Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2112-910/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-08-03
Bylos Nr.: e2A-2112-910/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01442-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Liuda Uckienė, Laima Ribokaitė, Vilija Mikuckienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: J. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-2112-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01442-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2018 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) A. S. ir apelianto (atsakovo) J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. L. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus procesinių teisių perėmėja),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2017 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui G. S. išlaikymą – po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės, pervedant lėšas kiekvieną mėnesį į sūnaus motinos banko sąskaitą; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymo skolą už dešimt mėnesių – 4000 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų, kurio tėvas yra atsakovas. Ieškovė ir atsakovas artimus santykius palaikė apie vienerius metus iki sūnaus gimimo. Kartu leisdavo daug bendro laiko, tačiau oficialiai negyveno, bendro ūkio nevedė. Ieškovei pastojus, atsakovas reagavo ganau jautriai, tačiau tėvystės neneigė. Apie būsimą vaiką daug bendravo tiek su ieškove, tiek su jos šeimos nariais – tėvu, seserimi, apie būsimą vaiką pasakojosi ir kolegoms darbe. Tačiau, dar sūnui negimus, atsakovo elgesys pasikeitė: jis su ieškove ėmė bendrauti grubiai, skambinėti išgėręs ir gąsdinti, pagaliau visiškai nustojo domėtis ieškovės sveikata, ignoruoti nėštumo faktą ir apskritai bendrauti. Atsakovas ieškovei nei nėštumo metu, nei gimus sūnui neteikė nei moralinės, nei materialinės paramos, iki šiol vaiku nesidomi, nesirūpina, savo iniciatyva tik vieną kartą buvo atėjęs aplankyti sūnaus. Ieškovė, remdamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Kartu ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog sūnumi nuo pat gimimo rūpinasi tik ji, atsakovas vaiku visiškai nesidomi, neteikia išlaikymo, berniukas yra labai mažas, jam labai reikalinga motinos šiluma, meilė ir rūpestis, sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, t. y. ieškove. Ieškovė taip pat nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį išleidžia 513 Eur. Kadangi atsakovas vaiko nelanko, nepadeda jo išlaikyti, prašo priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą iki sūnaus pilnametystės, be to, išlaikymo skolą nuo sūnaus gimimo iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už dešimt mėnesių, – 4000 Eur. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad jis (atsakovas) yra G. S. biologinis tėvas, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti jo tėvystę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina, priteisiant iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; priteisti 1000 Eur išlaikymo skolą; priteisti iš ieškovės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad su ieškove turėjo artimus santykius, tačiau bendros ateities neplanavo, nes yra vedęs. Netikėjo, kad yra ieškovės vaiko tėvas, tačiau atlikus ekspertizę sutinka, jog būtų nustatyta jo tėvystė, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl bendravimo su vaiku nuomonės dar neturi. Atsakovas nurodė, kad sutiktų mokėti kas mėnesį 100 Eur dydžio išlaikymą, nes ieškovės nurodyta vaikui skiriama 513 Eur suma neatitinka tikrovės. Be to, ieškovė nepateikė jokių objektyvių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų jos skaičiavimus. Atsakovas nurodė, jog dirba dvejose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), gauna bendrai daugiau kaip 700 Eur darbo užmokesčio. Jo sutuoktinė taip pat dirba (duomenys neskelbtini) gauna apie 500 Eur darbo užmokesčio. Turi pilnametę dukrą, kuri studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune, studijos finansuojamos valstybės, tačiau atsakovas nuolat padeda dukrai materialiai. Paveldėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklype esantys pastatai apleisti, nenaudojami. Šeima turi automobilį. Prieš tai turėjo butą Vilniaus mieste, kurį įsigyti padėjo sutuoktinės tėvai, tačiau šiuo metu butas padovanotas dukrai, šis butas nėra išnuomotas, todėl jokių pajamų iš jo negauna. Papildomų pajamų ar darbų neturi. Atsakovas pažymėjo, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Pasak atsakovo, jo turtinė padėtis leidžia mokėti 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, taip pat sutinka padengti 1000 Eur dydžio išlaikymo skolą.Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečio vaiko G. S. gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra. A. S. nurodė, kad vaiko tėvas yra J. L.. Skyriuje buvo bendrauta su atsakovu J. L., šis kategoriškai neigia, kad yra G. S. tėvas. Nustačius nepilnamečiam vaikui tėvystę, būtina priteisti jam išlaikymą. Vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymas atitinka vaiko interesus, sukelia teisines pasekmes, vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, tėvus, todėl pritaria ieškovės reikalavimui dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui fakto nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, t. y. ieškove; iš atsakovo sūnui išlaikyti priteisė 200 Eur periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d., t. y. iki vaikui sukaks dveji metai; nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės – 150 Eur dydžio periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo sumą į ieškovės, kaip lėšų tvarkytojos, nurodytą banko sąskaitą; priteisė iš atsakovo 2000 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki 2017 m. spalio 17 d.; nustatė, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi teisę kontroliuoti mokamų išlaikymo lėšų naudojimą pagal paskirtį; priteisė iš atsakovo ieškovei 30 Eur žyminio mokesčio ir 490 Eur advokato pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovo 137,50 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 210 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo leido vykdyti skubiai.Teismas nustatė, kad G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime duomenys apie tėvą neįrašyti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės 2018 m. vasario 19 d. akte Nr. ES34/2018 (01) nustatyta, kad J. L. yra vaiko G. S. biologinis tėvas 99,99999999999 proc. tikimybe. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas yra G. S. tėvas, o šis – jo sūnus (CPK 389, 392 straipsniai).Nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, t. y. ieškove (CK 3.169 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu neapsisprendė, ar nori bendrauti su vaiku, ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas norės bendrauti su vaiku, geranoriškai leis jam bendrauti, teismas priėjo prie išvados, jog šiuo teismo sprendimu netikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaiko išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti ir apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatai prižiūrėti, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Teismas nurodė, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 255,78 Eur vaiko priežiūros išmoką. Iki vaiko priežiūros atostogų dirbo (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), gaudavo minimalų darbo užmokestį – apie 380 Eur. Ieškovė augina iš pirmos santuokos du nepilnamečius vaikus: sūnų, gimusį 2010 m., ir dukrą, gimusią 2008 m., kuriems jų tėvas moka kas mėnesį kiekvienam po 115,84 Eur periodines išmokas. Ieškovė gyvena tarnybiniame bute, paaiškino, kad išlaidos butui – apie 100 Eur per mėnesį. Pagal pateiktą pažymą ieškovė (duomenys neskelbtini) už buto komunalines paslaugas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio sumokėjo 673,76 Eur: už buto šildymą, karštą vandenį, bendrą mokestį už laiptinės ir rūsio apšvietimą, šaltą vandenį, iš šių išlaidų buto šildymas sudaro nuo 20 Eur iki 60 Eur, ne šildymo sezonu komunalinės paslaugos – apie 30 Eur; ieškovė nurodė, kad dar papildomai moka už elektrą, tačiau mokėjimo dokumentų nepateikė. Nuosavybės teise ieškovė turi sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių jos vardu nėra įregistruotų, ieškovė paaiškino, kad naudojasi senelio automobiliu. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 795,50 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Jo sutuoktinė G. L. taip pat dirba (duomenys neskelbtini), atsakovo teigimu, jos mėnesinis atlyginimas yra apie 500 Eur. Atsakovas turi pilnametę dukrą, kuri mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune, studijos finansuojamos valstybės. Atsakovo vardu registruotas paveldėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad šiuo turtu nesinaudoja, jis yra apleistas ir vertės neturi. Šeima taip pat turi automobilį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo ir jo sutuoktinės vardu nuo 2012 m. vasario 9 d. įregistruota nuosavybė į butą (duomenys neskelbtini). Šis butas 2016 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi padovanotas dukrai. Atsakovas paaiškino, kad šiuo butu naudojasi dukra, butas nėra išnuomotas, todėl jokių pajamų negauna, taip pat neturi jokių papildomų darbų ir pajamų.Teismas nurodė, kad ginčo šalių sūnui yra vieneri metai ir tris mėnesiai. Ieškovė paaiškino, kad vaikas neturi sveikatos problemų, ji dar pati maitina kūdikį. Pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus sūnui išlaikyti ji skiria 513 Eur per mėnesį: 150 Eur maistui, 25 Eur maitinimo priemonėms, 50 Eur drabužiams, 40 Eur sauskelnėms, 20 Eur higienos priemonėms, 19 Eur vaistams, maisto papildams, 25 Eur komunalinėms paslaugoms, 20 Eur baldams, 44 Eur judėjimo priemonėms, 25 Eur žaislams, 20 Eur atostogų išlaidoms, 45 Eur automobiliui, 30 Eur nenumatytoms išlaidoms. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog vaikui reikia pirkti maistą, rūbus, aprūpinti jį būstu ir sumokėti būsto išlaikymo išlaidas, be to, užtikrinti tam tikrą vaiko laisvalaikį, yra visuotinai žinomos ir jų nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tačiau, tenkinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad abu tėvai turi prisidėti prie išlaikymo pagal savo galimybes, o vaiko poreikiai taip pat turėtų būti tenkinami vadovaujantis protingumo principu. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį – apie 530 Eur (240 Eur už vaiko priežiūrą, 56 Eur išmoka už kitus vaikus, 230 Eur išlaikymas kitiems dviem nepilnamečiams vaikams), tuo tarpu išlaidos vien sūnui, jos pateiktais skaičiavimais, sudaro 513 Eur. Pagal ieškovės skaičiavimus, jos šeimos išlaidos per mėnesi būtų apie 2000 Eur, t. y. beveik dešimt kartų viršytų jos pajamas, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės pajamos per mėnesį gali būti apie 2000 Eur, iš kurių ji 513 Eur išleidžia sūnui išlaikyti, ieškovė nepateikė. Be to, ieškovės nurodyti vaiko baldai (lova, gultukas, maitinimo kėdutė, vežimėlis, auto kėdutė) nėra vienkartinio naudojimo; vaiko žaislai, lavinimo priemonės taip pat nevienkartinio naudojimo. Komunalinių paslaugų išlaidos ne šildymo sezonu taip pat nesiekia 100 Eur. Be to, ieškovės du vaikai iš pirmos santuokos yra vyresni negu jauniausias sūnus, vyresnių vaikų ir pačios ieškovės poreikiai galimai yra didesni, tuo tarpu visas išlaidas visiems šeimos nariams ieškovė padalija vienodai, nepateikdama rašytinių įrodymų išlaidoms pagrįsti. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktas išlaidų apskaičiavimas nėra objektyvus ir atitinkantis realius vaiko poreikius. Išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę, teismas priėjo prie išvados, kad dabartiniu metu, kai ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis dveji metai, atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Atsakovas – darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų sveikatos problemų; atsakovas paaiškino, kad materialiai padeda savo pilnametei dukrai, kuri mokosi, ir neįgaliai motinai; skolų tretiesiems asmenims ir kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi.Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia nuo vaiko gimimo iki jam sueis dveji metai teikti sūnui 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, o po to – iki vaiko pilnametystės – 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, indeksuojant periodines išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas nukreipė vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Dėl išlaikymo skolos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, jog nuo vaiko gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 2000 Eur išlaikymo skolą, apskaičiuotą po 200 Eur kas mėnesį už 10 mėnesių (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 17 d.) (CK 3.200 str.). Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi teisę kontroliuoti mokamų lėšų naudojimą pagal paskirtį.Atsakovas prašymą išdėstyti priteistos išlaikymo skolos mokėjimą teismas atmetė, nurodęs, kad, įvertinus atsakovo turtinę padėtį bei aplinkybę, jog atsakovas nuo vaiko gimimo neteikė išlaikymo, visa išlaikymo našta teko ieškovei, nenustatyta CPK 284 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių išlaikymo skolos mokėjimas galėtų būti išdėstytas.Teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, laikydamas, kada ieškovės reikalavimų patenkinta apie 70 proc., atitinkamai atmesta – 30 proc. Ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų bendrą suma – 700 Eur – teismas pripažino esant pagrįsto dydžio, todėl iš atsakovo priteisė 490 Eur (700 Eur x 70 proc.) šioms išlaidoms atlyginti. Atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą – 1468 Eur – teismas vertino kaip nepagrįstai didelę, remdamasis tuo, kad byla nesudėtinga, atsakovo atstovas pateikė į bylą tik vieną procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį), buvo tik du posėdžiai (vienas – parengiamasis, kitame pradėtas ir užbaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės). Atsakovo patirtų išlaidų pagrįsta suma teismas pripažino 700 Eur dydžio sumą, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 210 Eur (700 Eur x 30 proc.) atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti jai išlaidas, patirtas dėl DNR ekspertizės, remdamasis tuo, kad nurodytas išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo skolos ir priteisti iš atsakovo vaikui išlaikyti po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės bei 4000 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 17 d.; panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi teisę kontroliuoti mokamų lėšų naudojimą pagal paskirtį; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas DNR ekspertizės išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ginčo šalių sūnui išlaikyti tik 200 Eur dydžio išlaikymą iki vaikui sukaks dveji metai ir 150 Eur dydžio išlaikymą nuo dvejų metų iki vaikas taps pilnametis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustatant vaiko išlaikymo dydį, tėvo ir motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nes išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; dėl to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tuo tarpu iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas nesivadovavo prioritetiniu nepilnamečio vaiko gynimo principu, o prioritetą suteikė atsakovo turtinei padėčiai, kuri, ieškovės nuomone, nebuvo įvertinta objektyviai. Ieškovė, pateikdama sūnaus poreikius atspindinčią lentelę, nenurodė nė vieno sūnaus poreikio, kuris nebūtų reikalingas, siekiant sudaryti vaikui stabilias ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Vien ta aplinkybė, kad kūdikio daiktai pakankamai brangūs, negali būti pagrindas teigti, jog šie poreikiai – neprotingi. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įsigyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvai turi sudarytas visas įmanomas galimybes vaikui augti ir vystytis tinkamomis gyvenimo sąlygomis, taip pat turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir papildomi vaiko poreikiai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčo šalių sūnaus poreikius apribojo ieškovės gaunamomis pajamomis, teigdamas, kad ieškovės gaunamos pajamos neleidžia tenkinti jos nurodytų sūnaus poreikių. Šiuo atveju teismas turėjo vertinti tai, ar atsakovo turtinė padėtis leidžia tenkinti ieškovės nurodytus sūnaus poreikius.

