- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-03
- Bylos Nr.
- e2-3-1118/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01083-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė (pirm.)
- Ieškovas
- G. E. T.
- Atsakovas
- T. T.
- Trečiasis asmuo
- J. M., M. Č., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, PlusPlus Capital AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. K., UAB „Gelvora“, UAB „Gotas“, MB Tarpininkavimo paslaugos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Virginija Vainorienė, Marius Vytautas Lileikis
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
dalyvaujant ieškovei G. E. T., jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovui T. T., trečiajam asmeniui J. M., trečiojo asmens M. Č. atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. E. T. patikslintą ieškinį atsakovui T. T. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto ir kreditorių įsipareigojimų padalijimo, bei atsakovo T. T. priešieškinį ieškovei G. E. T. dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys J. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, PlusPlus Capital AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. K., M. Č., UAB „Gelvora“, UAB „Gotas“, MB Tarpininkavimo paslaugos, antstoliai Mindaugas Dapkus, Arminas Naujokaitis, Daiva Prunskienė, Asta Stanišauskaitė ir Irmantas Gaidelis, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė G. E. T. 2020 m. gruodžio 22 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti santuokos, sudarytos 2016 m. birželio 21 d. Salako Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčioje, ir įregistruotos Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovės G. E. T. ir atsakovo T. T., apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „T.“; 3) nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 4) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo T. T. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo T. T. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. E. T.; 7) nustatyti atsakovo T. T. bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką; 8) nustatyti atsakovo T. T. bendravimo su nepilnamete dukra V. T. tvarką; 9) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą bei finansinius įsipareigojimus: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini); kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei tenkančio nekilnojamojo turto priteisti iš ieškovės 19 000 Eur kreditorei J. M., asmeninės 19 000 Eur atsakovo skolos (kurios paskirtis minėto turto įsigijimui) padengimui, skolos sumą sumokant ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.; ieškovės ir atsakovo solidariąją 3100,00 Eur skolą kreditorei J. M. nemodifikuoti, tačiau priteisti iš ieškovės sumokėti kreditorei J. M. 1550,00 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir priteisti iš atsakovo kreditorei J. M. 1550,00 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d; pripažinti asmenine atsakovo skola ir priteisti kreditorei J. M. iš atsakovo 2100 GBP (2338,66 Eur) skolos sumą, ją sumokant ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.; pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis ir jas priteisti sumokėti atsakovui šiems kreditoriams – UAB „Gotas“ neišieškota suma 1765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Irmantas Gaidelis; UAB „Pro Invest group“, neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanisauskienė; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VSDFV Utenos skyrius, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; PlusPlus Capital AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 230,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; UAB „Gelvora“, neišieškota suma 943,88 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė; visas kitas atsakovo turimas skolas pripažinti jo asmeninėmis skolomis ir priteisti vykdyti atsakovui asmeniškai.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. ieškovė su atsakovu sudarė santuoką Salako Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčioje, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė nepilnametės dukros E. G. ir V. T.. Ieškovė, atsakovas ir ieškovės mama J. M. 2018 m. gegužės mėnesį įsigijo sodo namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Šis sodo namas buvo apleistas, jame nebuvo šildymo, vandens bei kanalizacijos. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakovu net pradiniam įnašui bankui neturėjo sukaupę finansinių lėšų, tad joks bankas nebūtų jiems suteikęs kredito gyvenamojo būsto įsigijimui, todėl ieškovės mama nusprendė pagelbėti šioje situacijoje. Tarp sutuoktinių kilo konfliktas dėl būtinumo skubiai remontuoti įsigytą namą, nes jame gyvenimo sąlygos buvo netinkamos. Ieškovei stigo patogumų gyventi įsigytame sodo name, nes tuo metu šeimoje augo mažametė dukra E.. Jos priežiūrai ir auginimui buvo būtinas šiltas vanduo, tvarkingas kambarys bei kiti patogumai. Galiausiai ieškovė neturėjo kam palikti net rumpam laikui nepilnametės dukters, kad galėtų nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto. Atsakovas netinkamai rūpinosi šeima, buvo dienų, kai namuose stigo maisto produktų. 2019 m. rudenį sodo name ieškovė nebegalėjo gyventi su nepilnamete dukra, nes buvo šalta, neveikė vandens siurblys, todėl nebuvo vandens. Kad užtikrinti nepilnametės dukters saugumą bei sumažinti nerimą, kurį kėlė namuose tvyranti įtampa, ieškovė išsikėlė iš bendro šeimos būsto gyventi pas savo senelius į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kurį laiką ieškovė su nepilnamete gyveno pas senelius, tuo metu ji laukėsi ir antro vaiko. Ieškovei buvo sunku vienai auginti nepilnametę dukrą, lauktis antro vaiko, be sutuoktinio pagalbos, todėl tikslinant ieškinį nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovei nepakakus lėšų pragyventi pas senelius, nes atsakovas jai asmeniškai neskyrė pinigų pragyvenimui, dirbti ieškovė tuo metu neturėjo galimybės dėl antro vaiko laukimosi, todėl ieškovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos mama. Šiuo metu ieškovė gyvena dviejų kambarių bute, nuomojamo būsto kaina 1100 svarų, su dviem nepilnamečiais E. G. ir V. T.. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos saugios ir geros gyvenimo sąlygos. Ji tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina nepilnamečius vaikus, deda visas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais žmonėmis, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais. Iki 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovas lankė dukras, gražiai bendravo su jomis, skyrė savo laisvą laiką bendravimui su dukromis bei jų auklėjimui. Tačiau vėliau jo elgesys bendravime su nepilnamečiais vaikais pasikeitė. Jis pradėjo nebeskirti savo dėmesio V., tačiau tikisi, kad po santuokos nutraukimo įsivyraus ramybė ir atsakovas atsakingai vykdys savo tėvo pareigas bei maksimaliai bendraus su abiem dukterimis, todėl prašo nustatyti maksimalią bendravimo tvarką su jomis, kuri nurodyta atsižvelgiant į vaikų poreikius ir jų dienotvarkę. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas slepia savo gyvenamosios vietos adresą, tad ieškovė neturi net preliminarios informacijos apie atsakovo gyvenimo sąlygas. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė, kad neturi duomenų, kiek pajamų per mėnesį gauna atsakovas tačiau įvertinus visus duomenis sprendžia, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra geresnė. Pažymėjo, kad patikslinto ieškinio padavimo metu atsakovas teikė 400 Eur dydžio sumą per mėnesį abiejų dukrų išlaikymui. Ieškovė suskaičiavo, kiek lėšų reikia, kad išlaikyti nepilnametę dukrų E. G.. Per mėnesį šios dukros išlaikymui išleidžiama - maistui 100 Eur, higienai 70 Eur, vaistai ir vitaminai 30 Eur, žaislai 30 Eur, rūbai 200 Eur, būsto išlaikymo išlaidos apie 20 Eur, buities prekės 50 Eur. Bendra išlaikymui reikalinga suma sudaro 500 Eur per mėnesį. Lygiai tokia pat suma yra reikalinga ir dukros V. išlaikymui. Nurodė, kad ji kiekvieną mėnesį gauna 1261 svarų valstybės paramą iš (duomenys neskelbtini), kuri yra skirta ieškovei, kaip vienišai motinai auginančiai du nepilnamečius vaikus. 2020 m. spalio 31 d. baigėsi ieškovės motinystės atostogos, tad ji gauna per mėnesį tik paramą už būstą 1261,47 svarų sumoje bei 8682,880 svarų už dukrą E. bei 58,0 svarus už dukrą V.. svarų už nepilnamečius vaikus. Tačiau šių pinigų ieškovei nepakanka, kad patenkinti savo būtinuosius poreikius bei išlaikyti nepilnamečius vaikus. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes augina vaikus. Ieškovę finansiškai nuolat remia jos motina, t. y, nepilnamečių vaikų senelė, nes priešingu atveju ieškovė neturėtų iš ko gyventi. Kadangi ieškovė šiuo metu nedirba, prašo teismo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, mokant išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo dukterų išlaikymui po 400,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Santuokos metu ieškovė, atsakovas ir ieškovės motina J. M. nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, sodo namelį, garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - sodo namas su žemės sklypu), t. y. ieškovei ir atsakovui priklauso ½ dalis šio turto, kita ½ dalis turto priklauso J. M.. Už įsigytą nekilnojamąjį turtą visą sumą, t. y. 38 000 Eur, sumokėjo J. M., todėl jai ieškovė ir atsakovas yra skolingi 19000,00 Eur sumą. Pažymėjo, kad J. M. nurodytą sumą sumokėjo tokiu būdu: 2018 m. gegužės 19 d. pervesdama į atsakovo sąskaitą 4 522,12 GBP. Šie pinigai buvo skirti sumokėti avansą už įsigyjamą namą pardavėjai G. L.; 2018 m. birželio 6 d. pervesdama likusią 35 000 Eur sumą už įsigyjamą namą pardavėjai G. L.. Po to, kai ieškovė su atsakovu įsigijo minėtą turtą, J. M. pervedė atsakovui lėšas įsigyto turto remonto darbams atlikti, t. y. 2018 m. liepos 18 d. pervedė 1500,00 Eur, 2018 m. lapkričio 24 d. pervedė 600,00 Eur ir 2018 m. gruodžio 22 d. pervedė 1000,00 Eur. Todėl ieškovė su atsakovu J. M. yra skolingi ir 3100,00 Eur sumą. Be šių sumų, J. M. atsakovui asmeniškai paskolino 2100 GBP (2338,66 Eur). Ieškovė santuokos nutraukimo dienai skolų neturi. Kiek ieškovei žinoma, atsakovas turi įvairių skolų, dalis jų yra išieškoma per antstolius, todėl šios skolos yra jo asmeninės. Pažymėjo. Kad ieškovė kito nekilnojamojo turto, išskyrus santuokos metu įgytą sodo namelį, neturi, todėl tai yra vienintelis šeimos būstas ir jis ieškovei yra reikalingas, kadangi ateityje planuoja grįžti gyventi į Lietuvą su nepilnametėmis dukterimis.
Atsiliepimas
2021 m. sausio 13 d. teismui pateiktu atsiliepimu atsakovas T. T. prašė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl: 1) santuokos apskaitos įrašo, sudaryto 2016 m. birželio 21 d. Salako Švenčiausiosios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje bei apskaityto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkinti; 2) nepilnametės dukters E. G. gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, dėl nepilnametės dukters V. T. gyvenamosios vietos nustatymo atmesti; 3) dėl bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos nustatymo atmesti; 4) dėl išlaikymo nepilnametės dukterims priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur atmesti; 5) dėl santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto padalijimo atmesti; 6) dėl atsakovo įsipareigojimų kreditoriams pripažinimo asmeniniais atsakovo įsipareigojimais atmesti; 7) dėl pavardžių po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo tenkinti; 8) pašalinti iš civilinės bylos kreditorių UAB „Pro invest Group“, kaip šalį nebeturinčią teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi; 9) priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat 2021 m. sausio 13 d. atsakovas T. T. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnametės V. T. tėvas; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame V. T. gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kad T. T. yra V. T. tėvas; 3) pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame V. T. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. pavardę, suteikiant jai ieškovės iki santuokos turėtą G. pavardę; 4) nustatyti nepilnametės dukters E. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo T. T. išlaikymą nepilnametei dukrai E. G. po 200,00 Eur periodinėmis mėnesio išmokomis iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra E. G. bendravimo tvarką: 6.1) atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, dukrą paimant iš dukros gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 vai. ir grąžinant ją įjos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 19.00 vai. Atsakovui neturint galimybių pasiimti dukrą numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę apie tai informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją SMS žinute arba elektroniniu paštu; 6.2) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra du kartus per savaitę - antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.00 valandos iki 21.00 valandos, dukrą paimant iš dukros gyvenamosios vietos, po susitikimo grąžinant ją į dukros gyvenamąją vietą. Atsakovui neturint galimybių pasiimti dukros numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją SMS žinute arba kitomis ryšio priemonėmis; 6.3) atsakovas turi teisę kiekvienais metais praleisti su dukra Tėvo dieną bei atsakovo gimtadienį, nepriklausomai nuo to, ar pagal bendrą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką yra atsakovo bendravimo su dukra laikas; 6.4) ieškovė turi teisę kiekvienais metais praleisti su vaikais Motinos dieną bei ieškovės gimtadienį, nepriklausomai nuo to, ar pagal bendrą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką yra atsakovo bendravimo su dukra laikas; 6.5) atsakovas su ieškove nepilnametės dukros gimtadienį praleidžia rotacijos principu: jeigu vienais metais dukra gimtadienį praleidžia su ieškove, kitais kalendoriniais metais - su atsakovu (t.y. 2020 m. birželio 11 d. E. G. gimtadienį praleido su ieškove ir atsakovu; 2021 m. birželio 11 d. E. G. gimtadienį praleis su ieškove, o 2022 m. birželio 11 d. E. G. praleis gimtadienį su atsakovu). Ieškovei praleidus laiką su nepilnamete dukra jos gimtadienio dieną, atsakovas turi teisę nepilnametės dukros gimtadienį švęsti artimiausią savaitgalį po gimtadienio, neatsižvelgiant į bendrąją bendravimo su nepilnamete dukra tvarką savaitgalio metu; 6.6) neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) dukra laiką praleidžia su atsakovu, Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) dukra laiką praleidžia su ieškove, gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 dieną - su atsakovu, Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) su ieškove; antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su atsakovu. Atsakovas bendrauja su dukra nuo pirmosios šventės dienos 10.00 valandos iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 20.00 valandos; 6.7) poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) dukra laiką praleidžia su ieškove, Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) dukra laiką praleidžia su atsakovu, gruodžio 31 d. ir sekančių metų sausio 1 dieną - su ieškove, Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) su atsakovu; antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su ieškove. Tėvas bendrauja su dukra nuo pirmosios šventės dienos 10.00 valandos iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 