- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-3144-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01101-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Kategorijos
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.20.2Turto pardavimas iš varžytynių
- 3.5.20.7Kiti su turto realizavimu susiję klausimai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) U. K. ir suinteresuoto asmens (skolininkės) A. K. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) U. K. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Svajonė Žukaitienė, (skolininkė) A. K., (išieškotoja) A. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja U. K. (toliau – pareiškėja, apeliantė) 2025 m. balandžio 21 d. skundu dėl antstolės Svajonės Žukaitienės (toliau – antstolė) veiksmų prašė: 1) nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto, 2) sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją, 3) įpareigoti antstolę Svajonę Žukaitienę sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės Svajonės Žukaitienės po pažeidimo atliktus veiksmus.
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolė 2025 m. balandžio 2 d. vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 paskelbė antrąsias varžytynes skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančios namų valdos, susidedančios iš žemės sklypo, gyvenamojo namo, tvarto ir kiemo statinių, esančios (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 19 800 Eur. Pareiškėjos vertinimu, varžytynes antstolė paskelbė nepaisydama, kad parduodamas turtas yra paskutinis skolininkių gyvenamasis būstas, o išieškotinos sumos likutis (įskaitant prie išieškojimo prisijungusio antstolio Artūro Auglio vykdomoje vykdomojoje byloje išieškotinos sumos likutį) neviršijantis 10 MMA.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismui 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3955-570/2023 skolininkės A. K. 2023 m. kovo 29 d. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės 2023 m. kovo 22 d. patvarkymo Nr. S-23-76-8133 ir 2023 m. kovo 29 d. patvarkymo Nr. S-23-76-8674 patenkinus visiškai ir panaikinus antstolės patvarkymus bei į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą sugrąžinus 2023 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 45 įmokėtą 1 080 Eur įmoką bei 480,67 Eur (10 800 Eur x 5 proc. : 365 d. x 325 d.) priskaičiuotų palūkanų už laikotarpį, kol teisme buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų, vykdomoji byla sustabdyta, iš viso išieškotina suma sumažėjusi dar 1 560,67 Eur (1 080,00 + 480,67), tad šiai dienai antstolės Svajonės Žukaitienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 išieškotina suma (5 992,40 Eur) neviršijanti 10 MMA. Antstolis Artūras Auglys 2025 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-25-23-12009, kuriame nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0023/23/00052 vykdomas 5 000 Eur skolos išieškojimas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Iš 2025 m. balandžio 21 d. AB „Swedbank” banko išrašo matyti, kad nuo pareiškėjos banko sąskaitos vykdomojoje byloje Nr. 0023/23/00052 jau nurašyta 1 820,08 Eur, išieškotina suma 3 179,92 Eur (5 000 - 1 820,08) + 506,22 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 3 686,14 Eur (3179,92 + 506,22). Pareiškėjos vertinimu, net antstoliui Artūrui Augliui prisidėjus prie išieškojimo, išieškoma suma 9 678,54 Eur (5 992,40 + 3 686,14) neviršijanti įstatymu nustatytos sumos (10 MMA), kuriai esant išieškojimas iš skolininko paskutinio gyvenamojo būsto turėtų būti sustabdytas kaip negalimas.
4. Antstolė varžytynes paskelbė ir išieškojimo veiksmus vykdo nors vykdymo procesas nebuvo sugrąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją, kai teismas nutartimi panaikino antstolės patvarkymus, nurodydamas, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3955-570/2023 tenkino pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino antstolės 2023 m. kovo 22 d. patvarkymą Nr. S-23-76-8133 ir 2023 m. kovo 29 d. patvarkymą Nr. S-23-76-8674. Nors teismas skundą dėl antstolio veiksmų patenkino visiškai, o antstolės patvarkymus panaikino, antstolė nesiėmė veiksmų, kad teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, tokiu būdu pažeisdama skolininko teisę pasiūlyti savo areštuoto turto pirkėją, nesiimdama priemonių, kad skolininkių prašymas dėl areštuoto turto pardavimo būtų patenkintas, o 10 procentų perkamo turto kainos (1 080 Eur) įmoka būtų sugrąžinta į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą, toliau vykdydama išieškojimo veiksmus, skelbdama jau penktas varžytynes dėl skolininkių paskutinio gyvenamojo būsto pardavimo. Pareiškėja pažyminti, kad, negrąžinant 10 procentų perkamo turto kainos (1 080 Eur) įmokos, pažeidžiami ne tik skolininkių, bet ir išieškotojos interesai. Šiuo atveju gali būti iš varžytynių parduotas paskutinis skolininkių gyvenamasis būstas, todėl, nesustabdžius antstolės paskelbtų varžytynių dėl paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto pardavimo, kyla grėsmė, jog skolininkės, taip pat jame gyvenantys skolininkių motina ir pensininkas tėvas patirsiantys neigiamų pasekmių.
