- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-990-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00945-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Inga Staknienė, Svetlana Panina, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M., V. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Tomautus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M., atsakovo T. M., trečiųjų asmenų A. M., V. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tomautus“ apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui T. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Tomautus“, A. M. ir V. Ž. savarankiškus reikalavimus ieškovei D. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, Kretingos rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2024 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimu, prašydama:
- nutraukti jos ir atsakovo T. M. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę;
- pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini), nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo;
- priteisti ieškovei iš atsakovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines procesines palūkanas;
- priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), kitus ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, (duomenys neskelbtini) ieškovės AB banko „Swedbank“ ir AB SEB banko sąskaitose buvusias pinigines lėšas,
- priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), t. y. negyvenamosios patalpos – sandėlio patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-8, 2-3, 2-4, 2-5, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane 1-11 (1/6 iš 22,51 kv. m); 1-12 (1/6 iš 2,76 kv. m); 2-1 (1/6 iš 42,88 kv. m.) (toliau – ir Sandėlio patalpos); 351/7486 dalis kiemo aikštelės, 46/546 dalis aptvėrimų, žemės sklypo dalies nuomos teisę, automobilius „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini); uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomautus“ 68 965 Eur dydžio nuosavą kapitalą, 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų; ieškinyje nurodytus kitus kilnojamuosius daiktus; (duomenys neskelbtini) atsakovo SEB banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas; atsakovui išmokėtą bendrą 30 000 Eur dividendų sumą pagal UAB „Tomautus“ 2021 m. gegužės 31 d., 2022 m. balandžio 15 d. ir 2023 m. balandžio 15 d. sprendimus; turtinę teisę, atsiradusią iš 2001 m. sausio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini),
- priteisti ieškovei iš atsakovo 5134,54 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, 4874,73 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas;
- pripažinti, kad šalių prievolė kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) bankui „Swedbank“ pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį yra solidari iki visiško prievolės įvykdymo, nustatant, kad vidiniuose tarpusavio santykiuose prievolę kreditorei AB bankui „Swedbank“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalės vykdyti ieškovė.
Šalies argumentai
2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ji, būdama susituokusi su atsakovu, susilaukė dviejų vaikų T. M. ir M. M., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Ieškovės teigimu, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, dėl to išėjo iš namų (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena kartu su kita moterimi B. P.. Be to, atsakovas paliko šeimą ir nesirūpino ja daugiau nei vienerius metus, nesirūpino sergančia ieškove, kai ją ištiko insultas bei buvo diagnozuota onkologinė liga. Atsakovui pažeidus ieškovės lūkesčius gyventi kartu šeimoje iki senatvės, palikus ją sunkios sveikatos būklės bei išėjus gyventi pas kitą moterį, viešai deklaruojant jų santykius socialiniuose tinkluose, dėl ieškovei sukeltų dvasinių ir emocinių išgyvenimų, pažeminimo iš jo turi būti priteistas ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pasak ieškovės, santuokos metu ji pardavė savo asmeninės nuosavybės teise valdytą turto dalį ir panaudojo gautus pinigus (15 000 Lt / 4344 Eur) Gyvenamojo namo pamatams įrengti. Ieškovei panaudojus bendro nekilnojamojo turto įrengimui savo asmenines lėšas, turi būti nukrypta nuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimo lygiomis dalimis principo. Ieškovės teigimu, jai turėtų būti priteistas visas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nes atsakovas nesinaudoja šiuo turtu, neišlaiko jo, nemoka kredito įmokų bankui, šiuo turtu naudojasi tik ieškovė. Nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovas, šis turtas naudojamas ir trečiojo asmens UAB „Tomautus“ veiklai, todėl minėtas turtas turi būti priteistas atsakovui. Ieškovė naudojasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovas – kitomis transporto priemonėmis. Atsakovui taip pat turėtų būti priteistos visos UAB „Tomautus“ akcijos bei kitas ieškinio patikslinime nurodytas kilnojamasis turtas. Atsakovui priteisus didesnę santuokoje įgyto turto dalį, jis turi kompensuoti ieškovei 5134,54 Eur skirtumą. Ieškovė sudarė valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, todėl nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), priteisus atsakovui, jam turėtų būti perkeltos ir turtinės teisės bei prievolės pagal nuomos sutartį. Atsakovui nevykdžius solidarios prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 22 d. šią prievolę vykdžius tik ieškovei, iš atsakovo jos naudai turėtų būti priteista 4874,73 Eur kompensacija. Atsakovas neprisidėjo prie nekilnojamojo turto draudimo prievolės, kurią vykdė tik ieškovė, todėl iš jo ieškovei turi būti priteista ir 97,01 Eur kompensacija. Prievolė kreditorei „Swedbank“, AB, atsirado gavus kreditą Gyvenamojo namo statybai užbaigti, todėl po santuokos nutraukimo prievolė turi likti solidari, vidiniuose šalių santykiuose nustatant, kad ieškovė turi vykdyti šią prievolę asmeniškai.
3. Atsakovas T. M. padavė priešieškinį, kurį patikslino 2024 m. liepos 15 d. pareiškimu, prašydamas:
- nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės;
- priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patalpas Gyvenamajame name, pažymėtas kadastro duomenų byloje indeksais 1-1,1-2,1-3,1-4,1-6,1-8,1-9,1-10,1-11; 1/2 dalį Sandėlio patalpų, pažymėtų plane indeksais 1-8, 2-3, 2-4, 2-5 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane 1-11 (1/6 iš 22,51 kv. m); 1-12 (1/6 iš 2,76 kv. m); 2-1 (1/6 iš 42,88 kv. m), 1/2 dalį kiemo aikštelės, 351/7486 dalis aptvėrimų, 46/546 dalis kitų statinių, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus;
- priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-5, 1-7, G-1, 1/2 dalį Sandėlio patalpų, pažymėtų plane indeksais 1-8, 2-3, 2-4, 2-5 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane 1-11 (1/6 iš 22,51 kv. m); 1-12 (1/6 iš 2,76 kv. m); 2-1 (1/6 iš 42,88 kv. m), 1/2 dalį kiemo aikštelės, 351/7486 dalis kitų statinių, ir 1/2 dalį aptvėrimų, 46/546 dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini); automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), automobilinę priekabą (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), bei kitus priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus; 100 vnt. UAB „Tomautus“ akcijų;
- priteisti iš ieškovės atsakovui 37 500 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį Gyvenamajame name;
- priteisti iš atsakovo ieškovei 9500 Eur piniginę kompensaciją už UAB „Tomautus“ akcijų dalį;
- nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui AB bankui „Swedbank“ po santuokos nutraukimo sutuoktinių lieka solidari.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad santuokos iširimą, jo išėjimą iš namų lėmė ieškovės elgesys, pasireiškęs lojalumo ir pagarbos sutuoktiniui praradimu, kasdienės nepakeliamos psichologinės įtampos kėlimu, konfliktų generavimu. Pasak atsakovo, dalinant šalių bendrą turtą, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atlikus preliminarų situacijos vertinimą, architektas pateikė išvadą, kad yra galimybė suformuoti du atskirus butus Gyvenamajame name. Padalijus konkrečias patalpas atsakovo siūlomu būdu, ieškovei tektų 137,61 kv. m ploto patalpos, atsakovui – 55,69 kv. m patalpos. Padalinus ir atidalinus Gyvenamąjį namą priešieškinio patikslinime nurodytu būdu, už ieškovei tenkančią didesnę patalpų ploto dalį atsakovui turėtų būti sumokėta 37 500 Eur kompensacija. Atsakovas sutinka, kad UAB „Tomautus“ visos akcijos būtų priteistos jam, o iš jo ieškovei būtų priteista UAB „Tomautus“ 50 akcijų vertė – 9500 Eur.
Šalies argumentai
5. Ieškovė atsiliepdama į atsakovo priešieškinį, jo patikslinimus, nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais. Atsakovo teiginiai apie jos kaltę dėl santuokos iširimo yra deklaratyvūs bei melagingi. Atsakovas neįtraukė į dalintino turto balansą viso dalintino turto, bendro dalintino turto visuma nesumažinta esamos prievolės (skolos) suma. Atsakovas nenurodė, kaip atidalinus Gyvenamąjį namą priešieškinyje nurodytu būdu, atskirų butų savininkai turės naudotis Gyvenamojo namo inžinerine dalimi (vandenimi, nuotekomis, elektra, namo šildymu) bei namų valdos žemės sklypu. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas įkeisti kreditorės AB banko „Swedbank“ naudai. Nesant jos sutikimo, šio nekilnojamojo turto atidalijimas sunkiai įmanomas. Neaiškios minėto turto atidalinimo išlaidos bei subjektas, turintis jas apmokėti. Ieškovės nuomone, nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), turi būti padalintas natūra, bet ne po ½ dalį šalims.
6. Trečiasis asmuo UAB „Tomautus“ pateikė savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovės 1100 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad pagal bendrovės finansinės apskaitos dokumentus ieškovė skolinga įmonei 1100 Eur. Šią sumą ieškovė pervedė į savo sąskaitą trimis bankiniais pavedimais be teisinio pagrindo, disponuodama prieiga prie bendrovės sąskaitos. Dėl to trečiasis asmuo turi finansinių nuostolių, kurių ieškovė nesutinka atlyginti gera valia.
Atsiliepimas
7. Ieškovė D. M. atsiliepime į UAB „Tomautus“ savarankišką reikalavimą nurodė, kad nesutinka su šiuo reikalavimu. Ieškovės teigimu, UAB „Tomautus“ yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Mokėjimų pavedimuose į jos sąskaitą buvo nurodoma „skolos grąžinimas“ ir „pervedimas“. Tai patvirtina, kad UAB „Tomautus“ grąžino skolą ieškovei. Bendrovei trūko apyvartinių lėšų, todėl šalys paskolino UAB „Tomautus“ lėšas šios poreikiams tenkinti.
8. Tretieji asmenys A. M. ir V. Ž. pateikė savarankiškus reikalavimus pripažinti A. M. ir V. Ž. ieškovės kreditoriais su 9750 Eur kreditoriniu reikalavimu; priteisti iš ieškovės A. M. 1/2 dalį jai asmeninės nuosavybės teise po turto padalijimo tenkančio turto (Sandėlio dalies patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-8, 2-3, 2-4, 2-5, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane 1-11 (1/6 iš 22,51 kv. m.); 1-12 (1/6 iš 2,76 kv. m); 2-1 (1/6 iš 42,88 kv. m), kiemo aikštelės, 351/7486 dalis kitų statinių, aptvėrimų, 46/546 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei solidariai iš A. M. ir V. Ž. 2750 Eur piniginę kompensaciją.
9. Trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. savarankiški reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad 2018 m. jie ir sutuoktiniai D. M. bei T. M. susitarė dėl ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini), pardavimo išsimokėtinai už 25 000 Eur kainą. Šalims ir tretiesiems asmenims esant giminaičiams susitarta, kad notarine tvarka sutartis dėl nekilnojamojo turto perleidimo bus sudaryta, išmokėjus visą sutartą kainą. Tretieji asmenys, vykdydami susitarimą, nuo 2018 m. perėmė iš šalių nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir pradėjo jame gyventi kaip savo patalpose, pertvarkė jas, sujungdami jas su kitomis tame pastate turimomis savo patalpomis bei pritaikydami jas gyvenamajai paskirčiai. Tretieji asmenys mokėjo pagal susitarimą kiekvieną mėnesį po 300 Eur. Ieškovė savo parašais patvirtino 14 700 Eur gavimą, o atsakovas – 4800 Eur sumos gavimą. Iš viso tretieji asmenys sumokėjo ginčo šalims 19 500 Eur. Ieškovė nesutinka vykdyti susitarimo dėl turto pardavimo, todėl kyla jos pareiga grąžinti tretiesiems asmenims pusę sumokėtos sumos (9750 Eur). Dėl to tretieji asmenys turėtų būti pripažinti ieškovės kreditoriais su 9750 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Tretieji asmenys nereiškia reikalavimų atsakovui. Šiuo atveju jų interesus atitiktų ieškovei tenkančios nekilnojamojo turto dalies (duomenys neskelbtini), priteisimas A. M.. Tretiesiems asmenims susitarus su ginčo šalimis pirkti turtą už 25 000 Eur, iš trečiųjų asmenų ieškovei turėtų būti priteistas 2750 Eur skirtumas tarp sutartos turto kainos už ieškovei tenkančią dalį ir kreditorinio reikalavimo sumos (12 500 Eur – 9750 Eur).
