- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-296-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00769-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- Y. A. N.
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- P. N.
- Advokatai
- Adomas Kunčius, Agnė Paškevičiūtė, Rasa Hoppen
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y. A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13427-559/2020 pagal ieškovo Y. A. N. ieškinį atsakovei L. L. dėl uždraudimo bendrauti su nepilnamečiu vaikaičiu, trečiasis asmuo P. N., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Y. A. N. ieškiniu prašė uždrausti L. L. bendrauti su vaikaičiu L. N., priteisti iš atsakovės L. L. ieškovo Y. A. N. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovas savo ieškinio reikalavimus patikslino ir prašė uždrausti atsakovei L. L. bendrauti su vaikaičiui L. N. trejus metus.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra nepilnamečio vaiko L. N. tėvas, o atsakovė L. L. yra vaiko senelė ir trečiojo asmens P. N. motina. Ieškovas siekia uždrausti atsakovei bendrauti su anūku, nes atsakovė yra nuteista už smurtą artimoje aplinkoje vaiko akivaizdoje. L. L. 2019 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-1871-673/2019) yra pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas) ir nuteista 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-121- 813/2020) nuosprendį dalyje dėl atsakovės pripažinimo kalta paliko nepakeistą. Atsakovė nuteista už tai, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovą. Atsakovė, dalyvaujant ir jos dukteriai P. N., ieškovą stumdė, sumušė, išvadino necenzūriniais žodžiais. Visas ieškovės ir trečiojo asmens smurtas atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas vaiko akivaizdoje. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad „kaltinamoji, nekreipdama dėmesio į įvykio vietoje buvusį mažametį vaiką, pati pirma ėmė nukentėjusįjį žeminti ir įžeidinėti, <...> sukėlė konfliktą, kuris vėliau peraugo į nusikaltimą“. Šią aplinkybę yra patvirtinusi ir ikiteisminį tyrimą kuravusi prokurorė savo rašte. Atsakovė atliko smurtinius veiksmus prieš ieškovą vaiko akivaizdoje. Neabejotina, kad asmuo, kuris smurtauja vaiko akivaizdoje, daro itin neigiamą įtaką vaikui, nes būdamas artimu asmeniu rodo neigiamą pavyzdį, taip iškreipdamas vaiko vertybių sistemą. Tokiu būdu vaikui įskiepijama, kad smurtauti nėra blogai, nes tokius veiksmus atliekant senelei, kuri galimai būna ir draugiška vaikui (galbūt gamina jo mėgstamus patiekalus, žaidžia su vaiku), vaikas įsisąmonina, kad mušti artimą žmogų yra gerai. Taip skatinami neigiami vaiko instinktai, sukuriamas netinkamas bendravimo modelis. Vaiko bendravimas su senele L. L. kenkia vaiko interesams, nes atsakovė yra smurtą artimoje aplinkoje vaiko akivaizdoje naudojantis asmuo, todėl būtina uždrausti atsakovei matytis (bendrauti) su nepilnamečiu vaiku L. N., taip apsaugant jo interesą augti saugioje ir tinkamoje aplinkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Y. A. N. atsakovei L. L. 1 109,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo Y. A. N. 8,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, netenkino atsakovės atstovės advokato padėjėjos Rasos Hoppen prašymo, pareikšto baigiamosiose kalbose - įpareigoti ieškovą nutraukti psichologinio smurto veiksmus prieš artimą vaikui aplinką, lydimus nuolatiniais išpuoliais, įžeidinėjimais, priekabiavimais ir įpareigoti ieškovą praeiti pozityvios tėvystės kursus.