15.2. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad kiekvieno ieškovės šeimos nario išlaikymui reikalinga 513 Eur suma. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad keturiems šeimos nariams dalijo tik išlaidas už butą bei automobilį. Visos kitos išlaidos šalių sūnui išlaikyti apskaičiuotos individualiai, pagal berniuko amžių bei konkrečius vaiko poreikius, kurių daugumos kiti ieškovės vaikai, kurie vyresnio amžiaus, neturi. Ieškovė į bylą pateikė sūnaus mėnesio išlaidas atspindinčią lentelę, kurioje detaliai nurodė, kokie yra berniuko poreikiai, kokie daiktai vaikui reikalingi. Pagal ieškovės skaičiavimus, sūnui išlaikyti šiuo metu per mėnesį reikalinga 513 Eur suma. Berniukas nuolat auga, dėl to kas mėnesį reikia pirkti naujus drabužius, avalynę. Taip pat sūnui reikalingas specialus, ekologiškas maitinimas, šiuo metu vaikas maitinamas kitaip, nei valgo kiti ieškovės šeimos nariai. Vertinant ieškovės pajamas ir jos galimybes išlaikyti visus tris nepilnamečius vaikus, svarbu tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kitų dviejų jos nepilnamečių vaikų tėvas dėl pagerėjusios savo turtinės padėties teikia didesnį išlaikymą, negu buvo priteistas. Ieškovė nurodė ir tai, kad išlaikyti vaikus jai labai padeda tėvai ir sesuo. Be to, faktas, kad ieškovės finansinės galimybės neleidžia tenkinti visų sūnaus poreikių, turėtų būti vertinamas kaip pagrindas priteisti iš tėvo didesnį išlaikymą, o ne pagrindas konstatuoti, jog ginčo šalių sūnaus poreikiai yra mažesni. Šiuo atveju vien tai, kad vaiko motina iš gaunamų pajamų negali patenkinti visų vaiko poreikių, nereiškia, jog vaikas šių poreikių neturi, taip pat kad kitas iš tėvų neturi prisidėti tokia išlaikymo suma, kuri leistų patenkinti visus vaiko poreikius. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja, papildomai jokio išlaikymo neteikia, visa našta, susijusi su sūnaus priežiūra ir išlaikymu tenka vienai ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Teismas neteisingai nustatė ieškovės gaunamą per mėnesį pajamų sumą – 530 Eur. Į ieškovės gaunamą mėnesio pajamų sumą teismas nepagrįstai įskaičiavo kitiems ieškovėms vaikams jų tėvo mokamą išlaikymą bei išmoką už vaikus. Tai – kitų dviejų ieškovės nepilnamečių vaikų pinigai, jie negali būti laikomi ieškovės pajamomis. Kol ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, realios jos pajamos per mėnesį yra tik 40 proc. gauto 380 Eur darbo užmokesčio, t. y. apie 140 Eur, atskaičius mokesčius. Teismas sprendime klaidingai nurodė 240 Eur sumą. Kol ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, ji objektyviai neturi galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas. Tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis per mėnesį yra 700 Eur, t.y. jo pajamos penkis kartus didesnės nei ieškovės. Kai ieškovė grįš į darbą, jos darbo užmokestis nesikeis, bus minimalus – 400 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi, ir ieškovei pradėjus dirbti, jos turtinė padėtis bus du kartus prastesnė nei atsakovo.

15.4. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir atsakovo galimybes teikti sūnui reikalinga išlaikymą, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė, be sūnaus G., turi dar du išlaikytinius. Tuo tarpu atsakovas daugiau įstatyminių išlaikytinių neturi. Vien tai, kad atsakovas padeda studijuojančiai dukrai, nėra pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą sūnui. Be to, vertinant atsakovo turtinę padėtį, svarbu ir tai, kad atsakovas bei jo sutuoktinė iškart po ginčo šalių sūnaus gimimo 2016 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido dukrai jiems nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad atsakovas tyčia pablogino savo turtinę padėtį, galbūt siekdamas išvengti pareigos teikti sūnui didesnį išlaikymą.