Atsiliepimas
10. Ieškovė D. M. atsiliepime į trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. savarankiškus reikalavimus, prašė atmesti šiuos reikalavimus. Pasak ieškovės, trečiųjų asmenų nurodomos aplinkybės dėl jų ir šalių susitarimo atlygintinai perleisti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), yra melagingos. Ieškovė nesitarė su trečiaisiais asmenimis dėl turto perleidimo ir negavo iš jų piniginių lėšų. Į bylą pateiktoje „Išsimokėjimo lentelėje“ jos parašai yra suklastoti, ji neįrodo trečiųjų asmenų teigiamų sutartinių santykių.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog įkeistas turtas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priklausytų vienam iš bendraskolių ar abiem sutuoktiniams po 1/2 dalį (be papildomų apsunkinimų). Pagal kredito sutartį šalys atsako bankui solidariai, jų solidari atsakomybė turi likti ir po santuokos nutraukimo.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybė atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu:
- nutraukė ieškovės D. M. ir atsakovo T. M. santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas;
- nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukelia teisines pasekmes nuo (duomenys neskelbtini), paliko šalims santuokines pavardes;
- priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), (177 000 Eur vertės), transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės), kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 2300 Eur, ieškovės AB banko „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusį piniginių lėšų likutį – 20,49 Eur; ieškovės AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusį piniginių lėšų likutį – 75,08 Eur;
- priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas – sandėlį / patalpas (1-8, 2-3, 2-4, 2-5 su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 1-11 (1/6 iš 22,51 kv. m); 1-12 (1/6 iš 2,76 kv. m); 2-1 (1/6 iš 42,88 kv. m)), 351/7486 dalis kiemo aikštelės, ir 46/546 dalis aptvėrimų, (duomenys neskelbtini) (32 000 Eur vertės); priekabą „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės); transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini)(1000 Eur vertės); transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė – 1151 Eur; atsakovo AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusį piniginių lėšų likutį – 1338,51 Eur; 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Tomautus“ akcijų (19 000 Eur vertės); 10 000 Eur dividendų pagal UAB „Tomautus“ vienintelio akcininko 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą.
- nustatė, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė kreditorei „Swedbank“, AB pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį lieka solidari šalių prievole;
- priteisė atsakovui iš ieškovės 37 464,75 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį;
- priteisė ieškovei iš atsakovo 4877,57 Eur skolą už solidarios prievolės vykdymą ir draudimo įmokų mokėjimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 4877,57 Eur sumos;
- atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis, trečiųjų asmenų A. M., V. Ž. ir UAB „Tomautus“ savarankiškus reikalavimus ieškovei;
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Šalys negyvena ir neveda bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini).
15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovės, liudytojo T. M. paaiškinimais, byloje pateikta nuotrauka, kurioje pavaizduotas atsakovas su kita moterimi, padarė išvadą, kad mažai tikėtini atsakovo paaiškinimai, jog jis nepalaiko artimų ryšių su B. P., o tik nuomojasi kambarį jos namuose. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove buvo jai neištikimas. Be to, teismas, nustatęs, kad atsakovas paliko bendrus šeimos namus (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis ieškovės, liudytojo T. M. paaiškinimais taip pat nustatė, jog atsakovas daugiau nei vienerius metus nesirūpino šeima. Teismas padarė tokią išvadą, įvertinęs tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas, išėjęs iš šeimos namų, buvo prisidėjęs prie bendro turto tvarkymo ir išlaikymo, paskolos, turto draudimo sutarties vykdymo, ugdymo įstaigoje besimokančios dukros materialinio rėmimo. Dėl to teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalis).
16. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovo motyvų, kuriais jis grindė santuokos iširimą dėl ieškovės kaltės, nurodė, kad atsakovas nenurodė konkretesnių aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės elgesį, nesuderinamą su sutuoktinių pareigomis. Pasak teismo, ieškovės kalbos apie turto perleidimą nėra neteisėtos ir savaime patvirtinančios ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, o atsakovas neteikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad tokie ieškovės siūlymai ar reikalavimai būtų teikiami peržengiant normalaus ir įprasto bendravimo ribas. Paties atsakovo teigimu, šie pokalbiai prasidėjo 2017 m. ir vyko galbūt 3-4 kartus iki (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino šių pokalbių kaip esminės priežasties, dėl kurios iširo šalių santuoka, konstatavęs, kad byloje esantys įrodymai patvirtina tai, jog atsakovas paliko šeimą iš karto po to, kai paaiškėjo jo neištikimybės faktas.
17. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, yra pagrindas priteisti iš jo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos, atsižvelgė į tai, kad šalys buvo susituokusios daugiau nei 20 metų, užaugino kartu du vaikus, pasistatė namą, įsteigė įmonę, todėl ieškovei buvo sukurtas pagrįstas lūkestis gyventi kartu su atsakovu darnioje šeimoje. Nuo 2019 m. pablogėjus ieškovės sveikatai (ją ištiko (duomenys neskelbtini), buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga bei (duomenys neskelbtini)), atsakovas paliko ją itin sudėtingu laikotarpiu, kai tinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas buvo itin aktualus. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių turto padalinimo, nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, atsakovui – asmeninės nuosavybės teise žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir dovanojimo sutarties pagrindu. Teismas neįtraukė šio turto į dalintino turto balansą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), (turto rinkos vertė 2024 m. gegužės 29 d. buvo 177 000 Eur); negyvenamosios patalpos – sandėlis / patalpos su bendro naudojimo patalpomis, 351/7486 dalys kiemo aikštelės, ir 46/546 dalys aptvėrimų, esančių (duomenys neskelbtini); ieškovė yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos. Šio turto rinkos vertė buvo 32 000 Eur. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilinę priekabą „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės), automobilius „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur), „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur), „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį šalys vertina kaip bevertį tuo pagrindu, jog automobilis perduotas į metalo laužą, tačiau neišregistruotas. Teismas taip pat konstatavo, kad šalys santuokos metu įgijo eilę kilnojamųjų daiktų, išvardintų sprendime, kurių teismo nustatyta bendra vertė – 3451 Eur, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės AB banko „Swedbank“ sąskaitoje piniginių lėšų likutis buvo 20,49 Eur, AB SEB banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis - 75,08 Eur; atsakovo AB SEB banko sąskaitoje - 1338,51 Eur piniginių lėšų likutis. Teismas iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras esančių duomenų taip pat nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 100 vnt. UAB „Tomautus“, įsteigtos 2019 m. rugpjūčio 19 d., vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 190 Eur, registruotų atsakovo vardu. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą padalinti UAB „Tomautus“ 68 956 Eur dydžio įstatinį kapitalą, nurodydamas, kad nuosavas kapitalas priklauso nuosavybės teise ne jos akcininkams (sutuoktiniams), o pačiam juridiniam asmeniui ir dėl to santuokos nutraukimo byloje negali būti dalinamas. Teismas įtraukė į dalintino turto balanso ir 10 000 Eur dividendų sumą pagal UAB „Tomautus“ vienintelio akcininko 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą, nes 2022 m. balandžio 18 d. egzistavo šalių turtinė teisė į 10 000 Eur UAB „Tomautus“ pelno dalį, o atsakovas neįrodinėjo, jog ši suma jam nebuvo išmokėta. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo įtraukti į dalintino turto balansą 15 000 Eur dividendų sumos už 2022 m. UAB „Tomautus“ uždirbtą pelną, nes (duomenys neskelbtini) šis turtas neegzistavo. Be to, teismas nustatė, kad šalys turi ir bendrą kreditorių „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį, kuria sutuoktiniams suteiktas 57 000 Eur kreditas Gyvenamojo namo statybai užbaigti ir aplinkai sutvarkyti; 2024 m. kovo 19 d. neįvykdyta prievolės dalis buvo 31 287,95 Eur.
19. Teismas, apibendrindamas nustatytus duomenis, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) šalys turėjo bendro jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto už 245 885,08 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad sutuoktiniai turi neįvykdytą 31 287,95 Eur prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB, kurios vykdymo terminas nesuėjo, sumažino bendro dalytino turto visumą neįvykdytos prievolės suma bei laikė, kad dalintino turto vertė yra 214 597,13 Eur (245 885,08 Eur – 31 287,95 Eur), kad po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 107 298,56 Eur (CK 3.118 straipsnio 2, 4 dalys).
20. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių, kilnojamųjų daiktų, jų banko sąskaitose buvusių lėšų, UAB „Tomautus“ akcijų padalinimo, prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB, pobūdžio, padalino šį turtą jų pageidaujamu būdu.
21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto padalinimo, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), naudojasi tik ieškovė nuo (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė atsakovui reikalavimus dėl kompensacijos už dalį bankui sumokėtų kredito, draudimo įmokų grąžinimo, rodo, jog šalių santykiai įtempti, joms nepavyksta bendru sutarimu išspręsti su bendru turtu susijusių turtinių klausimų. Įtemptą šalių tarpusavio santykių pobūdį akivaizdžiai patvirtina ir teisme vykęs santuokos nutraukimo procesas. Teismas nustatė, kad ieškovė nesinaudoja nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), juo naudojasi atsakovo sūnaus iš pirmosios santuokos šeima (tretieji asmenys A. M. ir V. Ž.). Todėl padalinus šį turtą šalims po 1/2 dalį atsirastų prielaidos ne tik šalių ginčams dėl turto valdymo ir naudojimo, bet ir ginčams su nurodytais trečiaisiais asmenimis. Tai, pasak teismo, neišvengiamai apsunkintų bendro turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Ieškovė šiuo metu neprisideda prie šio turto išlaikymo bei tvarkymo. Teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes šalių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus geriausiai atitiktų turto padalinimo būdas, pagal kurį sutuoktiniams būtų natūra paskirstyti atskiri nekilnojamojo turto objektai, ieškovei priteisiant nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui – nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tai užtikrins racionalų nekilnojamojo turto naudojimą, sumažins tarpusavio konfliktų ir turtinių ginčų kilimo tikimybę.
22. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl Gyvenamojo namo patalpų atidalinimo, nes būtina sąlyga bendraturčio teisei atsidalinti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nuosavybės teisės dalies turėjimas. Teismui nusprendus Gyvenamąjį namą priteisti ieškovei, atsakovas neįgyja idealiosios nuosavybės teisės dalies, todėl išnyksta jo teisė reikalauti atidalinimo (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Pasak teismo, atsakovo siūlomas atidalinimas šalims priteisiant konkrečias gyvenamąsias patalpas pagal namo kadastrinių matavimų bylos duomenis nelaikytinas tinkamu, nes tokiu būdu nebūtų suformuojami atskiri turtiniai objektai. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų gyvenamojo namo atidalinimui vykdyti, nesant įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto, atidalinimas negalimas. Be to, teismas nurodė, kad kreditorė AB Swedbank, kurios interesais buvo įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas, nepateikė aiškaus sutikimo dėl atsakovo siūlomo gyvenamojo namo atidalinimo.
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijų sutuoktiniams paskirstymo už jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimą, nurodė, kad atskaičius neįvykdytą prievolės kreditorei „Swedbank“, AB, dalį, kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 107 298,56 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovei iš viso tenka turto už 180 395,57 Eur, atsakovui – už 65 489,51 Eur. Todėl ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui 41 809,05 Eur už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (107 298,56 Eur – 65 489,51 Eur). Pasak teismo, ieškovės asmeninės lėšos, gautos santuokos metu pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą paveldėto turto dalį ir panaudotos įrengiant Gyvenamojo namo pamatus, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Byloje nustačius, kad gyvenamojo namo pamatai įrengti 2014 metais, ieškovė bendram turtui sukurti panaudojo 15 000 Lt (4344,30 Eur) asmeninių lėšų, o Gyvenamajame name šalys pradėjo gyventi 2017 m., yra pagrindas nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sumažinti atsakovui iš ieškovės priteistiną kompensaciją iki 37 464,75 Eur (41 809,05 Eur - 4344,30 Eur; CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovės kompensaciją, nurodė, kad nors ieškovė turi sveikatos problemų, ji dirba, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, turi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (butą (duomenys neskelbtini)), kuris nėra apsunkintas suvaržymais. Be to, šiuo teismo sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos ir kitos sumos (neturtinės žalos atlyginimas, skola už solidarios prievolės vykdymą). Todėl šalys turės galimybę įskaityti tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Pasak teismo, nėra pagrindo manyti, jog kompensacijos priteisimas iš ieškovės už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį būtų neproporcinga ir pernelyg sunki finansinė našta.