5. Antstolė 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-76-15178 pareiškėjos (skolininkės) 2025 m. balandžio 21 d. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino ir patvarkyme nurodė, kad patikrinusi VĮ Registrų centras duomenų bazę, nustatė, kad skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančią namų valdą yra areštavę ir kiti antstoliai (antstolė Asta Lukšienė ir antstolis Artūras Auglys), kurie prie antstolės vykdomo išieškojimo prisijungė 2024 m. birželio 25 d., bendras išieškotinos skolos likutis antstolių Svajonės Žukaitienės, Astos Lukšienės ir Artūro Auglio vykdomose vykdomosiose bylose šiai dienai yra 13 579,83 Eur t. y., priešingai nei nurodanti pareiškėja, skolos suma ženkliai viršija 10 M??: antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje skolos likutis 5203,48 Eur, antstolės Astos Lukšienės žinioje esančiose vykdomosiose bylose – 4143,49 Eur, antstolio Artūro Auglio žinioje esančiose vykdomosiose bylose 4232,94 Eur, antstolės vertinimu, akivaizdu, kad antrosios viešosios varžytynės paskelbtos teisėtai ir pagrįstai, o skolininkės (pareiškėjos) skundo argumentas, kad išieškotinos skolos likutis neviršija 10 MM?, nepagristas.
6. Skolininkė A. K. ne kartą yra teikusi skundus dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad antstolė negrąžinusi vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją, t. y., į iki 2023 m. kovo mėn. 22 d. buvusią situaciją, tačiau šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas, nes Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 17 d. civilinėje byloje nutartyje Nr. 2S-1228-392/2025 nurodęs, kad „nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, panaikinus antstolės 2023-03-22 ir 2023-03-29 patvarkymus, vykdymo procesas vykdomojoje byloje grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją, būtent sudarant sąlygas iš naujo spręsti klausimą dėl turto pardavimo skolininkių pasiūlytam pirkėjui“. Dėl pareiškėjos skunde nurodomos 1080 Eur įmokos sugrąžinimo į antstolės depozitinę sąskaitą antstolė paaiškinanti, kad sumokėta įmoka skirstoma skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms dengti tik tuo atveju, jeigu per CPK 704 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nesumokama visa kaina už perkamą turtą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas netenka teisės pirkti turtą, nagrinėjamu atveju faktinė situacija buvusi kitokia: antstolė priėmusi patvarkymą netenkinti skolininkių prašymo parduoti turtą jų pasiūlytam pirkėjui, todėl neatsiradęs ir teisinis pagrindas sumokėta 1080 Eur suma sumažinti likusios pagal vykdomąjį dokumentą skolos dydį, šiuo atveju, asmeniui, sumokėjusiam įmoką už ketinimą pirkti turtą ir ne dėl jo veiksmų ir valios jo neįsigijusio, negali kilti jokios pasekmės ar turtiniai nuostoliai, o skolininkės pateikusios antstolei 2023 m. balandžio 21 d. prašymą, kuriame nurodė, jog atšaukia 2023 m. kovo 13 d. prašymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjos prašymas stabdyti vykdymo veiksmus jos vykdomoje vykdomojoje byloje negali būti priskiriamas nei prie privalomųjų, nei prie fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Sustabdžius bylą, prieš dvylika metų priimto teismo sprendimo vykdymas dar labiau pasunkėtų. Antstolės vertinimu, pareiškėja kartojanti jau anksčiau teismams teiktų skundų argumentus, kurie teismų išsamiai išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo A. K. (toliau – skolininkė) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pareiškėja skunde teisingai nurodė, kad išieškotinos sumos likutis neviršija 10 MMA, Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025 sumažinęs tiek pareiškėjai, tiek ir skolininkei baudos dydį už antstolės reikalavimų nevykdymą nuo 5 Eur iki 2 Eur, bendra išieškotina suma, kaip nurodoma nutartyje, sudaranti 6383,72 Eur, antstolė šiuo metu jau atšaukusi paskelbtas varžytynes, vykdomosios bylos sustabdymas – šiuo metu vienintelė priemonė apginti skolininkių ir išieškotojos interesus.
