- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e3K-3-115-943/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00104-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Bublienė (pirm.), Egidija Tamošiūnienė (pran.), Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių atrakcionų
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių atrakcionų parko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių atrakcionų parko ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo ir perdavimo–priėmimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškovo pareigą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, bei teisės normų, nustatančių bylos nagrinėjimo ribas ir teismo teisę ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl byloje nepareikšto materialiojo teisinio reikalavimo, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
2.1. pripažinti ieškovei nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: (1) 652,7 kv. m ploto inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); (2) 271,75 kv. m ploto inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); (3) 50,86 kv. m ploto inžinerinį statinį – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Ginčo statiniai);
2.2. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (lot. ab initio) 2022 m. gegužės 27 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo–priėmimo aktą Nr. S-2014, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir Aktas);
2.3. priteisti iš atsakovių ieškovės naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. rugpjūčio 1 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) Ž. G. privatizavo Kultūros ir poilsio parke, Šiauliuose, įrengtą atrakcionų kompleksą, susidedantį iš aštuonių atskirų atrakcionų, bei pagalbinį pastatą – sandėlį, taip pat įsipareigojo išsinuomoti šiems objektams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Kultūros ir poilsio parke atrakcionų ir sandėlio privatizavimo metu buvo įrengti (išgrįsti), tačiau atskirais nekilnojamaisiais daiktais niekada nelaikyti (nesuformuoti) ir neregistruoti inžineriniai statiniai – šešios asfalto / betono aikštelės ir du pėsčiųjų takai, kurie funkcionavo kaip neatskiriama atrakcionų dalis, skirta jais tinkamai naudotis. Privatizuotas atrakcionų kompleksas, t. y. asfalto / betono aikštelės ir pėsčiųjų takai bei atrakcionai, sudarė nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų junginį, kuris kaip Ž. G. palikimas jo turto paveldėtojų vėliau perduotas ieškovės nuosavybėn. Atrakcionams nusidėvėjus ir dėl šios priežasties juos laikinai išmontavus, liko nekilnojamieji, ieškovės kartu su atrakcionais įgyti, daiktai, kurie niekada nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ginčo statinių teisinis statusas nepakito ir po to, kai 2003 m. gruodžio 24 d. ieškovė išsinuomojo Žemės sklypą. Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu jokių pretenzijų į Ginčo statinių nuosavybę nereiškė nei valstybė, nei Šiaulių miesto savivaldybė.