20.00 valandos; 6.8) tėvų atostogų metu, iki dukra pradės lankyti mokyklą, atsakovas turi teisę pasiimti dukrą ir su ja atostogauti keturias savaites per metus nepertraukiamai arba po 1-2 savaites laiko pasirinktinai, atsižvelgiant į tėvo užimtumą darbe. Apie numatomas atostogas su dukra atsakovas praneša ieškovei ne vėliau, kaip prieš vieną savaitę. Jeigu atsakovo ir ieškovės atostogos su dukra sutampa, pirmumą atostogauti su dukra turi tas iš tėvų, kuris pirmas informuoja apie suplanuotas atostogas; 6.9) dukrai pradėjus lankyti mokyklą atsakovas turi teisę atostogauti su dukra pusę jos visų mokyklinių (pavasario, vasaros, rudens, žiemos) atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas su dukra tėvas praneša ieškovei ne vėliau, kaip prieš vieną savaitę. Jeigu atsakovo ir ieškovės atostogos su dukra sutampa, pirmumą atostogauti su dukra turi tas iš tėvų, kuris pirmas informuoja apie suplanuotas atostogas; 6.10) atsakovui vykstant su dukra atostogauti, ieškovė perduoda atsakovui dukros asmens dokumentą - pasą/asmens tapatybės kortelę; 6.11) ieškovė be atsakovo sutikimo negali dukros išvežti nuolatiniam gyvenimui į kitą užsienio valstybę arba laikinai gyventi į kitą užsienio valstybę nepertraukiamam ir ilgesniam nei vieno mėnesių laikotarpiui; 6.12) ieškovė privalo informuoti atsakovą apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jei gyvenamoji vieta yra kitoje užsienio valstybėje. Tuo atveju, jei keičiama gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovė privalo informuoti atsakovą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip prieš 7 dienas; 6.13) nepilnametei dukrai susirgus bendravimo su atsakovu metu, atsakovas įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę SMS žinute, ar kitomis ryšio priemonėmis. Dukrai susirgus gyvenimo su ieškove metu, ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie dukros sveikatos būklę, leisti susitikti su dukra jos gyvenamojoje vietoje; 6.14) ieškovė sudaro sąlygas dukrai bendrauti su tėvu visomis dukrai prieinamomis IT priemonėmis; 6.15) kai atsakovas neturi galimybės bendrauti su dukra dėl ekstremalios padėties šalyje, atsakovo ligos at kitų svarbių priežasčių, jis bendrauja su dukra bendravimo tvarkoje nustatytu laiku internetu Skype. WhatsApp, Viber, Zoom ar kitomis vaizdo pokalbių programomis, prieš tai informavęs ieškovę SMS žinute, skambučiu ar kitomis ryšio priemonėmis; 6.16) visi tarp Šalių kilę nesutarimai dėl dukros auklėjimo, bendravimo su ja, rūpinimosi jos sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami Šalių tarpusavio susitarimu; 7) pakeisti nepilnametės dukters E. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jai tėvo T. T. pavardę – „T.“; 8) po apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę „T.“, atsakovui jo turimą pavardę „T.“; 9) priteisti atsakovui T. T. ½ dalį žemės sklypo, sodo namelio su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei 9500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ½ dalį turto; 10) pripažinti įsipareigojimus kreditoriams asmeniniais atsakovo įsipareigojimais – VSDF Utenos skyriui, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; PlusPlus Capita AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 230,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; 11) pripažinti solidariais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimus kreditoriams: UAB „Gotas“ neišieškota suma 1765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Irmantas Gaidelis; UAB „Gelvora (pradinis kreditorius „Pro Invest group“), neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; UAB „Gelvora“, skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir priešieškinije atsakovas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susipažino (duomenys neskelbtini). Po šešerių metų draugystės, 2016 m. birželio 21 d. Salako Švenčiausiosios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje sudarė santuoką, kurioje gimė dvi nepilnametės dukros E. G. ir V. T.. Ieškovė ir atsakovas iki 2018 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Nutarę grįžti į Lietuvą, turėdami pakankamai santaupų bei su ieškovės motinos J. M. pagalba, 2018 m. birželio 6 d. sudarė žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ½ žemės sklypo, sodo namelio su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) dalis. Kita ½ turto dalis priklauso ieškovės motinai J. M.. Kartu su priešieškiniu pateikiamos nuotraukos patvirtina, kad įsigytas pastatas buvo itin prastos būklės, negyvenamas. Buvo būtina atlikti viso namo remontą: pakeisti stogą, grindis, langus, duris, griauti dalį vidinių sienų, atnaujinti sienų bei lubų tinkus, įrengti kanalizaciją, vonią, katilinę. Taip pat buvo statomas papildomas namo priestatas, tvarkomas lauke esantis garažas bei kiemo aplinka. Kadangi tuo metu ieškovė nedirbo, augino mažametę dukrą E. G., šeima ir jos išlaikymu rūpinosi atsakovas. Atsakovas vertėsi metalo dirbinių gamyba: laiptų, durų, vartų ir kita. Jo pajamos buvo stabilios ir siekiančios 1000,00 - 1500,00 Eur per mėnesį. Tai patvirtina kartu su priešieškiniu pateikiama T. T. 2018 m. metinė pajamų deklaracija. Kaip minėta, šalys turėjo santaupų, todėl statybos darbai buvo atliekami naudojant (duomenys neskelbtini) uždirbtus pinigus. Sutuoktiniams pradėjus savarankiškai gyventi, į šeimos gyvenimą ėmė kištis ieškovės motina J. M. ir senelė. Ieškovei buvo draudžiama gyventi su ieškovu, reikalaujama palikti namus ir išvykti į ieškovės gimtąjį kraštą (duomenys neskelbtini). Tokie trečiųjų asmenų reikalavimai kilo dėl to, kad įrenginėjant namą, šeimos poreikiams buvo skolinamasi pinigų, kuriuos vėliau kilo sunkumų grąžinti. Nurodė, kad atsakovui 2019 m. spalio mėnesį grįžus namo, ieškovės ir jų nepilnametės dukters nebebuvo. Ieškovė informavo atsakovo, kad nenorėdama pyktis su tėvais, turi palikti atsakovą ir išvykti gyventi pas senelę į (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu, kai ieškovė gyveno pas senelę, ieškovė ir atsakovas susitikinėdavo slapčia nuo ieškovės artimųjų. Tai patvirtina kartu su priešieškiniu pateikiamas šalių susirašinėjimas, kuriame ieškovė prašo atsakovo nerašyti jai dieną, kad nepamatytų senelė, kuri tikrina jos telefoną ir panašios aplinkybės. Neužilgo po to, t. y apie 2019 m. lapkričio mėnesį, ieškovė nepranešusi atsakovui su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovas tik iš ieškovės patėvio sužinojo, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ieškovė informavo atsakovą, kad laukiasi antrojo vaiko. Atsakovui tuo metu nekilo abejonių dėl to, ar vaiko tėvas yra atsakovas, todėl ieškovės ir atsakovo santykiai tapo vėl daug artimesni. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui šeima buvo itin svarbi, atsakovas 2020 m. vasario 14 d. taip pat išvyko į (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. vasario 21 d. pagimdė dukrą V. T., kuriai atsakovas suteikė savo pavardę. Atsakovui ieškovės artimieji gimdyme dalyvauti neleido, nes tokiu atveju, t. y., ieškovei gimdant ne vienai, o su vaiko tėvu, ieškovė nebūtų gavusi pašalpų už tai, kad, neva, viena, augina mažamečius vaikus. Pažymėjo, kad netrukus po to, ieškovės motina, ėmė drausti ieškovei matytis su atsakovu. Nepaisant to, ieškovė slapta susitikdavo su atsakovu. Ieškovė su vaikais lankydavosi atsakovo gyvenamojoje vietoje, likdavo nakčiai, kurį laiką gyveno kartu. Vėliau ieškovės motinai J. M. sužinojus apie tęsiamą bendravimą, ieškovė ir atsakovas turėjo itin slėpti savo bendravimą. Atsakovas ilgą laiką siekė išsaugoti santuoką, tačiau vertinant tai, kad ieškovės pastangos buvo menkos, sudėtingose situacijose ieškovė prioretizavo ir iki šiol prioritetą teikia ne šeimos, t. y. ieškovės ir atsakovo, o artimų giminaičių poreikiams bei patarimams, atsakovas sutinka panaikinti 2016 m. birželio 21 d. Salako Švenčiausiosios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje sudarytą bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje apskaitytą santuokos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vertindamas tai, kad tuo metu, kada ieškovė pastojo bei iki tol, ieškovė kurį laiką su atsakovu nebendravo, nes išvykusi iš jų bendros gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir persikėlus pas senelę (duomenys neskelbtini), neužilgo išvyko į (duomenys neskelbtini), pagrįstai abejoja, ar 2020 m. vasario 21 d. gimusi nepilnametė dukra V. T. yra atsakovo biologinė dukra. Ieškovė apie tai, kad laukiasi informavo atsakovą tik trečiojo nėštumo mėnesio metu. Iki tol ieškovė itin vengė bendrauti su atsakovu. Po dukros gimimo ieškovės ir atsakovo santykiai tapo artimesni. Atsakovui nuolat kilo abejonių dėl 2020 m. vasario 21 d. dukros V. gimimo ir tėvystės. Ieškovei kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo), ir kartą kilus tarp šalių konfliktui, ieškovė atsakovui aiškiai sukėlė abejones dėl dukros V. T. tėvystės, todėl vertindamas tai, kad šioje civilinėje byloje yra pateikti reikalavimai dėl abiejų nepilnamečių dukrų išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, pagrįstai abejodamas, kad nepilnametė V. T. nėra atsakovo biologinis vaikas, teikia reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. V. T. šiuo metu gyvena su motina, o jau kurį laiką, t. y. apie 4 mėnesius (dėl COV1D-19 situacijos pasaulyje) bendravimas su vaikais vyksta tik nuotoliniu būdu, t. y. Skype, Messanger programomis. Nepilnametė dukra V. T. neidentifikuoja atsakovo kaip savo tėvo, jis šiuo metu jai nekelia jokių emocijų, todėl pagrįstai manytina, kad kol kas tarp atsakovo ir nepilnametės dukros emocinis ryšys nėra susiformavęs. Prašo teismo skirti šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę ištiriant atsakovo ir V. T. giminystės ryšį. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra E. G. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove bei tai, kad dukra yra mažametė, kuriai mamos buvimas kartu yra itin reikšmingas, prašo teismo nepilnametės dukros E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Pažymėjo, kad tarp atsakovo ir E. G. yra itin artimas tėvo ir vaiko emocinis ir socialinis ryšys. Atsakovas su nepilnamete dukra viso laikotarpio, kai ieškovė išsikėlė iš ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos, metu noriai juos lankydavo, leisdavo laiką kartu. Tai, kad ryšys yra abipusis, patvirtina kartu su priešieškiniu teismui teikiamos nuotraukos bei filmuota medžiaga iš asmeninio ieškovės ir atsakovo gyvenimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo teismo nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką, kuri užtikrina prioritetinius dukros interesus, sudaro galimybę maksimaliai ir tolygiai ieškovei ir atsakovui bendrauti su dukra. Ginčijant V. T. tėvystę, reikalavimas dėl bendravimas tvarkos nustatymo nereiškiamas. Pažymėjo, kad atsakovo mėnesinės pajamos kinta. Jos kas mėnesį sudaro apie 2000,00 - 2300,00 Eur, iš kurių atsakovas 1150,00 svarų (1272,13 Eur) moka nuomos mokestį už būstą. Likusi suma skiriama atsakovo būtiniesiems poreikiams užtikrinti, transporto išlaidoms bei vaikų išlaikymui. Šiuo metu atsakovas abiejų dukrų išlaikymui kas mėnesį moka 400,00 Eur, t. y. po 200,00 Eur kiekvienai iš dukrų. Atsakovas net ir su ieškove pradėjus gyventi atskirai nevengė pareigos išlaikyti vaikus. Tačiau atsakovui su ieškove gyvenant kartu, kai atsakovas rūpinosi šeimos išlaikymu, tuo metu buvo tiksliai žinoma, kokios mėnesinės išlaidos susidarydavo dėl dukros išlaikymo. Tuo metu atsakovas ir ieškovė vaiko išlaikymui skirdavo apie 200,00 - 300,00 Eur, priklausomai nuo metų laiko. Todėl vertinant tai, kad galimai vaiko poreikiai šiek tiek kinta, t. y. didėja, ar ateityje gali nežymiai padidėti, atsakovo įsitikinimu, teisingas ir protingas išlaikymas vaikui yra 400,00 Eur mėnesiui, skaičiuojant po 200,00 Eur nuo kiekvieno iš tėvų. Ieškovė nedirba, tačiau ieškovės mėnesinės pajamos, gaunamos iš (duomenys neskelbtini) skiriamų pašalpų, atsakovo žiniomis siekia apie 1621,00 svarų per mėnesį (1787,94 Eur). Ieškovei yra mokama 1150,00 svarų pašalpa būstui. Atsakovo žiniomis, ieškovė tik mažiau nei pusę gaunamos pašalpos skiria būsto išlaikymui. Taip pat, kas mėnesį yra mokama pašalpa už nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į šias nuostatas dėl tėvų lygiateisiškumo, taip pat, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, jų dydį, iš atsakovo kiekvieno santuokoje gimusio nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jų pilnametystės, turėtų būti priteista ne daugiau kaip 200,00 Eur, išlaikymas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, kad vaikui kas mėnesį būtina pirkti rūbus, kurių vertė siekia 200,00 Eur, kad yra perkamas maistas, higienos ir kitos prekės už nurodytas sumas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad būtinųjų poreikių lentelė yra parengta formaliai, siekiant iš atsakovo prisiteisti didesnį nei būtina išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė dėl savo gyvenimo būdo, ieškovės ir ieškovės aplinkos socialinio išprusimo, vertina, kad gyvenimas gaunant socialines pašalpas yra tinkamas. Tai, kad ieškovė, galimai neplanuoja dirbti ir būdama jauno amžiau pagerinti savo finansinės būklės ateityje, negali atsakovui sukelti neigiamų pasekmių. Ieškovė yra darbinga moteris, galinti save išlaikyti ir lygiaverčiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas taip pat yra jauno amžiaus, ateityje gali sukurti kitą šeimą, kurioje bus kitų išlaikomų asmenų, todėl prievolės, kurios yra nustatomos šiuo metu, turi būti vertinamos ir vertinant perspektyvą. Nurodė, kad E. G. gimė ieškovės ir atsakovo santuokos metu 2017 m. birželio 11 d. Šiuo metu dukrai yra 3 metai. Gimus dukrai ieškovės šeimos reikalavimu buvo draudžiama atsakovui suteikti nepilnametei dukrai savo pavardę, todėl dukrai suteikta ieškovės iki santuokos turėta pavardė – G.. Tiek ieškovė, tiek atsakovas po santuokos nutraukimo pasilieka santuokines pavardes - ieškovei – T., atsakovui – T., tuo tarpu ieškovės ir atsakovo dukra E. G. pavardė lieka skirtinga. Vertinant tai, kad pavardė yra vienas reikšmingiausių vaiko identiškumo bruožų, atsakovas prašo teismo pakeisti dukros E. G. pavardę, suteikiant jai tėvo T. pavardę - ,,T.“. Pažymi, kad ieškovei ir atsakovui priklauso tik dalis, t. y. ½ nekilnojamojo turto, atsakovas su ieškove iš esmės pagerino visą, o, ne tik jiems priklausančią ½ turto dalį. Siekiant pagrįsti aplinkybes, kad buvo pakeistas namo stogas, langai, durys, atlikta namo vidinė apdaila, įrengti ir sutvarkyti kambariai, įrengta kanalizacija bei vonia, pastatytas priestatas, teismui teikiamos statinio ir žemės sklypo nuotraukos prieš ir po statybos darbų atlikimo. Šiems darbams atlikti atsakovas išleido apie 35000,00 Eur: stogo pakeitimas kainavo 10 000 Eur, vonios ir kanalizacijos įrengimas apie 5000,00 Eur, langai ir durys - 8 000 Eur, vien didžiagabaričių šiukšlių išvežimas atsakovui kainavo 3000,00 Eur. Atsakovas negali pagrįsti visų nurodytų išlaidų, todėl teikia teismui tik išlikusias PVM sąskaitas faktūras. Pastebėtina, kad siekiant kuo taupiau atlikti visus darbus, didžiąją dalį darbų atlikto pats atsakovas ūkio būdu, nesudarydamas su trečiaisiais asmenimis rangos sutarčių. Kito nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas pagal VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro duomenis neturi. Atsakovo vardu taip pat nėra įregistruota transporto priemonių. Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, kad visos piniginės lėšos, esančios bankuose ar kitose kredito įstaigose atitenka tai šaliai, kurios vardu yra atidaryta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita. Atsakovas kompensacijų iš ieškovės nereikalauja. Taip pat prašo įsipareigojimus kreditoriams UAB „Gotas“, UAB „PRO INVEST GROUP”, MB Tarpininkavimo paslaugos, M. Č., V. K., Plus Plus Capital AS, UAB „Gelvora”, pripažinti bendromis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, kadangi paskolos su aukščiau nurodytais kreditoriais buvo sudarytos, siekiant patenkinti šeimos poreikius. Atsakovui ir ieškovei pritrūkus santaupų, o kilus poreikiui kaip galima greičiau įrengti naujai vonią, kanalizaciją, pritaikyti namo erdves gyvenimui bei įsigyti naują katilą šildymui, atsakovas su ieškove nutarė pasiskolinti pinigų. Kadangi ieškovė nedirbo, atsakovas tikėjosi, kad dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą galės užtikrinti paskolų grąžinimą laiku. Tačiau poreikiai vaiko ir ieškovės išlaikymui nemažėjo, vis reikėdavo įsigyti kitų namui reikalingų prekių, todėl paskolos gražinimas buvo atidedamas. Į atsakovo ir ieškovės gyvenamąją vietą ne kartą buvo atvykęs kreditorius-trečiasis asmuo M. Č.. Su juo bendravo ir ieškovė. Jo atvykimo priežastys ieškovei buvo žinomos. Kadangi atsakovas vertėsi metalo gaminių gamyba, minėtas kreditorius norėjo investuoti ir taip padėti atsakovui, grįžusiam su šeima iš užsienio, įsitvirtinti. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad tuomet, kai atsakovas su ieškove visiškai įsirengs namus, iš gaunamo pelno už metalo gaminių pardavimus, kreditoriui - trečiajam asmeniui M. Č. bus mokamas sutartas procentas nuo uždarbio. Tačiau vėliau tarp atsakovo ir M. Č. kilus konfliktui dėl to, kad nepagrįstai dėl tos pačios sumos buvo fiktyviai sudaryti dar keli vekseliai, kurių atsakovas nepasirašė, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis skolų išieškojimas. Įsipareigojimai V. K., MB Tarpininkavimo paslaugos, UAB „PRO INVEST GROUP“, Plus Plus Capital AS yra taip pat bendrosios sutuoktinių prievolės, nes pinigai, kurie buvo gauti iš šių kreditorių buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, t.y. namo įrengimui, einamųjų pirkinių pirkimui. Įsipareigojimai UAB „Gotas“ susiję su atsakovo vykdyta individualia veikla. Atsakovas dirbdamas su metalu nuomojo metalo apdirbimui būtinas stakles. Šie įsipareigojimai susiję su atsakovo darbine veikla iš kurių atsakovas gaudavo pajamas ir išlaikė šeimą, todėl ir šie įsipareigojimai laikyti solidariais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimais, tenkinusiais šeimos poreikius. Vertinant tai, įsipareigojimai kylantys iš to, kad sutuoktinio veiklai yra būtinos papildomos lėšos, laikytini bendrais sutuoktinių įsipareigojimais. Išvada, kad vieno iš sutuoktinio veiklos gaunamos pajamos yra laikytinos bendromis sutuoktinių pajamomis, o įsipareigojimai dėl sutuoktinio veiklos, iš kurios yra gaunamos pajamos laikytini atskirais sutuoktinių įsipareigojimais, pažeistų pagrindinius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
2021 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti ir tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio mėnesį pats vežė ieškovę į (duomenys neskelbtini) šeimos kliniką nėštumo patikrinimui, dalyvavo echoskopiniame skenavime (duomenys neskelbtini), o nedalyvavo gimstant dukrai tik todėl, kad nesirūpino šeima, nemokėjo dukrai E. išlaikymo, konfliktavo su ieškove. Emocinis ryšys tarp atsakovo ir V. šiuo metu tik formuojasi, tačiau ji žino tik vieną tėvą – atsakovą, kuris su ja bendrauja nuo jos gimimo ir geranoriškai teikdavo po 200,00 Eur išlaikymą, nes manė, kad dukrai V. reikalinga tokia pat išlaikymo suma kaip ir E.. Tik nuo 2020 m. gruodžio mėnesio atsakovas nebeteikia išlaikymo nei vienai dukrai. V. yra atsakovo dukra, tačiau siekiant išsklaidyti atsakovo bet kokias abejones, sutinka atlikti DNR ekspertizę. Ieškovė laikosi ankstesnės pozicijos ir sutinka, kad atsakovas su dukromis bendrautų maksimaliai, tačiau nepažeidžiant vaikų interesų. Atsakovo nurodytas bendravimo laikas neatitinka E. dienotvarkės, nes ji lanko darželį, todėl jo ir dukters bendravimas turi vykti atsižvelgiant į dukters dienotvarkę. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir V. emocinis ryšys tik formuojasi, siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki dukrai V. sueis 2 metai, o po nustatyti maksimalią bendravimo tvarką. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 200-2300 Eur. Atsakovas pateikė teismui nuomos sutartį anglų kalba ir nurodė, kad moka už nuomą 1150 svarų, kas sudaro 1272,13 Eur. Atsakovo pateiktoje nuomos sutartyje yra nurodytas nuomos mokestis 1150 dolerių. Be to, ieškovei yra žinoma, kad atsakovas nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini), t. y., nuo 2020 metų pradžios nuomos sutartyje nurodytu adresu niekada negyveno, nes ji ne kartą su dukra E. lankėsi svečiuose pas atsakovą. Būsto nuomos sutartis yra sudaryta su M. O., kuris nėra nurodyto nuomojamo turto savininkas, todėl negalėjo atsakovui išnuomoti šio būsto. Ieškovė pateikė visus turimus duomenis apie gaunamas pajamas bei apie patiriamas išlaidas. Tuo tarpu atsakovas netgi teismo įpareigojimu neteikia duomenų apie savo gyvenamąją vietą, sudarytą darbo sutartį, gaunamas pajamas. Priešieškinije atsakovas nurodė, kad gyvendami su ieškove kartu jie dukros E. išlaikymui skirdavo apie 200-300 Eur. Tačiau atsakovas nutylėjo arba pamiršo, jog ieškovės mama nuolat siųsdavo iš (duomenys neskelbtini) siuntas, kuriose būdavo E. rūbeliai, žaislai, higienos priemonės, įvairūs namų apyvokos reikmenys ir pan. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrįsta, jog ieškovė perka rūbus, maistą, higienos priemones ir kt. Nurodo, kad ji nuo gruodžio mėnesio perka tik pirmojo būtinumo prekes bei pačius pigiausius maisto produktus. Labai taupydama ieškovė negali tenkinti visų nepilnamečių vaikų poreikių, nes gruodžio mėnesį negavo planuotų 400 Eur iš atsakovo. Ji tikrai nerinko maisto prekių kvitų ir nesiruošė įrodinėti, kad ji maistui išleido per mėnesį po 150 eurų V. ir E. maistui, nes tokia suma yra tiesiog nepakankama, kad užtikrinti kokybišką ir pilnavertę vaikų mitybą. Kadangi išlaikymo vaikams negavo ir sausio mėnesį, ieškovei dalį lėšų teko skolintis iš savo mamos. Net ir labai taupydama ir pirkdama pačius pigiausius maisto produktus ieškovė negali išmaitinti dukros V. už 150 eurų, nes baigėsi sukauptos maisto atsargos namuose. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie gaunamą valstybės paramą. Ši parama yra skirta ieškovei, bet nėra skirta nepilnamečių vaikų išlaikymui. Valstybė remia ieškovę suteikdama socialinį būstą, už kurį ieškovė moka 1100 svarų nuomos mokestį per mėnesį. Likusi suma yra skirta ieškovės pragyvenimui, nes ieškovė augina mažametį vaiką ir šiuo metu nedirba. Parama nepilnamečiams vaikams sudaro 82,80 svarų už dukrą E. bei 58,00 svarai už dukrą V., tačiau šių sumų dukrų išlaikymui nepakanka. Ieškovė niekada nevengė prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau šiuo metu ji viena neišgali išlaikyti du nepilnamečius vaikus, nes atsakovas išlaikymo neteikia. Ieškovė nedirba, nes augina mažamečius vaikus. Atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, tačiau duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Priešieškinije atsakovas nurodė, jog sodo namelis buvo pagerintas. Tačiau atsakovas nepamini itin svarbios aplinkybės, jog sodo namas buvo pagerintas už kreditorės J. M. paskolintas lėšas. Atsakovas nurodė, kad darbams atlikti jis išleido 35 000 Eur, tačiau šią sumą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pateiktos dvi sąskaitos išankstiniam mokėjimui, tačiau šiose sąskaitose nenurodytas pirkėjas. Be to, nėra duomenų, jog šios sąskaitos buvo apmokėtos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsigytas sodo namas buvo gyvenamas. Šio namo pardavėjai jame gyveno iki pat pardavimo dienos, tad teigti, kad namas buvo negyvenamas, yra neteisinga. Sodo name buvo veikiantis židinys, elektra, vanduo. Kambariai buvo tvarkingi, tad remontas nebuvo pirmumo reikalaujantis dalykas tuo metu ypač mažas pajamas turinčiai šeimai. Šiuo metu sodo namas yra prastesnės būklės negu buvo pirktas, nes daugiau nei pusė sodo namo yra išgriauta ir palikta apleista negyvenama erdvė. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis turėjo santaupų, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Kiek ieškovei žinoma, atsakovas santaupų neturėjo, nes sodo namo įsigijimui bei jo remontui pinigus paskolino kreditorė J. M.. Kreditorė J. M. sumokėjo visą kainą už nekilnojamąjį turtą, t. y. 38 000 Eur. Taigi, ieškovė ir atsakovas yra skolingi už ½ sodo namo su žemės sklypu kreditorei J. M. 19 000,00 Eur. Kadangi atsakovas nepripažįsta šios skolos, tad kyla pagrįstas klausimas, už kokias lėšas ieškovė ir atsakovas įsigijo ½ dalį sodo namo. Nurodo, kad atsakovas elgiasi tiesiog neatsakingai - prašo priteisti ½ dalį sodo namo, tokiu būdu atsakovas siekia ieškovę su dviem mažamečiai vaikais palikti be šeimos būsto. Ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu nesutinka, nes nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su ja, todėl jai reikalingas šeimos būstas. Po to, kai ieškovė ir atsakovas įsigijo sodo namą su žemės sklypu, kreditorė J. M. pervedė atsakovui lėšas įsigyto sodo namo su žemės sklypu remontui atlikti: 2018m. liepos 18 d. pervesta 1500 Eur; 2018 m. lapkričio 24 d. pervesta 600 Eur; 2018 m. gruodžio 22 d. pervesta 1000 Eur. Šios sumos buvo skirtos sodo namo remontui, todėl skola, kurios suma 3 100 Eur, yra solidarioji. Apie asmeninę atsakovo skolą 2100 GBP kreditorei J. M. priešieškinije atsakovas nepasisakė. Nors atsakovas šios skolos nepripažįsta, tačiau ieškovė palaiko patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašo šią skolą pripažinti asmenine atsakovo skola ir priteisti kreditorei J. M. iš atsakovo 2100 GBP. Ieškovė nesutinka, jog atsakovo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai, būtų pripažinti bendromis skolomis. Ieškovė pinigų nesiskolino, jokių skolos dokumentų nepasirašė, o atsakovo pasiskolintos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Taip pat atsakovas priešieškinije nurodė, jog su kreditoriumi M. Č. sudarė keletą fiktyvių vekselių. Kokiu tikslu buvo sudaryti fiktyvūs vekseliai, atsakovas nenurodė. Ieškovė nesutinka, jog atsakovo parašu patvirtinti fiktyvūs vekseliai būtų pripažinti ieškovės ir atsakovo bendra skola, nes ji ant teismui pateiktų vekselių nėra pasirašiusi ir pasirašant nedalyvavo.
Šalies argumentai
Ieškovė po atsakovo pareikšto priešieškinio, atsižvelgdama į atsakovo reikalavimus, 2021 m. vasario 22 d. pateikė patikslintus ieškinio reikalavimus, kuriais prašo: 1) panaikinti santuokos, sudarytos 2016 m. birželio 21 d. Sakalo Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčioje, ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovės G. E. T. ir atsakovo T. T., apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „T.“; 3) pakeisti nepilnamečio vaiko E. G. pavardę gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) į “T.”; 4) nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 5) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo T. T. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) nuo 2020 m. vasario 21 d. priteisti iš atsakovo T. T. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. E. T.; 8) nustatyti atsakovo T. T. bendravimo su nepilnamete dukra E. G. ir nepilnamete dukra V. T. tvarką:
1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos 18 vai. ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą 19.30 vai. Atsakovui neturint galimybių pasiimti nepilnamečius vaikus numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją sms žinute arba kitomis ryšio priemonėmis;
2) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Atsakovui neturint galimybių pasiimti nepilnamečius vaikus numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją sms žinute arba kitomis ryšio priemonėmis;
3) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką yra tėvo bendravimo su jais laikas. Šiomis dienomis tėvas bendrauja tokiu laiku kaip nustatyta 1) punkte ir 2) punkte, atsižvelgiant į tai, kuri savaitės diena yra atsakovo gimtadienis;
4) atsakovas dukros E. gimimo dieną ir dukros V. gimimo dieną švenčia kartu su abiem nepilnamečiais vaikais rotacijos principu (2021(duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su ieškove, o 2022(duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su atsakovu; 2022(duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su atsakovu, o 2023(duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su ieškove). Ieškovei arba atsakovui, kuris nešventė dukros E. gimtadienio (duomenys neskelbtini) ir dukros V. gimtadienio (duomenys neskelbtini), priklauso bendravimas su abiem nepilnamečiais vaikais artimiausią savaitgalį po gimimo dienos tokiu laiku, kaip nustatyta 2) punkte;
5) neporiniais metais nepilnamečiai vaikai Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia su atsakovu, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) su ieškove. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sauso 1 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove, o antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su atsakovu. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmos šventės dienos 10.00 val. iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 19.30 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas jas į gyvenamąją vietą;
6) Poriniais metais nepilnamečiai vaikai Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia su ieškove, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) su atsakovu. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sauso 1 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu, o antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su ieškove. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmos šventės dienos 10.00 vai. iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 19.30 vai., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas juos į gyvenamąją vietą;
7) atsakovas savo atostogų metu bendrauja su nepilnamečiais vaikais keturias savaites per metus nepertraukiamai po 1-2 savaites laiko pasirinktinai. Apie numatomas atostogas su nepilnamečiais vaikais atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu ieškovės ir atsakovo atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas;
8) nepilnamečiams vaikams pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais pusę jų visų mokyklinių (pavasario, vasaros, rudens, žiemos) atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas su nepilnamečiais vaikais atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu ieškovės ir atsakovo atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas;
9) atsakovui vykstant su nepilnamečiais vaikais atostogauti, ieškovė perduoda atsakovui nepilnamečių vaikų asmens dokumentus - pasą/asmens tapatybės kortelę. Be ieškovės sutikimo atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios vietos šalies;
10) ieškovė ir atsakovas informuoja vienas kitą apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą prieš vieną mėnesį, jei planuoja išvykti į kitą užsienio šalį, arba prieš 7 dienas, jei gyvenamoji vieta keičiama gyvenamosios vietos šalyje.