9. Suinteresuotas asmuo A. B. (išieškotoja) atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolė 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme nurodanti, kad jos žinioje esančioje vykdomojoje byloje skolos likutis 5 203,48 Eur, antstolės Astos Lukšienės žinioje esančiose vykdomosiose bylose – 4 143,49 Eur, antstolio Artūro Auglio žinioje esančiose vykdomosiose bylose – 4 232,94 Eur, bendras išieškotinos skolos likutis antstolių Svajonės Žukaitienės, Astos Lukšienės ir Artūro Auglio bylose yra 13 579,83 Eur, t. y., skolos suma viršijanti 10 M??.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja skunde nenurodanti jokių aplinkybių, susijusių su išieškojimo iš paskutinio skolininkių būsto negalimumu, tiesiog deklaratyviai skunde teigdama, kad „dėl paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto pardavimo skolininkės, taip pat jame gyvenantys skolininkių motina ir pensininkas tėvas patirs neigiamų pasekmių“, „paskutinio skolininkių būsto“ aplinkybę pareiškėja grindžianti skolos likučiu, kuris, pareiškėjos vertinimu, neviršijantis 10 MMA, t. y., iš esmės du skirtingus dalykus savo esme paaiškinanti vienas kitu (paskutinio skolininkių būsto aplinkybę grindžianti skolos likučiu, neviršijančiu 10 MMA), tačiau neteikianti iš esmės nei vieną iš jų pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Be to, skolos likučio dydį nurodanti taip, kaip pačiai skolininkei (pareiškėjai) patogu traktuoti (tiesiog skolos sumą vertinti taip, jog nebūtų viršijama 10 MMA), nors, kaip nurodyta aukščiau, antstolių vykdomų vykdomųjų bylų faktinės aplinkybės (tiek skolos dydžio, tiek ir paskutiniojo skolininkių būsto atžvilgiu) akivaizdžiai neatitinkančios pareiškėjos pareiškime nurodytųjų. Aktualu ir tai, išieškojimas vykdomas ne dėl pareiškėjos ir skolininkės nesumokėtų komunalinių mokesčių, sunaudotų elektros energijos išteklių ar kitokių paslaugų suteikimo skolinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl šis pareiškėjos skundo reikalavimas kaip vertinamas kaip nepagrįstas ir iš esmės prieštaraujantis realiai vykdomos vykdomosios bylos situacijai, todėl netenkintinas.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomosios bylos sustabdymą pareiškėja siejanti su galimybe iš varžytynių realizuoti paskutinį skolininkių gyvenamąjį būstą, atrodo, prašanti šias paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto varžytynes stabdyti, tačiau skundo reikalavimu kelianti vykdomosios bylos sustabdymo klausimą. Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog nei privalomųjų, nei fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų šiuo atveju akivaizdžiai neegzistuoja, pareiškėja iš esmės neaiškiai ir tiesiog deklaratyviai formuluojanti ir patį „sustabdymo“ reikalavimą. Be to, sutiktina su antstolės teiginiu, jog daugiau kaip prieš 12 metų priimtas teismo sprendimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, nepanaikintas, galiojantis ir privalo būti vykdomas, tiek pareiškėja, tiek ir skolininkė A. K. sprendimo nėra įvykdžiusios, todėl, sustabdžius vykdomąją bylą, jo įvykdymas dar labiau užsitęstų, antstolės vertinimu, pareiškėjos ir jos bendraskolės pakartotiniai skundai grindžiami analogiškais argumentais, neturinčiais teisinio pagrindo ir negalinčiais pakeisti jau priimtų sprendimų.