Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.3; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.5; 2.4.6.4.2 (S)

2022 m. spalio 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. balandžio 2 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotas A. M. automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti A. M. pinigai: gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti 9 345 Eur; automobilyje „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti 3 100 Eur; deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kratos metu pašto dėžutėje rasti 1 920 Eur. Šiam A. M. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. sausio 13 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo 31 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 2 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. P. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti A. P. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti 3 925 Eur. Šiam A. P. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, o būtent: 2021 m. sausio 14 d. būdamas iš anksto susitaręs su nenustatytais asmenimis įgyti narkotinių medžiagų, nuvyko į iš anksto sutartą vietą – miško kelią, esantį (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kur neteisėtai įgijo labai didelį – 16 478 kg narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) kiekį, supakuotą į 42 vnt. vakuuminių pakuočių ir sudėtą į du sportinius krepšius, kuriuos nenustatytas bendrininkas įdėjo į jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, po ko A. M. šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė ir gabeno šio automobilio salone ant galinės sėdynės, kol 2021 m. sausio 14 d. 12.25 val., prie jo močiutei B. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie automobilio kratos metu salone ant galinės sėdynės rado ir paėmė labai didelį – 16 478 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį.

2. Be to, A. M. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė narkotines medžiagas, o būtent: ne vėliau kaip 2021 m. sausio mėnesį, iš nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 250 g kanapių (antžeminių dalių), kurias (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, pardavė nenustatytam asmeniui už 1 920 Eur piniginį atlygį, kuris buvo paliktas A. M. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje esančioje pašto dėžutėje, pažymėtoje Nr. 12, kurį 2021 m. sausio 14 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 13 d. iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, A. M. neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos, ne mažiau nei 300 g kanapių (antžeminių dalių), taip pat tą pačią dieną iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, ne mažiau nei 1 400 g kanapių (antžeminių dalių), po ko šį bendrą narkotinių medžiagų kiekį – 1 700 g kanapių (antžeminių dalių), nugabeno į savo močiutei B. M. priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), esančių dirbtuvių antrąjį aukštą, kur tą pačią dieną dalį narkotinės medžiagos – 500 g kanapių (antžeminių dalių) pasvėrė ir supakavo į 5 vnt. plastikinių paketų, po 100 g kanapių (antžeminių dalių), ir paslėpė jam priklausančiame automobilyje „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje bei laikotarpiu nuo 21.00 iki 21.30 val. šiuo automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), kur susitikęs su A. P., neteisėtai pardavė šiam 500 g kanapių (antžeminių dalių) už piniginį atlygį – 3 100 Eur sumą, kurią 2021 m. sausio 14 d. kratos metu automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusias narkotinės medžiagos dalis – 925,638 g kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo močiutei B. M. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), esančių dirbtuvių antrame aukšte, bei 0,304 g kanapių (antžeminių dalių) nugabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir laikė jas iki kol 2021 m. sausio 14 d. kratų, atliktų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas ir jas pardavė ar kitaip išplatino, o būtent: 2021 m. sausio 13 d., su A. M. tarpusavyje bendraudamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant šifruoto ryšio programėlę „Wickr“, susitarė susitikti su A. M. prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgyti iš pastarojo narkotinės medžiagos – 500 g kanapių (antžeminių dalių), po ko 2021 m. sausio 13 d. nuo 21.00 iki 21.30 val. automobiliu „Mercedes–Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise priklausančiu S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), kur susitikęs su A. M. iš pastarojo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už piniginį atlygį – 3 100 Eur sumą, neteisėtai įgijo 500 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 5 vnt. plastikinių paketų, po 100 g kanapių (antžeminių dalių), kurias A. M. neteisėtai atgabeno automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko A. P. neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – 500 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), jas neteisėtai laikė ir pardavė už piniginį atlygį bei kitaip išplatino nenustatytiems asmenims.

4. Be to, A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas, kurias nugabeno ir savo gyvenamojoje vietoje – buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje neteisėtai laikė – bespalvį plastikinį paketą su narkotine medžiaga – 189,160 g kanapių (antžeminių dalių), bespalvį plastikinį paketą su narkotine medžiaga – 85,680 g kanapių (antžeminių dalių), bespalvį plastikinį paketą su narkotine medžiaga – 197,19 g kanapių (antžeminių dalių), bespalvį plastikinį paketą su narkotine medžiaga – 0, 144 g kanapių (antžeminių dalių), baltos spalvos voką su susmulkintu augalinės kilmės medžiagų mišiniu – 4,761 g, kuriame rasta psichotropinės medžiagos – 0, 492 g tetrahidrokanabinolio, bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su susmulkintu augalinės kilmės medžiagų mišiniu – 3,173 g, kuriame rasta psichotropinės medžiagos – 0,185 g tetrahidrokanabinolio, bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su užrašu ,,Slim Filters“ su susmulkintu augalinės kilmės medžiagų mišiniu – 7,934 g, kuriame rasta psichotropinės medžiagos – 0,386 g tetrahidrokanabinolio, viso bendrą narkotinės medžiagos – 472,174 g kanapių (antžeminių dalių) kiekį ir bendrą augalinės kilmės medžiagų mišinio (kanapės (antžeminės dalys) ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga) kiekį – 15,868 g, kurio ekstraktų sudėtyse yra nikotino ir kanapių kanabinoidų – kanabidiolio, delta-9-tetrahidrokanabinolio ir kanabinolio, kuriame rastas bendras psichotropinės medžiagos – 1,063 g tetrahidrokanabinolio kiekis, iki kol 2021 m. kovo 31 d., 08.40 val. kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui tokio prašymo netenkinus – paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat nuteistasis prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuoti jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti 9 345 Eur, iš jo konfiskuojant 6 000 Eur, o 3 345 Eur jam grąžinant.

