Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. M., tretiesiems asmenims A. M., V. Ž., jų atstovui advokatui Laurynui Vainorui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui T. M. ir atsakovo T. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, A. M., V. Ž. savarankiškus reikalavimus ieškovei D. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, Kretingos rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių, trečiųjų asmenų reikalavimų ir atsikirtimų esmė

1.2. Pripažinti, kad D. M. ir T. M. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2022 m. balandžio 18 d.

1.3. Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė D. M. ir atsakovas T. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (buvęs pavadinimas – Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyrius), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Nuo 2022 m. balandžio 18 d. šalys nebegyvena kartu ir bendro ūkio nebeveda.

22. Byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliktinų pavardžių. Tarp šalių kyla ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių, keliami sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos atlyginimo klausimai, taip pat kyla ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Be to, byloje pareikšti savarankiški trečiųjų asmenų reikalavimai ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, turto priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

23. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, abu sutuoktiniai pageidauja nutraukti jų santuoką. Išklausęs šalių paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

24. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Byloje pareikštu patikslintu priešieškiniu atsakovas reikalauja, jog santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės. Taigi byloje pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo ieškovės ir atsakovo santuoka.

25. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

28. Teismas pažymi, kad įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo tam tikrų faktų buvimu. Šiuo atveju teismas įvertina viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teiktus ieškovės D. M. paaiškinimus apie atsakovo neištikimybės faktą ir šio fakto paaiškėjimo aplinkybes, šiuos ieškovės paaiškinimus iš esmės patvirtinančius liudytojo T. M. parodymus, kuris, be kita ko, nurodė, jog atsakovas šeimai pripažino turintis kitą moterį, taip pat byloje pateiktą atsakovo ir B. P. nuotrauką, kurioje jie kartu užfiksuoti šventės metu. Aptarti įrodymai leidžia kaip mažai tikėtinus vertinti atsakovo paaiškinimus, kad jis su B. P. jokių artimų ryšių nepalaiko ir tik nuomojasi jos namuose esantį kambarį. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra labiau tikėtina, jog gyvendamas santuokoje su ieškove atsakovas jai buvo neištikimas.

30. Akivaizdu, kad anksčiau aptarti atsakovo veiksmai nėra priimtini geros moralės požiūriu, taip pat nėra suderinami su CK įtvirtintomis pareigomis gerbti kitą sutuoktinį, būti lojaliu, moraliai jį remti bei rūpintis juo. Darytina išvada, jog ieškovė šioje byloje įrodė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, t. y. atsakovas buvo neištikimas ieškovei, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, todėl jo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama.

32. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje nepateikė pakankamai įrodymų ir argumentų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Tuo tarpu ieškovė byloje pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuoka iširo dėl priežasčių, su kuriomis CK 3.60 straipsnio 3 dalis sieja atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, t. y. dėl atsakovo neištikimybės, šeimos palikimo ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpinimo šeima. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pavardžių

33. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė M., atsakovui – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

34. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 straipsnio, 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos

36. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

39. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių santuoka sudaryta 1998 metais ir faktiškai tęsėsi iki 2022 m. balandžio 18 d. Vadinasi, šalys santuokoje kartu gyveno beveik 24 metus. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu jau pilnamečiai. Santuokos metu šalys taip pat įgijo nekilnojamojo turto, pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame gyveno nuo 2017 metų, įsteigė įmonę, kartu sukūrė gyventi tinkamas šeimos buities sąlygas. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms santuokos metu susiformavo teisėtas ieškovės lūkestis kartu su atsakovu gyventi darnioje šeimoje, kuri grindžiama abipusiu sutuoktinių lojalumu, rūpesčiu ir pagarba vienas kitam. Atsižvelgiant į tai, teismui nekelia abejonių ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovo neištikimybė, šeimos palikimas ir ja nesirūpinimas ir dėl to iširusi ilgametė šalių santuoka sukėlė ieškovei neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą. Teismas įvertina ir tai, kad pagal byloje pateiktus ieškovės medicininius dokumentus bei jos paaiškinimus matyti, jog 2019 metais ieškovė sirgo (duomenys neskelbtini), jai taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini), 2022 metais ieškovei diagnozuota onkologinė liga, dėl sveikatos problemų ieškovė ne kartą buvo hospitalizuota ir operuota. Tai leidžia teigti, kad atsakovo veiksmai, lėmę santuokos iširimą, atlikti itin sudėtingu ieškovės gyvenimo laikotarpiu, jai susidūrus su reikšmingais sveikatos sutrikimais, kai tinkamas sutuoktinio pareigų vykdymas yra ypač aktualus. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas vadovauja ir dirba šalių įsteigtoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. užsiima verslu, pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo jo turtinės padėties vertinti kaip blogos.

40. Atsižvelgdamas į visumą anksčiau nurodytų aplinkybių, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujama 2 000 Eur neturtinės žalos suma pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nevertintina kaip neproporcingai didelė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms momento

41. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto, jo vertės ir turto balanso

43. Sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, teismas, be kita ko, privalo išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka yra nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, tai yra teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

44. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismų praktikoje pažymima, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016).

45. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir dovanojimo sutarties pagrindu. Kadangi šis turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, jis į dalintino turto balansą nėra traukiamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Byloje buvo paskirta ir atlikta šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodyta, kad šio nekilnojamojo turto rinkos vertė 2024 m. gegužės 29 d. buvo 177 000 Eur. Šalys šios eksperto nustatytos rinkos vertės neginčija ir su ja sutinka.

47. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamosios patalpos – sandėlis/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su bendro naudojimo patalpomis), 351/7486 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 46/546 dalys kitų statinių – aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos. Byloje pateikta UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita, pagal kurią 2024 m. sausio 5 d. šio nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo 32 000 Eur. Šalys šios turto vertintojo nustatytos rinkos vertės neginčija ir su ja sutinka.

48. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šias transporto priemones: automobilį „VOLVO S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 000 Eur (ginčo dėl vertės nėra), automobilinę priekabą „NEPTUN N7-236 PTW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertę ieškovė nurodo 1 000 Eur, atsakovas – 300 Eur, automobilį „OPEL FRONTERA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 000 Eur (ginčo dėl vertės nėra), automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį šalys vertina kaip bevertį tuo pagrindu, jog automobilis perduotas į metalo laužą, tačiau neišregistruotas. Atsakovo T. M. vardu taip pat registruotas automobilis „BMW 3ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau įvertinus tai, kad automobilis įgytas 2023 m. kovo 14 d., o santuokos nutraukimo teisinės pasekmės taikomos nuo 2022 m. balandžio 18 d., ši transporto priemonė nelaikytina bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokos nutraukimo byloje nedalintina.

50. Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus, dėl kurių vertės ginčo nėra: virtuvinį baldų komplektą su integruota buitine technika (kaitlentė „AEG“, orkaitė „Elektrolux“, indaplovė „Bosch“, šaldytuvas „AEG“, bendros 2 000 Eur vertės), stacionarų kompiuterį (100 Eur vertės), skalbimo mašiną „Miele“ (50 Eur vertės), miegamojo baldų komplektą (100 Eur vertės), savaeigę žoliapjovę (50 Eur vertės).

51. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat įgijo graižtvinį šautuvą CZ-550, kurį ieškovė vertina 975 Eur, atsakovas – 450 Eur, lygiavamzdį šautuvą TOZ34, kurį ieškovė vertina 250 Eur, atsakovas – 100 Eur ir seifą ginklams laikyti, kurį ieškovė vertina 425 Eur, atsakovas – 100 Eur. Pažymėtina, kad šių daiktų vertės nurodytos tik pagal internete esančius skelbimus apie parduodamus panašius daiktus. Kadangi spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą teismas nėra aktyvus, nei vienai iš šalių nepateikus objektyvių įrodymų apie jų prašomų padalinti santuokoje įgytų ginklų ir seifo individualią vertę, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šių daiktų vertę nustatyti pagal abiejų šalių nurodytų daiktų verčių vidurkį. Dėl to nustatytina, kad graižtvinio šautuvo CZ-550 vertė yra 713 Eur, lygiavamzdžio šautuvo TOZ34 – 175 Eur, seifo ginklams laikyti – 263 Eur.

52. Ieškovės D. M. AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 18 d. piniginių lėšų likutis buvo 20,49 Eur, AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2022 m. balandžio 18 d. buvo 75,08 Eur. Atsakovo T. M. AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2022 m. balandžio 18 d. buvo 1 338,51 Eur.

53. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų. Iš viešai skelbiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2019 m. rugpjūčio 19 d. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ duomenų apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, išrašo nustatyta, kad atsakovo T. M. vardu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. registruota 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 190 Eur. Atsakovas nurodo, kad dalintinų bendrovės akcijų vertė yra 19 000 Eur, šią vertę apskaičiuoja pagal nominalią vienos akcijos vertę. Ieškovė su atsakovo nurodyta akcijų verte nesutinka ir prašo padalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68 965 Eur dydžio nuosavą kapitalą, tame skaičiuje 100 vnt. vardinių paprastųjų 190 Eur nominaliosios vertės akcijų, jį priteisiant atsakovui, o ieškovės dalį kompensuojant pinigais. Ieškovės prašoma dalinti kapitalo suma grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balanso duomenimis apie ataskaitiniu laikotarpiu įmonės turėtą nuosavą kapitalą (11 balanso eilutė). Teismas tokį ieškovės reikalavimą vertina kaip nepagrįstą.

54. Visų pirma, teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje yra dalinamas tik sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu (CK 3.127 straipsnis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas teisinis reguliavimas įtvirtina akcinės bendrovės ir jos akcininkų turto atskirumo principą. Tai reiškia, kad įmonės akcininkams nuosavybės teise priklauso tik bendrovės akcijos, kaip vertybiniai popieriai, o ne bendrovės turtas, kurio savininkė yra pati bendrovė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo bendrovės akcininkų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2002). Vadinasi, byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse nurodytas 68 965 Eur dydžio įmonės nuosavas kapitalas nuosavybės teise priklauso ne jos akcininkams (sutuoktiniams), o pačiam juridiniam asmeniui ir dėl to santuokos nutraukimo byloje negali būti dalinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors bylos nagrinėjimo metu teismas kėlė šį klausimą, tačiau ieškovė šį ieškinio reikalavimą palaikė ir teikė nuorodas į kitas teismuose išnagrinėtas bylas, kuriose, jos teigimu, tokiu būdu buvo dalinamas sutuoktinių turtas. Vis dėlto, ieškovės nurodytose bylose nėra pateikta jokių precedento galią turinčių šiuo požiūriu reikšmingų išaiškinimų, nėra suformuluota šiam klausimui aktualių teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių.

55. Antra, bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas akcentavo, kad reikalavimas priteisti 68 965 Eur dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavą kapitalą grindžiamas tuo, jog atsakovas į bylą nepateikė, o teismas netenkino ieškovės prašymo išreikalauti 2022 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso 11 punkto „D. NUOSAVAS KAPITALAS“ iššifravimą ir buhalterinės apskaitos dokumentus (turto įsigijimo sutartis, įsigyto turto sąskaitas ir mokėjimo dokumentus ir kt.), patvirtinančius bendrovės nuosavą kapitalą. Pažymėtina, kad ieškovės reikalauti įmonės dokumentai, t. y. turto įsigijimo sutartys, įsigyto turto sąskaitos, mokėjimo dokumentai ir kt., taip pat nuosavo kapitalo sudėtis savaime nei patvirtina, nei paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertės. Pažymėtina ir tai, kad įmonės nuosavas kapitalas yra tik vienas jos akcijų rinkos vertę lemiančių veiksnių, nes akcijų vertė priklauso ir nuo įmonės veiklos pobūdžio, turimo turto, skolinių įsipareigojimų, sudarytų sandorių ir kt. Taigi ieškovės reikalauti įmonės buhalteriniai duomenys būtų reikšmingi tuo atveju, jeigu byloje būtų teiktas prašymas dėl akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimo. Vis dėlto, nors abi ginčo šalys buvo atstovaujamos advokatų, tačiau nei viena iš šalių neprašė skirti ekspertizės realiai akcijų rinkos vertei nustatyti.

56. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nuosavas kapitalas savaime neatspindi realios akcijų rinkos vertės, akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizės skirti šioje byloje nebuvo prašoma, šalims nepateikus pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog reali UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė iš esmės viršija jų nominalią vertę, teismas remiasi byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie nominalią akcijų vertę, pagal kurią 1 vnt. paprastosios vardinės akcijos vertė yra 190 Eur, todėl 100 vnt. vertė – 19 000 Eur.

58. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad dividendai yra pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje dividendas apibrėžiamas kaip akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

59. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.).

60. Iš byloje pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko T. M. sprendimų matyti, kad 2021 m. gegužės 31 d. nuspręsta išmokėti 5 000 Eur dividendų už 2020 metais bendrovės uždirbtą pelną. 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu nuspręsta išmokėti 10 000 Eur dividendų už 2021 metais bendrovės uždirbtą pelną. 2023 m. balandžio 15 d. nuspręsta išmokėti 15 000 Eur dividendų už 2022 metais uždirbtą pelną. Teismo posėdyje atsakovas neneigė dividendų išmokėjimo fakto, į bylą pateikė dalį tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.

61. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės nurodytų dividendų įtraukimo į dalintino turto balansą, teismas atsižvelgia į tai, kad vienintelio akcininko sprendimas dėl 10 000 Eur dividendų išmokėjimo už 2021 metus priimtas 2022 m. balandžio 15 d., t. y. likus 3 dienoms iki santuokos iširimo bei dienos, nuo kurios yra taikomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms, t. y. 2022 m. balandžio 18 d. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 5 dalimi, paskirti dividendai už 2021 metus turėjo būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo, t. y. vėliausiai iki 2022 m. gegužės 15 d. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad bendrovė neįvykdė pareigos sumokėti šiuos dividendus. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 18 d. jau egzistavo šalių turtinė teisė į 10 000 Eur bendrovės pelno dalį, atsakovas neįrodinėjo, jog ši suma jam nebuvo išmokėta, yra pagrindas į sutuoktinių turto balansą įtraukti 10 000 Eur dividendų sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko T. M. 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą.

62. Teismas atsižvelgia į tai, kad sprendimas dėl 5 000 Eur dividendų mokėjimo už 2020 metus priimtas 2021 m. gegužės 31 d., t. y. likus beveik metams iki santuokos iširimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2022 m. balandžio 18 d. ši suma faktiškai egzistavo kaip dalintinas turtas. Nesant duomenų apie tai, kad šis turtas (5 000 Eur dividendų suma arba turtinė teisė dėl šių dividendų išmokėjimo) realiai egzistavo 2022 m. balandžio 18 d., nėra pagrindo šios sumos įtraukti į dalintino turto balansą. Nors ieškovė tvirtino, kad šie dividendai galėjo būti panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti, tačiau atsakovui tai neigiant, ji nepateikė į bylą jokių objektyvių ir patikimų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat nereiškė ir neįrodinėjo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

63. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad sprendimas dėl dividendų mokėjimo už 2022 metus priimtas tik 2023 m. balandžio 15 d. Vadinasi, 2022 m. balandžio 18 d., t. y. dieną, kuriai turi būti sudaromas dalintino turto balansas, nebuvo atsiradusi nei turtinė teisė į dividendus už 2022 metus, nei tuo labiau šie dividendai nebuvo faktiškai išmokėti. Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 5 dalis draudžia dividendus mokėti avansu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo 15 000 Eur dividendų sumos už 2022 metais bendrovės uždirbtą pelną įtraukti į dalintino turto balansą, nes 2022 m. balandžio 18 d. šis turtas nei teisiškai, nei faktiškai neegzistavo.

64. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys turi kreditorių „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 15-059776-FA, kuria sutuoktiniams suteiktas 57 000 Eur kreditas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai užbaigti ir aplinkai sutvarkyti. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. kovo 19 d. neįvykdyta prievolės dalis sudarė 31 287,95 Eur.

65. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2022 m. balandžio 18 d. priklausė šis santuokos metu įgytas dalintinas turtas, kurio bendra vertė 245 885,08 Eur:

65.1. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 177 000 Eur;

65.2. negyvenamosios patalpos – sandėlis/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su bendro naudojimo patalpomis), 351/7486 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 46/546 dalys kitų statinių – aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 32 000 Eur;

65.3. Transporto priemonė „VOLVO S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1 000 Eur;

65.4. Priekaba „NEPTUN N7-236 PTW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 000 Eur;

65.5. Transporto priemonė „OPEL FRONTERA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1 000 Eur;

65.6. Transporto priemonė „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės neturinti;

65.7. Kilnojamieji daiktai: virtuvinis baldų komplektas su integruota buitine technika (kaitlentė „AEG“, orkaitė „Elektrolux“, indaplovė „Bosch“, šaldytuvas „AEG“, bendros 2 000 Eur vertės), stacionarus kompiuteris (100 Eur vertės), skalbimo mašina „Miele“ (50 Eur vertės), miegamojo baldų komplektas (100 Eur vertės), savaeigė žoliapjovė (50 Eur vertės), graižtvinis šautuvas CZ-550 (713 Eur vertės), lygiavamzdis šautuvas TOZ34 (175 Eur vertės), seifas ginklams laikyti (263 Eur vertės);