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-3955-570/2023 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjos A. K. skundas tenkintas visiškai ir antstolės Svajonės Žukaitienės 2023 m. kovo 22 d. patvarkymas Nr. S-23-76-8133 ir 2023 m. kovo 29 d. patvarkymas S-23-76-8674 panaikinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 varžytynės specialiajame interneto tinklapyje www.varzytynes.lt paskelbtos 2023 m. kovo 20 d. skolininkėms A. K. ir U. K. 2023 m. kovo 21 d. pasiūlius iš varžytynių parduodamo turto pirkėją M. K. už turto arešto akte nurodytą kainą (10 800 Eur) bei pastarajam įmokėjus 1080 Eur pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė Svajonė Žukaitienė 2023 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. S-23-76-8133 ir 2023 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S-23-76-10130 atsisakė tenkinti pareiškėjos A. K. ir suinteresuoto asmens U. K. prašymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininkių pasiūlytam pirkėjui ir 2023 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-23-76-8674 grąžino įmokėtas pinigines lėšas skolininkių pasiūlytam pirkėjui. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1437-1043/2023 Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Pareiškėja skundu prašo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją ir įpareigoti antstolę sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją, tačiau pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tapačiomis aplinkybėmis, kurios nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, be to, tiek pačiai pareiškėjai, tiek ir skolininkei žinomos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė ir teismas nenustatė, kad, vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/0203, antstolė nesilaikė CPK vykdymo proceso normų reikalavimų ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkina (atmeta).
III. Atskirųjų skundų argumentai
17. Apeliantė-1 (pareiškėja) U. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1 Nors pareiškėjos 2025 m. balandžio 22 d. antstolei pateiktame skunde nurodyti CPK 663 straipsnio 1 dalies ir CPK 18 straipsnio ir kiti pažeidimai padaryti anksčiau nei pateiktas skundas, tačiau teismas (kaip nurodyta nutartyje), bylą išnagrinėjo pagal tokias faktines aplinkybes, kokios egzistavusios pareiškėjos skundo pateikimo teismui metu, todėl ir antstolės veiksmų teisėtumas buvo tikrinamas tik pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, t. y. nuo 2025 m. balandžio 29 d.
17.2 Teismas neįvertino, kad likusios skolos suma antstolės Svajonės Žukaitienės vykdomojoje byloje yra nuo tada, kai antstolės 2024 m. birželio 20 d. paskelbtose skolininkių gyvenamojo būsto varžytynėse buvo sumokėtas 2 600,00 Eur varžytynių dalyvio mokestis. Tai buvo paskutinė suma vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 sumokėta į antstolės Svajonės Žukaitienės kontoros depozitinę sąskaitą ir likusi neišieškota 4 635,12 Eur skola yra nepakitusi jau metus. Pagal teismo nurodytas visas skolas antstolių kontorose, išeitų, kad bendra visų antstolių vykdomosiose bylose neišieškota skolos ir baudos suma būtų 11 383,72 Eur (4 635,12 +3 828,64 + 2 919,96). Tačiau teismas nebuvo pakankamai atidus ir nors žinojo bei darė nuorodas į Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025, kurioje apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų U. K. ir A. K. prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą sumažinimo, neįvertino, kad Kauno apygardos teismas nutarties 18 punkte nustatė faktines aplinkybes buvusias iki Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6872-570/2024, kuria bauda buvo sumažinta nuo 10 Eur iki 5 Eur, priėmimo. Įvertinus tai, kad nuo 2024 m. lapkričio 19 d. bendra paskirtos baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą (įvykdytas 2023 m. balandžio 7 d.) suma nuo 10 000,00 Eur sumažėjo iki 5 000,00 Eur. Taigi teismas neįvertino, kad jau nuo 2024 m. lapkričio 19 d. bendra antstolės Svajonės Žukaitienės vykdomoje byloje skolos ir antstolių Astos Lukšienės bei Artūro Auglio vykdomosiose bylose baudos likučio suma buvo 9 635,12 Eur (4 635,12 + 5 000) ir net neatsižvelgiant į jau išieškotas sumas, yra mažesnė už 10 MMA.
