- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1433-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02687-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- Y. A. N., L. L.
- Ieškovas
- P. N.
- Advokatai
- Adomas Kunčius, Agnė Paškevičiūtė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Y. A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1493-217/2019 pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N., atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo Y. A. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N., atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Šalies argumentai
2. Atsakovas 2019 m. gegužės 24 d. pateikė teismui priešieškinio papildymą, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti vaiko L. N. gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), pripažinti bendrąja jungtine P. N. ir Y. A. N. nuosavybe gyvenamąjį namą, esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav. ir šį turtą padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, po santuokos ieškovei grąžinti jos iki santuokos turėtą pavardę.
3. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti L. L. matytis su nepilnamečiu vaiku L. N.. Atsakovas nurodė, jog vaikui ieškovės ir jos aplinka, ypatingai ieškovės motina L. L., yra netinkama aplinka augti vaikui, kadangi ieškovės ir jos artimųjų gyvenimo būdas, vertybės ir gyvenamoji aplinka neatitinka vaiko poreikių, kelia grėsmę jo netinkamam auklėjimui. Ieškovė yra smurtavusi prieš atsakovą 2017 metais, o 2018 m. rugsėjo 2 d. vykusio incidento metu sukėlė atsakovui fizinį skausmą. Tokioje aplinkoje vaikas augti negali, nes atsakovės ir jos motinos smurtavimas daro vaikui didžiulę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovo Y. A. N. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina P. N., kuri gyvena tuo pačiu adresu kaip ir jos motina L. L.. Atsakovas šiuo metu gyvena atskirai, jo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ieškovė savo aplinkoje konfliktuoja su L. L. ir dėl to nepilnamečiam vaikui jo gyvenamoji aplinka yra nesaugi, byloje nėra. Šiuo metu atsakovas vaiko gyvenamosios vietos keisti neprašo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog močiutės L. L. bendravimas su vaikaičiu L. N. yra žalingas vaikui ar nesaugus. Teismas nenustatė, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės netaikymas gali apsunkinti sprendimo įvykdymą ar padaryti jį nebeįmanomu, todėl atsakovo prašymą uždrausti L. L. matytis su nepilnamečiu vaiku L. N. netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jų teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas Y. A. N., atstovaujamas advokato Adomo Kunčiaus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo Y. A. N. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, t. y. uždrausti L. L. matytis su nepilnamečiu vaiku L. N.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas savo prašymą motyvavo aplinkybe, kad L. L. yra pareikšti kaltinimai dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo atsakovui 2018 m. rugsėjo 2 d. vykusio incidento metu, dalyvaujant ieškovei, kai buvo smurtaujama atsakovo atžvilgiu vaiko akivaizdoje. Atsakovas pateikė informaciją teismui, kad L. L. pareikšti kaltinimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Baudžiamoji byla Nr. 1-1871-673/2019, kurioje L. L. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymu, perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad L. L. atliko smurtinius veiksmus prieš atsakovą vaiko akivaizdoje. Asmuo, kuris smurtauja vaiko akivaizdoje, daro itin neigiamą įtaką vaikui, nes, būdamas artimu asmeniu, rodo neigiamą pavyzdį taip iškreipdamas vaiko vertybių sistemą. Tokiu būdu vaikui įskiepijama, kad smurtauti nėra blogai, nes tokius veiksmus atliekant močiutei, kuri galimai būna ir draugiška vaikui (galbūt gamina jo mėgstamus patiekalus, žaidžia su vaiku) vaikas įsisąmonina, kad mušti artimą žmogų yra gerai. Taip skatinami neigiami vaiko instinktai, sukuriamas netinkamas bendravimo modelis. Vaiko bendravimas su močiute L. L. kenkia vaiko interesams, todėl yra pagrindas uždrausti L. L. matytis (bendrauti) su nepilnamečiu vaiku L. N., taip apsaugant jo interesą augti saugioje ir tinkamoje aplinkoje.
