Alytaus apylinkės teismo nutartis

Atsiliepimas

Nuteistojo A. M. (duomenys neskelbtini) A. T. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė atsiliepimą į Skundą, prašo Skundą atmesti. Nurodė, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis pagrindas, tai yra, atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teigia, kad Komisija įtvirtino visus lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančius veiksnius. Dėl Skunde teiginio, jog Komisija deklaratyviai perrašė Socialinio tyrimo išvados teiginius, pažymėjo, kad būtent Socialinio tyrimo išvada ir yra pagrindinis dokumentas, kuriame yra atlikta išsami nuteistojo A. M. asmens analizė, jo elgesys, aplinka ir kiti reikšmingi veiksniai, joje ir yra nurodyti visi, itin reikšmingi Komisijos priimtam sprendimui pagrįsti, duomenys. Socialinis tyrimas atliktas, naudojant reikiamus tyrimo metodus ir priemones. Atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) posėdžio (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Komisija vertino, kad tai (duomenys neskelbtini) nuteistojo teistumas, kad A. M. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai, gailėjosi ir aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Komisija vertino, jog nuteistasis praeityje neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo, patvirtino apie savo galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai, kad jis laisvėje (duomenys neskelbtini), be to, patvirtino įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, nuteistasis neturi skolų. Komisija įvertino, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais palaikantys, artimi, jam nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Komisija pažymėjo, kad stebimi išvystyti nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai, kad jis bausmės atlikimo metu aktyviai domisi savo resocializacijos procesu ir galimybėmis, noriai priima jam siūlomas intervencijas, savanoriškai dalyvauja elgesio korekcijos programose, pasižymi teigiama darbine motyvacija, kad jo tikslų siekimo gebėjimai išugdyti tinkamai. Komisija atkreipė dėmesį, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė, kad jis aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija nurodė, kad A. M. nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini) ir buvo stebimas nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį teigiama linkme. Komisija taip pat įvertino ir tai, kad yra išlikęs (duomenys neskelbtini) veiksnys – (duomenys neskelbtini), tačiau vertino, kad yra (duomenys neskelbtini) veiksniai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl visiškai nesutinka su Skundo teiginiu, kad Komisija neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių, o išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Nurodo, kad Komisija įvertino visus veiksnius, tame tarpe ir išlikusį (duomenys neskelbtini) veiksnį, todėl būtent toks Skundo teiginys yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, jo pasirinkimą ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu aktyviai padėti atskleisti veiką ir kitus nusikaltimus. Pirmos instancijos teismas konstatavo: „A. M. ne tik nuo pirmos apklausos pripažino savo kaltę, gailėjosi, davė nuoširdžius parodymus apie padarytas veikas ir taip padėjo ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui jas išaiškinti, bet jis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, padėjo joms išaiškinti ir kitas nusikalstamas veikas, nurodė ir kitus asmenis, dalyvavusius ne tik šioje, bet ir kitose nusikalstamose veikose, t. y. A. P., E. J., R. D.. Būtent A. M. parodymų pasėkoje šie asmenys buvo išaiškinti kaip asmenys, dalyvavę nusikaltimuose, jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik A. M. suteiktos tyrimo organams informacijos pagrindu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad už nusikalstamas veikas - disponavimą narkotinėmis medžiagomis, E. J. bei R. D. vėliau buvo nuteisti (T. 9 b. l. 145-155), o A. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn šioje baudžiamojoje byloje“ Pažymėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas konstatavo ir tai, kad „pagal pateiktus A. M. duomenis ikiteisminio tyrimo institucijai buvo suteikta galimybė išaiškinti organizuotos grupės, o galbūt ir nusikalstamo susivienijimo padalytus nusikaltimus. Tokiu atveju, nustačius šiuos asmenis bei surinkus prieš juos įrodymus apie jų padarytas sunkesnes nusikalstamas veikas, būtų buvęs įstatyminis pagrindas A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39l straipsnį, kaip asmenį aktyviai padėjusį atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau tas nebuvo padaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. M., tai yra dėl to, kad ikiteisminio tyrimo institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, nesurinko įrodymų apie nurodytų asmenų dalyvavimą ne tik šioje byloje padarytose veikose, bet ir galimai organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime - tik patraukė juos atsakomybėn už gerokai lengvesnes nusikalstamas veikas.“ Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pastaruosius pirmos instancijos teismo teiginius pašalino iš nuosprendžio dėl galimo kitų asmenų nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, tačiau teigia, kad tai vis tik parodo A. M. elgesį, nusiteikimą padėti teisėsaugos institucijoms, požiūrį į padarytą nusikaltimą. Taip pat atkreipia dėmesį ir į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, jog, pavyzdžiui, teismas pasisakė, kad „nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. ne tik nuosekliai nuo pat pirmosios apklausos prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir dėl jų gailėjosi, tačiau ir aktyviai padėjo tyrimui bei bendradarbiavo su pareigūnais, kas žymiai prisidėjo prie to, jog buvo nustatyti dar trys asmenys, kurie neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis <--->. Apie tokią nuteistojo pagalbą tyrimui pirmosios instancijos teisme nurodė tiek liudytojas pareigūnas D. S., tiek valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Be to, teisiamajame posėdyje prokuroras pripažino, kad A. M. suteikta informacija padėjo nustatyti tam tikrus realybėje egzistuojančius konspiracijos būdus, specialiai naudojamas mobiliąsias programėles, būdus ir metodus, o ši informacija policijos pareigūnams turės didelę vertę ir ateityje tiriant panašaus pobūdžio nusikaltimus.“ Nurodo, jog akivaizdu, kad asmuo su šitokiu nusiteikimu bei požiūriu yra ženkliai mažiau pavojingas nei įprastai už nusikalstamos veikos padarymą nuteistas asmuo. Mano, jog iš Skundo turinio galima spręsti, kad apie A. M. požiūrį į nusikaltimą, apie A. M. siekį aktyviai bendradarbiauti su pareigūnais, Skundą pateikusiai prokurorei nebuvo žinoma, bet atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmens byloje abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra pridėti ir Komisijai jų turinys buvo žinomas. Atitinkamai Komisija vadovavosi ir šiais duomenimis, nors plačiau apie tai ir nepasisakė (nurodyta tik, kad aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamą veiką). Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju yra svarbu įvertinti ir A. M. galimus pavojus atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Poveikis A. M. dėl jo apsisprendimo bendradarbiauti su pareigūnais gali išlikti ir visą jo gyvenimą. Asmenų duoti parodymai bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis sukelia jiems tam tikras neigiamas pasekmes, ypač tai aktualu būnant įkalinimo įstaigoje. Nurodo, kad įkalinimo įstaigose kitų nuteistųjų požiūris į su pareigūnais bendradarbiaujančius asmenis yra itin neigiamas. A. M. gali būti ir kerštaujama. Visuotinai žinoma, kad įkalinimo įstaigose organizuotos grupės turi didelę įtaką ir gali daryti poveikį kitiems nuteistiesiems, juos sužaloti, žinomi ir nužudymo atvejai. Taigi, kuo ilgiau A. M. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, tuo didesnė kyla rizika būti sužalotam. Taip pat atkreipia dėmesį, jog A. M. Nutarimo priėmimo metu buvo atlikęs (duomenys neskelbtini) mėnesio laisvės atėmimo bausmės, o Skundo nagrinėjimo teisme dieną jau bus atlikęs (duomenys neskelbtini) mėnesio laisvės atėmimo bausmės. Todėl Skundo teiginys, kad nuteistasis atliko tik (duomenys neskelbtini) mėnesius bausmės, yra klaidingas. Antra, įstatymų leidėjas yra numatęs ir įtvirtinęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte galimybę nuteistajam, atitinkančiam tam tikras sąlygas, būti lygtinai paleistam atlikus 1/3 dalį bausmės, o nuteistajam sutinkant, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra – būti lygtinai paleistam iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta nurodytoje dalyje (BVK 82 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymų leidėjas nėra nustatęs kitų minimalių terminų asmenims, kuriems gali būti taikomas BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BVK 82 straipsnio 4 dalis. Priešingai, įstatymų leidėjas yra konkrečiai įvardinęs asmenų grupę, kuriems yra taikomi iki lygtinio paleidimo minimalūs bausmės atlikimo terminai (pvz. žiūrėti BVK 82 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nurodo, kad vien tik atliktos bausmės trukmė, nesant kitų aplinkybių, negali būti vienintele aplinkybe užkertančia kelią nuteistajam, atitinkančiam visus kitus kriterijus, būti lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos, be to, nelogiška teigti, kad A. M. atliktos bausmės dalis yra nepakankama Komisijai pagrįstai nuspręsti apie nuteistojo daromą akivaizdžią pažangą, nes, tuo vadovaujantis, asmenys, kuriems paskirta trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, pvz., 6 mėnesiai, 1 metai ar 2 metai, apskritai neturėtų galimybės būti lygtinai paleisti, nes visų tokių asmenų atlikta laisvės atėmimo bausmės trukmė būtų per trumpa Komisijai pagrįstai nuspręsti apie daromą ar nedaromą pažangą. Atkreipia dėmesį, kad A. M. yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) baigė elgesio korekcijos programą „(duomenys neskelbtini)“, programos metu buvo dėmesingas ir aktyvus. Savanoriškai dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) baigė programą „(duomenys neskelbtini)“, programos metu buvo aktyvus, atlikdavo darbus, išryškėjo noras keistis. Paprastai teismų praktikoje per trumpas bausmės atlikimo laikas Komisijai nuspręsti apie vykdomą asmens pažangą kaip argumentas nurodomas kuomet reabilitacijos plane numatytos priemonės tebėra vykdomos, bet A. M. atveju yra kitaip. Atkreipia dėmesį ir tai, kad vertinimo metu buvo pateikta (duomenys neskelbtini) surašyta A. M. charakteristika, kurioje nurodoma, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), skaito (duomenys neskelbtini), o atlikdamas bausmę pasiruošė ir priėmė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai taip pat A. M. apibūdina teigiamai, parodo jo vertybinį pasaulį. A. M. bausmės atlikimo metu aktyviai domisi savo resocializacijos procesu ir galimybėmis, savanoriškai dalyvauja elgesio korekcijos programose, pasižymi teigiama darbine motyvacija, pataisos įstaigoje ne kartą kreipėsi dėl įdarbinimo, nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Todėl nurodo, kad akivaizdu, jog A. M. atliktos bausmės dalis buvo pakankama Komisijai nuspręsti apie nuteistojo daromą pažangą. Visiškai nesutinka su Skundo teiginiu, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistasis ne tik įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau ir savanoriškai dalyvavo ir baigė programą „(duomenys neskelbtini)“, pats aktyviai domisi savo resocializacijos procesu ir galimybėmis, savanoriškai dalyvauja elgesio korekcijos programose, pasižymi teigiama darbine motyvacija, pataisos įstaigoje ne kartą kreipėsi dėl įdarbinimo, nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi kalėjimo (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spaudą, o atlikdamas bausmę pasiruošė ir priėmė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jeigu vertinti šias nurodytas aplinkybes kaip privalomą kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesį, tuomet yra visiškai nesuprantama, koks nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, elgesys būtų laikomas tinkamu lygtiniam paleidimui. Negalima reikalauti iš nuteistojo nerealaus ir neįmanomo elgesio. Skunde nurodomos aplinkybės – išlikęs (duomenys neskelbtini) veiksnys (duomenys neskelbtini), nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka – taip pat nesudaro pagrindo tenkinti Skundą. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) veiksnys nėra (duomenys neskelbtini) veiksnys – žmogus yra sociali būtybė ir turi bendravimo poreikius, atitinkamai turi ir draugų. Šis veiksnys priklauso nuo draugų požiūrio bei nuo to, kokius draugus pasirenka asmuo, šiuo atveju nuteistasis, draugų turėjimas automatiškai nesuponuoja rizikų. A. M. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir, pasirinkęs tokį kelią, jis visiškai atsiribojo nuo buvusių draugų ir pažįstamų, šiuo metu bendrauja tik su išimtinai tvarkingą gyvenimo būdą vedančiais, visuomeninių taisyklių besilaikančiais žmonėmis. Be to, buvę pažįstami, kurie vedė netinkamą gyvenimo būdą, su A. M. vengia bendrauti dėl jo pasirinkimo. Akivaizdu, kad su tokia pozicija – bendradarbiavimu su policijos pareigūnais – A. M. pats pašalino galimybe bendrauti su nusikalsti linkusiais draugais. Pažymi, kad administracine tvarka A. M. baustas išimtinai tik už (duomenys neskelbtini). Tą patį pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas, nuosprendyje charakterizuodamas A. M. Tai nėra susiję su baudžiamiesiems teisės pažeidimams artimais pažeidimais. A. M. nėra (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad, atlikdamas bausmę A. M. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Todėl Skundo teiginys, kad A. M. ne visada linkęs riboti savo poreikius dėl kitų asmenų saugumo, yra nepagrįstas, neatspindi šiuo metu esamos A. M. situacijos. Skunde taip pat teigiama, kad A. M. lygtinai paleidus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje. Komisijos nuteistajam, anot prokurorės, skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Šios nurodytos formuluotės yra deklaratyvios, naudojamos daugelyje teismų procesinių sprendimų, kuriais nebuvo taikytas lygtinis paleidimas. Mano, kad konkrečiai į A. M. atvejį, teikiant Skundą, nebuvo įsigilinta, kad būtent A. M. atveju teiginiai, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, o į visuomenę bus grąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos Nutarimo susiformuos nuomonė apie nebaudžiamumą, yra aiškiai nepagrįsti. A. M. iniciatyva padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, aktyvumas (pažymėtina, kad A. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje pats ėmėsi iniciatyvos bendradarbiauti) parodo būtent tai, kad asmuo užtikrintai pasirinko ateityje gyventi nenusikalstant, laikantis teigiamoje visuomenėje susiformavusių taisyklių, laikytis įstatymų. Be to, atliekant bausmę gana gausus ir savanoriškas nuteistojo dalyvavimas įvairiose elgesio korekcijos programose, aktyvus domėjimasis savo resocializacijos procesu ir galimybėmis parodo, kad ir bausmės atlikimo metu dar ikiteisminio tyrimo metu susiformavusios nuostatos nepasikeitė. Mano, kad Komisijos pasirinkimas lygtinai paleisti A. M. iš įkalinimo įstaigos kaip tik yra teisingas pasirinkimas, atitinkantis šiuo konkrečiu atveju tiek teisingumo principo įgyvendinimą, tiek ir visuomenės interesą sugrąžinti pasitaisiusį asmenį į visuomenę. Toks Komisijos sprendimas suteikia nuteistajam ir didelį teisingumo bei dėkingumo jausmą bei, priešingai nei teigiama Skunde, skatina bei motyvuoja gyventi sąžiningai, nenusikalsti. Pažymi, kad nuteistasis nėra lygtinai paleidžiamas be jokių suvaržymų, jam tik švelninama teisinė padėtis ir jis toliau bus prižiūrimas, jam bus taikoma intensyvi priežiūra. Atkreipia dėmesį, kad Komisija pažymėjo, jog tokiu būdu nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje. Šiuo atveju Skundo teiginys, kad intensyvios priežiūros taikymas nėra pakankamas veiksnys lygtinio paleidimo taikymui, yra visiškai deklaratyvus, niekuo neargumentuotas ir nepagrįstas. Nurodo, kad Skundas akivaizdžiai yra formalus, paremtas bendromis daugelyje bylų kartojamomis frazėmis, nėra nuodugniai įsigilinta į šį konkretų atvejį.