Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, o būtent jis, turėdamas tikslą neteisėtai parduoti narkotinę medžiagą – kokainą, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. įvairiose Vilniaus miesto vietose neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kokainą: dalį jos – 0,0014 g neteisėtai laikė automobilyje „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. kovo 3 d., 12.46 val., kai policijos pareigūnai slapto patekimo į šį automobilį metu rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą, dalį jos – 0,014 g neteisėtai laikė automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiame automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. balandžio 4 d., 01.20 val., kai policijos pareigūnai slapto patekimo į šį automobilį metu rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą; dalį jos – 5,241 g laikė paslėpęs krūmuose šalia namo esančio (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 14.46 val., kai policijos pareigūnai parodymų patikrinimo vietoje metu rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai parduoti narkotinę medžiagą – kokainą, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6–7 d., paslėpęs miške, esančiame Vilniaus r., Zujūnų sen., slėptuvėje (apytikslės koordinatės – 54.72753, 25.056726), neteisėtai laikė 251,657 g narkotinės medžiagos – kokaino, taip pat tame pačiame miške, slėptuvėje (apytikslės koordinatės – 54.72755, 25.05675), neteisėtai laikė 374,674 g narkotinės medžiagos – kokaino, taip pat tame pačiame miške, slėptuvėje (apytikslės koordinatės – 54.72332, 25.05408), neteisėtai laikė – 44,035 g narkotinės medžiagos – kokaino, t. y. iš viso laikė 670,366 g kokaino iki 2018 m. balandžio 10 d., 11.00 val.–11.40 val., kai įvykio vietos apžiūrų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

16. Pasak gynėjo, ši aplinkybė taip pat svarbi vertinant A. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neteisėtų ar dalinai neteisėtų ar neproporcingų kriminalinės žvalgybos veiksmų ar procesinių prievartos priemonių taikymas asmens atžvilgiu gali būti jam kompensuojamas skiriant švelnesnę bausmę. Gynėjo teigimu, tokios aplinkybės susiklostė nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

26. Nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

27. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti A. S. veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką; taip pat prašo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę nei yra paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Apeliantas neginčija A. S. kaltės dėl pastarajam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų atlikimo, jų apimties, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos ir nusikaltimų daugeto atribojimo

30. Pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos tęstinumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 10 dalimi, nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti baudžiamosiose bylose tęstinė nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį siekiant kuo daugiau pasipelnyti.

31. Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, grįsdamas savo prašymą dėl A. S. veiksmų perkvalifikavimo, gynėjas akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-1073/2021, kuri, jo teigimu, laikytina teismo precedentu nagrinėjamoje byloje. Su šiuo gynėjo teiginiu negalima sutikti. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju skiriasi nagrinėjamoje byloje ir apeliaciniame skunde nurodytoje byloje nustatytos nusikaltimų padarymo faktinės aplinkybės (skirtingai negu nagrinėjamoje byloje, baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-1073/2021 kaltininkas panašiu laikotarpiu platino narkotines medžiagas tam pačiam asmeniui, intensyviai bendravo su pastaruoju, taikė panašų veikos įgyvendinimo mechanizmą), kaltininkams inkriminuojamų veiksmų pobūdis (A. S. kaltinamas tik narkotinių medžiagų laikymu, turint tikslą jas platinti), todėl šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro savarankiško pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Visgi, įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. S. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pavienė tęstinė nusikalstama veika remiantis kita pirmiau aptarta panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose suformuota teismų praktika.

