Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-334 netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. lygtinio paleidimo atveju dirbtų (duomenys neskelbtini)vadybininko pareigose, taigi yra motyvuotas tęsti darbinę veiklą, darbą suvokia kaip privalumą. Įvertinus D. Š. teigiamą požiūrį į darbą, jo nuoseklią darbinę veiklą tiek iki nuteisimo, tiek bausmės atlikimo metu dėl D. Š. ketinimų įsidarbinti realumo abejonių nekyla.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad D. Š. turi finansinių įsipareigojimų, teismo priteistą solidarų civilinį ieškinį 20111,57 Eur. Pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai 14 546,24 Eur sumai. Išmokėta 414,63 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad esant pataisos įstaigoje įvykdyti finansinius įsipareigojimus galimybės yra apribotos ir finansinės pajamos yra ženkliai mažesnės nei tos, kurios būtų gaunamos dirbant pritaikius lygtinį paleidimą, todėl taikant lygtinį paleidimą būtų suteikta galimybė greičiau įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

D. Š. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą - tiek iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, tiek lygtinio paleidimo atveju gyventų tėvams priklausančiame bute. Tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas didina sėkmingos D. Š. integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai.

Bausmės atlikimo metu D. Š. aktyviai dalyvavo pataisos įstaigos vykdomose programose: adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo organizuojamuose užsiėmimuose ir šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį D. Š. leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kriminalinės subkultūros D. Š. nepalaiko, pataisos įstaigoje destruktyvių grupių vengia, socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamą veiklą, atpažįsta ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti.

Skundžiamame nutarime iš esmės nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, dėl kurių D. Š. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Komisija tik lakoniškai ir deklaratyviai nurodė, kad D. Š. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tačiau neaišku, kodėl yra padaromos tokios išvados ir kuriose srityse bei kaip D. Š. privalo elgtis, kad sumažintų nusikalstamo elgesio riziką. Iš kitos pusės, Komisija teigia, kad pozityvus užimtumas padeda D. Š. keisti požiūrį į priežiūrą, pataisos įstaigos nustatytą tvarką bei keliamus reikalavimus, įprasminti bausmės atlikimo laiką. Tokie prieštaringi Komisijos motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl darytina išvada, kad pažeidžiant D. Š. teisėtus lūkesčius, liko neįvertintos jo dedamos pastangos.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad D. Š. atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymą taikyti jam progresyvaus bausmės atlikimo principą pakeičiant bausmės atlikimo režimą, t. y. taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 95-334 nutarta netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka, nors šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau padarytas pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. vasario 11 d. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 34 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, tačiau egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 7 balai, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti, todėl Komisija konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. Š., gimęs 1988 m. sausio 22 d., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 147² straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 7 m. laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalys dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį ir 147² straipsnio 1 dalį bei priimtas naujas, išteisinamasis, nuosprendis: išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį ir 147² straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 233 straipsnio 1 dalį subendrintos, paskirtas 90 parų areštas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendis pakeisti: panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalis su pakeitimais – pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 m. sumažinta iki laisvės atėmimo 5 m. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo bei šis klausimas išspręstas iš naujo: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį subendrinta bausmių apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 233 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 m.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 1 mėn. 29 d. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2020 m. birželio 11 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimu netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. birželio 11 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo D. Š. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, Išvada apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. birželio 15 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis D. Š. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, D. Š. nustatoma žema – 34 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, D. Š. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų nusikaltimą, veikiant bendrininkų grupe, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia D. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda, kuri panaikinta prieš terminą tik 2020 m. vasario 11 d., ir šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju D. Š. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesio tinkamai nekoreguoja ir kas leidžia abejoti probacijos efektyvumu.

Šią išvadą, teismo įsitikinimu, taip pat betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami D. Š. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus D. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, nesupranta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo, buvo susijusi su jo nusikalstamumu; geba įžvelgti tam tikras problemas, kurios paskatino jį nusikalsti praeityje, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Be to, nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 34 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo pirminio vertinimo padidėjo nuo 26 balų, tačiau nors rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau dinaminiai (galintys kisti) riziką nusikalsti didinantys balai sudaro net 27 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-334 netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-334 netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.