Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas M. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. spalio 2 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 30 d.

4. Nesutikdamas su komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu, M. Š. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistojo M. Š. skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo M. Š. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti sumažinti.

6.1. Nei Komisija nei pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dar vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui, nuteistasis neskatinamas pradėjo savanorišką resocializaciją. Dar būdamas laisvėje konsultavosi su specialistais, padedančiais suvokti alkoholio keliamą žalą ir sugebėjo visiškai atsisakyti alkoholio. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, nors jos buvo aptartos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendyje.

6.2. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę taip pat vykdė visas įmanomas resocializacijos priemones. Tęsė laisvėje pradėtą bižuterijos gaminių individualią veiklą, pradėjo dirbti kalėjimo administracijos pasiūlytą darbą. Nevertinęs išsamiai nuteistojo byloje esančių charakteristikų, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra duomenų, kokią apčiuopiamą naudą nuteistasis gavo dalyvaudamas resocializacijos priemonėse.

6.3. Dėl tinkamo elgesio nuteistasis ne kartą 3 paroms buvo išleistas pas artimuosius. Išvykų metu laikėsi viešosios tvarkos reikalavimų, nepadarė jokio administracinio nusižengimo, nevartojo alkoholio. Iš individualios veiklos gaunamų pajamų nuteistasis teikia pagalbą laisvėje esančiai mamai, visuomeninėms organizacijoms, būdamas laisvėje planuoja tęsti kraujo donorystę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo M. Š. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

11. Nustatyta, kad nuteistasis M. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad nuteistasis M. Š. iš tiesų demonstruoja tam tikrus pozityvius elgesio pokyčius. Jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedrausmintas, tačiau ir neskatintas. Jis dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, deklaruoja teigiamas nuostatas, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės vertintinos kaip teigiamai jį charakterizuojančios, tačiau jos dar nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Vien formalus rizikos žemumo konstatavimas ar deklaratyvus resocializacijos priemonių taikymas nepatvirtina, kad elgesio korekcija yra pakankamai įtvirtinta, o pozityvūs pokyčiai – tvarūs bei ilgalaikiai. Dėl to vien šių duomenų nepakanka pripažinti, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, negalima remtis vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Vertinama turi būti visuma – tiek asmenybę atskleidžiančios savybės, tiek elgesio korekcijos mastas, tęstinumas ir patikimumas. Atsižvelgus į šiuos kriterijus, nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas duomenis vertino vienpusiškai ar kai kurių aplinkybių apskritai neanalizavo. Priešingai – iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad buvo įvertinti ir nuteistąjį palankiai, ir nepalankiai apibūdinantys duomenys. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra ilgalaikis ir kompleksiškas procesas, o nuteistojo parodyti pokyčiai šiuo metu dar nelaikytini pakankamais, kad būtų konstatuota aiški, tvari ir įtikinanti pažanga. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bausmės atlikimo stadijoje pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nėra, yra pagrįsta, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

14. Nagrinėjant skundą, atsižvelgtina ir į tai, kad nors bausmės atlikimo laikotarpiu M. Š. nebuvo baustas drausmine tvarka, jis taip pat nebuvo ir skatintas, kas rodo, jog jo elgesys įkalinimo įstaigoje iš esmės buvo neutralus, bet ne išskirtinai pozityvus. Esminę reikšmę vertinant elgesio korekcijos tvarumą turi faktas, kad po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. jau būdamas informuotas apie atsakomybę ir resocializacijos svarbą, nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką – 2024 m. liepos 2 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė viešąją tvarką (BK 284 straipsnis). Ši aplinkybė akivaizdžiai prieštarauja skundo teiginiams apie nuoseklią pažangą bei sąmoningą elgesio keitimą, nes parodo, kad nepaisant deklaruoto dalyvavimo pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistasis nesugebėjo susilaikyti nuo destruktyvaus ir pavojingo elgesio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama tam, kad būtų pagrįstai manyta, jog nuteistasis likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, laikydamasis įstatymų ir nedarydamas naujų nusikalstamų veikų.

15. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nors M. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip žema, vis dėlto jam nustatyta net šešių dinaminių kriminogeninių veiksnių visuma, kurie iš esmės lemia galimą recidyvą. Šie veiksniai apima buvusią asocialios aplinkos įtaką, ankstesnį piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, impulsyvumą, savitvardos trūkumą ir nesugebėjimą adekvačiai įvertinti savo elgesio pasekmių. Dinaminiai veiksniai skirtingai nei statiniai yra kintami ir reikalauja aktyvios bei nuoseklios korekcijos, todėl jų egzistavimas rodo, kad probleminės elgesio sritys vis dar nėra pakankamai suvaldytos. Tai reiškia, kad nuteistasis tebėra pažeidžiamas kriminogeninės rizikos požiūriu. Ta aplinkybė, jog šie veiksniai neišnyko, leidžia pagrįstai teigti, kad atliktos bausmės dalies dar nepakanka akivaizdžiai ir ilgalaikei elgesio transformacijai, kuri būtina siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamumo tikimybę iki priimtino visuomenei saugumo lygmens.

