Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei J. Z. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys netenkintinas

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

26. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

(Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-16 nutartį byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

28. Taigi, reikia nustatyti esminį aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pasikeitimą, taip pat įvertinti vaikų nuomonę šiuo klausimu. Pagrindinis ieškovo motyvas nagrinėjamu atveju yra atsakovės prieš vaikus naudotas smurtas. Būtent šiuo pagrindu buvo pateiktas pradinis ieškinys ir iškelta civilinė byla. Šalių ginčo eigoje atsakovei buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri buvo išnagrinėta teismų ir priimtas galutinis kasacinio teismo sprendimas (t. 5, b. l. 43-56).

30. Tokios išvados padarytos teismui konstatavus, kad J. Č., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, tai yra, laikotarpiu nuo 2015 metų, tikslus laikas nenustatytas, iki 2018-02-14, gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau 10 kartų, tarpusavio konfliktų metu kilusio pykčio pasekoje taikė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. fizines bausmes už netinkamą jų elgesį, naudodama fizinį smurtą, tai yra, suduodama smūgius A. Č. ir J. Č. tiksliai nenustatytą skaičių kartų ranka, koja, diržu, šlapiu rankšluosčiu į veido, nugaros, sėdmenų sritis, kojas, mesdama keptuvę (puodelį ilga rankena) į A. Č. ir pataikydama jam į ranką, 2018-02-14, apie 7.30 val., trenkdama dienoraščio sąsiuviniu vieną kartą nukentėjusiajam A. Č. per veidą, šiais veiksmais sukeldama A. Č. ir J. Č. fizinį skausmą, be to, naudodama psichologinį smurtą - dažnai šaukdama ant jų, smurtaudama prieš A. Č., matant J. Č., mesdama į sieną A. Č. kompiuteriuką, dėl ko jis perlūžo, ir tokiu būdu dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), tai yra, nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes jų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

31. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. Č. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 163 straipsnį, kad, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, kad dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiams nukentėjusiesiems A. ir J. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą – kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8). Be to, J. Č. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, perkvalifikavus jos veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų į BK 140 straipsnio 3 dalį, nuteista už tai, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiam sūnui tokiomis aplinkybėmis: 2018 m. vasario 14 d., apie 7.30 val., bute (duomenys neskelbtini), trenkė dienoraščio sąsiuviniu vieną kartą nukentėjusiajam A. Č. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-495/2021 nusprendė pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį:

1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Č. padaryta nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 3 dalį, J. Č. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį J. Č. nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1650 Eur išlaidų advokatui, atstovavusiam teisme nepilnamečiams nukentėjusiesiems, priteisimo;

3) kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Taigi, atsakovė baudžiamojoje byloje buvo išteisinta, tiek dėl smurtavimo prieš vaikus, fizinio ir psichologinio smurto, sveikatos sutrikdymo, tiek dėl piktnaudžiavo motinos teisėmis.

33. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, jog J. Č. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ar psichiškai gniuždydama savo vaikus, ir taip padarė nusikaltimą, nustatytą BK 163 straipsnyje. J. Č. nuosekliai neigiant savo kaltę, vieninteliai tiesioginiai įrodymai buvo mažamečių nukentėjusiųjų A. ir J. Č. parodymai. Atsižvelgė į Č. šeimoje susiklosčiusią sudėtingą konfliktinę situaciją, priešiškus buvusių sutuoktinių santykius, teisminius procesus dėl bendravimo su vaikais, taip pat į tai, kad nukentėjusieji, po tėvų skyrybų likę gyventi su motina, kuri, auklėdama vaikus, yra reikli, reikalauja, kad vaikai darytų namų darbus, o už jų nepadarymą riboja pramogas (būrelius, televizoriaus žiūrėjimą ir pan.), siekia gyventi nekontroliuojamai, neturėti jokių pareigų, būti su tėvu, kuris, pasak nukentėjusiųjų, leidžia daryti beveik viską, turi žymiai daugiau pinigų, padarė išvadą, kad šios aplinkybės galėjo turėti įtakos nukentėjusiųjų duotų parodymų apie J. Č. prieš juos naudotą smurtą teisingumui. Taip pat vertino, kad besąlygiškai tikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriems įtaką galėjo padaryti ir nukentėjusiųjų tėvas, nesutariantis su jų motina, nėra pagrindo. Atkreiptas dėmesys, kad vienas iš vaikų į policiją kreipėsi ir dėl tėvo, bet paskui nurodė tėvą apkalbėjęs. Taip pat konstatuota, kad nukentėjusiųjų apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo jų atstovas pagal įstatymą (tėvas) A. Č., tačiau jis ir nuteistoji nuolat konfliktuoja tarpusavyje, teismuose sprendžiami jų ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taigi A. Č. taip pat negalėjo tinkamai atstovauti savo vaikų interesams šiame baudžiamajame procese, o advokatai ikiteisminio tyrimo metu vykdomose nukentėjusiųjų apklausose nedalyvavo. Nukentėjusiųjų (vaikų) parodymai buvo gauti pažeidžiant įstatyme – BPK – nustatytą jų gavimo būdą, nukentėjusiųjų A. ir J. Č. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažįstami įrodymais. Liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi, pirmosios instancijos teismas, buvo pripažinti išvestiniais iš nukentėjusiųjų parodymų, liudytojos kaimynės parodymais apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, nes ji pripažino, kad yra susipykusi su nuteistąja. Nukentėjusiajam A. Č. galėjo būti reikalingas griežtesnis auklėjimas ar drausminimas, tuo tarpu natūralu, kad tėvai, ugdydami ir auklėdami savo vaikus, siekdami, kad jie būtų drausmingi, pareigingi, vaikams neklausant, nereaguojant į pastabas, neretai pakelia balsą, ir toks elgesys savaime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 163 straipsnį neužtraukia. Ekspertizės aktuose nustatytas nusunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems leidžia tik manyti, kad nukentėjusiųjų psichika galėjo sutrikti ir dėl J. Č. veiksmų. Tačiau byloje nesant kitų neginčytinų įrodymų, patikimai patvirtinančių nuteistąją J. Č. smurtavus prieš nukentėjusiuosius, šie duomenys nėra pakankami, kad J. Č. būtų pripažinta kalta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių ir prieštaravimų dėl J. Č. veiksmų prieš nukentėjusiuosius, nepašalintos abejonės pagrįstai vertintos J. Č. naudai, pagrįstai išteisinant ją dėl kaltinimo pagal BK 163 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose. Kasacinis teismas taip pat darė išvadą, kad nesant objektyvių J. Č. kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 140 str. 3 d. jai taip pat negalėjo būti priimtas.

