P. N. 61 790 Eur; 7) prašo įtraukti į sutuoktinių turto balansą 21 396,73 Eur Y. A. N. patirtas išlaidas mokesčiams sumokėti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės P. N. 10 698,00 Eur kompensaciją; 8) priteisti iš ieškovės P. N. ir atsakovės L. L. atsakovo Y. A. N. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Sutuoktinių konfliktiškus santykius inicijavo tik pati ieškovė, kuri sąmoningais veiksmais bandė išprovokuoti atsakovą palikti šeimą. Ieškovė provokavo konfliktus šeimoje, naudojo smurtą prieš jį, tą darydavo ir jų nepilnamečio vaiko L. N. akivaizdoje. Atsakovas vykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir bandė išsaugoti šeimą: ne kartą siūlė ieškovei eiti pas psichologą, stengėsi raminti ieškovės keliamus konfliktus, nepaisydamas jos naudojamo smurto, siekė sulipdyti šeimą. Kadangi ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas iš esmės, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl jos kaltės.

11. Nesutinka su ieškovės reikalavimu nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes taip būtų pažeisti vaiko interesai. Ieškovės ir jos artimųjų gyvenimo būdas, vertybės ir gyvenamoji aplinka neatitinka vaiko poreikių ir kelia grėsmę jo tinkamam jo auklėjimui. Atsakovės motina L. L. yra nuteista už smurtinius veiksmus atsakovo atžvilgiu vaiko akivaizdoje. Jis yra labai rūpestingas tėvas, puikiai ir noriai rūpinasi vaiku, turi su juo labai artimą kontaktą. Nors atsakovė turi polinkį į smurtą, jis mano, kad, nepaisant to, ji turi bendrauti su vaiku. Prašo teismo priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymui po 100,00 Eur per mėnesį.

12. Nurodė, kad jis investavo 66 000,00 Eur į gyvenamojo namo, esančio ieškovės motinai L. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybas. Jam pradėjus bendrauti su ieškove, ji nurodė, kad turi pradėtą statyti individualų namą ir paprašė atsakovo investuoti lėšų, kad būtų pabaigtos namo statybos ir jis būtų įrengtas. Ieškovė jam nurodė, kad tai bus jų bendras namas, kuriame jie gyventų kaip šeima. Jis neabejojo, kad visi formalumai dėl ginčo namo įforminimo bus atlikti sąžiningai ir tinkamai, atsižvelgiantį į tai, kad jis investavo į namą esminę pinigų sumą.

13. Jis būdamas (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo per specialią įmonę, kuri įsteigta (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini). visos pajamoms uždirbti turėtos išlaidos (taigi, ir mokesčiai) laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Jam per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 9 714,90 Eur mokesčių, kurie buvo sumokėti 2018 m. birželio mėn. Per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo apskaičiuota 11 681,83 Eur mokesčių, kurie buvo sumokėti 2019 m. birželio mėn. Taigi, iš viso santuokos metu iki bylos iškėlimo jo gautos pajamos buvo apmokestintos 21 396,73 Eur, todėl laikantis lygių dalių principo, ieškovė privalo kompensuoti jam pusę jo sumokėtų mokesčių sumos, t. y. 10 698,00 Eur.

14. Atsakovas už ginčo namo statybas ir įrengimą yra atlikęs tokius mokėjimus: pervedęs už ginčo namo statybas ir įrengimą atsakovei L. L. 2 400,00 Eur; pervedęs tiesiogiai prekių tiekėjams už ginčo namo įrengimą 1 812,68 Eur; iki santuokos už ginčo namo statybas ir įrengimą yra pervedęs ieškovei 4 000,00 Eur; po santuokos sudarymo už ginčo namo statybas ir įrengimą yra pervedęs ieškovei 61 790,00 Eur. Jei teismas nustatytų, kad ginčo namas negali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir atitinkamai padalintas tarp jų, ginčo namo statybai ir įrengimui panaudotos jo lėšos turi būti kompensuotos. Su atsakovės pagal priešieškinį reikalavimais dėl skolos už suvartotą elektros energiją nesutinka (10 t., b. l. 7–9).

Šalies argumentai

15. Atsakovė pagal priešieškinį L. L. priešieškiniu (2019 m. gegužės 21 d., dokumento registracijos Nr. CBP-11264, 7 t., b. l. 17–21) prašė: 1) priteisti iš ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N. solidariai 373,79 Eur skolą; 2) priteisti iš atsakovo Y. A. N. 944,58 Eur skolą; 3) priteisti iš atsakovo Y. A. N. 5 (penkis) proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo Y. A. N. bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – Pastatas). Elektros energija buvo tiekiama į Gyvenamąjį namą ir į Pastatą. (duomenys neskelbtini) pradžioje ieškovė P. N. ir atsakovas Y. A. N. apsigyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Gyvenamajame name, o (duomenys neskelbtini) ieškovė P. N. ir atsakovas Y. A. N. apsigyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Pastate. Ieškovė ir atsakovas faktiškai kartu gyveno Pastate iki (duomenys neskelbtini). Po to ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi L. N. persikraustė atgal į Gyvenamąjį namą. Ieškovei ir atsakovui išreiškus valią pabandyti susitaikyti ir išsaugoti šeimą, ieškovė P. N. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). kartu su sūnumi grįžo gyventi į Pastatą. Šalims nepavykus susitaikyti, (duomenys neskelbtini) ieškovė P. N. kartu su L. N. iš Pastato išsikraustė ir Pastate iki (duomenys neskelbtini) liko gyventi atsakovas Y. A. N.. Visu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į Pastatą buvo tiekiama ir jame buvo naudojama elektros energija. Ieškovė P. N. dalį elektros energijos kainos padengė, nedidelę dalį apmokėjo ir atsakovas Y. A. N..

17. Kontrolinis skaitiklis Pastate buvo įrengtas tik 2017 m. rugsėjo 4 d., o iki tol nebuvo atskiros Pastate sunaudojamos elektros energijos apskaitos. Už sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (kuomet elektros energiją naudojo L. L., jos partneris, o taip pat ieškovė bei atsakovas) sunaudotą elektros energiją ji sumokėjo 3 468,33 Eur. Už sunaudotą elektros energiją minėtu laikotarpiu sumokėta bendra elektros energijos pirkimo–pardavimo kaina dalintina iš dviejų (viena dalis priklauso trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, ir kartu su ja gyvenančiam partneriui, kita dalis – ieškovei ir atsakovui) ir yra 1 734,17 Eur.

18. Kontrolinis skaitiklis jo įvedimo dieną (2017m. rugsėjo 4 d.) rodė 000000,8 kWh, o (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas faktiškai nustojo gyventi Pastate, rodė 014109,5 kWh. Vadinasi, per laikotarpį nuo 2017 rugsėjo 4 d. iki (duomenys neskelbtini) Pastate buvo sunaudota 14108,7 kWh elektros energijos. Septynis mėnesius ieškovė ir atsakovas Pastate gyveno kartu, o trylika mėnesių atsakovas gyveno vienas. Vidutiniškai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki (duomenys neskelbtini) per vieną kalendorinį mėnesį sunaudotas elektros energijos kiekis sudaro 14108,7 kWh / 20 mėn. = 705,435 kWh, o šios sunaudotos elektros energijos kaina sudaro 705,435 kWh x 0,103 Eur, t. y. 72,66 Eur per mėnesį. Po kontrolinio skaitiklio įvedimo ieškovė ir atsakovas sunaudojo 705,435 kWh x 7 mėn. = 4.938,045 kWh elektros energijos, kurios kaina: 4.938,045 kWh x 0,103 Eur = 508,62 Eur, o atsakovas gyvendamas atskirai, sunaudojo 705,435 kWh x 13 mėn. = 9.170,655 kWh elektros energijos, kurios kaina: 9.170,655 kWh x 0,103 Eur = 944,58 Eur. Ieškovei P. N. ir atsakovui Y. A. N. gyvenant kartu, elektros energija naudota šeimos poreikiams, todėl jie yra solidariai atsakingi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atlikusi 1 320,00 Eur dydžio pervedimus ir dalį sunaudotos elektros energijos pirkimo-pardavimo kainos padengusi, į tai, kad atsakovas yra atlikęs 549,00 Eur dydžio pervedimus ir dalį elektros energijos pirkimo–pardavimo kainos padengęs, iš ieškovės ir atsakovo solidariai priteistina 373,79 Eur. Atsakovui gyvenant vienam, elektros energija naudota jo poreikiams, todėl už šiuo laikotarpiu sunaudotą elektros energiją L. L. jis atsakingas asmeniškai ir iš jo priteistina 944,58 Eur suma.

Atsiliepimas

19. Atsakovė pagal priešieškinį, atsikirsdama į atsakovo priešieškinį, nurodė, kad su atsakovo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ginčo namas kartu su kitais statiniais bei žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso jai. Nei atsakovas, nei ieškovė nebuvo ir negalėjo būti ginčo gyvenamojo namo statytojais ir įgyti nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą. Ji ginčo gyvenamąjį namą pradėjo statyti 2013 metais ir iki ieškovei ir atsakovui sudarant santuoką ginčo gyvenamasis namas jau buvo pastatytas. Iki to laiko taip pat buvo nupirkti langai bei durys, kurie buvo įstatyti vėliau. Kaip matyti iš atsakovo ieškovei darytų bankinių pervedimų, pervedimai, kuriuose nurodoma paskirtis „mano žmonai – namui“, iš viso sudaro 24 000,00 Eur nuo ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas iš šių lėšų pirko vidaus įrangai reikalingus daiktus (baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, šildymo katilą, kuriam ji buvo davusi ir savus 2 000,00 Eur, taip pat kitus daiktus). Visus kilnojamuosius daiktus, t. y. jau minėtus baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, katilą, ieškovė yra įtraukusi į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto balansą ir prašo juos padalinti tarp ieškovės ir atsakovo. Tad nei ieškovė, nei atsakovė pagal priešieškinį šių daiktų, įgytų už lėšas, kurias atsakovas skyrė jų įsigijimui, nelaiko sudedamąja ginčo gyvenamojo namo dalimi.

20. Vertinant atsakovo alternatyvų reikalavimą, atsakovė pagal priešieškinį nurodo, kad dar iki santuokos sudarymo atsakovė pagal priešieškinį L. L. paskolino atsakovui Y. A. N. 2 000,00 Eur grynaisiais pinigais. 2015 m. gegužės 19 d. atlikdamas pervedimą į L. L. s sąskaitą, atsakovas grąžino skolą. 2016 m. vasario 15 d. atsakovas taip pat atliko 400,00 Eur pavedimą už ieškovės ir atsakovo sunaudotą elektros energiją ginčo gyvenamajame name. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė du mokėjimo nurodymus skirtingoms bendrovėms: (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas 1 057,46 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už garažo vartus, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas 755,22 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtis neaiški. Ji nebuvo davusi atsakovui nurodymų apmokėti vienų ar kitų sumų vienoms ar kitoms bendrovėms ir nebuvo įsipareigojusi grąžinti atsakovui sumų, kurias jis savo pasirinkimu mokėjo vienoms ar kitoms bendrovėms, nekontroliavo atsakovo veiksmų, o atsakovas su ja nesitarė dėl savo patiriamų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu (17 t., b. l. 161–192) P. N. ieškinį ir Y. A. N. priešieškinį tenkino iš dalies. Atsakovės pagal priešieškinį L. L. ieškinį tenkino visiškai. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „N.“, atsakovui jo prigimtinę pavardę „N.“. Nustatė nepilnamečio vaiko L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovo Y. A. N. nepilnamečiui sūnui L. N. materialinį išlaikymą, jį mokant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 30 d.) iki L. N. pilnametystės po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, atsakovo vaiko išlaikymui sumokėtas sumas įskaičiavo į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą iš Y. A. N.. Nepilnamečio L. N. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę P. N.. Nustatė Y. A. N., (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaiku L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. kas antrą savaitę, paimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (mokyklos) po ugdymo proceso pabaigos ir grąžindamas vaiką tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, palieka jį ieškovei ar kitam ieškovės nurodytam asmeniui, taip pat vieną (kai tai leistina pagal vaiko amžių). Nustatytina, kad pirmąjį šios tvarkos savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, su vaiku bendrauja atsakovas Y. A. N..

2) Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. kiekvienos savaitės ieškovės ir atsakovo tarpusavyje sutartą darbo dieną, paimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (mokyklos) po ugdymo proceso pabaigos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą, palieka jį ieškovei ar kitam ieškovės nurodytam asmeniui, taip pat vieną (kai tai leistina pagal vaiko amžių). Šalims nesutarus, bendravimas darbo dieną su vaiku nurodytomis sąlygomis vyksta trečiadienį (jei tai nedarbo diena, bendraujama prieš tai einančią pirmą darbo dieną).

3) Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, jam suderinus konkretų laiką su atsakove iki einamųjų metų birželio 1 d. Nustatytina, kad atsakovo nepertraukiamas bendravimas gali trukti ne ilgiau kaip pusę mėnesio, jam pasibaigus vaikas ne mažiau kaip 7 dienoms turi būti grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Šalims nesutarus, laikytina, kad atsakovas su vaiku iš karto po ugdymo proceso pabaigos bendrauja birželio mėnesį (pusę birželio mėnesį numatytų atostogų), taip pat poriniais metais bendrauja liepos 1 d. – liepos 15 d. ir rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 16 d., neporiniais metais liepos 16 d. – liepos 31 d. ir rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 30 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ieškovei ar kitam ieškovės nurodytam asmeniui, taip pat palikdamas vieną (kai tai leistina pagal vaiko amžių).

4) Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. vaiko ugdymo proceso metu esančias rudens, šv. Kalėdų, žiemos, šv. Velykų atostogas, taip pat kitų galimų ugdymo proceso atostogų metu (išskyrus vasaros), kurių metu vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ugdymo proceso pabaigos dieną 18.00 val. ir grąžinamas iki dienos, einančios prieš ugdymo proceso pradžią 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ieškovei ar kitam ieškovės nurodytam asmeniui, taip pat vieną (kai tai leistina pagal vaiko amžių). Nustatytina, kad atsakovais su vaiku bendrauja lyginių metų žiemos ir šv. Kalėdų atostogų metu, nelyginių metų – šv. Velykų ir rudens atostogų metu.

5) Atsakovas bendrauja su vaiku visą Tėvo dienos savaitgalį bendravimo tvarkos 1 punkte nustatyta tvarka. Ieškovė su vaiku bendrauja visą Motinos dienos savaitgalį. Jei dėl tokio bendravimo grafiko ieškovė/atsakovas su vaiku bendrauja du savaitgalius iš eilės, kitą savaitgalį su vaiku bendrauja tas iš tėvų, kuris su vaiku nebendravo du savaitgalius iš eilės.

6) Atsakovas vaiko L. N. gimtadienius švenčia savo bendravimo su vaiku laiku.

7) Vaiko tėvo ir motinos bendravimo su vaiku jo atostogų metu netaikoma bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis su vaiku tvarka. Kitą savaitgalį po atostogų vaikas bendrauja su tuo iš tėvų, su kuriuo nebendravo atostogų metu.

8) Vaikui sergant, vaikas būna jo gyvenamojoje vietoje. Jei gydomas medicinos įstaigoje, vaiku rūpinasi abi šalys.

9) Apie tai, jog bus naudojamasi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atsakovas informuoja ieškovę prieš vieną dieną SMS žinute arba žodžiu telefonu, o apie ketinimą naudotis bendravimu su vaiku tvarka atostogų (išskyrus vasaros) metu – ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

10) Ieškovė P. N. negali trukdyti Y. A. N. su vaiku L. N. atostogų metu išvykti į (duomenys neskelbtini) ir privalo per 7 dienas nuo Y. A. N. informavimo apie ketinimą su vaiku vykti į (duomenys neskelbtini), perduoti jam vaiko L. N. kelionės dokumentus (asmens tapatybės kortelę/pasą).

Padalino tarp šalių santuokos metu įgytą turtą: 1) ieškovei P. N. priteisė: transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 2 000,00 Eur; dvi sofas „Miglė“, sofą „Laura“, virtuvinius baldus, miegamojo baldus, čiužinį, vonios baldų komplektą, spintą, sieninę spintą, komodą, orkaitę, kaitlentę, garų rinkiklį, iš viso turto už 1 870,00 Eur sumą; 2) priteisė Y. A. N. televizorių, DVD grotuvą, mikrobangų krosnelę, arbatinuką, svarstykles, elektrinę blynų keptuvę, lygintuvą, patalynę, antklodę, pagalves, lovatieses, šluotą su kibiru, lėkštes, dubenėlius, puodelius, puodus, keptuvę, stalo įrankius, iš viso turto už 551,00 Eur sumą. Šaldytuvą, skalbimo mašiną, indaplovę ir šildymo katilą su šildytuvu pripažino beverčiais ir nedalino. Priteisė iš ieškovės P. N. atsakovui Y. A. N. 1 659,50 Eur piniginę kompensaciją. Priteisė iš atsakovės pagal priešieškinį L. L. atsakovui Y. A. N. 3 812,68 Eur kompensaciją. Priteisė L. L. solidariai iš atsakovo Y. A. N. ir ieškovės P. N. 373,79 Eur skolos už sunaudotą elektros energiją. Priteisė L. L. š atsakovo Y. A. N. 944,58 Eur skolos už sunaudotą energiją ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško skolos sumokėjimo. Priteisė iš atsakovo Y. A. N. ieškovei P. N. 2 266,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo Y. A. N. atsakovei pagal priešieškinį L. L. 75,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui grąžino į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 200,00 Eur, susijusius su eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidoms užtikrinti (2021m. rugsėjo 21 d. pervesta 200 Eur suma, pervedimo paskirtis už eksperto atvykimą į teismo posėdį civ. b. Nr. 2-2790-986/2021). Priteisė iš ieškovės P. N. 488,42 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Priteisė iš atsakovo Y. A. N. 1 862,26 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Priteisė iš atsakovo Y. A. N., 983,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

22. Teismas nustatė, kad ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus L. N., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14). Atsakovo vardu nekilnojamųjų daiktų, registruotų Lietuvos Respublikoje, nėra, ieškovės vardu iki santuokos sudarymo registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 17). Atsakovės vardu santuokoje registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19).