33. Taigi šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. veiksmai – kaltinime nurodytų visų narkotinių medžiagų laikymas ? buvo nulemti noro išplatinti kuo didesnį narkotinės medžiagos kiekį. Nuteistojo veiksmus siejo bendra tyčia, vienas sumanymas siekiant konkretaus tikslo ? kuo daugiau užsidirbti. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai nurodoma, kad A. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis skirtingomis aplinkybėmis (įgijo jas iš skirtingų šaltinių ir kt.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. buvo pareikštas kaltinimas ir skundžiamu nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu tik dėl narkotinių medžiagų – kokaino – laikymo, turint tikslą parduoti šią narkotinę medžiagą. Vertinant nuteistojo veiksmus šiuo aspektu, negalima pritarti pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad darydamas pirmą nusikaltimą, t. y. laikydamas 2017 m. gruodžio mėnesį įsigytą kokainą, A. S. neturėjo susiformavusio sumanymo ir dėl kito nusikalstamo veiksmo – kokaino įsigijimo 2018 m. balandžio mėnesį ir tolesnio jo laikymo, turint tikslą parduoti. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina A. S. veiksmų tęstinumą. Antai byloje nustatyta, jog slapto patekimo į automobilį „Volkswagen Golf“ metu, 2018 m. balandžio 4 d., jame buvo rasta 2017 m. gruodžio mėnesį nuteistojo įsigytos narkotinės medžiagos dalis. Ši aplinkybė patvirtina A. S. parodymus apie tai, kad net ir sugadintą kokainą jis laikė tikėdamasis ateityje sumaišyti jį su geresnės kokybės tos pačios rūšies narkotine medžiaga ir vėliau realizuoti. Nuteistasis taip pat parodė, kad susitarė dėl kilogramo kokaino pirkimo (užsisakė tokį kiekį narkotinės medžiagos ir sumokėjo 2 000 Eur avansą) dar 2018 m. kovo mėnesį, o 2018 m. balandžio 6?8 dienomis susitiko su pardavėju ir, sumokėjęs likusią pinigų sumą, atsiėmė anksčiau sutartą narkotinės medžiagos kiekį, kurią vėliau paslėpė ir laikė miške, turėdamas tą patį tikslą – parduoti ir kuo daugiau užsidirbti (t. 5, b. l. 188?192).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad nuteistojo neteisėtus veiksmus jungė bendra tyčia, neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, todėl jie kvalifikuotini kaip pavienė tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Kvalifikuoti pirmiau aptartus nuteistojo neteisėtus veiksmus kaip du atskirus nusikaltimus nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. S. įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis dėl jo veikų kvalifikavimo keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). A. S. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 206 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojamos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl A. S. paskirtos ir skiriamos bausmės

35. Perkvalifikavus A. S. veiksmus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jam skirtina bausmė, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą, taip pat atsižvelgiant į visas pirmosios instancijos teismo nustatytas ir aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei paskirti. Pirmosios instancijos teismas nustatė A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija tuo vadovaujasi ir skiriant bausmę už tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Skundžiamame nuosprendyje yra labai išsamiai aptartos visos nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčios nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurias įvertinus pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą taikyti A. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą švelnesnę nei įstatymo numatyta laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. S. teisinę padėtį švelninti tiek, kiek to prašė gynyba, t. y. skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš esmės pritardama skundžiamo nuosprendžio motyvacijai bausmės skyrimo A. S. klausimu, teisėjų kolegija jos papildomai nekartoja, tačiau pažymi, kad apeliaciniame skunde yra pagrįstai nurodoma, jog nagrinėjamu atveju skiriant bausmę nuteistajam ir parenkant jos dydį didesnė reikšmė visgi turėtų būti teikiama tai aplinkybei, kad A. S. padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinant ne tik nagrinėjamoje byloje tirtą nusikaltimą ? įvardijo kitus asmenis, galbūt prekiaujančius narkotinėmis medžiagomis ? bet ir dar vieną, ne mažiau pavojingą, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

