Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. Š. (toliau – D. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-334 netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 147² straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gruodžio 17 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), kuri galiojo Komisijai priimant nutarimą, įtvirtinta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nuteistasis D. Š. skunde aukštesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys ir jų visumoje padaryta išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam D. Š. nustatyta žema – 34 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo bausmės atlikimo pradžios padidėjo nuo 26 iki 34 balų. Nors minėta rizika ir toliau išlieka žema, tačiau teigti, jog stebima pažanga šią riziką mažinant – pagrindo nėra, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra įtikinantys, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, D. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro net 27 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti.

10. Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad D. Š. individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo – dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, pagal galimybes dengia civilinį ieškinį. Teigiamai nuteistąjį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra keturis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą, teigia, kad turės ir darbą, pateikė tai patvirtinančią UAB „O.“ pažymą. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo gerą elgesį, darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikšta padėka ir nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Toks nuteistojo elgesys yra skatintinas ir formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Ši duomenų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nes nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. Š. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

11. Abejonių lygtinio paleidimo sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Iš D. Š. įvykdytų nusikaltimų matyti, kad nusikaltimai buvo padaryti siekiant finansinio pelno, iki suėmimo nuteistasis turėjo darbą ne vienerius metus, buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą, gaudavo pastovias pajamas, tačiau akivaizdu, kad legaliai gaunamų pajamų nuteistojo poreikių patenkinimui nepakako, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad būdamas laisvėje pajamų pragyvenimui D. Š. gali siekti gauti tik teisėtais būdais. Juolab, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, turi priteistą 20 111,57 eurų civilinį ieškinį, gauti vykdomieji dokumentai 14 546,24 eurai, tuo tarpu išmokėta tik 414,63 eurai, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog laisvėje nuteistajam gali kilti problemų dėl turimų finansinių įsipareigojimų, kas gali turėti įtakos nuteistojo sėkmingai integracijai.

12. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriami net trys D. Š. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos bei mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę ir vertinti ar laikas buvo pakankamas, kad šis procesas būtų pasiekęs tikslus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nuteistasis nesupranta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo, buvo susijusi su jo nusikalstamumu, nors ir geba įžvelgti tam tikras problemas, kurios paskatino jį nusikalsti praeityje, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų. Nors šiuo metu D. Š. ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo padarytas pažeidimas yra šiurkštus, o minėtos nuobaudos galiojimas pasibaigęs dar visai neseniai (2020 m. vasario 11 d.), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad jis yra linkęs pažeisti nustatytos tvarkos taisykles. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Pritariant apylinkės teismo motyvams, pažymėtina ir tai, kad nors šis teistumas D. Š. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už kelių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą, veikiant bendrininkų grupe (prekyba žmonėmis) padarymą. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia D. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

14. Nors nuteistasis savo skunde pabrėžia, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, net 4 kartus yra skatintas, dirba, išėjęs iš pataisos įstaigos taip pat turės darbą, priteistus civilinius ieškinius dengia pagal galimybes, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo palaikomi socialiniai santykiai su savo artimaisiais bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas. Nors abejonių tuo, jog D. Š. palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais ar išėjęs į laisvę turės pastovią gyvenamąją vietą, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybė egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D. Š. būnant laisvėje jos nebuvo pakankamos siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji ar pastovios gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. Š. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstytą, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.