Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. L. (toliau – M. L.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą nuteistajam M. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., paskiriant jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2015 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. L. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., buvo subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. L. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nustatant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2016 m. kovo 25 d..

Nuteistojo teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis mokėsi vidurinėje mokykloje, lankė priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų įžanginę grupę, jam suteikta galimybė dirbti be sargybos už pataisos namų teritorijos ribų. Šiuo metu nuteistasis dirba UAB „Parama“, darbe charakterizuojamas teigiamai, būdamas laisvėje taip pat nuolat dirbo ir turėjo pastovias pajamas, turi šeimą ir namus. M. L. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis, išėjęs į laisvę vėl nusikals, tokį sprendimą priėmė neatsižvelgęs į jo elgesį bausmės atlikimo metu, jo teigiamą motyvaciją darbui bei gebėjimą spręsti savo finansines problemas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Atsižvelgiant į aptartą BVK 157 str. 1 d. nuostatų išaiškinimą, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, t. y. vidutinė ar didelė, komentuojamos nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos ir jis negali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, vertinama kaip teisiškai nepagrįsta ir neteisinga. Atsižvelgiant į komentuojamo BVK 157 str. 1 d. išaiškinimą, akivaizdu, kad esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pakanka nustatyti bent minimalius nuteistojo elgesio pokyčius, leidžiančius pagrįstai konstatuoti jo elgesyje esant tam tikrą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi žemos rizikos buvimas savaime suponuoja išvadą apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu esant vidutinei ar didelei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tokia pažanga turi būti akivaizdi ir pagrįsta reikiamais duomenimis. Tačiau net ir esant šioms aplinkybėms, jų kontekste konstatuojant, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė naująsias BVK 157 str. 1 d. nuostatas, spręstina, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos nutarimą teismas atsisakė tvirtinti pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

2015 m. rugpjūčio 3 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. L. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 78 balai, dėl ko šiuo atveju, kaip minėta, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, M. L. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta, todėl iš esmės pritartina Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimui nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas M. L. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo ne vieną kartą teistas, jo atžvilgiu jau buvo taikytos ir jo teisinę padėtį švelninančios priemonės – lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistojo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio nesustabdė, jis ir toliau vykdė nusikaltimus, tame tarpe ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad M. L. daromos veikos iš esmės yra susijusios su jo finansinio stabilumo trūkumu (sukčiavimas ir vagystės), kas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam yra būdingas analogiško modelio nusikalstamas elgesys, o pagrindinis jo nusikalstamo elgesio motyvas – finansinis. Vertinant šias aplinkybes M. L. nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste, pastebėtina, kad, sutinkamai su 2015 m. rugpjūčio 3 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. L. turi įgijęs mūrininko specialybę, pataisos namuose mokėsi 10-oje klasėje, tačiau mokslų nebaigė. Šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos, ko pasėkoje, jis dirba UAB „P.“ pagalbiniu darbininku. Dabartinis nuteistojo darbdavys M. L. charakterizuoja teigiamai, nusiskundimų jo elgesiu neturi. Išėjęs į laisvę M. L. taip pat planuoja įsidarbinti savo buvusioje darbovietėje „L.“, kas neabejotinai rodo jo pastangas pasitaisyti bei sudaryti sau palankias sąlygas lygtinio paleidimo atveju dėl finansinio nestabilumo problemų pakartotinai nebenusikalsti. Tačiau šiame kontekste vertinant nuteistojo elgesį, akcentuotina, kad, remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, iš jo yra priteistas 459 litų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti ir nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusiajam žalą atlygins išėjęs į laisvę, tačiau pastebėtina, kad per paskutiniuosius metus į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1448,68 eurų suma, iš kurios jis išleido tik 1220,52 eurų, t. y. turėdamas finansinę galimybę žalos iki šiol neatlygino. Toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia jo atsainų požiūrį į savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą ir leidžia pagrįstai manyti, jog jis vis tik nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų bei jų įtakoje kitiems asmenims padarytos žalos ir tai nerodo pakankamos jo pažangos, kuriai esant būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būdamas laisvėje M. L. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, sutinkamai su analizuojamos socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. L. pakartotinį nusikalstamumą gali paskatinti ir buvusi narkotinių medžiagų vartojimo problema. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančiais duomenimis, nuteistasis nusikaltimus darydavo impulsyviai, siekdamas tiesioginio atlygio, kuris dažnai ir privesdavo asmenį prie teisės pažeidimų. Šią problemą nuteistasis įvardijo būtent tam laikotarpiui, kai jis vartojo narkotines medžiagas. Vertinant nuteistojo pastangas šalinant šią savo problemą, kurios įtakoje jis ir vėl galėtų nusikalsti, pastebėtina, kad, pasak paties M. L. jo nusikalstamą elgesį būnant laisvėje iš esmės lėmė narkotinių medžiagų vartojimas, kadangi jų įsigijimui reikiamų pinigų jam nepakako. Tuo tarpu sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, siekdamas atsisakyti narkotinių medžiagų, dar būdamas laisvėje jis gydėsi Reabilitacijos centre, o pataisos namuose psichologijos centre lankė priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos įžanginę grupę, kurios nebaigė. Ši aplinkybė aukštesniajam teismui neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pastangos siekiant atsisakyti pagrindinės jo nusikalstamumą ateityje galinčios paskatinti problemos – narkotinių medžiagų vartojimo, - nagrinėjamu atveju yra per menkos, jog būtų galima konstatuoti, kad ši rizika jam būnant pataisos namuose išnyko, o ne buvo laikinai apribota tik dėl pataisos įstaigoje taikomų apribojimų.

Sprendžiant M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu įvertinti ir jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, kuris, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nebuvo toks nepriekaištingas, koks turėtų būtų nuteistojo, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei grupei. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad M. L. bausmės atlikimo metu nors ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau, jo vardu vis tik buvo fiksuotas pažeidimas – po jam paskirta lova buvo rasta ir išimta 10 litrų raugo, dėl ko su nuteistuoju buvo pravestas auklėjamasis pokalbis. Ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo nenorą paklusti režimo reikalavimams ir susitaikyti su teisėto elgesio standartais. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir M. L. 2015 m. kovo 30 d. paskirtas paskatinimas, kadangi, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, jis yra linkęs susitekti tik į trumpalaikius sprendimus, visiškai ignoruodamas ilgalaikes problemas. Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo elgesio pokyčius, pažymėtina, kad jis, nors atvirai ir nereiškia jokių rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, bet jo apklausos metu išryškėja tam tikros diskriminacinės prielaidos, su pataisos namų darbuotojais jis bendradarbiauja tik tuo metu, kai toks bendradarbiavimas jam gali suteikti kokios nors naudos, nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, kas, įvertinus tai, jog lygtinio paleidimo atveju visos likusios bausmės metu nuteistasis yra prižiūrimas Probacijos tarnybos darbuotojų, leidžia pagrįstai manyti, jog su jam taikoma priežiūra M. L. gali nesusitaikyti, kas neabejotinai vėlgi galėtų paskatinti asmenį pažeisti nustatytą tvarką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jų kontekste įvertinus ir tai, kad nuteistajam nustatytas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydis – 78 balai, nesikeičia, darytina išvada, jog nuteistasis vis tik neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir netinkamais motyvais, atsisakydamas tvirtinti 2015 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos nutarimą, priėmė netinkamą sprendimą, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.