4. Teismas nustatė, kad mažametis L. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės dukters, kuri byloje trečiasis asmuo, sūnus. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose šiuo metu yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-12295-986/2020 pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, atsakovo Y. A. N. priešieškinį P. N. ir L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei pagal L. L. ieškinį P. N., Y. A. N. dėl skolos priteisimo. Šioje byloje taip pat sprendžiami kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, t. y. ir dėl vaiko L. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kt. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės nepilnamečio L. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina P. N., o iš Y. A. N. priteistas laikinas materialinis išlaikymas vaikui. 2018 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės įvyko konfliktas, kuriame taip pat dalyvavo ir trečiasis asmuo P. N., o šį konfliktą matė mažametis L. N.. Dėl 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir atsakovė L. L. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1871-673/2019 buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteista šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teismo buvo nustatyta, kad L. L. 2018 m. rugsėjo 2 d. 10 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su dukros P. N. sutuoktiniu Y. A. N., tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį Y. A. N. į krūtinę ir rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldama nukentėjusiajam Y. A. N. fizinį skausmą. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeitė sumažindamas iš L. L. Y. A. N. priteistas 5000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 3000 Eur, o likusioje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė L. L. gyvena gretimame su savo dukra P. N. ir motina S. S. gyvenamajame name. Duomenų, patvirtinančių kad atsakovė L. L. ir P. N., su kuria nustatyta mažamečio vaiko L. N. gyvenamoji vieta, savo aplinkoje konfliktuotų tarpusavyje ir dėl to nepilnamečiam vaikui L. N. būtų nesaugu, nėra. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė.
6. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad po 2018 m. rugsėjo 2 d. šalių konflikto, kai policijos pareigūnai išvežė P. N. į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, grėsmės lygis vaikui nebuvo nustatytas. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 9 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra labai geros ir atitinka vaiko poreikius.
7. Teismas nurodė, kad vienintelis įvykęs konfliktas, pasibaigęs ikiteisminiu tyrimu ir atsakovės atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, įvyko 2018 m. rugsėjo 2 d., t. y. prieš dvejus metus. Nei viena iš šalių teismui nepateikė jokių įrodymų apie įvykusius vėlesnius atsakovės ir ieškovo tarpusavio konfliktus ir jų sukeltas neigiamas pasekmes nepilnamečiui vaikui. Tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai yra įtempti, patvirtina į bylą pateikti tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens vaizdo įrašai, patvirtinantys vaiko perdavimą vienas kitam. Tačiau šie vaizdo įrašai nepateikia jokios informacijos apie L. N. bendravimą su atsakove L. L.. Taip pat šalių konfliktiškus santykius patvirtina atsakovės pateiktos Y. A. N. ir P. N. rašytos žinutės vienas kitam, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. raštas Nr.S-1787. Tačiau apie ieškovo ir atsakovės konfliktus, apart 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykusio vienintelio konflikto, arba atsakovės netinkamą elgesį, darantį ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi, byloje pateiktų patvirtinančių įrodymų nėra.
8. Ieškovas savo ieškinį grindžia vieninteliu 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykiu, kurio metu jis buvo atsakovės L. L. sumuštas, tačiau ieškovo paaiškinimai, kad jo sūnus L. N. nuolat prisimena, kaip buvo mušamas jo tėvas, kas galimai daro neigiamą įtaką vaikui, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, jau buvo konstatuota, kad šalių konflikto metu tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, rodė vienas kitam nepagarbius gestus, todėl L. N., būdamas tuose pačiuose namuose kur vyko konfliktas, matė ne tik atsakovės, bet ir ieškovo nepagarbų elgesį. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje (baudžiamojo byla Nr. 1A-121-813/2020) taip pat yra konstatuota, kad ne tik atsakovės, bet ir ieškovo (baudžiamojoje byloje – nukentėjusiojo) parodymai viso proceso metu taip pat kito, nurodant vis naujas aplinkybes, jas papildant didesniu nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų skaičiumi, jų atlikimo seka, t. y. nukentėjusysis hiperbolizavo prieš jį atliktus smurtinius veiksmus. Todėl ir šiuo atveju ieškovo paaiškinimai apie atsakovės neigiamo poveikio nepilnamečiui vaikui pasekmes turėtų būti paremti kitais objektyviais įrodymais, kurių byloje nėra.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovei kaltinimas baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui ar šeimos nariui), ji pripažinta kalta padariusi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nusikalstami veiksmai, kuriais šioje byloje remiasi ieškovas, sukėlė neigiamas pasekmes tik ieškovui (nukentėjusiam baudžiamojoje byloje), ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad jos veiksmai turėjo žalingos ilgalaikės įtakos kitiems asmenims, tarp jų ir mažamečiui ieškovo sūnui.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė po 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio darytų neigiamą įtaką ieškovo sūnui L. N., smurtautų prieš jį ar kitus asmenis, rodytų neigiamą pavyzdį vaikui taip iškreipdama vaiko vertybių sistemą, skatintų neigiamus vaiko instinktus, sukurtų netinkamus bendravimo modelius. Priešingai, byloje pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai, t. y. fotonuotraukos, liudytojų parodymai, trečiojo asmens paaiškinimai atsakovę charakterizuojanti medžiaga tik patvirtina, kad atsakovė yra mylinti anūką, nuolat besirūpinanti juo, nedaranti jam blogos įtakos. L. N. atsakovės yra prižiūrimas ir ji juo rūpinasi nuo gimimo. Atsakovės L. L. ir vaikaičio L. N. ryšys yra pastovus, artimas, abipusis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovę ir vaikaitį sieja artimi šeimos ryšiai. Uždraudimas bendrauti atsakovei su vaikaičiu teismo konkrečiu atveju neatitiktų vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnyje, kuris numato, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais - geriausių vaiko interesų prioriteto, biologinės šeimos, teisės viršenybės, nestigmatizavimo ir kitais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas Y. A. N., atstovaujamas advokato Adomo Kunčiaus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: uždrausti atsakovei L. L. bendrauti su jos vaikaičiu – nepilnamečiu vaiku L. N. iki L. L. išnyks teistumas, t. y. iki 2023 m. liepos 22 d. Jei teismas netenkintų šio reikalavimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant dalį motyvų: „Šioje baudžiamojoje byloje esančiu šio garso įrašo vertimu (baudžiamoji byla Nr. 1-1871-673/2019 2 t., b. l. 116-118) ir atsakovės pateiktais paaiškinimais šioje civilinėje byloje nustatoma, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu pasakė nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius<...>“, „Be to jau buvo konstatuota, kad šalių konflikto metu tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, rodė vienas kitam nepagarbius gestus, todėl L. N., būdamas tuose pačiuose namuose kur vyko konfliktas, matė ne tik atsakovės, bet ir ieškovo nepagarbų elgesį“, „ir ieškovo (baudžiamojoje byloje – nukentėjusiojo) parodymai viso proceso metu taip pat kito, nurodant vis naujas aplinkybes, jas papildant didesniu nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų skaičiumi, jų atlikimo seka, t. y. nukentėjusysis hiperbolizavo prieš jį atliktus smurtinius veiksmus“. Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovo Y. A. N. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje bei atitinkamai pakeisti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo aplinkybes, ignoravo vaiko interesus. Atsakovė buvo nuteista už smurtinį nusikaltimą prieš ieškovą ir šį nusikaltimą ji padarė vaiko akivaizdoje. Atsakovė nuteista už tai, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovą: atsakovė, dalyvaujant ir trečiajam asmeniui jos dukteriai P. N., ieškovą jo gyvenamojoje vietoje stumdė, sumušė, išvadino necenzūriniais žodžiais. Visas atsakovės smurtas ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas vaiko akivaizdoje. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendyje patvirtino, kad įvykis vyko vaiko akivaizdoje, konstatuodamas, kad „kaltinamoji (L. L. – aut. past.), nekreipdama dėmesio į įvykio vietoje buvusį mažametį vaiką, pati pirma ėmė nukentėjusįjį (Ieškovą – aut. past.) žeminti ir įžeidinėti, <...> sukėlė konfliktą, kuris vėliau peraugo į nusikaltimą“. Šią aplinkybę yra patvirtinusi ir ikiteisminį tyrimą kuravusi prokurorė savo rašte.
