- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-296-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04544-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- V. J., A. J.
- Ieškovas
- J. M.
- Advokatai
- Justas Sakavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir atsakovės A. J. prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. M., notarė Z. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. M. (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio (nuo sudarymo) 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartį ir 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartys), sudarytas ieškovės ir trečiojo asmens A. M. (toliau – ir trečiasis asmuo) su atsakovais V. J. ir A. J. (toliau kartu – ir atsakovai); 2) taikyti restituciją, įpareigojant ieškovę ir trečiąjį asmenį grąžinti atsakovams pagal 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartį – 20 000 Eur, pagal 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartį – 40 000 Eur; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo 2018 m. kovo 7 d. su atsakovais sudarė paskolos sutartį. Šios paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pasiskolino iš atsakovų 24 320 Eur sumą ir privalo ją grąžinti iki 2019 m. kovo 7 d. Iš šios paskolos sutarties kylančių prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas nustačius 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną bei 2018 m. kovo 7 d. sudarius maksimaliosios hipotekos sutartį, kurios pagrindu įkeistas ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 6,7361 ha žemės ūkio paskirties sklypas. Hipotekos sutarties suma – 24 320 Eur. 2018 m. birželio 20 d. ieškovė ir trečiasis asmuo su atsakovais sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolintą 49 600 Eur sumą reikėjo grąžinti iki 2019 m. birželio 22 d. Iš šios paskolos sutarties kylančių prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas nustačius 0,5 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną bei 2018 m. birželio 20 d. sudarius maksimaliosios hipotekos sutartį, kurios pagrindu įkeistas ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis visas nekilnojamasis turtas. Hipotekos sutarties suma – 49 600 Eur. Ieškovė ir trečiasis asmuo dėl finansinių sunkumų laiku įvykdyti paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų negalėjo, todėl atsakovai inicijavo priverstinį skolos išieškojimą.
3. Ieškovės teigimu, paskolos sutartyse nurodytas teiginys, kad sutartys yra neatlygintinės (be palūkanų), yra neteisingas. Sudarant paskolos sutartis, atsakovai reikalavo įtvirtinti sąlygą, kad paskolos sutartys yra neatlygintinės, o paskolos gavėjams nekyla pareiga mokėti pelno palūkanų. Taip atsakovai siekė nuslėpti iš neteisėtai teikiamų finansinių paslaugų gaunamas pajamas. Atsakovai iš paskolos sutartyse nurodytos paskolos sumos atimdavo taikomą pinigų skolinimo mokestį, todėl ieškovė ir trečiasis asmuo realiai pinigų gavo mažiau nei nurodyta paskolos sutartyse. 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai perdavė 24 320 Eur sumą, nors realiai perdavė tik 20 000 Eur. 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai perdavė 49 600 Eur, nors realiai perdavė 40 000 Eur. Su atsakovais sudarytos paskolos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai. Taikant restituciją, paskolos gavėjai privalo grąžinti tik tai, ką yra gavę iš atsakovų, restitucijos taikymas negali lemti atsakovų nepagrįsto praturtėjimo.