36. Korupcinio pobūdžio nusikaltimai, ypač padaryti teisėsaugos pareigūnų, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos tarnautojais ir visa teisingumo vykdymo sistema. Dėl šios priežasties pastaruoju metu kovai su šiomis nusikalstamomis veikomis skiriama itin daug dėmesio tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), kuris buvo analizuojamas ir pirmosios instancijos teismo, matyti, kad A. S. pranešus apie neteisėtus policijos pareigūno veiksmus ir suteikus apie tai išsamius bei nuoseklius paaiškinimus, kuriuos nuteistasis vėliau patvirtino tiek parodymų patikrinimo vietoje, tiek akistatos su policijos pareigūnu metu, buvo išaiškinti ir nutraukti pastarojo vykdyti neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, teismo turimais duomenimis, šis nusikaltimas didžiąja dalimi buvo ištirtas A. S. parodymų dėka, o policijos pareigūnas, kuris, atskleisdamas nuteistajam slaptų policijos veiksmų metu surinktus duomenis, ne tik pakenkė nagrinėjamoje byloje vykdytam ikiteisminiam tyrimui, bet ir diskreditavo policijos pareigūno vardą, taip pat sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos autoritetą, šiuo metu yra nuteistas pirmiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši byloje nustatyta aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistąjį, vertinant ją kartu su kitomis jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis (yra įsigijęs gyvenamąjį būstą, turi turtinių įsipareigojimų, dirba ir verčiasi individualia veikla, užsiima labdara, santuokoje augina du mažamečius vaikus, šiuo metu gauna vaiko priežiūros išmoką) patvirtina A. S. ketinimą ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti, todėl yra reikšminga individualizuojant jam skirtiną bausmę.

37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. skirtina bausmė turėtų būti švelninama ir atsižvelgiant į jam taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, jų trukmę bei nuteistojo patirtą neužtikrintumo jausmą dėl policijos pareigūno atliktų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su gynėjo teiginiais dėl būtinumo skirti A. S. švelnesnę bausmę dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų, tačiau iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad skiriant bausmę nuteistajam turi būti įvertintas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo jam ilgas laikotarpis.

38. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad policijos pareigūnas elgėsi A. S. atžvilgiu neteisėtai. Ši aplinkybė yra neginčytinai nustatyta tiek nagrinėjamoje, tiek pirmiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. S. dėl to galbūt patirtas neužtikrintumo jausmas ir emocinis sutrikimas buvo nulemtas ne kriminalinės žvalgybos veiksmų jam taikymu, bet paties nuteistojo pasirinkimu tęsti bendravimą su akivaizdžiai neteisėtai besielgusiu policijos pareigūnu, mokėti jam pinigus ir naudotis pastarojo nuteistajam suteikta informacija, o ne kreiptis iš karto į teisėsaugos institucijas. A. S. sąmoningai pats pasirinko būtent tokį elgesio variantą, kuris sąlygojo gynėjo nurodytų išgyvenimų atsiradimą. Taigi ir ši nuteistąjį varginusi psichologinė įtampa (jos pašalinimas) priklausė tik nuo paties A. S. valinio elgesio, todėl nelaikytina savarankišku jam skirtinos bausmės švelninimo pagrindu.

39. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste svarbu pažymėti, kad kalbėdamas apie nuteistajam taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmę ir proporcingumą, gynėjas akcentuoja, kad šiuo atveju nėra ginčijamas šių veiksmų teisėtumas, o A. S. pripažįsta savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų veiksmų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau tuo pačiu apeliaciniame skunde teigiama, kad tuo atveju, jei nuteistajam taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai būtų nutraukti 2018 m. kovo mėnesį, galbūt jis nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. tam tikra prasme abejojama pastarųjų veiksmų inkriminavimo A. S. pagrįstumu. Šie gynėjo teiginiai vertintini kaip prieštaringi. Remiantis panašaus pobūdžio bylose formuojama teismų praktika, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos veiksmų tęsimo, galinčio suponuoti sunkesnę asmens baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą, pagrįstumo klausimas paprastai keliamas kaltininkams ginčijant šių veiksmų teisėtumą, neigiant savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo, abejojant byloje surinktų duomenų įrodomąja galia ar pan., bet ne prašant sušvelninti skirtiną bausmę, kuomet asmuo prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi.

