Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės,

nuteistųjų gynėjams: advokatams Edgarui Dereškevičiui, Aivarui Alimui, Gediminui Bukauskui, Aivarui Škėmai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K., nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Aivaro Škėmos, nuteistojo K. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo, nuteistojo L. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko, nuteistojo T. S. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas L. K. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019m. rugsėjo 26 d.

K. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

K. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl glotniagalvių genties grybų laikymo) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas K. K. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. liepos 4 d.

L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams.

L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir L. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

T. S. pripažintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. S. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.

M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuspręsta konfiskuoti iš K. K. 5 050 Eur (penkis tūkstančius penkiasdešimt), kaip gautus iš nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuspręsta konfiskuoti iš T. S. 3 925,51 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir penkiasdešimt vieną euro centą), kaip gautus iš nusikalstamos veikos.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi buvo ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti netikslumai ir nurodyta, kad M. Š. pripažįstamas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam skiriama arešto bausmė 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Taip pat nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. K. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, t. y. 5 050 Eur (penkiems tūkstančiams penkiasdešimčiai), taip pat T. S. priklausančioms piniginėms lėšoms – 3 925,51 Eur (trims tūkstančiams devyniems šimtams dvidešimt penkiems eurams ir penkiasdešimt vienam euro centui), paliekamas iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. K. priklausančioms piniginėms lėšoms – 3 500 Eur (trims tūkstančiams penkiems šimtams) paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

L. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. gruodžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, pagal bendrą susitarimą su K. K., nurodė pastarajam pinigus už psichotropines medžiagas perduoti M. P. ir 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) namo, K. K., vykdydamas bendrą susitarimą su L. L., perdavė M. P. pinigus atsiskaitymui su juo (L. L.) už psichotropinę medžiagą, o būtent už didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-MDMB-PICA, kurios bendra masė yra 1,9563 g, po ko vėliau, tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytu būdu, K. K. gavo iš L. L. nurodytą psichotropinę medžiagą ir tokiu būdu jis (L. L.) išplatino didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-MDMB-PICA, kurios bendra masė yra 1,9563 g.

L. L. ir L. K. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą, pagal bendrą sutarimą 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 11.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Vilniuje, Naugarduko g. 84, L. K. neteisėtai parduodamas K. K., veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, išplatino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 4-fluoro-MDMB-BINACA, kurios bendra masė yra 36,764 g, už tai K. K. sumokėjo L. K. 250 Eur, o likusią sumą pažadėjo sumokėti po nurodytos psichotropinės medžiagos realizavimo.

K. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo, iš L. L. psichotropinę medžiagą, o būtent:

– pagal bendrą susitarimą su L. L., kuris nurodė pinigus už psichotropinę medžiagą perduoti M. P., ir 2018 m. gruodžio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, Lazdynėlių mikrorajone, prie Jonažolių g. 17 namo, K. K., vykdydamas bendrą susitarimą su L. L., perdavė M. P. pinigus atsiskaitymui su L. L. už psichotropinę medžiagą, o būtent už didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5- fluoro- MDMB-PICA, kurios bendra masė yra 1,9563 g, po ko vėliau tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytu būdu K. K. gavo nurodytą psichotropinę medžiagą iš L. L. ir parsivežęs laikė ją name ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) miško masyve, netoli elektros stulpo, tarp šakų, po ko dalį šios medžiagos, t. y. 0,1698 g psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-MDMB-PICA, jis (K. K.) 2019 m. gegužės 7 d., apie 19.13 val., automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno prie pastato, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pagal bendrą susitarimą su R. U., konspiracijos tikslais paliko slėptuvėje, tokiu būdu neatlygintinai išplatino R. U. kaip skolos grąžinimą, šią psichotropinę medžiagą R. U. iš minėtos vietos pasiėmė tą pačią dieną, apie 20.40 val., ir gabeno prie savęs, kol, pastebėjęs policijos pareigūnus, toje pačioje vietoje minėtą įgytą psichotropinę medžiagą išmetė į šalia stovėjusį šiukšlių konteinerį, tuoj pat po ko R. U. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 20.42 val. atlikę įvykio vietos apžiūrą išėmė minėtą kiekį minėtos psichotropinės medžiagos;

– po ko antrą šios medžiagos dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,0048 g psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-MDMB-PICA, jis (K. K.) 2019 m. gegužės 7 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai parduodamas išplatino D. M. minėtą kiekį psichotropinės medžiagos 5-fluoro-MDMB-PICA, kurią D. M. laikė iki 2019 m. gegužės 8 d., 10.50 val., kai atliktos automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio degalinės UAB „Circle K Lietuva“ teritorijoje, adresu Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., Sudervės g. 2A, kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį minėtos psichotropinės medžiagos;

– po ko trečią dalį šios medžiagos, t. y. 0,3711 g psichotropinės medžiagos 5- fluoro- MDMB- PICA, 2019 m. gegužės 7 d., po 18 val., jis (K. K.), būdamas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) parduodamas išplatino D. M., kuris netyčia paliko pas jį (K. K.) minėtu adresu, o 2019 m. gegužės 8 d., jis (K. K.) bendru su D. M. susitarimu, apie 10.40 val. minėtą kiekį minėtos psichotropinės medžiagos atgabeno savo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinės UAB „Circle K Lietuva“ teritoriją, adresu Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., Sudervės g. 2A, ir perdavė D. M., kuris iš karto minėtoje degalinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie D. M. asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį minėtos psichotropinės medžiagos;

– po ko ketvirtą dalį šios medžiagos, t. y. 0,0083 g psichotropinės medžiagos 5- fluoro- MDMB- PICA, jis (K. K.) neteisėtai laikė iki 2019 m. gegužės 8 d., apie 11.35 val., kai atliktos kratos name, adresu (duomenys neskelbtini), metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį minėtos medžiagos, o likusią dalį šios medžiagos, t. y. 1,4023 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-MDMB-PICA, neteisėtai laikė iki 2019 m. gegužės 15 d., apie 12.15 val., kai atliktos įvykio vietos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), miško masyve, netoli elektros stulpo ant žemės, tarp šakų, apžiūros metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį minėtos medžiagos;

– toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (K. K.), neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą, dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš T. S. įgijo ne mažiau kaip 26,35 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną ir aplinkybėmis, Vilniaus rajone parduodamas išplatino K. M. (K. M.), o pastarasis po to neteisėtai parduodamas išplatino D. R. (D. R.), ir kuri 2018 m. gruodžio 17 d., apie 02.18 val., policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta kratos D. R. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), metu;

– toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (K. K.), neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą, dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip 2019 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje, iš T. S. įgijo ir laikė name, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 38,027 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį, t. y. ne mažiau kaip 10,981 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) tą pačią dieną, būdamas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) parduodamas išplatino K. M., o pastarasis po to neteisėtai išplatino parduodamas V. P., ir kurią 2019 m. gegužės 8 d., apie 09.17 val., policijos pareigūnai surado ir paėmė kratos K. M. ir V. P. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), metu, o likusią dalį, t. y. ne mažiau kaip 27,046 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), toliau neteisėtai laikė name, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 8 d., apie 11.35 val., kai atliktos kratos minėtame name metu, policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį minėtos medžiagos.

K. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. gegužės 8 d., apie 11.35 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 21,471 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir šių grybų sporas, grybieną, kol šią psichotropinę medžiagą 2019 m. gegužės 8 d., apie 11.35 val., atliktos kratos minėtame name metu policijos pareigūnai surado ir paėmė.

T. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, parduodamas išplatino K. K. ne mažiau kaip 26,35g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 11,2 % iki 16,2 %, po ko K. K. 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, minėtą kiekį nurodytos narkotinės medžiagos Vilniaus rajone parduodamas išplatino K. M., o pastarasis po to neteisėtai išplatino D. R., bei kuri 2018 m. gruodžio 27 d., apie 02.18 val., policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta kratos, atliktos D. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu;

– toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (T. S.), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip 2019 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, parduodamas išplatino K. K. ne mažiau kaip 38,027 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 3 % iki 16,4 %, iš kurių dalį, t. y. ne mažiau kaip 10,981 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 7,5 % iki 8,3 %, tą pačią dieną, K. K. būdamas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas išplatino K. M., o pastarasis po to neteisėtai išplatino V. P., bei kurios 2019 m. gegužės 8 d., apie 09.17 val., buvo rastos ir paimtos kratos, atliktos K. M. ir V. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu, o likusią dalį, t. y. ne mažiau kaip 27,046 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), delta- 9- tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 3 % iki 16,4 %, K. K. neteisėtai laikė name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gegužės 8 d., apie 11.35 val., kai atliktos kratos minėtame name metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtus kiekius minėtų medžiagų.

T. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, turėdamas bendrą tikslą, dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 29 d., laikė labai didelį kiekį, t. y. 13 230,896 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), koncentracija nuo 10,4 % iki 20,0 %, labai didelį kiekį, t. y. 190,243 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 3,6269 g psichotropinės medžiagos – ketamino, 0,024 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrakanabinolio ir 5,876 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, iš kurių dalį, t. y. labai didelį kiekį – 3 839,44 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jis (T. S.), veikdamas kartu su M. Š., jo (T. S.) nurodymu M. Š. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 18 val., nuvykęs į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurias atsirakinęs jo (T. S.) duotu raktu, paėmė 3839,44 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 12,2% iki 12,6%, kurias M. Š., įdėjęs į rankinę, neteisėtai laikė ir automobiliu „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabenęs prie (duomenys neskelbtini), jo (T. S.) nurodymu bei duotu automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktu, M. Š. įdėjo minėtą rankinę su minėtu kiekiu narkotinės medžiagos į automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), o minėto automobilio raktą M. Š., jo (T. S.) nurodymu, perdavė K. K., veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, po ko, K. K. duotu M. Š. raktu atrakinęs automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 18.44 val., paėmė rankinę, kurioje buvo minėtas kiekis minėtos narkotinės medžiagos, tokiu būdu jis (T. S.), veikdamas kartu su M. Š., pagal išankstinį susitarimą, neteisėtai K. K. į skolą išplatino labai didelį kiekį, t. y. 3839,44 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), už kurias K. K. turėjo sumokėti jam (T. S.) vėliau ir kurias, vykdydamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, K. K. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 18.48 val., savanoriškai pateikė policijos pareigūnams;

– antrą dalį, t. y. labai didelį kiekį – 9 358,097 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 10,5 % iki 16,1 %, ir labai didelį kiekį – 190,243 g psichotropinės medžiagos – MDMA jis (T. S.) neteisėtai laikė patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 13.55 val., kai atliktos kratos minėtose patalpose metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtus kiekius minėtų medžiagų;

– trečią dalį, t. y. 15,763 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 20,0 % ir 3,6269 g psichotropinės medžiagos – ketamino, jis (T. S.) neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugsėjo 29 d., kol tą pačią dieną buvo sulaikytas ir apie 19.30 val. Vilniaus aps. VPK patalpose, adresu Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16, atliktos jo asmens kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtus kiekius minėtų medžiagų,

– o likusią dalį, t. y. 0,024 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrakanabinolio, 5,876 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų ir 17,596 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 10,4 % iki 13,0 %, jis (T. S.) neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 18.45 val., kai atliktos kratos minėtame bute metu, policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtus kiekius minėtų medžiagų.

M. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas kartu su T. S., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 18 val., T. S. nurodymu nuvykęs į patalpas (duomenys neskelbtini), kurias atsirakinęs T. S. duotu raktu, jis (M. Š.) paėmęs labai didelį kiekį t. y. 3839,44 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 12,2% iki 12,6%, įdėjo į rankinę, tokiu būdu neteisėtai jas laikė ir automobiliu „VW T-Roc“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabenęs prie (duomenys neskelbtini), T. S. nurodymu bei duotu automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktu, jis (M. Š.) įdėjo minėtą rankinę su minėtu kiekiu narkotinės medžiagos į automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), o minėto automobilio raktą T. S. nurodymu, jis (M. Š.) perdavė K. K., veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kuris jo (M. Š.) duotu raktu atrakinęs automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 18.44 val., paėmė minėtą rankinę, kurioje buvo minėtas kiekis minėtos narkotinės medžiagos, tokiu būdu M. Š. pagal išankstinį susitarimą kartu su T. S., neteisėtai K. K. į skolą išplatino labai didelį kiekį, t. y. 3839,44 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), už kurias K. K. turėjo sumokėti T. S. vėliau ir kurias, vykdydamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, K. K. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 18.48 val., savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

M. Š. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 29 d., savo gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė 1,666 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 47,361 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), delta- 9- tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 10 % iki 11,9 %, iki tol kol tą pačią dieną, apie 20.50 val. minėto buto kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtus kiekius minėtų medžiagų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

7. Skirdamas bausmę už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teismas nepaaiškino bausmės rūšies parinkimo motyvų. Nuteistajam paskirta arešto bausmė nelaikytina teisinga bausme.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes K. K. už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, nepateikė pagrįstų argumentų kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o skiriant laisvės apribojimą, nevertino aplinkybių visumos, nesvarstė alternatyvių bausmių, netinkamai vertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas arešto bausmę, pasisakė tik formaliai, kad ši bausmės rūšis parenkama, nustatant jos dydį, artimą vidurkiui. Visai neatsižvelgta, kad nuteistasis yra darbingas ir gali sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio nuteistojo L. L. gynėjas advokatas G. B. kelia savo ginamojo kaltės bei jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimus, o nuteistasis L. K., nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas A. Škėma, nuteistojo K. K. gynėjas advokatas A. Alimas neginčija nurodytiems nuteistiesiems inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos, nesutinkama tik su jiems paskirtomis bausmėmis, teigiant, kad jos yra per griežtos. Teisėjų kolegijai konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis pagrįstai pripažino kaltais: L. K. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų išplatinimo; M. Š. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų išplatinimo bei pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti; L. L. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų išplatinimo ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų išplatinimo; K. K. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo K. K. tyčiniai nusikalstami veiksmai, turint tikslą dalį psichotropinių ir narkotinių medžiagų įsigyti su tikslu parduoti ar kitaip platinti, susiję su psichotropinių medžiagų įsigijimu iš L. L. ir narkotinių medžiagų įsigijimu iš T. S., yra viena tęstinė BK 260 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstam veika. Tai sudarytų pagrindą skundžiamą nuosprendį keisti, tačiau nesant prokuroro skundo, teisėjų kolegija negali pasunkinti nuteistojo K. K. padėties. Šiuo klausimu išsamiau teisėjų kolegija pasisakys žemiau, aptardama nuteistojo L. L. gynėjo skundo teiginius dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos.

Dėl nuteistojo L. L. gynėjo advokato G. B. apeliacinio skundo argumentų

Atsižvelgus į tai, kad nuteistajam L. L. su psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra inkriminuotos dvi skirtingos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurias jis įvykdė veikdamas skirtingu laiku, skirtingomis aplinkybėmis, įrodymai dėl jų skundžiamame nuosprendyje taip pat aprašyti atskirai, todėl dėl kiekvienos iš jų apeliaciniame skunde išsakytus argumentus, tiek, kiek jie nesikartoja, teisėjų kolegija aptars atskirai.

Dėl įrodymų vertinimo

Šios aptartos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurias apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrino ir įvertino dar kartą, tvirtai byloja apie nuteistojo L. L. suvokimą apie neteisėto pobūdžio skysčio sudėtį – skystis įsigytas iš šaltinių, kurių legalumą patvirtinančių duomenų byloje nėra, kaip ir duomenų, leidžiančių teigti, kad L. L. suvokimas dėl skysčio sudėties atitikimo CBD sudėčiai, galėjo būti pagrįstas jam sąžiningai klydus. Buteliukai su skysčiu K. K. buvo išsiųsti užmaskuotai, o pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su tuo, kokių atsargumo priemonių ėmėsi ir pats K. K., gavęs siuntą ir kokių prašė imtis iš asmenų, kuriems išplatino psichotropinę medžiagą, be abejonės, leidžia teigti, kad ir nuteistasis L. L. suvokė medžiagos neteisėtą sudėtį.

Nėra pagrindo teigti, kad L. L. nesuprato ir parduotos K. K. psichotropinės medžiagos kiekio. Aptartų šioje nutartyje aplinkybių, dėl kurių motyvuotai pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo L. L. versiją, kad jis dėl K. K. išplatintos medžiagos buvo neva suklaidintas pardavėjo, kontekste, svarbu pažymėti, kad L. L. atsiuntė ir tokiu būdu išplatino K. K. 1,9563 g psichotropinės medžiagos – 5- fluoro- MDMB-PICA. Toks skystyje esančios grynosios psichotropinės medžiagos kiekis yra nustatytas pirmiau išvardintomis penkiomis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ir Lietuvos teismo medicinos centro specialistų išvadomis, kurių turinys išdėstytas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir dėl jo papildomai pasisakyti teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes paties kiekio apeliantas neginčija. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad sintetinių kanabinoidų darinių grupės kiekis yra didelis, kai šios psichotropinės medžiagos yra daugiau nei 0,5 g. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytas kiekis (1,9563 g psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-MDMB-PICA) viršija nedidelį kiekį tiek, kad jos kiekis yra labiau artimas šios medžiagos labai didelio kiekio ribai, kuri pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 89 punktą (nusikalstamų veikų metu galiojusi redakcija) prasideda nuo 2,5 g.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl įprastos skysčio kainos, kuri neva patvirtina gynybos versiją dėl L. L. manymo disponuojant CBD skysčiu, o ne psichotropinėmis medžiagomis, taip pat yra pagrįstai paneigti skundžiamame nuosprendyje. Nors tiksli kaina nėra byloje nustatyta, tačiau jau aptarti objektyvūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per liudytoją M. P., pastarajam padarius pavedimą, L. L. buvo pervesta 1 300 Eur. Iš ties, K. K. nenurodė tikslios sumokėtos sumos, o teisme buvo įvardinęs, jog už skystį mokėjo nuo 600 Eur iki 1 000 Eur, visgi liudytojas M. P. parodė, kad K. K. jam perdavė 1000 Eur, o likusią sumą jis neva skolino L. L.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad tokia sumokėta suma taip pat patvirtina didelį psichotropinės medžiagos kiekį, tuo labiau paties L. L. nurodytų aplinkybių, kad skystį įsigijo už 20– 30 proc. mažesnę nei rinkos kainą, kontekste. Tai leidžia pagrįstai spręsti, jog L. L. K. K. išplatintos medžiagos kaina rinkoje buvo dar brangesnė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. L. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl didelio psichotropinės medžiagos –5-fluoro-MDMB-PICA, kurios grynos kiekis (1,9563 g) byloje nustatytas objektyviais neginčytinais duomenimis, išplatinimo K. K.. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad nusikalstama veika, padaryta tiesiogine tyčia bei aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jos perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo K. K., kuris savo kaltės dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų, tame tarpe ir nustatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl psichotropinės medžiagos 5-fluoro-MDMB-PICA, kurios grynos kiekis 1,9563 g, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurios kiekis 26,35 g ir narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurios kiekis 38,027 g įsigijimo atitinkamai iš L. L. ir T. S., bei kaltinime nurodytų dalių išplatinimo), neginčija, veiksmuose nustatė du paminėtų psichotropinių ir narkotinių medžiagų neteisėto disponavimo tikslus – dalį įsigytų, kaltinime įvardijamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį – suvartoti. Likęs po išplatinimo (psichotropinės medžiagos 5-fluoro-MDMB-PICA išplatinta kitiems asmenimis – R. U. 0,1698 g ir D. M. per du kartus atitinkamai 0,0048 g ir 0,3711 g, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) išplatinta kitiems asmenimis –26,35 g ir 10,981 g K. M.), psichotropinės medžiagos 5- fluoro- MDMB-PICA kiekis (atitinkamai 0,0083 g ir 1,4023 g) bei narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kiekis (27, 046 g), kurie buvo rasti K. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei šalia jos, miško masyve, nebuvo skirti tik platinimui. Byloje atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. T-N 1298/2019(01) patvirtina K. K. vartojus psichotropines medžiagas. Jo šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (kitaip vadinamo THC) (t. 12,b. l. 139). Taigi, šie duomenys neabejotinai patvirtina K. K. parodymus, kad psichotropines ir narkotines medžiagas jis vartojo ir pats, kad dalį skysčio atskiedė, norėdamas parduoti daugiau, dalį suvartojo pats, todėl jo veiksmai, be kita ko, teisingai kvalifikuoti, ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Visgi, iš L. L. 2018 m. įsigytos psichotropinės medžiagos 5-fluoro-MDMB-PICA K. K. kitiems asmenimis išplatintas kiekis – R. U. 0,1698 g ir D. M. per du kartus atitinkamai 0,0048 g ir 0,3711 g, jau savaime atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, nes kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tyčiniais, tęstiniais veiksmais, per tris kartus K. K. išplatino psichotropinės medžiagos 5- fluoro- MDMB-PICA 0,5457 g, o tai viršija pirmiau minėtose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą šios medžiagos ribą (0,5 g), nuo kurios laikoma, kad kiekis yra didelis. K. K. nagrinėjamoje byloje kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pareikštas nebuvo, prokuroras nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą neprašė perkvalifikuoti nuteistojo K. K. veiksmų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju, nesant prokuroro skundo sunkinančiais pagrindais, negali pasunkinti šio nuteistojo teisinės padėties.

