- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-743-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09237-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Inga Staknienė
- Ieškovas
- A. I.
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. I. ir atsakovo A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui A. P. dėl įsigytos netinkamos kokybės transporto priemonės trūkumų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimą, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas A. I. pareiškė ieškinį atsakovui A. P. dėl įsigytos netinkamos kokybės transporto priemonės ir nuostolių atlyginimo, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą per 30 dienų savo sąskaita pašalinti ieškovui parduoto nekokybiško automobilio Audi A6 C7 Avant defektus – pakeisti arba suremontuoti automobilio greičių dėžės mechatroniką; pakeisti arba suremontuoti automobilio turbiną ir pateikti ieškovui atliktus defektų šalinimo darbus patvirtinančius dokumentus 2) skirti atsakovui 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną; 3) priteisti iš atsakovo 3 655,10 Eur nuostoliams atlyginti; 4) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už reikalaujamą priteisti sumą; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad 2021-04-16 šalys sudarė transporto priemonės Audi A6, pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas automobilį įsigijo už 23 600 Eur, kaip tinkamą eksploatuoti, tačiau eksploatuojant automobilį paaiškėjo eilė trūkumų (defektų). Nors pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 23 600 Eur suma, faktiškai ieškovas atsakovui grynaisiais pinigais sumokėjo 24 200 Eur, t. y. atsakovas įtikino ieškovą, kad sutartyje būtų įrašyta 600 Eur mažesnė suma, nei iš tikro ieškovas sumokėjo atsakovui. Nors ieškovas prieš pirkimą norėjo atlikti bent pirminę automobilio techninę patikrą autoservise, atsakovas sugebėjo įtikinti ieškovą, kad automobilis yra puikios būklės, o ieškovui atsisakius pirkti automobilį, atsakovas teigė parduosiąs automobilį kitam potencialiam pirkėjui, kuris buvo susidomėjęs šiuo automobiliu.
4. Ieškovas nurodė, kad automobilio Audi A6 pirmas trūkumas – NOX azoto oksido jutiklio gedimas paaiškėjo tą pačią, pirkimo sutarties sudarymo dieną, grįžtant kartu su atsakovu iš VĮ „Regitra“ Ukmergės padalinio. Vėliau automobilio skydelyje nuolatos pasirodydavo įvairūs pranešimai apie gedimus – stabdžių sistemos, aušinimo sistemos, automatinės pavarų dėžės, pakartotini NOX jutiklių, vairo mechanizmo, cilindrų purkštukų, jų tarpinių, turbinos, liambda zondo. Kadangi automobilio trūkumai paaiškėjo iš karto po nupirkimo, o po to (ne vėliau kaip per 6 mėnesius) pasireiškė vis nauji defektai, tai, nepriklausomai, ar trūkumai yra matomi, ar jie paslėpti, atsakovas, kaip pardavėjas už juos, buvusius iki daikto perdavimo pirkėjui, yra atsakingas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022-03-16 nutarimu Nr. 10E-524 atmetė ieškovo keliamus reikalavimus. Atsakovas pacitavo tarnybos nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Pažymėjo Tarnybos nustatytą aplinkybę, jog įvertinus ieškovo per maždaug pusę metų nuvažiuotą atstumą – 7 933 km negalima teigti, jog ginčo automobilis sugedo iš karto/ staiga po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir juo buvo galima naudotis pagal paskirtį.
6. Atsakovas neprieštaravo ir nesudarė kliūčių ieškovui patikrinti perkamą automobilį bet kurioje specializuotoje automobilių aptarnavimo/remonto įmonėje, neskubino ieškovo pirkti būtent šį automobilį. Ieškovas kartu su atsakovu ginčo automobiliu 2021-04-17 važiavo į VĮ „Regitra“ Ukmergės padalinį, esantį Ukmergėje. Tuo metu ginčo automobiliu buvo nuvažiuota apie 150 km. ir ieškovas galėjo įvertinti automobilio būklę. Grįžtant iš Ukmergės prietaisų skydelyje užsidegė įspėjimas susijęs su NOX davikliu, tačiau iki tol automobilis apie tokią problemą nesignalizavo ir jis nėra susijęs su paslėptais defektais. Dėl daviklio šalys sutarė, kad ieškovas įsigys daviklį, o atsakovo pažįstamas automobilių meistras jį pakeitė.