5.1. Nuteistojo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje jo atžvilgiu nepagrįstai nepritaikytos BK 39¹ straipsnio nuostatos, numatančios galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. A. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jo parodymų dėka teisėsaugos institucijoms buvo suteikta galimybė išaiškinti organizuotos grupės, o galbūt ir nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus (žr. t. 10, b. l. 28). Be to, vadovaudamasis skundžiamo nuosprendžio motyvais, apeliantas teigia, kad, nustačius minėtus asmenis bei surinkus įrodymus apie jų padarytas sunkesnes nusikalstamas veikas, būtų buvęs pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, kaip asmenį aktyviai padėjusį atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad tai nebuvo padaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl to, kad ikiteisminio tyrimo institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, nesurinko įrodymų apie nurodytų asmenų dalyvavimą ne tik šioje byloje nagrinėjamose nusikalstamose veikose, bet ir galimai veikiant organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime padarytose nusikalstamose veikose – tik patraukė juos atsakomybėn už gerokai lengvesnes nusikalstamas veikas. Nuteistasis nesutinka su teismo pozicija, kad įstatymas nenumato galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės minėto straipsnio pagrindu, jei asmenys, apie kuriuos kaltinamasis davė parodymus aktyviai bendradarbiaudamas su teisėsauga, nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių. Vadovaudamasis skunde pateikiamomis skirtingų Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų nuostatomis bei aktualia teisės doktrina, apeliantas teigia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalį pakanka aktyvios kaltinamojo pagalbos, t. y. pastangų padėti, neatsižvelgiant į tai, ar buvo atskleistos kitų organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytos nusikalstamos veikos. Jei tyrimo pareigūnams būtų pavykę tinkamai pasinaudoti jo suteikta informacija, ar tyrimą kontroliuojantis prokuroras būtų nusprendęs asmenų, apie kuriuos jis davė parodymus, atžvilgiu surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti nagrinėti teismui, tokiu atveju jo teisinė padėtis būtų visai kitokia. Apelianto įsitikinimu, jei veikos būtų ištirtos tinkamai, neabejotina, kad kiti asmenys būtų patraukti atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis veikiant organizuotoje grupėje. A. M. teigimu, ikiteisminis tyrimas minėtų asmenų atžvilgiu gali būti bet kada atnaujintas, o tokiu atveju jo parodymai vėl gali tapti aktualūs. Be to, nuteistojo įsitikinimu, jis neturi pareigos rinkti įrodymų ir jo galimybės tai daryti yra apribotos, tačiau pats padarė viską kas buvo jo valioje, o tolesni tyrimo pareigūnų veiksmai ir tų veiksmų rezultatas nuo jo valios nepriklausė. Apibendrindamas tai, kas minėta, ir vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad „teismo nuomone, pagal pateiktus A. M. duomenis ikiteisminio tyrimo institucijai buvo suteikta galimybė išaiškinti organizuotos grupės, o galbūt ir nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus“, nuteistasis mano, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu.

5.2. Apeliantas mano, kad įvertinus aptartą jo indėlį išaiškinant kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, jam buvo paskirta per griežta bausmė. A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad tyrimo pareigūnams paaiškino ir pateikė daugiau informacijos nei ji buvo būtina jam pareikštiems įtarimams patvirtinti – jis nurodė iš kur buvo įgyjamos kanapės, kaip viskas buvo organizuojama ir vykdoma, su kuo buvo bendradarbiaujama, taip pat nurodė konkrečius asmenis ir jų buvimo vietas. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas pareigūnas D. S. (D. S.) patvirtino, kad jo pagalba buvo itin reikšminga, jog jis (A. M.) pats prašė jį apklausti ir norėjo suteikti visą galimą informaciją. Būtent dėl išsamių jo parodymų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai kitų asmenų, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, atžvilgiu. Apelianto teigimu, tik po jo parodymų buvo sulaikytas ir nuteistasis A. P., apie kurio nusikalstamas veikas iki tol nebuvo žinoma. Nuteistojo įsitikinimu, toks jo ryžtas bendradarbiauti su pareigūnais leidžia neabejotinai konstatuoti, kad jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra neproporcingai didelė – netgi prokuroras siūlė jam skirti švelnesnę bausmę. Atliekant tokią bausmę, jam gali būti kerštaujama, todėl laisvės atėmimas reikštų didelę riziką jo sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgdamas į visa tai, apeliantas teigia, kad jam paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis yra akivaizdžiai per didelis bei, kad jo atžvilgiu gali būti taikomos tiek BK 54 straipsnio 3 dalies, tiek BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmės rūšis.