Dėl sutuoktinių kaltės

23. Nurodė, kad šalių santykių iki kreipimosi dėl santuokos nutraukimo dienos objektyviai, be liudytojų parodymų, niekas nepatvirtina. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalių santykiai pasikeitė po santuokos sudarymo, patvirtino liudytojai V. S., L. S., E. L.. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės kaltės pavirtino jo liudytojai – A. B. (A. B.), Q. N. (Q. N.), L. V. (L. V.), K. N. (K. N.).

24. Teismas nusprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad šalių elgesys, nors, viena vertus, ir bandant taikytis, tačiau tuo pačiu konfliktuojant, elgiantis ambicingai, savo interesus iškeliant aukščiau bendro tikslo (santuokos išsaugojimo), skundžiant vienas kitą dėl bet kokių priežasčių, į sutuoktinių konfliktų aiškinimąsi įtraukiant tiek valstybės, tiek ir ikiteisminį tyrimą organizuojančias institucijas (buvo inicijuota visa eilė ikiteisminių tyrimų), patvirtina, kad abu sutuoktiniai vienas kitam nebuvo lojalūs, vienas kito nei gerbė, nei rėmė moraliai, o taip pat nedėjo reikalingų pastangų jų santuokos išsaugojimui, kas patvirtina jų abiejų kaltę šioje byloje.

25. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei palikta jos santuokinė pavardė „N.” (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26. Teismas nurodė, kad sutuoktinių santykiai ypatingai konfliktiški, vienas kitą jie apibūdina išimtinai neigiamai, todėl šalių nurodytos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, susijusios su šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, vertintinos su kita byloje esančia medžiaga.

27. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad abu tėvai, t. y. tiek tėvas, tiek ir motina, tinkamai rūpinasi vaiku, sudarę tinkamas sąlygas jam augti ir vystytis, o vaikas išreiškė nuomonę, kad norėtų gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu, nes abu juos myli, t. y. vienodai prisirišęs tiek prie ieškovės, tiek prie atsakovo. Jokių pažeidimų, susijusių su vaiku, institucija, teikianti išvadą byloje, nėra nustačiusi. Bylos nagrinėjimo metu šalių nuolat teiktos nuotraukos į bylą taip pat patvirtina, kad vaikas jaučiasi laimingas ir yra aprūpintas būdamas tiek su motina, tiek ir su tėvu. Taigi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas tinkamai įgyvendina motinos/tėvo valdžią, prižiūri ir rūpinasi nepilnamečiu vaiku, turi tam tinkamas sąlygas ir stabilią aplinką, įgyvendina jo teises, užtikrina teisėtus interesus, užsiima nepilnamečio vaiko ugdymu ir auklėjimu. Be to, tarp vaiko ir jo tėvų taip pat yra stiprus emocinis ryšys ir prisirišimas.

28. Teismas konstatavo, jog šalių nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamoji vieta, kaip geriausiai atitinkanti jo geriausius interesus, nustatytina su ieškove, vaiko motina P. N.. Nurodė, kad nuo pat šalių nepilnamečio sūnaus L. N. gimimo jis gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovės motinos (L. L.) vardu registruotame gyvenamajame name (17 t., b. l. 49–50), (duomenys neskelbtini) lanko priešmokyklinio ugdymo įstaigą, t. y. čia buvo ir yra jo socialinių interesų buvimo vieta. Teismas atmetė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi: nepilnamečio L. N. močiutė L. L. nuteista dėl smurto atsakovo, o ne vaiko, atžvilgiu, o 2020 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, atsakovo ieškinys L. L. dėl draudimo jai bendrauti su vaikaičiu buvo atmestas (15 t., b. l. 40-45). Byloje nėra duomenų, kad po konflikto, kilusio tarp šalių, vaiko močiutė L. L. elgtųsi netinkamai nepilnamečio L. N. atžvilgiu. Teismas atmetė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vaiko gyvenamoji vieta yra prie miško, kuriame auga beržai, ir kurie vaiką alergizuoja. Teismas nurodė, kad vaikui klinikiniai sindromai pasireiškia ir dėl kitų augalų, taip pat aplinkos (pvz., namų dulkėms, alksniams, lazdynams, katėms, obuoliams ir kt.), o byloje nėra įrodymų, kad alergizuojantis poveikis vaiko sveikatai dėl to pasikeistų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą kitoje aplinkoje (pas atsakovą). Teikiančios išvadą institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta neturėtų būti keičiama, nes ji vaikui yra įprasta, saugi, stabili bei atitinkanti vaiko interesus. Nėra duomenų, kad vaiko gyvenamoji vieta jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o ieškovė netinkamai rūpintųsi ar neturėtų galimybių rūpintis vaiku.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos

29. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi buvo nustatyta laikinoji atsakovo Y. A. N. bendravimo su sūnumi L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. 2021 m. birželio 21 d. teismo nutartimi iš dalies buvo pakeistos 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (kiek tai susiję su vaiko išvežimu į užsienio valstybę).

30. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs ir gali rūpintis vaiku, turi tam tinkamas sąlygas. Atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, atsakovės – (duomenys neskelbtini), kuris viešai prieinamais duomenimis (www.maps.lt) yra šiaurės rytų ((duomenys neskelbtini)) kryptimi, ir greičiausias (artimiausias) kelias iš šios vietovės (vaiko gyvenamosios vietos) į atsakovo gyvenamąją vietą yra per (duomenys neskelbtini) miestą. Viešai prieinamais duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) miesto yra apie 32 km, ieškovei iki (duomenys neskelbtini) miesto 14 km. Tai reiškia, kad vaiką vežant į priešmokyklinio ugdymo įstaigą (mokyklą) kelionė nuo vaiko gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini).), bus gerokai trumpesnė nei iš (duomenys neskelbtini) miesto, net neįvertinus aplinkybių, susijusių su transporto judėjimo apsunkinimais (duomenys neskelbtini) rytinio piko metu (kamščiais). Teismas nusprendė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka, kai atsakovas vaiką pasiima kiekvieną pirmadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką trečiadienį 10.00 val., taip pat penktadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. šiuo metu negali būti realiai pritaikoma (vaikui privalomas priešmokyklinis ugdymas). Pakeitus šią tvarką pagal ugdymo įstaigų darbo laiką, ji nebūtų suderinama su normaliu vaiko dienos režimu. Atsižvelgus į tai, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių vaikas yra pripratęs prie bendravimo su tėvu darbo dienomis tvarkos (bendrauja su vaiku nuo pirmadienio ryto iki trečiadienio ryto, taip pat penktadienį), nuspręsta, jog tikslinga nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja vieną darbo dieną per savaitę, pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (mokyklos) pasibaigus ugdymo procesui ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. (paliekant šalims susitarti konkrečią dieną, o nesutarus, viduryje darbo savaitės, t. y. trečiadienį). Teismo vertinimu, intensyvesnis bendravimas, atsižvelgus į skirtingas ir esmingai nutolusias šalių gyvenamąsias vietas, trukdytų normaliam vaiko dienos režimui. Be to, šalių nepilnamečiui vaikui esant ir (duomenys neskelbtini) piliečiu, ieškovės sutikimas vykti į šią valstybę tėvo atostogų metu yra nereikalingas, tačiau atsakovas apie tai turi pranešti vaiko motinai P. N. raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų, kartu nurodydamas išvykimo laiką, kur vykstama ir kur gyvens vaikas L. N.. Nurodė, kad atsakovo bendravimo su vaiku savaitgalio, švenčių ir atostogų metu tvarka nustatytina pariteto pagrindais (ją suvienodinant tarp ieškovės ir atsakovo).

Dėl išlaikymo priteisimo

31. Ieškovė nurodė, kad jos bendros išlaidos, susijusios su vaiku, yra 1 556,00 Eur per mėnesį, ieškinyje detalizavo vaiko poreikius. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo išlaidų dydžio maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. Išlaidos žoliapjovei, automobilio priežiūrai ir kitos išlaidos, su kuriomis nesutinka atsakovas, susijusios su vaiko gyvenamąja aplinka ir jo tinkamų poreikių užtikrinimu (ieškovė gyvena užmiestyje). Tačiau teismas vertino, kad kai kurios išlaidos nebūtinos (pvz., 90,00 Eur įmokos suma į „Saugaus vaiko fondą“, 700,00 Eur kelionės į užsienį suma, telefonui 50,00 Eur per mėnesį, neaišku kaip jos susijusios su vaiku) ar tik iš dalies pagrįstos (ikimokyklinis ugdymas yra privalomas ir mokestis už jį neskaičiuojamas, 200,00 Eur suma kurui, su kuriuo mažalitražiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ būtų galima nuvažiuoti apie 3 000 km, kas akivaizdžiai per daug vaiko poreikių užtikrinimui). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog ieškovės paskaičiuota suma (1466,00 Eur) yra iš dalies nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismas nurodė, kad išanalizavus į bylą surinktus duomenis, 1 000,00 Eur suma, neįskaičius į šią sumą, pagal Išmokų vaikams įstatymą, valstybės mokamos vaikui išmokos (ieškovė nurodė, kad šios išmokos neįtrauktos į paskaičiavimą), šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko, be kita ko, turinčio specialiųjų poreikių (atsakovas to neneigia), išlaikymui.

33. Vertindamas atsakovo galimybes teikti vaikui išlaikymą, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas daugiau išlaikytinių neturi ir iš jo priteistą 200,00 Eur laikiną išlaikymą moka. Atsakovo pajamos, pagal jo pateiktą pajamų ir mokesčių ataskaitą už 2015–2019 metus, 2018 m. buvo 20 111,59 Eur, o 2019 m. (už šešis mėnesius) buvo 19 188,19 Eur (atskaičius mokesčius). Šiuo metu atsakovas (duomenys neskelbtini) veikla neužsiima, darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta, atsakovas yra įsteigęs mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas teigė, kad iš mažosios bendrijos veiklos pragyventi negali, ir jam padeda tėvai, tačiau teismas nurodė, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Teismo vertinimu, atsakovas elgiasi nerūpestingai, nes turėdamas darbo rinkoje paklausią specialybę, nesiima jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaiko poreikiams patenkinti. Nurodė, jog nepateisinami atsakovo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) veiklos jis atsisakė norėdamas daugiau laiko praleisti su vaiku – tėvai privalo išlaikyti vaikus (CK 3.155 straipsnis) ir šios pareigos tinkamas nevykdymas tuo negali būti pateisinamas noru daugiau laiko leisti su vaiku.

34. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis sudaręs lizingo sutartį, pagal kurią už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuomą moka 550,62 Eur sumą per mėnesį (15 t., b. l. 141). Akivaizdu, kad atsakovas taip pat moka už gyvenamojo būsto nuomą, komunalines paslaugas, turi išlaidų maistui, drabužiams ir kitų jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Liudytoja apklausta su atsakovu kartu gyvenanti N. P. iš esmės taip pat patvirtino, kad jų šeima lėšų pragyvenimui nestokoja. Šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad atsakovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia, o nurodydamas gaunamų piniginių lėšų šaltinius (remia tėvai), visiškai to nepagrindžia (įrodymų neteikia). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad iš atsakovo Y. A. N. nepilnamečiui vaikui L. priteistinas išlaikymas po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2017 m. spalio 31 d.) iki L. N. pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

35. Teismas nustatė, jog ieškovės vardu santuokos metu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė jos vardu registruoto automobilio rinkos kainą nurodė 2 000,00 Eur bei prašė po santuokos nutraukimo šią transporto priemonę palikti jai, išmokant atsakovui 1 000,00 Eur kompensaciją. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio santuokos metu įgyto turto padalijimo nereiškė. Atsižvelgus tai, teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą.

36. Konstatavo, jog dalintinas turtas, nurodytas ieškinyje, atitenka tam, pas ką jis šiuo metu yra. Nustatė, kad ieškovė gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš šio gyvenamojo namo yra išsikėlęs. Atsakovas yra išsivežęs televizorių, DVD grotuvą, mikrobangų krosnelę, arbatinuką, vaflinę, jo senelių dovanotus puodus, keptuves ir įrankius, pusę taurių, stiklinių, lėkščių, savo drabužius, 2 prosenelio paveikslus, savo patalynę, antklodes, 2 pagalves. Ieškovė į dalintino turto balansą įtraukia ir prašo jai priteisti tik daiktus, iš esmės susijusius su gyvenamąja patalpa (baldai, čiužiniai, integruota buitinė technika). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog ieškovei priteistinos 2 sofos „Miglė“, sofa „Laura“, virtuviniai baldai, miegamojo baldai, čiužinys, vonios baldų komplektas, spinta, sieninė spinta, komoda, orkaitė, kaitlentė, garų rinkiklis, o atsakovui DVD grotuvas, mikrobangų krosnelė, arbatinukas, svarstyklės, elektrinė blynų keptuvė, lygintuvas, patalynė, antklodės, pagalvės, lovatiesės, šluota su kibiru, lėkštės, dubenėliai, puodeliai, puodai, keptuvė ir stalo įrankiai. Atsižvelgus į šalims natūra tenkančio turto rinkos vertę (ieškovei 1 870,00 Eur, atsakovui 551,00 Eur) – atsakovui priteistina 659,50 Eur piniginė kompensacija ((1870-551)/2).

37. Nustatė, kad atsakovas yra atsakingas už šaldytuvo, skalbimo mašinos, indaplovės ir šildymo katilo sugadinimą, todėl šis turtas, kaip bevertis, nedalintinas.

38. Teismas, vadovaudamasis šalių nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos metu patirtų išlaidų, atmetė ieškinio reikalavimą dėl 14 478,00 Eur piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo.

39. Nurodė, kad atsakovas prašo įtraukti į sutuoktinių turto balansą 21 396,73 Eur jo patirtas išlaidas mokesčiams sumokėti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės P. N. 10 698 Eur piniginę kompensaciją, kurią sudaro jam paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Nustatęs, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė, jog atsakovo sumokėti mokesčiai nuo darbo užmokesčio buvo asmeninė jo prievolė, pagal ją jis atsakė savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte ir atitinkamai iš ieškovės jam negali būti priteistini. Pažymėjo, kad ši prievolė yra pasibaigusi (atsakovas ją įvykdęs).

40. Šalims nereikalaujant, teismas nesprendė klausimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir alternatyvaus reikalavimo

41. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus pripažinti bendrąja jungtine atsakovo ir P. N. nuosavybe gyvenamąjį namą, esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); padalinti atsakovo ir P. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais.

42. 2021 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatė, kad atsakovės pagal priešieškinį L. L. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ginčo dalykas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautas sujungus keturis daiktus ((duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; 17 t., b. l. 49–50). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šis pastatas buvo pradėtas statyti iki šalių santuokos, o užbaigtas jau šalių santuokos metu, tai patvirtina ir į bylą teiktos nuotraukos bei tai, kad šis pastatas yra registruotas atsakovės pagal priešieškinį L. L. vardu.

43. Nurodė, kad nekilo ginčo dėl to, kad būtent atsakovė pagal priešieškinį L. L. įgijo nuosavybės teisę – ji buvo vienintelė žemės sklypo savininkė, namas statytas jos sklype, neįrodinėti ir neįrodyti jokie susitarimai, kad su ja atsakovas ar ieškovė būtų taręsi dėl šio ginčo pastato įteisinimo šalių vardu. Taigi ieškovas neįrodė, kad egzistuoja kokios nors sąlygos ginčo pastatą, kuris yra šiuo metu yra registruotas atsakovės pagal priešieškinį L. L. vardu, pripažinti kitų asmenų – jo ir ieškovės bendrąja jungtine nuosavybe ir atitinkamai spręsti dėl šio turto padalijimo. Aplinkybės, kad ginčo pastatas yra teisėtai sukurtas statybos būdu ((duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, 17 t., b. l. 50), tačiau negalėjo būti įregistruotas L. L. vardu, nėra nuginčytos.

44. Nurodė, kad atsakovė pagal priešieškinį į bylą teikė rašytinius įrodymus apie jos namo statybos metu gautas pajamas ((duomenys neskelbtini) ir kt., 10 t., b. l. 68), dėl ko teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus apie atsakovės pagal priešieškinį galimybes finansuoti namo statybą.

45. Nustatė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2017 m. spalio 24 d. pervedė ieškovei P. N. 63 200,00 Eur sumą; L. L. 2015 m. gegužės 19 d. 2 000,00 Eur, 2015 m. vasario 15 d. 400,00 Eur sumą (10 t., b. l. 98, 99). Atsakovas, pervesdamas pinigines lėšas sutuoktinei, nurodydavo pervedamų lėšų paskirtį (3 t., b. l. 81–84). Tačiau tik prie 2015 m. liepos 8 d. (5 000,00 Eur), 2015 m. liepos 23 d. (10 000,00 Eur), 2015 m. rugsėjo 21 d. (7 000,00 Eur) ir 2015 m. lapkričio 19 d. (2 000,00 Eur) pervedimų buvo nurodyta, kad jų paskirtis susijusi su namu „mano žmonai – namui“. 2017 m. balandžio 18 d. atsakovui pervedant 2 000,00 Eur sumą, pervedimo paskirtyje taip pat nurodoma „walks house“. Taigi atsakovo pavedimų 2015 m. sutuoktinei suma, tiesiogiai susijusi su ginčo namu, – 26 000,00 Eur. Į bylą ieškovė namo įrengimo išlaidoms pagrįsti pateikė prekių pirkimo dokumentus (3 t., b. l. 142–169), iš kurių matyti, kad pagrinde 13 575,39 Eur išlaidos (įskaitant ir grindų laminatą, plyteles, automatinius garažo vartus, katilą), išskyrus 3 018,95 Eur išlaidas langams ir kitos nedidelės išlaidos, patirtos nuo šalių santuokos sudarymo iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Be to, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, susisijusius su 4 971,00 Eur išlaidomis baldams ir 3 286,88 Eur išlaidomis buitinei technikai (3 t., b. l. 170–188, 189 –197). Taigi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos santuokos metu yra apie 18 000,00 Eur.

46. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki santuokos ieškovei pervedė 4 000 Eur sumą (2 t., b. l. 65). Tačiau (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodoma „vestuvėms“, kas leidžia spręsti, kad šios lėšos buvo panaudotos pagal atsakovo nurodytą paskirtį. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime, 2 000,00 Eur sumai nenurodyta jo paskirtis, pervedimas padarytas iki santuokos sudarymo, šios lėšos yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Kadangi atsakovas neįrodė, kad šios lėšos buvo investuotos į ginčo pastatą, teismas atmetė reikalavimą dėl 4 000,00 Eur sumos priteisimo.

47. Pasisakydamas dėl likusių atsakovo reikalavimų (61 790,00 Eur – 4 000,00 Eur), nurodė, kad jau nustatyta, jog santuokos metu atsakovas sutuoktinei yra pervedęs 58 200,00 Eur (3 t., b. l. 81–84). CK 3.98 straipsnis numato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės sutuoktinio lėšos. Atsakovas įrodinėja, kad šios lėšos buvo investuotos į ginčo pastatą. Jeigu pagrįsta laikyti atsakovo versiją, kad šios lėšos buvo investuotos į ginčo pastato statybą ir nėra nepanaudotos ieškovės žinioje, tai atsakovas, teismo vertinimu, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – tokiu atveju ieškovė nėra tinkama atsakovė pagal priešieškinį ir daikto pagerinimo išlaidų, kurios neatskiriamos nuo pastato, jis galėtų reikalauti iš pastato savininkės – atsakovės pagal priešieškinį. Be to, kaip jau minėta, iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas, pervesdamas pinigines lėšas sutuoktinei, nurodydavo šių lėšų paskirtį (3 t., b. l. 81–84). Tačiau tik prie 2015 m. liepos 8 d. (5 000,00 Eur), 2015 m. liepos 23 d. (10 000,00 Eur), 2015 m. rugsėjo 21 d. (7 000,00 Eur) ir 2015 m. lapkričio 19 d. (2 000,00 Eur) pervedimų buvo nurodyta, kad jų paskirtis susijusi su namu „mano žmonai – namui“, o 2017 m. balandžio 18 d. pervedimo paskirtis – „walks house“. Taigi atsakovo pavedimų sutuoktinei suma, susijusi su ginčo namu yra 26 000,00 Eur. Likusios sumos santuokos metu buvo pervedamos ieškovei, nurodant kaip „pervedimas sutuoktinei“ arba nenurodant nieko. Atsižvelgus į tai, labiau tikėtina ieškovės P. N. paaiškinimams ir pateiktiems paskaičiavimas, kad 21 565,34 Eur suma buvo išleista namo statybai, įskaitant ir jo įrengimą/apstatymą, o likusios jai pervedamos lėšos (pervedimai esmingai mažesnėmis sumomis) kitiems šeimos, įskaitant ir vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovui neįrodžius, kad visos jo ieškovei pervestos piniginės lėšos buvo skirtos tik namo statybai/įrengimui, o ne kitų šeimos poreikių tenkinimui, bei padalinus sutuoktinių turtą, susijusį su ginčo patalpomis (jis buvo įtrauktas į dalintino turto balansą), ši ieškinio dalis atmestina

48. Teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl 2 000,00 Eur sumos priteisimo iš L. L.. Nurodė, kad atsakovas, atlikdamas 2 000,00 Eur pervedimą atsakovei pagal priešieškinį L. L., nurodė, kad tai skolos grąžinimas. Tačiau atsižvelgus į šios sumos L. L. pervedimo datą ((duomenys neskelbtini)), taip pat į bylą ieškovės teiktus rašytinius įrodymus (3 t., b. l. 142–147) labiau tikėtina, kad šis pervedimas susijęs su ginčo pastato įrengimo darbais, galimai su durų ir langų pirkimu arba kitais tuo metu name atliekamais statybos darbais.

49. Atmestas reikalavimas dėl 400,00 Eur priteisimo iš L. L.. Nurodė, kad šalims gyvenant atsakovės pagal priešieškinį patalpose visiškai pagrįsta, kad už sunaudotą elektros energiją turėjo būti atsiskaityta, ką patvirtina pervedimo paskirtis (mokėjimas už elektrą).

50. Teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo 1 812,68 Eur sumą už garažo vartus. Atsakovė pagal priešieškinį neginčija atsakovo atliktų mokėjimų: (duomenys neskelbtini) 1057,46 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už garažo vartus ir (duomenys neskelbtini) 755,22 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors atsakovė pagal priešieškinį nurodė, kad ji nebuvo davusi atsakovui nurodymų apmokėti vienų ar kitų sumų vienoms ar kitoms bendrovėms ir nebuvo įsipareigojusi grąžinti atsakovui sumų, tačiau neneigė, kad šalys rengėsi gyventi statomame ginčo name, tam buvo duotas jos sutikimas, o atsakovas pirko ir garažo vartus. Taigi tuo metu buvę geri atsakovo santykiai su atsakove pagal priešieškinį, atsakovo mokėjimo nurodyme nurodoma paskirtis „(duomenys neskelbtini)“ bei jo pervedimo laikas leidžia spręsti, kad prekės pirktos ginčo namui. Atsakovė pagal priešieškinį duodama sutikimą ar neprieštaraudama daromoms investicijoms, matydama atliekamus darbus, tačiau atsakovui nekompensuodama ginčo objekto priklausinių (neatskiriamų nuo objekto, tam pritaikytų) vertės, be pagrindo praturtėtų atsakovo prašoma priteisti suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog šios dalies atsakovo reikalavimas pagrįstas ir iš atsakovės pagal priešieškinį priteistina 1 812,68 Eur suma. Iš viso iš atsakovės pagal priešieškinį priteista 3 812,68 Eur suma.

Dėl atsakovės pagal priešieškinį reikalavimų

51. Teismas nustatė, kad atsakovei pagal priešieškinį (duomenys neskelbtini) elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra tiekiama elektros energija (8 t., b. l. 13–16). Atsakovė pateikė mokėjimų istoriją (8 t., b. l. 24–25), sąskaitos išrašą (b. l. 26), iš kurių matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo mokama už suvartotą elektros energiją. Šalys, vartodamos elektros energiją ir jei nesudarę sutarties, tai bent jau konkliudentiniais veiksmais įgijusios pareigą atsiskaityti už ją, jokiais savo paskaičiavimais nepaneigė atsakovės pagal priešieškinį paskaičiavimo, už kurį atsakovas kartu su sutuoktine iki kontrolinio skaitiklio 2017 m. rugsėjo 4 d. įrengimo, turi sumokėti pusę atsakovės L. L. gyvenamajame name ir ginčo pastate suvartotos elektros energijos, 1 734,17 Eur sumą (pastatuose gyveno po du, t. y. lygiai asmenų). Atitinkamai po kontrolinio skaitliuko pastatymo, šalims gyvenant kartu, šalys, pagal atsakovės paskaičiavimus, turi sumokėti 508,62 Eur sumą (bendra suma šalims gyvenant kartu yra 2 242,79 Eur (1734,17 Eur + 508,62 Eur)), o atsakovui ginčo pastate gyvenant vienam 944,58 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

52. Šalys neginčija, kad ieškovė yra atlikusi 1 320,00 Eur, o atsakovas 549,00 Eur dydžio pavedimus. Atsižvelgus į tai iš ieškovės ir atsakovo solidariai atsakovės pareiškusios savarankiškus reikalavimus, naudai priteista 373,79 Eur (2.242,79 Eur – 1.320,00 Eur – 549,00 Eur) suma, o iš atsakovo 944,58 Eur suma. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo taip pat priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

54. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo (18 t, b. l. 7–36):

1) Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl:

– abipusės sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir priimti naują sprendimo dalį – nustatyti, kad Y. A. N. ir P. N. santuoka iširo dėl ieškovės P. N. kaltės;

– nepilnamečio vaiko L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina P. N. ir priimti naują sprendimo dalį – nepilnamečio vaiko L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini).

2) Teismui netenkinus apelianto Y. A. N. reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu Y. A. N., pakeisti atsakovo Y. A. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. tvarką, paliekant 2021 m. spalio 28 d. teismo sprendime nustatytas bendravimo atostogų ir švenčių dienomis sąlygas ir nustatyti, kad:

a) Tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis:

(i) Kiekvieną savaitę – dvi dienas iš eilės su nakvyne, pasiimdamas vaiką pirmadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tą dieną nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką trečiadienį į ugdymo įstaigą nustatytu laiku iki ugdymo proceso pradžios, o jei vaikas tą dieną neina į ugdymo įstaigą – 10.00 val. motinai jos gyvenamojoje vietoje;

(ii) Kiekvieną savaitę – pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tą dieną nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20.00 val. motinai jos gyvenamojoje vietoje;

b) Tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną savaitgalį – pasiimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos kiekvieną šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas motinai jos gyvenamojoje vietoje sekmadienį 10.00 val. motinai jos gyvenamojoje vietoje;

c) Motinai išvykus darbo reikalais, o tėvui nedirbant, tėvas visą tą laiką bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas tėvą;

d) Tėvai turi teisę šalių susitarimu pakeisti šią tvarką ar nustatyti papildomą tėvo bendravimą su vaiku;

e) Bet kuris iš tėvų turi teisę susisiekti su vaiku tuo metu naudojamomis komunikacijos priemonėmis, netrukdant kito iš tėvų bendravimui su vaiku;

f) Vaiko ligos atveju, jei vaikas slaugomas namie, jis būna pas tą iš tėvų, kuriam priklauso prižiūrėti vaiką pagal nustatytą tvarką.

3) Pakeisti teismo sprendimą – pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių Y. A. N. ir P. N. nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4) Pakeisti teismo sprendimą – priteisti iš ieškovės P. N. atsakovo Y. A. N. naudai 61 790,00 Eur.

5) Pakeisti teismo sprendimą – papildomai prie patenkinto reikalavimo priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį L. L. atsakovo Y. A. N. naudai 400,00 Eur.

6) Įtraukti į sutuoktinių turto balansą 21 396,73 Eur Y. A. N. patirtas išlaidas mokesčiams sumokėti už periodą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai priteisti iš atsakovės P. N. 10 698,00 Eur kompensaciją atsakovui Y. A. N..

7) Priteisti iš ieškovės P. N. ir atsakovės pagal priešieškinį L. L. atsakovo Y. A. N. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje bei atitinkamai pakeisti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

8) Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9) Priimti su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė nepagrįstą išvadą.

1.2. Nepagrįsta teismo išvada, jog šalių santykių iki kreipimosi dėl santuokos nutraukimo dienos objektyviai, be liudytojų parodymų niekas nepatvirtina. Atsakovas yra pateikęs susirašinėjimo su ieškove rinkinį (X t., b. l. 154–189), iš kurio matyti, kad ieškovė nuolat tyčiojosi iš atsakovo, menkino jį vadindama žeminančiais epitetais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, vartojo niekinančią leksiką „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo šeimos narius vadino „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas priešingai – sakė jai švelnius žodžius, stengėsi nuraminti ieškovę. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė elgėsi netinkamai.

1.3. Atsakovė smurtaudavo prieš atsakovą netgi kitų asmenų akivaizdoje – (duomenys neskelbtini) m. viešint (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (9 t., b. l. 141–175); (duomenys neskelbtini) viešint (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 141-175); (duomenys neskelbtini) namuose (2021 m. gegužės 5 d. pateiktos nuotraukos bei garso įrašas; 2021 m. liepos 9 d. pateikti įrodymai).

1.4. Nepagrįstai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

1.5. Teismas nepagrįstai formaliai ir dėl to klaidingai vertina aplinkybę dėl nustatytos vaiko laikinosios gyvenamosios vietos reikšmės vykstant bylos nagrinėjimui. Laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta 2018 m. sausio 19 d. Šalys laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos, kartais ją pakeisdamos šalių susitarimu. Vaikas su kiekvienu iš tėvų būdavo po pusę viso laiko, įskaitant ir dienas savaitgalį: šeštadienio dieną vaikas būdavo su atsakovu, o sekmadienio dieną – su ieškove. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos, negali remtis aplinkybe, jog vaiko laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš tėvų.

1.6. Sprendžiant ginčą su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatytas geriau atitiktų vaiko interesus. Negalima vadovautis požiūriu, kad vaikas turi gyventi su motina.

1.7. Nepagrįstai vaiko interesų vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kad yra priskirtas pirminės sveikatos priežiūros centrui (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu nustatyti, jog vaiko socialinių interesų vieta yra (duomenys neskelbtini). Vaikas (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su abiem tėvais iki (duomenys neskelbtini) (iki vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai), kai atsakovas išsikraustė iš minėtų namų; nuo (duomenys neskelbtini) vaikas iš esmės pusę viso savo laiko gyvena atsakovo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Teismas privalėjo vertinti ne formalią laikiną vaiko gyvenamąją vietą, bet realų vaiko ryšį su vienu iš tėvų ir abiejų tėvų galimybes pasirūpinti vaiku.

1.8. Teismas neatsižvelgė į faktus dėl smurto ir trukdymo bendrauti su vaiku. Aplinkybė, kad vaiko aplinkoje yra smurtaujama, nors ir ne vaiko atžvilgiu, neatitinka vaiko interesų augti saugioje aplinkoje, kurioje nėra smurto. Ieškovė ir jos motina L. L. (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš atsakovą vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje yra vykdomas ir ieškovės bei trečiojo asmens smurtas atsakovo atžvilgiu. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo duomenys, nuosprendis. Atsakovo kviesti liudytojai teikė nuoseklius paaiškinimus apie ieškovės nepagarbų elgesį atsakovo atžvilgiu, alkoholio vartojimą, manipuliavimą atsakovu siekiant naudos sau. Atsakovo kviesti liudytojai jį vertino teigiamai.

1.9. Drausdama atsakovui matytis su vaiku ar apribodama bendravimo laiką, ieškovė ginče su atsakovu naudojosi vaiku.

1.10. Teismas nepagrįstai nuvertino aplinkybę, kad vaiko alergija beržams ir kitiems lapuočiams neva nėra reikšminga, nors ieškovė gyvena name, prie pat beržų miško. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) tyrimo išvada (2021 m. birželio 20 d. ieškovės paaiškinimų priedas – 16 t., b. l. 92, 93), iš kurio matyti, kad vaikas yra labai alergiškas beržams (5 klasė), alksniams (5 klasė), lazdynams (4 klasė). Tai reiškia, kad jis negali būti šalia tokių medžių ir ne tik jiems žydint (kaip kad teigia ieškovė), bet visą laiką. Kadangi namas, kuriame gyvena ieškovė, yra prie lapuočių miško, ši aplinka yra kenksminga vaikui. Tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo gyvenamosios vietos aplinka alergizuoja vaiką. Nurodo, kad ginčo namas nėra tinkama vieta vaikui gyventi ir dėl to, kad per kiek daugiau nei dešimt kilometrų yra (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini).

1.11. Pas atsakovą yra geresnės gyvenimo sąlygos vaikui. Jis rūpinasi vaiku ir jo auklėjimu bei tobulėjimu, sūnaus ir tėvo tarpusavio santykiai puikūs, tinkamai maitina vaiką, kartu leidžia laisvalaikį, žaidžia. Atsakovo nuomojamame būste yra atskiras kambarys vaikui, saugi aplinka. Aplinkybė, kad atsakovas išsinuomojo būstą patvirtina, kad jis ketina gyventi Lietuvoje. Atsakovo darbas suteikia jam galimybę būti su vaiku beveik visą laiką. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas tyčia atsisakė dirbti (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovės aplinkoje (šeimoje) šeimos nariai dažnai vienas kitą apšaukia, kelia stresą, smurtauja, vyrauja nepagarba vienas kitam, nepagarbiai kalbama apie kitus, o tai nėra suderinama su tinkamos aplinkos vaikui sukūrimu.

1.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo nurodytos ir rašytinais įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad ieškovė santuokos nutraukimo proceso metu ne kartą nepagrįstai kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu. Tai rodo, kad ieškovė siekia tyčia pakenkti atsakovui. Tai charakterizuoja ieškovę kaip nestabilią asmenybę.

1.13. Teismas nepagrįstai nustatė itin ribotą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų, nepagrįstai apriboja atsakovo bendravimą su vaiku. Sprendimu bendravimo tvarka sumažinta du kartus. Pagal sprendime nustatytą tvarką, atsakovas su vaiku per mėnesį bendrautų: (i) savaitgaliais tik 5 dienas (du kartus po 2,5 dienas – nuo penktadienio pietų iki sekmadienio ankstyvo vakaro), (ii) darbo dienomis – 2 dienas, t. y. 4 vakarus po keletą valandų. Šiuo metu tėvas su vaiku bendrauja 15 dienų per mėnesį ir toks bendravimas vyksta jau beveik (duomenys neskelbtini) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Vaikas prie tokios bendravimo tvarkos yra įpratęs, nėra duomenų, jog tokia bendravimo tvarka yra žalinga vaikui.

1.14. Atsakovas paskutinius (duomenys neskelbtini) metus atveža vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą 8.00 val. antradieniais ir trečiadieniais (tą patį daro ieškovė pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais). Atsakovas niekada nevėlavo atvežti vaiko į ugdymo įstaigą, dėl to nebuvo jokių pastabų iš ugdymo įstaigos dėl kokių nors neigiamų pasekmių vaikui, kai jį atveža atsakovas (pvz., irzlumo, mieguistumo ir pan.), joks gydytojas nėra nustatęs sutrikimų dėl to, kad atsakovas vaiką veža į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) km, t. y. apie pusę valandos. Ši rutina yra įprasta, kelionės metu atsakovas su vaiku bendrauja, todėl kelionė visiškai neprailgsta. Atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki vaiko ugdymo įstaigos negali būti pagrindu apriboti bendravimo tvarką. Teismas neargumentavo, nuo kokios ribos gyvenamąsias vietas galima vertinti kaip esmingai nutolusias.