25. Teismas, nustatęs, kad atsakovas neprisidėjo prie paskolos įmokų AB Swedbank ir turto draudimo įmokų mokėjimo, priteisė iš jo ieškovei 4877,57 Eur skolą už laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 22 d. įvykdytą solidarią prievolę bei 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos.
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens UAB „Tomautus“ savarankiškus reikalavimus ieškovei dėl 1100 Eur sumos, nustatė iš „Swedbank“, AB mokėjimo kvitų, kad 2022 m. liepos 2 d. UAB „Tomautus“ pervedė ieškovei 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas“, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas“, 2022 m. rugsėjo 9 d. – 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „pervedimas“. Pasak ieškovės, pavedimai buvo vykdomi grąžinant jai bendrovei paskolintas lėšas. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu ieškovė pervedė į UAB „Tomautus“ sąskaitą 10 000 Eur (2019 m. rugpjūčio 14 d.), iš jų – 5000 Eur suma grąžinta ieškovei 2019 m. rugpjūčio 22 d. Trečiajam asmeniui UAB „Tomautus“ nepateikus į bylą buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių šių lėšų gavimo pagrindą, šios sumos apskaitymą UAB „Tomautus“ kaip gautiną sumą, teismas laikė labiau tikėtina, jog nurodomais trečiojo asmens mokėjimo pavedimais buvo grąžinama bendrovės skola ieškovei. Teismas atmetė trečiojo asmens UAB „Tomautus“ savarankiškus reikalavimus, įvertinęs ir tai, kad UAB „Tomautus“ šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įmonės direktorius yra atsakovas T. M., šalių santykiai dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso yra įtempti, o įmonės reikalavimas ieškovei dėl nuostolių pareikštas tik iškėlus santuokos nutraukimo bylą.
27. Teismas, vertindamas trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. savarankiškus reikalavimus pripažinti juos ieškovės kreditoriais su 9750 Eur kreditoriniu reikalavimu bei patenkinti šį reikalavimą priteisiant iš ieškovės A. M. 1/2 dalį šiai asmeninės nuosavybės teise po turto padalijimo tenkančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šie tretieji asmenys reiškia ieškovei reikalavimą dėl priteisimo, t. y. siekia įrodyti, kad turi 9750 Eur dydžio reikalavimo teisę ieškovei ir įgyvendinti šią teisę prašydami priteisti iš ieškovės po santuokos nutraukimo jai tenkančią konkretaus turto dalį. Pasak teismo, tretieji asmenys, reikalaudami priteisti iš ieškovės ne konkrečią pinigų sumą, o atitinkamo turto dalį natūra, turėjo pareigą įrodyti faktinį pagrindą šiam turtui įgyti nuosavybės teise. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys A. M., V. Ž. ir ginčo šalys nesudarė notaro patvirtintų susitarimų dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo tretiesiems asmenims A. M. ir V. Ž., todėl šie nėra įgiję daiktinių teisių į aptariamą nekilnojamąjį turtą (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra įrodymų apie šios bylos šalių ir trečiųjų asmenų sudarytą rašytinės formos preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).
28. Teismas, vertindamas trečiųjų asmenų pateiktą į bylą išsimokėjimo lentelę su joje nurodytais metais, mėnesiais, sumomis bei ten esančiais parašais, nurodė, kad joje nenurodyta konkrečių duomenų apie nurodytų įmokų paskirtį, įmokų gavėją, parašus. Teismas, įvertinęs trečiųjų asmenų, atsakovo paaiškinimus, taip pat byloje esančią rašysenos ekspertizės išvadą, nurodė, kad galima daryti išvadą, jog ieškovė iš tiesų savo parašais yra patvirtinusi 14 700 Eur sumos gavimą. Teismas nurodė, kad ieškovei nereiškiamas reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo, nes tretieji asmenys siekia savo teisę įgyvendinti reikalaudami priteisti iš ieškovės konkretų turtą. Byloje nepareikštas trečiųjų asmenų reikalavimas pripažinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas vertino trečiųjų asmenų pateiktą išsimokėjimo lentelę kaip pakvitavimą apie pinigų gavimą, kuris nesant pareikšto atskiro savarankiško reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo iš ieškovės, bei reikalavimo CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažinti sandorį galiojančiu, neturi esminės teisinės reikšmės, vertinant trečiųjų asmenų reikalavimo pagrįstumą. Teismo teigimu, tretieji asmenys, manydami, kad ieškovė yra nesąžiningai praturtėjusi jų sąskaita, galėtų kelti piniginių lėšų grąžinimo arba nuostolių atlyginimo klausimą. Šioje byloje tretieji asmenys siekia ne jų sumokėtos pinigų dalies grąžinimo, o nekilnojamojo turto įgijimo natūra, sumokant ieškovei, jų teigimu, likusią kainos dalį, kurią prašo priteisti iš jų solidariai ieškovės naudai. Pasak teismo, toks pažeistų teisių gynimo būdas pagal byloje nustatytas aplinkybes negalimas. Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), priteisiamas atsakovui. Tretieji asmenys, reikalaudami priteisti jiems konkretų turtą, dėl kurio padalinimo yra kilęs sutuoktinių ginčas, prisiėmė riziką, jog po santuokos nutraukimo šis turtas gali būti padalintas ne jų pageidaujamu būdu, o ieškovė apskritai gali neturėti nuosavybės teisės į trečiųjų asmenų reikalaujamą turtą. Santuokos metu įgytą turtą padalinus taip, jog ieškovės turto dalis yra priteisiama atsakovui, nėra pagrindo šį turtą priteisti tretiesiems asmenims. Tretiesiems asmenims neįrodžius savo teisių į atsakovui priteistą nekilnojamąjį turtą (jo dalį), jų savarankiški reikalavimai buvo atmesti kartu su reikalavimu priteisti iš jų ieškovei 2750 Eur piniginę kompensaciją.
29. Teismas, netenkindamas trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų, taip pat nurodė, kad reikalavimas pripažinti juos ieškovės kreditoriais su 9750 Eur kreditoriniu reikalavimu, nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl šios sumos priteisimo iš ieškovės, nesukuria tretiesiems asmenims teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo. Teismas konstatavo, kad trečiųjų asmenų reikalavimo dėl turto priteisimo atmetimas neužkerta kelio jiems ginti savo galbūt pažeistas teises kitais įstatyme numatytais būdais.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
30. Ieškovė D. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pašalinti iš Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo 109 punkto motyvus: „[…] galima daryti išvadą, jog ieškovė iš tiesų savo parašais yra patvirtinusi 14 700 Eur sumos gavimą […] Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų pateikta išsimokėjimo lentelė šiuo atveju vertintina kaip pakvitavimas apie pinigų gavimą […]“, ir palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.
30.1. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovė patvirtino savo parašais 14 700 Eur gavimą. Tokia išvada gali sukelti jai vienokias ar kitokias teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju „išsimokėjimo lentelė“ negalėjo būti vertinama kaip pakvitavimas apie pinigų gavimą, nes ieškovė negavo iš trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. piniginių lėšų. Ieškovė sutinka, kad lentelėje yra jos parašai, tačiau ji nepatvirtino jais 14 700 Eur gavimo iš trečiųjų asmenų, nes nebuvo gavusi iš jų lėšų. Laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. ieškovės sveikatos būklė buvo labai sunki (ji sirgo onkologine liga, prieš du metus buvo patyrusi insultą, po kurio buvo suparalyžiuota ir nevaldė pusės savo kūno, išliko liekamieji reiškiniai) ir atsakovas nesąžiningai pasinaudodamas šia situacija gavo ieškovės parašus kaip patvirtinimą, jog nuo 2018 m. kas mėnesį iki 2020 m. sausio jai neva buvo mokėta po 300 Eur grynaisiais pinigais. Teismas turėjo atsargiai vertinti šių asmenų parodymus, nes atsakovas ir trečias asmuo A. M. yra tėvas ir sūnus, o trečias asmuo V. Ž. yra A. M. sugyventinė. Atsakovas ir šie tretieji asmenys veikė išvien suderintais veiksmais, turėjo vieningą suinteresuotumą bylos baigtimi.
Atsiliepimas
31. Atsakovas T. M. ir tretieji asmenys A. M. bei V. Ž. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės skundą, jeigu apeliacinis procesas, pradėtas šio skundo pagrindu, nebūtų nutrauktas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Pagal savo pobūdį ieškovės skundo reikalavimas dėl teismo sprendimo motyvuojamos dalies panaikinimo yra neturtinio pobūdžio ir turėjo būti tinkamai apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jį. Todėl apeliacinis procesas pagal ieškovės apeliacinį skundą negalimas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
31.2. Ieškovė su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių skundo dalyką ir pagrindą, grindžia jį tik interpretacijomis. Teismas padarė teisingą išvadą, įvertinęs bylos medžiagos visumą ir įrodymų visetą. Ieškovė neginčijo rašytinio įrodymo „išsimokėjimo lentelės“. Iš pradžių ji neigė savo parašus lentelėje, po atliktos teismo ekspertizės sutiko, kad lentelėje yra jos parašai. Vėliau ieškovė tvirtino, kad jai nežinoma, už ką ji pasirašė. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė pasirašė pakvitavimą apie pinigų gavimą, įvertino ieškovės nenuoseklų procesinį elgesį ir tai, kad ieškovė nenurodė kitos pasirašymo priežasties, kuri paneigtų teismo išvadą ar patį rašytinį įrodymą, arba sudarytų prielaidą šį įrodymą traktuoti kitaip.
Šalies argumentai
32. Atsakovas T. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš jo ieškovei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sumažinti 4344,30 Eur atsakovui tenkančią dalintino turto dalį dėl ieškovės panaudotų asmeninių lėšų, bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas prašo priimti nurodytoje dalyje naują sprendimą: nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir padalinti nekilnojamąjį turtą priešieškinyje nurodytu būdu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas santuoką dėl atsakovo kaltės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos bei pademonstravo šališkumą, grįsdamas savo išvadas ne tikrosiomis bylos aplinkybėmis, o byloje melavusių šalies ir liudytojo parodymais, vertintais išskirtinai tos šalies naudai. Ieškovė, davusi priesaiką, teismui melagingai nurodė, kad byloje pateiktame rašytiniame įrodyme (skolos įmokų lentelėje) yra ne jos parašai, tačiau vėliau teismo ekspertizės išvada patvirtino, jog visi parašai yra jos. Pradiniu ieškiniu ieškovė neprašė santuokos nutraukti dėl atsakovo kaltės, vadinasi, tuo metu nelaikė atsakovo kaltu dėl santuokos iširimo. Liudytojas T. M., prisiekęs teismui, melagingai nurodė, kad niekada nėra buvęs pas brolį A. M. namuose, dėl kurių byloje kilo ginčas, tačiau tretieji asmenys A. M. ir V. Ž. pateikė į bylą vaizdo medžiagą, kurioje fiksuota, kaip liudytojas T. M. dalyvauja ir padeda remonto darbuose broliui A. M.. Paaiškėjus akivaizdžių ieškovės ir liudytojo melagingų parodymų faktui, atsakovas ir tretieji asmenys prašė teismo įvertinti šį procesinį elgesį ir taikyti procesines poveikio priemones už melagingų parodymų davimą. Teismas nereagavo į šiuos prašymus, laikė ieškovės ir jos liudytojo parodymus nuosekliais, patikimais ir įrodančiais ieškovės nurodomas aplinkybes.