17.3 Teismas, nagrinėdamas skundą, nebuvo aktyvus, nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatytas tikras išieškomos sumos likutis. Sprendžiant ar antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų, teismas turėjo nurodyti, kad antstolės 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme nurodytas išieškotinos skolos likutis antstolių Svajonės Žukaitienės, Astos Lukšienės ir Artūro Auglio bylose 13 579,83 Eur, viršijantis 10 MMA, nėra tikslus ir apskaičiuotas netinkamai.
17.4 Teismas, dalyje dėl skundo reikalavimo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją bei įpareigoti antstolė Svajonę Žukaitienę sugražinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės Svajonės Žukaitienės po pažeidimo atliktus veiksmus, nurodęs, kad įstatymų, leidėjas, priverstinio vykdymo procese nustatydamas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, siekė įtvirtinti galimybę sustabdyti vykdymo proceso eigą susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kartu siekdamas sumažinti neigiamą įtaką priverstinio vykdymo proceso rezultatui, šį klausimą sprendė formaliai. Teismas neatsakė į iš skundo kylantį klausimą, kodėl antstolei leidžiama nevykdyti teismo nutarties ir toliau vykdyti išieškojimą skelbiant varžytynes kai įsiteisėjusi teismo nutartis antstolės nevykdoma ir skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tapačiomis (neaišku kokiomis) aplinkybėmis, kurios nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, be to, tiek pačiai pareiškėjai, tiek skolininkei žinomos.
17.5 Teismas nenurodė motyvų ir iš esmės neatsakė į skunde nurodytus prašymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo, įpareigojimo antstolei sugrąžinti vykdymo procesą į iki pažeidimo buvusią situaciją ir antstolės po pažeidimo atliktų veiksmų panaikinimo, kai antstolė nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties.
18. Apeliantė-2 (suinteresuotas asmuo, skolininkė) A. K. atskirajame skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
18.1 Skundžiama nutartis priimta neįvertinus atsiliepime nurodytų aplinkybių, nėra pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra neteisinga ir nepagrįsta bei turėtų būti panaikinta.
18.2 Nors nutartyje teismas nurodė, kad antstolio veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), tačiau, nurodydamas, kad antstolė 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme nurodanti, jog jos žinioje esančioje vykdomojoje byloje skolos likutis 5 203,48 Eur, antstolės Astos Lukšienės – 4 143,49 Eur, o antstolio Artūro Auglio – 4 232,94 Eur, neįvertino, kad antstolės nurodomi skaičiai yra niekuo nepagrįsti ir, kad skelbdama skolininkių paskutinio gyvenamojo būsto pardavimą iš varžytynių, antstolė nesilaikė įstatymo reikalavimų ir, spręsdama jos diskrecijai tenkantį klausimą, neatsižvelgė į teisėtus skolininkių interesus.
Žemesnės instancijos teismas
18.3 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3955-570/2023 Marijampolės apylinkės teismas pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės 2023 m. kovo 22 d. patvarkymo Nr. S-23-76- 8133 ir 2023 m. kovo 29 d. patvarkymo Nr. S-23-76-8674 tenkino visiškai ir panaikino antstolės patvarkymus. Nutartis yra įsiteisėjusi ir galioja. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau antstolė, pažeisdama įstatyme įtvirtintą teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
20. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl priverstinio išieškojimo iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto
22. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 MMA, galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto, kadangi išieškoma suma mažesnė nei 10 MMA.
26. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LITEKO informacija bei antstolės 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų Nr. S-25-76-15178 (toliau – Patvarkymas), sprendė, kad antstolių bendras išieškomos skolos likutis yra 13 579,83 Eur, t. y., skolos suma viršija 10 M??, todėl skundą šioje dalyje atmetė.
27. Apeliantės atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neįvertino, kad antstolės nurodomi skaičiai yra niekuo nepagrįsti ir, kad skelbdama skolininkių paskutinio gyvenamojo būsto pardavimą iš varžytynių, antstolė nesilaikė įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės laiko teisiškai pagrįstus apeliančių argumentus.
28. CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, vertindamas apeliančių neišieškotų skolų dydį, vykdomų antstolės Svajonės Žukaitienės vykdomosiose bylose, pagrįstai rėmėsi LITEKO duomenimis. Tačiau, vertindamas antstolės Astos Lukšienės ir antstolio Artūro Auglio žiniose esančiųjų vykdomųjų bylų išieškomas sumas, nepagrįstai rėmėsi tik antstolės patvarkyme, kuriuo atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą, nurodyta informacija.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš antstolės patvarkymo nėra aišku, kuo remiantis nurodyta, kad antstolės Astos Lukšienės žinioje esančiose vykdomosiose bylose išieškoma suma iš skolininkių – 4 143,49 Eur, antstolio Artūro Auglio žinioje esančiose vykdomosiose bylose – 4 232,94 Eur, antstolė kartu su patvarkymu nepateikė šių duomenų teisingumą patvirtinančių duomenų.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ir įvertinti, ar antstolės patvarkyme nurodyta teisinga informacija. Visgi, šiuo atveju nesant pateiktos nei vykdomosios bylos, nei patvarkymų, kuriais paskelbtos antrosios pakartotinės varžytynės, ar antstolių patvarkymų, kuriuose nurodoma aktuali informacija apie likusias neišieškotas sumas, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi galimybės įvertinti nurodytų duomenų pagrįstumo.
31. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylos priskiriamos ypatingosios teisenos kategorijai, kurioje teismo vaidmuo yra aktyvesnis nei kitose civilinėse bylose, teismas turėjo pareigą imtis atitinkamų priemonių ir, bendradarbiaudamas su bylos šalimis – šiuo atveju su antstole, – siekti, kad visa pateikiama informacija būtų pagrįsta, aiški ir tiksli, nes priešingai, tokie veiksmai gali lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą ir turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai nustatė visas bylai svarbias faktines aplinkybes – aktyviai nesiėmė veiksmų tiksliai nustatyti reikšmingos informacijos dėl tikslios vykdomosiose bylose išieškomų skolų sumos, todėl byloje liko neatskleistos esminės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
33. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto naikintina.
34. Kadangi pirmosios instancijos teismas turės iš naujo vertinti priverstinai išieškomų skolų bendrą likusią sumą, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliančių argumentų šioje dalyje nepasisako.
Dėl išieškojimo sustabdymo ir įpareigojimo sugrąžinti vykdymo procesą į iki pažeidimo buvusią situaciją
35. Apeliantės atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl skundo reikalavimo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją bei įpareigoti antstolę Svajonę Žukaitienę sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją šį klausimą sprendė formaliai. Teismas nepagrindė kodėl antstolei leidžiama nevykdyti teismo nutarties ir toliau vykdyti išieškojimą skelbiant varžytynes kai įsiteisėjusi teismo nutartis antstolės nevykdoma.
36. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2023 m. kovo 13 d. prašymu dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui skolininkės prašė antstolę joms priklausančią dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo parduoti jų pasiūlytiems pirkėjams M. K. ir D. S. už turto arešto akte nurodytą 10 800 Eur sumą. Pirkėjai D. S. ir M. K. 2023 m. kovo 13 d. pateikė pareiškimus dėl skolininko turto pirkimo bei nurodė, kad į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėta 10 procentų turto kainos, tai yra 1 080 Eur. Šie pareiškimai antstolės kontoroje gauti 2023 m. kovo 21 d.
37. Antstolė 2023 m kovo 22 d. patvarkymu Nr. S-23-76-8133 atsisakė tenkinti prašymus dėl turto pardavimo skolininkių pasiūlytiems pirkėjams ir pirkėjų pareiškimus dėl turto pirkimo, motyvuodama, kad tiek prašymai, tiek pareiškimai gauti jau paskelbus varžytynes.
38. Antstolė 2023 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-23-76-8647 grąžino M. K. šio įmokėtą 1 080 Eur sumą, argumentuodama, kad jo prašymas parduoti jam turtą netenkintas.
39. Pareiškėja A. K. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės 2023 m. kovo 22 d. patvarkymo Nr. S-23-76-8133 ir 2023 m. kovo 29 d. patvarkymo Nr. S-23-76-8674, prašydama antstolės patvarkymus panaikinti, prašymą dėl turto pardavimo skolininkių pasiūlytiems pirkėjams tenkinti, informuoti pirkėją M. K. apie grąžintų piniginių lėšų pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.