34. Tokiu būdu kasacinio teismo yra konstatuota, kad atsakovės smurtinių veiksmų ar netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta. Tačiau baudžiamoji atsakomybė ir neturi kilti už bet kokius negatyvius tėvų veiksmus vaikų atžvilgiu. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik už veiksmus, kurie yra ženkliai nepriimtini, sukelia svarias pasekmes. Taip pat pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra konstatuota, kad atsakovė neabejotinai jokių negatyvių, neteisėtų veiksmų vaikų atžvilgiu nepadarė. Yra tik konstatuota, kad nėra tai įrodančių, abejonių nekeliančių įrodymų, dėl ko tokios abejonės vertintinos atsakovės naudai, o abejonių nepašalinus pagal baudžiamąjį įstatymą yra negalimas asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas. Civilinėje teisenoje galioja šiek tiek kitokios įrodinėjimo taisyklės. Kai neįmanoma nustatyti tiksliai, teismas turi įsitikinti, kad labiau tikėtina, jog tam tikri faktai ir aplinkybės egzistuoja, nei kad jų nėra. Jei visais atvejais faktus ir aplinkybes būtų privaloma nustatyti tik objektyviais įrodymais, nebūtų reikalingi ginčai teisme, nes viskas būtų akivaizdžiai aišku.

38. Baudžiamojoje byloje yra prieštaringų parodymų, vieni apklausti asmenys teigė motinos smurto prieš vaikus galimybių neįžvelgę, kiti girdėję apie tokį dalyką. Kaip ir minėta, teigti, kad vaikų atžvilgiu atsakovės buvo vartotas tikras, rimtas fizinis smurtas, nėra pagrindo, tačiau galėjo būti panaudoti pavieniai fiziniai auklėjamojo pobūdžio veiksmai, kurie vaikams, sprendžiant iš susidariusios dabartinės situacijos, buvo nepriimtini. Taip pat yra labai tikėtina, kad atsakovė su vaikais bendraudavo pakeltu tonu ar net ant jų rėkdavo. Nors labiausiai tikėtina, kad atsakovė tą darė atvejais, susijusiais su vaikų auklėjimu, tai nėra tinkamas ir priimtinas elgesys.

39. Negalima neįvertinti ir baudžiamojoje byloje atliktos ekspertizės išvadų (t. 2, b. l. 135-148), taip pat jų paneigti. J. Č. ir A. Č. buvo konstatuoti psichikos sutrikimai – emocijų sutrikimai vaikystėje, kurie J. Č. atveju yra susiję su atsakovės veiksmais (fiziniu ir emociniu smurtu), o A. Č. atveju nurodyti kaip tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl atsakovės veiksmų (fizinio ir emocinio smurto). Taip pat konstatuota, kad J. Č. atveju sveikatos sutrikimui įtakos turėjo ir nuolatiniai tėvų konfliktai bei tarpusavio nesutarimai. Visgi atsakovės negatyvūs veiksmai šio vaiko atžvilgiu ekspertų yra konkrečiai išskirti, kai ieškovo negatyvių veiksmų vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta, tik ieškovo ir atsakovės tarpusavio negatyvūs santykiai, taip pat turėję įtakos vaiko psichikos sveikatai. Tuo tarpu A. Č. atveju ieškovo negatyvių veiksmų, trikdžiusių vaiko sveikatą, nenustatyta. Taigi, nors byloje nuo pat pradžių akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę itin negatyvūs ir konfliktiški santykiai, nepagarba vienas kitam, tačiau tai nepaneigia ir teismo ekspertų įžvalgų apie tai, jog ekspertams buvo matomi konkrečiai pačios atsakovės atlikti negatyvūs veiksmai vaikų atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje teismai ekspertų išvadų nepalaikė, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingi svaresni, reikšmingesni neteisėti veiksmai, tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tokių ekspertizių išvadų pakanka daryti išvadai, kad atsakovė su vaikais elgėsi netinkamai, nepriimtinai, nors toks jos elgesys ir nesukelia baudžiamosios atsakomybės. Šios išvados taip pat patvirtina, kad jau prieš tai nurodytas atsakovės netinkamas elgesys su vaikais - nepriimtini fiziniai auklėjamojo pobūdžio veiksmai, pakeltas tonas ar rėkimas bendraujant – tikrai buvo.