65.8. Ieškovės D. M. AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 18 d. buvęs piniginių lėšų likutis – 20,49 Eur, AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 18 d. buvęs piniginių lėšų likutis – 75,08 Eur. Atsakovo T. M. AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 18 d. buvęs piniginių lėšų likutis – 1 338,51 Eur;

65.9. 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra vertė 19 000 Eur;

65.10. 10 000 Eur dividendų suma pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą;

65.11. Prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 15-059776-FA.

66. CK 3.118 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

67. Atsižvelgiant į tai, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto bendra vertė sudaro 245 885,08 Eur, sutuoktiniai turi neįvykdytą 31 287,95 Eur prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 15-059776-FA, kurios galutinis vykdymo terminas nėra suėjęs, remiantis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi, bendro dalytino turto visuma mažinama neįvykdytos prievolės suma ir laikytina, kad dalintino turto visuma sudaro 214 597,13 Eur (245 885,08 Eur – 31 287,95 Eur = 214 597,13 Eur). Tai reiškia, kad po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 107 298,56 Eur (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

68. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

69. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

70. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl transporto priemonių, kilnojamųjų daiktų, šalių banko sąskaitose buvusių lėšų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalinimo, taip pat prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB, pobūdžio, todėl šis turtas padalintinas šalių pageidaujamu būdu.

71. Atsižvelgiant į tai, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis „VOLVO S40“ (1 000 Eur vertės), virtuvinis baldų komplektas su integruota buitine technika (kaitlentė „AEG“, orkaitė „Elektrolux“, indaplovė „Bosch“, šaldytuvas „AEG“, bendros 2 000 Eur vertės), stacionarus kompiuteris (100 Eur vertės), skalbimo mašina „Miele“ (50 Eur vertės), miegamojo baldų komplektas (100 Eur vertės), savaeigė žoliapjovė (50 Eur vertės), ieškovės „Swedbank“, AB sąskaitoje buvęs piniginių lėšų likutis – 20,49 Eur, AB SEB banko sąskaitoje buvęs piniginių lėšų likutis – 75,08 Eur.

72. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinos transporto priemonės „NEPTUN N7-236 PTW“ (1 000 Eur vertės), „OPEL FRONTERA“ (1 000 Eur vertės), „OPEL ASTRA“, graižtvinis šautuvas CZ-550 (713 Eur vertės), lygiavamzdis šautuvas TOZ34 (175 Eur vertės), seifas ginklams laikyti (263 Eur vertės), atsakovo AB SEB banko sąskaitoje buvęs piniginių lėšų likutis – 1 338,51 Eur, 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (19 000 Eur vertės), 10 000 Eur dividendų suma pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą.

75. Atitinkamai teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė faktiškai naudotųsi šalims priklausančia nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu šiuo turto faktiškai naudojasi atsakovo T. M. sūnaus iš pirmosios santuokos šeima, t. y. tretieji asmenys A. M. ir V. Ž., kurie, be kita ko, šioje byloje yra pareiškę ieškovei turtines pretenzijas į aptariamą turtą. Tai reiškia, kad padalinus šį turtą po 1/2 dalį, atsirastų prielaidos ne tik ieškovės ir atsakovo tarpusavio ginčams dėl turto valdymo ir naudojimo, bet į šiuos ginčus neabejotinai įsitrauktų ir tretieji asmenys A. M. ir V. Ž., o tai neišvengiamai apsunkintų bendro turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė šiuo metu kokia nors forma prisidėtų prie šio turto išlaikymo, tvarkymo ir pan.

76. Įvertinęs aptartus argumentus, teismas sprendžia, jog pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes šalių interesus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus geriausiai atitiktų turto padalinimo būdas, pagal kurį sutuoktiniams būtų natūra paskirstyti atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne kiekvienas iš šių objektų dalijamas dalimis, t. y. ieškovei priteisiant nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisiant nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, toks santuokos metu įgyto nekilnojamo turto padalinimo būdas užtikrins racionalų šio turto naudojimą, sumažins papildomų tarpusavio konfliktų ir turtinių ginčų kilimo tikimybę ateityje.

77. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje pareikštu patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei priteisiant namo patalpas, pažymėtas kadastro duomenų byloje indeksais 1-1,1-2,1-3,1-4,1-6,1-8,1-9,1-10,1-11, o atsakovui priteisiant patalpas kadastrinių duomenų byloje, pažymėtas indeksais 1-5, 1-7, G-1. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti tokį atsakovo reikalavimą.

78. Visų pirma, pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad būtina sąlyga bendraturčio teisei atsidalinti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nuosavybės teisės dalies turėjimas. Kitaip tariant, atidalijimas gali būti vykdomas tik bendraturčiui turint savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šioje byloje nusprendus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, atsakovas neįgyja idealiosios nuosavybės teisės dalies, atitinkamai išnyksta jo teisė reikalauti atidalinimo.

79. Antra, gyvenamojo namo atidalijimas CK 4.80 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškia dviejų atskirų ir savarankiškų nekilnojamojo turto objektų sukūrimą. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad atlikus preliminarų situacijos vertinimą nustatyta, jog name galėtų būti suformuoti du atskiri turtiniai vienetai ir kartu su patikslintu priešieškiniu pateikė gyvenamojo namo padalinimo į du turtinius vienetus schemą. Vis dėlto, atsakovas nepateikė į bylą įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto, kurio pagrindu būtų suprojektuoti ir suformuoti du atskiri turtiniai objektai, ir kurio sprendinius patvirtinus teismo sprendimu, jie galėtų būti įregistruoti viešajame registre. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismas kėlė klausimą dėl tokio projekto parengimo, tačiau atsakovas nurodė, jog tokio projekto jis nėra užsakęs ir parengęs, per ilgai trukusį šios bylos procesą jokio projekto į bylą nepateikė. Atsakovo siūlomas atidalinimas šalims priteisiant konkrečias gyvenamąsias patalpas pagal namo kadastrinių matavimų bylos duomenis nelaikytinas tinkamu atidalinimu, nes tokiu būdu nebūtų suformuojami atskiri turtiniai objektai. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas nepateikė į bylą būtinų įrodymų gyvenamojo namo atidalinimui vykdyti, nes nesant įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto, atidalinimas nėra galimas.