5.3. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė konfiskuoti visus jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kratos metu rastus pinigus, t. y. 9 345 Eur. Anot nuteistojo, teismas, nuspręsdamas konfiskuoti visus jo gyvenamojoje vietoje rastus pinigus, vadovavosi prielaida, kad visi šie pinigai yra nusikalstamų veikų rezultatas. Nuteistasis teigia, kad dalis šių pinigų – apie 6 000 Eur – buvo gauti iš narkotinių medžiagų prekybos, o kita dalis – 3 345 Eur, gauti verčiantis prekyba kriptovaliutomis, taip pat buvo oficialios jo darbinės pajamos ir sugyventinės R. A. tėvų siųsti pinigai už buto nuomą. Liudytoja R. A. paaiškino, kad jos tėvai kas mėnesį į jo (A. M.) sąskaitą pervesdavo 130 Eur arba šiuos pinigus sugyventiniui ji perduodavo pati; apelianto teigimu, jo sugyventinė patvirtino ir jo parodymus apie iš kitokios jo vykdytos teisėtos veiklos gautus ir minėtame bute laikytus pinigus. Apie tai, kad jis užsiėmė prekyba kriptovaliutomis, galima spręsti ir iš kitų daiktų, kurie buvo rasti to paties buto kratos metu. Pasak apelianto, visi minėti duomenys patvirtina, kad jis turėjo pajamų ne tik iš nusikalstamų veikų, o nuoširdūs jo parodymai dėl rastų pinigų kilmės nėra paneigti. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių atidžiai neišnagrinėjo ir vadovavosi tik prielaidomis. Vadovaudamasis tuo ir in dubio pro reo (lot. visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai) principo nuostatomis, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konfiskuoti tik dalį minėtame bute rastų pinigų, t. y. 6 000 Eur, o likę 3 345 Eur turi būti jam grąžinti.

6. Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas R. Gudašius apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti ir, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Gynėjas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prašo minėtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. P. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, jam paskirti intensyvią priežiūrą, įpareigoti būti namuose nuo 20.00 iki 6.00 val., uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaudamasis BK 71 straipsniu, gynėjas taip pat prašo A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jei apeliacinės instancijos teismas neįžvelgtų pagrindo jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei A. P. paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusias švelnesnes bausmes. Taip pat nuteistojo A. P. gynėjas prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį jo ginamojo gyvenamojoje vietoje rastų pinigų bei pastarajam grąžinti 2 740 Eur sumą. Likusią nuosprendžio dalį apeliantas prašo palikti galioti nepakeistą.

6.1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai A. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę bei konfiskavo visus jo gyvenamojoje vietoje rastus pinigus. Todėl teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktas).

6.2. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su teismo nuosprendžiu A. P. paskirta bausme, nurodoma, kad A. P. atžvilgiu turėjo būti pritaikytos BK 62 straipsnio 1-2 dalių ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir už abu inkriminuojamus nusikalstamus paskirtos švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės.

6.2.1. Pasak gynėjo, A. P. nuo tyrimo pradžios davė išsamius ir nuoseklius parodymus bei pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nei tikslus nuteistojo 2021 m. sausio 13 d. disponuotas narkotinių medžiagų kiekis, nei šios medžiagos sudėtis (koncentracija), nes tyrimo metu šios medžiagos nebuvo rastos. Apelianto teigimu, kaltinimas dėl 2021 m. sausio 13 d. įvykdytos veikos A. P. buvo grindžiamas tik jo paties ir nuteistojo A. M. parodymais, o tai rodo, kad A. P. padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą.

6.2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas niekaip neįvertino aplinkybės, kad į nuteistojo butą 2021 m. kovo 31 d. atvykusiems daryti kratą pareigūnams A. P. pats pateikė narkotines medžiagas ir kitus daiktus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (t. 4, b. l. 80–86). Teisiamajame posėdyje apklaustas pareigūnas D. S. taip pat nurodė, kad A. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios bendradarbiavo su pareigūnais, atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir gailėjosi ją padaręs.

6.2.3. Teismo išvada, kad A. P. nepadėjo išaiškinti jam inkriminuojamų nusikaltimų, nes nenurodė asmenų, iš kurių įgijo narkotikus ir kuriems jų pardavė, yra nepagrįsta. Gynėjo teigimu, iš A. P. negalima reikalauti neįmanomų dalykų – proceso metu jis nuosekliai nurodė, kad nepažįsta asmenų, iš kurių įgijo narkotines medžiagas ir kuriems jas realizavo, išskyrus nuteistąjį A. M.. Jo ginamasis su nenustatytais asmenimis bendravo per „Wickr“ programėlę, todėl tikslesnių duomenų pateikti neturi galimybės. Be to, byloje nėra nustatyta, kad A. P. žinojo, tačiau sąmoningai slėpė šiuos asmenis.

6.2.4. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. P. taip pat neįvertino ir nepasisakė dėl kitų reikšmingų aplinkybių, t. y. kad: a) nuteistasis yra vienintelis asmuo galintis pasirūpinti savo močiute, kuriai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir kuri gyvena netoli jo; b) byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas padarius nusikaltimus ir nuoširdus gailestis dėl to), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta; c) jis turi verslo vadybos bakalauro laipsnį, dirba pardavimų vadybininku, darbovietės yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai bei šiuo metu papildomai mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės; d) jis dalyvauja (duomenys neskelbtini) klubo veikloje, sportuoja, dalyvauja organizuojant vaikų vasaros stovyklas; e) nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar priimta apkaltinamųjų nuosprendžių kitose bylose. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad A. P. anksčiau teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes teistumas už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą jau yra išnykęs. Nuteistojo gynėjo teigimu, visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. P. inkriminuotas disponavimas narkotinėmis medžiagomis nebuvo jo gyvenimo tikslas ar pragyvenimo šaltinis. Nuteistasis yra puikus darbuotojas, aktyvus sportininkas ir visuomenės narys, kuris kritiškai įvertino savo ankstesnį elgesį ir dėl to padarė atitinkamas išvadas bei teismui pasižadėjo laikytis įstatymų.

6.2.5. Apeliantas pažymi, jog ir valstybinį kaltinimą nagrinėjamoje byloje palaikęs prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad A. P. padėjo išaiškinti nusikaltimų padarymo aplinkybes. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistųjų parodymai ne tik padėjo įrodyti jų pačių padarytas veikas, tačiau užkirto kelią prekybai narkotikais bei jų pagrindu pareigūnams pavyko užkirsti kelią bei išardyti tam tikrą prekybos šiomis medžiagomis tinklą. Minėtų argumentų kontekste apeliantas pažymi, kad prokuroras A. P. prašė skirti galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prokuroro argumentus ir prašymus.