Dėl L. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir jos kvalifikavimo (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 4- fluoro MDMB-BINACA)

Dėl įrodymų vertinimo

Skundžiamu nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu bei nuteistas taip pat ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. K., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą, pagal bendrą sutarimą 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 11.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Vilniuje, Naugarduko g. 84, L. K. neteisėtai už 250 Eur K. K., veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pardavus, o likusią sumą pažadėjus sumokėti po nurodytos psichotropinės medžiagos realizavimo, išplatino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 4-fluoro-MDMB-BINACA, kurios bendra masė yra 36,764 g.

Kaip ir anksčiau aptartu atveju dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, L. L. gynėjas apeliaciniame skunde visų pirma ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl L. L. tyčios turinio. Nors apeliaciniame skunde sutinkama su teismo padarytomis išvadomis, jog K. K. parduotas skystis, kurio sudėtyje nustatytas labai didelis psichotropinės medžiagos 4-fluoro MDMB-BINACA (36,764 g) kiekis, priklausė L. K., tačiau teigiama, kad šiuo atveju, L. L., būdamas tik tarpininkas, padėjęs K. K. realizuoti skystį, nesuvokė nei jame buvusios psichotropinės medžiagos draudžiamumo, nei bent bendrais bruožais – psichotropinės medžiagos labai didelio kiekio. Taigi, be kita ko, yra ginčijamas ir L. L. nusikalstamų veiksmų padarymas bendrininkų grupe su L. K..

Apeliaciniame skunde L. L. gynėjas nurodo, kad jo ginamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie paneigia nustatytas byloje aplinkybes, jog jis neteisėtai išplatino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos veikdamas dar ir bendrininkų grupe su L. K.. Dėl L. L. gynybinės versijos, jog jis tiek šioje nutarties dalyje aptariamu atveju, tiek pirmiau, manė disponavęs tik CBD skysčiu, teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad tokie apeliacinio skundo teiginiai yra išskirtinai vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog L. L. veikė bendrininkų grupe, bei suprato skysčio, kurį jis tik kaip tarpininkas padėjo L. K. parduoti, surasdamas jam tik pirkėją – K. K., sudėtį, kad tai psichotropinė medžiaga ir jos labai didelį kiekį. Šie apeliacinio skundo argumentai, tik deklaratyviai nurodant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad darydamas išvadą dėl L. L., tuo pačiu ir L. K., veikusio su pastaruoju bendrininku grupe, kaltės, rėmėsi iš dalies nuteistojo L. K. parodymais, nuteistojo K. K., veikusio kaip NVIV dalyvis, parodymais, NVIV atlikimo protokole užfiksuotu L. K. ir K. K. pokalbiu, L. L., L. K. ir K. K. susirašinėjimo dėl parduodamos psichotropinės medžiagos realizavimo tūriniu, paties nuteistojo L. L. paaiškinimais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadomis, apžiūros protokolais ir kitais byloje ištirtais įrodymų šaltiniais bei juose surinktais duomenimis. Įvertinusi šių duomenų visumą pakartotinai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme dalyvavo abu kaltinamieji (L. L. ir L. K.) ir L. L. vaidmuo bei pobūdis bendrininkaujant buvo tokio pat lygmens.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K- 229- 628/2020). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, tačiau teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K- 245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Jau buvo pasisakyta, kad L. L. ir L. K., veikusių bendrininkų grupe, veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl K. K. išplatintame skystyje rastos medžiagos, kurios rūšis, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. 140-(3968)-IS1-4520 yra psichotropinė – 4- fluoro-MDMB-BINACA, priklausanti sinteninių kanabinoidų darinių grupės I-ajam pogrupiui (sąrašas Nr. 1 ,,Narkotnės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, išskyrus atvejus, kai medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) (t. 8, b. l. 5–7), o remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada Nr. 11-1726 (19) grynoji bendra masė – 36,764 g, o cheminė sudėtis – metil-2-(1-(4-fluorobutil)-1H-indazol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas) (t. 8, b. l. 21– 22). Toks nustatytas grynosios psichotropinės medžiagos kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas yra labai didelis (riba nuo 2,5 g.). Šių faktinių aplinkybių, susijusių su psichotropinės medžiagos rūšimi ir grynos medžiagos kiekiu, apeliantas neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisakys.

Kaip matyti, L. L. ir L. K. versijos dėl disponavimui K. K. išplatinta psichotropine medžiaga – 4-fluoro-MDMB-BINACA yra skirtingos. L. L. ikiteisminio tyrimo metu (t. 17, b. l. 182–186, 190–191) ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (t. 25, b. l.1–11) teigė, jog l. K., būdamas Jungtinėje karalystėje, pasakė, jog turi CBD skysčių, kurie buvo Lietuvoje ir norėtų juos parduoti, tačiau neturi kam. Jie aptarė (ar pokalbio metu, ar vėliau susirašinėdami) skysčio kiekį ir kainą – kalba ėjo apie 1,7 – 2 l CBD skysčio, kaina susirašinėjant buvo nurodyta 8 Eur, jis suprato, kad tai už 10 ml. L. K. buvo geras jo tuometinio verslo partnerio A. K. draugas, todėl nusprendė jam padėti realizuoti skystį ir suvesti jį su K. K., už tarpininkavimą L. K. jam pažadėjo 300 Eur (po 2 Eur iš 8 Eur). Kai L. K. ir K. K. susitiko, skambino jam, pasakė, jog nesutaria dėl kainos, nes K. K. ketino pirkti po 8 Eur už 10 ml buteliuką, t. y. už tokią kainą, kokią jam ir buvo nurodęs L. K., tačiau paaiškėjo, kad 8 Eur yra 1 ml kaina. L. K. patikino, kad su K. K. yra turėjęs ne vieną verslo sandorį, jog pastarasis yra patikimas, problemų dėl atsiskaitymo nėra buvę. Kategoriškai nesutinka su L. K. parodymais, kad jis siuntė pastarajam minimą skystį, nes pastarajam nėra nieko pardavęs. Buvo įsitikinęs, kad L. K. turėtas elektroninių cigarečių skystis, yra CBD, t. y. leidžiamas realizuoti legaliai. Tuo tarpu, nuteistasis L. K., apklausiamas teisme, teigė skystį įsigijęs iš L. L., kuris buvo jam persiųstas iš Anglijos, nes norėjo, anot jo, pabandyti šioje šalyje prekiaujama elektroninių cigarečių produkcija, prašė atsiųsti daugiau, nepatikslinant kiekio, kad užtektų ilgesniam laikui (t. 24, b. l. 155–167). Taip pat pirmosios instancijos teismui nurodė, kad gavęs siuntą suprato, kad ,,kažkas ne taip“, paketas buvo didelis, rado 50 ml talpos 31 buteliuką, buteliukai buvo be jokių etikečių, informacijos, todėl skysčio nenaudojo. Nuvykęs pas L. L. į Jungtinę Karalystę, klausė jo, kokį skystį jis jam atsiuntė. Šis jam užsiminė, kad CNC ar CBD, ir paieškoje internete išsiaiškino, kad tai susiję su psichotropine medžiaga. Svarbu pastebėti tai, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, L. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir patvirtino, jog žinojo, kad L. L. jam atsiųstuose buteliukuose esančiame skystyje yra cheminė psichotropinė medžiaga, nors ir nežinojo šimtų procentų jos pavadinimo, bet žinojo, kad ten kažkokia medžiaga. Be to, susitikęs L. Anglijoje, bei užsiminęs, kad tų buteliukų negarino ir pagal jo supratimą ten nėra nikotinas, nes jie yra per dideli, pastarasis jam pasakė, kad < > ,,ten kažkokia cheminė medžiaga, kristalinė ar kokia ir jis sako, kad jam nesvarbu, jis atiduos tam jo žmogui grįžęs ir grįžęs iš Anglijos, sekančią dieną, susitiko su tuo žmogumi Vilniuje, tai buvo rugsėjo 8 d. ko gero ar 6 d.‘‘(t. 15, b. l. 134–138).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors nuteistųjų L. L. ir L. K. versijos, kam priklausė išplatintas skystis skiriasi, visgi abiejų nuteistųjų nurodomos skysčio disponavimo aplinkybės labiau patvirtina L. L. aiškinimą, kad skystis priklausė būtent L. K.. Argumentai dėl tokio manymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti, jiems teisėjų kolegija visiškai pritaria. Pats nuteistasis L. K. šių aplinkybių neginčija. Tai, kad skystis su psichotropine medžiaga buvo L. K., o ne L. L. jam persiuntė, patvirtina ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. vykęs L. K. ir L. L. susirašinėjimo, užfiksuoto 2019 m. rugsėjo 6 d. daiktų apžiūros protokole ir prie jo esančiose fotolentelėse, turinys (t. 8, b. l. 61–78). Nagrinėjamam atvejui aktualus susirašinėjimas išdėstytas skundžiamame nuosprendyje. Išties, jo turinys patvirtina, kad būtent L. K. siūlo savo prekę, kuri niekaip nepriklauso L. L., būtent L. K. aiškina, kiek turėjo ir kiek dar yra likę skysčio (nurodo tiek litrais, tiek buteliukais), nustato kainą, aiškina, kaip jam svarbu atgauti bent jau kažkokią dalį pinigų, supranta, kad vis tiek jam bus tai neparanku, be to L. L. klausia informacijos, kuri susijusi su preke – pvz., po kiek skystį atiduos, pasako, kad paklausinės, kas tuo užsiima, atsako, ar negaila po tiek pigiai paleist, klausia, kiek skysčio pas L. K. liko, kiek tiksliai buteliukų po 50 ml turi. Iš tokių aptartų duomenų matyti, jog L. K. kreipėsi į L. L. pagalbos, prašydamas realizuoti jo turimą skystį.

