Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y. A. N. ieškinį atsakovei L. L. dėl uždraudimo bendrauti su nepilnamečiu vaikaičiu; trečiasis asmuo - P. N., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mažametis L. N., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir atsakovės dukters, kuri byloje trečiasis asmuo, sūnus. Šalių paaiškinimais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose šiuo metu yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-12295-986/2020 pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, atsakovo Y. A. N. priešieškinį P. N. ir L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei pagal L. L. ieškinį P. N., Y. A. N. dėl skolos priteisimo. Šioje byloje taip pat sprendžiami kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, t. y. ir dėl vaiko L. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kt. Šio sprendimo priėmimo momentu minėta santuokos nutraukimo civilinė byla nebaigta.

Ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi (buv. bylos Nr. 2-3314-217/2017, Nr. 2-1493-217/2019) iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės nepilnamečio L. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina P. N., o iš Y. A. N. priteistas laikinas materialinis išlaikymas vaikui. Ieškovas toje pačioje byloje taip pat buvo pareiškęs prašymą uždrausti L. L. matytis su nepilnamečiu vaiku L. N., nes P. N. ir jos artimųjų gyvenimo būdas, vertybės ir gyvenamoji aplinka neatitinka vaiko poreikių, kelia grėsmę jo netinkamam auklėjimui. P. N. ir jos motinos smurtavimas daro vaikui didžiulę žalą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė P. N. savo aplinkoje konfliktuoja su L. L. ir dėl to nepilnamečiui vaikui jo gyvenamoji aplinka yra nesaugi. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina, kuri gyvena tuo pačiu adresu kaip ir jos motina L. L., o Y. A. N. vaiko gyvenamosios vietos keisti neprašo. Teismas neturėjo jokių duomenų, kurių pagrindu galėtų spręsti, jog močiutės L. L. bendravimas su vaikaičiu L. N. yra žalingas vaikui ar nesaugus. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1433-896/2019 minėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog L. L. atliko smurtinius veiksmus prieš jį vaiko akivaizdoje, todėl ji daro itin neigiamą įtaką vaikui, rodo neigiamą pavyzdį taip iškreipdama vaiko vertybių sistemą, nesudaro pagrindo išvadai, jog L. L. po 2018 m. įvykusio incidento netinkamai elgiasi nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes tokių duomenų byloje nėra.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės įvyko konfliktas, kuriame taip pat dalyvavo ir trečiasis asmuo P. N., o šį konfliktą matė mažametis L. N.. Dėl 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir atsakovė L. L. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1871-673/2019 buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteista šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teismo buvo nustatyta, kad L. L. 2018 m. rugsėjo 2 d. 10 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su dukros P. N. sutuoktiniu Y. A. N., tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį Y. A. N. į krūtinę ir rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldama nukentėjusiajam Y. A. N. fizinį skausmą. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeitė sumažindamas iš L. L. Y. A. N. priteistas 5000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 3000 Eur, o likusioje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą.

Ieškovas, siekdamas uždrausti atsakovei bendrauti su vaiku L. N., ieškinį grindžia vienintele faktine aplinkybe, kad atsakovė yra nuteista už smurtą artimoje aplinkoje vaiko akivaizdoje ir kad tai neabejotinai daro neigiamą įtaką vaikui, nes būdama artimu asmeniu, rodo neigiamą pavyzdį, tuo iškreipdama vaiko vertybių sistemą, sukuriant netinkamą bendravimo modelį.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje nurodytos įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nėra nurodyta, kad šis nusikaltimas buvo padarytas vaiko akivaizdoje, tačiau konstatuota, kad konflikto metu toje pačioje patalpoje vaikas buvo. Šalių paaiškinimais ir šioje byloje peržiūrėtu 2018 m. rugsėjo 2 d. vaizdo įrašu (baudžiamoji byla Nr. 1-1871-673/2019; 5 t., b. l. 37) nustatoma, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas L. N. vaizdas, tačiau įraše girdimas vaiko balsas. Šioje baudžiamojoje byloje esančiu šio garso įrašo vertimu (baudžiamoji byla Nr. 1-1871-673/2019 2 t., b. l. 116-118) ir atsakovės pateiktais paaiškinimais šioje civilinėje byloje nustatoma, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu pasakė nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius, o vaizdo įraše matomas tik ieškovo rodomas nepagarbus gestas, tačiau pagal ieškovo išsakytus žodžius galima suprasti, kad ir atsakovė rodė nepagarbų gestą jo atžvilgiu.

Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nuo pat gimimo rūpinosi ir rūpinasi vaikaičiu Luku, jį prižiūri ir bendrauja. Atsakovė yra L. N. krikšto motina ir šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Krikšto sakramento 2016 m. liepos 9 d. pažymėjimas Nr. 13.

(duomenys neskelbtini)2018 m. lapkričio 29 d. charakteristikoje Nr. S-58 nurodyta, kad L. L. yra darbšti, tvarkinga, nekonflikštiška, aktyvi, bendruomeniška, puikiai sutaria su kaimynais, žalingų įpročių neturi

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa nustatoma, kad apie galimą vaiko teisių pažeidimą (duomenys neskelbtini)informavo policija telefonu, o atvykusios tarnybos vyr. specialistės J. B. ir J. T. su vaiku nebendravo dėl mažo amžiaus, o grėsmės vaikui lygio nenustatė, nes nepažymėtas nė vienas aukštos rizikos veiksnys ar mažiau nei penki kiti galimi rizikos veiksniai, šį aktą pasirašė Y. N..

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 9 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatoma, kad buvo patikrintos P. N., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenimo ir buities sąlygos ir nustatyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra labai geros ir atitinka vaiko poreikius, kambaryje (name) yra visi reikalingi vaikui daiktai, žaislai, ugdymosi priemonės.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko teisę į šeimos ryšius saugo ir nacionaliniai įstatymai. Ypatingą šeimos svarbą pabrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

Šioje civilinėje byloje pateiktais atsakovės rašytiniais įrodymais, trečiojo asmens ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė L. L. gyvena gretimuose su savo dukra P. N. ir motina S. S. gyvenamuose namuose. Duomenų, patvirtinančių kad atsakovė L. L. ir P. N., su kuria nustatyta mažamečio vaiko L. N. gyvenamoji vieta, savo aplinkoje konfliktuotų tarpusavyje ir dėl to nepilnamečiam vaikui L. N. būtų nesaugu, nėra. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė.

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa nustatoma, kad po 2018 m. rugsėjo 2 d. šalių konflikto, kai policijos pareigūnai išvežė P. N. į Jonavos rajono policijos komisariatą, grėsmės lygis vaikui nebuvo nustatytas. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 9 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra labai geros ir atitinka vaiko poreikius.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. pabaigos vyksta ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo procesas ir nuo tada šalių santykiai yra įtempti, be to į jų tarpusavio konfliktus įtraukiami ir kiti šeimos nariai (šiuo atveju – atsakovė). Vienintelis įvykęs konfliktas, pasibaigęs ikiteisminiu tyrimu ir atsakovės atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu įvyko 2018 m. rugsėjo 2 d., t. y. prieš dvejus metus. Nei viena iš šalių teismui nepateikė jokių įrodymų apie įvykusius vėlesnius atsakovės ir ieškovo tarpusavio konfliktus ir jų sukeltas neigiamas pasekmes nepilnamečiui vaikui.

Tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai yra įtempti patvirtina į bylą pateikti tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens vaizdo įrašai, patvirtinantys vaiko perdavimą vienas kitam. Tačiau šie vaizdo įrašai nepateikia jokios informacijos apie L. N. bendravimą su atsakove L. L.. Taip pat šalių konfliktiškus santykius patvirtina atsakovės pateiktos Y. A. N. ir P. N. rašytos žinutės vienas kitam, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. raštas Nr.S-1787. Tačiau apie ieškovo ir atsakovės konfliktus, apart 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykusio vienintelio konflikto, arba atsakovės netinkamą elgesį, darantį ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi, byloje pateiktų patvirtinančių įrodymų nėra.

