Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-11-24 · Byla Nr. e2KT-107-790/2023

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-26Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-13Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-05-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-07-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-11-25Lietuvos apeliacinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2022-03-16Kauno apygardos teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-14Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-07-07Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-02-02Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-02-14Lietuvos apeliacinis teismas
  11. ApeliacijaNutartis · 2023-03-23Lietuvos apeliacinis teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-08-31Lietuvos apeliacinis teismas
  13. e2KT-107-790/2023Nutartis · 2023-11-24Lietuvos apeliacinis teismas
  14. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-14Kauno apygardos teismas
  15. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
  16. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-02-13Lietuvos apeliacinis teismas
  17. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-02-13Lietuvos apeliacinis teismas
  18. ApeliacijaNutartis · 2025-06-19Lietuvos apeliacinis teismas
  19. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-04-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-24
Bylos Nr.
e2KT-107-790/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04544-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Civilinės bylos Nr. e2KT-107-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04544-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-908-1043/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti pareiškėjo V. J. prašymas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-908-1043/2023 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – A. M., notarė Z. K. nagrinėjimo. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas V. J. rašytiniais pareiškimais, kuriuos vėliau žodžiu papildė vykusio teismo posėdžio metu, pareiškė prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Atsakovas teigė, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-908-1043/2023, nes atsakovas yra pareiškęs ieškinį dėl neteisėtų Kauno apygardos teismo teisėjų veikų ir diskriminacijos, todėl nei bylą paskirta nagrinėti teisėja A. S., nei kiti Kauno apygardos teismo teisėjai negali išnagrinėti šios bylos nešališkai.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo netenkinamas.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.