40. 2023 m. balandžio 21 d. skolininkės prašyme dėl pažymos apie vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 skolos ir vykdymo išlaidų likutį išdavimo nurodė, kad atšaukia 2023 m. kovo 13 d. prašymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininkių pasiūlytiems pirkėjams – M. K. ir D. S., kadangi padidėjo besidominčių žemės sklypu asmenų skaičius ir skolininkės siekia parduoti žemės sklypą už sumą, kuri padengtų didesnę skolos ir vykdymo išlaidų dalį arba padengtų visą skolą ir vykdymo išlaidas.
41. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3955-570/2023 pareiškėjos skundą tenkino visiškai ir panaikino antstolės patvarkymus. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1437-1043/2023 Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
42. 2024 m. vasario 19 d. skolininkės antstolei pateikė prašymą turtą parduoti jų pasiūlytam pirkėjui M. K. 2024 m. vasario 20 d. į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą M. K. įmokėjo 10 proc. turto kainos, 2024 m. kovo 20 d. sumokėjo likusią sumą už perkamą turtą. 2024 m. balandžio 10 d. surašytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-24-76-12548 dėl skolininkei U. K. priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo M. K. ir Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-24-76-12549 dėl skolininkei A. K. priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo M. K.
43. 2024 m. gegužės 6 d. pareiškėja A. K. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, turtą pardavus skolininkių pasiūlytam pirkėjui M. K.. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4932-802/2024 pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-S-1265-896/2024 Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartis palikta nepakeista.
44. 2025 m. balandžio 2 d. paskelbtos antrosios skolininkėms priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), antrosios varžytynės.
45. Civilinėje byloje Nr. 2YT-3782-570/2025 skolininkė A. K. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją bei įpareigoti antstolę sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją. Skundą grindė tuo, kad 2025 m. balandžio 2 d. specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbė antrąsias skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančio turto – namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), varžytynes, pradinė turto pardavimo kaina – 19 800 Eur. Varžytynių paskelbimas yra eilinis antstolės neteisėtas veiksmas, kai teismui panaikinus antstolės patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti skolininkių prašymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininkių pasiūlytam pirkėjui ir siūlomų pirkėjų pareiškimus dėl skolininko turto pirkimo bei patvarkymą dėl įmokos grąžinimo, kuriuo antstolė į jos kontoros depozitinę sąskaitą įmokėtą 10 procentų perkamo turto kainos įmoką (1 080 Eur) grąžino ją įmokėjusiam asmeniui, vykdymo procesas nebuvo grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją, o antstolė skelbdama varžytynes toliau vykdo išieškojimą iš skolininkių turto. Antstolė 2023 m. kovo 22 d. patvarkymu atsisakė tenkinti prašymus ir pareiškimus Nr. S-23-76-8133 patvarkė skolininkių prašymą parduoti turtą jų pasiūlytiems pirkėjams M. K. ir D. S. netenkinti. Antstolė 2023 m. kovo 29 d. patvarkymu dėl įmokos grąžinimo Nr. S-23-76-8674 patvarkė grąžinti 1 080 Eur įmoką. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3955-570/2023 skolininkės A. K. skundą tenkino ir panaikino antstolės patvarkymus. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1437-1043/2023 Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Nors teismas skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, antstolė nesiėmė veiksmų, kad teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas.
46. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1721-924/2025 Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
47. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
48. Viena iš sąlygų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu ši aplinkybė paaiškėja po civilinės bylos iškėlimo, teismas bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Tai imperatyvi teisės norma, grindžiama įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kurią teismas taiko ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 18 punktas).
49. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).
50. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiojo teisinio santykio atžvilgiu. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo, esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas).
52. Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka taiko teismas (pvz., pripažindamas ginčijamas teises, atkurdamas iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, kt.); civilinės teisės gali būti ginamos ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).
53. Tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės normos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 24 punktas).
54. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, 30 punktas).