40. Vaikai kartu su ieškovu gyvena nuo 2018 m. vasario mėn. vidurio, taigi, jau daugiau kaip keturis metus. Per tą laikotarpį iš esmės negauta duomenų apie tai, kad ieškovas nesugebėtų susidoroti su pareiga auginti vaikus ir juos prižiūrėti. Ieškovas tam turi materialines galimybes ir kitas sąlygas. Byloje ieškovas pateikė nemažai įrodymų apie tai, kad prižiūri vaikų mokymąsi, skatina, palaiko ir organizuoja jų popamokinę veiklą, sportą, kuriame vaikai pasiekė gerų rezultatų, rūpinasi vaikų sveikata. Mokslo rezultatų analizė nagrinėjamu atveju nėra itin svarbi, nes ne kiekvienas vaikas yra vienodai gabus, taip pat noras mokytis gali svyruoti priklausomai nuo vaiko amžiaus, nuotaikų, tam įtaką gali daryti ir teisminės bylos, susijusios su vaikais. Buvo įvykęs epizodas dėl ieškovo galimo smurto A. Č. atžvilgiu, tačiau vaikas vėliau tai paneigė, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 5, b. l. 23-36). Vienintelė svari problema bylos nagrinėjimo metu atsirado ta, kad vaikai nustojo bendrauti su atsakove. Atsakovė dėl to kaltina ieškovą, kaip padariusį neigiamą įtaką vaikams. Gali būti, kad ieškovas tikrai turėjo įtakos tokiai situacijai susidaryti, kadangi ieškovas, panašu, yra gana impulsyvaus ir valdingo charakterio, dėl ko vaikams gali būti sunku pareikšti realią savo nuomonę dėl bendravimo su mama. Visgi iš kitų duomenų byloje (vaikų apklausų baudžiamojoje byloje, pas teismo psichologus (t. 2, b. l. 33-35; t. 5, b. l. 100-104, t. 5, b. l. 43-56, t. 6, b. l. 100-124)) matyti, kad vaikams nepatiko ir negatyvus mamos elgesys iki apsigyvenimo pas tėvą, dėl ko vaikų noras bendrauti su mama sumažėjo. Taip pat vertintina, kad laikino bendravimo socialinių paslaugų institucijoje forma taip pat šiuo atveju nebuvo tinkama, nes tokia bendravimo aplinka yra nenatūrali ir, manytina, neįdomi vaikams. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog vaikai tokia forma bendrauti su mama atsisakinėdavo (t. 5, b. l. 57, t. 2, b. l. 200, t. 3, b. l. 47, t. 3, b. l. 77-89, 102-114, 121-125), atsakovė iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos, net ir sulaukus kasacinio teismo išteisinimo, nesiėmė veiksmų tokiai padėčiai pakeisti, neteikė teismui prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, numatant paprastesnę, kasdieniškesnę bendravimo formą. Taip pat manytina, kad teisminių bylų nepasibaigiantis maratonas, kai šalių ginčas civilinėje byloje ilgą laiką nebuvo išspręstas, prisidėjo prie neužtikrintumo ir teisinio stabilumo nebuvimo, kas, manytina, irgi turėjo įtakos nenatūraliai padėčiai susidaryti ir vaikų fiziniam bendravimui su atsakove nutrūkti. Paminėtina, kad atsakovės teigimu bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis šiek tiek vyksta. Taigi, vien aplinkybė, kad šiuo metu tinkamai nevyksta vaikų bendravimas su atsakove, neduoda pagrindo tuo kaltinti vien ieškovą ir neduoda pagrindo daryti išvadą, kad dėl to vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu negali būti nustatyta. Manytina, kad pasibaigus teisminiams ginčams ir teismo sprendimo pagrindu atsiradus teisiniam šalių santykių stabilumui, atsiras ir tam tikras faktinis stabilumas tarp šalių, taip pat ir bendraujant su vaikais.

41. Teismų praktikoje paprastai laikoma, kad prasidėjus teisminiam civiliniam ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir ją laikinai nustačius su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai prieš tai negyveno, tokia aplinkybė, kad vaikai ilgesnį laiką bylos nagrinėjimo metu pagyveno su kitu iš tėvų, neturi būti vertinama kaip vaikų nusistovėjusios gyvenamosios vietos faktorius. Tačiau toks požiūris formuojamas paprastesnėse bylose, kur laikinas vaikų gyvenimas su kitu iš tėvų nustatomas pakankamai neilgam laikui. Nagrinėjamu atveju situacija susidarė kur kas sudėtingesnė, kadangi vaikai su ieškovu laikinai gyvena jau daugiau nei keturis metus, o tokia aplinkybė tikrai yra reikšminga.