7. Atsakovas, gavęs iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dokumentus, patikrino ginčo automobilio istoriją Vokietijoje, tačiau ataskaitoje paieškos platformoje „CARVertical“ nėra jokių duomenų, kad ginčo automobilis būtų turėjęs defektų. Atsakovas parduotam automobiliui nesuteikė sutartinės garantijos, o pats Audi automobilių gamintojas naujiems Audi automobiliams suteikia tik 2 metų garantiją. Išbandęs automobilį pirkėjas (ieškovas) neišreiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl automobilio būklės, jo veikimo. Ginčo automobilis, jį įsigijant ieškovui jokių defektų neturėjo ir atsakovas jokių defektų nenuslėpė, nes jokių defektų iki automobilio perdavimo ieškovui nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m.gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: įpareigoti atsakovą A. P. savo lėšomis pašalinti ieškovui A. I., priklausančio automobilio Audi A6 C7, pagaminto 2015 m., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), greičių dėžės defektą – suremontuoti automobilio Audi A6 C7 greičių dėžės mechatroniką taip, kad automobilio eksploatavimas atitiktų techninius reikalavimus, ir pateikti ieškovui A. I. atliktų defektų šalinimo darbų patvirtinančius dokumentus; priteisti iš atsakovo A. P. 2 596,92 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 596,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2022-05-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. I. naudai; kitą ieškinio dalį atmesti.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovas turėjo rimtus ketinimus pirkti automobilį, o aplinkybių, jog atsakovas būtų mėginęs neteisėtu būdu pasiekti rezultatą, t. y., kad ieškovas būtinai pirktų automobilį iš atsakovo, nenustatyta. Aplinkybė, kad internetinėje svetainėje Autoplius.lt buvo ištrinta skelbimo apie ginčo automobilį informacija ir atsakovas neparodė iniciatyvos pateikti į bylą buvusio skelbimo turinio, vertinama ieškovo naudai, kuris atsakovo atžvilgiu laikytinas vartotoju, nes atsakovas, kaip jis pats nurodė, nuo 2017 m. verčiasi prekyba naudotais automobiliais. Pastebėtina, kad duodamas paaiškinimus teisme atsakovas laikėsi pozicijos, jog ginčo automobilis buvo labai geros būklės, o trūkumų, atsakovo teigimu, jis skelbimuose paprastai nenurodo, nes jų tiesiog nebūna. Teismas sprendė, jog nėra ginčo dėl to, kad prieš pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą ginčo automobilis, dalyvaujant šalims nebuvo patikrintas specializuotoje automobilių priežiūros – remonto įmonėje, t. y. ieškovas neiniciavo tokio perkamos transporto priemonės patikrinimo, nes pasitikėjo atsakovo patikinimu apie gerą automobilio būklę. Taip pat ieškovas nurodė aplinkybę, kad dėl susidariusių didelių eilių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną nebūtų pavykę patikrinti automobilio ieškovo pageidaujamuose servisuose. Ieškovas su ketinamu pirkti automobiliu atliko bandomąjį važiavimą, kuomet, ieškovo teigimu, trūkumai dar nepasireiškė.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju automobilio pirkimo – pardavimo sutartis laikytina vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi, nes pagal visas aplinkybes automobilių pardavimas atsakovui yra nuolatinė veikla, kuri vertinama kaip verslas. Pripažintina, kad šalių Sutarties sąlyga, jog: „pirkėjas patvirtina, kad tinkamai įvertino perkamos transporto priemonės techninę būklę, jos trūkumus ir ateityje jokių pretenzijų dėl šios transporto priemonės techninės būklės ir trūkumų pardavėjui neturės“ prieštarauja CK 6.327 straipsnio 3 dalies 6.333 straipsnio 2, 4 dalies nuostatoms, todėl teismas ja nesivadovavo.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovas turėjo lūkestį, kad nupirktas už pakankamai didelę kainą (23 600 Eur) iš atsakovo automobilis, nors ir naudotas, bet bus tinkamas naudoti pagal paskirtį be esminių papildomų sąnaudų. Tačiau greitai paaiškėjo eilė automobilio Audi A6 C7 trūkumų, kurių pašalinimui susidarė ir dar, ieškovo teigimu, ateityje bus reikalingos reikšmingos išlaidos. Teismas įvertinęs, tai, kad ieškovui per kelis (ne daugiau kaip per šešis) įsigyto automobilio eksploatavimo mėnesius pasireiškė eilė automobilio veikimo trūkumų, sprendė, jog yra pagrindas dalį ieškovo reikalavimų pripažinti pagrįstais, nes defektų pašalinimo išlaidos yra reikšmingos ir neproporcingos ieškovo lūkesčiui automobilį po nupirkimo eksploatuoti be esminių išlaidų transporto priemonės diagnostikai ir remontui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prieš sudarydamas ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ketino automobilį tikrinti autorizuotame servise, tačiau dėl susidariusių eilių pirkimo dieną, patikrinti automobilį Audi įgalioto atstovo įmonėje nebuvo galimybės. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesutiko laukti kelių savaičių, kol automobilis bus patikrintas autorizuotame servise.
12. Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius už automobilio diagnostiką, remontą ir pakaitinių automobilių nuomą teismas sprendė, kad ieškovui atlygintina dalis išlaidų todėl, kad ieškovui per pakankamai trumpą laiką po ginčo automobilio nupirkimo pasireiškė eilė defektų, už kuriuos jis, kaip vartotojas nėra atsakingas ir, vertinant vartotojo bei pardavėjo, užsiimančio prekyba naudotais automobiliais interesų pusiausvyrą, neatlyginus ieškovui jokių diagnostikos bei remonto išlaidų už įsigytą (už reikšmingą sumą) naudotą automobilį (kuomet po pirkimo pasireiškė eilė trūkumų) būtų pažeistas ieškovo teisėtas lūkestis naudotis automobiliu pagal įprastas eksploatavimo sąlygas (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Teismas pripažintino neatlygintinomis išlaidas – 50 Eur už UAB „Galingas“ turbinos patikrinimą, nes automobilio traukos problemos turėjo ieškovui paaiškėti iš karto, be to, traukos sumažėjimas netrukdo eksploatuoti automobilį. Teismas nepriteisė ieškovui 70 Eur už greičių dėžės alyvos UAB „Auto – Matas“ pakeitimą, nes automobilis yra 2015 m. gamybos, o tokie darbai, kaip variklio ar greičių dėžės alyvos (jei alyvos joje keitimas yra numatytas pagal automobilio technines charakteristikas) keitimo darbai priskirtini automobilio eilinio aptarnavimo darbams ir šiuo atveju, nupirkus naudotą automobilį laikytina, kad alyvų pakeitimas automobilyje priskirtinas pirkėjo rūpesčiui. Teismas netenkino reikalavimo dėl 80,50 Eur išlaidų už Lambda zondo įsigijimą ir 30 Eur už jo pakeitimą, nes Lambda zondas priskirtinas prie automobilio elektros sistemos ir jis sugesti gali bet kuriuo metu, todėl pripažintina, kad tokio pobūdžio vėliau, t. y. po pardavimo paaiškėjęs gedimas neturi būti priskirtas pardavėjo atsakomybei; 300 Eur išlaidos UAB „Molller Auto keturi žiedai“, kuomet 2021-09-17 buvo atlikta „kompiuterinė diagnostika“ ir „važiuoklės, stoglangio mechanizmo defektacija“ yra arba nesusiję, arba patirtos dėl pasikartojančių diagnostikos darbų, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nepriteistinos ieškovui iš atsakovo. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 162,88 Eur išlaidų, patirtų dėl pakaitinių automobilių nuomos iš UAB „Primeleasing“ ir UAB „RideShare“ laikotarpiais, kai, ieškovo teigimu, jis negalėjo naudotis ginčo automobiliu dėl jo diagnostikos ir remonto darbų. Teismo nuomone, nėra pagrindo perkelti tokias išlaidas naudoto automobilio pardavėjui, nes nenustatyta, kad atsakovas prieš automobilio pardavimą būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, siekiant sąmoningai paslėpti žinomus ginčo automobilio trūkumus. Iš viso ieškovo reikalavimas buvo netenkintas dėl 1 058,18 Eur (334 + 29,98 + 50 + 70 + 80,50 + 30 + 300 + 162,88) sumos nuostolių atlyginimo. Nors ieškovas nurodė aplinkybę, jog faktiškai už ginčo automobilį jis atsakovui sumokėjo 600 Eur didesnę sumą, nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau reikalavimo dėl tokių nuostolių nepareiškė.