40. Nors aptariamas apeliacinio skundo argumentas nėra tiesiogiai susijęs su A. S. skirtina bausme, atsakydama į jį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai ir neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės A. S. buvo taikyti paisant proporcingumo reikalavimų, išlaikant įstatymų reikalavimus atitinkančią proporciją tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti su narkotinių medžiagų platinimu susijusias nusikalstamas veikas (nustatyti kitus narkotines medžiagas galbūt platinančius asmenis, juos ir nuteistąjį siejančius ryšius, nusikaltimo padarymo mechanizmą ir kt.) ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, skiriant nuteistajam bausmę, jo atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus bei jų trukmę būtina įvertinti ir kitu aspektu. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad 2018 m. kovo mėnesį, nustačius, kad A. S. laiko narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, jo neteisėti veiksmai nebuvo užkardyti, o siekiant nustatyti kitus asmenis, platinančius narkotines medžiagas, ir kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo neteisėtas elgesys buvo kontroliuojamas. Taigi 2018 m. balandžio mėnesį įgytas narkotines medžiagas A. S. paslėpė miške ir laikė, turėdamas tikslą jas parduoti, būdamas stebimas policijos pareigūnų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad esant tokiai situacijai, kuomet neteisėti veiksmai yra atliekami juos kontroliuojant policijos pareigūnams, kaltininkų įvykdytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip mažiau pavojingos ir nekeliančios tokio pavojaus, kokį paprastai kelia labai sunkūs nusikaltimai, todėl ši byloje nustatyta aplinkybė laikytina mažinančia A. S. įvykdyto nusikaltimo pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1377-689/2021).

41. Apeliaciniame skunde gynėjas dėsto alternatyvius prašymus: taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę negu paskirta skundžiamu nuosprendžiu arba skirti nuteistajam galutinę subendrintą bausmę ne dalinio sudėjimo, o bausmių apėmimo būdu. Teisėjų kolegija nusprendė A. S. nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinio skundo argumentų dėl bausmių subendrinimo būdo ir dėl prie griežtesnės bausmės pridėtos švelnesnės bausmės dalies plačiau neaptarinės. Nuteistajam už tęstinę nusikalstamą veiką skiriama viena bausmė ir ją, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija irgi skiria švelnesnę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Jau buvo paminėta, kad teisėjų kolegija sutinka su visais išsamiais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį motyvais. Tačiau taip pat daro išvadą, kad kai kurias bylos aplinkybes, o pirmiausia tai, kad A. S. teisėsaugos institucijoms padėjo išaiškinti pareigūno korupcinę nusikalstamą veiką, teismas įvertino nepakankamai. Teisėjų kolegija šioje dalyje skundžiamą nuosprendį keičia dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir A. S. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skiria dar švelnesnę, mažesnio dydžio, negu paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

42. Skundžiamas nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas dar ir dėl to, kad paskyręs A. S. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas nenustatė bausmės atlikimo vietos. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato bausmių vykdymo kodeksas. 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d., BK 50 straipsnio 3 dalis pripažinta netekusia galios ir tai reiškia, kad teismui paskiriant laisvės atėmimo bausmę neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, paskyręs A. S. laisvės atėmimo bausmę, jos atlikimo vietos, beje, to visai nemotyvuojant, ir nenustatė. Tačiau galiojanti teismų praktika rodo, kad šiuo atveju teismas, nepritaikęs A. S. nusikalstamos veikos laikotarpiu galiojančios redakcijos BK 50 straipsnio 3 dalies, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021 pasisakė, kad reikia įvertinti, ar BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią teismas nustato laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą ir kuri galiojo nusikaltimo padarymo metu (o ne teismo sprendimo priėmimo metu) yra lengvinanti ar sunkinanti asmens teisinę padėtį palyginus su šiuo metu (teismo sprendimo priėmimo metu) galiojančia redakcija, pagal kurią teismas nenustato laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Šioje byloje nustatyta, kad A. S. labai sunkų nusikaltimą padarė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo. Todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas turėjo įgaliojimus nuspręsti, kad už labai sunkų nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi jau aptarta teismų praktika, daro išvadą, kad A. S., padariusio labai sunkų nusikaltimą, teisinę padėtį jo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalis lengvina, todėl jam šiuo nuosprendžiu skiriamą naują laisvės atėmimo bausmę skiria atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. S. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti A. S. bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. S., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.