1.15. Vaikas yra įpratęs būti pas atsakovą, ten turi daug kiemo draugų, su kuriais mielai bendrauja, priešingai nei pas atsakovę, kuri gyvena iš esmės vienkiemyje.

1.16. Vaikas yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris turi teisę išmokti savo gimtąją kalbą, susipažinti su (duomenys neskelbtini) kultūra, tradicijomis. Teismas, maksimaliai apribodamas atsakovo teisę susitikti su vaiku, pažeidžia šias vaiko teises. Atsakovas negalės skirti tiek pat laiko bendravimui su vaiku, o tai nepagrįstai silpnins vaiko ryšį su (duomenys neskelbtini).

1.17. Jei teismas nuspręstų vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, atsakovui turi būti užtikrintas teisės aktų garantuojamas maksimalus jo bendravimas su vaiku, pagal atsakovo siūlomą bendravimo tvarką.

1.18. Nepagrįstai leista atsakovui su vaiku išvykti tik į (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo drausti atsakovui su vaiku išvykti į kitas užsienio šalis. Šis ribojimas turi būti panaikintas.

1.19. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nevertino, jog pusę laiko vaikas gyvena su atsakovu, kuomet atsakovas nuperka maisto, medicinos ir higienos priemonių, rūbų bei batų. Išlaikymas priteistas ne pagal faktines išlaidas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikui per mėnesį išleidžia 1 556,00 Eur. Teismas neargumentavo, kodėl 1 000,00 Eur suma, neįskaičius į ją ieškovės gaunamų išmokų, yra pakankama vaiko išlaikymui per mėnesį.

1.20. Ieškovės nurodomos išlaidos už kurą vejapjovei, jos tepalų ir peilių įsigijimą (125,00 Eur per metus), automobilio taisymą (250,00 Eur per metus), skalbimo priemones (120,00 Eur per metus), namų tvarkymo priemones (240,00 Eur per metus), telefono išlaidas (300,00 Eur per metus) ir kitos išlaidos, nesusijusios su vaikui priskirtinu išlaikymu.

1.21. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad jis vaiko išlaikymui skiria tikrai daug lėšų pirkdamas tiek būtinus daiktus, tiek ir žaislus, bei įvertinus, kad pusę viso laiko vaikas būna su atsakovu, vaiko išlaikymui būtų pakankama 250,00 Eur suma per mėnesį, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (su kuo atsakovas nesutinka).

1.22. Byloje nėra duomenų apie specialius vaiko poreikius, kurie lemtų papildomas išlaidas. Atsakovas laiku moka laikiną išlaikymą. Nepagrįsti įrodymais teismo teiginiai apie nerūpestingą atsakovo elgesį. Aplinkybė, kad atsakovas nebedirba (duomenys neskelbtini), byloje nebuvo analizuojama. Atsakovas siekia rasti (duomenys neskelbtini) darbą, kuris sudarytų sąlygas atsakovui būti namie kasdien, t. y. (duomenys neskelbtini), kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su vaiku visomis dienomis. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas teikia jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus su apeliaciniu skundu. Atsakovas ieško ir kitų galimybių gauti pajamų.

1.23. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ginčo namo priteisimo sutuoktiniams ir jo padalijimo arba kompensacijos atsakovui priteisimo iš ieškovės.

1.24. Iki santuokos sudarymo ir jos metu atsakovas investavo apie 66 000,00 Eur į gyvenamojo namo, esančio ieškovės motinai L. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybas. Tai buvo atsakovo asmeninės (iki santuokos sudarymo sukauptos) lėšos. Šis gyvenamasis namas nuo pradžių ir vėliau ilgą laiką (iki (duomenys neskelbtini)) buvo įformintas kaip atskiri nesudėtingi statiniai 3I1/b, 4I1/b, 6I1/b, 7I1/p., t. y. kaip šalia esantys viralinė, ūkio pastatas, garažas ir stoginė. Šios aplinkybės atsakovas nežinojo. Tik baigiant nagrinėti bylą, L. L. įregistravo namą kaip gyvenamąjį namą.

1.25. Atsakovas pasitikėjo ieškove, todėl neabejojo, kad visi formalumai dėl ginčo namo įforminimo bus atlikti sąžiningai ir tinkamai. Tik užbaigus namo statybas, t. y. gavus paskutinį mokėjimą iš atsakovo, ieškovė informavo, kad ji nori nutraukti santuoką su atsakovu.

1.26. Tai, kad L. L. nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o atsakovas pasitikėjo ieškove ir finansavo ginčo namo statybą, nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo reikalavimo, nes atsakovas nežinojo Lietuvos teisės ir savo valia nevykdė jokių neteisėtų veiksmų.

1.27. Ginčo namas buvo pastatytas iš atsakovo uždirbtų lėšų, todėl ieškovė ir atsakovas atitinka naujai sukurto daikto savininkų kriterijus ir dėl šios priežasties turi būti pripažinti ginčo namo bendrasavininkais, vėliau padalijant namą tarp sutuoktinių.

1.28. L. L. argumentai, kad ji pati finansavo namo statybą, nes turėjo tam lėšų, neatitinka faktinių aplinkybių. L. L. namo statybos metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir uždirbdavo 532,00 Eur per mėnesį. L. L. teiginiai, kad ji turėjo lėšų iš kitų veiklų ((duomenys neskelbtini)) nepatvirtina aplinkybės, kad ji finansavo namo statybą, nes nurodytų lėšų nepakanka namo statybai. Abejotina, ar viena moteris gali pastatyti ir įrengti namą, vienu etatu dirbdama (duomenys neskelbtini).

1.29. 2021 m. kovo 29 d. atlikus teisminę ekspertizę dėl ginčo namo verčių (retrospketyvinės ir esamos vertės), buvo nustatyta, kad namo (nebaigtos statybos) vertė (duomenys neskelbtini), t. y. tuomet, kai atsakovas pradėjo investuoti savo lėšas į namą, buvo 15 400,00 Eur (2021 m. kovo 29 d. ekspertizės akto išvada (68 psl.)). Namą pripažinus sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovas sutiko kompensuoti L. L. iki jo investicijų buvusią 15 400,00 Eur vertę, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo.

1.30. Teismas nurodė, kad 21 565,34 Eur suma iš atsakovo ieškovei pervestos sumos, tikėtina, buvo panaudota namo statybai, o likusi suma – šeimos poreikių tenkinimui. Neaišku, kodėl namo statybai panaudotos lėšos nebuvo priteistos iš ieškovės atsakovui. Jei ieškovė šias lėšas panaudojo ne šalių šeimos poreikiams, o teismas konstatavo, kad ieškovė šią sumą išleido ne šalių nuosavybės – namo, sukūrimui, iš ieškovės turi būti priteista kompensacija už atsakovo asmeninių lėšų iššvaistymą. Teismo išvados, kad likusios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, grįstos tik prielaidomis.

1.31. Ieškovė, nurodydama, jog atsakovo pervestos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nepagrindė, iš kokių lėšų buvo pastatytas ginčo namas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis papildomai iš savo kreditinės kortelės atlikdavo mokėjimus parduotuvėse pirkdamas kasdienes prekes šeimai. Pervedimai ieškovės prašymu buvo atliekami į ieškovės sąskaitą, o ieškovė šias lėšas išgrynindavo ir naudodavo ginčo namo statybai. Teismo išvada, kad 40 224,66 Eur atsakovo asmeninių lėšų (61 790 Eur – 21 565,34 Eur) buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nors papildomai atsakovas mokėjo ir už kasdienius šeimos pirkinius, yra aiškiai klaidinga ir jos pagrindu priimtas teismo sprendimas, kad atsakovas neturi pagrindo reikalauti kompensacijos iš ieškovės, yra nepagrįstas.

1.32. Nepagrįsta teismo išvada dėl nekompensavimo atsakovui jo sumokėtų mokesčių už santuokos periodą. Atsakovas su ieškove susituokė (duomenys neskelbtini), todėl nuo (duomenys neskelbtini) ne tik visos pajamos laikytinos bendromis sutuoktinių pajamomis, bet ir visos pajamoms uždirbti turėtos išlaidos (taigi, ir mokesčiai) laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 6 punktas). Mokesčius atsakovas sumokėjo po bylos iškėlimo. Todėl atsakovo sumokėti mokesčiai turi būti kompensuojami. Laikantis lygių dalių principo, ieškovė privalo kompensuoti atsakovui pusę jo sumokėtų mokesčių sumos, t. y. 10 698,00 Eur.

1.33. Nepagrįsta sprendimo dalis dėl kompensacijos L. L. už elektrą priteisimo. L. L. nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pastate apsigyveno nuo (duomenys neskelbtini), skola už elektros energiją paskaičiuota remiantis vieno skaitiklio parodymais, pagal trečiojo asmens sukurtą taisyklę.

1.34. Net nevertinant aplinkybės, ar atsakovas gyveno pastate nuo (duomenys neskelbtini) ar ne, trečiasis asmuo už periodą nuo (duomenys neskelbtini) iki šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti tariamą skolą už elektrą iš atsakovo ir ieškovės solidariai.

Atsiliepimas

1.35. Trečiasis asmuo nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki kontrolinio skaitiklio įrengimo pastate 2017 m. rugsėjo 4 d., tariama skola už pastate sunaudotą elektrą apskaičiuojama sumokėtą sumą (3 468,33 Eur) padalijant iš dviejų, kai viena dalis priklauso trečiajam asmeniui ir jos sugyventiniui, kita – atsakovui su ieškove. Tačiau nėra aišku, kodėl (duomenys neskelbtini) už elektros energiją buvo sumokėta 658,49 Eur suma, kai kitais mėnesiais buvo mokama apie šimtą eurų per mėnesį. Ir (duomenys neskelbtini) (207,57 Eur), (duomenys neskelbtini) (372,70 Eur) mokėjimai sudaro didesnę sumą. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo siekia atsakovo lėšomis padengti savo asmeninius įsiskolinimus elektros energijos tiekėjui. Be to, nenurodyta, koks kiekis elektros energijos buvo sunaudotas kiekviename iš pastatų.

1.36. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastate gyveno vienas, todėl vienas naudojo elektrą ir dėl to yra asmeniškai atsakingas. Tačiau byloje nėra nustatyta, jog šiais laikotarpiais pastate atsakovas gyveno vienas. Atsakovė turėjo raktus nuo pastato, o pusę šio nurodyto laiko atsakovas praleido komandiruotėse.

1.37. Taip pat nepagrįsti kontrolinio skaitiklio duomenys atsakovui išsikraustant, nes nėra aišku, kur yra skaitiklis, kada jis buvo nufotografuotas.

1.38. Trečiasis asmuo visas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovo, nors dalis reikalavimų yra pareikšta ieškovės atžvilgiu.

55. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė P. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (18 t., b. l. 74–94). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, tačiau reikalavimo dėl šios sprendimo dalies pakeitimo nepateikė.

2.2. Prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje spręstinas teismo nuožiūra.

2.3. Prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo spręstinas teismo nuožiūra.

2.4. Nurodo, kad ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau sprendimo neginčija. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė smurtavo atsakovo atžvilgiu, jį menkino ar kad fizinį smurtą naudojo vaiko akivaizdoje. Pats atsakovas nesiekė išsaugoti šeimos. Atsakovas, (duomenys neskelbtini) mėnesį išsikraustydamas iš atsakovei pagal priešieškinį esančių pastatų, suniokojo bendrą šalių santuokoje įgytą turtą.

2.5. Ieškovė visą laiką užtikrino atsakovo bendravimą su vaiku. Tuo tarpu atsakovas iš savanaudiškų paskatų keldavo problemas dėl bendravimo su vaiku tvarkos (nepalikdavo vaiko močiutei, jei ieškovė būdavo darbe, teikdavo skundus institucijoms dėl netinkamų vaiko gyvenimo sąlygų).

2.6. Spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertino įrodymų visumą.

2.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas ne visada geba pasirūpinti vaiku (nudegino vaikui pėdutes, miegančiam purškė vaistus, nepalaikė tinkamos kambario temperatūros po vaiko ligos, būnant prie jūros vertė daug vaikščioti, buvo paėmęs ir išsivežęs vaiką nepranešęs ieškovei, ugdymo įstaigai, Vaiko teisių apsaugos tarnybai).

2.8. Tarp vaiko ir ieškovės yra stiprus emocinis ryšys. Ieškovė charakterizuojama kaip teigiama asmenybė. Ji geba pasirūpinti vaiku. Vaiko gyvenamoji aplinka pas ieškovę yra saugi ir tinkama vaikui.

2.9. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko socialinių interesų siejimo su (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos, prieštarauja vaiko interesams. Šiuo metu vaikas yra priešmokyklinio amžiaus, lanko priešmokyklinę grupę darželyje, lanko dailės būrelį. Papildomi sporto užsiėmimai darželyje nevyksta dėl pandemijos. Sūnus po darželio (tuo labiau po mokyklos) būna (bus) pavargęs, todėl kyla abejonių, ar po darželio (mokyklos) reikėtų paimti sūnų ir vežtis atgal į (duomenys neskelbtini). Vaikas niekada nėra kalbėjęs apie kiemo draugus pas atsakovą.

2.10. Žinodama apie vaiko alergiją, ieškovė imasi priemonių jai valdyti. Saugo vaiką, kai žydi lapuočiai. Taip pat prižiūri vaiko mitybą. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog vaikas negali būti prie lapuočių medžių jiems nežydint. Vaiką alergizuoja ir dulkių erkutės, kambario dulkės, chemikalai, gyvūnų plaukai, maisto produktai. Šie faktoriai yra ir atsakovo gyvenamojoje vietoje.

2.11. Atsakovas nenurodo, kokios pas jį yra geresnės sąlygos vaikui nei pas ieškovę. Atsakovo argumentai yra prieštaraujantys. Nurodo, kad dėl darbo pobūdžio gali bendrauti su vaiku, bet po to nurodo, kad iš to negauna pakankamai pajamų. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl oro užterštumo dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuomojasi būstą prie greitkelio, todėl ten oras užterštas kietosiomis dalelėmis. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bendravimo ieškovės šeimoje. Į ikiteisminio tyrimo institucijas ieškovė kreipdavosi pagrįstai.

2.12. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Bendravimo su vaiku laikas yra logiškai padalintas, išlaikyta pusiausvyra tarp vaiko ir jo tėvų interesų, laikas labiau orientuotas į bendravimą savaitgaliais. Ilgesni savaitgaliai užtikrins kokybiškesnį bendravimą su vaiku tiek ieškovei, tiek atsakovui. Pagal laikiną bendravimo tvarką, ieškovė praktiškai savaitgalių su vaiku neturėdavo, kadangi atsakovas vaiką paimdavo kiekvieną penktadienį 10.00 val. ir grąžindavo 20.00 val., po to kiekvieną šeštadienį 10.00 val. ryte paimdavo ir grąžindavo sekmadienį 10.00 val. ryte. Yra sudarytos sąlygos vaikui pailsėti, pasirengti mokymuisi ir veikloms. Atostogų laikas taip pat padalintas sąžiningai. Sprendimu nėra draudžiama tėvui su vaiku bendrauti ir daugiau, jeigu ieškovė ir atsakovas sutars tarpusavyje. Atsakovas vaiką palieka tik ieškovei, todėl vaikui keliamas stresas.

Šalies argumentai

2.13. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta bendravimo tvarka. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka pirmame ir antrame punktuose yra tokia pati kaip dabar galiojanti laikina bendravimo tvarka ir neatitinka geriausių vaiko interesų, teisės į dienos režimą, į nepertraukiamą savaitgalį. Nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovei išvykus darbo reikalais, o atsakovui nedirbant, atsakovas visą laiką bendrauja su vaiku. Tokia tvarka buvo numatyta, kai ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini). Jei vaikas serga, jis turėtų būti slaugomas ieškovės.

2.14. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog atsakovas turi teisę išvykti su vaiku į kitas (duomenys neskelbtini) šalis, atsakovas turėtų būti įpareigotas informuoti ieškovę, į kokias šalis jis ketina keliauti su vaiku atostogų metu, taip pat turėtų būti įpareigotas nurodyti adresus, kuriais apsistos ir gyvens su vaiku, konkrečias apsilankymų tose šalyse datas.

2.15. Bendravimo tvarka darbo dienomis buvo pakeista ne tik dėl atstumo, bet ir dėl to, kad vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą, o tai lems padidėjusias vaiko pareigų apimtis, pakitusį vaiko dienos režimą.

2.16. Išlaikymas vaikui gali būti didesnis negu vaiko būtinųjų poreikių tenkinimas. Didėjant amžiui, auga vaiko poreikiai. Ieškovė išsamiai nurodė vaiko poreikius. Ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos, susijusios su vaiko poreikių patenkinimu.

Atsiliepimas

2.17. Atsakovo nurodomos pajamos neatitinka jo faktiškai patiriamų išlaidų. Tai rodo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, siekia nuslėpti pajamas. Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad ieško (duomenys neskelbtini) darbo, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad tokio darbo nedirbs.

2.18. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad dar iki santuokos ir jos metu jis investavo apie 66 000,00 Eur į ginčo namo statybas, kad atsakovui pradėjus bendrauti su ieškove, ji nurodė, kad turi pradėtą statyti individualų namą ir paprašė atsakovo investuoti jo lėšas, kad pabaigtų namo statybą ir jį įrengtų, neatitinka tikrovės.

2.19. Atsakovas nuo pat pradžių žinojo, jog pastatytas, bet galutinai neįrengtas ginčo namas yra ieškovės mamos nuosavybė, jog žemės sklypas, ant kurio buvo pastatytas ginčo namas, priklauso nuosavybės teise ieškovės mamai, žinojo, jog ieškovės mama leido ieškovei ir atsakovui įsirengus pagal savo norą laikinai gyventi pastatytame ginčo name neatlygintinai (nemokant nuomos mokesčio).