16. Pažymėtina, kad nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai grindžiami ne vien formaliu nuteistojo praeities nusikalstamo elgesio konstatavimu, bet yra nustatyti išsamiai įvertinus jo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Vertinimas atliktas kompleksiškai, atsižvelgiant į nuteistojo išsakytas mintis individualių pokalbių su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, motyvaciją bei keliamus tikslus. Tokia metodika atitinka tiek teismų praktiką, tiek kriminologijos principus, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti nustatytų dinaminių veiksnių pagrįstumu ar jų aktualumu. Tai reiškia, kad teismui pateikti duomenys apie šių veiksnių egzistavimą yra pakankami ir patikimi, o jų reikšmė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo yra esminė.

17. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina išsamiai įvertinti ne tik nuteistojo asmenybės pokyčius ir elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą. Šiuo atveju M. Š. nuteistas už vieno labai sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, abu susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamų veikų pobūdis atskleidžia didelį pavojingumo visuomenei laipsnį bei reikalauja itin atsargaus ir atsakingo vertinimo, ar nuteistasis yra pakankamai resocializuotas. Nors šios veikos aplinkybės savaime negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jos privalo būti vertinamos visų duomenų kontekste. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek kitus pataisos proceso metu surinktus duomenis, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Nesutikdamas su nuteistojo skundu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarimo priėmimo dieną M. Š. neatlikta bausmės dalis sudarė daugiau nei du trečdalius visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ši proporcija rodo, kad pataisos procesas dar nėra pakankamai pažengęs, kad būtų pagrįstai tikimasi, jog nuteistasis, atsidūręs nestruktūruotoje aplinkoje, laikysis įstatymų. Nors neatliktos bausmės dalis nėra lemiamas veiksnys taikant lygtinį paleidimą, ji privalo būti vertinama kontekste su kitais duomenimis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės paskirtis apima ne tik resocializaciją, bet ir proporcingą atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Todėl, įvertinus visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog atlikta bausmės dalis jau turėjo pakankamą korekcinį poveikį, leidžiantį manyti, kad jis ateityje laikysis teisės normų.

19. Vertinant neatliktos bausmės dalies reikšmę, svarbu pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, patikslintu 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, M. Š. paskyrė švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę – daugiau nei tris kartus mažesnę už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo sankciją. Šis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad nuteistasis dar iki nuosprendžio priėmimo dalyvavo savanoriškoje resocializacijoje. Todėl konstatuotina, kad dalis resocializacijos jau buvo įvertinta pačioje bausmės skyrimo stadijoje, o tai savaime nesudaro pagrindo taikyti papildomą švelninimą – lygtinį paleidimą – neatlikus didesnės bausmės dalies ir neįrodžius akivaizdžios bei ilgalaikės elgesio transformacijos.

20. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai – artimųjų palaikymas, darbas ir gaunamos pajamos – vertintini teigiamai, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Todėl pagrįstai kyla abejonių, ar jos iš tiesų veiksmingai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesus, priima siūlomas intervencines priemones ir analizuoja priklausomybių problemas, elgesio ir mąstymo pokyčiams būtinas ilgesnis ir stabilesnis laikotarpis. Trumpalaikiai pozityvūs požymiai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau pasiruošęs gyventi pagal visuomenėje priimtinas normas. Tuo tarpu skunde išdėstyti argumentai grindžiami selektyviu teigiamų aplinkybių akcentavimu, nutylint nuteistajam nepalankius aspektus, ir nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo motyvuotas išvadas ar sudaryti pagrindo kitokiam procesiniam sprendimui.

21. Nors paleidimo atveju M. Š. būtų taikoma intensyvi priežiūra ir jis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė savaime neužtikrina, jog nuteistasis laikysis įstatymų, nepažeis probacijos sąlygų ar nebandys išvengti likusios bausmės atlikimo. Priešingai, praktikoje nustatyta, kad probacijos sąlygos – nors ir reglamentuotos – yra žymiai mažiau ribojančios nei kontrolė pataisos įstaigoje, kur net nuteistiesiems, laikinai išleidžiamiems dirbti ar gyventi už įstaigos ribų, taikoma intensyvesnė priežiūra. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo sąlygos užtikrintų adekvačią nuteistojo elgesio kontrolę bei recidyvo prevenciją.

22. Įvertinęs visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, atmetant nuteistojo M. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, kaip numatyta BVK 82 straipsnyje, yra teismo teisė, grindžiama diskrecijos principu, o ne pareiga jį taikyti kiekvienu atveju. Nors bylos medžiagoje fiksuojami tam tikri pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai, šie pokyčiai šiuo metu nelaikytini pakankamai stabiliais, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, paleistas iš laisvės atėmimo vietos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į visų bylai reikšmingų duomenų visumą, tokių prielaidų šiuo metu nėra. Skunde nurodytos normos bei teismų praktikos pavyzdžiai savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, nes kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis vertinamas individualiai, remiantis konkrečia faktine situacija ir nuteistojo resocializacijos proceso eiga.

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.