Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. LPK-161 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, BK 147¹ straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

1.1. 2018 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis pakeistas ir pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 147¹ straipsnio 1 dalį V. J. išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 punktu, 2 punkto c papunkčiu subendrintos bausmės pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 90 parų arešto.

1.2. 2018 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2017 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos teismo ir 2018 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai pakeisti, panaikinta 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistasis išteisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, subendrintos bausmės pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), BK 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), BK 233 straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 17 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 2 d.).

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, dėl nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dydis, todėl nuteistajam V. J. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Nors nuteistajam pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema – 31 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 10 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo dar mažinti, nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad V. J. pataisos įstaigoje vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsia darbinę veiklą, skatintas du kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.

11. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog V. J. priklauso žemos rizikos grupei (31 balas), tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vis tik būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Atlikus pakartotinį tyrimą naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad 10 balų dar yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. J. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – finansiniai įsipareigojimai ir impulsyvumas.

12. Kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą V. J., apie jo padarytus nusikaltimus pasisakė vertinant nuteistojo asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, jie vertinti kitų aplinkybių visumoje. Taigi, teismas, vertindamas visumą duomenų, įstatymų nuostatų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikaltimų tarp jų ir už labai sunkaus nusikaltimo, padaryto veikiant bendrininkų grupėje padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kadangi nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama

13. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslingumo yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Šiuo atveju atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo įvykdyti nusikaltimai tiesiogiai siejasi su finansine nauda ir pasipelnymu, t. y. jis nusikalto siekdamas finansinės naudos, o socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį, įsiskolinimų bankams. Ir nors skunde V. J. nurodo, kad finansiniai įsipareigojimai yra įveikiami, tačiau konkrečių planų, kaip tuos įsipareigojimus įvykdys lygtinai paleistas į laisvę jis nenurodo, todėl spręsti, jog tai nelems jo galimybės ateityje nusikalsti – pagrindo nėra.

14. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, tai nelaikytina išskirtine aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste negalima sumenkinti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, o būtent, jog nors nuteistasis geba iš dalies atpažinti savo problemines sritis, tačiau atsakomybę linkęs perkelti kitiems bei minimalizuoja savo vaidmenį probleminėje situacijoje, taip pat stebimos tam tikros nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, pasireiškiančios savęs pateisinimu.

15. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad V. J. neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

16. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

17. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo nutartyje pateiktu vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmę nepagrįstą sprendimą.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.