13. Dėl pardavėjo įpareigojimo pakeisti arba suremontuoti automobilio greičių dėžės mechatroniką ir turbiną, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš UAB „Molller Auto keturi žiedai“ 2022-03-01 atsakymo matyti, kad ginčo automobilio greičių dėžės veikimo trūkumai buvo nustatyti 2021-06-16. Teismas ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus sprendė, kad ieškovo nurodytas ginčo automobilio turbinos trūkumas, dėl kurio yra sumažėjusi automobilio trauka, nėra toks trūkumas, dėl kurio automobilio negalima būtų eksploatuoti. Toks ieškovo nurodytas trūkumas ieškovui turėjo paaiškėti bandomojo važiavimo metu, kuomet ieškovas dar tik svarstė, ar pirkti šį automobilį. Ginčo automobiliui 2022-05-27 atlikta privalomoji techninė apžiūra, tačiau, nors pagal jos rezultatus leidžiama automobilį naudoti viešajame eisme, techninės apžiūros teigiami rezultatai nereiškia visų esminių automobilio mechanizmų tinkamo veikimo, nes atliekant techninę apžiūrą paprastai nedaromas bandomasis važiavimas, o pvz., tuo atveju, jei prietaisų skydelyje nėra jokių perspėjimo signalų, greičių dėžės pavarų sklandus (ne)perjungimas gali būti patikrintas tik bandomojo važiavimo metu. Teismas konstatavo, kad automobilio traukos problema, esant situacijai, kai nėra pakankama traukos jėga, tačiau traukos trūkumą gali pastebėti tik reiklesnis vairuotojas ir dėl to automobiliu galima naudotis, dėl tokios problemos neturėtų būti atsakingas naudoto automobilio pardavėjas. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo ieškovui užtikrinti, kad 2015 m. gamybos ginčo automobilis bus su tokia pat galia, kokios buvo automobilio pagaminimo metu. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo pakeisti arba suremontuoti turbiną, dėl kurios trūkumų eksploatuoti automobilį viešajame eisme galima, teismas atmetė.
14. Teismas dėl greičių dėžės remonto pažymėjo, kad greičių dėžė yra vienas iš pagrindinių automobilio mechanizmų. Jos veikimo problemos ieškovui ne iš karto, bet pasireiškė per kelis mėnesius nuo automobilio įsigijimo, tai sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą suremontuoti greičių dėžę, pateikiant ieškovui remontą patvirtinančius dokumentus. Ieškovo reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą pakeisti greičių dėžę, teismas pripažino nekonkrečiu ir sunkiai įvykdomu, nes atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą galėtų pakeisti esamą greičių dėžę į kitą, naudotą, kurios eksploatavimo metu galėtų paaiškėti panašūs ar dar reikšmingesni defektai, kas vėl neatitiktų ieškovo lūkesčių. Todėl, teismas sprendė, jog teisėtas ieškovo lūkestis būtų pasiektas atsakovui suremontavus (pasitelkus tam tikslui automobilių remonto specialistus) ginčo automobilio greičių dėžę taip, kad jos eksploatavimas viešajame eisme atitiktų techninius reikalavimus. Greičių dėžės remontas yra būtinas, nes kaip nurodė autorizuoto serviso atstovas, greičių dėžės eksploatavimas su defektais gali nulemti kitų greičių dėžės elementų gedimą, kas, tikėtina, gali sudaryti sąlygas reikšmingesniems nuostoliams atsirasti. (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
15. Teismo nuomone, tenkinant reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo suremontuoti greičių dėžės mechatroniką, nėra jokio pagrindo skirti atsakovui 50 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir ieškinį atmesti visiškai. Atsakovas nurodė:
16.1. Ieškovas buvo inicijavęs šio vartojimo ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka kompetentingame subjekte – Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – Tarnyba). Komisija konstatavo, kad pateikti dokumentai ir aplinkybės patvirtina tik Automobilio dalių/agregatų gedimo, keitimo faktą, tačiau juose nėra pateiktas šių gedimų pobūdžio įvertinimas, gedimų atsiradimo priežasčių, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad nustatyti trūkumai laikytini paslėptais Automobilio defektais, kokią įtaką nustatyti trūkumai turi Automobilio naudojimui, ar jie egzistavo Automobilio įsigijimo metu ir nėra natūralus Automobilio agregatų susidėvėjimas, taip pat Automobilio būklės pagerinimo remonto darbai. Komisijos vertinimu, ginčo nagrinėjimo metu nepakanka duomenų konstatuoti, kad už Automobilio trūkumus (gedimus) yra atsakingas Pardavėjas ir jie buvo nuslėpti nuo Vartotojo Automobilio įsigijimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad serviso pasiūlymai keisti Automobilio dalis/detales naujomis nepatvirtina, kad tokie darbai yra būtini. Nustatyti Automobilio trūkumai netrukdė Vartotojui eksploatuoti Automobilio, todėl nėra pagrindo pripažinti Vartotojo keliamus reikalavimus pagrįstais.