15.5. Įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis daug geresnė nei ieškovės, atsakovas, be sūnaus, daugiau išlaikytinių neturi, o ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nuo to momento, kai šalių sūnui sukaks dveji metai, priteisti tik 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, nors ieškovė pateikė skaičiavimus, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 500 Eur suma. Teismas nepagrįstai sprendė, kad abi šalys turi lygiomis dalimis išlaikyti nepilnametį sūnų. Be to, priteisdamas iš atsakovo tik 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, teismas perkėlė ieškovei didesnę sūnaus išlaikymo naštą

15.6. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog ieškovės nurodyti sūnaus poreikiai yra per dideli, nevertino ir nepasisakė, kokia pinigų suma leistų per mėnesį patenkinti bent jau būtinuosius vaiko poreikius. Byloje nebuvo nustatinėjama ir ta aplinkybė, ar iš atsakovo priteistas išlaikymas, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, leis užtikrinti berniuko poreikių tenkinimą. Taip pat nebuvo vadovaujamasi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, kad minimali mėnesinė alga, paprastai leidžia patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Akivaizdu, kad kad iš atsakovo sūnui priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas neleis užtikrinti net minimalių sūnaus poreikių. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ginčo šalių sūnui išlaikymą, nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui negali būti skiriama mažesnė kaip 190 Eur suma.

15.7. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodyta praktika. Teismas neįvertino ir to, kad atsakovas nepageidauja rūpintis sūnumi, iki pat DNR ekspertizės atlikimo neigė savo tėvystę, todėl visa našta, susijusi su sūnaus auginimu, jo priežiūra teks vienai ieškovei. Tai lemia, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo bent jau materialine prasme turi prisidėti didesne pinigų suma.

15.8. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatęs per mažą atsakovo teiktino sūnui išlaikymo dydį, priteisė per mažą išlaikymo skolos sumą – 2000 Eur, kuri turi būti padidinta iki 4000 Eur.

15.9. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovui suteikiama teisė kontroliuoti mokamų lėšų naudojimą pagal paskirtį. Nė viena iš šalių tokio reikalavimo nereiškė, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė tokią atsakovo teisę. Be to, teismas visiškai nemotyvavo tokios teisės nustatymo, toks klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas. Dėl to teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas atsakovo teisės nustatymas naikintinas.

15.10. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti jos patirtas išlaidas už DNR ekspertizę – 330 Eur. Bylos nagrinėjimas iš esmės vyko 2018 m. kovo 15 d., pereinant iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovė negalvojo, kad 2018 m. kovo 15 d. byla bus nagrinėjama iš esmės, todėl nebuvo pasiėmusi į teismo posėdį ekspertizės išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Ieškovė prašė teismo padaryti byloje pertrauką, kad ji galėtų pristatyti ekspertizės išlaidų sumokėjimo dokumentą, tačiau teismas tokios galimybės nesuteikė. Dėl to iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė neturėjo objektyvios galimybės pateikti dokumentus apie visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią civilinę bylą. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. kovo 15 d., ieškovė teikė pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kad ji galėtų pateikti mokėjimą už DNR ekspertizę patvirtinantį dokumentą. Tačiau teismas prašymo netenkino. Ieškovės vertinimu, nors ekspertizės išlaidų apmokėjimo dokumentas nebuvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau, įvertinus tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės patirtos išlaidos turi būti jai atlygintos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Ieškovės apeliacinis skundas apskritai negalėjo būti priimtas, nes jis paduotas praleidus apeliacinio apskundimo terminą net trimis paromis, nenurodant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Teismas 2018 m. balandžio 26 d. rezoliucija visiškai nepagrįstai atnaujino praleistą terminą ir priėmė ieškovės apeliacinį skundą. Ieškovės atstovės įvardytas termino praleidimo priežastis pripažįstant svarbiomis, taptų beprasmis procesinių terminų institutas, neužtikrintas proceso nuoseklumas ir teisinių santykių stabilumas, pažeistas bylos šalių lygybės įstatymui principas (CPK 6 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis, 307 straipsnio 1 dalis).

16.2. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti dėl atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, todėl ieškovės apeliacinis skundas turi būti atmestas ir patenkintas atsakovo paduotas apeliacinis skundas.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo skolos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: priteisti iš atsakovo vaikui išlaikyti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, 670 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 17 d.; išdėstyti 670 Eur išlaikymo skolos sumokėjimą dvylikai mėnesių lygiomis dalimis nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; iš naujo perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo, būtina įvertinti ieškovės elgesį prieš gimstant vaikui ir nesąžiningą siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovė 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad, pradėjusi artimai ir intymiai bendrauti su atsakovu, žinojo, jog šis yra vedęs ir turi šeimą. Ieškovė taip pat patvirtino, kad niekada su atsakovu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Pripažino, jog niekada jokios bendros ateities neplanavo. Nurodė, kad tiek atsakovas, tiek jos šeima atkalbinėjo ją nuo trečio vaiko gimdymo, tačiau ji vienašališkai nusprendė vaiką gimdyti. Atsakovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad niekada su ieškove kartu negyveno, bendro ūkio nevedė ir bendros ateities neplanavo. Paaiškino, kad, sužinojęs apie galbūt jo ir ieškovės neplanuotai pradėtą vaiką, bandė tiek pačią ieškovę, tiek jos šeimos narius atkalbėti nuo vaiko gimdymo, tačiau ieškovė priėmė vienašališką sprendimą gimdyti vaiką. Ieškovė vaiko pradėjimu ir (ar) jo gimdymu iš anksto siekė ir nesąžiningų tikslų – pasipelnyti atsakovo sąskaita, visiškai neatsižvelgė į jo nuomonę dėl vaiko gimdymo, vienašališkai nusprendė gimdyti vaiką. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės turėtų būti vertinamos, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, priešingu atveju, atsakovo padėtis būtų prilyginta tėvų, kurie planavo vaikus, jų laukė bei turi pareigą juos išlaikyti. Tai, atsakovo vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Šalies argumentai

17.2. Ieškovės prašomas priteisti 400 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį – akivaizdžiai nepagrįstas, prieštaraujantis faktinei situacijai ir teismų praktikai. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų savo atliktiems išlaidų skaičiavimams pagrįsti. Taip pat nepagrįstai didelis ir pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas – 200 Eur kas mėnesį iki vaikui sukaks dveji metai ir po 150 Eur kas mėnesį nuo dvejų metų iki vaiko pilnametystės. Atsakovo įsitikinimu, nustatant vaikui priteistino išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė niekada negyveno su atsakovu, neplanavo bendros ateities, visiškai neatsižvelgė į jo nuomonę dėl vaiko gimdymo ir sprendimą gimdyti vaiką priėmė vienašališkai. Dėl to ieškovė turėtų prisiimti didesnę dalį pareigų, auginant tokiomis aplinkybėmis gimusį vaiką. Antra, ginčo šalių vaiko faktiniai poreikiai yra mažesni už teismo priteistą iš atsakovo išlaikymą. Pačios ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo sūnaus gimimo jos mėnesinės pajamos buvo 537 Eur. Ši suma buvo ir yra išleidžiama ieškovės ir trijų jos vaikų poreikiams tenkinti. Taigi kiekvienam šeimos nariui tenka apie 134 Eur per mėnesį. Tokiu atveju atsakovui tenkanti mokėti išlaikymo dalis būtų 67 Eur per mėnesį. Trečia, turi būti įvertinta tai, kad kitiems dviem ieškovės nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu pagal jos pačios ieškinį priteista po 115,85 Eur kas mėnesį. Ketvirta, teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, t. y. vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Ji vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Negali būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-378/2017). Atsakovo su 2017 m. lapkričio 29 d. atsiliepimu pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas objektyviai finansiškai nėra pajėgus mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymą – 200 Eur ar 150 Eur kas mėnesį. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nurodė, kad jis gauna apie 795,50 Eur darbo užmokestį, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog šią sumą sudaro pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) gaunamas 612,72 Eur darbo užmokestis ir laikinoje papildomoje darbovietėje (duomenys neskelbtini) gaunamas 182,78 Eur darbo užmokestis, kurio atsakovas negaus, pasibaigus mokslo metams. Taigi realios ir ilgalaikės atsakovo darbo pajamos yra tik apie 612,72 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat neturi jokio vertingo nekilnojamojo turto, kuris būtų tinkamas gyventi, todėl gyvena iš darbovietės (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute. Iš gaunamo darbo užmokesčio atsakovas privalo patenkinti savo asmeninius ir dalį bendrų šeimos poreikių, nes gyvena su sutuoktine, turi paremti pilnametę dukrą, studijuojančią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dieninių studijų pirmosios pakopos antrame kurse, finansiškai padėti neįgaliai pensininkei motinai. Šiems savo ir artimųjų poreikiams atsakovas išleidžia visas savo darbo pajamas, todėl neįsivaizduoja, kaip galėtų išlaikyti dar vieną papildomą asmenį. Pasak atsakovo, sumažinęs tiek savo, tiek artimųjų būtiniausius poreikius, jis objektyviai daugiausiai galėtų skirti iki 100 Eur sumą sūnaus poreikiams tenkinti. Priteisus didesnę nei 100 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą, atsakovas objektyviai negalėtų patenkinti bent minimalių savo ir kitų artimųjų poreikių, gyventi bent minimaliai oriai. Tokia atsakovo pozicija atitinka ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Vaikų išmokų įstatymui, ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, nes jai už tris vaikus turėtų būti mokama net 148,90 Eur išmoka, iš šios sumos – 58,50 Eur už jauniausią sūnų.