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau aptartos CPK normos bei kasacinio teismo praktika dėl ginčų tapatumo yra suformuota aiškinant ginčo teisena nagrinėjamas bylas. Skundų dėl antstolių veiksmų (CPK 510 straipsnis) nagrinėjimo tvarka įtvirtinta CPK V dalyje, reglamentuojančioje ypatingąją teiseną. Ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose ypatumas yra tas, kad paprastai jose nėra ginčo dėl teisės, todėl jose nėra šalių. Ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose yra pareiškėjas ir gali būti suinteresuoti asmenys, kuriais gali būti kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingąja teisena nagrinėjamoms byloms taikomos bendrosios ir ginčo teiseną reglamentuojančios CPK normos su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalies normos. Todėl CPK nuostatos dėl ginčų (civilinių bylų) tapatumo kvalifikavimo ypatingosios teisenos bylose turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų ypatumus. Ginčų (civilinių bylų) tapatumo kvalifikavimo ir tokio kvalifikavimo teisines pasekmes reglamentuojančios CPK nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad būtų paneigtas šios nutarties 33–34 punktuose nurodytas tikslas – išvengti skirtingų teismo procesinių sprendimų tuo pačiu klausimu ir tokiu būdu paneigti teismo procesinio sprendimo res judicata galią.
57. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo procese antstolio atliekami veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau, teismine tvarka patikrinus konkretaus antstolio veiksmo (neveikimo) teisėtumą, neturėtų būti sudaroma galimybė dar kartą vertinti tų pačių antstolio veiksmų teisėtumą vadovaujantis tais pačiais argumentais, neatsižvelgiant į tai, ar skundą teikia tas pats pareiškėjas ar kitas asmuo, kuris dalyvavo tokioje byloje, tačiau kitu procesiniu statusu. Priešingu atveju būtų sudaroma galimybė trikdyti teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo procesą, jį vilkinti, būtų paneigtas teismo procesinio sprendimo privalomumo principas.
58. Taigi, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos tapatumas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai teismas nustato, jog sutampa pareikšto reikalavimo dalykas, pagrindas ir byloje dalyvauja tie patys asmenys, nors ir skirtingu procesiniu statusu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025).
59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje aptartus motyvus, civilinė byla Nr. 2YT-3782-570/2025 turi būti vertinama kaip tapati šios nagrinėjamos civilinės bylos daliai dėl išieškojimo sustabdymo ir įpareigojimo grąžinti vykdymo procesą į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pastarojoje byloje A. K. skundu dėl antstolės veiksmų reikalavo: sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją ir įpareigoti antstolę Svajonę Žukaitienę sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės Svajonės Žukaitienės po pažeidimo atliktus veiksmus, kurie yra analogiški šioje byloje keliamiems skundo reikalavimas. Pastarojoje byloje dalyvavo tie patys asmenys – civilinėje byloje Nr. 2YT-3782-570/2025 skundą pateikė A. K., kuri šioje byloje dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, taip pat civilinėje byloje Nr. 2YT-3782-570/2025 U. K. dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad ginčas vyko dėl to paties dalyko ir reikalavimai buvo grindžiami iš esmės tapačiomis aplinkybėmis dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT- 3955-570/2023 nevykdymo.
60. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šio skundo dalis išnagrinėta įsiteisėjusia teismo nutartimi, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl skundo reikalavimų: sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją ir įpareigoti antstolę Svajonę Žukaitienę sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės Svajonės Žukaitienės po pažeidimo atliktus veiksmus, naikintina ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
61. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai nustatė visas bylai svarbias faktines aplinkybes – aktyviai nesiėmė veiksmų tiksliai nustatyti reikšmingos informacijos dėl tikslios vykdomosiose bylose išieškomų skolų sumos, todėl byloje liko neatskleistos esminės aplinkybės, taip pat neįvertino, kad pareiškėja pateikė iš dalies tapatų skundą dėl antstolės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas dėl antstolės veiksmų dalyje dėl vykdomo priverstinio išieškojimo iš paskutinio skolininkių turto grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o likusioje dalyje civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Iš dalies tenkinti apeliančių U. K. ir A. K. atskiruosius skundus.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos U. K. skundo dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų reikalavimų sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją ir įpareigoti antstolę Svajonę Žukaitienę sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės Svajonės Žukaitienės po pažeidimo atliktus veiksmus, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos U. K. reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto ir šioje dalyje skundą dėl antstolės veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.