6.2.6. Atsižvelgdamas į tai, kas minėta apeliantas teigia, kad byloje yra pagrindas A. P. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas. Jei apeliacinės instancijos teismas neįžvelgtų pagrindo taikyti minėtas BK nuostatas, apelianto įsitikinimu, visos minėtos aplinkybės sudaro pagrindą A. P. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes šioje situacijoje realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam prieštarautų teisingumo principui – bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne nei sankcijoje numatyta bausmės rūšimi.

6.3. A. P. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo ginamojo atžvilgiu netinkamai pritaikė ir BK 72 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, nes nepagrįstai konstatavo, kad jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti 3 925 Eur buvo gauti nusikalstamu būdu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokios piniginės sumos teisėto įgijimo A. P. negalėjo patvirtinti. Gynėjo teigimu, tai yra tik teismo prielaidos, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, be to, ne A. P. privalo įrodyti, kad kratos metu pas jį rasti pinigai buvo uždirbti legaliai, o valstybinis kaltintojas privalėjo surinkti duomenis, iš kurių akivaizdžiai matytųsi, kad kratos metu pas A. P. gyvenamojoje patalpoje rasti pinigai buvo gauti realizuojant narkotines medžiagas. A. P. dirba, o jo mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 850 – 1 100 Eur; be to, nuteistasis gyvena jo tėvo žmonai priklausančiame bute ir nemoka nuomos mokesčio. Apeliantas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių duomenų apie A. P. gaunamas pajamas. Pats A. P. proceso metu nuosekliai teigė iš nusikalstamos veikos uždirbęs tik 1 185 Eur ir šie jo teiginiai byloje liko nepaneigti. Kratos metu iš A. P. buvo paimti viso 3 925 Eur, o pagal byloje nustatytas aplinkybes, konfiskuoti buvo galima tik 1 185 Eur sumą, todėl likusi rastų pinigų dalis – 2 740 Eur – jam turi būti grąžinta.

7. Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo A. P. gynėjo paduotą apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies bei pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl turto konfiskavimo, taip kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kitus apeliantų prašymus prokuroras prašė atmesti kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. M. ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato R. Gudašiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. M. ir A. P. padarytas veikas, tačiau nuteistiesiems paskyrė neteisingas ir neproporcingas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino aplinkybę – veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, kuri yra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymis ir atskirai, kaip sunkinanti aplinkybė, negali būti vertinama (BK 60 straipsnio 2 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su dalies nuteistųjų turto konfiskavimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja baudžiamajam įstatymui – todėl teismo nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai).

9. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės klausimai, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų – dėl BK 39¹ straipsnio nuostatų taikymo A. M. atžvilgiu, nuteistiesiems paskirtų bausmių ir jų turto konfiskavimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo A. M. skundo argumentų, susijusių su BK 39¹ straipsnio taikymu

10. BK 39¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

11. Apelianto įsitikinimu, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalį pakanka aktyvios kaltininko pagalbos atskleidžiant kitų organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar dėl šios pagalbos realiai pavyko atskleisti kitų organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Apelianto įsitikinimu, A. M. pagalba pareigūnams buvo pakankama siekiant atskleisti organizuotos grupės arba netgi nusikalstamo susivienijimo narių veikas, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas (žr. t. 10, b. l. 28), tačiau to padaryti nepavyko dėl tyrimo pareigūnų kaltės.

12. Minėtų argumentų kontekste teisėjų kolegija sutinka, kad teismų praktikoje iš tiesų gali susiklostyti faktinės aplinkybės, kurios gali sudaryti pagrindą įtariamojo (kaltinamojo) atžvilgiu taikyti BK 39¹ straipsnio nuostatas, net ir tais atvejais, kai dėl organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, kurių veikloje dalyvavo įtariamasis (kaltinamasis), padarytų nusikalstamų veikų nėra priimto atitinkamo teismo nuosprendžio; visgi nagrinėjamoje byloje tokios faktinės aplinkybės nėra nustatytos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis A. M., priešingai nei nurodoma BK 39¹ straipsnio nuostatose, niekada nebuvo įtariamas arba kaltinamas dalyvavęs organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje ir (arba) priklausęs nusikalstamam susivienijimui. Be to, nors A. M. pagalba nustatant asmenis, kurie disponavo narkotinėmis medžiagomis, tyrimui buvo reikšminga ir naudinga, nuteistojo pateikti duomenys nesudarė pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimai veikusios organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, kuriems priklausė kokie nors kiti asmenys – jo pagalba buvo reikšminga atskleidžiant atskirų asmenų vienasmeniškai padarytas nusikalstamas veikas (žr. t. 9, b. l. 145–155). Todėl nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti visi įstatyme numatyti pagrindai, kuriems esant, bent jau būtų galima svarstyti A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį klausimą.