17.3. Teismas, priteisdamas 2000 Eur dydžio išlaikymo skolą, nepagrįstai vadovavosi į ateitį nustatytu išlaikymo dydžiu – 200 Eur kas mėnesį. Sprendžiant dėl išlaikymo skolos, turi būti vertinamos realios ieškovės, kaip vaiko motinos, turėtos išlaidos, nustatant jų dalį, tenkančią atsakovui, kaip vaiko tėvui. Bylos duomenimis, nuo sūnaus gimimo iki kreipimosi į teismą dienos ieškovės pajamos per mėnesį buvo 537 Eur, ir ši suma buvo išleidžiama ieškovės bei trijų jos vaikų poreikiams tenkinti. Pati ieškovė nurodė, kad vienam šeimos nariui tenka apie 134 Eur per mėnesį. Tokiu atveju atsakovui tenkanti padengti realių ieškovės patirtų išlaidų dalis – 67 Eur per mėnesį (134 Eur : 2). Taigi iš atsakovo priteistina išlaikymo skola už dešimt mėnesių – 670 Eur. Net tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad išlaikymo skola nustatytina ne pagal ieškovės realiai turėtas išlaidas, o pagal priteistiną periodinę išlaikymo sumą, iš atsakovo galėtų būti priteista tik 1000 Eur (100 Eur x 10 mėn.) išlaikymo skola.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti išlaikymo skolos sumokėjimą dvylikai mėnesių. Atsakovas gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, neturi jokių santaupų, todėl objektyviai neturės galimybės sumokėti didelės išlaikymo skolos sumos. Todėl apeliacinės instancijos teismo prašo priteistinos išlaikymo skolos sumos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis dvylikai mėnesių (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovui atlygintinų advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą. Teismas pripažino, kad atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų suma – 1468 Eur – neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau visiškai nepagrįstai išlaidas sumažino iki 700 Eur sumos bei priteisė proporcingą atmestų ieškinio reikalavimų daliai sumą – 210 Eur. Vien atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį apimtis (15 psl.) patvirtina, kad atsakovas objektyviai galėjo patirti ir patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas – 968 Eur už 8 advokato darbo valandas). Akivaizdu, kad 500 Eur suma arba 4,13 val. advokato darbo laiko nėra per didelės išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą atsakovui dviejuose teismo posėdžiuose. Dėl to net pagal teismo nustatytas proporcijas atsakovui turėjo būti priteista 440 Eur (1468 Eur x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

17.6. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškinį pateikė per EPP sistemą, todėl net ir pagal teismo poziciją iš atsakovo valstybei galėjo būti priteista ne 137,50 Eur, bet 103,13 Eur (137,50 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti jos pateiktą apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Atsakovas yra suaugęs vyras ir, turėdamas su ieškove lytinių santykių, galėjo bei turėjo numatyti, jog ieškovė gali pastoti. Vien tai, jog, ieškovei pastojus, atsakovas pageidavo, kad ji negimdytų sūnaus, nėra ir negali būti pagrindas mažinti atsakovo turimą teikti sūnui išlaikymą.

18.2. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad jos pajamos yra pakankamai mažos. Be to, jos realiai gaunamos pajamos daug mažesnės, negu nurodo atsakovas, nes į 537 Eur sumą atsakovas įskaičiuoja ir ieškovės kitiems dviem vaikams tėvo mokamą išlaikymą, o tai yra ne ieškovės pajamos, bet kitų jos dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti skirta suma. Ieškovei antrus metus esant vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos mėnesio pajamos yra 40 proc. gauto darbo užmokesčio, t. y. 140 Eur. Ieškovė teismo proceso metu nurodė, kad išlaikyti vaikus jai padeda tėvai ir sesuo. Nors ieškovė nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tačiau akivaizdu, kad jos gaunamos pajamos yra tokios mažos, jog be kitų asmenų pagalbos išlaikyti tris nepilnamečius vaikus būtų tiesiog neįmanoma.

18.3. Pagal teismų formuojamą praktiką ieškovas, grįsdamas ieškinį, neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad patiriamos kitos išlaidos vaikui išlaikyti. Ginčo šalių sūnus nuolat auga, dėl to kas mėnesį reikia pirkti jam naujus drabužius, avalynę, sauskelnes, įvairias higienos priemones, ir tai sudaro pakankamai dideles pinigų sumas. Taip pat šalių sūnui, kaip kūdikiui, reikalingas ir specialus, ekologiškas maitinimas, berniukas šiuo metu maitinamas kitaip, negu valgo kiti ieškovės vaikai. Akivaizdu, kad sūnui išlaikyti per mėnesį tikrai nepakanka atsakovo nurodytos 134 Eur sumos. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jos apskaičiuota sūnaus mėnesio poreikių suma – 513 Eur – yra objektyvi, atitinkanti protingumo kriterijus ir šiuo metu esančias rinkos kainas. Be to, akivaizdu, kad sūnaus poreikiai, jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, tik didės.

18.4. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai vaikui turi sudarytas visas įmanomas galimybes augti bei vystytis tinkamomis gyvenimo sąlygomis, taip pat turi buti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir papildomi nepilnamečio vaiko poreikiai. Dėl to vien faktas, kad ieškovės finansinės galimybės neleidžia tenkinti visų sūnaus poreikių, vadovaujantis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, turėtų būti vertinamas kaip pagrindas priteisti iš kito iš tėvų didesnį išlaikymą, o ne, kaip nurodo atsakovas, pagrindas konstatuoti, jog sūnaus poreikiai yra mažesni ir jiems patenkinti pakanka tik 134 Eur per mėnesį. Vien tai, kad ieškovė iš gaunamų pajamų negali patenkinti visų vaiko poreikių, nereiškia, jog vaikas šių poreikių neturi bei kad kitas iš tėvų neturi prisidėti tokia išlaikymo suma, kuri leistų patenkinti visus vaiko poreikius. Ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, sprendžiant dėl tėvų pareigos teikti sūnui reikalingą išlaikymą.

Atsiliepimas

18.5. Atsakovo teiginiai, kad iš jo sūnui išlaikyti priteisina suma turi būti panaši, kokia nustatyta prieš septynerius metus kitiems dviem ieškovės vaikams, yra visiškai nepagrįsti, nes visiškai skiriasi vaikų išlaikymo aplinkybės. Kitų dviejų ieškovės nepilnamečių vaikų tėvas ir jo tėvai (vaikų seneliai) bendrauja su vaikais, pasiima juos atostogoms, nuperka vaikams reikalingų daiktų, dėl to šių dviejų vaikų išlaikymo kaštai mažesni. Tuo tarpu atsakovas su sūnumi nebendrauja, papildomai jokio išlaikymo neteikia, visa našta, susijusi su vaiko priežiūra ir išlaikymu, tenka vienai ieškovei.

18.6. Atsakovo išdėstyti argumentai, kad jis nėra pajėgus teikti sūnui pirmosios instancijos teismo priteistos dydžio išlaikymą, yra niekiniai bei rodo, jog atsakovas bet kokiais būdais vengia prievolės prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Akivaizdu, kad atsakovas, būdamas jaunas, darbingas, turintis išsilavinimą, gali dirbti ir uždirbti sūnui išlaikyti reikalingas pajamas. Ta aplinkybė, kad atsakovas papildomai dirba (duomenys neskelbtini), rodo, jog nuo darbo pagrindinėje darbovietėje jis turi laiko papildomam darbui ir gali užsidirbti daugiau, nei gaunamas darbo užmokestis. Nors ieškovė to negali įrodyti, tačiau atsakovas dirba papildomai ir gauna nelegalias pajamas. Atsakovo dukra, kuri yra pilnametė, šiuo metu mokosi Kaune Lietuvos Sveikatos mokslų universitete. Tačiau į bylą pateikti duomenys, kad atsakovas ir jo sutuoktinė iš karto po ginčo šalių sūnaus gimimo 2016 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido jiems nuosavybės teise priklausiusį 2007 m. statybos 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), dukrai. Viešai skelbiamais duomenimis, šio nekilnojamojo turto vertė – 73 900 Eur. Taigi po sūnaus gimimo atsakovas neatlygintinai perleido savo dukrai jam nuosavybės teise priklausiusio turto už daugiau nei 35 000 Eur. Svarbu ir tai, kad butas yra Vilniuje, o atsakovo dukra mokosi Kaune, taigi butas Vilniuje yra laisvas, šį turtą galima išnuomoti ir gauti per mėnesį nuo 350 Eur iki 500 Eur nuomos mokesčio, kurio atsakovo dukrai pakaktų tam, jog save išlaikytų. Galbūt šis turtas ir yra išnuomotas, tik atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, slepia šias aplinkybes. Svarbu ir tai, kad atsakovas neturi įstatyminės pareigos išlaikyti pilnametę dukrą, prioritetas teiktinas nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo mama yra darbinga iš dalies, nesuponuoja išvados, kad jai reikalingas išlaikymas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie jo mamos turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamą turtą), iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo mamai reikalingas išlaikymas. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra vienintelis vaikas, kuriam vienam tenka pareiga išlaikyti mamą, jeigu išlaikymas jai būtų reikalingas.