11) nepilnamečiui vaikui susirgus ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko sveikatos būklę, o sergantis vaikas su atsakovu bendrauja nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis. Nepilnamečiui vaikui susirgus bendravimo su atsakovu metu, atsakovas įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę trumpąja sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę ir suteikia galimybę sergančiam vaikui bendrauti su ieškove nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis.
12) kai atsakovas neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais dėl ekstremalios padėties šalyje, atsakovo ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis, prieš tai informavęs ieškovę trumpąja sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.
13) jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo, bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas, ieškovė privalo informuoti atsakovą trumpąja SMS žinute.
` 9) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą bei finansinius įsipareigojimus: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei tenkančio nekilnojamojo turto priteisti iš ieškovės 19 000 Eur kreditorei J. M. asmeninės 19 000 Eur atsakovo skolos (kurios paskirtis minėto turto įsigijimui) padengimui, skolos sumą sumokant ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.; ieškovės ir atsakovo solidariąją 3100,00 Eur skolą kreditorei J. M. nemodifikuoti, tačiau priteisti iš ieškovės sumokėti kreditorei J. M. 1550,00 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir priteisti iš atsakovo kreditorei J. M. 1550,00 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d; pripažinti asmenine atsakovo skola ir priteisti kreditorei J. M. iš atsakovo 2100 GBP (2338,66 Eur) skolos sumą, ją sumokant ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.; pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis ir jas priteisti sumokėti atsakovui šiems kreditoriams – UAB „Gotas“ neišieškota suma 1765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Irmantas Gaidelis; UAB „Pro Invest group“, neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VSDFV Utenos skyrius, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; PlusPlus Capital AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 230,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; UAB „Gelvora“, neišieškota suma 943,88 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė; visas kitas atsakovo turimas skolas pripažinti jo asmeninėmis skolomis ir priteisti vykdyti atsakovui asmeniškai; 10) iš atsakovo priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „Plus Plus Capital AS“ 2021 m. sausio 6 d. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė po santuokos nutraukimo pripažinti įsiskolinimą, kilusį iš 2019 m. vasario 25 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiskolinimas iš atsakovo priteistas 2020 m. spalio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7954-647/2020, šio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla antstolio Armino Naujokaičio kontoroje) solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; taip pat santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato – sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Pažymėjo, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto priteisimas išimtinai tik ieškovei asmeninės nuosavybės teise pažeistų Trečiojo asmens, kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovas po santuokos nutraukimo netektų vienintelio turimo nekilnojamojo turto. Dėl šios priežasties, Trečiasis asmuo mano, jog santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis. Pažymi, kad įsiskolinimas jam yra kilęs 2019 m. vasario 25 d. sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurią atsakovas sudarė su pradiniu kreditoriumi UAB „mogo.LT“. Atsakovas šios sutarties pagrindu įgijo teisę valdyti ir naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis buvo sudaryta santuokos metu, ieškovei ir atsakovui vedant bendrą šeimos ūkį, todėl mano, kad sutarties pagrindu naudota transporto priemonė buvo naudojama šeimos bei namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad turėjo ir šeimos poreikiams naudojo kitas transporto priemones, taigi vienintelis šeimos turėtas automobilis buvo būtent transporto priemonė, naudotos aukščiau nurodytos transporto priemonės valdymosi ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Trečiasis asmuo M. Č. 2020 m. rugsėjo 21 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su šiais patikslinto ieškinio reikalavimais: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); Kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto priteisti iš ieškovės kreditorei J. M. 19 000 Eur asmeninės atsakovo skolos; 3) priteisti iš atsakovo kreditorei J. M. 1550 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 4) pripažinti asmenine atsakovo skola ir priteisti kreditorei J. M. iš atsakovo 2100 GBP (kas sudaro 2338,66 Eur), skolos sumą sumokant ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 5) įsiskolinimus M. Č. pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis ir priteisti jas mokėti atsakovui. Pažymėjo, kad su ieškovės reikalavimu padalinti santuokoje įgytą turtą jos reikalaujamu būdu nesutinka, kadangi toks santuokinio turto padalinimas iš esmės pažeistų jo ir kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad dalinamas turtas yra vienintelis atsakovo valdomas turtas. Todėl akivaizdu, jog jį priteisus ieškovei, kreditoriai prarastų bet kokias galimybes patenkinti savo reikalavimus iš vienintelio atsakovo turimo turto. Ieškovės prašomas taikyti turto padalinimo būdas ne tik iš esmės pažeidžia kreditorių interesus, tačiau ir prieštarauja nuosekliai taikomai teismų praktikai, pagal kurią sprendžiant dėl turto padalijimo būdo prioritetas taikytinas turto padalinimui natūra, nes toks padalijimo būdas geriausiai apsaugo ir savininko teises. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių turtas turėtų būti dalinamas jos prašomu būdu, o ne natūra, t. y., priteisiant kiekvienam po ¼ ginčo turto, todėl mano, jog šioje byloje neegzistuoja jokios išskirtinės aplinkybės dėl kurių ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytas turtas negalėtų būti padalintas natūra. Jeigu teismas nuspręs ieškinio reikalavimus dėl turto padalinimo būdo tenkinti, kompensacija už didesnę atsakovei tenkančią turto dalį turėtų būti priteista tiesiogiai atsakovui, o ne J. M.. Kompensacijos priteisimas J. M. pažeistų prievolių vykdymo eiliškumą ir vienam iš galimų ieškovės ir atsakovo kreditorių suteiktų išskirtinį prioritetą. Trečiojo asmens nuomone, ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo T. T. kreditorei J. M. 1550 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d. negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė neturi subjektinės teises reikšti reikalavimus trečiojo asmens vardu. Taip pat mano, kad nėra galimas prievolės J. M. 2100 GBP sumoje (kas sudaro 2338,66 Eur) pripažinimas asmenine atsakovo prievole, kadangi byloje nėra jokių šią prievolę pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nurodo, kad trečiojo asmens nuomone, įsiskolinimai jam turėtų būti pripažinti bendra sutuoktinių prievole ir prievolės trečiajam asmeniui M. Č. yra išimtinai susijusios su šeimos interesais, jas atsakovas prisiėmė siekiant išlaikyti šeimą, namų ūkį, pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas ir pan.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nurodė, kad G. E. T. valstybės biudžetui neskolinga, o T. T. valstybės biudžetui skolingas 1012,12 Eur (350,00 Eur – ATPK bauda, 3,72 Eur – vykdomieji dokumentai, 602,00 Eur – gyventojų pajamų mokestis, 32,40 Eur – gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 24,00 Eur – žemės mokesčio). Taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog prašymas nutraukti santuoką nurodytomis sąlygomis būtų patenkintas, todėl bylą prašė nagrinėti pagal byloje esančius duomenis ir sprendimą priimti savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovės G. E. T. patikslinto ieškinio atsakovui T. T. dalyje, kurioje prašoma padalinti santuokoje įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu; priteisti J. M. iš G. E. T. 19000 Eur asmeninės T. T. skolos; priteisti iš atsakovo T. T. kreditorei J. M. 1550 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d.; pripažinti asmenine atsakovo T. T. skola ir priteisti kreditorei J. M. iš atsakovo 2100 GBP (kas sudaro 2338,66 Eur); įsiskolinimus M. Č. pripažinti atsakovo T. T. asmeninėmis skolomis ir priteisti jas mokėti atsakovui T. T., netenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovė G. E. T. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad nuo to laiko, kai nusprendė nutraukti santuoką su atsakovu, daug ko įvyko. Nepaisant to, kad atsakovas neišlaikė šeimos, ieškovė iš atsakovo patyrė nuolatinį spaudimą, dėl kurio kentėjo ne tik pati ieškovė, bet ir jos motina, o būtent, atsakovas dažnai kažko reikalaudavo būtent per ieškovę. Nurodo, kad kol atsakovas buvo užsienyje, jis teigė, jog jaučiasi labai nelaimingas, kad nori grįžti į Lietuvą, jog pats ieškojo namų, minėjo, jog turi susitaupęs pinigų, nors, ieškovės nuomone, tai buvo netiesa. Ieškovė, jausdama spaudimą iš atsakovo, savo mamos prašė paskolinti atsakovui pinigų, kad jie galėtų įsigyti tinkamą bendram gyvenimui būstą. Pažymi, kad būstas buvo įsigytas su ieškovės motinos materialia pagalba. Prieš pasirašant būsto įsigijimo dokumentus, ieškovė su atsakovu apsitarė esmines būsto įsigijimo sąlygas, kad pinigai bus grąžinti ieškovės motinai. Nurodo, kad kai įsigijo būstą, atsakovas pareiškė, kad jam reikia remontuoti namą, tačiau jam trūksta pinigų, tačiau būdų, kaip užsidirbti pačiam pinigų, jis neieškojo ir niekur nedirbo tik „griovė“ namus pasiteisinant, kad remontuoja šeimai namą, kuris dar buvo pakankamai tinkamas gyventi. Kai ieškovė sužinojo, jog namas yra areštuotas, ji pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kad namas yra areštuotas, ieškovė sužinojo tuo momentu, kai ji, būdama nėščia, norėjo užsiregistruoti į polikliniką. Sužinojusi šį faktą ir vengdama streso bei konflikto su atsakovu, ieškovė nieko jam nesakiusi išėjo iš namų. Po kurio laiko ieškovė su atsakovu bandė susitaikyti – 2019 m. vasario 14 d. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ieškovei pareiškė, kad pradės dirbti, atiduos skolas ir pradės sąžiningai gyventi. Ieškovė patikėjo atsakovo ketinimais pasikeisti ir jam atleido, tačiau savo pažado jis nesilaikė – vėl apgaudinėjo ieškovę, kategoriškai reikalaudavo iš ieškovės raštiško dėmesio, kas sudaro pagrindą ieškovei manyti, jog atsakovas rinko medžiagą teismui, įrodančią, kad ieškovė atsakovą vis dar myli. Pažymi, kad atsakovui galimybę vėl pradėti kartu gyventi buvo suteikusi vien dėl vaikų, tačiau kadangi nematė atsakovo progreso keistis, pati nusprendė tokio pavyzdžio savo vaikams nerodyti. Akcentuoja, kad atsakovas neranda laiko savo vaikams, nesąžiningai elgiasi su vaikais jų bendravimo metu, kadangi jis neatvyksta ir nepaaiškina, kodėl neatvyksta, neįspėja prieš neatvykstant. Tokiu būdu skaudina vaiką, nes iš vakaro paskambina ir vyresniajai mergaitei aiškiai pasako, kad ją „pasiims rytoj“, tačiau kitą dieną neinformavęs nepasirodo. Po tokio atsakovo elgesio vaiką buvo ištikusi isterija, vaikui buvo labai sunku ištverti tokį nenuspėjamą atsakovo elgesį. Su mažąja ieškovės ir atsakovo dukra, atsakovas taip pat nebendrauja – nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos iki šiol atsakovas tik vieną kartą matė savo mažąją dukrą, kadangi jis akivaizdžiai jos nepriima, nepasveikino pirmojo gimtadienio dienos proga. Nurodo, kad kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaiku E. G., atsakovas pradžioje apie mėnesį laiko, laikėsi tam tikrų pareigų, tačiau vėliau, kai atsakovo atstovė advokatė nutraukė teisinių paslaugų teikimo sutartį, nuo to laiko atsakovas visiškai su vaiku nebebendrauja, taip pat išlaikymo vaikams nemoka; tik tuo metu, kai ieškovė kategoriškai pareikalavo teikti išlaikymą, atsakovas akcentavo, kad jam alga yra mokama iš valstybės, o išlaikymas vaikams teikiamas tada, kai atsakovas neturi visiškai jokios atsakomybės prieš ieškovę ir jų bendrus vaikus. Ieškovė, pagrįsdama savo reikalavimą dėl 400 Eur išlaikymo E. G., priteisimo, pažymi, kad ši suma reikalinga vaikų poreikiams tenkinti – rūbams, maistui, žaislams, elektrai, internetui, šildymui, būsto nuomai, reikmenys darželiui, mokyklai. Per mėnesį vaikų rūbams vidutiniškai išleidžia apie 50 svarų, internetui – 25 svarai, televizijai – 13 svarų. Maistui vidutiniškai išleidžia 70-80 svarų per savaitę trims asmenims. Maistu prisideda ir ieškovės motina, kuri paskolina mažiausiai 50, o kartais 100 svarų per mėnesį. Pažymi, kad jeigu netektų mamos finansinės paramos, jai pragyvenimui lėšų neužtektų. Žaislams vidutiniškai išleidžia 20 svarų, higienos prekėms – 30 svarų, vaiko egzemos gydymui išleidžia 30 svarų. Skalbiniams ieškovė išleidžia apie 40 svarų, skalbimo priemonių pakanka pusei metų. Vitaminams ir papildams išleidžia apie 40 svarų per mėnesį. Specialiems poreikiams – laisvalaikiui išleidžia apie 10 – 15 svarų per mėnesį, vaiko draugų gimtadieniams, išleidžia apie 10 svarų per mėnesį, internetinės knygutės – 6 svarai per mėnesį, abonementinė mokomųjų filmukų programėlė – 10 svarų per mėnesį, rinkliavos darželiui – vidutiniškai apie 5-10 svarų pagal galimybes. Būsto išlaikymo dalis, tenkanti vaikams, per mėnesį bendra dalimi sudaro 1100 svarų per mėnesį, elektra ir dujos – 40-50 svarų priklausomai nuo sezono, kiekvieną skaičiuojant atskirai. Pažymi, kad E. turi alergiją pienui, jautienai, kokosui, todėl dažnai ieško tinkamos mitybos alternatyvos. Patikslintu ieškiniu prašydama analogiškos išlaikymo sumos V. T., nurodė, kad išlaikymo suma skiriasi tuo, kad nenaudoja mokomųjų programėlių, nežiūri televizoriaus, mėgsta klausytis muzikos; užkandžiai – 40 svarų; higienai per mėnesį išleidžia apie 40 svarų, žaislams apie 10-20 svarų, vežimėlis – 40 svarų, prisegamas lieptelis prie vežimėlio – 100 svarų, lova – 60 svarų, egzemos gydymui išleidžiama 30 svarų. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, nesirūpina vaikų poreikiais. Teismo nutarties pagrindu taikant laikinąsias apsaugos priemones – teikti laikiną išlaikymą, atsakovas vieną kartą pervedė 100 svarų, daugiau jokių pinigų negavo. Reikšdama reikalavimą dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo su atsakovu, teigia, kad pradžioje atsakovas su vaikais bendravo internetu, tačiau palaipsniui bendravimas tapo retesnis. Abejoja, kad atsakovas laikysis nustatytos bendravimo tvarkos, kadangi iki šiol jokių pastangų, rodančių jo norą bendrauti su vaikais, nebuvo. Dėl vaiko tėvystės nustatymo, pažymėjo, kad su atsakovu buvo susitarusi dėl tikslios DNR testo padarymo datos. Ieškovas teigė, kad šį testą konkrečią dieną atvyks padaryti tam tikri asmenys. Ieškovei kilo įtarimas dėl paties testo padarymo metodo, todėl ji, paskambinusi į kliniką paklausė dėl šio testo atlikimo vietos ir jai buvo paaiškinta, kad testai yra atliekami tik klinikoje. Klinikoje paklausus, ar yra užregistruotas atsakovas, klinikos administratorė patikino, kad toks asmuo klinikoje DNR testo padarymui nėra užregistruotas. Ieškovei informavus atsakovą apie tą faktą, jog DNR testai yra daromi tik vietoje, atsakovas jai pareiškė, kad arba ji darosi DNR testą jo nurodytų būdu, arba tėvystės jis nepripažins, tačiau paties šio testo padarymu labiausiai domėjosi pati ieškovė ir dėl jo rezultato buvo rami, kadangi tiksliai žino, kad vaikas yra atsakovo. Abejonės dėl V. T. tėvystės atžvilgiu atsakovas pradėjo reikšti 2020 metais po pirmųjų barnių, ko pasėkoje atsakovas pradėjo gerti ir aiškinti, kad V. yra ne jo. Iki atsakovo abejonių vaiko atžvilgiu, jis visada mokėjo išlaikymą, elgėsi tėviškai. Ieškovė dėjo visas pastangas į sėkmingos ir laimingos šeimos sukūrimą, tačiau atsakovas ieškovės pastangas ignoravo. Kadangi dar iki pareiškimo teismui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškovė ir atsakovas pasiskolino pinigų iš ieškovės mamos tikslu pagerinti savo gyvenimo sąlygas – įsigyti būstą – 38 000 svarų. Visi pinigai buvo pervesti iš ieškovės mamos sąskaitos. Gyvenimo sąlygos gyvenamajame name buvo pagerintos – atvestas vandentiekis, įsigytas hidraforas, įrengta vonia, įrengtas šildymas, pakeistas stogas, grindys, įsigytas virtuvinis, pakeisti langai, durys ir didžioji dalis šių išvardintų pagerinimų buvo padaryta ieškovės mamos skolintomis lėšomis, o atsakovas namo įrengimo metu buvo jame įsirengęs savo darbo vietą, prižiūrėjo kaip vykdomi remonto darbai. Prieš pradedant namo remonto darbus, atsakovas ragindavo ieškovę, kad ji paprašytų savo mamos pinigų tikslu nupirkti namo remontui reikalingų priemonių. Pažymi, kad atsakovas kartais nupirkdavo maisto ir susitarė, jog jie mokės už sodo namo komunalinius mokesčius – elektrą, tačiau iš tiesų už elektrą jis nemokėjo ir dėl to susidarė skola, kurią sumokėjo atsakovo brolis. Nors yra šio sodo namo bendrasavininkė, atsakovas į šį namą įleido gyventi savo brolius, kurie turi galimybę prižiūrėti namą fiziškai. Per visus bendrus 8 gyvenimo metus, ieškovės teigimu, atsakovas neinformuodavo ieškovės apie gaunamas ir disponuojamas pajamas, o tuo labiau apie paimtus kreditus; neprašydavo jos sutikimo ir jokių skolos raštelių, kurie susiję su prisiimamais kreditais/paskola nėra niekada pasirašiusi, apie esamus įsiskolinimus vekselio pagrindu jai nėra ir nebuvo žinoma iki to laiko, kol ji nepamatė skolos dokumentų, kadangi atsakovas niekada nesakė, kad iš įvairių asmenų skolinasi pinigus. Pažymi, kad iš savo senelio dovanų gavo automobilį, kurio negalėjo vairuoti dėl to, kad neturėjo tam teisės, todėl transporto priemonę perrašė T. T. vardu, kuris šį automobilį be ieškovės žinios pardavė. Kad atsakovas turėjo kreditorinių įsipareigojimų už lizingu įsigytą kitą transporto priemonę, ieškovė nežinojo. Pažymi, kad atsakovas nuomos sutarties pagrindu nuomojosi butą, atsakovė, pasidomėjusi tuo faktu, sužinojo, kad tuo laikotarpiu, kai atsakovas teigė, jog nuomojamame būste gyvena, būstas buvo parduotas. Nurodo, kad pinigus nuomotojui už nuomą galima perduoti tik bankiniu pavedimu, o ne grynaisiais pinigais, kaip ieškovei teigė atsakovas. Teigia, kad kreditoriaus M. Č. ji negalėtų išskirti iš kitų, jos vyro ieškančių asmenų, kadangi jai atsakovas neleisdavo kištis į jo reikalus, o su pas jį atvykusiais asmenimis jis kalbėdavo garaže, toliau nuo ieškovės, todėl būtent ir šiuo konkrečiu atveju jai nebuvo žinoma, kad atsakovas skolinosi iš M. Č. konkrečią sumą namo remontui. Pažymi, kad apie gaunamų atsakovo pajamų dydį jai nėra žinoma, kadangi jis nieko ieškovei apie tai nesakydavo; užsimindavo tik apie tai, kad gaus konkrečią pinigų sumą, tačiau ieškovė pinigų nematė nei fiziškai, nei pervedimais. Pinigų stygių atsakovas pagrįsdavo pažadais, kad „nupirksiu rytoj“. Ieškovei grįžus gyventi į Lietuvą, finansiškai pragyventi jai padėjo mama, atsakovas prie turėtų bendrų išlaidų prisidėdavo labai minimaliai ir 6 mėnesius niekur nedirbo, nors ir buvo raginamas ieškovės dirbti įsiteigiant savo verslą, atsakovas teigdavo, kad neturi pinigų įsigyti automobiliui, aparatams. Pažymi, kad per mėnesį jos pajamas sudaro 2000 svarų, būsto nuomos kaina yra 1100 svarų. Sumokėjus šiuos pinigus už nuomą, ieškovei lieka apie 800 svarų. Teigia, kad kai jos dukra V. paaugs ir pradės eiti į darželį, jos pajamos sumažės vien dar ir dėl to, kad valstybė didžiąja dalimi jos nebeparems, nes ši valstybės parama yra laikina. Planuoja ateityje susirasti darbą, tačiau jei atsitiktų taip, kad ji taptų laikinai nedarbinga, pinigų pragyvenimui skolintųsi iš mamos. Pažymi, kad planuoja grįžti atostogų į Lietuvą, o tai sudaro nemažas išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad vien už lėktuvo bilietus, Covid-19 testus, susidaro papildomos išlaidos. Nurodo, kad iš atsakovo buvo išieškomas išlaikymas vaikams, tačiau ieškovė išieškotų išlaikymo lėšų nėra gavusi. Atsakovas turi didelį azartą, mėgsta lošti, nuolat perka žaidimų bilietukus, taip pat grįžęs į (duomenys neskelbtini) pradėjo gerti; girtas skambindavo vaikui, kai bandė susitaikyti taip pat gėrė. Atsakovas bandė gydytis priklausomybę nuo alkoholio, lankėsi specializuotoje klinikoje. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas iki šiol visai neteikia vaikams išlaikymo. Nurodė, kad atsakovas žinutėse mini tik vieną vaiką; per 3 mėnesius skambino kokius 5 kartus. Nuo 2021 m. birželio mėnesio atsakovas nė karto nebuvo pasiėmęs nepilnametės E.. Pažymi, kad vaiką psichologiškai traumuoja – pasižada ją pasiimti, su ja važiuoti į parduotuvę, gerai praleisti dieną, o vaikas sekančią dieną verkia todėl, kad atsakovas niekada neatvažiuoja. Per E. gimtadienį jai paskambinęs teigė, kad nupirks dvigubai daugiau dovanų, tačiau vaiko su gimtadieniu nepasveikino. Dėl mažosios dukters V. nurodė, kad ji nori bendrauti su atsakovu, tačiau jis ją ignoruoja. Bendrauti su didžiąja nepilnamete dukra atsakovui leistų tik tuo atveju, jeigu jis atsakingai žiūrėtų į savo kaip tėvo pareigas, kadangi šiuo momentu savo pareigų nepilnamečiams vaikams jis nevykdo. Pasiimti vaikus atsakovui leistų tik tuo atveju, jei jai būtų žinoma atsakovo kontaktiniai duomenys bei tikslūs jo ir vaikų buvimo adresai. Su nepilnamete dukra V. atsakovui leistų matytis tik tuo atveju, jeigu ji pati dalyvautų šiame procese. Pažymi, išlaikymo nemoka nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, o 2021 m. vasario mėnesį iš atsakovo vaiko išlaikymui gavo 100 eurų. Daugiau jokių mokėjimų nėra atlikęs. (duomenys neskelbtini) iš valstybės nuomojasi būstą, tačiau jeigu nebeužtektų lėšų būsto išlaikymui, planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Dėl statybinių medžiagų, pirktų būsto pagerinimui, nurodė, kad medžiagos buvo brokuotos ir ši aplinkybė ieškovei yra žinoma iš kaimynės, kuriai atsakovas šią aplinkybę ir nurodė. Aplinkybę, kad atsakovas į namo pagerinimus yra sumokėjęs apie 30 000 eurų, ieškovė vertina kritiškai ir nemano, kad už tokią sumą pagerinimai galėjo būti padaryti. Įsigytame būste su atsakovu gyveno apie du metus – nuo 2018 m. gegužės galo. Pažymi, kad dėl atsakovo turimos ir nesumokėtos skolos, antstolis areštavo jos banko sąskaitą. Apie kreditorių M. Č. sužinojo iš advokatės Virginijos Vainorienės, kai pastaroji ieškovei pateikė visą antstolių ir kreditorių sąrašą. Dėl patikslintų ieškinio reikalavimų kreditorei J. M., ieškovė pažymėjo, kad su atsakovu turi solidarią skolą, kurią įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau prašo teismo pratęsti skolos sumokėjimo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad jeigu namas būtų padalintas lygiomis dalimis, ji kartu su atsakovu gyventi negalėtų, kadangi atsakovas nori viską iš ieškovės atimti, jis ją yra stipriai įskaudinęs. Iš atsakovo vystomo verslo jokių lėšų negavo, taip pat apie pinigus, kuriuos atsakovas skolindavosi verslo reikmėms patenkinti, nieko nežinojo. Prašo teismo bendravimo su vaikais tvarkoje nurodyti, jog atsakovas įsipareigoja nurodyti savo gyvenamąją vietą ir kur konkrečiai bus praleistas jo laikas su nepilnamečiais vaikais.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį patenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki šių metų ieškovės dukros yra paaugusios, todėl jų poreikiai yra didesni. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra nedirbanti, šiuo metu gyvena užsienyje, planuoja grįžti į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad grįžusi į Lietuvą darbo nuo pirmos dienos neturės ir turės jį susirasti, todėl ieškovės dukroms sulaukus trijų metų, ieškovei sumažės užsienio valstybės skiriamos išmokos ne tik vaikų išlaikymui, bet ir išmokos, kurios yra skiriamos būsto išlaikymui, komunalinių patarnavimų padengimui, todėl atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė stokos lėšų pragyvenimui. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga rūpinasi viena ieškovė. Nors atsakovas ir bandė įrodyti, kad jis prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, byloje nėra pateikta jokių duomenų pagrindžiančių šį faktą. Atsakovas vaikų išlaikymui lėšų neskiria, jų nelanko, todėl akivaizdu, kad jis vaikų poreikių nežino. Nurodo, kad ieškovės teismui pateikta patikslinta nepilnamečių vaikų su atsakovu tvarka turėtų būti nustatyta, tačiau tikslinga būtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris turėtų būti ne mažesnis trijų mėnesių ir bendravimo tvarkos nustatymo 5,6,7,8 punktai galėtų būti vykdomi tik tokiu atveju, jeigu atsakovas ne mažiau trijų mėnesių laikytųsi pirmųjų keturių bendravimo tvarkos punktų, t. y., bendrautų su vaikais du kartus per savaitę vakarais, kas antrą savaitgalį pasiimtų per tėvo ir savo gimimo dieną, taip pat su dukromis bendrautų per vaikų gimtadienius. Taigi, pereinamasis laikotarpis, kurio ieškovė savo pradiniuose reikalavimuose nereiškė, turi būti nustatytas tikslu, kad vaikai negali būti perduodami atsakovui tada, kada jam kyla poreikis bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, kadangi tai žaloja ir nepilnamečių vaikų psichinę būklę. Pažymėjo, jog nustatant bendravimo tvarką reikalinga išbraukti ieškinio reikalavime nurodytą 11 bendravimo tvarkos punktą, kuriame yra numatyta, kad ieškovė įsipareigoja nepilnamečiui vaikui susirgus, informuoti atsakovą apie vaiko sveikatos būklę, taip pat išbraukti 13 punktą, kuriame yra numatyta, jog jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas, ieškovė atsakovą privalo informuoti trumpąja SMS žinute. Šie punktai išbrauktini, kadangi atsakovas šiai dienai su vaikais nebendrauja, jais nesidomi, jų nelanko ir šis įpareigojimas ieškovės atžvilgiu yra perteklinis. Pažymėjo, kad nors ieškovei ir atsakovui priklauso ½ dalis sodo namelio, ½ dalis garažo, ½ dalis žemės sklypo, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, į tai, kad ieškovė šiai dienai neturi jokio būsto ir tai yra paskutinis šeimos būstas, kuriame ieškovė planuoja gyventi su abiem nepilnamečiais vaikais grįžusi į Lietuvą, prašo ½ dalį paminėto turto priteisti ieškovei kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto, priteisti iš ieškovės kreditorei J. M. 19 000 Eur kompensaciją, kurios paskirtis buvo sodo namelio, žemės sklypo ir ½ garažo įsigijimas. Pažymėjo, kad kai kurie kreditoriai nurodė, kad turtas turėtų būti dalinamas tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, tačiau padalinus turtą lygiomis dalimis, ieškovei atitektų pusę turimo mažo sodo namelio, kuriame ji turėtų gyventi su nepilnamečiais vaikais. Šiai dienai ieškovė negali gyventi kartu su atsakovu, su juo nebeplanuoja gyventi ir padalinus bendrą būstą po 1/4 dalį, tarp ieškovės ir atsakovo kiltų nuolatiniai konfliktai, taip pat Lietuvoje ieškovei socialinis būstas nebūtų suteikiamas, kadangi jai priklauso ¼ paminėto turto, todėl prašo jai priteisti santuokoje įgytą turtą, t. y., ½ žemės sklypo, sodo namelio ir garažo, įpareigojant ieškovę sumokėti kreditoriui už sodo namelio įsigijimą, kompensaciją, šią skolos sumą sumokant iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taip pat solidarią ieškovės ir atsakovo skolą kreditorei J. M., nemodifikuoti, tačiau priteisti iš ieškovės kreditorei J. M. 1550 Eur iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taip pat priteisti iš atsakovo kreditorei J. M. 1550 Eur iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taip pat pripažinti asmenine atsakovo skola ir priteisti kreditorei J. M. iš atsakovo 2100 GKP, kas sudaro 2338, 66 Eur sumą, sumokant ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ši atsakovo skola yra asmeninė, kadangi tai patvirtino ir pati kreditorė J. M.. T. T. šią skolą yra priėmęs ir jis šios skolos nėra grąžinęs, todėl prašo teismo šią skolą priteisti kreditorei J. M. pripažinus ją asmenine atsakovo skola. Visas kitas ieškinyje nurodytas atsakovo skolas, t. y., UAB „Gotas“, UAB „Pro invest group“, „MB Tarpininkavimo paslaugos“, M. Č., V. K., VSDF Utenos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Gelvora“ ir visas kitas galimai nesustatytas atsakovo skolas, pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis ir priteisti iš asmeninių skolų po santuokos nutraukimo atsakovui jas vykdyti. Tuo pagrindu, kad ieškovė nėra pasirašiusi nė vienos kredito bei paskolos sutarties, ji nėra patvirtinusi nei žodžiu, nei raštu skolų, kurias atsakovas susikūrė asmeniškai. Pažymėjo, kad negalima įpareigoti ieškovės grąžinti skolas, apie kurias ji nežinojo ir kurios nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditorė J. M. mokėjo pinigus į atsakovo sąskaitą. Pinigai būdavo pravedami nuolat ir jie turėjo būti panaudoti sodo namelio įsigijimui, tačiau sodo namelyje remontas atliktas nekokybiškai ir kreditorės J. M. siųstos lėšos panaudotos netikslingai. Atsakovui nevykdžius įsipareigojimų pagal įgaliojimą, teismo prašo ½ turto priteisti ieškovei. Taip pat visas skolas, kurios yra vykdomos pas įvairius antstolius, pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis ir priteisti jas po santuokos nutraukimo vykdyti atsakovui, nes šios skolos yra akivaizdžiai asmeninio pobūdžio, be ieškovės patvirtinimo. Taip pat skola Valstybinei mokesčių inspekcijai t. y., absoliučiai asmeninė atsakovo skola, kurios jis neįvykdė. Teismo prašė visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė ieškovė, priteisti iš atsakovo.