1.2. Aplinkybė, kad atsakovas negyvena šalia L. L. ir dėl to neva nebus smurtaujama, nėra reikšminga, nes prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesui nebūti su asmenimis, kurie turi polinkį į smurtą ir gali arba smurtauti patys, arba diegti vaikui netinkamas vertybes.
Atsiliepimas
7. Ieškovė P. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. L. L. jokiu teismo ar administraciniu sprendimu nėra apribotos jokios teisės. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad L. L. aplinka yra saugi ir tinkama vaikui harmoningai vystytis. Vaiko močiutė myli vaikaitį, nuo pat gimimo padėjo ieškovei ir atsakovui rūpintis vaiku.
2.2. Atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 2 d. „Grėsmės vaiko lygio nustatymo anketa“, kurioje įvykio metu vaikui grėsmės lygis nebuvo nustatytas.
8. Atsakovė L. L., atstovaujama advokatės Agnės Paškevičiūtės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Atsakovas procesiniuose dokumentuose neformuluoja nei vieno reikalavimo, su kuriuo būtų galima sieti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - uždraudimą atsakovei pagal priešieškinį matytis su nepilnamečiu L. N., todėl šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas apskritai objektyviai nėra galimas.
3.2. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. L. L. bendrauja su nepilnamečiu L. N. nuo pat vaiko gimimo. Ji padėdavo ieškovei prižiūrėti vaiką, kai atsakovas būdavo komandiruotėse, taip pat kartais ir pats atsakovas, būdamas namuose, paprašydavo L. L. pabūti su vaiku, kad tiek jis, tiek ieškovė galėtų pailsėti. Atsakovė pagal priešieškinį yra slaugytoja, puikiai moka rūpintis vaiku ir jo sveikata, supranta vaiko poreikius. Vaikas turi labai stiprų emocinį ryšį su L. L., ji dalyvaudavo netgi darželio renginiuose. L. L. yra L. N. krikšto motina. Ji vaikui dažnai perka reikiamus daiktus, drabužius. Po konfliktų su atsakovu L. L. leido ieškovei ir nepilnamečiui L. N. apsigyventi jos gyvenamajame name, suremontavo pilnai kambarį, apšiltino sienas, pakeitė grindis, tapetais išklijavo sienas, supirko naujus baldus. Ji visada veikė ieškovės ir L. N. naudai, visada padėjo, kuo galėjo.
3.3. L. L. pareikšti įtarimai ir surašytas kaltinamasis aktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, todėl atsakovė laikoma nekalta, kol jos kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjamas ieškovės P. N. ieškinys atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas priešieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą, esantį L. L. vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav. ir šį turtą padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, po santuokos ieškovei grąžinti jos iki santuokos turėtą pavardę. 2019 m. gegužės 24 d. atsakovas pateikė papildytą priešieškinį, kuriuo taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti L. L. matytis su nepilnamečiu vaiku L. N.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad močiutės L. L. bendravimas su vaikaičiu L. N. yra žalingas vaikui ar nesaugus.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė savo aplinkoje konfliktuoja su L. L. ir dėl to nepilnamečiam vaikui jo gyvenamoji aplinka yra nesaugi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečiam vaikui būtų nesaugu bendrauti su L. L., kad toks bendravimas būtų priešingas nepilnamečio vaiko interesams. Priešingai, iš atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus močiutė L. L. yra slaugė, itin teigiamai vertinama (duomenys neskelbtini) administracijos, taigi abejoti jos gebėjimais bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku nėra pagrindo.
13. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog L. L. atliko smurtinius veiksmus prieš atsakovą vaiko akivaizdoje, todėl ji daro itin neigiamą įtaką vaikui, rodo neigiamą pavyzdį taip iškreipdama vaiko vertybių sistemą, nesudaro pagrindo išvadai, jog L. L. po 2018 m. įvykusio incidento netinkamai elgiasi nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes tokių duomenų byloje nėra.
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.