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-16 nutartis byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

Nagrinėjamu atveju vaikų grąžinimas atsakovei, po daugiau nei keturių metų vaikų gyvenimo kartu su ieškovu ir vaikams išreiškus aiškią valią gyventi su ieškovu, neatitiktų vaikų interesų, iš esmės net ir neatsižvelgiant į visas kitas negatyvias aplinkybes, susijusias su atsakove, jau nurodytas sprendime prieš tai.

42. Byloje net du kartus per skirtingus teismo psichologus buvo aiškinamasi šalių vaikų nuomonė ir norai dėl jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakove (t. 2, b. l. 33-35; t. 5, b. l. 100-104). Tarp pokalbių buvo didelis laiko tarpas, psichologų dokumentai dėl to surašyti atitinkamai 2018-09-04 ir 2021-10-28. Abiem atvejais abu vaikai nurodė, kad jie nori gyventi su ieškovu, o ne atsakove. Pokalbiuose iš dalies atsispindi ir to priežastys – nurodyti negatyvūs mamos veiksmai, dėl ko norima gyventi su tėvu. Vaikų nuomonė šiuo atveju yra aiški ir nesvyruojanti – vaikai nori gyventi su ieškovu, o su mama tik bendrauti, pagal pačių vaikų norą. Iš šių pokalbių su psichologais taip pat matyti, kad ieškovas geba tinkamai rūpintis vaikais, užtikrina įdomų jų laisvalaikį, gerai materialiai aprūpina vaikus. Nors tai neturi būti laikoma lemiamomis aplinkybėmis, tačiau jos taip pat labai svarbios, ypač vaikų laisvalaikio organizavimas, kuris yra tam tikra vaikų ugdymo forma. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad vaikų nuomonė dėl gyvenimo su tėvu atitinka jų interesus, todėl į šią nuomonę būtina atsižvelgti.

43. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tam tikri negatyvūs, jau įvardinti atsakovės veiksmai vaikų atžvilgiu buvo, dėl ko kilo civilinė ir baudžiamoji bylos, ir dėl ko vertintina, kad tai yra svarus pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Taip pat nustatyta, kad vaikai nori gyventi su ieškovu, vaikai jau ilgą laiką su juo gyvena, kas taip pat yra labai svarbu. Taip pat nenustatyta, kad ieškovas negebėtų pasirūpinti vaikais, nevykdytų tėvo pareigų vaikams. Nagrinėjamu atveju yra tik problema dėl beveik nutrūkusio vaikų ir motinos bendravimo, tačiau manytina, kad ją galima išspręsti nustačius privalomą bendravimo tvarką, kurios negalėtų įtakoti ieškovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

Tenkinus tokį ieškovo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Dėl išlaikymo dydžio

45. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti vaikus, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

46. Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra išsamiai pasisakęs naujausioje 2021-09-30 nutartyje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

47. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

48. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 18 punktas).

49. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018 22, 23 punktus).

50. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

52. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

53. Be to, išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra išsamiai pasisakęs ir 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016.

54. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

55. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

56. Be to, reikšmingi ir kiti kasacinio teismo nustatyti su išlaikymo dydžiu susiję aspektai. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (kasacinio teismo 2013-02-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2013).

57. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (kasacinio teismo 2020-10-28 nutartis byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

58. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (kasacinio teismo 2010-05-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010).

59. Pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (kasacinio teismo 2020-04-02 nutartis byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

60. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė dirba medicinos įstaigose, gauna nemažas pajamas (t. 5, b. l. 115-117; t. 6, b. l. 72-76). Atsakovė nurodė, kad jos pajamos iš darbo santykių per mėnesį yra iki 1500 Eur. Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovė turi žemės sklypą ir vieno kambario butą. Kitų išlaikytinių atsakovė neturi, apie įsipareigojimus, galinčius turėti įtakos išlaikymo dydžiui, duomenų nėra.

Ieškovas dirba įmonės UAB „Lyros optika“ vadovu, gauna darbo užmokestį, kuris, VSDFV duomenimis, nėra didelis, minimalus (t. 5, b. l. 118-121). Ieškovas taip pat yra šios įmonės akcininkas. Ieškovo vardu yra registruota priekaba ir nenaujas automobilis. Ieškovo vardu taip pat yra registruota daug nekilnojamojo turto, registre įregistruoti iš viso 25 vienetai, viename iš jam priklausančių butų ieškovas nurodė savo gyvenamąją vietą. Hipoteka įkeisti tik keturi vienetai iš šio nekilnojamojo turto, pora vienetų pažymėti su įsipareigojimu neperleisti, nors tai gali būti tik nepanaikinta registro žyma. Ieškovo vardu taip pat yra registruotas dar vienas butas, vienas gana neseniai statytas namas su valda, taip pat yra bendrai su kitais asmenimis paveldėtų pastatų, daug žemės sklypų. Ieškovas nurodė, kad nekilnojamasis turtas menkavertis, tačiau kažkodėl šį turtą įsigijo ir jo nerealizuoja. Manytina, kad iš nekilnojamojo turto naudojimo ar realizavimo ieškovas turi galimybę gauti pajamų. Jei turtas pajamų neneša, vertintina, kad ieškovas turtą laiko kaip investicijas, kas parodo tikrai gerą ieškovo turtinę padėtį. Ieškovas nurodė, kad pajamų normaliai pragyventi ir išlaikyti vaikus jam pakanka. Posėdžio metu nurodė, kad močiutė teikia vaikams po 150 Eur, iš valstybės gauna po 70 Eur, ieškovas gauna algą, išmokas už žemes. Vadovaujantis ieškovo pateiktais duomenimis, ieškovas 2019-2020 metais iš savo įmonės dividendų negavo, nuo savo 2019-2020 metais gautų pajamų mokesčių prievolių neturėjo (t. 6, b. l. 80-91). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas naudotųsi kokiu nors įmonės vardu registruotu vertingu turtu.