32.2. Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas šalių santuoką dėl atsakovo kaltės nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Šiuo atveju byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovo išėjimas iš namų buvo nulemtas ieškovės nurodomų aplinkybių. Nėra įrodymų, patvirtinančių telefonines žinutes ar susirašinėjimą, leidžiančių daryti išvadą apie neištikimybę. Atsakovas nurodė priešieškinyje savo išėjimo priežastis – nuolatinius konfliktus, ieškovės pretenzijas ir reikalavimus, kad jis perleistų savo turto dalį, ieškovės kaip sutuoktinės pareigų neatlikimą. Teismas nelaikė atsakovo paaiškinimų, pagrindžiančiais jo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovės kaltei. Pagal suformuotą teismų praktiką, esant skirtingiems šalių reikalavimams dėl santuokos nutraukimo pagrindo, teismai nutraukia santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
32.3. Pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pagrindo, turi būti panaikinta ir sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Dėl ieškovės kaltės atsakovas patyrė didesnį kasdienį diskomfortą, negu ji. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo veiksmai turėjo tiesioginį poveikį ieškovės sveikatai ar ligai, o visi aiškinimai yra išvestinio interpretuojančio pobūdžio.
32.4. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytas nekilnojamojo turto padalijimas yra neteisingas, pažeidžia atsakovo ir trečiųjų asmenų A. M. bei V. Ž. kaip kreditorių interesus. Visas Gyvenamasis namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) priteistas ieškovei, o atsakovui – patalpos, esančios sandėliuose (duomenys neskelbtini), kurios valdomos trečiųjų asmenų bei yra suvaržytos sutuoktinių įsipareigojimu perleisti jas tretiesiems asmenims, už ką sutuoktiniai gavo didžiąja dalį pinigų. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnį, sukūrė ydingą turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, padalinimo ratą, nurodydamas, kad „būtina sąlyga bendraturčio teisei atsidalinti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nuosavybės teisės dalies turėjimas. Atidalijimas gali būti vykdomas tik bendraturčiui turint savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šioje byloje nusprendus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, atsakovas neįgyja idealiosios nuosavybės teisės dalies, atitinkamai išnyksta jo teisė reikalauti atidalinimo“. Šiuo būdu teismas be teisinio pagrindo priteisė visą turtą, esantį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, vienam sutuoktiniui, o vėliau argumentavo, kad nebėra ko atidalinti, nes nebėra bendrosios dalinės nuosavybės.
32.5. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinį klausimą, dėl to priėmė sprendimą išskirtinai ieškovės interesais, pažeisdamas šalių interesų proporciją. Teismas padarė išvadą, kad turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, negalima padalinti ir dėl to, jog atsakovas nepateikė į bylą įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto, kurio pagrindu būtų suprojektuoti ir suformuoti du atskiri turtiniai objektai, bei kurio sprendinius patvirtinus teismo sprendimu, jie galėtų būti įregistruoti viešajame registre. Šiuo atveju neaišku, kokį įstatymus atitinkantį projektą teismas turi omenyje. Atsakovas suformulavo priešieškiniu savo reikalavimą dėl Gyvenamojo namo padalijimo, nurodydamas, kokias patalpas priteisti jam ir kokias – ieškovei. Architekto projektinis pasiūlymas buvo teikiamas siekiant patvirtinti realią tokio atidalijimo techninę galimybę.
32.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiavo priteistinos kompensacijos dydį. Teismas nurodė, kad ieškovei iš viso tenka turto už 180 395,57 Eur, o dalintino turto vidurkis yra 107 298,56 Eur. Tokiu atveju ieškovei tenka 73 097,01 Eur dydžio bendro turto dalis (180 395,57 Eur - 107 298,56 Eur). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta šalių turtą padalyti priteisiant kompensaciją, neatitinka nei bylos medžiagos, nei kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad šalis turi turėti realią galimybę sumokėti priteistą sumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė pajėgi sumokėti kompensaciją. Priešingai, yra ieškovės blogą finansinę padėtį patvirtinantys duomenys, dėl to ieškovei buvo atidėtas beveik visas žyminio mokesčio mokėjimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės finansinė padėtis yra pasikeitusi. Todėl tokia situacija, kai atsakovas gauna ženkliai mažesnę turto dalį, o piniginės kompensacijos sumokėjimo galimybę patvirtinančių duomenų nėra, akivaizdžiai pažeidžia atsakovo turtinius interesus bei prieštarauja teismų praktikai.
32.7. Pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis dėl nukrypimo nuo lygių dalių proporcijos laikytina neteisėta ir nepagrįsta bei neproporcingai pažeidžiančia atsakovo turtinius interesus. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir atsakovui iš ieškovės priteistiną kompensacijos sumą sumažinti iki 37 464,75 Eur. Šalys statė Gyvenamąjį namą gyvendami daug metų santuokoje iš lėšų, kurios patenka į bendrosios jungtinės nuosavybės režimą, bei savo asmeninių lėšų (dalies atlyginimo). Byloje nėra įrodymų, kad pamatų gamybai ieškovė naudojo tik savo asmenines lėšas.
Atsiliepimas
33. Atsakovė D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
33.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 185 straipsnio reikalavimus, objektyviai vertino šalių pasisakymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės nutraukiant santuoką. Apelianto argumentai dėl ieškovės ir liudytojo parodymų nesusiję su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad tik apeliantas kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė pradiniame ieškinyje, kad atsakovas paliko šeimą, nesirūpino ja daugiau nei vienerius metus, buvo neištikimas santuokos metu ir ši pozicija nesikeitė teikiant patikslintus ieškinius. Liudytojas T. M. nuosekliai paaiškino, kaip jis rado tėvo telefone intymų susirašinėjimą su kita moterimi. Jo parodymus teismas vertino bendrame bylos kontekste, darė išvadas dėl kaltės ne vien iš ieškovės ar liudytojo parodymų. Atsakovas tvirtindamas, kad teismas buvo šališkas, nepasinaudojo bylos nagrinėjimo metu savo teise reikšti nušalinimą.
33.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas aptarė CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimą ir taikymą, analizavo šalių pateiktas aplinkybes ir objektyviai vertino visos bylos kontekste. Ieškovės pateikti paaiškinimai, sūnaus T. M. parodymai, į bylą pateikta nuotrauka yra leistini įrodymai, kurių atsakovas nepaneigė. Atsakovas sutiko ir neginčijo aplinkybės, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko nuo (duomenys neskelbtini), t. y., kad jis daugiau, nei vienerius metus nesirūpino šeima. Atsakovas nurodė, kad nuo išsikraustymo momento gyvena pas B. P. nuomos pagrindu, tačiau nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. SMS žinučių ar susirašinėjimo su nurodyta moterimi nepateikimas savaime nedaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl konstatuotos atsakovo kaltės. Atsakovas nenurodė bylos nagrinėjimo metu nei vienos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, jog ieškovė kėlė nepakeliamą psichologinę įtampą, generavo kasdienius konfliktus. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl santuokinių pareigų neatlikimo yra nauja, kurios aukštesnės instancijos teismas neturėtų nagrinėti. Byloje nėra leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kuriuo nors metu reikalavo perleisti turto dalį. Atsakovas nenurodė kasacinio teismo nutarties, kurioje būtų pateikti išaiškinimai analogiškomis šiai bylai aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė CK 3.70 straipsnio 2 dalies aiškinimą ir taikymą tokio pobūdžio bylose. Ieškovė neneigė ir netvirtino, kad jos sveikatos būklė turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su atsakovo veiksmais, kad atsakovo veiksmai turėjo tiesioginį poveikį jos sveikatai. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl šeimoje egzistavusio diskomforto yra išgalvotos, jų niekas nepatvirtino.
33.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sudarė dalintino turto balansą, teisingai nurodė dalintino turto vertes ir iš esmės teisingai padalino santuokoje įgytą turtą. Ieškovė sąžiningai naudojosi jai suteikta procesine teise teikti reikalavimus, tikslino ieškinį tik gavusi papildomų duomenų apie atsakovo valdomą turtą, o atsakovas nesudarė tinkamo dalintino turto balanso teikdamas priešinius reikalavimus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) yra sandėlių paskirties, tačiau ten yra gyvenamosios patalpos, kuriose šalys su vaikais gyveno ilgą laiką. Todėl vien ši aplinkybė negali turėti esminės reikšmės turto padalinimui. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė šio turto bendrą vertę 80 000 Eur. Ji nesudarė su trečiaisiais asmenimis A. M. ir V. Ž. susitarimų dėl patalpų perleidimo, negavo iš jų piniginių lėšų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tretieji asmenys nėra įgiję daiktinių teisių į aptariamą nekilnojamąjį turtą. Trečiųjų asmenų reikalavimai dėl turto padalijimo būdo ir tvarkos neturi įtakos. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai susitardamas su A. M. ir V. Ž. bei pasinaudodamas sunkia ieškovės sveikatos būkle ir pateikdamas jai pasirašyti „išmokėjimų lentelėje“.
33.4. Teismas dalindamas sutuoktinių turtą negalėjo taikyti daiktinės teisės normų, kai byloje priimamas sprendimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir šis teisinis turto režimas nepasibaigęs. Civilinė byla buvo nagrinėjama pagal CK 3 knygos taisykles, nes bylos nagrinėjimo metu šalis siejo santuokiniai ryšiai. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia tik savo teisių realizavimo subjektyvaus būdo, kai galimybė atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų. Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi atitikti CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus.
33.5. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) galėtų būti dalus ir teoriškai būtų galima suformuoti du atskirus turtinius vienetus. Atsakovas įrodinėjo, kad tarp šalių egzistuoja konfliktiški santykiai, todėl neaišku, kaip jos galėtų toliau gyventi, jei minėtas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis. Atsakovui išėjus iš namų, jis neprisidėjo prie Gyvenamojo namo priežiūros, išlaikymo prievolių, demonstruodamas, kad jam šis turtas nesvarbus. Apeliantui pateikus vien tik Gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės plano / schemos projektą, bet neišsprendus klausimo dėl žemės ir inžinerinių tinklų, neparengus nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo projekto, nepateikus duomenų, ar pagal pateiktą schemą būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas turto formavimui į du atskirus turtinius vienetus, negalima padaryti kategoriškos išvados apie galima turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
33.6. Ieškovei nesuprantama apeliacinio skundo dalis dėl priteistos kompensacijos dydžio. Nesuprantama, kokia bylos medžiaga ar jos dalis neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nenurodoma nagrinėjamu atveju aktuali kasacinio teismo praktika. Ieškovės padėtis nėra gera, tačiau byloje yra duomenų, pagrindžiančių, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, įvertintas 27 000 Eur. Rinkoje šio buto vertė yra nuo 50 000-60 000 Eur. Todėl teismo sprendimo dalis priteisti apeliantui piniginę kompensaciją neprieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes ieškovė galėtų sumokėti atsakovui kompensaciją. Be to, piniginė kompensacija atsakovui sumažės, jeigu aukštesnės instancijos teismas nepakeis skundžiamo sprendimo apelianto nurodyta apimtimi. Įskaičius vienarūšius piniginius reikalavimus, apeliantui bus mokama mažesnė piniginė kompensacija.
33.7. Apeliacinio skundo motyvai dėl to, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės panaudotas asmenines lėšas, gautas jai pardavus savo asmeninės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, yra formalūs. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl lėšų, panaudotų pamatams įrengti, jo gautų pajamų ar šeimos bendrų santaupų. Sudarytos kreditavimo sutarties tikslas buvo gauti paskolą Gyvenamojo namo statybai pabaigti. Šalys neturėjo bendrų piniginių lėšų nei pamatams įrengti, nei kitiems darbams atlikti. Ilgas bendras gyvenimas neturi reikšmės, kai santuokos nutraukimo byloje dalijamas turtas ir nukrypstama nuo lygių dalių principo. Apelianto gauto atlyginimo priskyrimas asmeninėms lėšoms prieštarauja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovės piniginės lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nėra bendroji jungtinė nuosavybė.
Šalies argumentai
34. Trečiasis asmuo UAB „Tomatus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesti UAB „Tomautus“ savarankiški reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą patenkinti UAB „Tomautus“ savarankiškus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles. Byloje esantis išrašas iš Didžiosios knygos akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „Tomautus“ finansiniuose dokumentuose fiksuota ieškovės D. M. 1100 Eur skola ir nurodoma kaip gautinos pajamos. Pirmosios instancijos teismas netyrė finansinės apskaitos dokumento kaip rašytinio įrodymo, kuriuo grindžiamas reikalavimas, nepasisakė dėl jo, padarė byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nėra pateikta bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų, kuriuose trečiojo asmens reikalaujama nuostolių suma būtų apskaityta kaip gautina suma.
