Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. Š. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis skatintas 5 kartus, drausminė nuobauda negalioja. Tiek atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tiek Marijampolės pusiaukelės namuose vykdo visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Palaiko gerus santykius su artimaisiais, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, sudarančiose sąlygas nuteistajam siekti asmeninės brandos, siekiant socialinių –emocinių kompetencijų ugdymo, padėti apsispręsti dėl tolesnio gyvenimo siekių, profesinės veiklos kelio. Nuteistasis dirba, pagal vykdomuosius raštus dengia priteistus ieškinius. Nuteistasis išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema- 25 balai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nustatytu terminu atsiliepimo dėl Komisijos nutarimo nepateikė.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. Š., gimęs 1988 m. sausio 22 d., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 147² straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 7 m. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalys dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį ir 147² straipsnio 1 dalį bei priimtas naujas, išteisinamasis, nuosprendis: išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį ir 147² straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 233 straipsnio 1 dalį subendrintos, paskirtas 90 parų areštas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendis pakeisti: panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalis su pakeitimais – pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 m. sumažinta iki laisvės atėmimo 5 m. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo bei šis klausimas išspręstas iš naujo: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį subendrinta bausmių apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 233 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 m. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 21 diena (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2020-11-19.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis teistas už labai sunkaus, apysunkių nesunkių nusikaltimų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturi būti sumenkinama. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnis yra didelis.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis vieną kartą grubiai yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, tačiau vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį taip pat charakterizuoja neigiamai vertinat galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Pažymėtina, kad nuteistasis dirba, nežymiai dengia patenkintus ieškinius, 4 kartus skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas, yra ramaus būdo, retai prarandantis savitvardą. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis, atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

D. Š. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės. Iš 25 nusikalstamo elgesio rizikos balų 7 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, ir 18 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Pastebėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 26 balų, nustatytų 2019-01-16 vertinimo metu 2020-05-13 buvo netgi padidėjusi iki 34 balų.

Nuteistasis laivės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018-12-17 ir šiuo metu faktiškai yra atlikęs ½ jam paskirtos bausmės, bausmės pabaiga – 2023-08-09. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati D. Š. padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Spręstina, kad šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog D. Š. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2020 m. lapkričio 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1111 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. Š..

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.