2.20. Iš atsakovo pareikšto alternatyvaus reikalavimo matyti, kad atsakovas, nurodydamas 66 000,00 Eur sumą, turi omenyje priešieškiniu prašytą priteisti 61 790,00 Eur pinigų sumą iš ieškovės ir priešieškiniu prašytą priteisti 4 212,68 Eur pinigų sumą iš atsakovės pagal priešieškinį (61 790,00 Eur + 4 212,68,00 Eur = 66 002,68). Atsakovo nurodoma 61 790,00 Eur suma apima du pervedimus, kurių bendra suma sudaro 4 000,00 Eur, ir kurie atlikti ne santuokos laikotarpiu, o iki šalims sudarant santuoką, t. y. (duomenys neskelbtini). Vienas iš šių mokėjimų – 2 000,00 Eur, kuris atliktas (duomenys neskelbtini), buvo tikslinis ir skirtas vestuvėms. Ankstesnis 2 000,00 Eur mokėjimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini), prieš šalių sužadėtuves (atsakovas ieškovei pasipiršo (duomenys neskelbtini)). Tai buvo atsakovo dovana ieškovei. Atsakovas per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra nuo santuokos pradžios ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo datos (2017 m. spalio 31 d.), pervedė ieškovei 58.200,00 Eur pinigų sumą. Atsakovo persiųsti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams.

2.21. Atsakovas pagal tikslinius pervedimus per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovei pervedė, paskirtyje nurodydamas namui – 24 000,00 Eur (2015 m. liepos 8 d., 2015 m. liepos 23 d., 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. lapkričio 19 d.). Pervedimuose atsakovas nurodė, kad suma vedama „žmonai ir namui“. Atsakovas pervedimuose aiškiai nurodė jų paskirtį.

2.22. Iš santuokos metu ieškovei atsakovo pervestų pinigų 58 200,00 Eur atėmus 28 000,00 Eur (pinigai išleisti ieškovės ir atsakovo pragyvenimui, neskaičiuojant pinigų vaiko išlaikymui, per 28 santuokos mėnesius), atėmus 13 575,39 Eur (pinigai išleisti patalpų įrengimui), atėmus 4 971,00 Eur (pinigai išleisti baldams), atėmus 3 287,00 Eur (pinigai išleisti buitinei technikai), atėmus 3 000,00 Eur (pinigai išleisti automobiliui), atėmus 4 000,00 Eur (pinigai už šildymą), atėmus 1 320,00 Eur (pinigai už elektrą), likusi suma sudaro apie 4 047,00 Eur.

2.23. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo sumokėti mokesčiai nuo darbo užmokesčio nėra jo asmeninė prievolė.

56. Atsiliepimu į apeliacinį atsakovė pagal priešieškinį L. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (18 t., b. l. 64–73). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Apeliaciniame skunde nereiškiamas reikalavimas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo panaikinimo (pakeitimo) dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti atsakovei pagal priešieškinį solidariai iš atsakovo ir ieškovės 373,79 Eur skolos už sunaudotą elektros energiją, priteisti atsakovei pagal priešieškinį iš atsakovo 944,58 Eur skolos už sunaudotą energiją ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško skolos apmokėjimo. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, kodėl skundžiamo sprendimo dalis dėl kompensacijos už elektros energiją priteisimo yra nepagrįsta, todėl atsakovė pagal priešieškinį atsiliepime į apeliacinį skundą pasisako ir dėl šių reikalavimų.

3.2. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ginčo pastatas buvo pastatytas ieškovės motinos L. L. sklype, jis ilgą laiką nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė pagal priešieškinį, teismo posėdžių metu apklausti liudytojai (P. K., L. S.) patvirtino, kad pastatas buvo pradėtas statyti 2013 metais. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (2019 m. rugpjūčio 29 d.), (duomenys neskelbtini) buvo parengta Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), o VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre pastatas (kaip atskiri pastatai) buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini).

3.3. Nepagrįstai atsakovas nuosavybės teisę į pastatą kildina iš CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo savininkė L. L. būtų sudariusi sandorį dėl žemės sklypo ar jo dalies suteikimo atsakovui ar ieškovei, ir kad būtų davusi sutikimą dėl atsakovui ir ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto statybos. Atsižvelgiant į tai, nei atsakovas, nei ieškovė nebuvo ir negalėjo būti pastato statytojais ir įgyti nuosavybės teisę į pastatą. Aplinkybė, kad atsakovas yra užsienietis ir galimai nežino Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Be to, atsakovas L. L. nėra atlikęs nė vieno pervedimo, skirto pastato statybai ar įrengimui.

3.4. Pervedimai, kuriuose nurodoma paskirtis „mano žmonai – namui“ iš viso sudaro 24.000,00 Eur nuo ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirmas pervedimas) iki (duomenys neskelbtini). Šalys iš šių lėšų pirko vidaus įrangai reikalingus daiktus (baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, šildymo katilą, kuriam L. L. buvo davusi ir savus 2.000,00 Eur, taip pat kitus ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus daiktus).

3.5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo atsakovo ieškovei atliktus mokėjimus bei dėl jų pasisakė. Atsakovė pagal priešieškinį su teismo išvadomis sutinka.

3.6. Apeliantui kyla abejonių dėl atsakovės pagal priešieškinį galimybių pastatyti pastatą, tačiau byloje yra pateikti dokumentai, kurie pagrindžia, jog atsakovė pagal priešieškinį turėjo pakankamas pajamas pastato statybai (duomenys apie L. L. gautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimai, duomenys apie Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR žemės ūkio ministerijos atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), duomenys apie (duomenys neskelbtini) gautą paskolą, duomenys apie L. L. gautas pajamas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. S. (L. L. gyvenimo partnerio) sąskaitos išrašas, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, kuria L. L. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, P. N. (L.) atlikti pervedimai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)).

3.7. Aplinkybę, kad atsakovė pagal priešieškinį dalyvavo pastato statybose, patvirtino liudytojai L. S., V. K., S. S..

3.8. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas atliko pervedimus į ieškovės banko sąskaitą, neįrodo, jog pervestos sumos buvo investuotos į pastatą.

3.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo alternatyvaus reikalavimo dėl 400,00 Eur priteisimo iš atsakovės pagal priešieškinį. Ši 400,00 Eur suma, kurios vėliau atsakovas pareikalavo kaip grąžintinos, faktiškai buvo įskaityta į atsakovo įsiskolinimą už elektros energiją, tiektą pastate.

3.10. Ieškovė ir atsakovas bendrą gyvenimą pradėjo apsigyvendami ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau šalys persikėlė į L. L. gyvenamojo namo antrąjį aukštą, o dar vėliau – į pastatą. Atsakovas nenurodė jokių kitų gyvenamųjų vietų, kuriose iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo būtų gyvenęs su ieškove ar atskirai (tik po (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo, kad persikėlė gyventi į dabartinę gyvenamąją vietą – nuomojamą būstą (duomenys neskelbtini)). L. L. ieškinyje nurodyta, jog ieškovė ir atsakovas kartu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno L. L. priklausančiame gyvenamajame name; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pradžios – pastate (ieškovė su ieškiniu atsakovui dėl santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutrukimu susijusių klausimų į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2017 m. spalio 31 d.); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – pastate (Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi paskyrė ieškovei ir atsakovui terminą susitaikyti, civilinę bylą sustabdė, ieškovė dėl civilinės bylos atnaujinimo kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 22 d.). Atsakovas vienas pastate gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

3.11. Atsakovui kyla abejonių dėl to, ar laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2(duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) prievolė už sunaudotą elektros energiją laikytina asmenine atsakovo prievole, nes ieškovė taip pat turėjo raktus nuo pastato ir galimai taip pat naudojosi pastatu bei į jį tiekiama elektros energija. Tačiau atsakovo nurodytą aplinkybę paneigia civilinėje byloje esantys dokumentai. (duomenys neskelbtini) prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nurodė, kad pastatas buvo ir tebėra atsakovo šeimos faktinė gyvenamoji vieta, o iškrausčius atsakovą iš būsto, jis neturėtų kur gyventi. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymą tenkinti ir įpareigojo ieškovę ir trečiuosius asmenis netrukdyti atsakovui naudotis pastatu. Ši nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi, po kurios Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš pastato. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Y. A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties, 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi jį atmetė. Tokiu būdu atsakovas turėjo teisę netrukdomai naudotis pastatu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tik (duomenys neskelbtini) atsakovas kreipėsi į teismą nurodydamas, jog jam yra trukdoma naudotis pastatu. Nesurinkta įrodymų, jog ginčo laikotarpiu atsakovas gyveno ne vienas ar kad jam buvo trukdoma naudotis pastatu.

3.12. Atsakovas nepasiūlė jokio kito būdo, kuriuo teisingiau ir objektyviau būtų galima apskaičiuoti ieškovės ir atsakovo sunaudotos elektros energijos kainą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl L. L. nurodytas būdas – elektros energijos tiekėjui sumokėtos kainos dalinimas iš dviejų (aptariamu laikotarpiu elektros energiją naudojo dvi šeimos: L. L. su sugyventiniu V. S. bei ieškovė ir atsakovas), yra teisingas ir objektyvus.

3.13. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo–priėmimo akte yra užfiksuoti pirminiai kontrolinio skaitiklio parodymai, o L. L. pateikta kontrolinio skaitiklio nuotrauka „kontrolinio skaitiklio parodymai Y. išsikraustant“ patvirtina, kokie šio skaitiklio parodymai buvo (duomenys neskelbtini) (atsidarius nuotrauką, paspaudus ant jos dešiniuoju pelės klavišu ir pasirinkus failo parametrai, matyti, kad nuotrauka daryta būtent (duomenys neskelbtini)). Kontrolinis skaitiklis jo įvedimo dieną (2017 m. rugsėjo 4 d.) rodė 000000,8 kWh, o (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas faktiškai nustojo gyventi pastate, rodė 014109,5 kWh. Vadinasi, per laikotarpį nuo 2017 rugsėjo 4 d. iki (duomenys neskelbtini) pastate buvo sunaudota 14108,7 kWh elektros energijos, kurios kaina – 14108,7 kWh x 0,103 Eur/kWh = 1 453,20 Eur (2017 metais taikytas tarifas buvo 0,099 Eur/kWh, 2018 metais taikytas tarifas buvo 0,097 Eur/kWh, 2019 metais taikomas tarifas yra 0,114 Eur/kWh, vadinasi, šio laikotarpio taikytino tarifo vidurkis sudaro (0,099 Eur/kWh + 0,097 Eur/kWh + 0,114 Eur/kWh)/3 = 0,103 Eur/kWh). 1 kWh kainos vidurkis išvestas dėl to, kad šalys nefiksavo kontrolinio skaitiklio parodymų kiekvieno mėnesio pabaigoje, todėl neįmanoma nustatyti, kiek elektros energijos sunaudota pastate kiekvieną konkretų mėnesį, tačiau yra aišku, kiek elektros energijos pastate sunaudota 2017 m. rugsėjo 4 d. – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu).

3.14. Kol nebuvo įvesto kontrolinio skaitiklio, elektros energiją ieškovė ir atsakovas naudojo kartu, nes vedė bendrą ūkį: iki santuokos sudarymo buvo faktiniuose šeiminiuose santykiuose, o po santuokos sudarymo tapo oficialia šeima. Po kontrolinio skaitiklio įvedimo (duomenys neskelbtini) mėnesius ieškovė ir atsakovas pastate gyveno kartu, o (duomenys neskelbtini) mėnesių atsakovas gyveno vienas. Pateikti išsamūs paskaičiavimai, už kokią sumą iš viso ieškovė ir atsakovas kartu sunaudojo elektros energijos (1 734,17 Eur + 508,62 Eur = 2 242,79) bei už kiek atsakovas vienas (944,58 Eur).

Atsiliepimas

3.15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad L. L. už periodą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti tariamą skolą už elektrą iš atsakovo ir ieškovės solidariai. L. L. pažymi, kad skolos už minėtą laikotarpį priteisti neprašė, nes ji yra padengta.

3.16. Nurodo, kad iš mokėtinos 2 242,79 Eur sumos L. L. buvo sumokėta 1 320,00 Eur iš ieškovės sąskaitos, be to, atsakovas taip pat atliko 549,00 Eur dydžio mokėjimą už sunaudotą elektros energiją ((duomenys neskelbtini) atsakovas atliko 400,00 Eur mokėjimo pavedimą L. L. už elektrą, o (duomenys neskelbtini) atsakovas atliko 260,00 Eur mokėjimo pavedimą P. N. už elektrą, televiziją, internetą, iš kurių L. L. už elektrą užskaitė 149,00 Eur). Todėl L. L. iš 2 242,79 Eur atėmė 1 320,00 Eur sumą ir 549,00 Eur sumą bei gavo, kad ieškovė ir atsakovas jai solidariai skolingi 373,79 Eur.

3.17. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą dėl už elektros energiją sumokėtų sumų (duomenys neskelbtini) dydžio pagrįstumo. Tačiau iš L. L. sąskaitos išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) mėnesiais L. L. už sunaudotą elektros energiją nemokėjo, todėl (duomenys neskelbtini) mėnesį sumokėjo didesnę sumą. Būtent dėl atsakovo veiksmų – visų įmanomų elektros prietaisų, buvusių pastate, nepertraukiamo naudojimo (duomenys neskelbtini) buvo sunaudotas didesnis nei įprasta elektros energijos kiekis per mėnesį, todėl (duomenys neskelbtini) sumokėta didesnė nei įprastai suma už sunaudotą elektros energiją. Tą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) L. L. el. laiškas atsakovui, kuriame neapsikentusi susidariusios situacijos L. L. pareikalavo nedelsiant atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

58. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta abipusė sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo, netenkintas priešieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, priteistas iš atsakovo 500,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui, netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei alternatyvus reikalavimas dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo, netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtus mokesčius priteisimo iš ieškovės, bei sprendimo dalies, kuria atsakovei pagal priešieškinį L. L. iš atsakovo Y. A. N. priteista kompensacija už elektrą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

59. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

60. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė atsakovo maršruto žemėlapį (atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) (18 t., b. l. 37), ieškovės maršruto žemėlapį (atstumas nuo ieškovės gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) (18 t., b. l. 38), el. laiškus, kurie, atsakovo teigimu, patvirtina, kad jis ieško (duomenys neskelbtini) darbo (18 t., b. l. 39–42), publikaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) darbo rinkoje (18 t., b. l. 43–53).

61. 2022 m. vasario 21 d. apeliantas papildomai pateikė naujus įrodymus – ieškovės sąskaitos išrašus (sąskaitos išrašai pateikti už laikotarpius: (duomenys neskelbtini)), kurie, apelianto teigimu, patvirtina duomenis apie ieškovės gautas išmokas (vaiko pinigus) iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) institucijų, mokančių išmokas už vaiką (18 t., b. l. 115–126). Ieškovė neprieštaravo, kad atsakovo pateikti įrodymai būtų pridėti prie bylos.

62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, atsakovo pateiktus įrodymus, išskyrus publikaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) darbo rinkoje (18 t., b. l. 43–53), priima. Atsakovo pateikta publikacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) darbo rinkoje (18 t., b. l. 43–53) yra pateikta nevalstybine kalba, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį leistinumo reikalavimų (CPK 198 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

63. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

64. Nagrinėjamu atveju atsakovas Y. A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliacinis skundas turi būti nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, kadangi atsakovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Kadangi šis reikalavimas yra susijęs su vaiko interesais, kurie pagal teismų praktiką laikytini aukščiausio prioriteto interesais, būtina išklausyti vaiko tėvų pasisakymus dėl šio reikalavimo. Tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turės klausimų šalims ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui.

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinį skundą, ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

66. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos iširimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

67. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

68. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

69. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas yra pateikęs susirašinėjimą su ieškove, iš kurio matyti, kad ieškovė iš atsakovo nuolat tyčiojosi, menkino jį ir jo šeimos narius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, susijusius su į bylą pateiktu šalių susirašinėjimu (10 t., b. l. 154–189), sprendžia, jog pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimas yra fragmentiškas, todėl nesant byloje duomenų, kokiame kontekste vyko šis susirašinėjimas, o taip pat nesant byloje duomenų apie šalims įprastą jų bendravimo būdą iki faktinio santuokos iširimo, aptartas susirašinėjimas pats savaime nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo.

70. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalims viešint (duomenys neskelbtini), ieškovė smurtavo prieš atsakovą kolegų akivaizdoje. Apelianto teigimu, šį ieškovės veiksmą matė ir byloje apie jį paliudijo šalių kolegos A. B., M. D. (M. D.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje pateikti 2019 m. rugpjūčio 20 d. M. G. G. D. pasirašyti raštu pateikti parodymai, kuriuose apelianto nurodytas įvykis yra aprašomas, tačiau nėra nurodoma tiksli šio įvykio data. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad minėtas įvykis buvo šalių santuokos metu (po (duomenys neskelbtini)) (9 t., b. l. 146–148). Liudytojas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad yra buvęs su Y. A. N. ir P. N. kelionėje užsienyje (duomenys neskelbtini). Matė netinkamą asocialų bendravimą tarp šalių, kuomet nebuvo ryšio. Liudytojas nurodė, kad šalys dar nebuvo susituokę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) jau po santuokos sudarymo, t. y. po (duomenys neskelbtini), smurtavo atsakovo atžvilgiu. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas įrodė faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio (ieškovės) kaltės prezumpcija.

71. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė kartu su savo broliu E. viešbučio kambaryje sumušė atsakovą jiems visiems viešint (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo mušamas kumščiais tiek ieškovės, tiek ir jos brolio. Apeliantas anksčiau nurodytą aplinkybę įrodinėjo pateiktu susirašinėjimu tarp ieškovės brolio E. L. ir L. N. krikštatėvio M. T. (15 t., b. l. 85). 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jos brolis E. L. sumušė atsakovą, kadangi šis trenkė ieškovei per veidą. Ieškovė taip pat nurodė: „jau tada santuoka buvo ant iširimo“ (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 41 min.). Liudytoju apklaustas E. L. teismo posėdyje parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) matė, kaip Y. A. N. trenkė P. N.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateikto 2017 m. rugpjūčio 20 d. susirašinėjimo tarp E. L. ir M. T. ištraukos turinį (15 t., b. l. 85), sprendžia, kad aptariamas įrodymas, vertinamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, sudaro pagrindą išvadai, jog (duomenys neskelbtini) šalims ir E. L. viešint (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas. Kita vertus, nei aptariamas rašytinis įrodymas, nei kiti byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo vienareikšmei išvadai, kad (duomenys neskelbtini) vykusio konflikto metu, kuriame dalyvavo šalys ir E. L., būtent ieškovė savo elgesiu iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas.

72. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovė prieš atsakovą naudojo fizinį smurtą – draskė jį nagais, sudavė smūgių ir kitaip mušė, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Minėtas aplinkybes atsakovas įrodinėjo 2021 m. gegužės 17 d. pateiktomis nuotraukomis, garso įrašu ir jo transkripcija bei 2021 m. liepos 9 d. atsakovo pateiktu susirašinėjimu (2021 m. gegužės 17 d. DOK-63303, 15 t., b. l. 143). Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikta garso įrašo transkripcija nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu (duomenys neskelbtini) ieškovės prieš atsakovą naudotą smurtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos garso įrašo transkripcijos turinio sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad įraše kalbantys asmenys ginčijasi, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė pripažįsta, jog ji prieš atsakovą (duomenys neskelbtini) naudojo smurtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo 2021 m. gegužės 17 d. pateiktas nuotraukas (2021 m. gegužės 17 d. DOK-63303 priedai, 15 t., b. l. 143), pažymi, kad iš elektroniniu formatu pateiktų nuotraukų matyti tik jų įrašymo į laikmeną data (2021 m. gegužės 5 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas iš pateikto įrodymo neturi galimybės nustatyti šio įrodymo sukūrimo (nuotraukų padarymo) datos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamos nuotraukos nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog jose yra užfiksuoti būtent atsakovui padaryti sužalojimai. Juo labiau, kad minėti įrodymai (nuotraukos, garso įrašas ir jo transkripcija) nesuponuoja vienareikšmės išvados, jog sužalojimus atsakovui padarė būtent ieškovė, būtent atsakovo nurodomu laiku. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo anglų kalba bei jo vertimo teisėjų kolegija neturi galimybės nei identifikuoti susirašinėjime dalyvavusių asmenų, nei nustatyti susirašinėjimo laiko (2021 m. gegužės 17 d. pateiktoje USB laikmenoje 4 priedas, 15 t., b. l. 143). Ieškovė 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje nurodė, kad prieš atsakovą nesmurtavo, paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) ji su vaiku buvo (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio (po pertraukos) garso įrašas nuo 3 val. 6 min.). Į bylą pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. spalio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad pateiktas medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad P. N. kartu su mažamečiu vaiku L. N. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 102–104). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovė prieš atsakovą naudojo fizinį smurtą (CPK 178 straipsnis).

73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog abi šalys kaip sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tolerantiški, trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, nebuvo pakankamai atidūs bei nesistengė, kad abu gerai jaustųsi šeimoje ir nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, todėl laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

74. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

75. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

76. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

77. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendžiant dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu.

78. Šalių sūnus L. N. per išvadą byloje teikiančią instituciją buvo išklausytas ir išreiškė norą gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu, nes abu juos myli. Apeliantas šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija.

79. Apeliantas nurodo, kad ieškovė naudojo vaiką ginčuose su atsakovu, drausdama atsakovui su vaiku matytis. Teisėjų kolegija vertina, kad šį apeliacinio skundo argumentą paneigia kiti apelianto teiginiai, o būtent, Y. A. N. apeliaciniame skunde nurodė, kad „<...> šalys laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos laikėsi, kartais šalių susitarimu ad hoc ją pakeisdamos <...>. Atsakovas realiai bendraudavo su vaiku visą jam priskirtą laiką ir dar daugiau <...>“.

80. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog klinikiniai sindromai vaikui pasireiškia ir dėl kitų augalų, taip pat aplinkos, o byloje nėra įrodymų, kad alergizuojantis poveikis vaiko sveikatai pasikeistų nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atskovu, nepagrįstai siekiama paneigti byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl vaiko alergijos lapuočiams bei neteisėtai perkeliama įrodinėjimo pareiga atsakovui.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog L. N. nustatyta alergija namų dulkėms, alksniams, beržams, lazdynų riešutams (5 klasė), katėms, lazdynams (4 klasė) (16 t., b. l. 92–93). Į bylą pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad L. N. nustatyta alergija namų dulkių erkutėms (5 klasė), namų dulkėms (4 klasė), katėms (4 klasė), šunims (2 klasė), medžių žiedadulkėms (5 klasė), obuoliams (5 klasė) (16 t., b. l. 94–95). Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad L. N. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių, bei nepatikslinta astma. Mediciniuose dokumentuose taip pat nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“ (DOK-79319 priedas, 16 t., b. l. 50–52). Iš aptartų byloje esančių įrodymų spręstina, kad L. N. yra alergiškas ne tik beržams bei kitiems lapuočiams, tačiau ir namų dulkių erkutėms, namų dulkėms, katėms, šunims, tam tikram maistui. Vaikui esant alergiškam visai eilei alergenų, tarp kurių yra ir itin aplinkoje paplitusių (namų dulkių erkutės, namų dulkės), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, būtų išvengiama vaiko alerginių susirgimų.

82. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad, pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, šalių vaikas faktiškai tiek pat laiko praleistų motinos gyvenamojoje vietoje, kiek ir tėvo, todėl aplinkybė, kad netoli ieškovės gyvenamosios vietos yra beržynas, negali būti pripažįstama turinčia lemiančią reikšmę sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kita vertus, ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kritiniu atveju ji su vaiku laikinai (beržų žydėjimo laikotarpiu) turėtų galimybę persikelti į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) mieste (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 53 min.).

83. Apeliantas nurodo, kad jo į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina aplinkybę, jog ieškovės supratimas apie šeimą, tinkamą bendravimą šeimoje nėra suderinami su vaikui tinkamos aplinkos sukūrimu. Apelianto teigimu pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė žemina atsakovą ir jo šeimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą (15 t., b. l. 20–23), sprendžia, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog ir pats atsakovas bendrauja netinkamai, žemina ieškovę, jos šeimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovo, priešingai nei ieškovės, šeimos aplinkos salygos vaikui yra tinkamesnės, kadangi atsakovo šeimoje vyrauja pagarba vienas kitam, malonus ir mandagus bendravimas, pozityvių emocijų skatinimas.

84. Apeliantas nurodo, kad jis turi darbą, kuris suteikia jam galimybę būti su vaiku beveik visą laiką. Nurodo, kad nepaisant to, jog šiuo metu atsakovas negauna pajamų, kurias gaudavo, kai dirbo (duomenys neskelbtini), tai netrukdo atsakovui tinkamai rūpintis vaiku, nes atsakovo tėvai teikia jam paramą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje atsakovas nurodo dirbantis, veiklos gaunamos pajamos yra minimalios (17 t., b. l. 53–56). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodomą aplinkybę apie jo tėvų jam teikiamą paramą, jos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat į aplinkybę, kad atsakovas iki mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo dirbo (duomenys neskelbtini), įvertinus atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais Y. A. N. įrodinėja ieškantis orlaivio (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ilgalaikėje perspektyvoje atsakovo darbo grafikas išliks toks pats lankstus ir suderinamas su mažamečio vaiko kasdiene priežiūra.

85. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovės darbo vieta, darbo grafiku bei gaunamomis pajamomis, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes, susijusias su ieškovės darbo grafiku, darbo užmokesčiu, nustatė remdamasis ieškovės žodiniais paaiškinimais (15 t., b. l. 2–3).

86. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. L. baudžiamojoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog ji smurtavo vaiko akivaizdoje ir kad toje pačioje patalpoje buvo ir ieškovė, kuri nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų vaiko interesus. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, pagrindžia faktą, kad ieškovės aplinkoje yra smurtaujama ir tai neatitinka vaiko interesų. Apelianto teigimu, iš į bylą pateiktų (duomenys neskelbtini) įvykio garso ir vaizdo įrašų galima daryti išvadą, jog tiek ieškovės motina, tiek ir ieškovė netinkamai elgėsi atsakovo atžvilgiu vaiko akivaizdoje.

87. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apelianto argumentus bei (duomenys neskelbtini) įvykio garso ir vaizdo įrašus (2021 m. gegužės 17 d. pateiktoje USB laikmenoje 5–7 priedai, 15 t., b. l. 143), sutinka su apelianto argumentu, jog ieškovės elgesys, nesiimant veiksmų, kad mažametis vaikas negalėtų tiesiogiai stebėti suaugusiųjų konflikto, vertintinas kaip netinkamas vaiko interesų užtikrinimas. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks atsakovės netinkamas elgesys buvo vienkartinis, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip suponuojanti išvadą, jog vaiko interesai, nustačius jo gyvenamąją vietą su motina, būtų pažeisti.

88. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Y. A. N. buvo pateikęs ieškinį dėl uždraudimo L. L. bendrauti su vaikaičiu L. N., kadangi L. L. yra nuteista už smurtą artimoje aplinkoje vaiko L. N. akivaizdoje ((duomenys neskelbtini)). Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-13427-559/2020, šis Y. A. N. ieškinys buvo atmestas, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-296-896/2021, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

89. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-296-896/2021, buvo konstatuota, kad L. L. elgesys, dėl kurio prašoma uždrausti jai bendrauti su vaikaičiu L. N. buvo vienkartinis. Byloje nėra duomenų, jog L. L. nuolat naudotų smurtą, toks jos elgesys būtų pasikartojantis, tokį jos elgesį vaikas būtų matęs ir dažniau (nutarties 21 punktas).

90. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nėra pateikęs objektyvių duomenų, paneigiančių anksčiau nurodytas įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes, kurie pagrįstų jo įrodinėjamą aplinkybę, susijusią su vaiko interesų pažeidimu. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstu apelianto argumentą, kad ieškovės aplinkoje yra smurtaujama, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų vaiko interesų.

91. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaikas jaučiasi laimingas būdamas tiek su motina, tiek su tėvu, abi šalys tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, tinkamai prižiūri ir rūpinasi savo vaiku, abi šalys tam turi tinkamas sąlygas, tarp L. N. ir jo tėvų yra stiprus emocinis ryšys. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta nuo jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) vaiko lankoma ugdymo įstaiga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, adresu: (duomenys neskelbtini), geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes vaiko gyvenime užtikrinamas stabilumas, saugumas. Apibendrinant tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

92. Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

93. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

94. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Y. A. N. argumentu, kad nuo (duomenys neskelbtini) nustačius laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką, t. y. jau daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus buvo nusistovėjusi tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku būna 3,5 dienos per savaitę (kai vaikas penktadienį lanko ugdymo įstaigą), apie 15 dienų per mėnesį, tai yra vaikas su abiem tėvais praleisdavo maždaug tiek pat laiko.

95. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) miesto ieškovės gyvenamoji vieta yra nutolusi 14 km, o atsakovo apie 32 km. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių gyvenamosios vietos nelaikytinos esmingai nutolusiomis tarpusavyje ir (ar) nuo (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame yra vaiko ugdymo įstaiga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad intensyvesnis bendravimas, atsižvelgiant į skirtingas ir esmingai nutolusias šalių gyvenamąsias vietas, trukdytų normaliam vaiko dienos režimui.

96. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad laikinoji bendravimo tvarka yra nelogiška, nėra atsižvelgiama į vaiko norus, vaikas negali ilgiau pamiegoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, iš esmės atitinkanti iki šiol daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus faktiškai egzistuojančią bendravimo tvarką, prieštarautų šalių vaiko interesams ir (ar) vaiko norams (būtų nesuderinama su vaiko poilsio ar ugdymosi režimu ar pan.). Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių vaikui tokia bendravimo su tėvu tvarka yra įprasta ir rutiniška, atitinkanti vaiko interesus ir poreikius.

97. Ieškovė argumentuoja, kad pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nebūtų užtikrinami kokybiškesni savaitgaliai (kas antras savaitgalis nepertraukiamai) kiekvienam iš tėvų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas maksimaliam tėvo ir sūnaus bendravimui, kuris būtų įgyvendinamas pagal jau iš esmės nusistovėjusią, vaikui įprastą ir jo interesus atitinkančią bendravimo tvarką.

98. Ieškovė nurodo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka jai sukeltų nepatogumų (tokiu tvarkaraščiu ieškovė neturi galimybės dirbti). Teisėjų kolegija pažymi, jog šiam argumentui pagrįsti, ieškovė į bylą nėra pateikusi aktualių objektyvių įrodymų. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

99. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos ydinga dalis yra ta, kuria nurodoma, kad vaikas atsakovo ieškovei perduodamas tiesiogiai, nepaliekant vaiko jokiam kitam artimam ieškovei asmeniui. Tarp šalių kylant nesusipratimams dėl vaiko perdavimo viena kitai, vaikas patiria stresą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės argumentu sutinka, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog vykdant laikinąją bendravimo tvarką tarp šalių buvo kilę ginčų, susijusių su vaiko paėmimu/grąžinimu iš/į vaiko gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prioritetiniais laikomi vaiko teisės ir interesai reikalauja nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kurią įgyvendinant praktiškai būtų maksimaliai sumažinta konfliktų tarp vaiko tėvų tikimybė. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovo prašoma nustatyti tvarka koreguotina, nustatant, kad vaikas pasiimamas ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą.

100. Atsakovas prašo į bendravimo tvarką įtraukti punktą, kuriuo nustatoma, kad: „Tėvai turi teisę šalių susitarimu pakeisti šią tvarką ar nustatyti papildomą tėvo bendravimą su vaiku.“ bei punktą, kuriuo nustatoma, jog: „Bet kuris iš tėvų turi teisę susisiekti su vaiku tuo metu naudojamomis komunikacijos priemonėmis, netrukdant kito iš tėvų bendravimui su vaiku.“ Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą šių punktų įtraukimui neprieštaravo. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti bendravimo tvarkos punktai neprieštarauja vaiko interesams yra konkretūs ir aiškūs, todėl siekiant, kad tarp šalių ateityje nekiltų ginčų dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, ši atsakovo prašymo dalis tenkinama.

101. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais, apeliacinio skundo dalis dėl Y. A. N. bendravimo tvarkos su vaiku L. N. nustatymo tenkinama, nustatant, kad:

„1. Tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis:

1.1. Kiekvieną savaitę – dvi dienas iš eilės su nakvyne, pasiimdamas vaiką pirmadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tą dieną nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką trečiadienį į ugdymo įstaigą nustatytu laiku iki ugdymo proceso pradžios, o jei vaikas tą dieną neina į ugdymo įstaigą – 10.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

1.2. Kiekvieną savaitę – pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos, o jei vaikas tą dieną nėra ugdymo įstaigoje – 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną savaitgalį – pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieną šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas sekmadienį 10.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

11. Tėvai turi teisę šalių susitarimu pakeisti šią tvarką ar nustatyti papildomą tėvo bendravimą su vaiku.

12. Bet kuris iš tėvų turi teisę susisiekti su vaiku tuo metu naudojamomis komunikacijos priemonėmis, netrukdant kito iš tėvų bendravimui su vaiku.“

102. Atsakovas prašo į bendravimo tvarką įtraukti punktą (3), numatantį, kad: „Motinai išvykus darbo reikalais, o tėvui nedirbant, tėvas visą tą laiką bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas tėvą“. Ieškovė su tokia sąlyga nesutinka, nurodo, kad tokios sąlygos nustatymui nėra faktinio pagrindo. Ieškovės teigimu, tokia sąlyga buvo aktuali, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir vykdavo į komandiruotes. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomą tvirtinti anksčiau nurodytą bendravimo tvarkos punktą, sprendžia, kad jis yra nekonkretus, netikslus. Nėra konkretizuojama, kuriam laikui motina turi išvykti darbo reikalais, kad šis punktas būtų vykdomas, nėra aptarta vaiko pasiėmimo ir (ar) grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nekonkretus ir netikslus bendravimo tvarkos punktas galimai lems tarp šalių ginčus dėl jo vykdymo. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad apelianto prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos punktas (4) „Tėvai turi teisę šalių susitarimu pakeisti šią tvarką ar nustatyti papildomą tėvo bendravimą su vaiku“ iš esmės apima punkte (3) nurodytą situaciją. Vadovaujantis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliacinio skundo dalies dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku punkto (3) numatančio, kad: „Motinai išvykus darbo reikalais, o tėvui nedirbant, tėvas visą tą laiką bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas tėvą“ patvirtinimo.

103. Atsakovas prašo patvirtinti bendravimo tvarkos punktą (6), nustatant, kad „Vaiko ligos atveju jei vaikas slaugomas namie, jis būna pas tą iš tėvų, kuriam priklauso prižiūrėti vaiką pagal nustatytą tvarką“. Ieškovė su tokia tvarka nesutinka, nurodydama, kad sergantis vaikas turėtų būti slaugomas ieškovės. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės P. N. pozicija, kad sergantis vaikas neturėtų būti vežiojamas siekiant formaliai įgyvendinti bendravimo tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone vaikui sergant tėvai turėtų maksimaliai susikoncentruoti į jo slaugą, medicininės pagalbos vaikui užtikrinimą. Dažnu atveju vaikui sergant būtinas poilsio ir ramybės režimas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų geriausiai užtikrinamas vaiko gyvenamojoje vietoje.

104. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje įtvirtintą ribojimą atsakovui atostogų metu su vaiku išvykti į (duomenys neskelbtini) šalis. Ieškovė dėl tokio reikalavimo iš esmės neprieštaravo, tačiau prašė įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę, į kokias šalis jis ketina keliauti su vaiku atostogų metu, nurodant adresus, kuriais su vaiku apsistos ir gyvens bei apsilankymo tose šalyse datas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad tiek atsakovas, tiek šalių sūnus L. N. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovo ir L. N. giminaičiai, bei aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) galioja laisvas asmenų judėjimas, sprendžia esant pagrindui papildyti pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos punktą (10). Teisėjų kolegija pagrįstu laiko ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę, į kokias šalis jis ketina keliauti su vaiku atostogų metu, nurodant adresus, kuriais su vaiku gyvens bei apsilankymo tose šalyse datas. Pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos punktas (10) papildomas nustatant: „Ieškovė P. N. negali trukdyti Y. A. N. (Y. A. N.) su vaiku L. N. (L. N.) atostogų metu išvykti į (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) valstybes ir privalo per 7 dienas nuo Y. A. N. informavimo apie ketinimą su vaiku vykti į (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) valstybes, perduoti jam vaiko L. N. kelionės dokumentus (asmens tapatybės kortelę/pasą). Y. A. N. informuoja P. N., į kokias valstybes jis ketina keliauti su vaiku L. N. atostogų metu, nurodant adresus, kuriais su vaiku gyvens bei buvimo tose valstybėse datas“.