34.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ignoravo dispozityvumo principą, kadangi trečiasis asmuo UAB „Tomautus“ įrodė finansinės apskaitos dokumentu savo reikalavimo pagrįstumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bendrovė šios bylos nagrinėjimo metu buvusi skolinga, kad ieškovė kada nors reikalavo skolos grąžinimo.
34.3. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl trečiojo asmens nurodytos aplinkybės (nepaneigtos bylos nagrinėjimo metu), kad ieškovė pervedė į savo sąskaitą UAB „Tomautus“ pinigines lėšas nebuvus teisinio pagrindo, disponuodama prieiga prie bendrovės sąskaitos. Tokie jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnyje numatytus veiksmus.
Atsiliepimas
35. Ieškovė D. M. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Tomautus“ apeliacinį skundą prašo netenkinti šio skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
35.1. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės savarankišką reikalavimą nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, tinkamai argumentavo ir motyvavo skundžiamą sprendimo dalį, vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus. Teismas darė išvadas atsižvelgdamas į įrodymų visetą, vadovaudamasis įstatymu, byloje surinktais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „Tomautus“ 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita ir UAB „Tomautus“ banko sąskaitos išrašas) turi didesnę įrodomąją galią. Šios Pelno (nuostolių) ataskaitos 2 punkte „Kitos pajamos“ nenurodyta gautinų piniginių lėšų. Atsakovas ir UAB „Tomautus“ atsisakė iššifruoti bendrovės balansą bei pateikti reikšmingus rašytinius įrodymus. Didžiojoje knygoje fiksuojamos ieškovės skolos surasti nepavyko. Tai, kad teismas neįvertino Didžiosios knygos, savaime nereiškia teismo sprendimo dalies negaliojimo.
35.2. Yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad UAB „Tomautus“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir į patvirtintą deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Trečiasis asmuo pateikė neteisingus duomenis VĮ Registrų centrui, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Iš UAB „Tomautus“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad šalys pervedė iš savo banko atsiskaitomųjų sąskaitų UAB „Tomautus bendrą 19 000 Eur sumą, iš jų UAB „Tomautus“ grąžino šalims 10 000 Eur sumą. Tai reiškia, kad ne ieškovė, o UAB „Tomautus“ yra skolinga 7900 Eur. Įvertinus šios bendrovės įvykdytus mokėjimus ieškovei, atsakovui ir UAB „Tomautus“ neteikiant duomenų dėl 19 000 Eur, darytina išvada, jog UAB „Tomautus“ gavo pinigines lėšas be teisinio pagrindo. Ieškovės nuomone, tarp šalių ir UAB „Tomautus“ susiformavo paskolos santykiai, ir iki šiol UAB „Tomautus“ skolinga ieškovei 3900 Eur (7900/2).
Žemesnės instancijos teismas
35.3. Teismas nustatė skundžiamame sprendime, kad santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčijo šios aplinkybės. Mokėjimų pavedimai padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., todėl neaišku, kokiu būdu ieškovė turėjo galimybę be atsakovo sutikimo vykdyti mokėjimus iš apeliantės sąskaitos į savo banko sąskaitą. Ieškovė nevaldė ir negalėjo valdyti UAB „Tomautus“ priklausančių elektroninių priemonių (generatoriaus) nurodytu laiku. Ieškovei neigiant aplinkybę dėl mokėjimo pavedimų atlikimo savarankiškai, nei atsakovas, nei apeliantė nepateikė į bylą leistinų įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas aplinkybes.
Šalies argumentai
36. Tretieji asmenys A. M. ir V. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikini Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jų savarankiški reikalavimai, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą patenkinti trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. savarankiškus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė neteisingą išvadą, kad trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. reikalavimas pripažinti juos ieškovės D. M. kreditoriais su 9750 Eur kreditoriniu reikalavimu, t. y. nustatyti jų reikalavimo dydį, nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl šios sumos priteisimo iš ieškovės, nesukurs tretiesiems asmenims teisinių pasekmių, todėl neturi būti tenkinamas. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Trečiųjų asmenų reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas bylos medžiaga: atsiskaitymų lentele, atsakovo, trečiųjų asmenų, liudytojų parodymais.
36.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kurioje buvo sprendžiamas trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. reikalavimas pripažinti juos ieškovės kreditoriais, nurodė vienas kitam prieštaraujančius motyvus: iš vienos pusės teismas nurodė, kad ieškovė gavo pinigus iš trečiųjų asmenų, iš kitos pusės – nelaiko šių asmenų ieškovės kreditoriais, nes jie nereiškia prašymo priteisti jiems šiuos pinigus. Teismas susiejo trečiųjų asmenų reikalavimą pripažinti juos ieškovės kreditoriais su privalomu reikalavimu priteisti. Tretieji asmenys prašė pripažinti juos kreditoriais ir nustatyti kreditorinio reikalavimo dydį bei jo įvykdymo tvarką – priteisti jiems ieškovės turto dalį. Teismui nepatenkinus tokio kreditorinio reikalavimo, jų reikalavimas dėl pripažinimo kreditoriais kaip reikalavimas dėl teisinio santykio pripažinimo savaime neišnyko ir netapo nepagrįstu. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad tokiu atveju kreditoriams pagal teismo sprendimą vykdomasis raštas neišduodamas, tačiau neatimama galimybė toliau ginti savo kaip kreditoriaus teises reiškiant reikalavimą tenkinti kreditorinius reikalavimus pasirinktu būdu kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Šiuo atveju teismas atėmė iš trečiųjų asmenų galimybę apginti savo teises ateityje kitoje byloje. Šioje byloje išsprendus trečiųjų asmenų reikalavimą netenkinant prašymo pripažinti juos kreditoriais, negalima bus kreiptis į teismą pakartotinai tuo pačiu klausimu dėl kreditoriaus teisių gynimo, neturint kreditoriaus statuso ir teisių.
36.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė reikšmingos aplinkybės, būtinos teisingam reiškiamo reikalavimo išsprendimui, t. y. kokiu teisiniu pagrindu ieškovė įgijo iš trečiųjų asmenų pinigines lėšas, kokiu teisiniu pagrindu, esant trečiųjų asmenų reikalavimui pripažinti juos kreditoriais, ieškovei paliekama teisė disponuoti pinigais, gautais be teisinio pagrindo. Byloje neginčijamai nustatyta ir įrodyta (pakvitavimu, ekspertizės išvada, bylos dalyvių paaiškinimais), kad ieškovė gavo pinigines lėšas pagal susitarimą parduoti patalpas, todėl tretieji asmenys turėjo būti pripažinti kreditoriais. Esant pinigų gavimo faktui ir nesant nustatyto kito teisėto pinigų gavimo pagrindo, negali būti įtvirtinta prieštaraujanti teisei situacija, t. y. negali būti pripažinta ieškovės teisė disponuoti piniginėmis lėšomis be teisinio pagrindo.
36.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių susitarimą dėl turto pirkimo-pardavimo, nenustatė pasekmių, sukeltų šio susitarimo šalims. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad sandoris pagal susitarimą buvo akceptuotas šalių ir vykdomas: tretiesiems asmenims A. M. ir V. Ž. buvo perduota patalpa, o šie sumokėjo didžiąją dalį sutartos sumos. Teismas nevertino, kad pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį negalima taikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, t. y. kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; arba kai atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas neįvertino to, kad susitarimo šalys yra artimi kraujo ryšiu susieti giminaičiai, kad pagal susitarimą įgyta patalpa praktiškai pertvarkyta trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. lėšomis, pritaikant patalpas gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
36.5. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teises, kadangi šiuo teismo sprendimu jam buvo priteista patalpa, kuri yra apsunkinta buvusių sutuoktinių susitarimo įsipareigojimais kreditoriams.
Atsiliepimas
37. Ieškovė D. M. atsiliepime į trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. apeliacinį skundą prašo netenkinti šio skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
37.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo patenkinti apeliantų reikalavimą taip, kaip šie reikalavimai buvo pateikti. Ieškovė neprivalo įrodinėti neva apeliantams egzistuojančią turtinę prievolę ir šios prievolės teisinį santykį. Apeliantai naudojosi savo teise pareikšti kreditorinį reikalavimą, kurį turėjo įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nors prievolės pobūdį išmintinai turi pareigą nustatyti bylą nagrinėjantis teismas, tačiau nagrinėjamu atveju ne teismas, o apeliantai turi pareigą išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes teismas negali savo iniciatyva įvykdyti tokius procesinius reikalavimus už apeliantus.
37.2. Nagrinėjant trečiųjų asmenų apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo vadovautis apeliantų nurodoma kasacinio teismo nutartimi, nes nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos skirtingos aplinkybės, nei nurodytoje kasacinio teismo nutartyje.
37.3. Apeliantų argumentai prieštaringi, nes, jeigu ieškovė nesąžiningai praturtėjo jų sąskaita, tokiu atveju apeliantai patys pripažįsta, kad nebuvo susitarimo sudaryti sutartį ateityje. Jeigu buvo sudarytas susitarimas sudaryti ateityje notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tokiu atveju ieškovė negalėjo nesąžiningai praturtėti apeliantų sąskaita.
37.4. Ieškovės ir trečiųjų asmenų nesieja kraujo ryšiai. Ji neigia, kad yra artima apeliantų giminaitė. Byloje nėra leistinų įrodymų, patvirtinančių šias apeliantų teigiamas aplinkybes. Neturi reikšmės nurodomos apeliantų aplinkybės, kad jie savo iniciatyva ir lėšomis pertvarkė nekilnojamąjį turtą, priklaususį bendrosios jungtinės nuosavybės teise ginčo šalims. Šiose patalpose, pritaikytose gyventi, ieškovė gyveno su atsakovu apie 14 metų. Ieškovė nedavė leidimų pertvarkyti ginčo patalpas tretiesiems asmenims ir nežinojo apie savavališkus statybos darbus iki bylos nagrinėjimo. „Išsimokėjimo lentelės“ pasirašymo laikotarpiu ieškovė buvo paralyžiuota, negalėjo valdyti dalies kūno, o 2021 m. jai buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) liga. Atsakovas ir tretieji asmenys A. M. ir V. Ž., naudodamiesi ieškovės sveikatos būkle, nesąžiningai ir neteisėtai gavo jos parašus.
38. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ ir Kretingos rajono savivaldybė nepateikė atsiliepimų į apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
40. Apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalies nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą bei atmesti trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
41. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. M. ir atsakovas T. M. yra susituokę nuo (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Atsakovas turi sūnų iš pirmos santuokos – A. M., kuris dalyvauja šioje byloje kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais. 2018 m. ieškovei buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2019 m. ieškovė persirgo (duomenys neskelbtini), ji serga (duomenys neskelbtini), buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) 2021 m. Šalys nustojo gyventi kartu (duomenys neskelbtini), kai atsakovas išėjo iš jų bendrų namų ir apsigyveno pas B. P..
42. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis turtas, įgytas iki (duomenys neskelbtini):
- Sandėlio patalpos, pažymėtos plane 1-8, 2-3, 2-4, 2-5 su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 1-11 (1/6 iš 22,51 kv. m); 1-12 (1/6 iš 2,76 kv. m); 2-1 (1/6 iš 42,88 kv. m)), 351/7486 dalys kiemo aikštelės, 46/546 dalys aptvėrimų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos teisė;
- žemės sklypas, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini);
- trys transporto priemonės bei priekaba, kilnojamieji daiktai bei piniginės lėšos šalių banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), UAB „Tomautus“ akcijos. Dėl šio turto padalinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra skundžiamas apeliaciniais skundais.
43. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (27 000 Eur vertės pagal masinio vertinimo duomenis 2021 m. sausio 1 d.), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Iki 2014 m. balandžio 10 d. ieškovei asmenines nuosavybės teise priklausė ir 19/200 dalys buto bei 59/31552 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurias ji pardavė už 15 000 Lt (4344,30 Eur). Ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, kad panaudojo savo asmenines lėšas Gyvenamojo namo pamatų įrengimui, pateikė į bylą 2024 m. MB „B2B Home“ pamatų statybos sąmatą, kurios duomenimis pamatų įrengimas 2024 m. kainuotų 19 358 Eur.
44. Šalys turi solidarią prievolę pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį, sudarytą su AB „Swedbank“, kredito paskirtis – būsto statybos darbų užbaigimui ir aplinkai sutvarkyti (duomenys neskelbtini).
45. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną mėnesį gauna darbo užmokestį, nors buvo nustatytas 40 proc. jos darbingumo lygis. Atsakovas dirba UAB „Tomautus“ bei taip pat gauna kiekvieną mėnesį darbo užmokestį.
46. Į bylą pateiktas UAB „Tomautus“ Didžiosios knygos išrašas, kuriame 1100 Eur nurodyta kaip kita gautina iš D. M. skola 2022 m. gruodžio 31 d.; mokėjimo nurodymai, kurių duomenimis UAB „Tomautus“ pervedė į ieškovės sąskaitą 500 Eur 2022 m. liepos 2 d., paskirtyje nurodydama „skolos grąžinimas“, 500 Eur 2022 m. rugpjūčio 12 d., paskirtyje nurodydama „Skolos grąžinimas“; 100 Eur 2022 m. rugsėjo 9 d. paskirtyje nurodydama „pervedimas“. 2022 m. UAB „Tomautus“ metinių finansinių ataskaitų duomenimis, nurodytais metais bendrovės trumpalaikį turtą sudarė atsargos ir kitas trumpalaikis turtas, jo nedetalizuojant (69 221 Eur).
47. Byloje esančio UAB „Tomautus“ banko sąskaitos išrašo už 2018 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 9 d. laikotarpį duomenimis, abi ginčo šalys vedė į šią sąskaitą lėšas iš savo sąskaitų. Nurodytu laikotarpiu ieškovė pervedė į UAB „Tomautus“ sąskaitą bendrą 10 000 Eur sumą, paskirtyje nurodydama „pervedimas“. UAB „Tomautus“ po ieškovės lėšų pervedimo sumokėjo į šios sąskaitą bendrą 6100 Eur sumą, dalyje mokėjimų nurodymų nurodydama kaip pervedimo paskirtį „skolos grąžinimas“ (žr. šios nutarties 46 punktas).
48. Į bylą taip pat pateikta „Išsimokėjimo lentelė“, kurios eilutėse nurodyti metai, mėnesiai (2018-2021 m. nuo sausio iki gruodžio), įmokų skaičius – 12, suma – 300 Eur×12=3600 Eur, 2022 m. sausis-gruodis, įmokos kiekvieną mėnesį po 300 Eur, 2023 m. sausis-gegužė, įmokos nurodytais mėnesiais po 300 Eur, paskutinėje eilutėje (2023 m. birželio mėn.) nenurodyta suma, visose eilutėse yra ieškovės parašas.
49. Atsakovas, siekdamas Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo natūra, pateikė kartu su patikslintu priešieškiniu Gyvenamojo namo padalinimo į du turtinius vienetus schemą, parengtą projektuotojos A. K.. Šioje schemoje suprojektuotas Gyvenamojo namo padalinimas į du turtinius vienetus, kurių plotai yra skirtingi: vieno turtinio vieneto plotas – 55,69 kv. m, kito – 134,88 kv. m.
50. Atsakovui nesutinkant su šalių santuokos nutraukimo pagrindu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su minėtais teismo sprendimais.
Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto šalių santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo T. M. ieškovei D. M.
51. Apeliaciniame skunde atsakovas T. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ieškovės ir liudytojo T. M. parodymų pagrindu, neatsižvelgė į tai, kad dalis jų parodymų buvo melagingi. Be to, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo atsakovo parodymais apie šalių santuokos nutraukimo priežastis.
52. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina bei kitais pagrindais. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
53. Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
54. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
55. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi įvairiomis priemonėmis, tarp jų šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, nuotraukomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
56. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
57. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).
58. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, jų visiškai nepanaikindamas. Vien tai, kad proceso dalyvis byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-701/2024).
59. Vertinant šalių parodymus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šalies paaiškinimai yra teikiami šalies kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Dėl to reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra didelis, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis, tačiau šalies paaiškinimų subjektyvus pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kaip nepatikimus ir atmesti, nes konkrečioje byloje šalies paaiškinimus reikia vertinti atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).
60. Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, taip pat reikia atsižvelgti ir į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 36 punktas; 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024, 60 punktas).
61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, vadovaudamasis ieškovės D. M. paaiškinimais, liudytojo (šalių sūnaus) T. M. parodymais ir byloje pateikta nuotrauka, kurioje atsakovas pozuoja su kita moterimi (ne ieškove) šventinėje aplinkoje.
62. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės procesiniais dokumentais (tarp jų – pradiniu ieškiniu), nustatė, kad nuo pat proceso pradžios ji teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis išėjo iš šeimos namų (duomenys neskelbtini) pas kitą moterį ir nesirūpino šeima daugiau kaip metus. Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad (duomenys neskelbtini) visa šeima sužinojo, jog atsakovas turi kitą moterį; atsakovas paprašė sūnaus telefone įdiegti programėlę ir sūnus, tai darydamas, aptiko atsakovo telefone jo susirašinėjimą su kita moterimi B. P. bei pranešė apie tai ieškovei. Pasak ieškovės, iškėlus šį klausimą atsakovui, šis susirinko daiktus ir išvyko gyventi pas B. P., su kuria gyvena iki šiol.
63. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (šalių sūnus) T. M. iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad 2022 m. kovą atsakovo telefone diegdamas programėlę pamatė tėvo susirašinėjimą su B. P., šis susirašinėjimas sukėlė liudytojui įtarimų, todėl papasakojo apie tai motinai. Liudytojas parodė, kad ieškovei iškėlus šį klausimą atsakovui, tėvas pripažino šeimai, kad turi kitą moterį, po to išvyko gyventi pas ją. Pasak liudytojo, paaiškėjus šiai aplinkybei, jis pats buvo nuvykęs į B. P. gyvenamąją vietą ir matė ten kieme stovinčią tėvui priklausančią priekabą.
64. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis gyvena B. P. name, nuomodamas jame kambarį, o nuotraukoje jie užfiksuoti kartu bendruomenės šventėje. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu parodė, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, nes ji prarado lojalumą ir pagarbą sutuoktiniui, kėlė jam nepakeliamą psichologinę įtampą. Pasak atsakovo, šalims pasistačius namą ir pradėjus jame gyventi 2017 m., ieškovė iš karto pareikalavo, kad jis padovanotų jai visą savo turtą, tai buvo 2017 m. 3-4 kartus. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo nurodęs kaip santuokos iširimo priežastį kitų ieškovės santuokinių pareigų nevykdymą. Todėl svarstytina, ar pirmosios instancijos teisme atsakovo nurodytos aplinkybės buvo pagrindas konstatuoti ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
65. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė du santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pagrindus: atsakovo neištikimybę bei šeimos palikimą, visiškai nesirūpinant ja daugiau kaip metus. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas, teigdamas, jog ieškovo ir liudytojo T. M. paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo abiejų santuokos nutraukimo dėl jo kaltės pagrindų (tarp jų – to, kad jis paliko šeimą ir nesirūpino ja daugiau kaip metus). Teisėjų kolegijos nuomone, net tuo atveju, jei ieškovės ir liudytojo T. M. parodymai būtų nepakankami atsakovo neištikimybės faktui įrodyti, atsakovas nepaneigė ieškovės nurodomos ir teismo nustatytos aplinkybės, kad jis (atsakovas) paliko šeimą ir nesirūpino ja visiškai daugiau, nei vienerius metus.
66. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis ieškovės ir liudytojo T. M. paaiškinimais, atsakovui iš esmės patvirtinus, kad jis išėjo gyventi pas B. P.. Ieškovės ir liudytojo parodymai apie atsakovo neištikimybės faktą buvo įvertinti ir kitų įrodymų (į bylą pateiktos nuotraukos, šios nutarties 61 punktas) kontekste. Tai, kad ieškovė ar liudytojas T. M. dėl kitų faktinių aplinkybių davė teismui parodymus, kurie galbūt nevisiškai atitiko tiesą, savaime nereiškia, kad visi šių asmenų parodymai buvo melagingi ir nepagrįsti kita bylos medžiaga (minėta nuotrauka; atsakovo patvirtinimu, kad jis gyvena B. P. name). Be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad visų ieškovės parodymų patikimumui galėjo turėti įtakos jos pablogėjusi dėl insulto sveikatos būklė, o liudytojo T. M. parodymams – laikas, praėjęs nuo aplinkybių, apie kuriuos buvo apklausiamas, bei subjektyvus suvokimas, kad patalpos, kuriose gyveno A. M., šiam nepriklauso.
67. Atsakovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo pagrindo, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, patvirtinančių, kad jį ir B. P. sieja tik nekilnojamojo turto nuomos santykiai, kad, priešingai nei nurodė ieškovė, jis rūpinosi šeima tuo metu, kai su ja negyveno. Atsakovas, tvirtindamas apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo parodymus, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad galimi ieškovės raginimai 2017 m. perduoti jai savo nekilnojamojo turto dalį savaime negali būti laikomi ieškovės kalte dėl santuokos iširimo ar santuokinių pareigų netinkamu vykdymu. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kuo šis ieškovės raginimas galėjo iš esmės prisidėti prie santuokos iširimo. Apeliantas taip pat nepateikė apeliaciniame skunde konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovė buvo jam nelojali bei kėlė psichologinę įtampą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę nuo 2018 m. iki (duomenys neskelbtini), galėjo būti taip, kad šeimoje kilo tam tikra įtampa dėl to. Visgi nurodytomis aplinkybėmis ieškovė negali būti pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, nes sutuoktiniai privalo pagal galimybes vienas kitą remti moraliai bei materialiai, nepriklausomai nuo tam tikrų neigiamų objektyvių aplinkybių (tokių kaip, pvz. vieno iš sutuoktinio sunki sveikatos būklė, CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
68. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, esant skirtingiems šalių reikalavimams dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Teismo pareiga nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės gali būti konstatuota tik tuo atveju, jei byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog prie santuokos iširimo prisidėjo abu sutuoktiniai. Ši išvada iš esmės atitinka atsakovo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010) pateiktus išaiškinimus. Šiuo atveju nenustatyta konkrečių ieškovės veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nelojalumas, nepagarba atsakovui, neprisidėjimas prie abiejų šeimos narių poreikių tenkinimo, nepalaikymas moraliai / materialiai, kurie turėjo įtakos santuokos iširimui (CK 3.27 straipsnis).
69. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie šalių santuokos nutraukimo pagrindą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų byloje nustatytų faktinių aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nukrypo nuo šalių, liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų vertinimo taisyklių (šios nutarties 56-60 punktai). Vien tai, kad atsakovas, siekdamas asmeninės naudos, vertina byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.
70. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo motyvus dėl nepagrįsto neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, konstatuoja, kad apeliantas iš esmės nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, jog ieškovei buvo sukurtas pagrįstas lūkestis gyventi kartu su atsakovu darnioje šeimoje, kad nuo 2019 m. pablogėjus jos sveikatai atsakovas paliko ją itin sudėtingu laikotarpiu, kai tinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas buvo itin aktualus. Nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados pagrindžia tai, kad ieškovė nustatytomis aplinkybėmis galėjo turėti dvasinių išgyvenimų, patirti stresą bei emocinį skausmą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, atmeta apeliacinio skundo motyvą, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo veiksmai prisidėjo prie ieškovės sveikatos pablogėjimo. Ieškovė bei pirmosios instancijos teismas ir nebuvo nurodę, kad atsakovas padarė ieškovei neturtinę žalą, susijusią su jos sveikatos pablogėjimu. Apelianto argumentai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, padarius pirmiau nurodytas išvadas, vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti, turint omenyje ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiškė nušalinimo teismui dėl šio galimo subjektyvumo ir šališkumo.
71. Apibendrinant tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies, 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką (šios nutarties 54 punktas). Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
72. Atsakovas ir tretieji asmenys A. M. bei V. Ž. teigia, kad Sandėlio patalpos turėjo būti priteistos tretiesiems asmenims pagal šalių ir šių trečiųjų asmenų susitarimą, kad šios patalpos yra apsunkintos minėtu susitarimu. Todėl prieš pasisakant apie pirmosios instancijos teismo sprendimą padalinti šalių nekilnojamąjį turtą (ne)teisėtumo, tikslinga iš pradžių pasisakyti dėl trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jų reikalavimų, susijusiu su Sandėlio patalpų priteisimu.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. savarankiškus reikalavimus
73. Pirmosios instancijos teismas atmetė trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. savarankiškus reikalavimus, konstatavęs, kad jie ir ginčo šalys nesudarė notaro patvirtintų susitarimų dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perleidimo tretiesiems asmenims A. M. ir V. Ž., todėl šie nėra įgiję daiktinių teisių į aptariamą nekilnojamąjį turtą (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasak pirmosios instancijos teismo, byloje nėra įrodymų apie šios bylos šalių ir trečiųjų asmenų sudarytą rašytinės formos preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Tretieji asmenys neprašė pripažinti notarine tvarka įformintino sandorio (nekilnojamojo turto perleidimo sutarties) galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis).