13. Darydama tokias išvadas teisėjų kolegija negali vadovautis jokiais deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais apie galimą kitų, be kita ko, ir nurodytų pirmosios instancijos teismo, asmenų dalyvavimą tariamoje organizuotoje grupėje arba nusikalstamame susivienijime, nes tokios aplinkybės nei šioje byloje, nei kitose bylose nėra nustatytos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, jog „<...> pagal pateiktus A. M. duomenis ikiteisminio tyrimo institucijai buvo suteikta galimybė išaiškinti organizuotos grupės, o galbūt ir nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus. <...> Tačiau tas nebuvo padaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. M., t. y. dėl to, kad ikiteisminio tyrimo institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, nesurinko įrodymų apie nurodytų asmenų dalyvavimą ne tik šioje byloje padarytose veikose, bet ir galimai organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime – tik patraukė juos atsakomybėn už gerokai lengvesnes nusikalstamas veikas.“ (skundžiamo nuosprendžio 25 l.), yra nesuderinami su esminių baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso teisės principų reikalavimais bei pažeidžia kitų, skundžiamame nuosprendyje tiksliai įvardintų asmenų, nekaltumo prezumpciją. Tokie teismo teiginiai, tėra niekuo nepagrįstos prielaidos ir leidžia spręsti apie kitose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nuteistų asmenų dalyvavimą tam tikros menamos organizuotos grupės arba nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies šalintini.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

14. Apeliantai nesutinka su A. M. ir A. P. paskirtomis bausmėmis ir teigia, kad jiems paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos – nagrinėjamoje byloje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir (ar) BK 62 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, nuteistiesiems gali būti skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

15. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

16. BK 260 straipsnio 1–3 dalių sankcijose įtvirtinta alternatyvų neturinti bausmės rūšis – laisvės atėmimas: BK 260 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, BK 260 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų; BK 260 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Apygardos teismas A. M. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė 4 metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taipogi taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Minėtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir teismas A. M. paskyrė galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. A. P. teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2021 m. sausio 13 d. nusikalstama veika) paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2021 m. kovo 31 d. nusikalstama veika) – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Minėtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir teismas A. P. paskyrė galutinę subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

17. Nuteistasis A. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą labai sunkų ir vieną baigtą sunkų nusikaltimus, o nuteistasis A. P. – taip pat veikdamas tiesiogine tyčia, du baigtus sunkius nusikaltimus, kurie visi yra susiję su siekiu įgyti neteisėtos turtinės naudos. Apygardos teismas nustatė vieną nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jų prisipažinimą padarius nusikaltimus ir nuoširdžią atgailą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pripažino vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog inkriminuotas veikas jie padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Iš A. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje neteistas (t. 7, b. l. 187–188), administracine tvarka baustas išimtinai tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 7, b. l. 189–194). A. M. yra jauno amžiaus (veikos padarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, o šiuo metu jam – (duomenys neskelbtini) metai), dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. ne tik nuosekliai nuo pat pirmosios apklausos prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir dėl jų gailėjosi, tačiau ir aktyviai padėjo tyrimui bei bendradarbiavo su pareigūnais, kas žymiai prisidėjo prie to, jog buvo nustatyti dar trys asmenys, kurie neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – be kita ko, ir nuteistasis A. P.. Apie tokią nuteistojo pagalbą tyrimui pirmosios instancijos teisme nurodė tiek liudytojas pareigūnas D. S., tiek valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Be to, teisiamajame posėdyje prokuroras pripažino, kad A. M. suteikta informacija padėjo nustatyti tam tikrus realybėje egzistuojančius konspiracijos būdus, specialiai naudojamas mobiliąsias programėles, būdus ir metodus, o ši informacija policijos pareigūnams turės didelę vertę ir ateityje tiriant panašaus pobūdžio nusikaltimus (t. 9, b. l. 163). Taigi iš minėtų aplinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas A. M. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę buvo pagrįstas ir teisingas – šioje situacijoje išties egzistavo išimtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nukrypti nuo aktualių straipsnių sankcijose numatytų bausmių dydžių.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, sutinka su nuteistojo A. M. pozicija, kad jam paskirta bausmė, net ir teismui pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, išlieka per griežta. Pirmiausia, svarbu pažymėti, jog skirdamas bausmę A. M. teismas, neturėdamas tam teisėto pagrindo, konstatavo ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog inkriminuotas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra susijusios su savanaudiškomis paskatomis – jos paprastai yra padaromos turint tikslą platinti narkotikus ir būtent šis veikos požymis jas skiria nuo panašių nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnyje (BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika gali būti padaroma ir nesant platinimo požymio, t. y. vien dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o šių medžiagų platinimas tiesiogiai nurodytas kaip alternatyvus šios veikos požymis). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino požymį, kuris jau yra įtvirtintas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtyse, ir taip nepagrįstai pasunkino jo teisinę padėtį. Taigi, vien tokiu būdu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas nulėmė tai, kad A. M. buvo paskirta per griežta bausmė. Nagrinėjamu atveju, net ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikęs prokuroras siūlė A. M. skirti švelnesnę bausmę bei neįžvelgė byloje jokių nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Turėdama omenyje tai, o taip pat atsižvelgdama į jauną nuteistojo amžių, ankstesnių teistumų nebuvimą, jo pagalbą bei bendradarbiavimą tyrimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta bausmė turi būti švelninama, tačiau tai turi būti daroma nekeičiant teismo sprendimo dėl teisingai parinktos bausmės rūšies – laisvės atėmimo.