18.7. Atsakovo cituojamose kasacinio teismo nutartyse Nr. 3K-3-71/2010, Nr. 3K-3-209-916/2016 spręsta ne dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tačiau išlaikymo sumažinimo/padidinimo, be to, esant visai kitoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovė sutinka su tuo, kad ne visais atvejais nepilnamečiam vaikui turi būti priteisiamas ne mažesnis kaip pusės MMA išlaikymo dydis. Tačiau šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis leidžia sūnui teikti daug didesnį išlaikymą, negu pusė MMA. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad išlaikymas skiriamas vaikui reikalingoms gyvenimo ir vystymosi sąlygoms užtikrinti, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką MMA skirta tik minimaliems žmogaus poreikiams tenkinti. Tuo tarpu atsakovas turi pareigą tenkinti ne tik minimalius, tačiau ir kitus sūnaus poreikius.

18.8. Išmokos už kitus du ieškovės nepilnamečius vaikus, jeigu jos ir būtų mokamos, niekaip nesusijusios su atsakovo pareiga teikti sūnui išlaikymą. Ieškovė iki šiol nėra kreipusis dėl jokių papildomų išmokų už vaikus gavimo, todėl nežino, ar jai pagal jos gaunamas pajamas ir vaikams teikiamą išlaikymą priklauso kokios nors atsakovo nurodytos papildomos išmokos. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl papildomų išmokų už vaikus mokėjimo asmenims, auginantiems tris vaikus, negali būti pagrindas atsakovui teikti sūnui mažesnį išlaikymą.

18.9. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovo sūnui teiktino išlaikymo sumos, svarbu tai, kad berniuku rūpinsis ir jį prižiūrės viena ieškovė – atsakovas aiškiai nurodė, jog prieštaravo sūnaus gimimui, kol nebuvo byloje atlikta DNR ekspertizė, iš viso neigė, kad jis yra vaiko tėvas.

18.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui negali būti skiriama mažesnė kaip 190 Eur pinigų suma. Dėl išdėstytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą sūnui išlaikymą. Priešingai, ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

18.11. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo skolos dydžio skaičiavimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad tol, kol vaikui sukaks dveji metai, atsakovas turi teikti 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, pagrįstai priteisė išlaikymo skolai už dešimt mėnesių padengti 2000 Eur sumą. Toks skolos skaičiavimas atitinka kasacinio teismo praktiką. Tačiau ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovo teiktino sūnui išlaikymo dydžiu, apeliaciniu skundu prašo 400 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį ir atitinkamai – 4000 Eur išlaikymo skolos sumą.

Žemesnės instancijos teismas

18.12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti vaikui priteistos išlaikymo skolos sumos mokėjimą. Nors atsakovas teigia, kad neturi jokių santaupų, tačiau vien pirmosios instancijos teisme už advokato paslaugas sumokėjo daugiau nei 1400 Eur sumą. Atsakovas kiekvieną mėnesį gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, savo dukrai perleido vertingą nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia prasta, kad jis negalėtų sumokėti sūnui priteisto išlaikymo skolos. Be to, įvertinus tai, kad atsakovas apie prievolę teikti sūnui išlaikymą žinojo nuo pat sūnaus gimimo, tačiau šios pareigos nevykdė, teismo procesas tarp šalių vyksta jau kurį laiką, darytina išvada, jog po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atsakovas turi visas galimybes sumokėti sūnaus išlaikymo skolą. Atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sudarytų sąlygas atsakovui toliau pažeisti nepilnamečio vaiko interesus.

18.13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo patirta 1468 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma, įvertinus tai, jog byloje pateiktas tik atsiliepimas į ieškinį bei vyko du teismo posėdžiai, mažintina iki 700 Eur. 2018 m. sausio 23 d. posėdis truko 20 minučių, 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdis – 3 valandas. Akivaizdu, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl abiejų ginčo šalių paduotų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.Apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra ginčo šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, taip pat išlaikymo skolos dydžio klausimai. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia išlaidų už advokato teisinę pagalbą paskirstymo klausimą, be to, prašo tenkinti pirmosios instancijos teismo atmestą prašymą išdėstyti teismo sprendimo dalies, kuria priteista išlaikymo skola, vykdymą.Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi paskyrus teismo medicinos ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. vasario 19 d. ekspertizės akte Nr. ES34/2018 (01) nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės vaiko biologinis tėvas 99,99999999999 proc. tikimybe. Iki vaiko gimimo ieškovė ir atsakovas artimus santykius palaikė apie vienerius metus, tačiau kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, neplanavo bendros ateities. Gimus sūnui, atsakovas tėvystės nepripažino, kol nebuvo atlikta teismo paskirta DNR ekspertizė. Atsakovas sūnaus nelanko, su juo nebendrauja, neteikia išlaikymo. Ieškovė 2017 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą – po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės, taip pat 4000 Eur išlaikymo skolą už dešimt mėnesių nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina; iš atsakovo sūnui išlaikyti priteisė 200 Eur periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo 2017 m. spalio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d., t. y. iki vaikui sukaks dveji metai; nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės – 150 Eur dydžio periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 2000 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 17 d.; nustatė, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi teisę kontroliuoti mokamų išlaikymo lėšų naudojimą pagal paskirtį.

Dėl ieškovės praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo

Atsakovas teigia, kad ieškovės apeliacinis skundas apskritai negalėjo būti priimtas, nes jis paduotas praleidus apeliacinio apskundimo terminą net trimis paromis, nenurodant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Pasak atsakovo, atnaujinus terminą, praleistą be svarbių priežasčių, tampa beprasmis procesinių terminų institutas, neužtikrinamas proceso nuoseklumas ir teisinių santykių stabilumas, pažeidžiamas bylos šalių lygybės įstatymui principas (CPK 6 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis, 307 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo padavimo terminus, pažymima, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, jog byloje dalyvaujantiems asmenims būtų suteikta teisė apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą valstybės teisinėje sistemoje. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 341 straipsnis). Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, kiekvienu atveju svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2007).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo mažamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė šioje byloje veikia ne savo asmeniniais interesais, bet kaip mažamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Apeliacinį skundą pavėluota pateikti trimis kalendorinėmis dienomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nedaug, įvertindama teisės į apeliaciją reikšmingumą ir tai, jog apeliacinis skundas paduodamas byloje dėl mažamečio vaiko teisės gauti išlaikymą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą apeliacinio apskundimo terminą ir sudarė galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis).

Dėl iš atsakovo priteistino sūnui išlaikymo dydžio

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jų esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, tarp jų – išlaikymo vaikui teikimą.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tačiau, vienam iš tėvų nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė skaičiavimus, kad (duomenys neskelbtini) gimusiam sūnui išlaikyti reikia apie 513 Eur per mėnesį: 150 Eur maistui, 25 Eur maitinimo priemonėms, 50 Eur drabužiams, 40 Eur sauskelnėms, 20 Eur higienos priemonėms, 19 Eur vaistams, maisto papildams, 25 Eur komunalinėms paslaugoms, 20 Eur baldams, 44 Eur judėjimo priemonėms, 25 Eur žaislams, 20 Eur atostogų išlaidoms, 45 Eur automobiliui, 30 Eur nenumatytoms išlaidoms.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra būtinieji, jų tenkinimas privalo būti užtikrintas. Ieškovės nurodytos sumos, siekiant užtikrinti tinkamą mažamečio vaiko maitinimą (150 Eur/mėn.), higienos ir švaros poreikių tenkinimą (20 Eur/mėn.), sauskelnių įsigijimą (40 Eur/mėn.), drabužių, avalynės greitai augančiam vaikui pirkimą (50 Eur/mėn.) yra protingo dydžio, todėl nereikalaujančios papildomo įrodinėjimo. Nepagrįsta reikalauti, kad mažametį vaiką auginanti motina rinktų visų vaikui perkamų maisto produktų, kitų vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti įsigyjamų daiktų čekius, vestų detalią vaiko poreikių tenkinimo išlaidų apskaitą. Taip pat nereikia papildomai įrodinėti, kad ginčo šalių vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, perkami žaislai, augant vaikui, reikia įsigyti lavinimo priemonių (25 Eur/mėn.). Suprantama, kad, atsižvelgiant į vaiko poreikius, periodiškai tenka pirkti tam tikrų nevienkartinio naudojimo daiktų: vaikui reikalingų baldų, indų, kt. (20 Eur/mėn.). Taip pat pagrįsta kas mėnesį atidėti tam tikrą sumą vaiko atostogoms (20 Eur/mėn.). Vaikui taip pat reikalingi vitaminai ligų profilaktikai, susirgus – vaistai. Ginčo šalių sūnaus, kuris, bylos duomenimis, neturi specifinių sveikatos priežiūros poreikių, sveikatai užtikrinti protinga suma šiuo atveju laikytina 10 Eur/mėn. Sutiktina, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga naudotis ir automobiliu, todėl ieškovė vaiko poreikių lentelėje pagrįstai nurodė ir sūnui skirtiną naudojimosi automobiliu išlaidų 1/4 dalį. Tačiau atsakovas teisingai pažymi, kad ieškovės įvardyta automobilio eksploatavimo išlaidų suma nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais, o bendrąja prasme 45 Eur/mėn. dydžio mažamečiam vaikui tenkanti tokių išlaidų 1/4 dalis vertintina kaip per didelė. Protinga pripažintina 20 Eur/mėn. aptariamų išlaidų suma. Dėl vaikui tenkančios būsto išlaikymo išlaidų dalies pažymėtina tai, kad pagal pačios ieškovės pateiktus mokėjimo dokumentus už 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį bendra tokių būsto išlaikymo išlaidų suma – 673,73 Eur. Vadinasi, vienam ieškovės šeimos nariui tenkanti šių išlaidų dalis – apie 14 Eur/mėn. (673,73 Eur : 12 mėn.):4). Ieškovės nurodyta kitų, nenumatytų išlaidų suma – apie 30 Eur/mėn. – laikytina būtina ir protinga. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ginčo šalių mažamečio sūnaus būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur suma per mėnesį.