Kaip jau minėta, ieškovas savo ieškinį grindžia vieninteliu 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykiu, kurio metu jis buvo atsakovės L. L. sumuštas, tačiau ieškovo paaiškinimai, kad jo sūnus L. N. nuolat prisimena, kaip buvo mušamas jo tėvas, kas galimai daro neigiamą įtaką vaikui, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to jau buvo konstatuota, kad šalių konflikto metu tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, rodė vienas kitam nepagarbius gestus, todėl L. N. būdamas tuose pačiuose namuose, kur vyko konfliktas, matė ne tik atsakovės, bet ir ieškovo nepagarbų elgesį. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje (baudžiamojo byla Nr. 1A-121-813/2020) taip pat yra konstatuota, kad ne tik atsakovės, bet ir ieškovo (baudžiamojoje byloje – nukentėjusiojo) parodymai viso proceso metu taip pat kito, nurodant vis naujas aplinkybes, jas papildant didesniu nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų skaičiumi, jų atlikimo seka, t. y. nukentėjusysis hiperbolizavo prieš jį atliktus smurtinius veiksmus. Todėl ir šiuo atveju ieškovo paaiškinimai apie atsakovės neigiamo poveikio nepilnamečiui vaikui pasekmes turėtų būti paremti kitais objektyviais įrodymais, kurių byloje nėra.

Ieškovas savo paaiškinimus papildomai grindžia Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonavoje) 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. IBPS-S-452721, kuriame nurodyta, kad P. N. ir L. L. įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kad konflikto metu namuose buvo mažametis sūnus L. N.. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad konflikto metu namuose buvo mažametis vaikas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei kaltinimas baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui ar šeimos nariui), ji pripažinta kalta, padariusi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovės nusikalstami veiksmai, kuriais šioje byloje remiasi ieškovas, sukėlė neigiamas pasekmes tik ieškovui (nukentėjusiam baudžiamojoje byloje), ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad jos veiksmai turėjo žalingos ilgalaikės įtakos kitiems asmenims, tarp jų ir mažamečiui ieškovo sūnui.

Pažymėtina, L. N. 2020 m. spalio 28 d. sukanka penkeri metai, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai dėl jo amžiaus negalėjo sužinoti vaiko nuomonės dėl bendravimo su močiute.

Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė po 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio darytų neigiamą įtaką ieškovo sūnui L. N., smurtautų prieš jį ar kitus asmenis, rodytų neigiamą pavyzdį vaikui taip iškreipdama vaiko vertybių sistemą, skatintų neigiamus vaiko instinktus, sukurtų netinkamus bendravimo modelius. Priešingai, byloje pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai, t. y. fotonuotraukos, liudytojų parodymai, trečiojo asmens paaiškinimai atsakovę charakterizuojanti medžiaga tik patvirtina, kad atsakovė yra mylinti anūką, nuolat besirūpinanti juo, nedaranti jam blogos įtakos. Byloje apklaustos liudytojos L. S., E. G. ir S. S. vienareikšmiškai patvirtino, kad atsakovės ir jos vaikaičio L. N. santykiai yra labai geri ir artimi. Atsakovė yra rūpestinga ir mylinti močiutė, kuri rūpinasi ne tik vaikaičiu, bet ir kitais asmenimis. Jai nebūdingas agresyvus elgesys, ji nelikusi smurtauti. Jos santykiai su kitais asmenimis yra grindžiami meile ir pasitikėjimu. Patvirtino, kad ir atsakovės vaikaitis L. N. nuoširdžiai myli savo močiutę (atsakovę), jos ilgisi, jų tarpusavio bendravimas negali daryti jokios neigiamos įtakos vaiko vystymuisi ar kelti grėsmę jo saugumui. Atsakovė dirba slauge, todėl ji sugeba tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata. Atsakovę ir jos anūką L. N. sieja artimi šeimos ryšiai, byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vaikas nenorėtų bendrauti su močiute.