Apibendrinant, nors oficialiai ieškovo pajamos yra mažesnės nei atsakovės, tačiau iš principo neįmanoma vertinti, kad ieškovo turtinė padėtis yra blogesnė ar tokia pati kaip ir atsakovės. Priešingai, ieškovo turimas turtas, veikla, rodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, pajamų ieškovui nestinga, dėl ko ieškovo turtinė padėtis vertintina kaip geresnė už atsakovės.

61. Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaikų poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti gana nedideles sumas, todėl savaime suprantamų vaikų poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo.

63. Ieškovas pateikė daug įvairių įrodymų dėl išlaidų vaikų išlaikymui (t. 5, b. l. 126-202, t. 6, b. l. 1-19). Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovas tikrai turi išlaidų, ypač kas susiję su vaikų popamokiniu ugdymu, laisvalaikiu. Atsakovė ieškovo nurodytų išlaidų bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Vaikų tėvai nėra asocialūs asmenys, yra išsilavinę, veiklūs žmonės, todėl ir jų vaikų poreikiai turėtų būti tenkinami didesne nei minimali apimtimi. Iš esmės ieškovo nurodytos išlaidos vaikams abejonių nekelia. Savaime suprantama, visada galima taupyti ir sutaupyti, tačiau iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys gali teikti savo vaikams didesnės apimties išlaikymą.

64. Kol šalių vaikai gyveno su atsakove, iš ieškovo buvo priteista 115,85 Eur suma. Ši suma buvo nustatyta dar 2014 metais. Kadangi praėjo jau aštuoneri metai, vaikai per tą laiką paaugo, sutiktina, kad išaugo ir jų poreikiai, taip pat šalyje išaugo pragyvenimo kaštai ir didėjo infliacija. Taigi, yra akivaizdus pagrindas didinti vaikams reikalingo išlaikymo sumą.

65. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui, taip pat privalo atsakingai kurti savo gyvenimą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir savo vaikus.

66. Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2022 m. MMA sudaro 730 Eur (apie 520-530 Eur atskaičius mokesčius). Ieškovas iš atsakovės prašo mažesnės nei pusė nurodytos sumos apimties išlaikymo. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad vaiko išlaikymas negali būti siejamas su minimaliu darbo užmokesčiu visa apimtimi, kadangi iš minimalaus darbo užmokesčio jį gaunantis asmuo privalo išlaikyti ne tik savo vaiką, bet ir save patį, taip pat vaikų gali būti ne vienas. Taigi, teigti, kad vaiko išlaikymui reikalinga minimalaus darbo užmokesčio dydžio suma, nėra protinga.

67. Pagal teismų praktiką iš vaiko poreikių tenkinimo sumos yra atimama valstybės mokama išmoka („vaiko pinigai“). Jei laikyti, kad kiekvieno iš šalių vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 515 Eur suma, atėmus 70 Eur valstybės išmokas susidaro 445 Eur, dalinant prievolę per pusę tarp šalių – 222,50 Eur. Ieškovas nurodo, kad sau prisiima 245 Eur prievolę, o iš ieškovės reikalauja 200 Eur. Kaip minėta, ieškovo turtinė padėtis vertintina kaip gerokai geresnė. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad ieškovui gali būti priskirta didesnė vaikų išlaikymo išlaidų dalis. Kita vertus, ieškovas bylos nagrinėjimo metu keturis metus iš atsakovės gavo 115,85 Eur laikiną išlaikymą vienam vaikui, kuris laikytinas nedideliu. Tačiau ieškovas prašo nustatyti, kad laikotarpiu nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos atsakovė, teikusi laikiną išlaikymą po 115,85 Eur kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų išlaikymo už šį laikotarpį. Tai duoda pagrindą dabar iš atsakovės priteisti didesnį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės po 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Kadangi ieškovas už kitokį laikotarpį padidinto išlaikymo nereikalauja, nustatytina, kad laikotarpiu nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos atsakovė nėra skolinga vaikų išlaikymo už šį laikotarpį.

68. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), todėl priteistinas nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.).

Dėl bendravimo tvarkos

69. Ieškovas reikalauja nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su nepilnamečiais sūnumis jiems norint bendrauti su atsakove - du savaitgalius per mėnesį, o taip pat sūnų atostogų laikotarpiais; šalių sūnūs apie savo ketinimą bendrauti su atsakove turi informuoti ieškovą ir atsakovę. Atsakovė nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu konkrečių pageidavimų dėl bendravimo tvarkos nepareiškė.

70. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 str. 4 d.).

71. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčius itin negatyviems santykiams, tai akivaizdžiai atsiliepė ir vaikų bendravimui su atsakove. Nustatyta laikino bendravimo forma socialinių paslaugų centre nebuvo efektyvi ir vyko tik pradžioje. Byloje yra duomenų, kad ieškovas savo negatyvaus požiūrio į atsakovę neslepia ir prie vaikų. Gali būti, kad negatyviai apie atsakovę yra kalbama ir ieškovo namuose. Dėl šių priežasčių gali būti, kad vaikai ėmė vengti bendrauti su motina gyvai susitinkant. Iš dalies tai gali būti ieškovo netinkamos įtakos vaikams rezultatas. Iš teismo psichologų pokalbių su vaikais apibendrinimų galima daryti išvadą, kad vaikai patiria lojalumo konfliktą, todėl, gyvendami su ieškovu, kuris organizuoja jų laisvalaikį, juos aprūpina, stengiasi jam įtikti. Atitinkamai matydami ieškovo požiūrį į atsakovę, vaikai galimai neišreiškia savo tikros valios dėl bendravimo su atsakove, kad įtiktų ieškovui. Be abejo tai nereiškia, kad ši priežastis yra vienintelė, dėl kurios bendravimas normaliai nevyksta. Iš vaikų paaiškinimų, apklausų, įvairiose įstaigose, teismo psichologams galima daryti išvadą, kad iš dalies vaikai nenori intensyviai bendrauti su atsakove dėl jos atliktų negatyvių veiksmų vaikų atžvilgiu, kurie jau buvo nurodyti sprendime ir kurių pagrindu nuspręsta vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Tačiau atsakovė posėdžio metu nurodė, kad ji kartais bendrauja su vaikais el. ryšio priemonėmis, tik tenka naudoti kitus telefonus, nes ji yra blokuojama.

72. Iš pokalbių su teismo psichologais matyti, kad vaikai norėtų kartais susitikti su mama, su ja bendrauti. 2018-09-04 pokalbių aprašyme (t. 2, b. l. 33-35) nurodyta, kad vaikai išreiškė norą susitikinėti su mama tada, kada jiems norisi, be jokio grafiko, taip pat kad tėvo tuo metu nebūtų šalia. 2021-10-28 pokalbių aprašyme (t. 5, b. l. 101A-104A) nurodyta, kad vaikai socialinių paslaugų centre su mama susitikinėti nenori, nori patys spręsti, kada susitikti su mama. Teismo psichologės vertinimu, J. Č. nuomonė bendravimo klausimu suformuota pagal vyresniojo brolio ir tėvo poziciją, vaikas kartais norėtų pasimatyti su mama per gimtadienį ar šventes. Pažymėtina, kad teismo psichologų nuomone, vaikų bendravimas su mama yra labai svarbus ir būtinas, kas ir taip savaime suprantama.

73. Apskritai labai sunkiai suvokiama ir sunkiai tikėtina, kad vaikai nuoširdžiai nenorėtų bendrauti su mama. Gali būti, kad dėl neigiamų patirčių gyvenant su mama vaikai nenori labai intensyvaus bendravimo, tačiau tokia pozicija, kad bendravimo apskritai praktiškai nenorima, manytina, nėra nuoširdi, labiau deklaratyvi, kad atitiktų tėvo lūkesčius. Savaime suprantama, kad socialinių paslaugų centras nebuvo gera vieta vaikų ir atsakovės bendravimui. Vargu ar kažkam patiktu viešoje įstaigoje užsiimti tokia privačia šeimyniška veikla. Bendravimas turi pasireikšti ne vien pasišnekėjimu, turi būti užsiimama ir kokia nors veikla, o tam neturi būti konkrečios bendravimo vietos apribojimų. Tokią laikino bendravimo tvarką galima buvo pakeisti jau anksčiau, kai paaiškėjo, kad ji nėra efektyvi. Tačiau nei ieškovas, nei atsakovė dėl to teismui prašymų neteikė.