20. Byloje nustatyta, kad A. M. padarė kelis pavojingus nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu, pas jį buvo rastas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, žymios grynųjų pinigų sumos, kurių didžioji dalis, paties nuteistojo teigimu, buvo įgyta iš narkotikų platinimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien jau šios aplinkybės byloja apie poreikį siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, A. M. atžvilgiu taikyti rimtas ir efektyvias sankcijas. Turint omenyje ir paties A. M. parodymus apie tai, už kokias dideles sumas jis įgydavo narkotikų tolesniam platinimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant sulaikyti asmenis nuo panašių nusikaltimų darymo, nuteistojo atžvilgiu turi būti skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamoje situacijoje A. M. neskiriant laisvės atėmimo bausmės, būtų formuojama teisinėje valstybėje negalima praktika, kai didelius pelnus iš prekybos visuomenei itin pavojingomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis gaunantys asmenys, pripažinę savo kaltę dėl padarytų sunkių nusikalstamų veikų bei suteikę pagalbą apie panašias ar mažiau pavojingas veikas galėtų nepagrįstai tikėtis, jog jų atžvilgiu visais atvejais bus besąlygiškai taikomos išimtinės teisės aktų nuostatos, leidžiančios išvengti nuo nusikalstamo elgesio realiai atgrasančios ir adekvačios bausmės. Tokia situacija nesuderinama nei su teisingumo principų reikalavimais, nei su kitų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimu, todėl teisėjų kolegija nesutinka su gynybos argumentais, kuriais bandyta įtikinti teismą, jog nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra neteisingas ir reikštų reikšmingos nuteistojo pagalbos teisėsaugai ignoravimą bei sumenkinimą. Nuteistojo vaidmuo atskleidžiant nusikalstamas veikas teismų praktikoje vertinamas individualiai, kaskart atsižvelgiant tiek į jo veikos pavojingumą, tiek į jo suteiktos pagalbos pobūdį ir reikšmę. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai kaltininkui buvo inkriminuojami tos pačios rūšies nusikaltimai ir kuris suteikė platesnio pobūdžio pagalbą tyrimui nei A. M. (pvz., sutiko dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, padėjo atskleisti pavojingesnius nusikaltimus ir pan.), tačiau ir tokiems asmenims skiriamos pakankamai griežtos bausmės, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-245-449/2021). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje bausmėms tikslams pasiekti A. M. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau, dėl priežasčių, kurios, be kita ko, minėtos ir šio teismo sprendimo 19 pastraipoje, savo dydžiu ne tokią griežtą, kokią ją nustatė pirmosios instancijos teismas.

21. Atsižvelgiant į visa tai, šioje byloje už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. M., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikslinga skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Minėtos veikos padarytos esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl, atsižvelgus į jau minėtus A. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnių teistumų nebuvimą ir nuoširdžią jo atgailą, taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas ir prie 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pridėtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, dalis, ir galutinė subendrinta bausmė A. M. nustatytina 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

22. Iš A. P. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas vienąkart, tačiau šis teistumas yra išnykęs. Vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu A. P. buvo pripažintas kaltu padaręs savo pobūdžiu panašią nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (disponavimas nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu neturint tikslo platinti) ir už tai jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė (kaip atlikęs bausmę iš probuojamųjų asmenų registro jis išregistruotas 2018 m. liepos 10 d.; t. 8, b. l. 72–73). A. P. praeityje baustas ir administracine tvarka. Be kita ko, nuteistasis baustas už tai, kad 2 kartus – 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. viešoje vietoje be gydytojo paskyrimo rūkė kanapes (t. 8, b. l. 74–78). Taigi net ir turint omenyje, kad A. P. negali būti laikomas teistu, iš jį charakterizuojančių duomenų akivaizdu, kad jis jau ne pirmą kartą disponuoja narkotinėmis medžiagomis, o jo veikimas, nepaisant atliktos viešųjų darbų bausmės ir paskirtų administracinių nuobaudų, šioje srityje tampa vis pavojingesnis – nagrinėjamoje byloje jis pripažintas kaltu už disponavimą didesniais kanapių kiekiais, be to, turint tikslą jas platinti. Tokia nuteistojo charakteristika sudaro pagrindą jo atžvilgiu, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, taikyti rimtas poveikio priemones. Kita vertus, byloje yra ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų: A. P. yra jauno amžiaus (veikos padarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, o šiuo metu jam – (duomenys neskelbtini) metai), dirba (darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai), studijuoja, aktyviai sportuoja; byloje yra pateikta pažyma, kad A. P. kreipėsi į gydytojus dėl narkotikų vartojimo problemos ir gydytojai pastebėjo visišką jo remisiją (t. 9, b. l. 106–111). Be to, A. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, išreiškė dėl to nuoširdų gailestį bei padėjo pareigūnams minėtas veikas išaiškinti (tai teisiamajame posėdyje pripažino tiek pareigūnas D. S., tiek prokuroras), nors jo pagalba tyrimui nebuvo tokia reikšminga kaip A. M. Taip pat sutiktina su nuteistojo gynėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad A. P. kratų metu parodė, kur laikomi narkotikai, o taip pat, jog teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad nuteistasis nenurodė asmenų, kuriems platino narkotikus, nes ši aplinkybė yra už jam pareikšto kaltinimo ribų (iš bylos duomenų matyti, kad ir A. M. apie su jo vykdoma neteisėta veikla susijusius asmenis apibūdino bendrais bruožais ir nežinojo tikslių jų vardų bei kitų asmens duomenų).

23. Įvertinusi A. P. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo atžvilgiu nėra tikslinga taikyti BK 62 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalies nuostatas. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. P. atveju net neegzistuoja visos formalios įstatyme apibrėžtos minėtų normų taikymui būtinos sąlygos. BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, o A. P. buvo sulaikytas jau ikiteisminio tyrimo institucijoms turint duomenų apie galimai jo padarytus nusikaltimus. Antai, būtent nuteistasis A. M. nurodė A. P. kaip asmenį, kuriam pardavė narkotinių medžiagų (2021 m. sausio 13 d. nusikalstama veika), o policijos pareigūnams sulaikius A. P., paaiškėjo, kad iš kito asmens įgytas narkotines medžiagas jis laikė ir savo gyvenamojoje vietoje (2021 m. kovo 31 d. nusikalstama veika). Taigi akivaizdu, kad A. P. apie savo padarytas veikas tarnyboms nepranešė ir BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos jam negali būti taikomos. Taip pat teisėjų kolegija neįžvelgia net ir formalių sąlygų BK 62 straipsnio 2 dalies normų taikymui. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant šią normą, būtina nustatyti bent dvi asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2009, Nr. 2K-328/2013, Nr. 2K-145-895/2020; Nr. 2K-75-222/2020), o nagrinėjamoje byloje yra nustatyta tik viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailestis dėl padarytų nusikaltimų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi net ir formalios įstatyme numatytos sąlygos BK 62 straipsnio nuostatų taikymui nėra pagrįstos, todėl teisėjų kolegija, siekdama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, neįžvelgia pagrindo skiriant bausmę A. P. peržengti sankcijose numatytas bausmės ribas.