Teismo posėdžio metu atsakovas T. T. nurodė, kad pilnai palaiko savo pateiktą priešieškinį, tačiau nebeprašo pripažinti, kad dukra V. T. yra ne jo dukra. Taip pat nurodė, kad atsisako priešieškinije pateikto reikalavimo dėl dukros V. T. pavardės pakeitimo ir prašo dukros pavardę pakeisti į „T.“. Nepilnamečiams vaikams kas mėnesį galėtų mokėti po 200,00 Eur išlaikymą. Pažymėjo, kad sutinka, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Papildomai pažymėjo, kad už abu vekselius pinigus, t. y. 1400 Eur., gavo tą pačią dieną. Šiai dienai jo turimi kreditoriniai įsipareigojimai jam yra žinomi, bet jis į šiuos kreditorinius įsipareigojimus nekreipia dėmesio, kadangi šiai dienai sunkiai dirba. Nurodė, kad kai baigsis skyrybų procesas, pradės atidavinėti skolas. Pažymėjo, kad ieškovė niekada nedirbo, todėl jis imdavo paskolas tam, kad gerintų šeimos materialinę padėtį. Pagal įsigytus vekselius pusę pinigų skyrė savo verslui. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas nebuvo išnuomotas, tačiau buvo leista jį prižiūrint jame gyventi, o mokesčiai už komunalines paslaugas buvo sumokėti. Sąskaitoms siųsti už komunalines paslaugas jis buvo nurodęs savo mamos adresą, kadangi tuo metu buvo tvarkomas namas, nebuvo pašto dėžučių ir jis neturėjo kur padėti pašto korespondencijos. Pažymėjo, kad vaikams išlaikymą teikia, kadangi viskas yra vienoje bendroje sąskaitoje, kurią jis atidarė dukroms, o dabar kol kas vaikams išlaikymo neteiks, kadangi visi jo siunčiami pinigai buvo išleidžiami ieškovės poreikiams tenkinti. Per šiuos metus, t. y., nuo sausio 1 d. ieškovei vaikų išlaikymui pinigų nedavė, kadangi visi pinigai, skirti nepilnamečiams vaikams, yra taupomojoje sąskaitoje, kuri yra atidaryta dukros E. vardu. Nurodė, kad lėšų, skirtų vaikams išlaikyti atsakovas neteikia dar ir dėl to, kad ieškovė pakankamai lėšų gauna iš (duomenys neskelbtini). Vaikų nelanko ir nuotoliniu būdu su jais nebendrauja, kadangi jis ieškovės yra užblokuotas. Pažymėjo, kad buvo imtas kreditas 1765,14 Eur sumai metalo pjaustymo staklių nuomai. Kreditoriui „Pro invest group“ turimas kreditorinis įsipareigojimas, kuris šiuo metu yra pateiktas antstoliams vykdyti, t. y. 965,75 Eur sumai, buvo imtas su jo darbu turimoms medžiagoms įsigyti, o dalis pinigų buvo skirta namo remontui, kurios dalis sudarė 600,00 Eur. Dalis namui, t. y. 600,00 Eur buvo skirta šildymo įrengimui, langams ir kt. priemonėms. Kreditorinis įsipareigojimas MB „Tarpininkavimo paslaugos“, kuris sudarė 260,69 Eur, buvo skirtas namų reikmėms, taip pat MB „Tarpininkavimo paslaugos“ imtas kreditas, kuris sudarė 225,77 Eur, buvo skirtas namų poreikių tenkinimui, kadangi didžiausios sumos susidarė už namų remontą. Taip pat pastarajam kreditoriui turimas įsipareigojimas, kuris sudarė 745,77 Eur, buvo skirtas vėlgi namų remontui. Iš M. Č. pinigai buvo pasiskolinti, kadangi buvo reikalingos lėšos už stogo remontą. Vekselis, kurį pasirašė su M. Č., buvo pasirašytas nurodant, kad pinigai imami savo verslui, bet jie buvo panaudoti namo remontui. M. Č. neprašė, kad pasirašytų ir pati ieškovė, tačiau nurodo, kad ieškovė žinojo apie tą aplinkybę, kad atsakovas iš pastarojo kreditoriaus skolinasi pinigus. Iš kreditorės V. K. buvo imti kreditai, kurių sumos sudarė 2241,38 Eur ir 2223,11 Eur, šie pinigai buvo skirti langų ir durų keitimui, vonios medžiagoms. Ieškovė žinodama, kad visi pinigai bus skirti šeimos labui, minėtų kreditų paėmimui neprieštaravo. Taip pat buvo imtas kreditas iš UAB „Gelvora“, kurio suma sudarė 943,88 Eur, jis buvo skirtas namo įrengimui. Iš trečiojo asmens J. M. skolintos sumos buvo skolintos jam ir ieškovei. Nurodė, kad J. M. draugo K. U. siųsti pinigai į jo asmeninę sąskaitą buvo skolos grąžinimas, kuriuos atsakovas jam buvo paskolinęs, o J. M. siųsti pinigai buvo skirti jo ir ieškovės pragyvenimui. Pažymėjo, kad per karantino laikotarpį jam sumažėjo darbų apimtys ir šiuo metu jis gauna 1600 svarų grynaisiais pinigais. Šiuo metu yra susiradęs gyvenamąjį būstą, už kurį moka 850,00 svarų per mėnesį. Nurodė, kad ieškovei siūlė sudaryti sąrašą priemonių, kurios yra reikalingos būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė nesutiko. Nurodė, kad dukrą V. vėl pripažįsta savo dukra, kadangi jau praėjo visas pyktis ieškovės atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. M. palaikė ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytus motyvus ir papildomai parodė, kad atsakovas nuolat darė psichologinį spaudimą ieškovei tam, kad iš J. M. gautų turtinę naudą, o būtent, kad ji parduotų butą ir ieškovei bei atsakovui nupirktų namą. Iš pradžių ieškovei ir atsakovui pasiūlė pusę metų pagyventi jos bute, tačiau su šia sąlyga jie nesutiko. Ko pasėkoje J. M. pardavė savo butą ir nupirko namą lygiomis dalimis – sau ir dukrai G. E. T. tam, kad atsakovas negalėtų jo užstatyti. Atsakovas prie namo pirkimo neprisidėjo, o už J. M. paskolintus 5000 eurų atsakovas dengė namo stogą, kadangi ją dėl namo stogo dengimo kainos buvo informavęs atsakovas, nurodydamas, kad tai kainuos apie 4000 eurų. Nors buvo atlikti namo radiatorių/vamzdžių apšiltinimo darbai, ji mano, kad ši suma nėra adekvati, kadangi atliktas darbas buvo su broku. Pinigai, skirti namo pirkimui, turėjo būti panaudoti namo remontui. Už namo atliktus darbus mokėjo atsakovas, tačiau teigia, kad stogas, langai, buvo sudėti prastos kokybės, todėl mano, kad darbus atliko pats atsakovas. Teigia, kad visada atsakovui paprašius ji pervesdavo jam pinigus, pirkdavo būtinus buities daiktus, kadangi atsakovas nei ieškovei, nei vaikams nieko nepirkdavo. Pažymi, kad pinigus atsakovui siųsdavo ir J. M. sugyventinis, tačiau ką jis paskolindavo atsakovui, J. M. už jį grąžindavo sugyventiniui. Dėl atsakovo vartojamų psichotropinių medžiagų bei kitų priklausomybių, pabrėžia, kad kai atsakovas gyveno jos name, pamatydavo pas jį turimus lošimo bilietus, kurių vienetas kainuoja 10 svarų. Atsakovas gydėsi nuo alkoholio, taip pat turėjo priklausomybę azartiniams lošimams. 2019 m. gegužės mėnesį apie atsakovo skolas jai nieko nebuvo žinoma. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais pasisakė, kad su vaikais elgiasi nepagarbiai – per tris mėnesius su vaikais kalbėjo vos 3 kartus, neteikia išlaikymo, nerodo vaikams jokio dėmesio. Norėdama padėti ieškovei ir anūkėms, labai daug dirba, padeda buitinėmis priemonėmis – skalbimo milteliais, maistu, rūbais, įvairiais daiktais. Teigia, kad dukrai trūksta pinigų vaikų išlaikymui. Teigia, kad namuose anūkėms reikalingas internetas mokymuisi, ir ieškovė naudojasi pigiausiomis interneto paslaugomis. Kadangi dukra Lietuvoje neturėjo banko sąskaitos, J. M. sugyventinis pinigus pervesdavo į atsakovo sąskaitą. Priežastį, kodėl skolino atsakovui 2100 svarų, negali įvardyti, nes neprisimena. Aplinkybę, kad kreipėsi dėl atsakovo kodavimo nuo alkoholio, yra konfidenciali, ir į bylą šių įrodymų neturi galimybės pateikti. Turėdama pakankamai lėšų visada padėdavo ieškovui ir atsakovui. Dėl šeimai priklausiusių transporto priemonių pažymėjo, kad vieną transporto priemonę – autobusiuką buvo nusipirkęs iš savo asmeninių lėšų. J. M. senelis ieškovei padovanojo automobilį, tačiau ieškovė neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir neturėjo galimybės registruoti automobilį savo vardu, automobilis buvo užrašytas atsakovo vardu. Minėto automobilio turėjo užtekti šeimos poreikių tenkinimui.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neimantė Nicienė teismui pateikė išvadą dėl nepilnamečių vaikų E. G. ir V. T. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu T. T. nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į šalių pozicijas, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, skyrius gali konstatuoti, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nėra. Atsižvelgiant į tai, jog abi nepilnametės mergaitės yra pakankamai mažo amžiaus vaikai ir tokio amžiaus vaikai yra labiau prisirišę prie mamos, jas sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, vaikų raidai yra reikšmingas nuolatinis nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, todėl skyrius mano, jog mažamečių E. G. ir V. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove G. E. T. neprieštaraus jų interesams. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo pažymėjo, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos yra išsamios, užkertančios kelią kilti teisminiams ginčams ateityje, tačiau ieškovės siūloma bendravimo tvarka geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi yra aptariama bendravimo tvarka su abiem ginčo šalių tėvais bei ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje yra atsižvelgiama į vaikų dienos režimą ir ritmą. Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams nurodė, kad tarnyba, atsižvelgiant į itin mažą nepilnamečių mergaičių amžių, į tai, jog pati ieškovė su mergaitėmis gyvena užsienyje, į tai, jog prie ieškovės mergaičių išlaikymo prisideda jos mama, skyrius mano, jog ieškovės prašymas ir išlaikymo suma yra tinkama siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėjo, kad ieškovė turi teisę žinoti, kur yra jos nepilnamečiai vaikai, kai jie laiką leidžia su atsakovu, tačiau atsakovas, pasiimdamas savo nepilnamečius vaikus turi pareigą užtikrinti jiems saugią aplinką. Skyrius mano, jog atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu ar azartiniais žaidimas, yra pagrindas į bendravimo tvarkos nuostatas įtraukti sąlygą, jog atsakovas privalo nurodyti savo gyvenamąją ir buvimo vietą, kai jis laiką leidžia su vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2016 m. birželio 18 d. Salako Švenčiausiosios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje sudarė santuoką, kuri apskaityta 2016 m. birželio 21 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė nepilnamečių vaikų – E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini) Santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Kita ½ minėto nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai (trečiajam asmeniui) J. M.. Minėtą nekilnojamąjį turtą, tiek ieškovė su atsakovu, tiek trečiasis asmuo J. M., įsigijo pagal 2018 m. birželio 6 d. šalių sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu.