74. Pažymėtina, kad ne tik vaikai turi teisę bendrauti su tėvais. Tėvai turi tokią pačią teisę, vadovaujantis CK 3.170 str. 1 d. Taigi, nesant santarvės tarp vaikų ir mamos, negali būti kategoriškai atsižvelgiama tik į vaikų nuomonę ir vaikų norą. Nustačius bendravimo tvarką, susietą išimtinai su vaikų noru, greičiausiai bendravimas ir toliau nevyktų, kaip nevyko ir pagal laikiną bendravimo tvarką. Iš dalies toks nenoras gali būti lemtas pačių vaikų kaprizų. Tačiau taip pat labai tikėtina, kad vaikų nuomonei didelę įtaką daro ieškovas. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.170 str. 4 d. ieškovas turi nekliudyti atsakovei bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Tačiau praktikoje labai dažni atvejai, kai esant buvusių sutuoktinių konfliktiniams santykiams tėvų, negyvenančių kartu, bendravimui su vaikais yra trukdoma, fiziškai arba įvairiais būdais, kartais net subtiliais, nuteikinėjant vaikus prieš bendravimą. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad nemaža dalimi vaikų nenorą bendrauti su mama lemia ieškovo negatyvi pozicija atsakovės atžvilgiu, dėl ko vaikai, gyvenantys su ieškovu, nenori rodyti kitokios nuomonės nei tėvas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad turi būti nustatyta tam tikra privaloma vaikų bendravimo su atsakove tvarka, kaip paprastai ir būna tokiais konfliktiniais atvejais. Tokiu būdu ieškovas negalės įtakoti vaikų nuomonės, nes bendravimas nebus susietas išimtinai su vaikų noru. Taip pat tokia tvarka leis sukurti tam tikrą „pasiteisinimą“ vaikams prieš tėvą, kad reikalinga bendrauti ne dėl vaikų noro, bet dėl teismo nustatytos tvarkos. Tokiu būdu būtų eliminuojama lojalumo tėvo nuomonei ir valiai problema.

75. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, bendravimas tarpininkaujant valstybės ar kitokioms institucijoms nevyko, todėl laikytinas netinkamu. Vaikai ir patys nurodė, kad tokiu būdu bendrauti nenori. Toks bendravimo būdas taipogi yra nenatūralus ir neatitinka vaikų ir tėvų interesų. Psichologų pasitelkimas bendravimo atnaujinimui, kaip bendravimo būdas, taip pat nėra reikalingas, nes bendravimas ir taip jau per ilgai nevyksta normaliomis standartinėmis tokiems atvejams sąlygomis. Apskritai vertintina, kad turi būti kuo greičiau pašalintas neapibrėžtumas mamos ir vaikų santykiuose, o tam reikalinga, kad vaikai po truputį pradėtų bendrauti su mama.

76. Tokio pobūdžio bylose paprastai yra nustatomas vaikų bendravimas porą savaitgalių per mėnesį, tam tikromis darbo, švenčių dienomis, vasaros, mokyklos atostogų metu. Nagrinėjamas atvejis nėra analogiškas kitiems, yra labiau probleminis, tačiau kad problemos pradėtų nykti, bendravimas privalo vykti. Taip pat pradžioje nustatytina pereinamojo pobūdžio bendravimo tvarka, kadangi reikalinga atkurti vaikų ir motinos bendravimą, kuris fiziškai paskutiniu metu ilgą laiką nevyko. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Vaikai jų nuomonės per teismo psichologus aiškinimosi metu neišreiškė pageidavimo aktyviai matytis su mama. Atsakovė pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos, jos aktyvumo taip pat nereiškė. Atsižvelgiant į tai, nustatytina ne maksimali, smulkmeniška bendravimo tvarka, o vidutinė.

77. Pasikeitus aplinkybėms, asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.). Kaip veiks teismo nustatyta bendravimo tvarka, ar ji tenkins šalis ir jų vaikus, nėra aišku, tačiau visada galima kreiptis dėl jos koregavimo. Ieškovas savo poziciją dėl bendravimo tvarkos nurodė, atsakovė savo pozicijos neišreiškė, todėl bendravimo tvarka nustatytina teismo nuožiūra, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, atskirai kiekvieno šios tvarkos punkto nebedetalizuojant.

78. Byloje buvo pateikta itin didelė apimtis įrodymų, kai kurie iš jų ilgo bylos nagrinėjimo proceso metu tapo nebeaktualūs, taip pat daug įrodymų yra labai smulkmeniški, neturintys kategoriškos reikšmės bylos ginčo klausimams spręsti, tačiau savo visuma leidžiantys susidaryti vaizdą ir įvertinti ginčo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai atskiri smulkūs įrodymai byloje neaptariami, o teismo išvados yra šių įrodymų visumos vertinimo rezultatas.

79. Teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 376 str. 2 d.). Labai tikėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu šis ginčas neapsiribos. Todėl, teismo vertinimu, vietoj 2022-04-25 nutartimi panaikinto atsakovės ir vaikų bendravimo būdo socialinių paslaugų centre, kuris buvo neveikiantis, reikalinga nustatyti kitą laikiną bendravimo tvarką, nes atsakovės teisės bendrauti su vaikais, turėti laikiną bendravimo tvarką, niekas nepaneigė ir atsakovei 2022-04-25 nutartimi bendrauti su vaikais neuždrausta. Apeliacinis ir galbūt net kasacinis procesai gali ilgai užtrukti, todėl naujos tvarkos nenustačius nebūtų užtikrinta mamos ir vaikų teisė bendrauti.

Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti (CPK 283 str. 1 d. 4 p.). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.). Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 152 str. 2 d.).

80. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už du neturtinius reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Ieškovas patyrė 3581,90 Eur išlaidų advokatui. Atsakovė patyrė 7075,60 Eur išlaidų advokatui.