Nors pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad išplatintas skystis buvo pas K. K., skundžiamame nuosprendyje aptartas L. L. ir K. K. susirašinėjimas, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, patvirtina, kad L. L. veiksmai buvo svarbūs, realizuojant skystį su psichotropine medžiaga, nes būtent jis, L. K. paprašius, sutiko surasti K. K. asmenį, kuris gali skystį nupirkti, taip pat sužinojęs kainą, mąstė dalį įsigyti ir sau: < > K. K.: „klausyk pameni kalbejom apie ta skystuka, sakei Vilniuj ima bicas vienas? Gal galėtum kažkaip padaryt kad is manes paimtu? Kažkaip sukontaktinti“, „tai kaina padarysiu gera ir done“, cia zinai saviems as visad po 4 atiduodu bet jei koks lempinis tai po 6–7 eina“, „tai va as ir galvoju kad pasiulyt geriau kaina maza bent jau kažkiek i minusa nueit bet nu ble nesedet su preke ir be saibu“, „meeh...bent kazka atgautbreik nes siknoj sedziu“; < >L. L.: „Po kiek atiduosi? Paklausinesiu ar dar yra kas užsiima“; L. K. – „3,5-4 jei daug ims galima vėl galvoti“; L. L. – „Blemba papigiam 3,5 uz 10 ml – as paimčiau biski“, „Kokius 15– 20 buteliuku“; L. K. – „bonkutes po 50 ml“; L. L. – „Ai tiksliai“, „Galiu paimt 5 buteliukus jei po 3,5-4eur už 10 ml padarysi“, L. K. – „galiu, o kaip man tau atsiust? D dhl?“.

Apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad L. L. vaidmuo buvo tik tarpininko, paneigia ir tai, kad nors skystis buvo ne jo (nežinojo kiek tiksliai skysčio turi L. K., nei kokia jo kaina), visgi siūlėsi pasiklausinėti, kas dar užsiima platinimu: < > L. L. klausia – „Po kiek atiduosi? Paklausinesiu ar dar yra kas užsiima“; „negaila po tiek pigiai paleist“, „Daug ten pas tave liko?, „kiek tiksliai turi po 50 ml“. Be to, 2019 m. rugsėjo 7 d. NVIV atlikimo protokole (t. 7, b. l. 155–159) užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 6 d. L. K. ir K. K. pokalbio, kuomet jie susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje, turinys apie tai, jog L. K. parduodamas savo skystį < >: „pas mane tokiu kainu nebuvo“, „kol atsisiunčiau žinai, biškį reikia užsimesti, pats sau dar užsimest turi. Sakau galim 7,50, daryt“; ir pokalbis jau tarp L. L. bei K. K., kuomet pastarieji po to, kai susitikimo metu iškilo nesusipratimas dėl skysčio kainos, L. K. paskambina būtent L. L., rodo, kad nors parduodamą skystį turėjo ne L. L., bet pardavime jis dalyvavo ir jo veiksmai buvo svarbūs, kad sandoris įvyktų. Tokias aplinkybes patvirtina ir L. L. 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 3 d. Whatsapp programėlėje K. K. išsiųstos žinutės, kuriose derinami skysčio pardavimo klausimai, pvz., K. K. klausia ,,Tai kaip čia spet skysčio paimti?; L. L. atsako ,,As jo neturiu su savimi Uzsakinet reikia juk sakiau“; K. K. nurodo < > „turiu biceli kuris po 8 eur uz 10 ml atiduos skubiai, turi dahuja – ar domina“; K. K. klausia ,,< > kaip su juo susisiekti?, L. L. ,,< >papiesiu jam turi apie 1.7 l tinka?“ ir kt. (t. 13, b. l. 77–84). Aptarta visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad nuteistieji L. L. ir L. K. veikė sutartinai ir kiekvienas savo veiksmais sudarė sąlygas sandoriui įvykti, t. y. L. L. veiksmai padėjo L. K. kaip bendrininko veiksmams ir jis suprato savo bei kito bendrininko vaidmenį bendrai daromame nusikaltime, todėl abiejų nuteistųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip vykdytojų.

Jau pirmiau minėtas 2019 m. rugsėjo 6 d. daiktų apžiūros protokole ir prie jo esančiose fotolentelėse užfiksuotas L. K. ir L. L. susirašinėjimas rodo, kad yra derinamas draudžiamos medžiagos, o ne CBD sandoris. Nuteistųjų susirašinėjime jis įvardijamas maskuotai – „skystuku“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri yra logiška, jog priešingu atveju, skystis galėjo būti parduodamas paprasčiausiai viešai, pasinaudojant internetinių skelbimų paslaugomis, socialiniais tinklais ir pan., o ne ieškant pardavimui ,,patikimo“ žmogaus, kaip nurodoma nuteistųjų susirašinėjime. Kaip matyti, L. K. kaip tik ir prašo pas L. L., kad reikalingas ne bet koks asmuo, o toks, kuriam žinoma draudžiamų medžiagų rinka, tokios susirašinėjime L. L. frazės kaip: < > „rises jis sita reikala zinok < ... > jau gal puse metu nebeima < ... > tas veikėjas buvo pagrindinis tiekėjas < ... > jis ta 1.7 l per pora savaiciu ismetytu < ... >“ kaip tik ir sutvirtina teisėjų kolegijos įsitikinimą apie abiejų nuteistųjų, dalyvaujančių aptariamame susirašinėjime, suvokimą, dėl draudžiamos medžiagos ,,prastumimo“.

Tokį suvokimą patvirtina ir jau pirmiau aptartame 2019 m. rugsėjo 7 d. NVIV atlikimo protokole užfiksuotas pokalbis ir jo turinys (norima išvengti pašto paslaugų, kalbama, kad reikia siunčiama prekė užmaskuoti), kuomet L. K. K. K. nurodo < > „bliat, ten su tais paštais tai eina nahui, dabar visur viska tikrina užtai ir nefrendinam, žinai, nes jeigu frenda uždėsi, gali pasitikrinti, o čia tiesiog, bliat, žvakių aromatas tipo“; K. K. paklausius: „čia daug žmonių juda su šituo?“: L. K. atsakymas < >„ne su šito čia anksčiau reikdavo. Čia prieš metus taip judėdavo po 15 euriukų, bet ten būdavo visiškas gaidys. Nu ta prasme mes patys nežinojom, kas ten per dalykas. O šita tai išbandėm visi, žinai“; bei K. K. paklausius koks tai dalykas, L. K. atsakymas: „kristalas CHC, normalus žinai“. Jau buvo pirmiau pasisakyta, kad L. L. dirbo elektroninių cigarečių skysčiais ir jų priedais, todėl turėjo galimybes gauti skystį už savikainą, tačiau jau minėto susirašinėjimo metu (t. 8, b. l. 61–77), sužinojęs iš L. K. skysčio savikainą: „kurmi savikaina buvo turbūt 13 jei ne 15 eur“, iškart pareiškia pats norintis jo įsigyti, be to L. K. klausiant, kam dar galėtų parduoti skystį, L. L. nurodo asmenį, vardu ,,R“, iš ,,e“, tačiau pats suabejoja, jog jų aptariamas skystis sudomintų jį, nes L. L. žodžiais jo populiarumas jau praėjęs: < > „bet zinok abejočiau nes hype kiek suprantu to skystuko jau praėjo“.

Tai, kad pokalbis, kaip galėtų įvykti skysčio atsiuntimas, t. y. išvengiant pašto paslaugų, vyko tarp K. K. ir L. K., niekaip nepaneigia L. L., nedalyvavusio šiame pokalbyje, kaltės bei nesuvokimo dėl derinamo sandorio prekės sudėties, nes iš K. K. parodymų teisme, yra neabejotinai aišku, kad jam L. L. pasiūlytas sandoris dėl skysčio įsigijimo buvo būtent dėl psichotropinės medžiagos, o kaip patvirtina byloje esantis įrodymai – pirmiau aptartos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvados, kuriomis nustatyta ir psichotropinės medžiagos, kuri buvo 31 buteliuke, paimtame 2019 m. rugsėjo 6 d. iš K. K., kurią jis gavo iš L. K. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 11.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Vilniuje, Naugarduko g. 84, (t. 7, b. l. 183–185, 186–191), rūšis ir jos kiekis. K. K. apklausiamas teisme nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį dėl psichotropinių skysčių įgijimo iš L. L. per L. K. jis veikė su pareigūnų žinia kaip NVIV dalyvis. Žinojo, kad griežtai draudžiama įkalbinėti, prašyti, provokuoti L. L. nusikalsti ir jis to nedarė. Pasiūlymą įsigyti skysčių pateikė pats L. L. (pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“). Tuo metu pastarasis buvo Anglijoje, per programėlę parašė „ar tau reikia pigiai skysčio?“ ir nurodė kainą. Patvirtino, jog suprato, kad L. L. jam siūlo skystį su psichotropine medžiaga (t. 24, b. l. 182–193). Tokias pačias aplinkybes K. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. rugsėjo 12 d. papildomai apklaustas, kuomet paaiškino, kad L. L. jam siūlė, parašydamas per ,,WhatsApp“ programėlę, skystį. Suprato, kad tai narkotinė ar psichotropinė medžiaga, kadangi tik apie tai su juo bendravimas ir būdavo (t. 13, b. l. 70–72).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. L. suvokimo disponuojant labai dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos yra pagrįstos taip pat išskirtinai prielaidomis. Tai nepatvirtina skundžiamojo nuosprendžio išvados, neva L. L. suvokė sandorio kainą, nes jis buvo tik tarpininkas. L. L. suprato, kad parduodamo skysčio kaina yra 8 Eur už 10 ml žinoma, būtent tokią kainą K. K. jis ir nurodė. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamajai atsakomybei diferencijuoti, vadovaujamasi jau pirmiau paminėtomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis), kuriomis remiantis labai dideliu sintetinio kanabinoido, nagrinėjamu atveju – 4-fluoro MDMB-BINACA, kiekiu laikoma daugiau kaip 2,5 g šios medžiagos. Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai pateikti perskaičiavus į grynąją medžiagą. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje grynosios psichotropinės medžiagos kiekis buvo nustatytas specialaus tyrimo metu ir dėl to teisėjų kolegija jau pasisakė.

Sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį, vadovaujamasi ne tik jo subjektyviais pareiškimais apie padarytą nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Nors nuteistasis L. L.viso proceso metu neigė suvokęs labai didelį išplatintos veikiant bendrai su K. K. draudžiamos medžiagos kiekį, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis bendrais bruožais suvokė, jog K. K. disponuoja laba dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

Tai patvirtina byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino. Jau minėtas L. K. ir L. L. susirašinėjimas neabejotinai tai atskleidžia. Visų pirma, tai matyti iš susirašinėjime nurodomo skysčio kiekio – 1,5 litro, apie 1,7 litro, 34–36 buteliukai po 50 ml. Priešingai, nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, tai rodo ir paties nuteistojo L. L. reakcija išgirdus L. K. atsakymą, kad šis turi apie 1,5 litro – < >„ajibat...“; taip pat ir L. K. frazė – < > „blet galėjai nesuskaičiuot“< >, kai L. L., suskaičiavęs jam įvardintą kiekį, nurodo, jog visgi skysčio yra daugiau nei 1,5 litro, t. y. – „tai apie 1,7 l...“. Jau pirmiau buvo paminėtos kito aptarto susirašinėjimo su K. K. tam tikros frazės, o būtent, kad L. L., susiekęs su K. K., nurodo pastarajam jog < > „turiu biceli kuris po 8 eur uz 10 ml atiduos skubiai, turi dahuja – ar domina“. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog L. L. suvokė K. K. siūlomos psichotropinės medžiagos labai didelį kiekį.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad psichotropinio skysčio kaina buvo įprasta, tai vertintina tik subjektyvia gynybos nuomone, kuri neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. parduoto psichotropinio skysčio kaina buvo 12 400 Eur, sandorio metu ji buvo sumažinta iki 12 000 Eur. Tai neabejotinai yra didelė suma už sintetinį kanabinoidą, kuri, kaip bus aptarta žemiau, yra pigi, bet stipriai veikianti medžiaga. Tokia kaina neabejotinai buvo žinoma L. K., kuris pats ją ir nustatė – po 8 eurus už 1 ml, iš viso 31 buteliukas po 50 ml talpos. Tai užfiksuota tiek NVIV atlikimo, tiek elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. rugsėjo 11 d. protokole užfiksuotų duomenų turinio matyti, kad pokalbio, vykusio 2019 m. rugsėjo 6 d., 10:58:10, metu (tel. Nr(duomenys neskelbtini) – naudojasi L. K.; tel. Nr(duomenys neskelbtini) – naudojasi L. L.), L. L. ir L. K. aptaria nesusipratimą dėl platinamos draudžiamos medžiagos kiekio (vartojamas žodis ,,milikai“) ir kainos; L. K. telefoną perduoda K. K. ir pokalbio metu L. L. klausia K. K. per kiek laiko jis galėtų išparduoti – ,,prakišt“ psichotropines medžiagas (t. 8, b. l. 41–43). Taigi, priešingai gynybos vertinimui, tai, kad pokalbio metu nurodyta ženkliai didesnė kaina (8 eurai už 1 ml, o ne už 10 ml) L. L. visiškai nenustebino, kad jis nurodė galintis užtikrinti L. K., kad pirkėjas yra patikimas, tik patvirtina įsitikinimą, kad L. L. šis kiekis buvo suvokiamas, nes kaip matyti iš pokalbio metu užfiksuotų duomenų, jam yra svarbu, jog psichotropinis skystis būtų perduotas ir kuo greičiau realizuotas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad tiek konkrečiai įvardinamas psichotropinio skysčio labai didelis kiekis ir jo kaina – 12 400 Eur, buvo suvokiama ir L. K., kuris atvežė skystį ir perdavė K. K., ir L. L., kuris tarėsi prieš tai su K. K. dėl jo realizavimo bei kalbėjo telefonu paties susitikimo, kuomet buvo perduodama medžiaga, metu. Nuteistojo L. L.suvokimą dėl labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis, turėdamas nemažai patirties elektroninių cigarečių ir su jais susijusių priedų prekyboje, neabejotinai bendrais bruožais turėjo suvokti, kad tokia suma skirta už draudžiamos medžiagos labai didelį kiekį.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad K. K. nežinojo tikros sumos, atsinešė tik 250 Eur, kas neva patvirtina visai kitą sandorio vertę ir tuo pačiu L. L. paaiškinimus, dėl jo nesuvokimo apie medžiagos labai didelį kiekį. Tačiau, kaip patvirtina pirmiau aptarti bylos duomenys, pats sandoris įvyko, o L. L. nesusipratimą dėl kainos su L. K. suderino, be to, L. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad K. K. jam davė 250 Eur, tai jis suprato, kaip atlygį už tarpininkavimą, o L. L. turėjo atiduoti ar pervesti 12 000 Eur (t. 24, b. l. 155– 167). Vien ta aplinkybė, kad K. K. neturėjo su savimi reikiamos pinigų sumos, nepaneigia šios veikos (išplatinimo labai didelio kiekio sintetinių kanabinoidų) buvimo, nes tiksliai nustačius psichotropinės medžiagos sandorio derinimo, asmens suradimo, gabenimo į sutartą vietą ir jų perdavimo K. K. aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis L. L. suvokė, jog bendrais su L. K. veiksmais, jis išplatina labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, priešingai nei nuteistojo L. L. gynėjo apeliaciniame skunde, kuriame akcentuojami tik atskiri įrodymai ir aplinkybės, neva patvirtinančios L. L.parodymus ir gynybinę versiją, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus, tiek L. L. kaltinančius, tiek, gynybos manymu, ir jį teisinančius, įrodymus, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, klaidų dėl jų turinio nepadarė, įvertino įrodymus laikydamasis įstatymo reikalavimų, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje aptarta ir motyvuotai atmesta gynybos versija, kad L. L. nežinojo derinamo su K. K. skysčio draudžiamos sudėties, net bendrais bruožais nesuvokė apie jos didelį kiekį, nebuvo sutaręs su juo veikti bendrai, o veiksmus, kuomet surado tarpininką, kuriam ir buvo išplatinta psichotropinė medžiaga veikė tik kaip tarpininkas, o ne bendravykdytojas.

Dėl BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyto dalyko – psichotropinių medžiagų rūšies

Lietuvos Respublikoje kontroliuojamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomos medžiagos, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d., įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Pagal nagrinėjamos šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį reglamentavimą (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d.), konkrečiai 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 69 punktą psichotropinėms medžiagoms, kurias draudžiama vartoti, priskiriamos ir sintetinių kanabinoidų darinių grupės (5 pogrupiai). Remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės 1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602 įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ( įstatymo redakcija , įsigaliojusi nuo 2018 m. lapkričio 28 d.), narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurioms taikoma viena iš konvencijų, ar naujos psichoaktyviosios medžiagos į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos nurodant konkrečių medžiagų ar jų darinių grupės pavadinimus. Jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurioms taikoma viena iš konvencijų, ar naujos psichoaktyviosios medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaromas remiantis medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimu, nurodant konkrečius cheminės struktūros keitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas kaip ir pagrindiniam junginiui (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartomis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ir Lietuvos teismo medicinos centro specialisto išvadomis neginčytinai nustatyta, jog tirti pateiktuose skysčiuose atitinkamai yra psichotropinė medžiaga – 5-fluoro-MDMB-PICA, kurios grynos kiekis 1,9563 g (didelis kiekis) ir psichotropinė medžiaga – 4- fluoro- MDMB- BUTINACA, kurios grynos kiekis 36,764 g (labai didelis kiekis). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140- (2211)-IS1-4292 yra nurodyta, kad rastos tirti pateiktuose skysčiuose psichotropinės medžiagos – 5-Fluoro-MDMB-PICOS cheminė sudėtis yra – (metil 2- [[1- (5- fluoropentil) indol-3-karbiksamido]-3,3-dimetilbutanoato, 5F- MDMB- 2201, MDMB-2201 (t. 7, b. l. 47– 50); tiek Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3968)-IS1-4520, tiek Lietuvos policijos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1726 (19) nurodyta, kad buteliukuose tirti pateiktame skystyje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, (kiti pavadinimai: 4-fluoro-MDMB-BUTINACA), kurio cheminė sudėtis yra – (metil- 2- (1- (4- fluorobutil)-1H-indazol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas), bei kad ji priklauso sinteninių kanabinoidų darinių grupės I-ajam pogrupiui (sąrašas Nr. 1 ,,Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, išskyrus atvejus, kai medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) (t. 8, b. l. 5–6, 21–22). Taigi, šios abi medžiagos, kurių grynoji masė atitinkamai buvo nustatyta didelė ir labai didelė, yra psichotropinės, nes, kaip ir buvo paminėta, priskiriamos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašo sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupiui. Tai atitinka įsakyme „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ įtvirtintą reglamentavimą, o remiantis minėtomis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatomis, vien abiejų darinių (5- fluoro-MDMB-PICA ir 4- fluoro-MDMB-BUTINACA) priskyrimo sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupiui pakanka pripažinti, kad ši medžiaga yra psichotropinė, ir priešingai nei teigiama L. L. gynėjo apeliaciniame skunde, nereikia, kad jos pavadinimas būtų konkrečiai įvardytas šių medžiagų disponavimą reglamentuojančiuose teisiniuose aktuose.

Aptartas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta kaip specialistė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė S. K. (t. 26, b. l. 10– 19). Ji patvirtino savo duotas išvadas, o atsakydama į klausimus dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvados nurodė, kad dar kartą pakartojusi kokybinį tyrimą (pirminį atliko Kriminalistinių tyrimų centras), nustatė tą patį psichotropinės medžiagos junginį – 4-fluoro-MDMB-BINACA arba BUTINACA, skliausteliuose nurodyti ir kiti šios medžiagos pavadinimai; yra cheminis pavadinimas ir trivialinis pavadinimas. Taip pat paaiškino, kad išvadoje nurodyta, kokiais radikalais remiantis, medžiaga įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kad reikia žiūrėti tą pačią grupę darinių sąraše, kuriame yra išvardinta daug visokių cheminių medžiagų radikalų ir, jei medžiaga turi tuos radikalus, ją galima priskirti tai darinių grupei (69 punkte yra išvardinti visi galimi prijungtini radikalai). Tai, kad atitinkama psichotropinė medžiaga nėra įtraukta į 1971 m. Konvencijos sąrašus, nereiškia, jog konkreti šalis tos medžiagos negali pripažinti kaip draudžiamos. Konvencijos sąrašas yra tik rekomendacinis, atlikdama išvadas vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, kurie papildomi kiekvienais metais. Kaip specialistas apklaustas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro vyriausiasis specialistas A. Ž. taip pat patvirtino, kad, teikdamas išvadą dėl medžiagos priskyrimo psichotropinei ar narkotinei medžiagai, vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti sąrašu ir jo papildymais, į šį sąrašą 4-fluoro-MDMB-BINACA yra įtraukta kaip psichotropinė medžiaga. Jungtinių Tautų Komisija Konvencijos sąrašų ilgą laiką nepapildė naujomis draudžiamomis medžiagomis; Konvenciją pasirašiusios šalys sąrašus pradėjo pildyti savo nuožiūra arba leisti savo atskirus sąrašus. Lietuvoje pasirinkta papildyti Konvencijų sąrašus, kiekvienas papildymas yra priimamas atskiru Sveikatos apsaugos ministro įsakymu (t. 26, b. l. 10–19).

Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje apklaustų ekspertės S. K. ir specialisto A. Ž. paaiškinimai, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė L. L. padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, dalyką.

Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad sintetiniai kanabinoidai kaip medžiaga palyginti yra pigi, tačiau stipraus poveikio, sintetinių psichotropinių medžiagų labai dideliam kiekiui konstatuoti kartais pakanka tokios medžiagos vos kelių gramų ar gramo dalių. Pirmiau paminėtose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose tiek didelis kiekis, tiek labai didelis kiekis aptariamų rūšies sintetinių psichotropinių medžiagų pripažintinas atitinkamai nuo vos 0,5 g ir nuo vos 2,5 g. Tai patvirtina, kad sintetiniai kanabinoidai 5-fluoro-MDMB-PICA ir 4- fluoro- MDMB- BUTINACA, yra stipraus poveikio, o remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, L. L. neteisėtai disponuoto sintetinio kanabinoido kiekis, pirmu atveju 1,9563 g (didelis kiekis) – yra beveik artimas labai didelio kiekio ribai, o antru atveju – 36,764 g (labai didelis kiekis), gerokai viršija minėtose rekomendacijose įtvirtintą labai didelį šios draudžiamos medžiagos kiekį.

Dėl nuteistiesiems L. K., K. K., L. L. ir M. Š. paskirtų bausmių

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nors nuteistiesiems ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. skirdamas bausmes L. L. pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, L. K. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, K. K. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, M. Š. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, kurios, pasak apeliantų, neatitinka bendrų bausmės skyrimo pagrindų reikalavimų ir savo pobūdžiu padarys visiems nuteistiesiems žymiai didesnę žalą, nei bus naudinga jiems ar visuomenei. Prašoma skirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu (L. L., M. Š. ir K. K.) arba bausmę dar labiau švelninti (L. K.). Be to, apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su nuteistiesiems K. K. bei M. Š. už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas (atitinkamai K. K. už dvi, o M. Š. už vieną) paskirta bausmės rūšimi – areštu, ir taip pat prašoma ją švelninti, paskiriant kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ar izoliavimu (baudas). Apeliacinio teismo posėdyje nuteistojo K. K. gynėjas patikslino prašymą ir prašė jo ginamajam paskirti baudas (teisėjų kolegijos pastaba – apeliaciniame skunde prašė paskirti laisvės apribojimą). Taigi, keliamas bausmių individualizavimo klausimas.

Įgyvendinant BK 1 straipsnyje nustatytą baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas apibūdindamas bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatė bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K- 253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių, t. y. L. L. pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, L. K. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, K. K. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, M. Š. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai paskyrė kiekvienam švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo numatyta minimali bausmė, t. y. L. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą, kurio terminas 7 (septyneri) metai, t. y. bausmę, kuri yra net 3 (trejais) metais mažesnė, nei nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (dešimt metų), numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje; K. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą, kurios terminas 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai, t. y. bausmę, kuri yra 10 (dešimčia) mėnesių mažesnė, nei nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (dveji metai), numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje (teisėjų kolegijos pastaba – tai vertintina ir šioje nutartyje nustatytų aplinkybių kontekste dėl K. K. išplatintos psichotropinės medžiagos didelio kiekio ir kad tai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį); L. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą, kurio terminas 6 (šešeri) metai, ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą, kurio terminas 7 (septyneri) metai, o subendrinus galutinę bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminas 8 (aštuoneri) metai, t. y. bausmę, kuri yra net (dvejais metais mažesnė, nei nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (dešimt metų), numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. už sunkesnįjį iš jo padarytų nusikaltimų; M. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą, kurio terminas 3 (treji) metai, t. y. bausmę, kuri yra net 7 (septyniais) metais mažesnė, nei nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (dešimt metų), numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Apeliantų skundų argumentai dėl bausmių yra tarpusavyje susiję, todėl teisėjų kolegija nesikartodama dėl jų pasisakys bendrai, atskirai akcentuodama kiekvieno apelianto individualius argumentus. K. K. ir M. Š., be kita ko, buvo paskirtos bausmės ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, atitinkamai už dviejų (K. K.) ir už vieno (M. Š.) šio straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, dėl argumentų, susijusių su šia apeliacinių skundų dalimi, teisėjų kolegija pasisakys žemiau.

Visuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl L. K., K. K., L. L., M. Š. skirtinų bausmių, todėl neteisingai visiems nuteistiesiems paskyrė laisvės atėmimą. Apeliantų nuomone, BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti, K. K., L. L., M. Š. paskiriant atitinkamai švelnesnes, nei laisvės atėmimas arba areštas (pagal BK 259 straipsnio 1 dalį), bausmių rūšis, o L. K. – laisvės atėmimo bausmės mažesnį terminą.

Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais ir tik išimtiniais atvejais teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Akcentuotina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsniu. Taigi, kaip ir buvo pasisakyta, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

Nuteistasis L. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, K. K. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, L. L. – pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, M. Š. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. BK 260 straipsnis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios minimali ir viršutinė ribos skiriasi, pagal padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Šio straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų, 2 dalies sankcija – nuo aštuonerių iki dešimties metų ir 3 dalies sankcija – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Alternatyvių bausmių už nurodytų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą, laisvės atėmimą iki dvejų metų. Taigi, L. K. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai; K. K. – tris nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių, o du – nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai; L. L. – du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių, kitas – labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai; M. Š. – du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas – labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Visi nuteistieji veikė tiesiogine tyčia.

Nuteistasis L. K. praeityje nebuvo teistas. Administracine tvarka baustas kelis kartus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų nėra (t. 23, b. l. 56–59, tomo su proceso dalyvių duomenimis (toliau – PDD) b. l. 49–51, 56–59), turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, sportuoja (t. 26, b. l. 60–65), neseniai, 2023 m., sukūrė šeimą, turi mažametę dukrą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistasis K. K. praeityje buvo teistas 1 kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, bausmę atliko 2017 m. sausio 30 d., taigi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Administracine tvarka baustas 12 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už itin šiurkščius, tačiau baudos sumokėtos, o duomenų apie nesumokėtas – nėra (t. 23, b. l. 10–14, 15–16, 17–24). K. K. turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, vėl sukūrė šeimą (pirma santuoka nutraukta), vykdo individualią veiklą, dirba kitoje įmonėje vadybininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 26, b. l. 138, 239), nėra duomenų, kad po šioje byloje nagrinėjamos veikos nuteistasis padarė naujų nusikalstamų veikų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino, tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o dėl nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje (tęstinis epizodas, kai įgijo psichotropinę medžiagą iš L. L. bei narkotinę medžiagą iš T. S. ir vėliau dalį jų išplatino, bei dalį laikė savo naudojimui) dar ir kad padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsižvelgė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nuteistasis L. L. anksčiau neteistas, nė karto nebaustas administracine tvarka (t. 23, b. l. 39–40, 45), turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, ankstesnėse darbovietėse charakterizuojamas teigiamai (t. 25, b. l. 58–59, 168). BK 260 straipsnio 2 dalies atveju teismas nuteistojo nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Nuteistasis M. Š. anksčiau neteistas (t. 23, b. l. 63–64), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, duomenų apie galiojančias nuobaudas, nėra (t. 23, b. l. 65– 67), dirba (dantų techniku, taip pat yra įgijęs burnos priežiūros specialisto licenciją), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, dalyvauja profesiniame mokyme (t. 26, b. l. 76–77, 82–85), užsiima savanoriška veikla (t. 26, b. l. 78–81), yra kraujo donoras (t. 26, b. l. 86, 141), išklausė kursus apie narkotinių/psichotropinių medžiagų bei alkoholio žalą sveikatai, nevartoja narkotinių medžiagų, vėliau atlikto narkotinių medžiagų ir alkoholio testo išvados neigiamos (PDD b. l. 114). Lankė konsultacijas pas VšĮ Centro psichologę, vykdo savanorišką resocializacijos procesą ir nori jį toliau tęsti ((duomenys neskelbtini) 118–124). Jo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas kaip lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Apeliaciniuose skunduose ypatingai akcentuojamos teigiamos L. K., K. K., M. Š., L. L. asmenybės bei charakteristikos, jų stiprūs socialiniai ryšiai, įgytas aukštasis išsilavinimas, darbinė veikla, taip pat jaunas amžius, be to, atitinkamai: K. K., L. K. – sukurtos šeimos, mažamečių vaikų išlaikymas, turimi kreditoriniai įsipareigojimai ir materialinė padėtis (L. K. prie apeliacinio skundo pridėjo duomenis, patvirtinančius, kad žmona yra vaiko priežiūros atostogose, gauna nedideles išmokas, šeima turi kreditorinių įsipareigojimų); M. Š. – vykdoma papildoma visuomeninė veikla (savanoriavimas, pagalba gyvūnams, kraujo donorystė, vykdoma resocializacija ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu visos šios aptartos nuteistuosius L. K., K. K., M. Š. ir L. L. charakterizuojančios aplinkybės bei nurodytos šeiminės aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu teismo kiekvienam iš jų paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga. Be to, pirmosios instancijos teismas, švelnindamas kiekvienam iš minėtų nuteistųjų paskirtas bausmes pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kurių taikymas apeliacinių skundų ribose nekvestionuojamas), įvertino bei atsižvelgė į šias nuteistųjų ar jų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes. Jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ir sudarytų pagrindą švelninti bausmes dar labiau, apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta, jų nenustatė ir teisėjų kolegija.