74. Tretieji asmenys A. M. ir V. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jų savarankiški reikalavimai pripažinti juos ieškovės kreditoriais su 9750 Eur kreditoriniu reikalavimu bei priteisti iš ieškovės A. M. 1/2 dalį jai asmeninės nuosavybės teise po turto padalijimo tenkančio turto. Pasak trečiųjų asmenų, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių susitarimą dėl turto pirkimo-pardavimo, nenustatė pasekmių, sukeltų šio susitarimo šalims (CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalys).
75. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
76. CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).
77. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. CK 6.165 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią.
78. Sprendžiant klausimą dėl minėtų trečiųjų asmenų apeliacinio skundo motyvų pagrįstumo, reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino „Išsimokėjimo lentelės“ kaip rašytinio įrodymo, netiesiogiai patvirtinančio trečiųjų asmenų įrodinėto sandorio sudarymą. Ši „Išsimokėjimo lentelė“ yra neinformatyvi: iš jos negalima nustatyti, kas, kada ir dėl ko susitarė. Vien tai, kad joje yra ieškovės parašai, savaime nepatvirtina jos nei susitarimo turinio, nei konkrečių ieškovės įsipareigojimų. Tretieji asmenys nenurodė aplinkybių, dėl kurių objektyviai nebuvo galima įforminti sandorio raštu. Trečiųjų asmenų argumentas, kad šalis ir trečiuosius asmenis siejo artimi giminystės santykiai, šiuo atveju nepakankamas tam, kad būtų leidžiama panaudoti liudytojų parodymus, siekiant įrodyti šalių ir trečiųjų asmenų preliminarų susitarimą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorio sudarymo ateityje. Juolab, kad apeliaciniame skunde nenurodyti konkretūs liudytojų parodymai, kurie patvirtintų šalių ir trečiųjų asmenų susitarimą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perleidimo ateityje. Perklausius liudytojais apklaustų T. R. (trečiojo asmens A. M. draugo), N. F. (trečiojo asmens A. M. kaimyno) parodymus, nustatyta, kad jie sužinojo apie galbūt buvusį A. M. susitarimą su tėvu išsipirkti patalpas (duomenys neskelbtini) iš paties A. M.. Minėti liudytojai patys nestebėjo šalių ir trečiųjų asmenų derybų, susitarimo dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ateityje. Šie liudytojai neatsakė į klausimus dėl trečiųjų asmenų įrodinėtų sandorių sudarymo aplinkybių (laiko, susitariančių asmenų). Todėl negalima išvada, kad T. R. ir N. F. parodymai patvirtino atsakovo ir trečiųjų asmenų A. M. bei V. Ž. įrodinėtus susitarimus dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perleidimo. Apeliantams nepaneigus apeliacinio skundo argumentais pagrindo vadovautis šioje byloje imperatyviomis įstatymo nuostatomis (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.156 straipsnio 2 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis), jų skundo motyvai, susiję su pirmosios instancijos teismo netinkamu CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalių taikymu, atmetami kaip nepagrįsti.
79. Tretieji asmenys taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo patenkintas jų prašymas pripažinti, kad jie yra ieškovės kreditoriai su 9750 Eur kreditoriniu reikalavimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tokio reikalavimo patenkinimas nesukurs jiems teisinių pasekmių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas užkirto jiems kelią apginti savo teises ateityje, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl teisinio pagrindo, kuriam esant, ieškovė gali pasilikti jai trečiųjų asmenų perduotas lėšas.
80. Pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 31 punktas).
81. Reikalavimas dėl teisių pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas) gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas tik tuo atveju, jeigu jo patenkinimas sukelia ieškovui tiesiogines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 23 punktas). Pripažinimas, kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas, yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu; kaip savarankiški ieškinio reikalavimai negali būti reiškiami reikalavimai, susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 62 punktas; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 55 punktas).
82. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
83. Teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, taip pat turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), tai kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).
84. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs trečiųjų asmenų reikalavimą dėl turto priteisimo, netenkino ir reikalavimo pripažinti, jog tretieji asmenys yra ieškovės kreditoriai. Pirmosios instancijos teismas pagrindė šią išvadą tuo, kad tokio reikalavimo tenkinimas nesukurs tretiesiems asmenims teisių ir pareigų.
85. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus kasacinio teismo praktikos kontekste (šios nutarties 81-83 punktai), pritaria jiems ir laiko trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais. Visų pirma, tretieji asmenys siejo reikalavimą pripažinti juos ieškovės kreditoriais su prašymu priteisti jų naudai konkretų nekilnojamąjį turtą. Toks galbūt pažeistų teisių gynimo būdas yra galimas ir jo tenkinimas sukurtų tretiesiems asmenims teisines pasekmes – konkretaus turto priteisimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš pradžių vertindamas tai, ar apskritai tretiesiems asmenims gali būti priteistas nekilnojamasis turtas byloje nustatytomis aplinkybėmis, ir nustatęs, kad toks reikalavimas negali būti patenkintas dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nesant kito alternatyvaus reikalavimo dėl lėšų priteisimo, pagrįstai nepasisakė dėl to, ar tretieji asmenys yra ieškovės kreditoriai. Teisėjų kolegija daro tokią išvadą, įvertinusi ir tai, kad tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, turėjo tokias pat teises ir pareigas kaip ir ieškovai, tarp tų pareigų – ir pareigą aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 46 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 80 punktas). Tretieji asmenys siekė nekilnojamojo turto priteisimo, pripažinus juos ieškovės kreditoriais. Reikalavimas pripažinti juos ieškovės kreditoriais iš esmės buvo reikalavimas dėl faktinės aplinkybės nustatymo, siekiant turto priteisimo. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad trečiųjų asmenų nurodytos Sandėlio patalpos jiems negali būti priteistos, reikalavimo pripažinti juos ieškovės kreditoriais išsprendimas iš esmės būtų beprasmis, nes, nepriklausomai nuo rezultato, neapgintų trečiųjų asmenų teisių. Po tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jų turtinė padėtis nepasikeistų.
86. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nespręsdamas trečiųjų asmenų reikalavimų dėl prievolės pripažinimo, tokiu būdu užkirto tretiesiems asmenims kelią susigrąžinti jų perduotas ieškovei lėšas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus šios nutarties 82, 83 punktuose, konstatuoja, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiųjų asmenų reikalavimo pripažinti juos ieškovės kreditoriais, neužkerta jiems kelio kreiptis į teismą su kitu reikalavimu ieškovei, kuriuo jie turi galimybę ginti savo teises, t. y. su reikalavimu priteisti iš ieškovės skolą / be teisinio pagrindo gautas lėšas / nuostolių atlyginimą, priklausomai nuo reikalavimo pagrindo. Ši išvada neprieštarauja kasacinio teismo praktikai, nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-316/2014, kadangi minėtoje byloje buvo pasisakyta dėl kreditorių reikalavimų civilinėje byloje, nagrinėjamoje ne ginčo, bet ypatingąja teisena, teismui sprendžiant pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo pagrįstumą.
87. Šiame kontekste teisėjų kolegija mano, kad tikslinga pasisakyti ir dėl ieškovės apeliacinio skundo prašymo pašalinti iš skundžiamo sprendimo 109 punkto motyvus: „[…] galima daryti išvadą, jog ieškovė iš tiesų savo parašais yra patvirtinusi 14 700 Eur sumos gavimą […] Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų pateikta išsimokėjimo lentelė šiuo atveju vertintina kaip pakvitavimas apie pinigų gavimą […]“. Pirmosios instancijos teismui iš esmės atsisakius nagrinėti trečiųjų asmenų prašymą dėl jų kreditorinio reikalavimo ieškovei pagrįstumo pripažinimo, atmetus reikalavimą dėl turto priteisimo, nebuvo pagrindo pasisakyti iš esmės dėl „Išmokėjimo lentelėje“ fiksuotų duomenų. Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstu ieškovės apeliacinį skundą ir tenkina jį, pašalindama iš skundžiamo teismo sprendimo 109 punkto motyvus: „[…] galima daryti išvadą, jog ieškovė iš tiesų savo parašais yra patvirtinusi 14 700 Eur sumos gavimą […] Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų pateikta išsimokėjimo lentelė šiuo atveju vertintina kaip pakvitavimas apie pinigų gavimą […]“.
88. Teisėjų kolegija, tenkindama ieškovės apeliacinį skundą, atmeta atsakovo atsiliepimo į jos apeliacinį skundą argumentą, kad ieškovei nesumokėjus žyminio už apeliacinio skundo padavimą, procesas pagal šį apeliacinį skundą turi būti nutrauktas. Teisėjų kolegija prieina šią išvadą, įvertinusi tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl tam tikrų motyvų pašalinimo iš skundžiamo sprendimo yra procesinio, bet ne materialinio pobūdžio, todėl negali būti vertinamas kaip neturtinis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto kontekste. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl ieškovės apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu turi būti sprendžiamas analogiškai kaip atskirųjų skundų reikalavimų apmokestinimo klausimas (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Įvertinus tai, kad ieškovės apeliaciniu skundu nereiškiamas reikalavimas, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ar bankroto / restruktūrizavimo byla, darytina išvada, kad jis neturėjo būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
89. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nebuvo pareikštas alternatyvus trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas dėl lėšų iš ieškovės priteisimo, bei nutarusi pašalinti iš skundžiamo sprendimo dalį motyvų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pasisakyti dėl to, ar ieškovė gavo trečiųjų asmenų nurodytas lėšas, jeigu taip – kokiu pagrindu, ar ji turi pareigą grąžinti tretiesiems asmenims nurodytas lėšas. Todėl atmetamas trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepasisakė dėl ieškovės gautų iš trečiųjų asmenų lėšų grąžinimo, jų tolimesnio disponavimo teisėtumo.
90. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad tretieji asmenys A. M. ir V. Ž. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog reikalaujant priteisti iš ieškovės nekilnojamojo turto dalį turėjo būti įrodytas faktinis pagrindas šiam turui įgyti nuosavybės teise. Tretieji asmenys neįrodė faktinio pagrindo, kuriam esant, jiems galėjo būti priteista ieškovės turto dalis, netaikant imperatyvių įstatymo nuostatų. Ieškovė neturėjo ginčyti „Išsimokėjimo lentelės“, nes negalimas civilinis procesas dėl bet kokio rašytinio dokumento kaip įrodymo nuginčijimo (pripažinimo neteisėtu).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (ne)teisėtumo
91. Apeliantas T. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, nes: 1) jo teigimu, dalis nekilnojamojo turto (Sandėlio patalpos) yra apsunkintos įsipareigojimų tretiesiems asmenims; 2) teismas priteisdamas ieškovei natūra žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) atėmė iš atsakovo galimybę prašyti atidalinti Gyvenamojo namo dalį, nepaaiškindamas, kokio namo atidalinimo projekto šiuo atveju reikia; 3) neteisingai paskaičiavo kompensaciją, be pagrindo ją sumažindamas nukrypstant nuo lygių dalių principo; 4) neįvertino to, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės pajėgumą sumokėti priteistą kompensaciją.
92. Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
93. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
94. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
95. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
96. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas turto padalijimo būdas, kai vienam sutuoktiniui turtas priteisimas natūra, kitam sutuoktiniui – atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-430/2011).
97. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-430/2011).
98. Nutraukus santuoką ir padalijus santuokinį turtą, bendroji jungtinė jo nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Tai reiškia, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, priklausomai nuo padalijimo būdo, tampa valdomu vieno iš sutuoktinių asmeninės arba jų abiejų bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvę sutuoktiniai šiuo atveju – bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai), kurie bendrą daiktą (turtą) valdo ir juo naudojasi bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip pat įgyja teisę reikalauti atidalyti kiekvieno jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011).
99. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-943/2024, 25 punktas).
100. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalinimu, visų pirma, nurodo, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog Sandėlio patalpos yra suvaržytos šalių ir trečiųjų asmenų A. M. bei V. Ž. susitarimo. Kaip minėta, konkretus nekilnojamojo turto suvaržymas susitarimu galioja tik tuomet, kai jis yra rašytinis ir patvirtintas notaro (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje byloje nustačius, kad nėra rašytinio notarine tvarka patvirtinto šalių ir trečiųjų asmenų susitarimo dėl daiktinių teisių į Sandėlio patalpas suvaržymo, atmetamas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidė atsakovo ir trečiųjų asmenų teises.
101. Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas sukūrė ydingą ratą, priteisdamas ieškovei žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o vėliau pasisakydamas, kad priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, nes šis turtas priteistas ieškovei. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatyme yra numatyta teismo teisė priteisti tam tikrą santuokos nutraukimo byloje dalintiną nekilnojamąjį turtą vienam sutuoktiniui, įpareigojant tą sutuoktinį kompensuoti kitam sutuoktiniui didesnę gaunamo nekilnojamojo turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis, šios nutarties 97 punktas). Atsakovas neneigė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurios, pasak teismo, buvo pagrindas priteisti turtą (duomenys neskelbtini) ieškovei, o turtą (duomenys neskelbtini) – atsakovui. Atsakovas nepaneigė to, kad nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) naudojosi tik ieškovė, kad šalių santykiai yra įtempti, padalinus visą šalių bendrą nekilnojamąjį turtą atsakovo pasiūlytu būdu susidarytų sąlygos įtemptiems santykiams ne tik tarp šalių, bet ir tarp ieškovės bei atsakovo sūnaus iš pirmos santuokos A. M. šeimos narių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl šalių bendro nekilnojamojo turto objektų padalinimo kasacinio teismo praktikos kontekste (šios nutarties 96, 97 punktai), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo parinktas šalių bendro nekilnojamojo turto padalinimo būdas geriausiai atitinka abiejų šalių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra racionalus bei sumažina šalių tarpusavio konfliktų ir turtinių ginčų kilimo tikimybę.
102. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisėtai nusprendus priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o atsakovui – nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl Gyvenamojo namo atidalinimo negalėjo būti patenkintas. Tokiu būdu padalinus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ši nuosavybės forma pasibaigė, po jos atsirado konkrečių nekilnojamųjų objektų asmeninė nuosavybė. Atsiradus nekilnojamųjų objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei, atsakovas prarado teisę reikalauti atidalyti Gyvenamąjį namą ar nustatyti jo naudojimosi tvarką (šios nutarties 98 punktas). Dėl to atmetami kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo „ydingo rato“ situacijos sukūrimo, dalinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
103. Apeliantas taip pat nepagrindė neteisingo pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovui kompensacijos paskaičiavimo. Atsakovas, nurodydamas, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovei tenka bendra turto dalis (73 097,01 Eur), neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas išskaičiavo iš viso dalintino turto vertės (245 885,08 Eur) nesumokėtą paskolos AB Swedbank dalį (31 287,95 Eur) pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį ir tokiu būdu nustatė, kad po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 107 298,56 Eur ((245 885,08 – 31 287,95)/2). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad po jo parinkto šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimo ieškovė faktiškai gauna turto už 180 395,57 Eur, o atsakovas – už 65 489,51 Eur, teisingai sprendė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui tam tikrą kompensaciją už perimtą didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Byloje nebuvo pagrindo išvadai, kad ieškovė nepagrįstai gavo 73 097,01 Eur vertės bendro turto, kadangi liko jos pareiga mokėti paskolą AB Swedbank bei kompensaciją atsakovui.
104. Apeliantas T. M., skųsdamas pirmosios instancijos teismo jam priteistos kompensacijos dydį, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės lėšos, gautos jai pardavus dalį asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, buvo panaudotos Gyvenamojo namo statybai. Teisėjų kolegijos nuomone, neturi reikšmės apelianto nurodoma aplinkybė, kad pamatų įrengimui buvo naudojamos ne tik atsakovės asmeninės lėšos. Svarbu tai, kad ieškovė panaudojo visas lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise valdytą buto dalį, Gyvenamojo namo (bendrosios jungtinės nuosavybės) sukūrimui. Tai yra pagrindas ieškovei reikalauti savo asmeninių lėšų, įneštų į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą, kompensavimo pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį (žr. šios nutarties 99 punktą). Ieškovei bylos nagrinėjimo metu pareikalavus asmeninių lėšų, įneštų į bendrąją jungtinę nuosavybę, kompensavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovui priteistiną kompensaciją ieškovės panaudotų asmeninių 4344,30 Eur lėšų suma. Todėl neturi reikšmės apeliacinio skundo argumentas, kad Gyvenamasis namas buvo statomas ir už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas – atlyginimą (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
105. Atsakovas T. M., nurodydamas apeliaciniame skunde, kad byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė turi galimybę sumokėti jam teismo priteistą kompensaciją, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, jog ieškovė dirba, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, turi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (butą (duomenys neskelbtini)e, kurio rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo metu 2021 m., buvo 27 000 Eur), neapsunkinto suvaržymais, kad iš atsakovo ieškovei priteisus neturtinės žalos atlyginimą, skolą už solidarios prievolės vykdymą, bei atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kompensacijos sumokėjimas (apie 30 500 Eur (30 587,18 Eur=37 464,75-2000-4877,57) ieškovei netaps neproporcinga ir pernelyg sunki finansinė našta. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi atidėti ieškovei dalį žyminio mokesčio mokėjimą, nustatyta, kad ši nutartis buvo priimta, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai operatyviai sumokėti visą žyminį mokestį, bet ne dėl to, kad jos turtinė padėtis yra bloga. Todėl nurodytas atsakovo apeliacinio skundo motyvas atmetamas kaip deklaratyvus ir neįrodytas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie trečiojo asmens UAB „Tomautus“ savarankiškus reikalavimus
106. Trečiasis asmuo UAB „Tomautus“, skųsdamas pirmosios instancijos sprendimą atmesti šio trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino UAB „Tomautus“ Didžiosios knygos duomenų, to, kad ieškovė niekada nereikalavo skolos grąžinimo iš UAB „Tomautus“ ir kad ji pati vedė pinigus iš UAB „Tomautus“ sąskaitos į savo sąskaitą.
107. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens UAB „Tomautus“ savarankiškus reikalavimus, vadovavosi šios bendrovės Finansinės atskaitomybės dokumentais, išviešintais Juridinių asmenų registre, mokėjimo nurodymais, kuriais ieškovei buvo pervesta bendra 1100 Eur suma, UAB „Tomautus“ 2018 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 9 d. sąskaitos išrašu bei ieškovės paaiškinimais.
108. Apeliantė UAB „Tomautus“, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad byloje esantys įrodymai (2018 m. duomenys apie ieškovės lėšų pervedimą į UAB „Tomautus“ sąskaitą) patvirtina buvusius ieškovės ir trečiojo asmens paskolinius santykius dėl 10 000 Eur, kur ieškovė buvo kreditorė, o UAB „Tomautus“ – skolininkė. Byloje esantis UAB „Tomautus“ didžiosios knygos išrašas apie ieškovės 1100 Eur skolą nepatvirtintas kitais šią skolą galinčiais pagrįsti dokumentais. Mokėjimo nurodymai, kuriais UAB „Tomautus“ pervedė į ieškovės sąskaitą 1000 Eur (t. y. du kartus po 500 Eur) paneigia ieškovės skolos UAB „Tomautus“ faktą, nes UAB „Tomautus“ mokėjimo pavedimuose į ieškovės sąskaitą aiškiai nurodyta, kad tai yra skolos grąžinimas. UAB „Tomautus“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių pagrindą apskaityti 1100 Eur sumą kaip skolą, 2022 m. UAB „Tomautus“ ataskaitoje atskirai nenurodyta kaip gautina suma – 1100 Eur.
109. Teisėjų kolegija taip pat vertina kaip deklaratyvius ir neįrodytus atsakovo teiginius, kad ieškovė, turėdama prisijungimo prie UAB „Tomautus“ sąskaitos įrangą, pati vedė sau šias lėšas. Byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tarp jų – duomenų, kad atsakovas kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovei neteisėtai pasisavinus UAB „Tomautus“ lėšas. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, šalys negyveno nuo (duomenys neskelbtini), pavedimai į ieškovės sąskaitą padaryti po atsakovo – UAB „Tomautus“ direktoriaus, T. M. išėjimo iš šeimos namų. Atsakovas nenurodė, kaip ieškovė galėjo disponuoti jo vadovaujamos bendrovės prisijungimo prie sąskaitos įranga tokiomis sąlygomis. Dėl to darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir neaptarė UAB „Tomautus“ didžiosios knygos išrašo apie ieškovės skolą trečiajam asmeniui, bet tinkamai motyvavo sprendimą atmesti trečiojo asmens UAB „Tomautus“ savarankiškus reikalavimus, konstatuodamas, kad UAB „Tomautus“ nepateikė į bylą buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 10 000 Eur lėšų iš ieškovės gavimo UAB „Tomautus“ pagrindą, šios sumos apskaitymą UAB „Tomautus“ kaip gautiną sumą, todėl galima labiau tikėtina išvada, jog trečiojo asmens mokėjimo pavedimais (dėl bendros 1100 Eur sumos pervedimo į ieškovės sąskaitą) buvo grąžinama bendrovės skola ieškovei (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
110. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes byloje esančių įrodymų visumos pagrindu, nesureikšmindamas nei vienos iš šalies bei trečiųjų asmenų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisdamas iš atsakovo ieškovei ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės valdomo turto padalinimą santuokos nutraukimo procese, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų, susijusių su minėtų normų taikymu.
111. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų, teisingai nustatęs, kad šalių ir trečiųjų asmenų nesiejo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė turėtų perduoti A. M. ir V. Ž. jai priklausančio nekilnojamojo turto dalį, o trečiajam asmeniui UAB „Tomautus“ – 1100 Eur lėšas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė atsietai nuo reikalavimo priteisti nekilnojamąjį turtą A. M. ir V. Ž. šių trečiųjų asmenų reikalavimo pripažinti juos ieškoves kreditoriais, kadangi tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų jiems teisinių pasekmių.
112. Teismas, atsisakydamas spręsti trečiųjų asmenų reikalavimą dėl jų pripažinimo ieškovės kreditoriais, neturėjo pagrindo vertinti „Išmokėjimo lentelę“ kaip ieškovės pakvitavimą apie pinigų gavimą, kadangi tai išėjo už trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. savarankiškų reikalavimo ribų.
113. Dėl pirmiau nurodyto atsakovo T. M., trečiųjų asmenų UAB „Tomautus“, A. M. ir V. Ž. apeliaciniai skundai atmetami, o ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, pašalinant iš sprendimo jos apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, bet paliekant Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimą iš esmės nepakeistą (CPK 328 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
114. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo apeliacinį skundą, nepasisako dėl jo argumento, susijusio su pirmosios instancijos teismo išvada apie Gyvenamojo namo atidalinimo projekto nepateikimą kaip teisiškai nereikšmingo. Nustačius, kad buvo teisinis pagrindas priteisti ieškovei visą Gyvenamąjį namą, klausimas dėl šios buvusios bendra nuosavybės atidalinimo būdo tapo neaktualus.
115. Atmetus apeliantų T. M., trečiųjų asmenų UAB „Tomautus“, A. M. ir V. Ž. apeliacinius skundus, jų bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, priėmus procesinį sprendimą ne jų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
116. Priėmus apeliacinės instancijos teisme procesinį sprendimą ne atsakovo naudai, iš jo valstybei priteisiamas Plungės apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi atidėtas 1814 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 3 dalis).
117. Ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nepasisakoma dėl jos bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti ieškovės D. M. apeliacinį skundą.
Atmesti atsakovo T. M. ir trečiųjų asmenų A. M., V. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tomautus“ apeliacinius skundus.
Palikti iš esmės nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą.
Pašalinti iš Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 109 punkto motyvus: „[…] galima daryti išvadą, jog ieškovė iš tiesų savo parašais yra patvirtinusi 14 700 Eur sumos gavimą […] Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų pateikta išsimokėjimo lentelė šiuo atveju vertintina kaip pakvitavimas apie pinigų gavimą […]“.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1814 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiolika) Eur žyminio mokesčio.