16.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumus, taip pat netinkamai sprendė dėl įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nukrypo nuo kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
16.3. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į tai kokiu atveju naudoto daikto pardavėjui galima taikyti civilinę atsakomybę. Kaip įtvirtinta CK 6.333 straipsnio 1 dalies normoje ir kaip yra išaiškinta minėtoje kasacinio teismo 2016-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, atsakomybė už daikto trūkumą pardavėjui gali būti taikoma tik tada, kai pirkėjas įrodo, jog tas trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad Automobilio gedimai, atsiradę po Automobilio perdavimo Ieškovui, jau buvo Automobilio perdavimo metu arba atsirado dėl priežasčių, buvusių iki Automobilio perdavimo.
16.4. Teigti, kad šie gedimai buvo paslėpti ir Pardavėjas apie juos žinojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra jokio pagrindo: Vartotojo įgytas naudotas Automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo, o vėliau, dėl natūralaus susidėvėjimo, kas savaime suprantama, o ne dėl Pardavėjo kaltės, atsirado jo trūkumai. Komisija atkreipė dėmesį, kad Vartotojas įsigijo naudotą 2015 m. gamybos Automobilį. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad eksploatuojant Automobilį reikalingi jo taisymo darbai, neįrodo Pardavėjo atsakomybės už paslėptus Automobilio trūkumus ir jo atsakomybę už juos.
16.5. Ieškovas nėra pateikęs ir jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog įsigytas Automobilis jo perdavimo metu būtų turėjęs kokių nors paslėptų trūkumų.
16.6. Ieškovas šioje byloje nepareiškė prašymo skirti teismo ekspertizę, kad įrodytų, jog Automobilio gedimai, atsiradę po Automobilio perdavimo Ieškovui, jau buvo Automobilio perdavimo metu arba atsirado dėl priežasčių, buvusių iki Automobilio perdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
16.7. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Ieškovas įrodė Atsakovo civilinės atsakomybės už parduotą daiktą (naudotą automobilį) teisines sąlygas. Juolab, kad ir pats pirmosios instancijos teismas savo sprendime (sprendimo 10 puslapis) nurodė, jog „nenustatyta, kad atsakovas prieš automobilio pardavimą būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, siekiant sąmoningai paslėpti žinomus ginčo automobilio trūkumus.“
Atsiliepimas
17. Ieškovas A. I. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Ieškovas į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi jau išnaudojęs visus jam prieinamus būdus ne ginčo tvarka išspręsti kilusį ginčą dėl įsigyto nekokybiško Automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Ieškovo reikalavimą dėl Automobilio automatinės greičių dėžės mechatroniko – įpareigojo Atsakovą savo lėšomis pašalinti Automobilio greičių dėžės defektą – suremontuoti greičių dėžės mechatroniką taip, kad Automobilio eksploatavimas atitiktų techninius reikalavimus, ir pateikti Ieškovui atliktus defektų šalinimo darbus patvirtinančius dokumentus. Teismas, visų pirma, teisingai identifikavo, kad greičių dėžės defektas buvo nustatytas 2021-06-16 oficialaus AUDI automobilių gamintojo atstovo Lietuvoje – autoserviso UAB Moller Auto Keturi žiedai (Ieškovo ieškinio priedas Nr. 9). Apie paaiškėjusius ir nustatytus greičių dėžės trūkumus Ieškovas informavo Atsakovą raštu 2021-06-16 (Ieškovo ieškinio priedas Nr. 10) ir 2021-06-21 (Ieškovo ieškinio priedas Nr. 11), tačiau Atsakovas ignoravo Ieškovo pranešimą.
17.3. Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad Automobilis buvo eksploatuojamas netinkamai, nesilaikant gamintojų rekomendacijų ar saugos reikalavimų. Netinkamo Automobilio eksploatavimo ir sąsajos tarp to ir Ieškovo ieškinyje nurodytų Automobilio trūkumų nepatvirtina ir byloje esanti medžiaga dėl draudiminių įvykių.
17.4. Tai, kad Moller Auto nustatytas nebūdingas, labai tamsus greičių dėžės alyvos atspalvis ir degėsių kvapas, ir nustatyta, kad greičių dėžės mechatroniko defektas gali būti susijęs su nebūdingais greičių dėžės alyvos pokyčiais, reiškia, kad Atsakovas, prieš parduodamas Automobilį Ieškovui ir nepatikrinęs nei greičių dėžės, nei jos alyvos būklės, negali kategoriškai teigti, kad Automobilis dar pardavimo metu neturėjo greičių dėžės mechatroniko defekto. Greičių dėžės alyvos pokyčiai (stiprus patamsėjimas ir degėsių kvapas) negalėjo atsirasti kaip trumpalaikio Automobilio eksploatavimo pasekmė, todėl yra labiau tikėtina, kad minėti alyvos požymiai atsirado kaip ilgalaikio eksploatavimo pasekmė, kuri buvo dar Automobilio pardavimo Ieškovui metu. Automobilio greičių dėžės būklė, kuomet po Automobilio įsigijimo nepraėjus nė keliems mėnesiams nustatomos greičių dėžės alyvos anomalijos (nebūdinga labai tamsi spalva ir degėsių kvapas), kurias autorizuotas servisas sieja su greičių dėžės defekto priežastimi, negali būti laikoma normalia ar pasižyminti įprastu ir natūraliu nusidėvėjimu, kaip teigia Atsakovas.
17.5. Atsakovas (apeliantas) nepagrįstai kaip gerą ir tinkamą Automobilio būklę įrodančiu faktu remiasi galiojančios Automobilio techninės apžiūros rezultatais. Transporto priemonių techninės apžiūros reikalavimus ir atlikimo tvarką reglamentuoja Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 (aktuali redakcija nuo 2021-02-01) (toliau – Techninės priežiūros reikalavimai).
17.6. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Automobilio defektai buvo nulemti išimtinai po Automobilio įsigijimo buvusių aplinkybių. To byloje esančia medžiaga neįrodė ir Atsakovas. Tačiau byloje nėra jokio ginčo, kad automatinės greičių dėžės defektas, NOX daviklių, aušinimo sistemos ir purkštukų, turbinos defektai išaiškėjo tik po Automobilio įsigijimo.
Atsiliepimas
17.7. Ieškovas taip pat prašo priimti ir prijungti prie civilinės bylos medžiagos UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ 2023-02-06 pažymą, kuri išduota po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir kurios pateikimas su atsiliepimu į apeliacinį skundą neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo.
Šalies argumentai
18. Ieškovas A. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas nurodė:
18.1. Teismas nepagrįstai netenkino Ieškovo reikalavimo įpareigoti Atsakovą savo lėšomis pakeisti arba suremontuoti Automobilio turbiną ir pateikti Ieškovui šiuos darbus patvirtinančius dokumentus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Automobilio turbinos trūkumas Ieškovui turėjo paaiškėti dar bandomojo važiavimo metu, kuomet Ieškovas dar tik svarstė ar pirkti Automobilį. Teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju Automobilio turbinos defektas nulėmė Automobilio traukos sumažėjimą, tačiau, nurodydamas, kad dar Automobilio pirkimo metu, atliekant bandomąjį važiavimą Ieškovas neva turėjo nustatyti traukos trūkumą (sumažėjusią trauką), visiškai neatsižvelgė į tokio trūkumo specifiką, lyginant su kitais galimais pasitaikyti perkamo Automobilio trūkumais. Traukos sumažėjimas ar traukos (galios) dydis realiu laiku nėra atvaizduojamas Automobilio prietaisų skydelyje, ir iš turbinos kaip detalės (dalies) nėra vizualiai matomas ar nustatomas. Be to, tam, kad būtų objektyviai palyginta, kokia galia (trauka) yra įprasta (t. y. ne sumažėjusi), būtina atlikti bandomąjį važiavimą - tiek su tokiu pačiu automobiliu be turbinos defekto, tiek ir Automobiliu, kuris turi turbinos defektą (sumažėjusi galia / trauka). Todėl Ieškovas atlikęs bandomąjį važiavimą ir nepastebėjęs (nepajautęs) akivaizdžių trūkumų - neįprastai sumažėjusios traukos, nebūdamas automobilių entuziastu ar profesionalu ir tokio modelio Automobilį pirkdamas pirmą kartą, neturėjo jokios realios galimybės vien iš pojūčio palyginti Automobilio trauką (jo sumažėjimą) su tokio paties automobilio modeliu, kuris neturi turbinos defekto.
18.2. Teismas neatsižvelgė ir į byloje nustatytas aplinkybes, kad tikslus turbinos trūkumas (jo pobūdis) ir jo priežastis Ieškovui paaiškėjo tik 2021-06-07 nuvykus į specializuotą autoservisą UAB „Galingas“, kur ir buvo nustatyti turbinos defektai (galios sumažėjimas). Tą patį defektą 2021-08-25 nustatė bei patvirtino oficialus AUDI atstovas, specializuotas autoservisas UAB Moller Auto Keturi žiedai, kuris po atliktos diagnostikos nustatė, kad reikia keisti 4 cilindro tarpinę po purkštuku, turbina nepasiekia savo reikiamų reikšmių.
18.3. Nei Automobilio pardavimo skelbime, nei pirkimo - pardavimo sutartyje, Automobilio techninės apžiūros ar kitoje dokumentacijoje nebuvo pažymėta jokių Automobilio trūkumų. Atsakovas, būdamas verslininku, bylos nagrinėjimo metu taip pat neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Ieškovas žinojo arba galėjo žinoti apie Automobilio turbinos defektus, taip pat nepateikta jokių duomenų, iš kurių galėtų būti sprendžiama, kad Atsakovas buvo informavęs Ieškovą apie tokią turbinos būklę, dėl kurios jos techniniai parametrai sumažėjo daugiau kaip 1/5 (penktadaliu). Taigi Atsakovas, neatskleidęs Ieškovui šio Automobilio trūkumo, pateikė klaidingą Automobilio kokybės ir būklės patvirtinimą, kuriuo vadovavosi Ieškovas pirkdamas Automobilį.
18.4. Teismas nepagrįstai iš esmės rėmėsi tik Atsakovo paaiškinimais ir todėl neteisingai nustatė, kad Ieškovas pripažino norėjęs padidinti Automobilio galią ir neva būtent dėl to kreipėsi į specializuotą autoservisą UAB „Galingas“. Tiesa, kad Ieškovas į UAB „Galingas“ kreipėsi pagal Atsakovo rekomendaciją, bet kreipimosi tikslas buvo ne turbinos galios padidinimas (lyginant su turbinos gamintojo nustatyta galia), o Automobilio turbinos diagnostika. Ieškovas kreipėsi būtent į UAB „Galingas“ dėl Atsakovo rekomendacijos, susijusios su mažesne turbinos diagnostikos paslaugų kaina.
18.5. Pirmosios instancijos teismas iš Ieškovo reikalautų atlyginti 3655,10 EUR nuostolių, patirtų dėl Atsakovo parduoto Ieškovui nekokybiško Automobilio, dalies jo trūkumų šalinimo Ieškovo lėšomis, priteisė tik dalį sumos – 2596,92 EUR. Ieškovas nesutinka su jo patirtų nuostolių sumažinimu. Iš bylos medžiagos apie draudiminius įvykius, kuriuose dalyvavo Automobilis, matyti, kad Ieškovas iš Atsakovo reikalauja priteisti tas išlaidas (nuostolius), kurie buvo patirti išimtinai dėl Automobilio trūkumų, su jų nustatymu ir būtinų apžiūros, diagnostikos, remonto ir priežiūros paslaugomis, taip pat išlaidas (nuostolius), Ieškovo patirtas dėl to, kad Ieškovas turėjo savo lėšomis organizuoti Automobilio remonto darbus, dėl šių priežasčių kurį laiką Automobiliu buvo priverstas nesinaudoti ir turėjo savo lėšomis nuomoti kitas transporto priemones, patirdamas su tuo susijusių papildomų laiko ir finansinių sąnaudų.
18.6. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti iš Atsakovo 162,88 EUR Ieškovo patirtų išlaidų dėl pakaitinių automobilių nuomos iš UAB „Primeleasing“ ir UAB „RideShare“.
Atsiliepimas
19. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas iš esmės laikėsi ankstesnės pozicijos, nurodytos savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme
21. Ieškovas teikdamas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą 2023 m. vasario 12 d. prie atsiliepimo pateikė prašymą priimti ir prijungti prie civilinės bylos medžiagos UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ 2023-02-06 pažymą, kuri išduota po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir kurios pateikimas su atsiliepimu į apeliacinį skundą, jo manymu neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo.
22. Nurodytoje pažymoje nurodoma, jog „Šiuo raštu UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ pažymi, kad automobiliui Audi A6, kurio kėb. Nr.: (duomenys neskelbtini), AUDI AG gamyklos, nėra nustatyto pavarų dėžės alyvos keitimo intervalo.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
26. Priėmęs naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus tiria ir vertina pagal pirmosios instancijos teisme taikomas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles kartu su įrodymais, ištirtais ir įvertintais pirmosios instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju, kolegija atsisako priimti naują įrodymą, nes nurodyta pažyma galėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Antra, ieškovas nenurodo priežasčių, kodėl jis neteikė, arba neprašė teismo išreikalauti nurodytos pažymos, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, ir trečia, ieškovas nepaaiškina, prašomo įrodymo priežastinio ryšio su įrodinėtomis bylos aplinkybėmis, ką prašomas įrodymas patvirtina arba paneigia.
Dėl bylos esmės
28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas akcentavo ieškovo lūkestį, kad automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį be jokių papildomų sąnaudų, juolab kad atsakovas nenurodė jokių trūkumų. Teismas konstatavo, kad automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, ieškovas iš dalies įrodė, kad automobilis netinkamos kokybės, neatitinka įprastų kokybės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčo Automobilio akivaizdžių arba paslėptų defektų. Tačiau teismas vis dėlto sprendė, jog atsakovas (pardavėjas) turi suremontuoti automobilio greičių dėžės defektus.
29. Ieškovas prašė nemokamai pašalinti nupirkto naudoto automobilio trūkumus (pataisyti daiktą), t. y., pakeisti arba suremontuoti automobilio greičių dėžės mechatroniką bei pakeisti arba suremontuoti automobilio turbiną. Ieškovas taip pat prašo atlyginti kitus patirtus nuostolius, remontuojant automobilį po jo įsigijimo. Su ieškovo reikalavimais atsakovas nesutiko, nes jo manymu ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam pardavė automobilį su paslėptais defektais ir/ arba jog automobilis netinkamas naudoti pagal savo paskirtį.
30. Byloje nustatyta, kad ieškovas (vartotojas) Automobilį įsigijo 2021-04-16. Dėl dalies atsiradusių Automobilio trūkumų į atsakovą (pardavėją) ieškovas kreipėsi 2021-06-16, 2021-07-05, 2021-07-06, 2021-07-21, o vėliau, atsirandant kitiems Automobilio trūkumams – 2021-10-06 su pretenzija, t. y. Automobilio trūkumai nustatyti nepraėjus 6 mėn. terminui. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad buvo registruoti du Automobilio įvykiai: 2021-04-22 ir 2021-07-06. Pirmo įvykio atveju Automobilis įvažiavo į duobę ir pažeidė bamperį, kairės pusės ratlankį ir padangą. Pakaitinis automobilis buvo suteiktas 2021-04-29 – 2021-04-30. Antro įvykio metu Automobilis taip pat įvažiavo į duobę ir pažeidė padangas, dugną, vairo kolonėlę, pakaitinis automobilis buvo suteiktas 2021-07-08 – 2021-07-30.
31. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2022-03-16 nutarimu Nr. 10E-524 netenkino ieškovo skundo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas sumažinti automobilio kainą 18 915,99 Eur ir atlyginti 4 646,24 Eur remonto išlaidas, iš viso 23 562,23 Eur.
32. Ieškovas 2022-08-31 į bylą pateikė 2022-05-27 išduotą Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kuri patvirtina, kad pasibaigus anksčiau galiojusiai Vokietijoje išduotai privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitai, Ieškovas 2022-05-27 Lietuvoje atliko privalomąją ginčo Automobilio techninę apžiūrą, po to buvo gauta kompetentingos institucijos išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.
33. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išaiškino ieškovui teisę skirti ekspertizę, tačiau ieškovas atsisakė šios teisės. Kadangi šalys neprašė skirti ekspertizės šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi esamais byloje įrodymais. Vienas iš esminių įrodymų šioje byloje buvo UAB „Molller Auto keturi žiedai“ 2022-03-01 atsakymas.
34. CK6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).
35. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
36. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
37. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
38. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
39. Ieškovas nurodė tokius paaiškėjusius automobilio diagnostikos ir defektų šalinimo darbų ir tam reikalingų detalių įsigijimo išlaidas – naujų NOX daviklių įsigijimo, aušinimo sistemos nuotekų šalinimo darbų, turbinos veikimo diagnostikos, greičių dėžės veikimo diagnostikos ir adaptavimo darbų, antifrizo nuotekų šalinimo darbų, greičių dėžės alyvos pakeitimo, variklio parametrų patikros ir išvadų, variklio defektuoto purkštuko patikros, purkštukų pririšimo darbų, Lamda zondo įsigijimo, UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ atliktų diagnostikos darbų, keistinų purkštukų komplekto įsigijimo išlaidas, taip pat išlaidas už kitų automobilių nuomos paslaugas negalint naudotis ginčo automobiliu.
40. Visų pirma, ieškovas įrodinėdamas šiuos defektus nepateikė jokių įrodymų, kad jie buvo Automobilio perdavimo Ieškovui metu. Antra, Ieškovo nurodomų defektų pobūdis aiškiai turėjo būtį matomas, ar juntamas, jeigu jie būtų buvę Automobilio perdavimo Ieškovui metu. Ieškovas, apžiūrėdamas ir išbandydamas automobilį, arba važiuodamas su Atsakovu nemažą atstumą iš Vilniaus į VĮ „Regitra“ Ukmergės padalinį ir atgal, tikrai būtų pastebėjęs ir pajutęs, kad, pavyzdžiui, iš aušinimo sistemos yra aušinimo skysčio nuotėkis, ar greičių dėžė veikia kažkaip ne taip, kaip turėtų (pavyzdžiui, Automobilis trūkčioja, pavaros persijunginėja nesklandžiai, yra kokių nors pašalinių garsų pavarų dėžėje ir pan.), ar purkštukai veikia netinkamai, ar iš jų yra degalų nuotėkis ir t.t. Taigi, jeigu ginčo Automobilis jo perdavimo Ieškovui metu iš tiesų būtų turėjęs trūkumų, jų pasireiškimą Ieškovas iš karto būtų pastebėjęs ir pajutęs. Vienintelis dalykas, kuris įvyko Ieškovui ir Atsakovui grįžtant Automobiliu į Vilnių iš VĮ „Regitra“ Ukmergės padalinio, buvo tai, kad Automobilio prietaisų skydelyje užsidegė įspėjimas, susijęs su NOX davikliu. Tačiau tokio įspėjimo Automobilyje atsiradimas niekaip nėra nulemtas kokių nors Automobilio paslėptų defektų, nes jis yra eksploatacinis (atsirandantis natūraliai automobilio eksploatavimo eigoje). Todėl Ieškovas ir Atsakovas tarpusavyje susitarė, jog Ieškovas įsigys šį daviklį, o Atsakovo pažįstamas automobilių meistras atliks jo pakeitimo darbus. Tai ir buvo padaryta: Ieškovas įsigijo daviklį, o meistras jį pakeitė.
41. Ieškovo teigimu, atsakovas (pardavėjas) atliko daviklio ir aušinimo sistemos keitimo/remonto darbus, tačiau jie buvo atlikti nekokybiškai, dėl to šiuos darbus atliko kiti servisai, tačiau ieškovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė – nei minimų daviklių įsigijimą patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų, kokius konkrečius darbus atliko, kokie gedimai buvo nustatyti ir dėl kokių priežasčių buvo reikalingi remonto/diagnostikos darbai, t. y. už kokius darbus ir dėl kokių priežasčių buvo sumokėta tokiems servisams, kaip UAB „Melga“, UAB „Galingas“, UAB „Martonas“ ir dėl dalies kitų prašyme minimų išlaidų. Vien remonto darbų ar apmokėjimo kvitų pateikimas neįrodo, kokiu tikslu buvo atlikti remonto darbai – ar tai buvo nustatytas paslėptas trūkumas, ar Automobilio paruošimo, pagerinimo darbai, kuriuos, siekiant eksploatuoti Automobilį, užsako pirkėjai.