Be to, apeliaciniuose skunduose teigiama, jog byloje nustatytos aplinkybės, priešingai, nei aptarta skundžiamame nuosprendyje, rodo, kad L. K., L. L., K. K. bei M. Š. padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinių ir narkotinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, pavojingumas yra daug mažesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, tuo pačiu – ir nuteistųjų asmenybės yra mažiau pavojingos. L. K. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo veika yra išskirtinai atsitiktinio pobūdžio, be to ši veika nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nes pirkėjas (K. K.) veikė pagal teismo leidimą atlikti nusikalstamus veiksmus, tad draudžiama medžiaga nebuvo išplatinta. L. L. gynėjo teigimu, jo ginamojo padarytos veikos ir paties nuteistojo mažesnį pavojingumą rodo tai, kad išplatintų medžiagų pavojingumas nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo tinkamai ištirtas, todėl L. L. suvokimas apie draudžiamos medžiagos, kurią jis disponavo, pavojingumą taip pat buvo ribotas, be to ir jų kiekiai buvo sąlyginai nedideli. M. Š. ir jo gynėjo teigimu, teismas neįvertino, kad nusikalstamą veiką M. Š. padarė norėdamas padėti draugui, o supakuotos kanapės buvo perduotos kitam šioje byloje kaltinamam asmeniui – K. K., todėl jo (M. Š.) veiksmai, kad jis tik padėjo T. S., ką patvirtino ir pastarasis teisme, laikytini kaip mažiau pavojingi. Nuteistojo K. K. gynėjas apeliaciniame skunde savo ginamojo mažesnį pavojingumą argumentuoja, kad, priešingai skundžiamo nuosprendžio teiginiams, K. K. veiksmai nors ir buvo tęstiniai, tačiau įvairių rūšių draudžiama medžiaga išplatinta nors ir per penkis kartus, tačiau tik trims asmenims. Be to, K. K. dalis nusipirktos psichotropinės medžiagos buvo skirta asmeniniam vartojimui, ji nėra tokia kenksminga, kaip kitos narkotinės medžiagos (kokainas, heroinas), dalį medžiagos nuteistasis skiedė, todėl jo veiksmais buvo padaryta ne tokia didelė grėsmė visuomenei, juolab, praskiedus draudžiamą medžiagą, jos poveikis buvo susilpnintas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje aptariamas bausmių skyrimo nuteistiesiems L. K., K. K., M. Š., L. L. klausimas, teismas aptarė aplinkybes, kurias įvertino, kaip mažinančias nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o būtent: dėl L. K. – tai, jog nors ir ne pastarojo dėka, tačiau psichotropinė medžiaga nebuvo išplatinta ir nepasiekė visuomenės; dėl L. L. – tai, kad vienu atveju didesnė K. K. parduotos psichotropinės medžiagos (5- fluoro- MDMB- PICA) dalis nebuvo išplatinta, o rasta ir paimta kratos metu, kitu atveju – visas labai didelis psichotropinės medžiagos (4- fluoro- MDMB- BUTINACA) kiekis iš karto po pardavimo sandorio pateko pareigūnų žinion, niekam nebuvo išplatintas ir dėl šios nusikalstamos veikos kitiems asmenims realių neigiamų pasekmių nesukėlė; dėl K. K. – tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenius, kad būtent jo sprendimo, nurodyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes ir bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, dėka baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti atitinkami asmenys, iš apyvartos išimti bei vartotojams nepateko ir labai dideli narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai; dėl M. Š. – tai, jog jo veiksmai nusikalstamoje veikoje pasireiškė krepšio su narkotine medžiaga paėmimu iš sandėliuko ir nuvežimu į T. S. nurodytą transporto priemonę, perduodant jos raktus K. K., jog tokius veiksmus kaltinamasis atliko T. S. prašymu, jog nenustatyta, kad jis būtų platesne apimtimi susijęs su T. S. disponuojamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir kad toks elgesys yra daugiau atsitiktinis. Taigi, šios aplinkybės, jau aptartų nuteistuosius charakterizuojančių bei jų šeiminių aplinkybių visumos kontekste, buvo įvertintos individualizuojant nuteistiesiems skirtinas bausmes. L. K., nuteistojo L. L. gynėjo, taip pat ir K. K. gynėjo akcentuojama aplinkybė, jog dalis draudžiamų medžiagų, kuriomis atitinkamai disponavo nuteistieji, nepateko į neteisėtą apyvartą, yra ir ikiteisminio tyrimo institucijų veiklos sėkmė, todėl jas vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas ir pripažinti, kad tai sudaro galimybę dar labiau švelninti paskirtas nuteistiesiems bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, L. K. argumentas, kad jo nusikalstami veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes jau buvo pasisakyta, kad labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 4- fluoro-MDMB-BINACA, kuri buvo išplatinta bendrininkų grupe su L. L., priklausė būtent L. K., būtent jis kreipėsi į L., ieškodamas pagalbos, kaip kuo greičiau skystį su draudžiama medžiaga realizuoti. O tai, kad L. K. laikėsi viso proceso metu jam paskirtų kardomųjų priemonių ir jų sąlygų nepažeidinėjo (netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nepadarė naujų nusikalstamų veikų), nėra išimtinė aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas švelninti jam bausmę dar labiau. Asmuo (įtariamasis, kaltinamasis) privalo laikytis jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nes priešingu atveju jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir apeliaciniuose skunduose nurodyti teismų sprendimai kitose baudžiamosiose bylose, kadangi nurodytose bylose buvo susiklosčiusios skirtingos aplinkybės (skyrėsi narkotinių medžiagų rūšis ar kiekis, nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės), nei nustatytos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, be kita ko, yra nurodęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad žemesnės instancijos teismų (nuteistojo K. K. gynėjo apeliaciniame skunde cituojami Klaipėdos ir Kauno apygardos, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir kt. apylinkės teismų) priimti sprendimai baudžiamosiose bylose kaip precedentas aukštesnės instancijos teismo nesaisto.

Pavyzdžiui, L. K. apeliaciniame skunde, kaip ir L. L. gynėjo apeliaciniame skunde, nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019 (kurioje atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019), asmuo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo 5 (penkeriems metams) bausmė. Nuteistas asmuo šioje byloje disponavo 99,889 kilogramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tačiau jam nebuvo inkriminuotas šios narkotinės medžiagos išplatinimas, asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, be to teismai atsižvelgė į jo sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini)), šeimines aplinkybes (tėvai pensininkai, turi mažamečių vaikų, materialinė padėtis sunki), nusikaltimo pobūdį ir jį padaryti paskatinusias aplinkybes (nusikalstama veika buvo atsitiktinė, padaryta dėl susidariusių didelių skolų, siekiant išspręsti savo finansines problemas, pagal susitarimą nuteistasis turėjo gauti atlygį už draudžiamų medžiagų nugabenimą ir pristatymą, t. y. atliko tik kurjerio funkciją). Kasacinėje instancijoje buvo atmestas prokuroro, siekusio pasunkinti asmens teisinę padėtį, skundas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmetė ir paties nuteistojo, prašiusio jam paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Tad, kaip matyti apelianto nurodytoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nėra panašios į šios baudžiamosios bylos aplinkybes, asmuo prisipažino kaltu, be to, kaltininkui inkriminuotas tik labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimas, o šiuo atveju ir L. K., ir L. L. labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos ne tik disponavo, bet ir išplatino, pastarasis padarė dvi nusikalstamas veikas, be to, labai sunki nusikalstama veika (BK 260 straipsnio 3 dalis) padaryta, jiems veikiant bendrininkų grupe, o tai sunkina jų abiejų atsakomybę.

Nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, pabrėžiant M. Š. šiuo metu vykdomą savanorišką resocializaciją, nurodytos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017 ir 2K-249-895/2017, kuriose, apeliantų manymu, buvo susiklosčiusi analogiška teisinė situacija ir buvo ypatingai atkreiptas dėmesys į optimalų kaltininko resocializavimąsį. Iš tiesų, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, patenkinus nuteistųjų gynėjo kasacinį skundą, nuteistiems, už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (disponuota su tikslu platinti nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos 1,8551 g MDMA), padarymą asmenims, buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, patenkinus vieno iš nuteistųjų gynėjo kasacinį skundą, buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam, nors ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (asmuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – 14 855,36 g kanapių dervos, kontrabandą), pirmosios instancijos teismo buvo paskirta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė. Šioje byloje buvo pripažinta, jog nuteistojo vaidmuo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo antraeilis, nėra nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, jis iki byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo ir po jų nenusikalto. Tad, kaip matyti, pirmu atveju asmenys buvo nuteisti už mažiau pavojingą, nors ir su psichotropinių medžiagų disponavimu, susijusią nusikalstamą veiką, o kitoje byloje, nors aplinkybes ir galima laikyti tapačiomis, be to nuteistasis, neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo visgi parinkta su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Atsakant į M. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jau paties nuteistojo pradėta vykdyti resocializacija, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020). Jau buvo pasisakyta, kad M. Š. padarė du tyčinius labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, abu yra baigti, BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarytas veikiant bendrininkų grupe su kitu asmeniu (T. S., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nutrauktas, jam mirus) dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti piniginį atlygį, nors ir nedidelį – ,,kelis šimtus eurų“, duomenų apie M. Š. sunkią materialinę padėtį byloje nėra (nusikalstamą elgesį lėmė ne atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, beviltiška finansinė situacija, o atsainus požiūris į visuomenėje priimtas elgesio normas), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad M. Š. vykdoma resocializacija neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien nuteistojo interesus atitinkanti bausmė šiuo konkrečiu atveju nebūtų proporcinga (adekvati) jo padarytam labai sunkiam nusikaltimui.