11.2. Neabejotina, kad asmuo, kuris smurtauja vaiko akivaizdoje, daro itin neigiamą įtaką vaikui, nes būdamas artimu asmeniu rodo neigiamą pavyzdį taip iškreipdamas vaiko vertybių sistemą. Tokiu būdu vaikui įskiepijama, kad smurtauti nėra blogai, nes tokius veiksmus atliekant senelei, kuri galimai būna ir draugiška vaikui (galbūt gamina jo mėgstamus patiekalus, žaidžia su vaiku), vaikas įsisąmonina, kad mušti artimą žmogų yra gerai. Taip skatinami neigiami vaiko instinktai, sukuriamas netinkamas bendravimo modelis. Ieškovas patvirtina, kad vaikas iki šiol neklausiamas prisimena įvykį, nurodo, kad „senelė mušė tėtį“. Nesuprantama, kaip teismas visiškai nevertino akivaizdaus fakto, kad net ir vienas smurto atvejis yra itin žalojantis vaiko psichiką.
11.3. Byloje tariamai vaikų teises ginanti Tarnyba iš esmės veikė atsakovės interesais: akcentavo, kad tai tik vienetinis atvejis, nesiaiškino, ar vaikui įvykis sukėlė kokių nors pasekmių. Byloje Tarnybos atstovas esminių klausimų atsakovei neturėjo, apsiribojo formaliu atstovavimu byloje.
11.4. Atsakovės prašymu byloje buvo apklausta jos motina, jos bendradarbė, taip pat atsakovei palankiai byloje pasisakė ir jos dukra - trečiasis asmuo. Šie asmenys yra suinteresuoti liudytojai, todėl jų pasisakymus teismas turėjo vertinti kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė klaidingą informaciją, todėl atitinkami motyvai turi būti pašalinti iš sprendimo. Teismas sprendime nurodo (8 psl.): „Šioje baudžiamojoje byloje esančiu šio garso įrašo vertimu (baudžiamoji byla Nr. 1-1871-673/2019 2 t., b. l. 116-118) ir atsakovės pateiktais paaiškinimais šioje civilinėje byloje nustatoma, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu pasakė nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius<...>“, „Be to jau buvo konstatuota, kad šalių konflikto metu tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, rodė vienas kitam nepagarbius gestus, todėl L. N. būdamas tuose pačiuose namuose, kur vyko konfliktas, matė ne tik atsakovės, bet ir ieškovo nepagarbų elgesį“. Ši teismo padaryta išvada, kad ieškovas įvykio metu neva elgėsi nepagarbiai atsakovės atžvilgiu, rodė jai nepagarbius gestus, neatitinka įvykio konteksto ir faktinės situacijos, be to, prieštarauja baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų išvadoms. Iš įvykio vaizdo įrašo, kuris buvo pateiktas ir į baudžiamąją bylą, ir kuriuo rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį atsakovei, ir garso įrašo, pateikto 2020 m. liepos 8 d. su ieškovo prašymu, ieškovas buvo nusiteikęs draugiškai ir nekonfliktiškai, kvietė atsakovę ir trečiąjį asmenį užeiti į namus, traukėsi nuo atsakovės, kad neprovokuoti konflikto, kalbėjo ramiu tonu. Atsakovė priešingai – rėkė ant ieškovo, vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius ieškovo atžvilgiu, provokavo konfliktą, vėliau ir jį stumdė bei smūgiavo ieškovui. Atsakovė, tik įėjusi į namą, kuriame tuo metu gyveno ieškovas, iš karto pradėjo pakeltu tonu kaltinti ieškovą „Y., tau su galva gerai ar negerai? Tau su galva visai negerai? Pasakyk, kas tau yra?“. Tuo tarpu nukentėjusysis stengėsi vengti konflikto „atsiprašau, ateik. <...> nustok mane liesti! Aš nenoriu kariauti, jau sakiau tau, kad aš... (angl.)“, dalį laiko kalbėjo atsitūpęs, ramiai (žr. Nuosprendžio 9 l.). Į tai atsakovė atsakė įžeidimais ieškovo atžvilgiu, pavadindama jį daunu, šizofreniku, sergančiu paranoja. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė ieškovą tyčia rankomis pastūmė į krūtinę ir sudavė ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Ieškovo sužalojimai yra patvirtinti teismo medicinos specialisto ir Baltijos-Amerikos klinikos gydytojo, kuris apžiūrėjo ieškovą įvykio dieną. Teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą visose instancijose, niekur nekonstatavo, kad ieškovas kaip nors būtų provokavęs atsakovę ar jai rodęs nepagarbius gestus. Teismo minimas ieškovo parodytas nepagarbus gestas teismo buvo suprastas neteisingai, nepaisant to, kad ieškovo atstovas ne kartą teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovė nepagrįstai netinkamai interpretuoja ieškovo parodyto nepagarbaus gesto aplinkybes. Ieškovas, reaguodamas į atsakovės jam rodomą nepagarbų gestą, į telefono kamerą pakartojo atsakovės jam parodytą nepagarbų gestą ir paklausė: „ar tu man tai rodai?“. Akivaizdu, kad ieškovo elgesys nevertintinas kaip nepagarbus, nes jis, reaguodamas į atsakovės jam parodytą nepagarbų gestą, sureagavo nusistebėdamas, kad atsakovė jam rodo nepagarbų gestą ir pasitikslino, ar ji iš tikrųjų jam parodė nepagarbų gestą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė L. L., atstovaujama advokatės Agnės Paškevičiūtės, atsiliepimu į ieškovo Y. A. N. apeliacinį skundą prašo ieškovo Y. A. N. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Vaikas auga saugioje ir tinkamoje aplinkoje, o ieškovui užtikrinamas maksimalus bendravimas su vaiku. Ieškovas ignoruoja susiklosčiusį vaiko ryšį su atsakove, kurio praradimas, be abejo, sukeltų sunkius išgyvenimus vaikui ir turėtų neigiamų padarinių jo gyvenimui. Tiek vaiko motina, tiek ir senelė rūpinasi vaiku, užtikrina jo gerovę bei jo interesus. Iš 2019 m. gegužės 8 d. psichologinio tyrimo išvados ir 2019 m. gegužės 17 d. psichiatro išvados apie vaiko raidą matyti, kad vaiko raida atitinka amžiaus ypatumus. Psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad: „Tyrimo metu berniukas reiškia pozityvias emocijas, džiaugsmingai reaguoja į sudominusį žaidimą, rodo iniciatyvą bendravime. Tyrimo metu berniukas reiškia pozityvias emocijas mamai, nuolat ją apkabina, glaudžiasi prie mamos, stebimas artimas ryšys su mama. Galimas atsiskyrimo ir nerimo reakcijos kai kuriose vaikui subjektyviai reikšmingose situacijose.“ Vaikaitis myli atsakovę, tarp jų susiklostęs stiprus emocinis ryšys nuo pat gimimo, vaikaitis visada džiaugiasi pamatęs atsakovę.
12.2. Liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir specialistų išvados tarpusavyje neprieštarauja, o tik papildo ir patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog vaiko interesus atitinka vaikaičio bendravimas su atsakove. Byloje sprendžiamas vaikui artimos aplinkos klausimas, todėl liudytojų (atsakovės mamos, bendradarbės, brolio žmonos) parodymai yra svarbūs. Atsižvelgiant į liudytojų parodymų nuoseklumą ir svarbą, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų parodymų suinteresuoto pobūdžio laikytini nepagrįstais.
12.3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje 2020 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. 4SD-2818 nurodė, kad neturi objektyvių duomenų, jog atsakovė L. L. kelia grėsmę mažamečiui L. N. bei jos uždraudimas L. N. matytis su močiute atitiktų geriausius vaiko interesus. Tarnybos skyrius, teikdamas 2020 m. spalio 8 d. vykusiame teismo posėdyje galutinę išvadą, apibendrinęs turimus ir gautus duomenis iš kitų specialistų, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro, individualizavo nepilnamečio vaiko situaciją ir pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė, jog ieškinio patenkinimas dėl uždraudimo močiutei, atsakovei, bendrauti su nepilnamečiu vaiku neatitiktų geriausių vaiko interesų individualizavimo principų bei galimai pažeistų nusistovėjusius šeimos aplinkos ryšius.