80. Trečia, byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamasis namas yra įkeistas hipoteka kreditoriaus „Swedbank“, AB, naudai. Atsiliepime kreditorius „Swedbank“, AB, neprieštaravo, kad bankui įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priklausytų vienam bendraskoliui ar abiem po 1/2 dalį. Vis dėlto, į bylą nebuvo pateiktas hipotekos kreditoriaus aiškiai išreikštas sutikimas vykdyti įkeisto turto atidalinimą.

81. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visumą, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės atmetamas kaip nepagrįstas.

82. Prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 15-059776-FA po santuokos nutraukimo paliktina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, ginčo dėl to byloje nėra. Nors ieškovė patikslintu ieškiniu prašo papildomai nustatyti, kad vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose prievolę kreditoriui AB bankui „Swedbank“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalės vykdyti asmeniškai ieškovė D. M., tačiau toks prievolės vykdymo tvarkos nustatymas yra galimas tik šalių susitarimu. Teismo nuomone, teismo sprendimu nustatomas įpareigojimas vykdyti solidarią prievolę tik vienam iš bendraskolių nebūtų suderinamas su CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kita vertus, byloje net nėra ginčo dėl prievolės vykdymo tvarkos, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė faktiškai ir vykdo šalių solidarią prievolę bankui, todėl papildomas teismo įpareigojimas šiuo klausimu nėra tikslingas.

83. Ieškovė taip pat prašo atsakovui priteisti turtinę teisę, atsiradusią iš 2000 m. sausio 18 d. (ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas dėl sutarties datos) valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 56/2000-0035, pagal kurią ieškovei D. M. išnuomotas 0,0607 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu šios valstybinės žemės patikėtinė yra Kretingos rajono savivaldybė. Pažymėtina, kad remiantis valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms, išnuomoja savivaldybių tarybos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra numatyta speciali tvarka dėl savivaldybei patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių sudarymo, šioje santuokos nutraukimo byloje nėra pagrindo modifikuoti 2000 m. sausio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 56/2000-0035 sąlygų ar iš šios sutarties kylančias teises perkelti atsakovui, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatyta tvarka.

Dėl kompensacijos priteisimo ir nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo

84. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalies nuostatas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

85. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).

86. Kaip minėta anksčiau, šioje byloje pagal dalintino santuokos metu įgyto turto balansą, atskaičius neįvykdytą prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB, dalį, kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 107 298,56 Eur. Nagrinėjamu atveju po santuokos nutraukimo ieškovei iš viso tenka turto už 180 395,57 Eur, atsakovui – už 65 489,51 Eur. Vadinasi, ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui 41 809,05 Eur už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (107 298,56 Eur – 65 489,51 Eur = 41 809,05 Eur).

87. Ieškovė įrodinėja, kad šioje byloje turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo tuo pagrindu, jog 2014 m. balandžio 10 d. ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią paveldėto turto dalį ir gautus 15 000 Lt (4 344,30 Eur) panaudojo įrengiant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatus, po to šalims buvo suteiktas banko kreditas namo statybai užbaigti. Šioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė į bylą buto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, AB SEB banko sąskaitos išrašą ir kitus įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo įrengiant namo pamatus, tačiau laikėsi pozicijos, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

88. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021). Taigi šiuo atveju ieškovės asmeninių lėšų, gautų santuokos metu pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą paveldėto turto dalį, panaudojimas kuriant šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. statant gyvenamąjį namą (įrengiant jo pamatus), yra kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nors yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog jos indėlis asmeninėmis lėšomis į bendro turto sukūrimą turėtų būti skaičiuojamas šių dienų kainomis pagal pateiktą 2024 m. liepos 25 d. pamatų statybos sąmatą, pagal kurią namo pamatų įrengimas šiuo metu kainuotų 23 423,18 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo pamatai faktiškai įrengti 2014 metais, tuo metu ieškovė bendram turtui sukurti panaudojo 15 000 Lt (4 344,30 Eur) asmeninių lėšų, o name šalys pradėjo gyventi jau 2017 metais. Taigi nėra jokio pagrindo ieškovės investuotas asmenines lėšas skaičiuoti šių dienų kainomis, nes bendras turtas buvo sukurtas vėliausiai 2017 metais.

89. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad įvertinus faktinį ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą sukuriant šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir atsakovui iš ieškovės priteistiną kompensacijos sumą sumažinti iki 37 464,75 Eur (41 809,05 Eur - 4 344,30 Eur = 37 464,75 Eur).

90. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismas kėlė klausimą ieškovei dėl jos galimybės sumokėti patikslintu priešieškiniu atsakovo reikalaujamą 37 500 Eur kompensacijos sumą, kuri iš esmės yra artima šiuo teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteisiamai kompensacijos sumai. Ieškovė posėdžio metu į šį teismo klausimą aiškaus atsakymo nepateikė, tačiau neįrodinėjo, kad tokios kompensacijos sumokėti ji negalėtų. Šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos ir reikalavo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė iš visų bendro turto objektų akivaizdžiai yra didžiausia. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovė nors ir turi sveikatos problemų, tačiau dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Be to, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi kito nekilnojamojo turto (butą Kretingoje), kuris pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra suvaržytas jokiais apsunkinimais. Be to, šiuo teismo sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo yra priteisiamos ir kitos sumos (neturtinės žalos atlyginimas, skola už solidarios prievolės vykdymą), todėl šalys turės galimybę atlikti dalies priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo manyti, jog kompensacijos priteisimas už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį būtų neproporcinga ir pernelyg sunki finansinė našta ieškovei.

91. Patikslintu priešieškiniu atsakovas teismo prašė atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Įvertinus tai, kad teismo sprendimu priteisiamų sumų įskaitymas nėra privalomas, taip pat įvertinus tai, jog sprendime nurodytos sumos iš šalių viena kitai priteisiamos skirtingais pagrindais, teismas įskaitymo šiuo atveju neatlieka. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio pačioms šalims atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Dėl skolos priteisimo už solidarios prievolės vykdymą ir draudimo įmokų mokėjimą

93. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

96. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 4 877,57 Eur skolos, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl trečiojo asmens UAB „(duomenys neskebtini)“ savarankiškų reikalavimų

98. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

99. Iš byloje pateiktų „Swedbank“, AB mokėjimo kvitų matyti, kad 2022 m. liepos 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei D. M. pervedė 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas“, 2022 m. rugpjūčio 12 d. pervedė 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos grąžinimas“, 2022 m. rugsėjo 9 d. pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „pervedimas“. Ieškovė neneigia gavusi šiuos mokėjimus, tačiau teigia, kad tai buvo įmonei paskolintų lėšų grąžinimas.

100. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad dviejuose iš trijų anksčiau minėtų mokėjimo pavedimų yra nurodyta pinigų mokėjimo paskirtis, t. y. skolos grąžinimas. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. matyti, kad šiuo laikotarpiu ieškovė D. M. į bendrovės sąskaitą pervedė iš viso 10 000 Eur (2019 m. rugpjūčio 14 d.), iš kurių 5 000 Eur suma ieškovei grąžinta 2019 m. rugpjūčio 22 d. Trečiasis asmuo neteikė į bylą dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu įmonė gavo šias lėšas, todėl teismas vertina esant labiau tikėtina, kad trečiojo asmens nurodomais mokėjimo pavedimais buvo grąžinama bendrovės skola ieškovei, juolab, kad tokia mokėjimo paskirtis buvo nurodyta šių mokėjimų atlikimo metu. Byloje nėra pateikta bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose trečiojo asmens reikalaujama nuostolių suma būtų apskaityta kaip gautina suma.

101. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat papildomai įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įmonės direktorius yra atsakovas T. M., šalių santykiai dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso šiuo metu yra įtempti, o įmonės reikalavimas ieškovei dėl nuostolių pareikštas tik iškėlus santuokos nutraukimo bylą, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovė be pagrindo yra įgijusi 1 100 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl trečiųjų asmenų A. M. ir V. Ž. savarankiškų reikalavimų

102. Tretieji asmenys A. M. ir V. Ž. pareiškė savarankiškus reikalavimus ieškovei D. M. ir prašo pripažinti juos ieškovės kreditoriais su 9 750 Eur kreditoriniu reikalavimu bei šį reikalavimą patenkinti – priteisti A. M. iš ieškovės 1/2 dalį jai asmeninės nuosavybės teise po turto padalijimo tenkančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. M. su šiais trečiųjų asmenų reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti.

103. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.126 straipsnio 1 dalies pagrindu kreditorių reiškiami reikalavimai santuokos nutraukimo byloje gali būti tiek reikalavimai dėl priteisimo (jei kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę ir siekia ją įgyvendinti), tiek dėl teisinių santykių pripažinimo (jei kreditorius siekia patvirtinti esamą prievolės pobūdį) arba jų modifikavimo (jei kreditorius siekia pakeisti prievolės pobūdį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018).

105. Iš trečiųjų asmenų 2023 m. lapkričio 27 d. teismui pateikto procesinio dokumento, kuriame suformuluoti savarankiški reikalavimai, taip pat teismo posėdyje jų teiktų paaiškinimų matyti, kad šiuo atveju A. M. ir V. Ž. reiškia ieškovei reikalavimą dėl priteisimo, t. y. siekia įrodyti, kad jie turi 9 750 Eur dydžio reikalavimo teisę ieškovei D. M. ir šią teisę jie siekia įgyvendinti prašydami priteisti iš ieškovės po santuokos nutraukimo jai tenkančią konkretaus turto dalį. Teismas pažymi, kad reikalaudami iš ieškovės priteisti ne konkrečią pinigų sumą, o atitinkamo turto dalį natūra, tretieji asmenys turėjo procesinę pareigą įrodyti faktinį pagrindą šiam turtui įgyti nuosavybės teise. Atitinkamai teismas pagal šioje byloje trečiųjų asmenų suformuluotą reikalavimą vertina, ar yra pagrindas priteisti tretiesiems asmenims jų reikalaujamą turtą.

106. Tretieji asmenys savo reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2018 metais tarp jų ir sutuoktinų D. M., T. M. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo išsimokėtinai už 25 000 Eur kainą. Trečiųjų asmenų teigimu, pagal šalių susitarimą jie atsakovui T. M. ir ieškovei D. M. dalimis yra sumokėję iš viso 19 500 Eur, iš kurių 14 700 Eur ieškovei ir 4 800 Eur atsakovui. Kadangi ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti trečiųjų asmenų sąskaita, pusę sumokėtos sumos ji yra skolinga tretiesiems asmenims.

107. Teismas atsižvelgia į tai, kad CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CK nenustatyta kitaip, privalo būti notarinės formos. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad tretieji asmenys A. M., V. Ž., ieškovė D. M. ir atsakovas T. M. nėra sudarę jokių notaro patvirtintų susitarimų dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo tretiesiems asmenims A. M. ir V. Ž., todėl šiuo metu jie nėra įgiję jokių daiktinių teisių į aptariamą nekilnojamąjį turtą.

