Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio (nuo sudarymo) 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartį ir 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, sudarytas ieškovės ir trečiojo asmens A. M. (toliau – ir trečiasis asmuo) su atsakovais V. J. ir A. J. (toliau kartu – atsakovai); 2) taikyti restituciją įpareigojant ieškovę ir trečiąjį asmenį grąžinti atsakovams: pagal 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartį – 20 000 Eur, pagal 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartį – 40 000 Eur; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo A. M. 2018 m kovo 7 d. su atsakovais V. J. bei A. J. sudarė paskolos sutartį. Šios paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pasiskolino iš atsakovų 24 320,00 Eur sumą ir privalo ją gražinti iki 2019 m. kovo 7 d. Iš šios paskolos sutarties kylančių prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas, nustatant 0,2 procentų dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, bei 2018 m. kovo 7 d. sudarant maksimaliosios hipotekos sutartį, kurios pagrindu įkeistas ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 6,7361 ha žemės ūkio paskirties sklypas. Hipotekos sutarties suma – 24 320,00 Eur. 2018 m. birželio 20 d. ieškovė ir trečiasis asmuo su atsakovais sudarė dar vieną paskolos sutartį, kuria pasiskolino 49 600,00 Eur sumą ir kurią reikėjo grąžinti iki 2019 m. birželio 22 d. Iš šios paskolos sutarties kylančių prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas, nustatant 0,5 procentų dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną bei 2018 m. birželio 20 d. sudarant maksimaliosios hipotekos sutartį, kurios pagrindu įkeistas ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis visas nekilnojamasis turtas. Hipotekos sutarties suma – 49 600,00 Eur. Ieškovė ir trečiasis asmuo dėl finansinių sunkumų laiku įvykdyti paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų negalėjo, todėl atsakovai inicijavo priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovė teigia, kad paskolos sutartyse nurodytas teiginys, jog sutartys yra neatlygintinės (be palūkanų) – neteisingas. Sudarant paskolos sutartis, atsakovai reikalavo įtvirtinti sąlygą, kad paskolos sutartys yra neatlygintinės, o paskolos gavėjams nekyla pareiga mokėti pelno palūkanų. Taip atsakovai siekė nuslėpti savo gaunamas pajamas iš neteisėtai teikiamų finansinių paslaugų. Atsakovai iš paskolos sutartyse nurodytos paskolos sumos atimdavo taikomą pinigų skolinimo mokestį, todėl ieškovė ir trečiasis asmuo realiai pinigų gavo mažiau nei nurodyta paskolos sutartyse, t. y. 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartyje nurodoma, kad atsakovai perduoda 24 320,00 Eur sumą, o paskolos gavėjai įsipareigoja šią sumą grąžinti. Iš tiesų pagal šią sutartį atsakovai perdavė tik 20 000,00 Eur, o 4 320,00 Eur sudarė pinigų skolinimo mokestis. Pagal 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, paskolos gavėjai realiai gavo 40 000,00 Eur, nors paskolos sutartyje teigiama, kad atsakovai perdavė 49 600,00 Eur sumą. Pinigai pagal paskolos sutartis perduoti grynaisiais (sutarčių 2 punktas). Šių sumų perdavimas grynaisiais pinigais įtvirtintas tik todėl, kad būtų galima nuslėpti tikrąsias paskolos sutarčių sumas. Paskolos gavėjai per sudarytas paskolos sutartis su atsakovais gavo net 13 920,00 Eur (4 320,00 Eur + 9 600,00 Eur) mažiau, nei nurodyta paskolos sutartyse. Tai, kad atsakovai taikė pinigų skolinimo mokestį, patvirtina ne tik tai, kad taip atsakovai siekė nuslėpti iš finansinių paslaugų teikimo gaunamas pajamas, bet ir tai, kad tarp jų nėra artimų santykių. Atsakovai neturi suinteresuotumo prisiimti didelę riziką dėl skolos negrąžinimo ir skolinti dideles pinigų sumas be grąžos. Tokie neatlygintiniai paskolos santykiai įmanomi tik tarp labai artimų asmenų. Paskolos sutartys yra atlygintinės, nepaisant to, kad atsakovai paskolų atlygintinumą stengiasi nuslėpti. Tai matyti iš eilinio atsakovų skolininko – ūkininko A. S. patvirtinimo, kuriame A. S. nurodė, kad tarp atsakovo V. J. ir A. S. sudaryta paskolos sutartis buvo atlygintinė, kadangi skolinantis 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur) skolinimo mokestis sudarė 24 000,00 Lt (6 950,88 Eur). Tai reiškia, kad A. S. gavo 24 000,00 Lt (6 950,88 Eur) mažiau nei nurodyta paskolos sutartyje. Taikant restituciją, privalo šalys grąžinti tik tai, ką iš atsakovų yra gavusios, restitucijos taikymas negali lemti atsakovų nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovas jau yra nuteistas dėl vertimosi neteisėta ūkine-komercine veikla. Atsakovai yra dalyvavę arba šiuo metu dalyvauja eilėje kitų civilinių bylų, kuriose yra sprendžiami klausimai, susiję su atsakovų kitiems asmenims suteiktomis paskolomis. Atsakovai paskolų teikimo veikla užsiima versliškai, t. y. stambiu mastu ir tą daro nuolat jau ilgą laiką. Su atsakovais sudarytos paskolos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai.