Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB Šiaulių atrakcionų parkas prašė: 1) pripažinti ieškovei UAB Šiaulių atrakcionų parkas nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: (1) 652,7 kv. m ploto inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); (2) 271,75 kv.m ploto inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); (3) 50,86 kv. m ploto inžinerinį statinį - aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu: (duomenys neskelbtini) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2022 m. gegužės 27 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir Šiaulių miesto savivaldybės, nuo sudarymo momento (ab initio); 3) priteisti ieškovės UAB Šiaulių atrakcionų parkas naudai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartimi Ž. G. privatizavo (duomenys neskelbtini), įrengtą atrakcionų kompleksą, susidedantį iš aštuonių atskirų atrakcionų (duomenys neskelbtini), bei pagalbinį pastatą - Sandėlį. (duomenys neskelbtini) išgrįstos šešios asfalto/betono aikštelės ir du pėsčiųjų takai privatizavimo metu buvo laikomos ne atskirais inžineriniais statiniais (nekilnojamaisiais daiktais), o sudėtine atrakcionų komplekso, kuriems eksploatuoti buvo suformuotas Žemės sklypas, dalimi. Šios aikštelės ir takai be atrakcionų jokios funkcinės paskirties neturėjo ir privatizuojant negalėjo būti vertinami kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai. Privatizuotas atrakcionų kompleksas, t. y. asfalto/betono aikštelės ir pėsčiųjų takai bei ant jų arba šalia jų pastatyti atrakcionai, sudarė nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų junginį, kuris kaip Ž. G. palikimas jo paveldėtojų vėliau perduotas ieškovės nuosavybėn. Atrakcionams nusidėvėjus ir dėl šios priežasties juos laikinai išmontavus, liko nekilnojamieji ieškovės kartu su atrakcionais įgyti daiktai (Statiniai), kurie niekada nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Statinių teisinis statusas niekaip nepakito ir po to, kai 2003 m. gruodžio 24 d. ieškovė išsinuomojo valstybinės žemės sklypą. Pažymėjo, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu jokios pretenzijos į statinių nuosavybę nebuvo reiškiamos nei valstybės, nei Šiaulių miesto savivaldybės. Kadangi pareikštu ieškiniu ieškovės Ginčijamo perdavimo - priėmimo akto pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybės teisės į statinius buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ieškovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalį neturi galimybės teismui reikšti reikalavimo dėl nuosavybės teisių į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nors ilgiau kaip dešimt metų (nuo 2001 m. liepos 25 d.) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdė statinius, kurie buvo privatizuoti ieškovės iš valstybės išsinuomotame žemės sklype. Esant tokiai teisinei situacijai, ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl ieškovės nuosavybės teisės į statinius, kurie Ž. G. buvo privatizuoti (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, pripažinimo.

3. Be to, nurodė, kad CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (toliau - „VTPSNĮ“) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) 3 straipsnyje yra nustatytos valstybės turto, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn šio įstatymo pagrindu, rūšys. Ginčijamu perdavimo - priėmimo aktu Statiniai Šiaulių miesto savivaldybei buvo perduoti remiantis VTPSNĮ 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, kuriame nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas savivaldybių patikėjimo teise valdomas turtas - gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis). Savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybės turtą, kuris priskirtas jų nuosavybėn, bet dar nėra joms perduotas (VTPSNĮ 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, neturėjo teisinio pagrindo nuosavybės teisių į Statinius perduoti Šiaulių miesto savivaldybei, nes šias teises buvo praradusi (perleidusi) dar (duomenys neskelbtini), kai su Ž. G. buvo sudaryta privatizavimo objekto (t. y. atrakcionų komplekso ir Sandėlio) pirkimo - pardavimo sutartis. Pažymėjo ir tai, kad Statiniai iki Perdavimo - priėmimo akto sudarymo patikėjimo teise Šiaulių miesto savivaldybės taip pat niekada nebuvo valdomi. Dar daugiau, tokia Šiaulių miesto savivaldybės daiktinė teisė nebuvo įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre, kuriame patys Statiniai, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, įregistruoti tik (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybei jokios daiktinės teisės į Statinius nebuvo perduotos ir (duomenys neskelbtini) perdavimo - priėmimo akto, iš kurio Šiaulių miesto savivaldybė bandė kildinti savo nuosavybės teises į Statinius, pagrindu. Dėl išdėstytų motyvų Ginčijamo perdavimo - priėmimo aktas pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu dėl imperatyvių CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisės normų pažeidimo (el. medž. l. 1-10).