Nuteistojo L. L. gynėjo apeliaciniame skunde, teigiant, kad L. L. paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja formuojamai teismų praktikai dėl analogiško pobūdžio bylose skirtinos bausmės dydžio, taip pat remiamasi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais. Skunde nurodomos konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-479-222/2015, Nr. 2K- 436- 489/2016, 2K-312-22/2019, 2K-179-693/2019, bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339-1020/2022, taip pat nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 382- 1076/2018 (teisėjų kolegijos pastaba – kai kurios kartojasi ir kitų nuteistųjų ar jų gynėjų apeliaciniuose skunduose). Visgi, savo faktinėmis aplinkybėmis, kurios apibūdina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei nuteistųjų asmenybės iš esmės skiriasi nuo susiklosčiusių aplinkybių nagrinėjamoje byloje ir paties L. L. asmenybės. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad visose paminėtose bylose nuteistiesiems, nors ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, visgi buvo paskirtas laisvės atėmimas, o ne su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, antra – šiose bylose (išskyrus baudžiamąją bylą Nr. 1A- 382- 1076/2018) nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479-222/2015 – nuteistasis dar ir padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstamą veiką, nepilnamečio vaiko, kurio motina gyvena užsienyje, gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su juo, nuteistasis jautė pareigą sudaryti galimybę dukrai studijuoti, rūpinosi kartu gyvenančiu neįgaliu tėvu, kuriuo daugiau nėra kam rūpintis; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019 – buvo atsižvelgta, kad nuteistojo veiksmai buvo labiau pasyvūs bei atsitiktinio pobūdžio, taip pat ir į jo sveikatos būklę (50 proc. neįgalus), šeimines aplinkybes (turi pilnametį ir du nepilnamečius vaikus, užsiima savanoriška veikla), įvertino kartu su nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kad nuteistasis neteisėtai laikė ir kėsinosi parduoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kuri savo kiekiu nežymiai viršijo teisės akto nustatytą labai didelį šios medžiagos kiekį, jog jis nebuvo šios veikos padarymo iniciatorius, jo nusikalstama veika pasireiškė iš esmės pasyviais veiksmais, daugiau atsitiktinio pobūdžio, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo pirmiau pasisakyta, L. L. veiksmai nebuvo pasyvūs, neteisėtai disponuoto sintetinio kanabinoido kiekis, pirmu atveju 1,9563 g (didelis kiekis) – yra beveik artimas labai didelio kiekio ribai, o antru atveju – 36,764 g (labai didelis kiekis), gerokai viršija teisės aktuose įtvirtintą labai didelį šios draudžiamos medžiagos kiekį; baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 312- 222/2019 – nors kasacinės instancijos teismas nurodė, kad žemesnių instancijų teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertino ir tai, jog nuteistieji padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, veikė organizuota grupe, šiam nusikaltimui buvo kruopščiai pasiruošę, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, jog vienas iš nuteistųjų anksčiau neteistas, nėra padaręs kitokių (administracinių) teisės pažeidimų, o kitas, nors ir teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nesusijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, visgi šioje byloje nuteistieji tik disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių derva (hašišu), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje L. L. abiem atvejais draudžiamą medžiagą išplatino, vienu – ir veikdamas bendrininku grupe su kitu nuteistuoju L. K.; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2019 – pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė, apeliacinio teismo buvo pakeista į griežtesnę – laisvės atėmimą, kuri, atmetus nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, nebuvo sušvelninta; apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad didelis kiekis narkotinių medžiagų galutinio adresato nepasiekė ir kad šios nusikalstamos veikos kitiems asmenims realių neigiamų pasekmių nesukėlė, tuo tarpu nagrinėjamu atveju L. L. disponuota draudžiama medžiaga 5-fluoro-MDMB-PICA buvo išplatinta K. K., o pastarojo – dar dviem asmenims (R. U. ir D. M.); Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339-1020/2022 (ją remiasi ir nuteistasis K. K. bei jo gynėjas skunde) – buvo atsižvelgta, kad nuteistasis ne tik nuosekliai nuo pat pirmosios apklausos prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir dėl jų gailėjosi, tačiau ir aktyviai padėjo tyrimui bei bendradarbiavo su pareigūnais, tai žymiai prisidėjo prie to, jog buvo nustatyti dar trys asmenys, kurie neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, be to, teisiamajame posėdyje prokuroras pripažino, kad šio nuteistojo suteikta informacija padėjo nustatyti tam tikrus realybėje egzistuojančius konspiracijos būdus, specialiai naudojamas mobiliąsias programėles, būdus ir metodus, o ši informacija policijos pareigūnams turės didelę vertę ir ateityje tiriant panašaus pobūdžio nusikaltimus; Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 382- 1076/2018 – nuteistasis įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų dar neturėdamas aiškaus, konkretizuoto plano, kaip jas paleisti į apyvartą, tai teismas įvertino kaip menkesnį veikos pavojingumą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje L. L. disponuoti kiekiai (didelis ir laibai didelis sintetinių kanabinoidų) draudžiamos medžiagos abiem atvejais buvo išplatinti, ir ne tik NVIV dalyviui, bet ir kitiems asmenims); be to, minimoje byloje nuteistojo apeliacinis skundas, švelninti jam dar labiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo atmestas.

K. K. gynėjas akcentuoja ir tai, kad draudžiamos medžiagos išplatinimo faktas K. K. veiksmuose nors ir nustatytas, tačiau jo veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip sistemingi, o greičiau – kaip atsitiktiniai (dalis draudžiamos medžiagos įsigyta savo reikmėm, K. K. neieškojo aktyviais veiksmais pirkėjų, nesiekė užsiimti tik draudžiamos medžiagos prekyba, jam inkriminuoti veiksmai trūko trumpą laiką 2018 m. gruodį – 2019 m. gegužę), be to, tik jo dėka buvo išaiškintos ne tik jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, bet ir nauji nusikaltimai, kurie teisėsaugos pareigūnams nebuvo žinomi, o tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija šiuos argumentus taip pat atmeta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad K. K. disponavo įvairių rūšių draudžiamomis medžiagomis, jis išplatino tiek psichotropinę, tiek narkotinę medžiagas ir tai buvo ne vienetinei ar atsitiktiniai veiksmai, jo nusikalstami veiksmai tęsėsi beveik pusę metų, ir nors įstatymas (BK 260 straipsnis) nenumato sistemingumo, kaip kvalifikuojančio požymio, teismas pagrįstai į tai atsižvelgė, kaip į aplinkybę, rodančią asmens pavojingumą, bei parinko K. K. bausmės rūšį, susijusią su realiu laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad buvo nustatyti penki draudžiamų medžiagų išplatinimo atvejai, kitų byloje nustatytų aplinkybių (K. K. pripažino, kad skiedė įsigytą draudžiamą medžiagą, o tai rodo pasiruošimą būtent pardavimui ir patvirtina veiksmus, reikšmingus pardavimui ir ruošimuisi jam) kontekste, paneigia K. K. gynybos teiginius, kad šio nuteistojo byloje nustatyti nusikalstami veiksmai buvo atsitiktiniai. Įrodžius byloje K. K. turėjus tikslą disponuotas draudžiamas medžiagas (psichotropines ir narkotines) platinti, šiuo konkrečiu atveju terminas, kiek neteisėti veiksmai tęsėsi, jų pavojingumo nepaneigia. Be to, kaip jau buvo pasisakyta pirmiau – išplatintas psichotropinės medžiagos (5-fluoro-MDMB-PICA) kiekis, nors ir per labai trumpą laikotarpį (R. U. ir D. M. draudžiama medžiaga buvo išplatinta per tris kartus, skirtingu laiku, bet tą pačią dieną – 2019 m. gegužės 7 d.) visgi buvo didelis, o tai užtraukia atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijos laisvės atėmimo žemutinė riba prasideda nuo aštuonerių metų.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir nuteistojo K. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, jog jis padėjo išaiškinti naujas, ikiteisminio tyrimo institucijoms iki tol nežinomas, nusikalstamas veikas. Sutiktina, kad K. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė reikšmingas aplinkybes tiek dėl L. L., tiek ir dėl T. S. bei M. Š.. Šie parodymai leido, taikant procesines prievartos priemones, surinkti svarbius duomenis bei pareikšti kaltinimus minėtiems asmenims, tačiau, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, tokie K. K. parodymai yra susiję su aplinkybėmis, iš kur jis pats įsigijo draudžiamas medžiagas, kurios buvo rastos jo gyvenamojoje vietoje. Todėl šios aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui pripažinti K. K. atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei kaltinamasis padėjo išaiškinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis. Tas pačias aplinkybes vertinti, kaip rodančias mažesnį nuteistojo K. K. asmenybės pavojingumą ir dar kartą jas pripažinti atsakomybę lengvinančiomis BK 59 straipsnio 2 dalies kontekste, nėra teisinio pagrindo. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, tačiau BK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia ir tokią aplinkybę, kuri nenurodyta BK 59 straipsnio 1 dalyje.

K. K. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, t. y. K. K. disponuotų ir išplatintų draudžiamų medžiagų rūšis ir kilmė, taip pat nėra pagrindas jo veikas vertinti kaip mažesnio pavojingumo. Tokie apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos politikai, išdėstytai Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018– 2028 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765, tiek ir Lietuvoje taikomam visiškos netolerancijos disponavimui bet kokios rūšies narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis principui. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymų leidėjas konkrečių narkotinių/psichotropinių medžiagų pavojingumą įvertino nustatydamas skirtingas kiekvienos jų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio ribas. Apie tai yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019 .

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, tiek K. K. (2 nusikalstamos veikos), tiek M. Š. (1 nusikalstama veika) iš BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų trejų alternatyvių bausmių (bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų) parinko arešto bausmę. Apeliantai taip pat nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdami, kad tokia bausmės rūšis nuteistiesiems K. K. ir M. Š. yra per griežta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartas šiame procesiniame sprendime, taip pat tai, jog K. K. nusikalto būdamas teistu, o M. Š., kuris praeityje buvo neteistas, visgi jo padarytas nesunkus nusikaltimas, laike įvykdytas tuo pačiu metu, kaip ir labai sunki nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. realia sutaptimi, todėl pirmosios instancijos teismo abiem nuteistiesiems už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytas veikas parinktos arešto bausmės ir jų dydžiai (mažesni nei įstatymo (BK 49 straipsnio 3 dalis) sankcijoje numatytas vidurkis) yra ir protinga, ir teisinga. Ją keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl kitų klausimų

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvo nuspręsta konfiskuoti iš T. S. 3 925,51 Eur, kaip gautus iš nusikalstamos veikos. Taip pat šiuo nuosprendžiu iki jo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos šioms lėšoms buvo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2013 m. gruodžio 7 d., buvo gauti duomenys, jog T. S. 2023 m. lapkričio 2 d. mirė. Atsižvelgus į T. S. gynėjo prašymą bei tai, kad mirusiojo artimieji nepageidavo siekti pastarojo reabilitavimo baudžiamajame procese, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį dėl T. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis panaikino ir šioje dalyje baudžiamąjį procesą T. S. nutraukė.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad proceso pabaiga negali būti pagrindas turtui, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Teismų praktikoje pasisakyta, jog turto konfiskavimas gali būti taikomas tiek priėmus apkaltinamąjį, tiek išteisinamąjį nuosprendžius, tiek ir tais atvejais, kai asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2005). Nutraukiant procesą BPK 3 straipsnyje numatytais pagrindais, BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis, t. y. kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog T. S. priklausiusios lėšos – 3 925,51 Eur, rastos ir paimtos suėmimo metu – 2019 m. rugsėjo 29 d., atliekant pastarojo kratą (t. 19, b. l. 34–35, 71–72, 74), yra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl yra nustatytas BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindas taikyti turto konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. K., nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Aivaro Škėmos, nuteistojo K. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo, nuteistojo L. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti mirusiam T. S. priklausiusias lėšas – 3 925,51 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir penkiasdešimt vieną euro centą) valstybės nuosavybėn kaip nusikaltimo padarymo rezultatą.