12.4. Ieškovas ieškinį ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia vieninteliu faktu, tai yra 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykiu, dėl kurio buvo priimtas 2019 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1871-673/2019 atsakovės atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimą ieškovui be sveikatos sutrikdymo masto), nepagrįstai plėtodamas šį įvykį ir iškreipdamas patį nuosprendį. Kitų atsakovės netinkamo elgesio atvejų vaiko atžvilgiu ieškovas nenurodė, nors remiasi psichologės straipsniu, kuriame akcentuojama, jog vaikams neigiamas poveikis susiformuoja nuo sistemingo netinkamo tėvų elgesio, tai yra, kai vaikai „nuolat stebi smurtaujančius vienas prieš kitą tėvus.“ Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad vaikui dėl 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio buvo padaryta žala, teismo posėdyje pripažino, kad nesilankė pas vaikų psichologą. Civilinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėto konflikto metu vaikui nebuvo grėsmės, vaikui žala nebuvo padaryta.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovas prašo apriboti atsakovei bendravimo teisę su vaikaičiu iki teistumo išnykimo, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. BK 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į teistumą gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Teistumas nėra įstatyminis pagrindas apriboti asmeniui teisę bendrauti su vaiku. Išnykus teistumui atsakovės gyvenime niekas nepasikeis jos elgesyje. Atsakovės ir vaikaičio situacija kokia ji yra dabar, kokia buvo iki šiol, tokia ir bus vaikaičio atžvilgiu.
12.6. Ieškovo norimos šalinti aplinkybės yra užfiksuotos įrodymuose, kuriuos Kauno apylinkės teismas pripažino leistinais: vaizdo įrašu ir vaizdo įrašo transkripcija. Jos gerai žinomos ieškovui, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai nėra pagrįsti.
12.7. Visos tariamos grėsmės, kurios buvo ir kurios pateikiamos kaip galinčios kilti, yra paties ieškovo dirbtinai inicijuotos ir sukurtos, konstruojant neigiamus santykius su vaikui artima aplinka, vaiko senele ir mama. Jei ieškovas nutrauktų psichologinio smurto ir kitus neigiamo poveikio veiksmus prieš vaiko aplinką, kitų grėsmių net neegzistuoja. Taigi didžiausia grėsmė yra pačio ieškovo nuolatiniai veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei bendrauti su vaikaičiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Dėl uždraudimo bendrauti su nepilnamečiu vaikaičiu
16. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo aplinkybes, ignoravo vaiko interesus.
17. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovė, t. y. vaiko senelė, yra nuteista dėl smurtinio nusikaltimo prieš ieškovą, kurį įvykdė vaiko akivaizdoje. Ieškovo teigimu, toks atsakovės elgesys daro itin neigiamą įtaką vaikui, tokiu būdu vaikui įskiepijama, kad smurtauti nėra blogai, vaikas įsisąmonina, kad mušti artimą žmogų yra gerai, taip skatinami neigiami vaiko instinktai, sukuriamas netinkamas bendravimo modelis.
18. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Pagal CK 3.135 straipsnį, artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Vaikas, be kita ko, turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje vertintina, ar atsakovės elgesys yra pagrindas uždrausti jai bendrauti su vaikaičiu.
20. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).
21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės elgesys buvo vienkartinis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė nuolat vartotų smurtą, toks jos elgesys būtų pasikartojantis ir tokį jos elgesį vaikas būtų matęs ir dažniau.
22. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovės nusikalstama veika vaiko akivaizdoje, kai ji vartojo smurtą prieš vaiko tėvą, pažeidė vaiko interesus, tačiau neproporcinga būtų uždrausti vaiko bendravimą su senele vien dėl tokio vienkartinio atsakovės elgesio.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės elgesys, pažeidęs vaiko interesus, negali būti pagrindas nubausti atsakovę, uždraudžiant jai bendrauti su vaikaičiu.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nuo pat gimimo rūpinosi ir rūpinasi vaikaičiu L., jį prižiūri ir bendrauja. Atsakovė yra L. N. krikšto motina ir šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Krikšto sakramento (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad atsakovė bendrauja su vaikaičiu L. N., juos abu sieja glaudus ir artimas ryšys, Vaiko teisių apsaugos institucijoje nėra gauta jokių pranešimų ir užfiksuota pažeidimų dėl to, kad atsakovė pažeidinėtų savo vaikaičio L. interesus, darytų jam neigiamą įtaką. Atsakovas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė.
25. Darytina išvada, kad tarp atsakovės ir ieškovo sūnaus L. yra artimas ryšys, vaikas atsakovę suvokia kaip senelę, artimą asmenį, todėl uždraudimas bendrauti su senele pažeistų vaiko interesus.
26. Nors ieškovas teigia, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo yra suinteresuoti asmenys, todėl teismas be pagrindo rėmėsi jų paaiškinimais, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje ne atsakovė ar trečiasis asmuo turi įrodyti, jog nėra pagrindo uždrausti senelės bendravimą su vaikaičiu, bet ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog yra pagrindas uždrausti senelės bendravimą su vaikaičiu. Todėl ieškovo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.
27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog yra pagrindas uždrausti atsakovei bendrauti su vaikaičiu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįsta sprendimą.
Dėl sprendime nurodytų motyvų pašalinimo
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 nurodė, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.
29. Taigi, pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).
30. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė klaidingą informaciją, todėl atitinkami motyvai turi būti pašalinti iš sprendimo. Teismas sprendime nurodo (8 psl.): „Šioje baudžiamojoje byloje esančiu šio garso įrašo vertimu (baudžiamoji byla Nr. 1-1871-673/2019 2 t., b. l. 116-118) ir atsakovės pateiktais paaiškinimais šioje civilinėje byloje nustatoma, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu pasakė nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius<...>“, „Be to jau buvo konstatuota, kad šalių konflikto metu tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, rodė vienas kitam nepagarbius gestus, todėl L. N. būdamas tuose pačiuose namuose, kur vyko konfliktas, matė ne tik atsakovės, bet ir ieškovo nepagarbų elgesį“.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-121-813/2020, kuria pakeitė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį. Šios nutarties 11 p. teisėjų kolegija konstatavo „Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 10 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) tarp L. L. ir jos tuomečio žento Y. A. N. kilo konfliktas...“ Nutarties 13 p. teisėjų kolegija konstatavo „Nuteistoji iš esmės visą laiką, priešingai nei nukentėjusysis, kalbėjo pakeltu tonu, aiškino, kad tai jos namas ir ji čia ateis kada nori. Vienu momentu anglų kalba liepdama nukentėjusiajam užsičiaupti, ji užrėkė itin stipriai, į ką Y. A. N. taip pat atsakė, pavadindamas ją „imbicilu“, tada vėl sekė pastarojo prašymas jo neliesti, į ką P. N. atsakė, kad jo neliečia.“. Be to, pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad „Ieškovas, reaguodamas į atsakovės jam rodomą nepagarbų gestą, į telefono kamerą pakartojo atsakovės jam parodytą nepagarbų gestą ir paklausė: „ar tu man tai rodai?“.“
32. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodęs, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu pasakė nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius, pagrįstai tokiu būdu motyvavo sprendimą, nes apeliacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad ieškovas atsakovę pavadino „imbicilu“. Be to, kadangi pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog į kamerą pakartojo atsakovės jam parodytą nepagarbų gestą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimą motyvavo, nurodydamas, kad šalių konflikto metu tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, rodė vienas kitam nepagarbius gestus.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant pagrindui tokius motyvus šalinti iš teismo sprendimo, nebūtų pagrindas teismo sprendimo naikinti ar keisti, nes ieškovas neįrodė, jog dėl tokio vienkartinio atsakovės elgesio yra pagrindas uždrausti senelei bendrauti su vaikaičiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Atsakovė L. L. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 560 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) piliečio; paso Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovei L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.