108. Byloje taip pat nėra įrodymų apie šios bylos šalių ir trečiųjų asmenų sudarytą rašytinės formos preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, o CK 6.165 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Kita vertus, net ir preliminariosios sutarties sudarymas savaime nesukurtų trečiųjų asmenų teisių į turtą, nes ją sudariusios šalies nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį galėtų būti tik pagrindas kelti nuostolių atlyginimo klausimą, kuris šioje byloje nėra keliamas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

109. Tretieji asmenys pateikė į bylą rašytinį įrodymą – išsimokėjimo lentelę su joje nurodytais metais, mėnesiais, sumomis bei ten esančiais parašais. Pažymėtina, kad šioje lentelėje nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų apie tai, kokia yra joje nurodytų įmokų paskirtis, kas yra įmokų gavėjas ir kieno parašai yra šioje lentelėje. Tiek tretieji asmenys, tiek atsakovas aiškino, jog šioje lentelėje yra užfiksuotas parašais patvirtintas pinigų mokėjimas ieškovei ir atsakovui už ginčo turtą. Ieškovė iš pradžių apskritai neigė pasirašiusi minėtoje lentelėje, tačiau byloje atliktos rašysenos ekspertizės metu nustatyta, kad pirmose penkiose lentelės grafose esantis parašas yra ieškovės. Teismo posėdyje ieškovė negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis lentelėje atsirado jos parašai. Įvertinus trečiųjų asmenų, atsakovo paaiškinimus, taip pat byloje esančią rašysenos ekspertizės išvadą, galima daryti išvadą, jog ieškovė iš tiesų savo parašais yra patvirtinusi 14 700 Eur sumos gavimą. Vis dėlto, šioje byloje ieškovei nėra reiškiamas reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo, nes, kaip minėta anksčiau, tretieji asmenys savo teisę siekia įgyvendinti reikalaudami priteisti iš ieškovės konkretų turtą. Byloje taip pat nėra pareikštas trečiųjų asmenų reikalavimas pripažinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, pagal kurį tuo atveju, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų pateikta išsimokėjimo lentelė šiuo atveju vertintina kaip pakvitavimas apie pinigų gavimą, kuris šioje byloje nesant pareikšto atskiro savarankiško reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo iš ieškovės, taip pat nesant reikalavimo CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažinti sandorį galiojančiu, neturi esminės teisinės reikšmės vertinant trečiųjų asmenų reikalavimo pagrįstumą.

110. Pažymėtina, kad savo reikalavimą tretieji asmenys grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.237-6.242 straipsniai). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatas be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo privalo grąžinti tą turtą, kurį yra įgijęs be teisėto pagrindo arba atlyginti dėl savo nesąžiningo praturtėjimo atsiradusius nuostolius. Taigi šiuo atveju tretieji asmenys, manydami, kad ieškovė yra nesąžiningai praturtėjusi jų sąskaita, galėtų kelti piniginių lėšų grąžinimo arba nuostolių atlyginimo klausimą. Akivaizdu, jog šioje byloje tretieji asmenys siekia ne jų sumokėtos pinigų dalies grąžinimo, o priešingo tikslo – teismo sprendimo pagrindu įgyti nekilnojamąjį turtą natūra ir sumokėti ieškovei, jų teigimu, likusią kainos dalį, kurią prašo priteisti iš jų solidariai ieškovės naudai. Pažymėtina, kad toks pažeistų teisių gynimo būdas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra galimas.

111. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo teismo sprendimu trečiųjų asmenų reikalaujamas priteisti nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra priteisiamas atsakovui, o ne ieškovei. Akivaizdu, kad reikalaudami konkretaus turto priteisimo, dėl kurio padalinimo yra kilęs sutuoktinių ginčas, tretieji asmenys prisiėmė aiškią riziką, jog po santuokos nutraukimo turtas gali būti padalintas ne jų pageidaujamu būdu ir ieškovė apskritai gali neturėti nuosavybės teisės į trečiųjų asmenų reikalaujamą turtą. Taigi santuokos metu įgytą turtą padalinus tokiu būdu, jog ieškovės turto dalis yra priteisiama atsakovui, nėra jokio pagrindo šį turtą priteisti tretiesiems asmenims.

112. Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad tretieji asmenys šioje byloje neįrodė savo teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jų reikalavimas dėl šio turto dalies priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas. Atitinkamai atmetamas ir trečiųjų asmenų reikalavimas priteisti ieškovei solidariai iš trečiųjų asmenų 2 750 Eur piniginę kompensaciją.

113. Trečiųjų asmenų procesiniame dokumente suformuluotas reikalavimas pripažinti juos ieškovės D. M. kreditoriais su 9 750 Eur kreditoriniu reikalavimu, t. y. nustatyti jų reikalavimo dydį, nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl šios sumos priteisimo iš ieškovės, nesukuria tretiesiems asmenims jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo.

114. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiųjų asmenų reikalavimo dėl turto priteisimo atmetimas neužkerta kelio jiems savo galbūt pažeistų teisių ginti kitais įstatyme numatytais būdais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

115. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

116. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

117. Ieškovė šioje byloje patyrė 4 020 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis, 1 000 Eur avansas už rašysenos ekspertizės atlikimą ir 3000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismo nutartimis ieškovės mokėtino 2 273 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad rašysenos ekspertizės atlikimas kainavo 852,23 Eur, iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovei grąžintina 147,77 Eur nepanaudoto avanso. Atitinkamai laikytina, kad ieškovė šioje byloje iš viso patyrė 3 872,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

118. Atsakovas šioje byloje patyrė 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis, 1 100 Eur avansas už turto vertės nustatymo ekspertizę ir 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi atsakovo mokėtino 1 493 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

119. Trečiasis asmuo A. M. šioje byloje patyrė 1 081 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 281 Eur žyminis mokestis už savarankiškus reikalavimus ir 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

120. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje patyrė 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis už savarankišką reikalavimą ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

121. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų A. M., V. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai atmetami, šie asmenys neįgijo teisės į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.

122. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, bylos trukmę, šalių atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir šioje byloje nelaikytinos per didelėmis. Be to, vertinant patirtų atstovavimo išlaidų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius.

123. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje abi šalys ieškinio ir priešieškinio forma viena kitai pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei su jais susiję išvestiniai tiek turtiniai, tiek neturtiniai reikalavimai. Abiejų ginčo šalių reikalavimai yra patenkinami iš dalies. Be to, byloje taip pat buvo pareikšti dveji savarankiški reikalavimai ieškovei, kurie šiuo teismo sprendimu yra atmetami. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštų reikalavimų kiekį ir jų pobūdį, tikslios patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatyti nėra galimybės. Dėl to šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nustatytinas remiantis bylos išnagrinėjimo rezultatu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

124. Patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, kompensacijos už solidarios prievolės vykdymą ir draudimo įmokų mokėjimą priteisimo. Atsakovas patikslintu priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turto padalinimo, kompensacijos priteisimo. Šiuo teismo sprendimu yra visiškai patenkinami ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, skolos už solidarios prievolės vykdymą priteisimo, iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo (dalis ieškinyje nurodyto turto neįtraukiama į turto balansą, nustatoma iš dalies kitokia turto vertė ir pan.), skolos už draudimo įmokas priteisimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad santuokos metu įgytas turtas iš esmės yra padalinamas ieškovės, o ne atsakovo siūlomu būdu. Teismas įvertina ir tai, kad dalis šalių pareikštų reikalavimų sutampa ir dėl jų išsprendimo byloje ginčo nekilo (kilnojamojo turto padalinimo, prievolės kreditoriui ir pan.). Atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų kiekį, jų pobūdį bei bylos išnagrinėjimo rezultatą, įvertindamas, kad patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, tačiau dalis šalių pareikštų reikalavimų iš esmės sutampa, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas daro išvadą, jog šioje byloje iš viso ieškovės reikalavimų patenkinta 70 proc., atmesta – 30 proc., todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių teismas taiko šią proporciją.

125. Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 711 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 872,23 Eur x 70 proc.), o proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės – 810 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 700 Eur x 30 proc.). Įskaičius šiuos priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 901 Eur bylinėjimosi išlaidų.

126. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje iš dalies lėmė ir trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M., V. Ž. pareikšti savarankiški reikalavimai, todėl atmetus šiuos reikalavimus, remiantis ieškovės pateikta 2024 m. gegužės 6 d. bylinėjimosi išlaidų detalizacija, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M. ir V. Ž. priteistina po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 600 Eur.

127. Teismo nutartimis ieškovei 2 273 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį, o atsakovui – 1 493 Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš viso iki teismo sprendimo priėmimo šalims buvo atidėtas 3 766 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgiant į šioje byloje taikytiną patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, valstybei iš ieškovės priteistina 1 130 Eur (3 766 Eur x 30 proc.), iš atsakovo – 2 636 Eur (3 766 Eur x 70 proc.) žyminio mokesčio.

128. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iš viso sudaro 35,46 Eur, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 10,64 Eur, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo priteistina 24,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. M. ir atsakovo T. M. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo T. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. palikti pavardę M., atsakovui T. M. palikti pavardę M..

Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo T. M. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. birželio 16 d., iki visiško šios sprendimo dalies įvykdymo.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės D. M. ir atsakovo T. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2022 m. balandžio 18 d.

Padalinti ieškovės D. M. ir atsakovo T. M. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 177 000 Eur vertės;

- transporto priemonę „VOLVO S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės;

- virtuvinį baldų komplektą su integruota buitine technika (kaitlentė „AEG“, orkaitė „Elektrolux“, indaplovė „Bosch“, šaldytuvas „AEG“), 2 000 Eur vertės;

- stacionarų kompiuterį, 100 Eur vertės;

- skalbimo mašiną „Miele“, 50 Eur vertės;

- miegamojo baldų komplektą, 100 Eur vertės;

- savaeigę žoliapjovę, 50 Eur vertės;

- AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 18 d. buvusį piniginių lėšų likutį – 20,49 Eur;

- AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 18 d. buvusį piniginių lėšų likutį – 75,08 Eur.

- Negyvenamąsias patalpas – sandėlį/patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1-8, 2-3, 2-4, 2-5 su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 1-11 (1/6 iš 22,51 kv. m.); 1­-12 (1/6 iš 2,76 kv. m.); 2-1 (1/6 iš 42,88 kv. m.)), 351/7486 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 46/546 dalis kitų statinių – aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 32 000 Eur vertės;

- Priekabą „NEPTUN N7-236 PTW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės;

- Transporto priemonę „OPEL FRONTERA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės;

- Transporto priemonę „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskeltini);

- graižtvinį šautuvą CZ-550, 713 Eur vertės;

- lygiavamzdį šautuvą TOZ34, 175 Eur vertės;

- seifą ginklams laikyti, 263 Eur vertės;

- AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 18 d. buvusį piniginių lėšų likutį – 1 338,51 Eur;

- 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 19 000 Eur vertės;

- 10 000 Eur dividendų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 15-059776-FA lieka solidari ieškovės D. M. ir atsakovo T. M. prievolė.

Priteisti atsakovui T. M. iš ieškovės D. M. 37 464,75 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo T. M. 4 877,57 Eur skolos už solidarios prievolės vykdymą ir draudimo įmokų mokėjimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 4 877,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. birželio 16 d., iki visiško šios sprendimo dalies įvykdymo.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Trečiųjų asmenų A. M., V. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškus reikalavimus ieškovei D. M. atmesti.

Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo T. M. 1 901 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei D. M. iš trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, A. M. ir V. Ž. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. M. 1 130 Eur žyminio mokesčio ir 10,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. M. 2 636 Eur žyminio mokesčio ir 24,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovei D. M. iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 147,77 Eur nepanaudoto avanso dalį.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją nusiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.