L. N.

atsakovės yra prižiūrimas ir ji juo rūpinasi nuo gimimo, vaikaitis su mama P. N. gyvena atsakovei L. L. priklausančiame name, kuris yra šalia L. L. gyvenamojo namo ir yra galimybė matytis su vaikaičiu kiekvieną dieną. Atsakovės L. L. ir vaikaičio L. N. ryšys yra pastovus, artimas, abipusis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovę ir vaikaitį sieja artimi šeimos ryšiai. Uždraudimas bendrauti atsakovei su vaikaičiu teismo konkrečiu atveju neatitiktų vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnyje, kuris numato, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais - geriausių vaiko interesų prioriteto, biologinės šeimos, teisės viršenybės, nestigmatizavimo ir kitus.

Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1433-896/2019 taip pat padarė išvadą, kad Y. A. N. nurodytos aplinkybės, jog L. L. atliko smurtinius veiksmus prieš jį vaiko akivaizdoje, todėl ji daro itin neigiamą įtaką vaikui, rodo neigiamą pavyzdį taip iškreipdama vaiko vertybių sistemą, nesudaro pagrindo išvadai, jog L. L. po 2018 m. įvykusio incidento netinkamai elgiasi nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes tokių duomenų byloje nėra. Šioje byloje ieškovas taip pat tokių duomenų nepateikė, todėl atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Dėl atsakovės prašymo, pareikšto baigiamosiose kalbose.

Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalimi, pareiškė prašymą įpareigoti ieškovą nutraukti psichologinio smurto veiksmus prieš artimą vaikui aplinką, lydimus nuolatiniais išpuoliais, įžeidinėjimais, priekabiavimais ir įpareigoti ieškovą praeiti pozityvios tėvystės kursus. Šiuo atveju prašymas pateiktas ne pagal proceso taisykles (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Visų pirma, dalyvaujančių asmenų prašymai byloje išsprendžiami išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės (CPK 245 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju prašymas pareikštas iš esmės baigus bylos nagrinėjimą baigiamųjų kalbų metu, tokioje proceso stadijoje, kurios metu tokios teisės atsakovė nebeturi. Antra, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra draudimas atsakovei bendrauti su vaikaičiu, atsakovė priešinio reikalavimo ieškovui nėra pareiškusi, todėl byloje nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ieškovo galimo psichologinio smurto veiksmais mažamečio vaiko atžvilgiu, be to nebuvo nagrinėjami ir vertinami atitinkami įrodymai, pagrindžiantys tokias aplinkybes. Pareiškus prašymą baigiamojoje kalboje, ieškovas neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės dėl šio prašymo pagrįstumo, todėl atsakovei netinkamai pasinaudojus savo procesine teise pareikšti prašymus bylos nagrinėjimo metu (CPK 42 straipsnis), jos prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis): 1 005 Eur už suteiktas teisines paslaugas (iš jų: 525 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 480 Eur už atstovavimą teisme), 104,06 Eur už vertimo paslaugas, iš viso 1 109,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos, atsižvelgiant Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytus maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius, bei atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei 8.2 ir 8.19 papunkčiuose nustatytus koeficientus, yra laikytinos objektyviai pagrįstomis, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Iš ieškovo valstybei priteistina 8,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 253, 259, 260, 263-270, 282,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); paso Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovei L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 109,06 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devynis eurus 6 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo Y. A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); paso Nr. (duomenys neskelbtini)) 8,70 Eur (aštuonis eurus 70 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Atsakovės atstovės advokato padėjėjos R. H. prašymo, pareikšto baigiamosiose kalbose - įpareigoti ieškovą nutraukti psichologinio smurto veiksmus prieš artimą vaikui aplinką, lydimus nuolatiniais išpuoliais, įžeidinėjimais, priekabiavimais ir įpareigoti ieškovą praeiti pozityvios tėvystės kursus, netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.