Dėl išlaikymo dydžio

105. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

106. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

107. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

108. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83).

109. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė P. N., įrodinėdama, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro 1 556,00 Eur per mėnesį, turėjo pareigą į bylą pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis yra beveik tris kartus didesnis nei minimalioji mėnesinė alga. Tokią įrodinėjimo pareigą ieškovė įvykdė tik iš dalies, t. y. pateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, susijusių su jam nustatytais susirgimais – atopiniu dermatitu, alergijomis, dėl kurių vaiko poreikių dydis išauga (reikalingi medikamentai, antialerginė kosmetika ir buitinė chemija, kuri yra brangesnė ir pan.) (CPK 178 straipsnis).

110. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad didelė dalis ieškovės nurodomų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui (vasaros kelionė prie jūros, kelionė į Vilniuje arba Druskininkuose esančius druskų kambarius, kelionės po Europos šalis, nurodomi daiktai, kurie, ieškovės teigimu, būtų perkami vaikui, jei būtų priteistas prašomas išlaikymo dydis ir kt.) ne tik kad nėra pagrįsta įrodymais, tačiau šios išlaidos yra hipotetinės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos negali būti laikomos pagrįstomis. Į vaiko poreikių paskaičiavimą ieškovė įtraukia 270,00 Eur sumą vakcinai nuo meningokokinės infekcijos, teigdama, kad nori ja vakcinuoti vaiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios išlaidos laikytinos vienkartinio pobūdžio išlaidomis, jos nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, todėl ieškovė jas nepagrįstai įtraukia į vaiko poreikių paskaičiavimą.

111. Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo, kurį turi teikti kiekvienas iš tėvų, dydis yra nustatomas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinas išlaidas paskirstant tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija vertina, kad į ieškovės parengtą orientacinę vaiko poreikių lentelę įtrauktos 90,00 Eur kasmėnesinės išlaidos įmokoms už gyvybės draudimą nėra priskirtinos prie vaiko kasdienių poreikių.

112. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės į vaiko poreikių lentelę įtrauktos išlaidos žoliapjovei (kuras, tepalai ir peiliai) bendrai 125,00 Eur per metus, automobilio priežiūrai (draudimas, remontas, tepalų, padangų, lempučių keitimas) bendrai 250,00 Eur per metus, (neįskaitant kuro) yra susijusios su vaiko gyvenamąja aplinka ir jo poreikių užtikrinimu. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti. Anksčiau nurodytos išlaidos nelaikytinos tiesiogiai susijusiomis su kasdieniais vaiko poreikiais. Jos galėtų būti laikomos vienkartinio pobūdžio išlaidomis, susijusiomis su vaiko poreikių tenkinimu, tačiau tokiu atveju būtų reikalingas kito iš tėvų pritarimas tokioms išlaidoms.

113. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė į vaiko poreikių dydį yra įtraukusi 236,00 Eur per mėnesį išlaidas namo priežiūrai (išlaidos šildymui, vandentiekio eksploatavimui, elektrai, internetui, atliekų išvežimui, žolės pjovimui, kurui automobiliui), tačiau šių išlaidų faktą bei jų dydį pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. V. nurodė, kad yra ieškovės draugas ir gyvena kartu su ieškove. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pati ieškovė nurodžiusi, kad jos namuose kartu gyvena draugas D. V. (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 14 min.; 3 val. 10 min.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuodama šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, ieškovė neįvertino aplinkybės, jog faktiškai kartu su ieškove ir jos sūnumi gyvena ir ieškovės draugas D. V., bei visas išlaidas namo išlaikymui ir namo teritorijos priežiūrai, šildymui, komunalinėms išlaidoms (elektra, vanduo, atliekų tvarkymas, nuotekos), internetui, televizijai (4 336,00 Eur per metus arba 361,00 Eur per mėnesį), o taip pat ir išlaidas skalbimo priemonėms (240,00 Eur per metus arba 20,00 Eur per mėnesį) bei namų tvarkymo priemonėms (480,00 Eur per metus arba 40,00 Eur per mėnesį) ieškovė dalino į dvi lygias dalis, tenkančias ieškovei ir šalių vaikui (15 t., b. l. 117). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje nurodė: „Namo kamino šiemet nevalėm.“ (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 10 min.). Tuo tarpu, ieškovės pateiktuose vaiko poreikių dydžio paskaičiavimuose įtraukiamos 100,00 Eur išlaidos per metus namo kamino valymui. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktas namo išlaikymo, jo teritorijos priežiūrai skirtų išlaidų, komunalinių paslaugų išlaidų bei išlaidų buitinei chemijai paskaičiavimas laikytinas neteisingu, o šalių vaikui priskirta šių išlaidų dalis akivaizdžiai (apie 30 proc.) išdidinta.

114. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į orientacinį kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (sprendimo priėmimo metu galiojusį bei šiuo metu galiojantį MMA dydį), įvertinusi šalių sūnaus amžių, vaiko sveikatos būklę, sprendžia, kad L. N. kasdienių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro 700,00 Eur.

115. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su šalių turtinės padėties įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo Y. A. N. gyvenimo draugė N. P. nurodė, kad atsakovas „turi kontraktą su (duomenys neskelbtini). <...>. Šiuo metu daugiau dirba savo įmonėje“ (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 18 min.). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu vaiko poreikių dydžiu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliantas pažymi, kad jis siekia susirasti (duomenys neskelbtini) darbą, siekia gauti daugiau pajamų iš įkurtos įmonės veiklos. Nurodo, kad jam padeda tėvai, kurie tam turi visas finansines galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovės gaunamų pajamų dydis yra artimas minimaliai mėnesinei algai.

116. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje ieškovė P. N. patvirtino, kad gauna 70,00 Eur dydžio išmoką už vaiką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 10 min.). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė išmoką už vaiką L. N. gauna ir iš (duomenys neskelbtini).

117. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

118. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

119. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas bei apelianto neginčijamas aplinkybes, patvirtinančias, kad apelianto turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko L. N. poreikius, bei vadovaudamasi nutarties 117–118 punktuose nurodyta teismų praktika, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju išmoka vaikui (vaiko pinigai) gali būti panaudoti kitiems (ne būtiniesiems) vaiko poreikiams tenkinti.

120. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

121. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-82-687/2018).

122. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir nustačius tokią tėvo Y. A. N. bendravimo tvarką su vaiku L. N., kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iš esmės yra vienodas, konstatuotina, kad abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Į šią faktinę aplinkybę būtina atsižvelgti nustatant atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Kadangi vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, tai reiškia, kad išlaidos turi tekti ir motinai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

123. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų iš esmės yra lygus, įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį, sumažinant iš atsakovo Y. A. N. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį nuo 500,00 Eur iki 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

124. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl 400,00 Eur priteisimo iš L. L.

125. Apeliacinio skundo 7 reikalavimu Y. A. N. prašo pakeisti teismo sprendimą – papildomai prie patenkinto reikalavimo priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį L. L. atsakovo naudai 400,00 Eur.

126. Ginčijamu sprendimu atmesta dalis alternatyvaus priešieškinio reikalavimo (atsakovas prašė priteisti iš L. L. 4 212,68 Eur, teismas priteisė – 3 812,68 Eur). Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių motyvų dėl 400,00 Eur sumos priteisimo, tik nurodoma, kad visos prašytos priteisti sumos (4 212,68 Eur) priteisimo teisinis pagrindas buvo CK 6.242 straipsnio 1 dalis (nepagrįstas praturtėjimas) (apeliacinio skundo 174 punktas).

127. Apeliantui nenurodžius argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su alternatyvaus priešieškinio reikalavimo, pareikšto L. L. atžvilgiu dalies (400,00 Eur sumoje) netenkinimu, nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis.

Dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

128. Į bylą pateiktas 2021 m. spalio 7 d. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas namas, kurį atsakovas Y. A. N. prašo pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nuosavybės teise priklauso L. L. (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 7 d. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas taip pat patvirtina, kad pastato gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo pastatas) nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota L. L. vardu. Įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio išrašo 10.1 punkte taip pat nurodoma, kad pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas sujungimo būdu (17 t., b. l. 49–50).

129. Atsakovas nuosavybės teisę į ginčo pastatą kildina iš Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

130. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma, daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).

131. Asmeniui siekiant pradėti statybas ne jam priklausančiame žemės sklype, yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013).

132. Žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sąlygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimąsi, kitos sąlygos) suteikimas statytojui.

133. Atsakovė pagal priešieškinį L. L. nagrinėjamoje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji, kaip žemės sklypo savininkė, nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo atsakovui ir (ar) ieškovei nuomos, panaudos ar kitais pagrindais ir šalims, t. y. Y. A. N. ir (ar) P. N. nebuvo davusi sutikimo ant jai priklausančio žemės sklypo statybos būdu sukurti nekilnojamąjį daiktą, kuris šalims priklausytų nuosavybės teise (13 t., b. l. 148; 2020 m. birželio 8 d. DOK-67179; 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 48 s.). Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo savininkė L. L. būtų sudariusi su Y. A. N. ir (ar) P. N. sandorį dėl jai priklausančio žemės sklypo suteikimo ginčo namo statybai ir (ar) duomenų, patvirtinančių, kad Y. A. N. ir (ar) P. N. vardu buvo išduoti ginčo namo statybai reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Nurodomos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad nei atsakovas, nei ieškovė nebuvo ir negalėjo būti ginčo pastato statytojais ir įgyti nuosavybės teises į šį pastatą.

134. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ginčo namo statyba buvo pradėta dar iki šalių santuokos, o taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ginčo namo statybos laikotarpiu L. L. iš įvairių šaltinių gautas pajamas bei teismo ekspertizės akte pateikta išvada, kad ginčo pastato vertė nuo 2014 m. spalio mėnesio iki kreipimosi į teismą su ieškiniu padidėjo 8 600,00 Eur (24 000,00 Eur – 15 400,00 Eur) paneigia atsakovo įrodinėtą aplinkybę, jog ginčo namo finansuotoju galėjo būti tik atsakovas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog tuo metu, kai atsakovas pradėjo investuoti į ginčo namą, šis namas „turėjo sienas ir stogą“. Atsakovo Y. A. N. (duomenys neskelbtini) prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, kad atsakovas „savo lėšomis finansavo ir prisidėjo savo darbu prie gyvenamojo namo statybų pabaigos ir įrengimo“ (1 t., b. l. 46–51).

135. Prieš savo sąskaita statydamas statinį kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir formuodamas savo lūkesčius įgyti į tą statinį nuosavybės teises, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų išsiaiškinti, kokias teises jis įgis tokioje žemėje pastatęs statinį. Statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos. To reikalauja ir civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, įpareigojančios įgyvendinant savo teises nepažeisti kitų asmenų teisių, įskaitant nuosavybės teisę (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys). Toks susitarimas sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei būtų siekęs įgyti nuosavybės teises į statybos būdu sukurtą nekilnojamąjį daiktą, atsakovas Y. A. N. būtų turėjęs įsitikinti, ar turi reikiamas teises į žemę, kurioje yra toks daiktas, kokia tų teisių apimtis. Minėtos išvados nepaneigia apelianto argumentai, kad atsakovas, būdamas užsienietis ir nežinodamas Lietuvos Respublikoje veikiančios nekilnojamojo turto registracijos sistemos, pasitikėjo sutuoktine, nesirūpino namo statybos formalumais ir neabejojo, kad ginčo namo įforminimas bus atliktas tinkamai, nes namas buvo jo sutuoktinės motinos žemėje.

136. Į bylą pateiktos 2015 m. birželio 13 d. nuotraukos teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad dar iki šalių santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ginčo namas ne tik buvo sumūrytas ir uždengtas jo stogas, bet jame taip pat jau buvo išvedžiota grindinio šildymo sistema, atlikta didesnės namo fasado dalies apdaila (3 t., b. l. 141). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai taip pat paneigia atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad jis savo lėšomis užbaigęs ginčo namo statybą ir namą įrengęs, nuosavybės teisę į ginčo namą įgijo kaip į naujai pagamintą daiktą. Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte įtvirtintas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – naujo daikto pagaminimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad gyvenamojo namo užbaigimas (iš esmės jo galutinis įrengimas) negali būti traktuojamas kaip naujo daikto sukūrimas. Nagrinėjamu atveju po šalių santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) nebuvo sukurtas savarankiškas naujas daiktas.

137. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas Y. A. N. neįrodė, kad jis gali būti laikomas ginčo namo statytoju, ir pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl ginčo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais pripažinimo bendrąją jungtine Y. A. N. ir P. N. nuosavybe bei jo padalinimo tarp šalių.

138. Atitinkamai neturinčiu teisinės reikšmės ginčo teisingam išsprendimui laikytinas atsakovo Y. A. N. argumentas, kad ginčo namą pripažinus sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jis sutinka kompensuoti L. L. namo vertę iki jo investicijų į namą, t. y. 15 400,00 Eur.

Dėl 61 790,00 Eur kompensacijos atsakovui priteisimo iš ieškovės

139. Ieškovė P. N. ir atsakovė pagal priešieškinį L. L. įrodinėjo, kad P. N. paprašius, L. L. sutiko leisti šalims apsigyventi ginčo name, su sąlyga, kad šalys pabaigs jį įrengti (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 00 min.; nuo 3 val. 39 min.; 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio iki pertraukos garso įrašas nuo 7:00 min.). Atsakovas Y. A. N. nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų P. N. ir L. L. įrodinėtas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Y. A. N. (duomenys neskelbtini) prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, jog atsakovas vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 3 dalies nuostata, kad šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (tokia teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu), teigė, kad atsakovo ir ieškovės šeimos turtu laikytina teisė naudotis ginčo gyvenamuoju namu, kaip šeimos gyvenamuoju būstu (1 t., b. l. 46–51). Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių P. N. ir Y. A. N. bei L. L. buvo susiklostę ginčo namo panaudos teisiniai santykiai.

140. Atsakovas reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 61 790,00 Eur grindė Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalimi. Joje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

141. Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

142. Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Atsakovas Y. A. N. įrodinėjo, kad visi jo ieškovei pervesti 61 790,00 Eur buvo panaudoti ginčo namo statybos užbaigimui ir įrengimui. Įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad bendros sutuoktinių lėšos ginčo namo statybos užbaigimui ir įrengimui buvo naudojamos abiejų šalių valia. Konstatavus, kad tarp šalių ir L. L. buvo susiklostę ginčo namo panaudos teisiniai santykiai ir panaudos sutarties viena iš sąlygų buvo ta, kad panaudos gavėjai ginčo namą patys įsirengs, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas Y. A. N. CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti iš ieškovės P. N. kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

143. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pozicija dėl to, ar ginčo lėšos yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, ar atsakovo asmeninė nuosavybė, yra nenuosekli: viena vertus, jis prašo iš ieškovės priteisti jam kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (apeliacinio skundo 174–175 punktas), kita vertus, prašo atsakovui iš ieškovės priteisti kompensaciją už jo asmeninių lėšų iššvaistymą (apeliacinio skundo 172 punktas). Antruoju atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės žalos atlyginimą. Atsakovas, prašydamas iš ieškovės ginčo lėšas priteisti kaip žalos atlyginimą, turėjo pareigą įrodyti ne tik žalos dydį, bet ir buvus ieškovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios įrodinėjimo pareigos atsakovas neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

144. Apibendrindamas nutarties 139–143 punktuose išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo Y. A. N. alternatyvus reikalavimas priteisti jam iš ieškovės P. N. 61 790,00 Eur kompensaciją už jai atsakovo pervestas lėšas.

145. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 2–3 dalys).

146. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas Y. A. N. įrodinėdamas, kad jo ieškovei P. N. pervestos lėšos (61 790,00 Eur) buvo panaudotos ginčo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui ir įrengimui, savo teises galėtų ginti pareikšdamas ieškinį L. L., kaip ginčo namo savininkei ir (ar) ginčo namo panaudos davėjai.

147. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas sugadino ginčo name buvusius prietaisus. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl tariamo daiktų sugadinimo buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti. Tai, kad atsakovo Y. A. N. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl ginčo daiktų sugadinimo, nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovui išsikrausčius iš ginčo gyvenamojo namo, tačiau tinkamai neperdavus jo turto savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, būtent atsakovui tenka ginčo daiktų (šaldytuvo, skalbimo mašinos, indaplovės, šildymo katilo) sugedimo rizika (CK 6.636 straipsnis, 6.638 straipsnio 1 dalis). Apeliantui nurodžius, jog jis nereiškia reikalavimų dėl anksčiau nurodytų daiktų padalijimo, nes jų vertė įtraukta į atsakovo reikalavimą dėl ginčo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe arba alternatyvų reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo iš ieškovės ir trečiojo asmens, apeliacinės instancijos teismas dėl šių daiktų padalinimo tarp šalių plačiau nepasisako.

Dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją už atsakovo sumokėtus mokesčius

148. Apeliantas nurodo, kad šalių santuokos metu iki bylos iškėlimo atsakovo iš (duomenys neskelbtini) veiklos gautos pajamos buvo apmokestintos 21 396,73 Eur suma. Šią sumą Y. A. N. sumokėjo jau po bylos iškėlimo. Apeliantas kartu nurodo, jog po šalių santuokos sudarymo ne tik visos pajamos laikytinos bendromis sutuoktinių pajamomis, bet ir visos pajamoms uždirbti turėtos išlaidos (mokesčiai) laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

149. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo mokėtini mokesčiai, kurių kilmė susijusi su Y. A. N. teisiniais darbo santykiais (darbo pajamų apmokestinimas) yra atsakovo asmeninė, o ne sutuoktinių solidari prievolė.