Byloje taip pat mokėtinas 17,00 Eur žyminis mokestis už ieškovo patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, susidarė 41,17 Eur pašto išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

81. Nagrinėjamu atveju byla buvo tikrai sudėtinga, sudėtingas ir ilgas jos procesas, buvo daug posėdžių, abiejų šalių atstovai surašė daug procesinių dokumentų, todėl vertintina, kad šalių išlaidos atstovams nėra per didelės. Atsakovės priešieškinys netenkintas, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas, maždaug 80 proc. apimtimi tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas iš dalies, maža dalimi, kadangi bendravimo tvarka nustatyta didžiąja dalimi ne tokia, kokios pageidavo ieškovas. Atsižvelgtina taip pat ir į atskirųjų skundų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, rezultatus, kadangi dalis išlaidų patirta šiuo aspektu. Grynai matematiškai įvertinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimo mastą ir jo santykį su nepatenkintu priešieškiniu bei įvairiai spręstus laikinųjų apsaugos priemonių klausimus neįmanoma. Visus tris reikalavimus savo svarba galima laikyti lygiaverčiais, vertais 33,3 proc nuo 100 proc. reikalavimų. Tokiu būdu reikalavimo dėl gyvenamosios vietos patenkinus visiškai, o išlaikymo – apie 80 proc., galima laikyti, kad bendrai buvo patenkinta apie 60 proc. iš maždaug 67 proc. Bendravimo tvarkos atveju tenkinta mažesnė dalis ieškovo reikalavimo. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimais sprendimai buvo palankesni ieškovui. Todėl laikytina, kad buvo patenkinta 75 proc. ieškovo visų reikalavimų (įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių klausimais).

82. Atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistina 2798,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 1768,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 1030,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės valstybei taip pat priteistina 17,00 Eur žyminio mokesčio už ieškovo patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Iš ieškovo valstybei priteistina 10,29 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovės – 30,88 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinio netenkinti.

Šalių nepilnamečių vaikų A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos 2021-11-16 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą A. Č..

Nustatyti, kad laikotarpiu nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos 2018-02-20 iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos 2021-11-16 atsakovė J. Z., teikusi laikiną išlaikymą po 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų išlaikymo už šį laikotarpį.

Nustatyti atsakovės J. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Č. ir J. Č. tvarką, nedalyvaujant ieškovui A. Č., atsakovei pasiimant vaikus arba vaikams atvykstant pas atsakovę ar susitinkant su vaikais sutartoje vietoje:

1) pirmus tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, nuo 12 val. iki 16 val.;

2) ketvirtą-šeštą mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, nuo 12 val. iki 19 val.;

3) septintą-dvyliktą mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pilnąjį pirmą ir trečią savaitgaliais, šeštadienį nuo 12 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val.;

4) nuo trylikto mėnesio atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pilnąjį pirmą ir trečią savaitgaliais, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.;

5) atsakovė nelyginiais metais bendrauja su vaikais pirmąją Šv. Velykų dieną, nuo 11.00 val. iki 17.00 val.; lyginiais metais bendrauja su vaikais antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 11.00 val. iki 17.00 val.;

6) atsakovė lyginiais metais bendrauja su vaikais pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; nelyginiais metais bendrauja su vaikais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), nuo 11.00 val. iki 17.00 val.;

7) atsakovė su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu 14 dienų - 2 kartus po 7 dienas iš eilės (šalių sutarimu galima ir kitokia 14 dienų padalinimo į dvi dalis proporcija), konkretų atostogų laiką suderinant su ieškovu prieš dvi savaites iki atostogų, atsižvelgiant į atsakovės atostogų laiką nurodytu vasaros laikotarpiu. Atsakovė pirmą atostogų dieną pasiima vaikus 11 val. ir grąžina vaikus paskutinę atostogų dieną iki 18 val.;

8) ieškovas perduoda atsakovei reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus, turimus dokumentus, reikalingus vaikų atostogoms ar bendraujant savaitgaliais;

9) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku atsakovė negali bendrauti su vaikais, ji apie tai informuoja ieškovą telefonine trumpąja sms žinute;

10) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku atsakovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių, pagristų priežasčių (pvz. ligos, sporto varžybų) ieškovas apie tai informuoja atsakovę trumpąja sms žinute iš anksto, ne ligos atveju – prieš penkias dienas;

11) jei nustatytu bendravimo savaitgaliais laiku atsakovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių, pagristų priežasčių, atsakovės bendravimas kompensuojamas artimiausią įmanomą savaitgalį analogiška tvarka;

12) atsakovė gali bendrauti su vaikais ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai;

13) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telekomunikacijų ir elektroninio ryšio priemonėmis, pagal vaikų pageidavimą. Atsakovės telefono numeris ir internetinių bendravimo programėlių paskyros vaikų telefonuose ar kituose komunikacijų įrenginiuose negali būti blokuojamos.

Nustatyti laikinąją apsaugos priemonę - atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje: atsakovė J. Z. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. Č. ir J. Č. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, pirmą mėnesį nuo 12 val. iki 14 val., antrą-trečią mėnesį nuo 12 iki 15 val., toliau nuo 12 iki 16 val., pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovės J. Z. ieškovui A. Č. 1030,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. Z. valstybės naudai 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 30,88 Eur pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Č. valstybės naudai 10,29 Eur pašto išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebuvo panaikintos ir kurios nustatomos šiuo sprendimu, palikti galioti iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.