Dėl atsakovo argumentų, kad ieškovė turi dar du vaikus, kurių drabužiai, daiktai galėtų būti naudojami auginant mažąjį sūnų, pažymėtina tai, jog ieškovės vaikai iš pirmosios santuokos už brolį atitinkamai vyresni devyneriais ir septynerias metais. Nepagrįsta reikalauti, kad ieškovė būtų išsaugojusi vyresniųjų vaikų drabužius ir daiktus, dėvėtus ir naudotus jų prieš devynerius ar septynerius metus. Taip pat nepagrįsta reikalauti, kad jauniausiam vaikui nebūtų perkama naujų daiktų, kad jis naudotųsi vyresniųjų brolio ir sesers žaislais, lavinimo priemonėmis, dėvėtų jų drabužius ir pan.

Jau nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalį). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos duomenis dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi pareigą teikti išlaikymą savo vaikui, šiuo atveju atsakovas turėtų padengti pusę sūnaus išlaikymo išlaidų – 200 Eur.

Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas iki šiol ne tik neteikė sūnui materialinio išlaikymo, bet ir visiškai su juo nebendravo, nepadėjo ieškovei jo prižūrėti, juo rūpintis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, priteisiant vaikui išlaikymą iš tėvo, nevykdančio pareigos išlaikyti savo vaiką, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros bei išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Dėl to kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Atsakovas teigia, kad, nustatant jo prievolės mokėti sūnui išlaikymą dydį, šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti tai, jog ieškovė vienašališkai nusprendė gimdyti vaiką, nors žinojo, kad atsakovas tam prieštarauja. Pasak atsakovo, jis negali būti prilyginamas tiems tėvams, kurie planavo vaikus, jų laukė ir nori auginti, dėl to ieškovė, nusprendusi gimdyti vaiką, privalo prisiimti didesnę jo išlaikymo dalį.

Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip aiškiai nepagrįsti. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiam šalių sūnui, kurį išlaikyti privalo abu tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga negali būti perkelta tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už tai, jog iš jo palaikytų santykių su ieškove gimė sūnus. Akcentuotina, kad ginčo šalių sūnus nėra atsakingas už tėvų elgesį. Tėvų tarpusavio santykiai negali turėti jokios įtakos vaiko teisės gauti reikalingą išlaikymą iš abiejų tėvų apimčiai. Atsakovo nurodytos santykių su ieškove aplinkybės jokiu būdu negali lemti mažesnės jo pareigos išlaikyti sūnų. Pabrėžtina, kad išlaikymas reikalingas sūnaus būtiniems poreikiams užtikrinti, ne ieškovės reikmėms tenkinti. Nėra pagrindo manyti, kad iš atsakovo mokamos sūnui išlaikyti sumos ieškovė, būdama lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, turėtų galimybę patenkinti ir tam tikrus savo poreikius, nes išlaikymo sumos dydis pakankamas tik būtiniems kasdieniams vaiko poreikiams.

Atsakovas taip pat nurodo, kad, sprendžiant dėl iš jo priteistino sūnui išlaikymo dydžio, turi būti įvertinta, jog kitiems dviem ieškovės vaikams iš jų tėvo priteista mokėti tik po 115,85 Eur per mėnesį.

Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dėl konkrečiam vaikui reikalingo išlaikymo sprendžiama individualiai, pagal kiekvieno vaiko poreikius ir kitas faktines aplinkybes, susijusias su vaiko išlaikymu. Jau nurodyta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė vaiko tėvams susitarti tiek dėl teikiamo išlaikymo formos, tiek dėl dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ieškovė paaiškino, kad kitų dviejų jos nepilnamečių vaikų tėvas rūpinasi savo vaikais, moka jiems ne tik teismo priteisto dydžio išlaikymą, bet ir pasiima juos atostogauti, nuperka reikalingų daiktų. Tuo tarpu atsakovas su sūnumi nebendrauja, išlaikymo neteikia, visa vaiko priežiūros ir visų poreikių tenkinimo našta tenka ieškovei. Dėl to pagrįsta reikalauti, kad vaiku nesirūpinantis tėvas pakankamai prisidėtų prie vaiko išlaikymo bent materialiai.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovė, reikalaudama priteisti iš jo sūnui išlaikyti po 400 Eur kas mėnesį, neįrodė, jog sūnui būtinas jos įvardyto dydžio (513 Eur) išlaikymas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl ginčo šalių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos sumos pagal bylos nagrinėjimo metu esančią situaciją. Ieškovė, kuri augina šalių sūnų, nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas daryti išvadą, kad dabartiniu laikotarpiu sūnui išlaikyti reikalinga didesnė nei 400 Eur suma per mėnesį (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, nėra teisinio pagrindo visą šalių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingą 400 Eur sumą priteisti tik iš tėvo, t. y. atsakovo. Dėl to ieškovės apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo sūnui 400 Eur dydžio išlaikymą, negali būti tenkinamas (CK 3.192 straipsnio 3 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu sūnui teiktino išlaikymo dydžiu (iki vaikui sukaks dveji metai – 200 Eur, nuo dvejų metų iki pilnametystės – 150 Eur), teigia, kad, sumažinęs tiek savo, tiek artimųjų būtiniausius poreikius, jis sūnaus poreikiams tenkinti objektyviai daugiausiai galėtų skirti iki 100 Eur sumą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui turinčio asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, atsakovas teisingai pažymi, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-378/2017). Tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi tam, jog gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovas gauna apie 795,50 Eur darbo užmokesčio, neatsižvelgė į tai, kad šią sumą sudaro 612,72 Eur darbo užmokestis pagrindinėje darbovietėje ir 182,78 Eur darbo užmokestis papildomoje darbovietėje, kurio jis negaus, pasibaigus šiems mokslo metams. Pasak atsakovo, jo realios ilgalaikės pajamos sudaro tik 612,72 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog, be pagrindinio darbo (duomenys neskelbtini), atsakovas papildomai dirbo kitoje (duomenys neskelbtini) įstaigoje, patvirtina, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), turi galimybę dirbti papildomai ir gauti papildomų pajamų. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, išsilavinimą turintis vyras. Bylos duomenimis, atsakovas neturi kitų nepilnamečių išlaikytinių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų finansinių įsipareigojimų bankams, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Atsakovas tvirtina, jog privalo finansiškai padėti pilnametei dukrai, studijuojančiai Sveikatos mokslų universitete pagal dieninių studijų programą, be to, taip pat neįgaliai pensininkei motinai. Pažymėtina, kad teismo proceso metu atsakovas nenurodė, kokia suma ir kokias išlaidas padeda padengti studijuojančiai dukrai, nepateikė įrodymų teikiamai finansinei paramai pagrįsti. Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo motinai reikalinga ne tik priežiūra ir pagalba buityje, bet ir konkreti finansinė parama. Dėl to atsakovo teiginiai dėl jo patiriamų būtinų išlaidų pilnamečiams šeimos nariams remti neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovas bei jo sutuoktinė 2012 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo naujos statybos dviejų kambarių butą Vilniuje, kurį 2016 m. gruodžio 22 dovanojimo sutartimi perleido dukrai. Ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera, leidžianti įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Vaikų išmokų įstatymui, ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, nes padidėjo jos gaunamos iš valstybės išmokos už vaikus.

Pažymėtina tai, kad valstybės mokamos išmokos skirtos vaikams išlaikyti, tai – ne ieškovės pajamos, kurios galėtų būti vertinamos kaip esmingai gerinančios ieškovės turtinę padėtį. Bylos duomenimis, ieškovės pajamos, kol vaikui sukaks dveji metai, yra 40 proc. jos gauto iki vaiko priežiūros atostogų darbo užmokesčio, t. y. apie 140 Eur (po mokesčių). Šią sumą ieškovė turi skirti ne tik savo trijų nepilnamečių vaikų, bet ir savo pačios būtiniausiems poreikiams tenkinti. Taigi ta aplinkybė, kad ginčo šalių sūnui valstybė skiria apie 58,50 Eur išmoką, neteikia pagrindo mažinti atsakovo teiktiną sūnui išlaikymą, nes akivaizdu, kad visos 140 Eur pajamų sumos ieškovė objektyviai neturi galimybės skirti sūnui, kurio poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur per mėnesį.

Atsakovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 priimtos bylose, kurių aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Dėl to atsakovas nepagrįstai remiasi įvardytose kasacinio teismo nagrinėtose bylose priteistais išlaikymo dydžiais.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas, išsilavinimą ir nuolatinį darbą turintis vyras, neturintis daugiau nepilnamečių išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, negalėtų teikti savo sūnui 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas neįrodė, jog yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis neturi realių galimybių užtikrinti 200 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui mokėjimą (CPK 12, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, įvertinus ginčo šalių sūnaus poreikius, taip pat ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo sūnui išlaikyti yra pagrindas priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymo suma iš atsakovo sūnui priteistina ne iki jam sukaks dveji metai, bet iki pilnametystės. Vaikui augant, atsiranda papildomų poreikių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo sūnui teikiamo išlaikymo dalis – 200 Eur kas mėnesį – turėtų būti sumažinama iki 150 Eur kas mėnesį, kai sūnui sukaks dveji metai. Minėta, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, turintis išsilavinimą, nuolatinį darbą žmogus, daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi. Dėl to nėra pagrindo nustatyti, kad, sūnui sulaukus dvejų metų ir ieškovei praėjus dirbti, atsakovas mažesne dalimi prisidėtų prie sūnaus poreikių tenkinimo.

Sutikus su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, šalių sūnui sulaukus dvejų metų amžiaus ir ieškovei grįžus dirbti, atsakovas sūnui išlaikyti mokėtų po 150 Eur kas mėnesį, reikštų, jog vaiko motinai nustatoma pareiga didesne dalimi tenkinti sūnaus poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei, kuri viena augina šalių sūnų, viena rūpinasi jo kasdienių poreikių patenkinimu, negali būti nustatyta pareiga teikti sūnui didesnę dalį ir materialinio išlaikymo, juolab kad sūnaus tėvo turtinė padėtis ir galimybės uždirbti pajamų, kurių pakaktų sūnui išlaikyti, nėra mažesnės už ieškovės.

Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, pagal kurią nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės iš atsakovo sūnui išlaikyti priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas, keistina, nustatant, kad atsakovas ir vaikui sulaukus dvejų metų turi mokėti po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Dėl iš atsakovo priteistinos išlaikymo skolos

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo priteistą iš atsakovo išlaikymo skolos sumą padidinti nuo 2000 Eur iki 4000 Eur, remdamasi tuo, kad, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, nuo sūnaus gimimo iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas sūnui išlaikyti turėjo mokėti 400 Eur dydžio sumą kas mėnesį. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista iš jo 2000 Eur išlaikymo skolos suma, prašo apeliacinės instancijos teismo šią sumą sumažinti iki 670 Eur, argumentuodamas tuo, kad ginčo skolos laikotarpiu ieškovė iš gaunamų pajamų sūnui išlaikyti galėjo per mėnesį išleisti tik 134 Eur, todėl atsakovui tenkanti sūnaus išlaikymo dalis – 67 Eur per mėnesį, o už dešimties mėnesių skolos laikotarpį – 670 Eur.Kasacinio teismo išaiškinta, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).Ieškovė nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuo sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo 2017 m. spalio 17 d. sūnaus poreikiams tenkinti buvo išleidžiama per mėnesį daugiau kaip 400 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat nurodyta, jog pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, todėl nėra teisinio pagrindo visą šalių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingą 400 Eur sumą priteisti tik iš atsakovo. Šių išvadų pagrindu ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo skolos sumą iki 4000 Eur atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo šalių sūnui iš atsakovo priteistino išlaikymo nuo kreipimosi į teismą dienos, priėjo prie išvados, kad vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur suma per mėnesį. Teismo proceso metu atsakovas neįrodinėjo, kad nuo sūnaus gimimo iki ieškinio padavimo sūnaus poreikius buvo įmanoma patenkinti už mažesnę sumą.Atsakovo argumentai, kad, sprendžiant dėl išlaikymo skolos, realios išlaidos sūnui išlaikyti nustatytinos pagal ieškovės gautų pajamų dalį, kurią ji galėjo skirti vaikui išlaikyti, atmestini kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad po sūnaus gimimo ieškovės gautos pajamos objektyviai buvo nepakankamos teikti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams ir dar tenkinti būtiniausius savo pačios poreikius. Tačiau, bylos duomenimis, laikotarpiu, už kurį reikalaujama išlaikymo skolos, šalių sūnaus būtini poreikiai buvo tenkinami. Pažymėtina tai, kad tik ką gimusiam vaikui, be kasdienių jo poreikių maistui, drabužiams, higienai, sveikatos priežiūrai, būtina nupirkti ir tam tikrus daiktus: ieškovės lentelėje nurodytas priemones maitinimui, lovą, vežimėlį, maitinimo kėdutę ir kt. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio išlaidų reikalingumą, darytina išvada, kad ir skolos laikotarpiu ginčo šalių sūnui išlaikyti buvo reikalinga apie 400 Eur dydžio suma. Ieškovė paaiškino, kad išlaikyti vaikus, ypač mažiausiąjį sūnų, kuriam tėvas neteikia jokio išlaikymo, jai padeda tėvai ir sesuo. Abejoti tokiais ieškovės paaiškinimais, nėra jokio pagrindo, nes akivaizdu, kad, negaudama artimųjų paramos, ieškovė iš gaunamų pajamų objektyviai negalėtų patenkinti net pačių būtiniausių vaiko poreikių minimaliausiomis sąnaudomis.Teismo proceso metu atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad laikotarpiu, už kurį reikalaujama skolos, jo finansinės galimybės teikti išlaikymą buvo mažesnės, nei po ieškinio padavimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsakovui neįrodžius, kad iki kreipimosi į teismą dienos vaiko poreikiai buvo mažesni, negu kreipimosi į teismą metu, išlaikymo skola apskaičiuojama pagal tą sumą, kuri reikalinga nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti kreipimosi į teismą metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).Iš vieno iš tėvų priteistina nepilnamečio vaiko išlaikymo skola yra turtas, kuris priklauso vaikui ir kurį uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuo vaiko gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovas apskritai neteikė vaikui išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 2000 Eur išlaikymo skolą, apskaičiuotą po 200 Eur kas mėnesį už 10 mėnesių (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 17 d.) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos atsakovo teisės kontroliuoti išlaikymui mokamų lėšų panaudojimą

Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje, be kita ko, nustatė, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi teisę kontroliuoti mokamų lėšų naudojimą pagal paskirtį. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį nustatymą, remdamasi tuo, kad nė viena iš šalių tokio reikalavimo nereiškė, teismas visiškai nemotyvavo tokios teisės nustatymo, toks klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas.Kasacinio teismo, pasisakant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nurodyta, kad CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui – tėvui (motinai) ar globėjui (rūpintojui). Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvo, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tai turi būti aiškiai nurodyta, o priteistą išlaikymą, kaip vaiko turtą, uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta tai, jog išlaikymas ir (ar) išlaikymo skola priteisiama vaikui, taip pat tai, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Išlaikymą vaikui teikiantis tėvas turi teisę domėtis, kaip panaudojamas vaikui mokamas išlaikymas, tačiau tokios teisės nurodymas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje laikytinas pertekliniu, nes tokia teisė kyla iš teisinio reglamentavimo, o ne nustatoma teismo sprendimu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje pažymėjus, jog atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi teisę kontroliuoti mokamų lėšų naudojimą pagal paskirtį, to visiškai pakanka, todėl iš sprendimo rezoliucinės dalies šalintinas perteklinis šios teisės nurodymas.

Dėl ieškovės patirtų teismo ekspertizės išlaidų atlyginimo

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą priteisti išlaidas, patirtas sumokėjus už teismo ekspertizę, atsakovui neigiant tėvystę. Civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kartu pažymėtina tai, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovui atsiliepime į ieškinį išdėsčius kategorišką poziciją, jog jis nepripažįsta esąs ieškovės vaiko tėvas, teismas paskyrė DNR ekspertizę, kurios išlaidas (330 Eur) padengė ieškovė 2018 m. sausio 29 d. mokėjimu. Gavus teismo ekspertizės išvadą, 2018 m. kovo 15 d. įvyko antras parengiamasis posėdis, kuriame pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovė, vykdama į antrą parengiamąjį posėdį, nepasiėmė ekspertizės išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės atstovės prašymų padaryti byloje pertrauką, kad ieškovė galėtų pristatyti ekspertizės išlaidų sumokėjimo dokumentą, taip pat atmetė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė buvo pareiškusi jau ieškinyje. Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovei neatsinešus ekspertizės išlaidų sumokėjimą patvirtinančio dokumento, teismas, po parengiamojo posėdžio pradėjęs bylos nagrinėjimą iš esmės, turėjo sudaryti ieškovei galimybę pristatyti šį dokumentą, padarydamas posėdžio pertrauką, arba teismo buhalterijos užklausdamas duomenų apie ieškovės atliktą mokėjimą už teismo ekspertizę. Byloje esant ekspertizės aktui, kuriuo visiškai patvirtinta atsakovo kvestionuota tėvystė, ieškinyje esant pareikštam prašymui priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, prašymo priteisti išlaidas, patirtas dėl teismo ekspertizės, atmetimas, argumentuojant vien mokėjimo dokumento nepateikimu į bylą, nesudarius tam protingos galimybės, laikytinas pernelyg formaliu proceso teisės normų taikymu, pažeidžiančiu ieškovės teisę gauti realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis).Išdėstytų motyvų pagrindu, atsižvelgdama į neatlygintų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, be to, priežastis, dėl kurių ieškovė patyrė teismo ekspertizės išlaidas, vadovaudamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija priteisia ieškovei iš atsakovo 330 Eur teismo ekspertizės išlaidoms atlyginti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų

Pagal civilinio proceso normų nustatytas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė du neturtinio (dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir du turtinio pobūdžio (dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo). Abu neturtiniai reikalavimai patenkinti visa apimtimi (po 100 proc.), abu turtiniai – po 50 proc. Vadinasi, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 75 proc., atitinkamai atmesta ieškinio reikalavimų dalis – 25 proc. Taigi ieškovė turi teisę į 75 proc., atsakovas – į 25 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieškovė turėjo 700 Eur advokato pagalbos išlaidų (600 Eur už ieškinio parengimą ir 100 Eur už atstovavimą teisme). Pagal atsakovo pateiktus dokumentus jis patyrė 1468 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą: 968 Eur – už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 500 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą jame.

Spręsdamas dėl šalims atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, renkant įrodymus, atstovaujant teisme.

Pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių dydžių, savaime nėra pagrindas iš kitos šalies priteisti patirtas išlaidas visa apimtimi. Kiekvienoje byloje ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinas dydis nustatomas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, nurodyta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti per didelio išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nagrinėjama byla nevertintina kaip sudėtinga tiek fakto, tiek teisės klausimų aspektu. Ginčo šalių atstovams nereikėjo analizuoti naujų, sudėtingų teisės klausimų. Dėl to nėra pagrindo orientuotis į maksimalius pagal Rekomendacijas apskaičiuotus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

Vertinant ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas, jos yra visiškai pagrįsto dydžio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 525 Eur (700 Eur x 75 proc.) šioms išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovo išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma – 968 Eur, įvertinus procesinio dokumento turinį, apimtį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, pagrįsta suma pripažintina 800 Eur.

Dėl išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame pažymėtina tai, kad pagal Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktų nuostatas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus atlygis nagrinėjamu atveju būtų 85,08 Eur; teisinių paslaugų teikimo suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsakovo atstovo sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad 500 Eur suma yra už 4,13 valandas pasirengimui posėdžiui ir atstovavimui teisme. Pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už 4 atstovavimo valandas būtų 340 Eur. Vadinasi, atsakovo patirta aptariamų išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį, todėl negali būti pripažinta pagrįsta visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinant, pagrįsta pripažintina 1140 Eur dydžio atsakovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų suma. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 285 Eur (1140 Eur x 25 proc.) atstovimo pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl pirmosios instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 240 Eur šioms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, taip pat 30 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso – 270 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė ieškinį pateikė per EPP sistemą, todėl iš atsakovo valstybei turėjo būti priteista 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ieškovė turėjo sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, nuo kitos dalies sumokėjimo buvo atleista. Dėl to už šį ieškinio reikalavimą, kuris patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 45 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo sūnui 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 2000 Eur išlaikymo skolos, atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 99 Eur (54 Eur + 45 Eur) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apibendrinant, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma – 144 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant iš atsakovo valstybės naudai 144 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus – pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012; 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinius skundus, nustačiusi tam tikrus pirmosios instancijos teismo padarytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo trūkumus, juos ištaiso, iš dalies pakeisdama apskųstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Dėl kitų tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal abiejų ginčo šalių pateiktus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų parengimo, paskirstomos atsižvelgiant į apeliacinio proceso rezultatą (CPK 93 straipsnio 3 dalis; 98 straipsnio 3 dalis).Ieškovė apeliaciniame skunde kėlė du materialiuosius reikalavimus: padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą sūnui išlaikymo dydį iki 400 Eur, mokant tokio dydžio išlaikymą nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės; padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo skolos sumą nuo 2000 iki 4000 Eur. Reikalavimas dėl išlaikymo sūnui dydžio patenkintas iš dalies (50 proc.), pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio po to, kai jam sukaks dveji metai, ir nustatant atsakovo pareigą mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Reikalavimas dėl išlaikymo skolos dydžio atmestas. Taigi materialieji ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 25 proc. Kiti du reikalavimai (dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies koreagavimo ir teismo ekspertizės išlaidų atlyginimo) yra procesinio pobūdžio, į jų patenkinimą šiuo konkrečiu atveju neatsižvelgtina, sprendžiant dėl apeliacinės instancijos teisme patenkintų reikalavimų dalies. Taigi ieškovė turi teisę gauti 25 proc. išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą, atlyginimą, t. y. 100 Eur (400 Eur x 25 proc.). Atinkamai atsakovas turėtų teisę gauti 75 proc. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Tačiau, atsakovui nepateikus prašymo atlyginti atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą išlaidas ir tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų, išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnis). Atsakovo apeliacinis skundas atmestas iš esmės visa apimtimi, todėl atsakovo turėtos šio procesinio dokumento parengimo išlaidos (484 Eur) jam neatlygintinos. Ieškovė turi teisę gauti iš atsakovo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą atlyginimą – 250 Eur. Apibendrinant, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 350 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteista išlaikymo skola, vykdymo išdėstymo

Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas išdėstyti priteistos išlaikymo skolos grąžinimą dvylikai mėnesių, ir prašo, kad apeliacinės instancijos teismas šį prašymą tenkintų. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, kt.). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, dėl kurių reiškiamas toks prašymas.Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo dalies dėl priteistos išlaikymo skolos vykdymą argumentuoja tuo, kad neturi jokių santaupų, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, todėl objektyviai neturės galimybės sumokėti didelės išlaikymo skolos sumos.Pažymėtina, kad, teikdamas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsakovas tik abstrakčiai nurodė, jog iš gaunamų pajamų teikia paramą pilnametei studentei dukrai, taip pat neįgaliai pensininkei motinai, nekonkretizuodamas, kokio pobūdžio poreikiams tenkinti būtina jo finansinė parama, kokio dydžio sumomis remia nurodytus asmenis. Prie apeliacinio skundo atsakovas pridėjo savo banko sąskaitos išrašus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną ir apeliacinio skundo padavimo dieną, teigdamas, jog šie įrodymai pagrindžia, kad jis neturi piniginių lėšų, santaupų, kurios sudarytų realią galimybę sumokėti išlaikymo skolą iš karto.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo, kuriuo priteista išlaikymo skola nepilnamečiam vaikui, vykdymą, todėl turi konkrečiais duomenimis apie savo finansinę situaciją, patiriamas neišvengiamas būtinas išlaidas pagrįsti prašomo išdėstymo būtinumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinys dėl išlaikymo skolos iš atsakovo priteisimo pareikštas 2017 m. spalio 18 d. Susipažinęs su 2018 m. vasario 19 d. Teismo ekspertizės aktu, atsakovas turėjo numatyti, kad jam ne tik teks vykdyti pareigą mokėti sūnui išlaikymą, bet ir padengti išlaikymo skolą. Kiekvienas rūpestingas ir sąžiningas asmuo dėtų įmanomas pastangas sukaupti lėšų įstatyme įtvirtintai imperatyviai pareigai vykdyti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, teigdamas, jog gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, visas gaunamas pajamas išleidžia būtiniausiems savo ir artimųjų poreikiams tenkinti, jokių santaupų neturi, teismo proceso metu jam atstovavusiam advokatui surado galimybių sumokėti iš karto nemažas pinigų sumas: 2017 m. lapkričio 23 d. – 968 Eur, 2018 m. sausio 19 d. – 500 Eur, 2018 m. balandžio 17 d. – 484 Eur.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pagal atsakovo šioje proceso stadijoje pateiktus dokumentus nenustatyta pakankamo pagrindo tenkinti jo prašymą išdėstyti teismo sprendimo, kuriuo priteista išlaikymo skola nepilnamečiam vaikui, vykdymą (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina tai, kad šio prašymo netenkinimas neužkerta atsakovui kelio teikti naują prašymą, jame argumentuotai išdėstant susiklosčiusios turtinės padėties aplinkybes, nurodant objektyvias galimybes įvykdyti teismo sprendimą per prašomą išdėstymo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) yra J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove – motina A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą 200 Eur (dviejų šimtai eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2017 m. spalio 18 d. (ieškinio padavimo) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo sumas mokėti į ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaip vaiko lėšų tvarkytojos uzufrukto teise, nurodytą banko sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 17 d., sumokant šią sumą į ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaip vaiko lėšų tvarkytojos uzufrukto teise, nurodytą banko sąskaitą.

Paskirti nepilnamečiam vaikui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų ir mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise įstatyminę atstovę – motiną A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų, taip pat 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) teismo ekspertizės išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai“.

Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Vilija MikuckienėLaima RibokaitėLiuda Uckienė