150. Teisėjų kolegija pažymi, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinio darbinės veiklos (bruto darbo užmokestis), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktiniui prisiėmus prievoles pagal sandorius ir naudai, gautai pagal tokius sandorius, buvus panaudotai bendriems šeimos interesams, t. y. abiem sutuoktiniams bendrai padidinus savo šeimos turtą, kitas sutuoktinis laikytinas solidariai atsakingu (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

151. Apeliantas nurodo, kad atsakovui jau po bylos iškėlimo sumokėjus 21 396,73 Eur mokesčius iš darbinės (duomenys neskelbtini) veiklos, o nuo santuokos sudarymo iki bylos iškėlimo atsakovo pajamoms buvus bendromis sutuoktinių pajamomis, ieškovė privalo kompensuoti atsakovui pusę jo sumokėtų mokesčių sumos – 10 698,00 Eur.

152. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė į dalintino turto balansą įtraukė atsakovo Y. A. N. santuokos su ieškove laikotarpiu iš darbinės (duomenys neskelbtini) veiklos gautas pajamas iš jų minusavusi už pagal šią veiklą mokėtinų mokesčių sumą – 21 396,73 Eur. Vadinasi, ieškovės iš bendro sutuoktinių turto (atsakovo darbinių pajamų) gauta nauda buvo mažesnė proporcingai už šį turtą mokėtinų mokesčių daliai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl 10 698,00 Eur kompensacijos jam priteisimo iš ieškovės.

Dėl skolos už elektrą priteisimo

153. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo argumentų dėl to, kad L. L. skolą už elektros energiją apskaičiavo remdamasi vieno skaitiklio parodymais pagal savo pačios sukurtą taisyklę. 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje L. L. atstovė paaiškino, kad iki kontrolinio elektros skaitiklio įrengimo ginčo name (2017 m. rugsėjo 4 d.), už elektrą sumokėtos sumos padalinimas į dvi dalis yra racionaliausias būdas apskaičiuoti šalių skolą L. L. už jų sunaudotą elektrą, kadangi kiekviename iš dviejų namų, kuriuose bendrai ši elektros energija buvo sunaudota, gyveno po 2 suaugusius asmenis. 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje L. L. paaiškino, kad name, kuriame ginčo laikotarpiu gyveno šalys, priešingai nei name, kuriame gyveno L. L. su sugyventiniu, daug elektros buvo sunaudojama namo šildymui (įrengtas grindinis šildymas) (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas (iki pertraukos) nuo 6 min. 48 s.). Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje L. L. atstovė, atsakydama į atsakovo advokato klausimą, kodėl skaičiuojant skolą už elektrą buvo imamas kainos vidurkis (duomenys neskelbtini) m., o ne kiekvienos dienos buvusi elektros kaina, paaiškino, kad sunaudotas elektros kiekis nebuvo fiksuojamas kiekvieną mėnesį, todėl neįmanoma nustatyti, kiek elektros buvo sunaudota kiekvieną konkretų mėnesį. Nurodė, kad skolos suma paskaičiuota už ginčo laikotarpį pagal kontrolinio skaitiklio parodymą (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas (iki pertraukos) nuo 1 val. 11 min.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kokiu būdu turėtų būti atlikti skolos už elektros energiją paskaičiavimai, nepateikia savo skaičiavimų, koks L. L. išlaidų, patirtų sumokant už elektros energiją, atlyginimo dydis būtų pagrįstas ir teisingas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog L. L. ieškinyje pateikti paskaičiavimai Y. A. N. ir P. N. nėra nuginčyti.

154. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog negalima išvada, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ginčo pastate atsakovas gyveno vienas. Atsakovas Y. A. N. į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau nurodytais laikotarpiais ginčo name gyveno ir kiti asmenys. Atsakovo argumentai, jog jam išvykus į komandiruotes, ieškovė, turėdama raktus nuo ginčo pastato, galėjo gyventi ginčo pastate, laikytini hipotetiniais, todėl nepagrįstais.

155. Apeliantas nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), ginčo pastate šalys apsigyveno (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ginčo pastate gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog L. L. ieškinyje nurodoma, kad dar iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) šalys nuo (duomenys neskelbtini) pradžios apsigyveno L. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (7 t., b. l. 17–21). Vadinasi, L. L. skolą už elektra iš šalių prašo priteisti ir už tą laikotarpį, kurį šalys gyveno kartu su L. L. jai priklausančiame name. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje atsakovas Y. A. N. patvirtino, kad iki santuokos šalys gyveno name pas L. L.. Kartu nurodė, kad gimus šalių sūnui, šalys su vaiku trumpai gyveno name pas L. L.. Atsakovas paaiškino, kad šalys iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 38 min.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys pas L. L. name kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini) pradžioje. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. L. pagrįstai skaičiavo skolą už šalių sunaudotą elektrą nuo (duomenys neskelbtini) pradžios.

156. Atsakovas Y. A. N. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis į Lietuvą pas ieškovę atvyko (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad šalys iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 38 min.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad iki šalių santuokos atsiradusios prievolės negali būti laikomos solidariomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šalys naudojo elektros energiją ir konkliudentiniais veiksmais įsipareigojo už ją sumokėti, todėl ši jų prievolė, kaip susijusi su paslaugų, teikimu yra solidarioji (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs prievolės pobūdį (skola už namų ūkyje sunaudotą elektros energiją), pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievolę pripažino šalių solidaria prievole. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. L. ieškinyje bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi skaičiavimai patvirtina, kad į prašomos priteisti skolos už sunaudotą elektrą sumą nepatenka laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki šalių santuokos sudarymo, kadangi iš šalių atliktų įmokų už tą laikotarpį susidariusi skola laikoma padengta (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).

157. Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) L. L. tiekėjui už elektrą sumokėjo 658,49 Eur, todėl nesant L. L. paaiškinimo, galima daryti prielaidą, kad ji šiuo mokėjimu apmokėjo įsiskolinimą už elektrą, kurį siekia kompensuoti atsakovo lėšomis. Tokią tendenciją, pasak apelianto, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) (207,57 Eur) bei (duomenys neskelbtini) (372,70 Eur) atlikti mokėjimai. L. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 658,49 Eur susidarė dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ji už elektrą nebuvo mokėjusi. Nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina į bylą pateikta L. L. mokėjimų už elektrą istorija (8 t., b. l. 24–29). L. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) būtent dėl atsakovo veiksmų (elektros prietaisų nepertraukiamo naudojimo) sunaudotas didesnis nei įprastai elektros kiekis, kuris apmokėtas (duomenys neskelbtini) nurodymu, o (duomenys neskelbtini) L. L. iš atsakovo pareikalavo nedelsiant atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apelianto keliamos prielaidos nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo L. L. priteista skola už sunaudotą elektros energiją.

158. Apeliantas nurodo, kad L. L. pateiktas įrodymas – nuotrauka „kontrolinio skaitiklio parodymai Y. išsikraustant“, kuriuo grindžiamas elektros sunaudojimo fiksavimas, nėra tinkamas įrodymas, nes nėra aišku, kur šis skaitiklis sumontuotas, kada jis buvo fotografuotas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo akto turinio matyti, kad ginčo kontrolinis skaitiklis buvo sumontuotas pagalbinėse patalpose (Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios susideda iš šių pastatų: pastatas-viralinė, ūkio pastatas, pastatas malkinė, pastatas garažas, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos skaitiklio nuotraukos „kontrolinio skaitiklio parodymai Y. išsikraustant“ matyti, kad kontrolinis skaitiklis yra įrengtas saugiklių spintoje. Minėtos skaitiklio nuotraukos požymiuose (anglų kalba „details“) nurodyta, kad nuotraukos sukūrimo data yra (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 21 d. dokumento Nr. CBP-11264 priedai). Aptarti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ginčo kontrolinis skaitiklis buvo įrengtas ginčo namo (iki paskirties pakeitimo buvusio įforminto, kaip 4 pagalbiniai pastatai) pagalbinėse patalpose esančioje skaitiklių spintoje. Elektroninės nuotraukos „kontrolinio skaitiklio parodymai Y. išsikraustant“ detalūs duomenys taip pat patvirtina, kad jos sukūrimo data yra (duomenys neskelbtini).

159. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. L. visas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovo, nepaisant to, kad dalis reikalavimų yra nukreipti ir į ieškovę. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė P. N. su L. L. ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko, o atsakovas juos ginčijo. Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad L. L. savo reikalavimu, nukreiptu į abi šalis, solidariai priteisti prašė keliskart mažesnę sumą (373,79 Eur) nei iš atsakovo asmeniškai (944,58 Eur).

160. Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta šios nutarties 153–159 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria L. L. iš P. N. ir Y. A. N. priteista skola už sunaudotą elektros energiją.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

161. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

162. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

163. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

164. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir iš dalies tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

165. Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 6 149,42 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos, vertimo išlaidos).

166. Ieškovė taip pat patyrė 505,00 Eur išlaidų už apeliacinį skundą (12 t., b. l. 25, 73). Ieškovei P. N. 505,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra grąžintas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi (18 t., b. l. 61–62).

167. Taigi perskirstant bylinėjimosi išlaidas, byloje sprendžiamas klausimas dėl 5 644,42 Eur (6 149,42 Eur - 505, 00 Eur ) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

168. Už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 1 179,80 Eur (17 t., b. l. 156–157; 14 t., b. l. 4–5; 15 t., b. l. 136–137).

169. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovei yra atidėtas 521,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas (6 t., b. l. 160–161).

170. Spręsdamas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas iš viso turėjo 33 185,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 20 000,00 Eur.

171. Šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su jų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstos sumos nustatymu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių bylinėjimosi išlaidų suma.

172. Pažymėtina, kad atsakovui Y. A. N. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi grąžintas 1 257,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (18 t., b. l. 61–62), todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl 18 743,00 Eur (20 000,00 Eur – 1 257,00 Eur) atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo reikalavimai, kuriuos jis reiškė ieškovei, patenkinti 14,29 proc. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, proporcingai atsakovo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistinos 2 678,37 Eur bylinėjimosi išlaidos (18 743,00 Eur x 14,29 proc.).

173. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad sprendimu patenkinta 83,33 procentai ieškovės reikalavimų.

174. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, sumažindamas priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį nuo 500,00 Eur iki 250,00 Eur. Tokiu būdu laikytina, kad yra patenkinta 50 procentų šio ieškinio reikalavimo.

175. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Laikytina, kad šis ieškovės reikalavimas tenkintas 70 procentų. Todėl ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti 70 procentais, o atsakovo – 30 procentais. Šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, perskaičiuotinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

176. Ieškovei buvo atidėtas 521,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas (6 t., b. l. 160–161), todėl valstybei iš ieškovės priteisina 156,30 Eur (521,00 Eur x 30 proc.) žyminio mokesčio. Likusi 364,70 Eur žyminio mokesčio suma valstybei priteistina iš atsakovo (521,00 Eur - 156,30 Eur).

177. Proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 3 951,09 Eur bylinėjimosi išlaidos (5 644,42 Eur x 70 proc.).

178. Atlikus priešpriešinių teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo Y. A. N. ieškovei P. N. priteistinos 1 272,72 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 951,09 Eur -2 678,37 Eur).

179. Valstybei iš atsakovo, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 825,86 Eur (1 179,80 Eur x 70 proc.).

180. Įvertinus ieškovės civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir skundžiamu sprendimu tenkintų reikalavimų apimtį, spręstina, kad iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, skundžiamu sprendimu tenkintų ieškovės reikalavimų apimtis pasikeitė labai maža dalimi, todėl išlaidos už vertimo paslaugas teismo posėdžiuose, transporto išlaidos bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neperskirstytinos.

181. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš ieškovės valstybei priteistina suma sudaro 557,89 Eur (156,30 Eur atidėto žyminio mokesčio dalis + 393,25 Eur vertimo ir transporto išlaidos + 8,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos). Iš atsakovo valstybei priteistina suma sudaro 1 793, 09 Eur (364,70 Eur atidėto žyminio mokesčio dalis + 1398,75 Eur vertimo ir transporto išlaidos + 29,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

182. Atsakovui nepateikus išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių įrodymų, jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

183. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (18 t., b. l. 100–102), kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio.

184. Atsakovė pagal priešieškinį L. L. apeliacinės instancijos teisme patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (18 t., b. l. 97–99), kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio.

185. Atmetus apeliacinio skundo dalį dėl kompensacijos už elektrą priteisimo bei dėl 400,00 Eur priteisimo iš atsakovės pagal priešieškinį L. L., atsakovei pagal priešieškinį L. L. iš atsakovo Y. A. N. priteistina 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

186. Apeliaciniu skundu atsakovas reiškė 7 reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu (reikalavimus, susijusius su ieškove) – dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos, dėl priteisto išlaikymo dydžio, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, dėl kompensacijos priteisimo, dėl mokesčių kompensavimo). Apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio ir iš dalies tenkino apeliacinio skundo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos. Apeliacine tvarka tenkinta 100 procentų reikalavimo dėl išlaikymo dydžio bei 90 procentų reikalavimo dėl bendravimo tvarkos. Tokiu atveju laikytina, kad tenkinta 27 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (0 proc. + 0 proc. + 90 proc.+ 100 proc. + 0 proc. + 0 proc. + 0 proc.) / 7), o atmesta 73 procentai reikalavimų.

187. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 547,50 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (750,00 Eur x 73 proc.).

188. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 525,00 Eur žyminio mokesčio (18 t., b. l. 54). Apeliaciniu skundu buvo skundžiama tiek sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, tiek dėl atsakovės pagal priešieškinį reikalavimo. Laikytina, kad bendrai visų apeliacinio skundo reikalavimų yra tenkinta 21 procentų. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 320,25 Eur (1 525,00 Eur x 21 procentų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

189. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 227,25 Eur (547,50 Eur–320,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sumažinti iš atsakovo Y. A. N. (Y. A. N.), gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. N. (L. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį nuo 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) iki 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų).

Pakeisti sprendimu nustatytos Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaiku L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos 1, 2, 10 punktus bei papildyti bendravimo tvarką 11, 12 punktais ir bendravimo tvarką išdėstyti taip:

„1. Tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis:

3. Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, jam suderinus konkretų laiką su atsakove iki einamųjų metų birželio 1 d. Nustatytina, kad atsakovo nepertraukiamas bendravimas gali trukti ne ilgiau kaip pusę mėnesio, jam pasibaigus vaikas ne mažiau kaip 7 dienoms turi būti grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Šalims nesutarus, laikytina, kad atsakovas su vaiku iš karto po ugdymo proceso pabaigos bendrauja birželio mėnesį (pusę birželio mėnesį numatytų atostogų), taip pat poriniais metais bendrauja liepos 1 d. – liepos 15 d. ir rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 16 d., neporiniais metais liepos 16 d. – liepos 31 d. ir rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 30 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ieškovei ar kitam ieškovės nurodytam asmeniui, taip pat palikdamas vieną (kai tai leistina pagal vaiko amžių).

4. Atsakovas Y. A. N. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. N. vaiko ugdymo proceso metu esančias rudens, šv. Kalėdų, žiemos, šv. Velykų atostogas, taip pat kitų galimų ugdymo proceso atostogų metu (išskyrus vasaros), kurių metu vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ugdymo proceso pabaigos dieną 18.00 val. ir grąžinamas iki dienos, einančios prieš ugdymo proceso pradžią 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ieškovei ar kitam ieškovės nurodytam asmeniui, taip pat paliekamas vienas (kai tai leistina pagal vaiko amžių). Nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja lyginių metų žiemos ir šv. Kalėdų atostogų metu, nelyginių metų – šv. Velykų ir rudens atostogų metu.

5. Atsakovas bendrauja su vaiku visą Tėvo dienos savaitgalį bendravimo tvarkos 1 punkte nustatyta tvarka. Ieškovė su vaiku bendrauja visą Motinos dienos savaitgalį. Jei dėl tokio bendravimo grafiko ieškovė/atsakovas su vaiku bendrauja du savaitgalius iš eilės, sekantį savaitgalį su vaiku bendrauja tas iš tėvų, kuris su vaiku nebendravo du savaitgalius iš eilės.

6. Atsakovas vaiko L. N. gimtadienius švenčia savo bendravimo su vaiku laiku.

7. Vaiko tėvo ir motinos bendravimo su vaiku jo atostogų metu netaikoma bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis su vaiku tvarka. Sekantį savaitgalį po atostogų vaikas bendrauja su tuo iš tėvų, su kuriuo nebendravo atostogų metu.

8. Vaikui sergant, vaikas būna jo gyvenamojoje vietoje. Jei gydomas medicinos įstaigoje, vaiku rūpinasi abi šalys.

9. Apie tai, jog bus naudojamasi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atsakovas informuoja ieškovę prieš vieną dieną SMS žinute arba žodžiu telefonu, o apie ketinimą naudotis bendravimu su vaiku tvarka atostogų (išskyrus vasaros) metu – ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

10. Ieškovė P. N. negali trukdyti Y. A. N. (Y. A. N.) su vaiku L. N. (L. N.) atostogų metu išvykti į (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) valstybes ir privalo per 7 (septynias) dienas nuo Y. A. N. informavimo apie ketinimą su vaiku vykti į (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) valstybes perduoti jam vaiko L. N. kelionės dokumentus (asmens tapatybės kortelę/pasą). Y. A. N. informuoja P. N., į kokias valstybes jis ketina keliauti su vaiku L. N. atsotogų metu, nurodant adresus, kuriais su vaiku gyvens bei buvimo tose valstybėse datas.

11. Tėvai turi teisę šalių susitarimu pakeisti šią tvarką ar nustatyti papildomą tėvo bendravimą su vaiku.

12. Bet kuris iš tėvų turi teisę susisiekti su vaiku tuo metu naudojamomis komunikacijos priemonėmis, netrukdant kito iš tėvų bendravimui su vaiku.“

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 272,72 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 557,89 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), 1 793, 09 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), 825,86 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 86 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.“

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227,25 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei pagal priešieškinį L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė