Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 19 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 147² straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis buvo pakeistas, dalyje veikų D. Š. išteisintas ir jam paskirtas 90 parų areštas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendis pakeisti, D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 9 d. (užskaityta 4 mėn. ir 8 d.). Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai 2 metai 8 mėnesiai 21 diena.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą nurodant, kad nuteistasis D. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, vienas kurių priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, į nustatytą statinių ir kintamų kriminogeninių veiksnių santykį, likusią neatliktos bausmės dalį ir padarė išvadą, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką privalo dar mažinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. Š. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo D. Š. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam D. Š. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, spręsdamas D. Š. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis skunde teigia, kad žema nusikalstamo elgesio rizika bei jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis D. Š. siekia sudaryti teigiamai charakterizuojamo žmogaus įspūdį, savo nusikaltimą lygina su kitų asmenų elgesiu, teigdamas, kad nuteistas nekaltai, geba įžvelgti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas, tačiau tarp jų ir to, kaip jis pats prisidėjo prie šios problemos, yra prieštaravimų. Nuteistasis, praeityje spręsdamas problemas, pasirinkdavo netinkamas jų strategijas, neapgalvodavo elgesio pasekmių, ignoruodavo neigiamas tokio elgesio pasekmes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. Š. iki bausmės atlikimo dirbo, sutiko dirbti pasiūlytą darbą ir pataisos namuose pastoviai dirba, iš darbinių pajamų dengia priteistą ieškinį. Pataisos namuose iš darbo gaunamų pajamų užtekdavo finansiniams poreikiams patenkinti. Pusiaukelės namuose dirba vadybininku bendrovėje, šiuo metu turi stabilią finansinę padėtį. Pagal vykdomuosius dokumentus iš nuteistojo priteista 14 546,24 Eur, iš jų atlyginta tik nedidelė suma – 951,25 Eurai (duomenys pagal antstolio pažymą dėl vykdomojo rašto). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad iš jo darbo užmokesčio išmokėta 1 599,57 Eur, tačiau teisėjų kolegija vadovaujasi Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos nutarimo duomenis. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis nors formaliai ir dengia priteistą ieškinį, tačiau pats nesiima pakankamos iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai dengti turimus įsiskolinimus efektyviau, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, esant laisvėje.

11. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas, nutartyje nurodydamas, kad jo nusikalstamo elgesio rizika buvo padidėjusi iki 34 balų, netinkamai įvertino pateiktą medžiagą ir padarė esminę klaidą, nes komisijos nutarime nurodyta, kad rizikos balų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo skundo argumentu, nes iš tiesų Komisijos nutarime nurodyta, kad rizikos balų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje bei naujai pasireiškusiomis probleminėmis sritimis, tačiau, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus, daro išvadą, kad ši aplinkybė neturėjo esminės įtakos teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą objektyvumui ir teisingumui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas aptarė lygtinio paleidimo klausimo sprendimo metu esančią nuteistojo D. Š. nusikalstamo elgesio riziką. Teismas nurodė, kad iš nustatytų 25 nusikalstamo elgesio rizikos balų 7 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, ir 18 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. O 2020-05-13 vertinimo metu nustatytą iki 34 balų padidėjusią nusikalstamo elgesio riziką teismas tik paminėjo, jos neanalizuodamas ir nevertindamas, kas duoda pagrindą išvadai, kad ši padidėjusi nusikalstamo elgesio rizika nebuvo vertinama kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojantis faktorius. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka D. Š. nusikalstamumo riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.

12. Nuteistais prašo atkreipti dėmesį į tai, kad teismas neteisingai nurodė, jog jis skatintas 4 kartus, nors iš tiesų skatintas 5 kartus, ir mano, kad ši klaida galėjo įtakoti jo elgesio vertinimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad, pagal pateiktos medžiagos duomenis, bausmės atlikimo metu D. Š. buvo skatintas 5 kartus: pataisos namuose 4 kartus ir Pusiaukelės namuose 1 kartą, o skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad jis skatintas 4 kartus, t. y. neteisingai nurodė skatinimų skaičių. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nurodė, kad tai, jog nuteistasis dirba, nežymiai dengia patenkintus ieškinius, 4 kartus skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas, yra ramaus būdo, retai prarandantis savitvardą, yra aplinkybės, rodančios nuteistojo elgesyje esant korekcijos požymių. Taigi, teismas, teigiamai vertindamas nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į visumą aplinkybių, todėl tai, kad nurodant vieną iš jų - turimus paskatinimus, klaidingai nurodė jų skaičių, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis netikslumas galėjo esminiai įtakoti nuteistojo asmenybės vertinimą.

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. D. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad jis jaučiasi nuteistas nekaltai, kas rodo, jog savo nusikalstamo elgesio tinkamai neįvertino. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir D. Š. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, aukštesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

14. Atsakant į skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismo nuomonė turi būti pagrįsta pataisos namų išvadomis, tačiau šiuo atveju ji prieštarauja Pusiaukelės namų priimtam nutarimui, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, - jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas jį atvirai diskriminavo, kadangi tas pats teismas yra patvirtinęs daugybę pataisos namų nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio elgesio rizikos balai ženkliai didesni. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas. Skirtingose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos, todėl teismui neprivalu vadovautis nutartimis, priimtomis kitose bylose.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai formaliai ir šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.