42. Atsakovo atstovas su 2022-09-23 prašymu pateikė UAB „Molller Auto keturi žiedai“ 2022-09-22 raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Jame į atsakovo atstovo klausimus : „Kokių reikšmių nepasiekia turbina, kaip tai pasireiškia ir kokią įtaką ši priežastis turi automobilio naudojimui? Ar turbinos keitimas susijęs su paslėptais defektais, ar tai einamieji remonto darbai, atsiradę dėl dalių dėvėjimosi, kaip automobilio eksploatacijos pasekmė?“ nurodyta, kad 2021-08-25 buvo nustatytas automobilio turbinos defektas – per mažas skirtumas tarp oro masės kiekio tarp uždaryto ir atidaryto turbinos valdymo vožtuvo. Automobilį su tokiu defektu eksploatuoti galima, tačiau esant tokias oro masės skirtumui automobilis negali išvystyti maksimalios pagal gamintoją nustatytos traukos. Tokio pobūdžio defektas atsiranda dėl natūralaus dalių dėvėjimosi kaip automobilio eksploatacijos pasekmė ir nėra laikytinas paslėptu defektu. Į klausimus: „Kodėl reikia keisti greičių dėžės hidraulinį bloką (mechatroniką), kaip ši priežastis pasireiškia ir kokią įtaką ji turi automobilio naudojimui? Ar greičių dėžės hidraulinio bloko (mechatroniko) keitimas yra susijęs su kokiais nors paslėptais defektais, ar tai yra einamieji remonto darbai, atsiradę dėl dalių dėvėjimosi, kaip automobilio eksploatacijos pasekmė?“ nurodyta, jog patikros dieną užfiksuota automobilio rida – 189 701 km. Esant hidraulinio bloko (mechatroniko) defektui pavaros gali persijunginėti nekomfortiškai, su smūgiais. Eksploatavimas automobilio su pavarų dėžės hidraulinio bloko defektu gali įtakoti kitų pavarų dėžės mechanizmų/dalių gedimą. Tokio pobūdžio defektas atsiranda dėl natūralaus dalių dėvėjimosi, kaip automobilio eksploatacijos pasekmė ir nėra laikytinas paslėptu defektu.“
43. Taigi, remiantis UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, kuris yra automobilių Audi gamintojo oficialus atstovas Lietuvoje, atsakymu dėl ginčo automobilio turbinos ir dėl greičių dėžės hidraulinio bloko (mechatroniko), galima konstatuoti, jog tokio pobūdžio defektai, kuriuos įrodinėjo ieškovas atsiranda automobilyje dėl natūralaus dalių dėvėjimosi kaip automobilio eksploatacijos pasekmė ir nėra laikytinas paslėptu defektu. Kitų, šias išvadas paneigiančių įrodymų byloje nėra.
44. Nagrinėjamu atveju Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
45. Kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Nagrinėjamu atveju Automobilio techninė apžiūra galiojo, Automobilis buvo užregistruotas Lietuvoje, Ieškovas Automobiliu naudojosi – šias aplinkybes patvirtina Automobiliu naudojimosi laikotarpis ir jo rida – Automobilio rida jo įsigijimo metu sudarė 183 970 km, pagal UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ pateiktą informaciją, 2021-06-16 nustatyta Automobilio rida, kai Vartotojas jau buvo Automobilio savininku, sudarė 186 996 km, o 2021-12-10 – 191 903 km, t. y. nuo Automobilio įsigijimo iki paskutiniojo remonto UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ buvo nuvažiuota 7 933 km. Atsižvelgiant į tai, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Automobilis savo tiesioginę paskirtį atliko. Vertinant laikotarpį ir pravažiavimo atstumą, konstatuotina, kad nurodytas laikotarpis nėra tas laiko tarpas, kad būtų galima konstatuoti faktą, jog Automobilis sugedo iš karto/staiga po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kaip nustatyta iš ginčo šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, Automobiliu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, t. y. Automobilis užsivedė ir važiavo, Automobilio techninė apžiūra galiojo, Vartotojas pripažino, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu Automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teigti, kad ieškovo nurodomi gedimai buvo paslėpti ir atsakovas (pardavėjas) apie juos žinojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra jokio pagrindo: ieškovo (vartotojo) įgytas naudotas Automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo.
46. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui naudojant įgytą Automobilį buvo registruoti du Automobilio eismo įvykiai: 2021-04-22 ir 2021-07-06. Pirmo įvykio atveju Automobilis įvažiavo į duobę ir pažeidė bamperį, kairės pusės ratlankį ir padangą. Antro įvykio metu Automobilis taip pat įvažiavo į duobę ir pažeidė padangas, dugną, vairo kolonėlę. Šie eismo įvykiai taip pat galėjo neigiamai paveikti viso Automobilio būklę bei tam tikras jo technines savybes.
47. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad po Automobilio įsigijimo ir pakankamai ilgos eksploatacijos bei eismo įvykių išaiškėję Automobilio defektai yra atsiradę dėl natūralaus susidėvėjimo, bet ne dėl atsakovo (pardavėjo) kaltės, todėl atsakovas nėra už juos atsakingas. Dėl išvardintų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi.
Dėl bylos baigties
48. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nusprendė patenkinti Ieškovo ieškinio reikalavimą dėl Atsakovo įpareigojimo savo lėšomis suremontuoti Automobilio greičių dėžės mechatroniką. Dėl išvardintų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y.: skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas pakeičiamas – panaikinama sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą A. P. savo lėšomis pašalinti ieškovui A. I. priklausančio automobilio Audi A6 C7, pagaminto 2015 m., greičių dėžės defektą – suremontuoti automobilio Audi A6 C7 greičių dėžės mechatroniką taip, kad automobilio eksploatavimas atitiktų techninius reikalavimus bei pateikti ieškovui A. I. atliktus defektų šalinimo darbus patvirtinančius dokumentus, taip pat panaikinama sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai priteisti ieškovui A. I. iš atsakovo A. P. 2 596,92 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas, ir vietoje šios panaikintos sprendimo dalies priimamas naujas sprendimas – minėti ieškinio reikalavimai atmetami; kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
49. Kadangi visi ieškinio reikalavimai buvo atmesti, atitinkamai perskaičiuojamos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). T. y., atmetamas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui iš ieškovo priteisiama 98 Eur bylinėjimosi išlaidų už bylos dokumentų vertimą į lietuvių kalbą bei 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
50. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 164 Eur dydžio žyminį mokestį, o už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 726 Eur. Šias išlaidas apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl iš ieškovo priteisia atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo A. I. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo A. P. apeliacinį skundą patenkinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti visiškai.
Priteisti iš ieškovo A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme – 98 Eur už bylos dokumentų vertimą į lietuvių kalbą bei 1452 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 164 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur už advokato teisinę pagalbą.