24. Teisėjų kolegija, įvertindama visas prieš tai nurodytas aplinkybes apie nuteistojo asmenybę , sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. P. atžvilgiu netaikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą peržengti sankcijoje numatytas bausmės ribas, juo labiau, kad A. P. elgesys disponuojant narkotinėmis medžiagomis kartojasi ir sunkėja. Tokių išvadų nekeičia ir nuteistojo nurodytos aplinkybės apie būtinybę pasirūpinti močiute, nes ja, gali pasirūpinti ir kiti artimieji, pavyzdžiui, nuteistojo tėvas, net jei jis šiuo metu negyvena Lietuvoje.

25. Visgi, teisėjų kolegija, nekartodama šio teismo sprendimo 19 pastraipoje nurodytų argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą pripažino, jog A. P. atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuojamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų. Atsižvelgus į tai, į jauną A. P. amžių, jo prisipažinimą ir gailestį dėl padarytų veikų, teisėjų kolegija sprendžia, kad už abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos minimalios, t. y. 2 (dvejų) metų, laisvės atėmimo bausmės ir tuo pačiu mažintina galutinė subendrinta bausmė.

26. Nuteistojo A. P. padarytos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nesiskiria savo pavojingumu – abiem atvejais A. P. veikė tuo pačiu tikslu ir disponavo ta pačia narkotikų rūšimi. Minėtos veikos padarytos esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl, atsižvelgus į A. P. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdžią atgailą, jo atžvilgiu taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas ir prie 2 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. sausio 13 d. nusikalstama veika), pridedama 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo 31 d. nusikalstama veika), dalis, ir galutinė subendrinta bausmė A. P. nustatytina 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Dėl turto konfiskavimo

27. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

28. Apeliaciniais skundais ginčijama skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su dalies nuteistųjų turto konfiskavimu. Apeliantai labai panašiai nurodo, jog dalis pas A. M. ir A. P. jų gyvenamųjų vietų kratų metu rastų grynųjų pinigų buvo gauti teisėtu būdu ir neturėjo būti konfiskuoti. Nuteistasis A. M. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuoti jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti 9 345 Eur – iš jo konfiskuoti 6 000 Eur, o 3 345 Eur, kurie įgyti teisėtai, jam grąžinti (nuteistasis A. M. neginčija teismo nuosprendžio dalies dėl kito turto konfiskavimo, todėl teisėjų kolegija apie tai nepasisako). Nuteistojo A. P. gynėjas prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuoti jo ginamojo gyvenamojoje vietoje kratos metu paimti 3 925 Eur – iš A. P. konfiskuoti 1 185 Eur, o 2 740 Eur, kurie įgyti teisėtai, jam grąžinti.

29. Įvertinusi bylos medžiagą ir viso baudžiamojo proceso eigą, teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais sutinka ir konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (apeliantų argumentai šiuo klausimu yra panašūs, todėl teisėjų kolegija abiejų nuteistųjų turto konfiskavimo klausimą aptars kartu).

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nebuvo ginčo dėl skundžiamos nuosprendžio dalies, susijusios su apeliantų argumentais dėl neteisingai išspręsto dalies nuteistųjų turto konfiskavimo klausimo. Prokuroras, atsižvelgdamas į apeliantų argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad duomenų, kurie paneigtų A. M. ir A. P. pozicijas dėl minėtų lėšų dalies teisėto įgijimo, byloje nėra, todėl šie pinigai turi būti grąžinti jų savininkams (žr. 2022 m. rugsėjo 21 d. teisiamojo posėdžio protokolą ir garso įrašą). Tokia prokuroro pozicija visiškai suprantama, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje iš tiesų nebuvo paneigta nuteistųjų pozicija dėl ginčijamo turto dalies kilmės. Nuteistieji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad dalis pas juos rastų pinigų yra įgyti teisėtu būdu, nesiekdami išvengti likusio jų turto konfiskavimo (pvz., A. M. viso proceso metu teigė, kad dalis rastų grynųjų pinigų, kurių bendra suma 11 020 Eur (6 000 Eur, kurie rasti gyvenamojoje vietoje; 3 100 Eur, kurie rasti jo automobilyje; 1 920 Eur, kurie rasti pašto dėžutėje) yra įgyti iš nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotikais, ir apeliaciniu skundu nesutiko tik su 3 925 Eur konfiskavimu, kurie buvo rasti su jau minėtais 6 000 Eur, tačiau kaip nuteistasis teigė viso proceso metu, buvo gauti teisėtu būdu; nuteistasis A. P. sutiko, kad 1 185 Eur gauti iš nusikalstamos veikos, tačiau nuosekliai neigė 2 740 Eur neteisėtą kilmę).

31. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymų nuoširdumu neabejojo, jų parodymais vadovavosi grįsdamas nuteistųjų kaltę, tačiau netikėjo ta nuteistųjų parodymų dalimi, kurioje nuteistieji teigė apie dalies jų turto teisėtą kilmę, nors tą patvirtino ir kiti byloje surinkti ir proceso metu nepaneigti įrodymai (pvz., liudytojos R. A. parodymai apie nuteistajam A. M. darytus pavedimus ir perduotas pinigų sumas grynais ir kt., duomenys rasti apie sąskaitas kriptovaliutomis ir pan.; duomenys apie nuteistojo A. P. darbą ir pan.). Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, iš esmės darė tik tikėtino pobūdžio išvadas ir nurodė argumentus, kurie gali būti aktualūs sprendžiant išplėstinio turto konfiskavimo klausimus, t. y. taikant ne BK 72 straipsnio, o BK 72³ straipsnio nuostatas.

32. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas konfiskuoti visas nuteistųjų lėšas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad „byloje ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pas kaltinamuosius rasti pinigai įgyti iš nusikalstamų veikų – neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų platinimo. Abu kaltinamieji iš legalios veiklos – darbinių santykių uždirbdavo tik labai nedideles pinigų sumas, kurios, pagal ištirtus duomenis, buvo panaudotos butų nuomai, jų išlaikymui ir pragyvenimui, o pagrįsti įrodymais kratų metų pas juos rastų labai didelių pinigų sumų teisėto įgijimo negalėjo. Nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, jog abu jie, platindami narkotines medžiagas pakankamai ilgą laiko tarpą, įgijo piniginių lėšų, kurios ir buvo surastos kratų metu. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad pinigai buvo įgyti ne iš teisėtos veiklos, o iš nusikalstamų veikų, todėl konfiskuotini kaip nusikalstamų veikų rezultatas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi.“ (t. 10, b. l. 31). Iš tokių argumentų akivaizdu, kad teismas nagrinėjamoje situacijoje, panašiai kaip ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikęs prokuroras, taikė ne turto konfiskavimui (BK 72 straipsnis), o išplėstinio turto konfiskavimui (BK 72³ straipsnis) būdingus įrodinėjimo standartus. Kitaip tariant, teismas nenustatinėjo ar skunduose minima pas nuteistuosius rastų pinigų dalis buvo konkrečių nagrinėjamoje byloje jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas niekaip nepagrindė aptariamų pinigų, kuriuos nuteistieji nuosekliai teigė įgiję iš teisėtos veiklos, įgijimo iš inkriminuojamų nusikaltimų, todėl negalėjo jų konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu.

33. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų argumentai dėl dalies nuteistųjų turto nepagrįsto konfiskavimo pasitvirtino. Atsižvelgiant į visa tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis: 1) iš A. M. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų 9 345 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotini 6 000 Eur, o likusi pinigų suma, t. y. 3 345 Eur, gražintina nuteistajam A. M.; 2) iš A. P. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų 3 925 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotini 1 185 Eur, o likusi pinigų suma, t. y. 2 740 Eur, gražintina nuteistajam A. P.

Dėl rašytinio apsirikimo ištaisymo

34. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje likusius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad A. M. 2021 m. sausio 14 d. iš nenustatytų asmenų įgijo, o vėliau tą pačią dieną jo automobilyje buvo rastas labai didelis narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 16 478 kg (t. 9, b. l. 5; nuosprendžio 2 l.). Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies būtų galima spręsti, kad A. M. minėtu laiku įgijo daugiau nei 16 tonų narkotinių medžiagų. Visgi, tai yra akivaizdus rašytinis apsirikimas, nes tiek iš nuteistojo automobilio kratos protokolo (t 1, b. l. 93–118), tiek iš specialisto išvados (t. 2, b. l. 5–9), tiek iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies ir nustatytų bylos aplinkybių, akivaizdu, kad pas A. M. buvo rasta kiek daugiau nei 16 kg (16,478 kg) kanapių antžeminių dalių (minėta narkotinė medžiaga buvo rasta dviejuose sportinio dydžio krepšiuose; žr. fotolentelę, t. 1, b. l. 109–113). Ši klaida yra aiškiai techninio pobūdžio ir nekeičia nuosprendžio esmės, taigi teismas, vadovaudamasis BPK 308¹ straipsniu, ištaiso rašymo apsirikimą ir konstatuoja, kad A. M. savo automobilyje 2021 m. sausio 14 d. laikė 16,478 kg narkotinės medžiagos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu bei 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį dėl A. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės pakeisti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo.

Nuosprendžio dalį dėl A. M. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės pakeisti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

Nuteistajam A. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei A. M. paskirti galutinę subendrintą – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendžio dalį dėl A. M. gyvenamosios vietos kratos metu rastų 9 345 Eur konfiskavimo pakeisti, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. M. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų 9 345 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti 6 000 Eur, o likusią pinigų sumą, t. y. 3 345 Eur, gražinti nuteistajam A. M.

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtus pinigus, t. y. 9 345 Eur, palikti galioti iki šio nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendžio dalį dėl A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo 31 d. nusikalstama veika) paskirtos bausmės pakeisti, paskirtą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

Nuteistajam A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. sausio 13 d. nusikalstama veika) ir BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo 31 d. nusikalstama veika) paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei A. P. paskirti galutinę subendrintą – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendžio dalį dėl A. P. turto konfiskavimo pakeisti, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. P. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų 3 925 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti 1 185 Eur, o likusią pinigų sumą, t. y. 2 740 Eur, gražinti nuteistajam A. P..

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtus pinigus, t. y. 3 925 Eur, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą apie nuteistojo A. M. disponuotą labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – ir skaičių „16 478 kg“ pakeisti į „16,478 kg“.

Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.