2021 m. rugsėjo 30 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas T. T. atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų. Nurodė, kad nebepalaiko reikalavimų dėl V. T. pripažinimo, kad atsakovas yra ne jos tėvas ir su tuo susijusio įrašo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo; Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. pavardės pakeitimo į ieškovės iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę „G.“. Teismui išaiškinus šių reikalavimų atsisakymo pasekmes, atsakovas pareiškė, kad pasekmės jam yra aiškios ir suprantamos. Atsižvelgiant į tai, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (atsakovas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (priešieškinio) (CPK 140 straipsnio 1 dalis), atsakovui atsisakymo pasekmės yra žinomos, priimtinas atsakovo atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų, t. y. pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnametės V. T. tėvas; panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame V. T. gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kad T. T. yra V. T. tėvas; pakeisti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame V. T. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. pavardę, suteikiant jai ieškovės iki santuokos turėtą G. pavardę; ir civilinė byla šiose dalyse nutrauktina.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.61 straipsnio CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Ieškovė ir atsakovas šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ieškovė išsaugoti šeimą galimybės nemato, bendrų interesų (išskyrus nepilnamečių vaikų auklėjimą bei auginimą) neturi. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka ir ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nėra. Išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, jų elgesį viso teisminio proceso metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, daro išvada, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nedėjo maksimalių pastangų santuokos išsaugojimui, nepakankamai rūpinosi vienas kitu. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl panaikintinas 2016 m. birželio 18 d. Salako Švenčiausios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje sudarytos bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2016 m. birželio 21 d. apskaitytos santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.24 str., 3.61 str. 2 d.).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo teismo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „T.“. Atsakovas neprieštaravo šiam ieškovės reikalavimui, sutiko, kad jai po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinė pavardė „T.“, o atsakovui jo turima pavardė „T.. Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „T.“, atsakovui „T.“.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).
Analizuojamoje byloje ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečiai vaikai gyventų su jų motina. Vertinant nepilnamečių vaikų ryšį su ginčo šalimis, nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais nuolatos nebendrauja, nededa pastangų siekiant išsaugoti santykius su nepilnamečiais vaikais, palaikyti su jais tvirtus emocinius ryšius. Nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyveno ir šiuo metu gyvena su ieškove, ji jais rūpinasi, prižiūri, juos išlaiko, tarp jų yra susiklostęs stiprus emocinis ir dvasinis ryšys, todėl, atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, spręstina, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos nuomonę dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nepilnamečių vaikų amžių ir tokio vaikų amžiaus raidai reikšmingiausią nuolatinį, nenutrūkstamą motinos ir vaikų bendravimą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų E. G. ir V. T. gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.
Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo
CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą - Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi.
Analizuojamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovui T. T. būtų apribota tėvo valdžia nepilnametės E. G. atžvilgiu. Po nepilnamečio vaiko E. G. gimimo ieškovė jai suteikė savo iki santuokos turėtą pavardę „G.“. Priešieškinije atsakovas nurodė, jog pavardės pakeitimas šiuo laiku nepilnametei dukrai neturės jokių neigiamų pasekmių, kadangi ji save identifikuoja kaip E., pavardės tokio amžiaus vaikas neakcentuoja. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nepilnamečio vaiko E. G. pavardės pakeitimo į „T.“ tarp šalių ginčo nėra, ieškovė 2021 m. vasario 22 d., tikslindama ieškinio reikalavimus, taip pat prašė pakeisti dukters pavardę į „T.“, į tai, kad pakeitus jos pavardę bus apginta vaiko teisė į savo identiškumą, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), nepilnamečio vaiko E. G. pavardė keistina į atsakovo (tėvo) pavardę „T.“.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo
CK 3.155 straipsnis nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnio 1 dalis teigia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje pažymima, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1 – 3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
CK 3.3. straipsnis numato svarbų tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principą, o taip pat šiame straipsnyje įtvirtintas ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, minimas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje.63Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, teikdama patikslintus ieškinius, tiek atsakovas priešieškinije, prašė nustatyti maksimalias bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas. 2021 m. vasario 22 d. ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo priešieškinije nurodytą bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką, pateikė patikslintus reikalavimus, kuriuose prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais:
1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos 18 val. ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą 19.30 val. Atsakovui neturint galimybių pasiimti nepilnamečius vaikus numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją sms žinute arba kitomis ryšio priemonėmis;
2) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Atsakovui neturint galimybių pasiimti nepilnamečius vaikus numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją sms žinute arba kitomis ryšio priemonėmis;
3) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką yra tėvo bendravimo su jais laikas. Šiomis dienomis tėvas bendrauja tokiu laiku kaip nustatyta 1) punkte ir 2) punkte, atsižvelgiant į tai, kuri savaitės diena yra atsakovo gimtadienis;
4) atsakovas dukros E. gimimo dieną ir dukros V. gimimo dieną švenčia kartu su abiem nepilnamečiais vaikais rotacijos principu (2021 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su ieškove, o 2022 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su atsakovu; 2022 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su atsakovu, o 2023 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su ieškove). Ieškovei arba atsakovui, kuris nešventė dukros E. gimtadienio (duomenys neskelbtini) ir dukros V. gimtadienio (duomenys neskelbtini), priklauso bendravimas su abiem nepilnamečiais vaikais artimiausią savaitgalį po gimimo dienos tokiu laiku, kaip nustatyta 2) punkte;
5) neporiniais metais nepilnamečiai vaikai Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia su atsakovu, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) su ieškove. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sauso 1 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove, o antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su atsakovu. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmos šventės dienos 10.00 val. iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 19.30 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas jas į gyvenamąją vietą;
6) poriniais metais nepilnamečiai vaikai Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia su ieškove, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) su atsakovu. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sauso 1 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu, o antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su ieškove. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmos šventės dienos 10.00 vai. iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 19.30 vai., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas juos į gyvenamąją vietą;
7) atsakovas savo atostogų metu bendrauja su nepilnamečiais vaikais keturias savaites per metus nepertraukiamai po 1-2 savaites laiko pasirinktinai. Apie numatomas atostogas su nepilnamečiais vaikais atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu ieškovės ir atsakovo atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas;
8) nepilnamečiams vaikams pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais pusę jų visų mokyklinių (pavasario, vasaros, rudens, žiemos) atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas su nepilnamečiais vaikais atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu ieškovės ir atsakovo atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas;
9) atsakovui vykstant su nepilnamečiais vaikais atostogauti, ieškovė perduoda atsakovui nepilnamečių vaikų asmens dokumentus - pasą/asmens tapatybės kortelę. Be ieškovės sutikimo atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios vietos šalies;
10) ieškovė ir atsakovas informuoja vienas kitą apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą prieš vieną mėnesį, jei planuoja išvykti į kitą užsienio šalį, arba prieš 7 dienas, jei gyvenamoji vieta keičiama gyvenamosios vietos šalyje.
11) Nepilnamečiui vaikui susirgus ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko sveikatos būklę, o sergantis vaikas su atsakovu bendrauja nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis. Nepilnamečiui vaikui susirgus bendravimo su atsakovu metu, atsakovas įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę trumpąja sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę ir suteikia galimybę sergančiam vaikui bendrauti su ieškove nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis.
12) kai atsakovas neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais dėl ekstremalios padėties šalyje, atsakovo ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis, prieš tai informavęs ieškovę trumpąja sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.
13) jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo, bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas, ieškovė privalo informuoti atsakovą trumpąja SMS žinute.
Ieškovė 2021 m. vasario 22 d. patikslintuose reikalavimuose nurodė, kad ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su abiem nepilnamečiais vaikais. Ieškovė, susipažinusi su atsakovo priešieškinio reikalavimais, sutiko, kad būtų nustatyta atsakovui palanki ir nepilnamečių vaikų interesus atitinkanti bendravimo tvarka. Tuo pagrindu ir tikslino ieškinio reikalavimus dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, siekdama užkirsti kelią ginčui šioje ieškinio dalyje. 2021 m. rugsėjo 30 d. vykusio posėdžio metu atsakovas sutiko su 2021 m. vasario 22 d. patikslintuose reikalavimuose nurodyta, ieškovės siūloma, jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.
2021 m. rugsėjo 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad įvertinus tiek ieškovės patikslintuose reikalavimuose, tiek atsakovo priešieškinije nurodytą bendravimo tvarką matyti, kad iš esmės tarp šalių siūlomų bendravimo tvarkų skiriasi tik laikas, kada vaikai turėtų būti pristatyti į jų gyvenamąją vietą po bendravimo su tėvu. Tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos yra pakankamai išsamios, galimai užkertančios kelią kilti ginčams ateityje dėl bendravimo tvarkos, tačiau ieškovės siūloma bendravimo tvarka geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus bei siūlomoje bendravimo tvarkoje atsižvelgiama į vaikų dienos režimą ir ritmą.
Minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovei šiuo metu nėra žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, atsakovas šios informacijos neteikia, į tai, kad byloje yra duomenų, jog galimai atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir/ar azartiniais žaidimas, yra pagrindas į bendravimo tvarkos nuostatas įtraukti sąlygą, jog atsakovas privalo nurodyti savo gyvenamąją ir buvimo vietą, kai jis laiką leidžia su vaikais.
2021 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė tikslino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, prašydama pirmiausia nustatyti ne mažiau trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, kuriuo metu atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrautų 1-4 punktuose nustatyta bendravimo tvarka ir, tik įvykdžius pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, galėtų bendrauti su nepilnamečiais vaikais 5, 6, 7 ir 8 punktuose nustatyta tvarka. Prašė išbraukti 11 ir 13 bendravo tvarkos punktus, kadangi jie yra pertekliniai. Tokią bendravo tvarką prašo nustatyti motyvuodama tuo, kad atsakovas daugiau kaip šešis mėnesius nebendrauja, nelanko, neišlaiko ir nesidomi nepilnamečiais vaikais ir šiuo metu tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų emocinis ryšys yra nutrūkęs.
Teismas, vertindamas pereinamojo laikotarpio nustatymo pagrįstumą, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas tam tikrais atvejais yra galimas.
Iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio metu tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens J. M. paaiškinimų matyti, kad atsakovas šiuo metu yra visiškai nutraukęs bendravimą su nepilnametėmis dukterimis, su jomis nebendrauja net telekomunikacijos priemonėmis ir nesilaiko teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarkos. Pastebėtina, kad E. G. šiuo metu yra ketveri metai, V. T. – dveji. Tokio amžiaus vaikams yra svarbus intensyvus ir glaudus bendravimas su abiem tėvais, siekiant išlaikyti emociškai tvirtus ryšius, todėl nutrūkus tokiam bendravimui pakankamai ilgam laikotarpiui, akivaizdu, kad silpnėja ir kurtas tarpusavio ryšys tarp nepilnamečių vaikų ir atsakovo. Pastebėtina, kad pats atsakovas priešieškinije buvo nurodęs, kad tarp jo ir nepilnametės V. T. net nėra susiformavęs emocinis ryšys. Įvertinus šiuos duomenis, atsakovo nutrauktą bendravimą su abiem nepilnamečiais vaikais, nepilnamečių vaikų amžių, į tokio amžiaus vaikams būtinumą užtikrinti saugų, emociškai ir psichologiškai nepaveikiamą bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat siekiant atkurti/kurti ir puoselėti atsakovo su nepilnamečiais vaikais ryšį, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka su trijų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu.
Dėl bendravimo tvarkos 11 ir 13 punktų išbraukimo teismas pažymi, kad atsakovas turi ne tik pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, bet ir teisę domėtis ir žinoti apie nepilnamečių vaikų sveikatos būklę, taip pat būti informuotu, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių jo bendravimas su nepilnamečiais vaikais bus negalimas, todėl teismas nustatydamas atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką minėtus punktus palieka, tačiau juos įtraukia į maksimalią bendravimo tvarką, kurią atsakovas vadovausis po pereinamojo laikotarpio.
Remiantis išdėstytu, nustatytina tokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų E. G. ir V. T. bendravimo tvarka:
1. nustatytinas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukterimis tokia tvarka:
1.1. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos 18 val. ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą 19.30 val. Atsakovui neturint galimybių pasiimti nepilnamečius vaikus numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją sms žinute arba kitomis ryšio priemonėmis;
1.2. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Prieš juos pasiimant ilgesniam laikotarpiui, nei numatyta 1.1 punkte, atsakovas privalo ieškovei nurodyti tikslią savo gyvenamąją ir būvimo su nepilnamečiais vaikais vietą. Atsakovui neturint galimybių pasiimti nepilnamečius vaikus numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją sms žinute arba kitomis ryšio priemonėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktuose yra kalbama apie tikslų atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo mėnesį bei bendravimo tvarką nepilnamečių vaikų gimimo dienomis, teismas šiuos punktus perkelia į maksimalią bendravimo tvarką, po nustatyto pereinamojo laikotarpio. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovas visiškai yra nutraukęs bendravimą su nepilnamečiais vaikais, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir nėra žinomas jo tokio elgesio priežastys, teismas sprendžia, kad pereinamasis laikotarpis turi būti skaičiuojamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet pagal faktinį atsakovo bendravimą su vaikais, t. y. pereinamasis laikotarpis bus laikomas pasibaigusiu tik tuo atveju, jei atsakovas realiai bendrauja su vaikais nurodytą laikotarpį nustatytomis dienomis.
2. Po pereinamojo laikotarpio, nustatytina tokia maksimali atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka:
2.1. atsakovas ir toliau bendrauja su nepilnamečiais vaikais 1.1 ir 1.2 punktuose nustatyta tvarka;
2.2. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką yra tėvo bendravimo su jais laikas. Šiomis dienomis tėvas bendrauja tokiu laiku kaip nustatyta 1.1 punkte ir 1.2 punkte, atsižvelgiant į tai, kuri savaitės diena yra atsakovo gimtadienis;
2.3. atsakovas dukros E. gimimo dieną ir dukros V. gimimo dieną švenčia kartu su abiem nepilnamečiais vaikais rotacijos principu (2021 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su ieškove, o 2022 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su atsakovu; 2022 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su atsakovu, o 2023 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su ieškove). Ieškovei arba atsakovui, kuris nešventė dukros E. gimtadienio birželio 11 d. ir dukros V. gimtadienio vasario 21 d., priklauso bendravimas su abiem nepilnamečiais vaikais artimiausią savaitgalį po gimimo dienos tokiu laiku, kaip nustatyta 1.2 punkte;
2.4. neporiniais metais nepilnamečiai vaikai Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia su atsakovu, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) su ieškove. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sauso 1 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove, o antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su atsakovu. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmos šventės dienos 10.00 val. iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 19.30 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas jas į gyvenamąją vietą;
2.5. poriniais metais nepilnamečiai vaikai Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia su ieškove, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) su atsakovu. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sauso 1 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu, o antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su ieškove. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmos šventės dienos 10.00 vai. iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 19.30 vai., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas juos į gyvenamąją vietą;
2.6. atsakovas savo atostogų metu bendrauja su nepilnamečiais vaikais keturias savaites per metus nepertraukiamai po 1-2 savaites laiko pasirinktinai. Apie numatomas atostogas su nepilnamečiais vaikais atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu ieškovės ir atsakovo atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas;
2.7. nepilnamečiams vaikams pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais pusę jų visų mokyklinių (pavasario, vasaros, rudens, žiemos) atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas su nepilnamečiais vaikais atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu ieškovės ir atsakovo atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas;
2.8. atsakovui vykstant su nepilnamečiais vaikais atostogauti, ieškovė perduoda atsakovui nepilnamečių vaikų asmens dokumentus - pasą/asmens tapatybės kortelę. Be ieškovės sutikimo atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios vietos šalies;
2.9. ieškovė ir atsakovas informuoja vienas kitą apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą prieš vieną mėnesį, jei planuoja išvykti į kitą užsienio šalį, arba prieš 7 dienas, jei gyvenamoji vieta keičiama gyvenamosios vietos šalyje;
2.10. nepilnamečiui vaikui susirgus ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko sveikatos būklę, o sergantis vaikas su atsakovu bendrauja nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis. Nepilnamečiui vaikui susirgus bendravimo su atsakovu metu, atsakovas įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę trumpąja sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę ir suteikia galimybę sergančiam vaikui bendrauti su ieškove nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis;
2.11. kai atsakovas neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais dėl ekstremalios padėties šalyje, atsakovo ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis, prieš tai informavęs ieškovę trumpąja sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis;
2.12. jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo, bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas, ieškovė privalo informuoti atsakovą trumpąja SMS žinute;
2.13. prieš pasiimant nepilnamečius vaikus ilgesniam laikotarpiui, nei numatyta 1.1 punkte, atsakovas privalo ieškovei nurodyti tikslią savo gyvenamąją ir būvimo su nepilnamečiais vaikais vietą.
Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, o trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis yra pakankamas palaipsniui atkurti/sukurti atsakovo ir vaikų emocinį ryšį.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. G. po 400,00 Eur periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės. Taip pat iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai V. T. po 400,00 Eur periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo (duomenys neskelbtini) (nuo jos gimimo dienos) iki jos pilnametystės.
Ieškovės paskaičiavimu, nepilnametės E. G. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 500,00 Eur, iš kurių 100,00 Eur – maistui, higienai – 70,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 30,00 Eur, rūbams 200,00 Eur, būsto išlaikymui apie 20,00 Eur, buities prekės 50,00 Eur. Lygiai tokią pačią sumą ieškovė nurodo išleidžianti ir dukters V. T. išlaikymui.
Ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d. teikdama teismui rašytinius paaiškinimus (priedai prie šio dokumento), pateikė E. G. 2020 m. spalio mėn. išlaikymo išlaidų paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad minėtą mėnesį buvo pirkta apranga, kurios bendra suma 61,88 Eur, higienos prekės – 14,00 Eur, sveikatos priežiūros priemonės – 44,00 Eur, žaislai ir priemonės lavinimui – 110,81 Eur, maistas – 130,00 Eue, buičiai (elektra, dujos, televizija, internetas) – 28,00 Eur, iš viso 386,69 Eur. Taip pat pateikė V. T. to paties mėnesio išlaikymo išlaidų paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad minėtą mėnesį buvo pirkta apranga, kurios bendra suma – 55,99 Eur, higienos priemonės, kosmetika – 89,29. Sveikatos priežiūros priemonės – 46,30 Eur, maistas – 124,00 Eur, žaislai ir drėgmės surinkėjas – 60,00 Eur, buičiai – 35,50 Eur, viso 411,08 Eur.
Taip pat ieškovė 2021 m. sausio 12 d. teismui pateikė duomenis apie vaikams išlaikymo išlaidų paskaičiavimą už 2020 m. gruodžio mėn. E. G. išlaikymui minėtą mėnesį ieškovė išleido 383,40 Eur sumą, kurią sudaro: apranga – 91,94 Eur, higienos prekės, kosmetika – 9,00 Eur, laisvalaikiui, lavinimui, nenumatytoms išlaidos – 81,46 Eur, maistui – 160,00 Eur, buičiai 41,00 Eur. V. T. išlaikymui 2020 m. gruodžio mėnesį ieškovė išleido 370,04 Eur, iš kurių aprangai – 75,50 Eur, sveikatos priežiūrai – 20,41 Eur, maistui – 150,17 Eur, vaiko lavinimui, laisvalaikiui – 85,96 Eur, buičiai – 38,00 Eur.
2021 m. kovo 8 d. ieškovė pateikė teismui nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas už 2021 m. sausio - vasario mėnesius, iš kurių matyti, kad V. T. išlaikymui 2021 m. sausio mėn. išleido 351,33 Eur, iš kurių aprangai – 49,00 Eur, sveikatos priežiūrai – 85,77 Eur, maistui – 136,57 Eur, laisvalaikiui, lavinimui – 26,99 Eur, buičiai – 53,00 Eur. 2021 m. vasario mėnesį ieškovė išleido 397,95 Eur, iš kurių sveikatos priežiūros priemonėms – 93,98 Eur, maistui – 131,73 Eur, laisvalaikiui, higienos priemonėms – 119,24 Eur, buičiai – 53,00 Eur. E. G. išlaikymui 2021 m. sausio mėnesį ieškovė išleido 414,86 Eur, iš kurių aprangai – 39,00 Eur, higienai – 52,73 Eur, laisvalaikiui, lavinimui, nenumatytoms išlaidoms – 60,49 Eur, maistui – 206,64 Eur, buičiai – 56,00 Eur. 2021 m. vasario mėnesį išleido 423,92 Eur, iš kurių higienai – 41,95 Eur, vaistams, laisvalaikiui, nenumatytoms išlaidoms – 103,16 Eur, maistui – 222,81 Eur, buičiai – 56,00 Eur.
Taip pat ieškovė prie 2020 m. gruodžio 7 d. rašytinių paaiškinimų pridėjo duomenis apie savo gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad ieškovė (šiuo metu) gauna kiekvieną mėnesį 1261,00 svarų (1500,69 Eur) paramą, skirtą jai kaip vienišai motinai, auginančiai du nepilnamečius vaikus. Šią sumą sudaro 1100,00 svarų (1309,09 Eur), kuriuos skiria būsto mokesčiams, likusią sumą – dalies komunalinių mokesčių padengimui. Taip pat ieškovė kiekvieną mėnesį gauna pašalpą už nepilnametę dukrą E. G., kuri siekia 82,80 svarų (98,54 Eur), ir už nepilnametę dukrą V. T. – 58,00 svarus (69,02 Eur). Taip pat ieškovė pateikė šeimos išlaidų paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn., iš kurių matyti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį savo ir nepilnamečių vaikų poreikiams išleidžia vidutiniškai per mėnesį (išvedus vidurkį) apie 1400,00 svarų (1666,11 Eur). Iš šios išlaidų lentelės matyti, kad išlaidos kiekvieną mėnesį svyruoja, atitinkamai pagal poreikius, pvz. 2020 m. balandžio mėn. ieškovės išlaidos siekė 2300,00 svarų (2737,18 Eur), 2020 m. birželio mėn. 3000,00 svarų (3570,24).
Atsakovas priešieškinije ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį sutinka skirti po 200,00 Eur kiekvienai, motyvuodamas nedidelėmis savo pajamomis ir jam tenkančiomis išlaidomis, gyvenant (duomenys neskelbtini).
Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės bei atsakovo pateiktus duomenis, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažametes dukras (keturių ir dviejų metukų), gauna paramą, kuri siekia 1261,00 svarų (1500,69 Eur), skirtą jai kaip vienišai motinai, auginančiai du nepilnamečius vaikus, taip pat gauna pašalpą už nepilnametę dukrą E. G. 82,80 svarų (98,54 Eur) sumoje, už V. T. – 58,00 svarus (69,02 Eur). Kitų pajamų ieškovė negauna. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), yra sudariusi nuomos sutartį, nuomojasi dviejų kambarių butą, už kurį moka 1100,00 svarus (1309,09 Eur) kiekvieną mėnesį.
Atsakovas taip pat šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), dirba, jo pajamas per mėnesį sudaro gaunamas darbo užmokestis, siekiantis 2000,00 Eur – 2300,00 Eur, iš kurių atsakovas 1350,00 svarų (1606,61 Eur) moka nuomos mokestį už būstą (priedai prie priešieškinio, 2021 m. vasario 3 d. pateikti priedai).
Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto, išskyrus ½ dalį sodo namelio su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), neturi. Duomenų, apie jų vardu registruotas transporto priemones taip pat nėra. Ieškovė ir atsakovas turi solidarių kreditorinių įsipareigojimų, taip pat atsakovo vardu yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo.
Pastebėtina, kad tiek ieškovei, tiek teismui kilus abejonių dėl atsakovo realios finansinės padėties (duomenys neskelbtini), atsakovas ne kartą buvo įpareigotas pateikti (duomenys neskelbtini) jo vardu atidarytos sąskaitos išrašus, kitus duomenis, apie jo realias gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, tačiau atsakovas šio įpareigojimo nevykdė, teikė sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindėjo tik jo darbovietės gaunamos pajamos.
Taip pat, teismo posėdžio metu apklausus liudytoju E. V., kuris, remiantis atsakovo pateikta 2021 m. vasario 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (2021 m. vasario 23 d. pateikti atsakovo dokumentai), jam išnuomojo 3 kambarių butą, už kurį atsakovas kiekvieną mėnesį įsipareigojo mokėti 1350,00 svarų (1606,61 Eur), patvirtino, kad jis šį būstą yra pardavęs ir atsakovui nuomos sutartyje nurodytu laikotarpiu jo nenuomojo. Atsakovas jo paprašė, kad jis patvirtintų tą aplinkybę dėl būsto nuomos atsakovui. Jis jam atsakęs, kad namas yra parduotas ir neturi galimybės namo išnuomoti. Tada atsakovas pats pasirašė nuomos sutartį ir ją pateikė teismui. Nuomos sutartyje nurodytą būstą pardavė 2020 m. rugpjūčio 26-28 d. Taip pat pažymėjo, kad jam yra tekę skolinti T. T. pinigų tikslu grąžinti skolas, sumokėti už mokesčius. Paskolinus tam tikrą pinigų sumą, atsakovas dingdavo, nepalaikydavo ryšių su liudytoju, dažnai meluodavo. Su atsakovu palaikydavo draugiškus ryšius – kartais susirašydavo per „Messenger“ programėlę. Teigia, kad atsakovas dažnai pirkdavo loterijos bilietus, dažnai laimėdavo dideles sumas pinigų.
Vertinant atsakovo elgesį viso proceso metu, jo pateiktus neteisingus duomenis dėl būsto nuomos sutarties, taip siekiant padidinti savo mėnesines išlaidas ir sumažinti jo atžvilgiu priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, spręstina, kad teismui nėra galimybės objektyviai nustatyti jo realios turtinės padėties. Todėl, nesant visų duomenų apie atsakovo realią turtinę padėtį, visas abejones teismas šiuo atveju vertina šalių nepilnamečių vaikų interesų naudai. Todėl, įvertinus byloje esančius ir teismo posėdžio metu nustatytus duomenis, ieškovės teiktus įrodymus dėl jos gaunamų pajamų, šeimos išlaidų paskaičiavimų už tam tikrus mėnesius, daro išvadą, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis vis tik yra geresnė už ieškovės, kadangi atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, o atsakovė augina mažamečius vaikus, iš kurių tik vienas lanko darželį, ir susirasti darbą jai galimybės šiuo metu yra apsunkintos dėl objektyvių priežasčių. Remiantis tuo, konstatuotina, kad atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi, nei ieškovė.
Ieškovė vaikų poreikius įrodinėja pateikdama vaikų poreikių paskaičiavimų lenteles bei detalius išlaidų paskaičiavimus už 2020 m. spalio mėn. 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio – vasario mėn., taip pat dalį išlaidų pagrįsdama pateiktais savo paskaičiavimais apie patirtas mėnesines šeimos išlaidas. Teismas sprendžia, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y., kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą (šiuo metu E. G. lanko darželį, turint papildomų išlaidų dėl sveikatos - egzemos), išlaidos neišvengiamai auga. Ieškovės nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
Nors atsakovas priešieškinije nurodė, kad nepilnametės E. G. poreikiams, kai gyveno kartu su ieškove, išleisdavo ženkliai mažesnę sumą, nei ieškovė yra nurodžiusi dabar, tačiau į bylą neteikė jokių įrodymų, duomenų, kurie patvirtintų mažesnes nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingas sumas, taip pat neneigė tos aplinkybės, kad ieškovės mama J. M. prisidėdavo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, jiems gyvenant kartu Lietuvoje. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės 2021 m. vasario 3 d. teismui pateikti priedai apie J. M. siuntų siuntimą į Lietuvą. Todėl darytina išvada, kad pagrįsti ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai dėl nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo dydžio maistui, aprangai, higienos priemonėms, vaistams, papildams, gyvenamojo būsto išlaidoms, nepilnamečių vaikų lavinimui, laisvalaikiui.
Remiantis ieškovės pateiktomis išlaidomis vaikų poreikiams patenkinti matyti, kad nepilnametės E. G. išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia vidutiniškai 402,22 Eur (išvedus vidurkį iš pateiktų paskaičiavimų už 2020 m. spalio, gruodžio mėn., 2021 m. sausio – vasario mėn.), bei dukters V. T. poreikiams vidutiniškai išleidžia 382,60 Eur (išvedus vidurkį iš pateiktų paskaičiavimų už 2020 m. spalio, gruodžio mėn., 2021 m. sausio – vasario mėn.). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė abiejų nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį išleidžia iš esmės vienodą pinigų sumą, tačiau neįrodo ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikalinga 500,00 Eur suma. Todėl, išanalizavus ieškovės pateiktas nepilnamečių vaikų poreikių lenteles, išleidžiamas sumas, sprendžia, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) ir šioje šalyje pragyvenimo lygis, patiriamos išlaidos yra didesnės nei Lietuvoje, darytina išvada, kad teismo nustatyta 400,00 Eur išlaikymo suma užtikrins būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius.
Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į atsakovo tikrų duomenų apie savo išlaidas nepateikimą, atsakovo galimybę gauti didesnes pajamas, į tai, kad atsakovo vardu užvestas vykdomąsias bylas (kreditorinius įsipareigojimus), į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir į tokio amžiaus vaikų poreikius, vaikams vystytis būtinas sąlygas, į valstybės kiekvieną mėnesį mokamą pinigų sumą, skirtą E. G., V. T., teismas konstatuoja, kad iš atsakovo yra pagrindas priteisti išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tokio dydžio išlaikymą nepilnametei E. G. priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, V. T. nuo 2020 m. vasario 21 d., kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą viso proceso metu.
Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kita ½ minėto nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai (trečiajam asmeniui) J. M.. Minėtą nekilnojamąjį turtą, tiek ieškovė su atsakovu, tiek trečiasis asmuo J. M., įsigijo pagal 2018 m. birželio 6 d. šalių sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu, už bendrą 38000,00 Eur sumą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį įsigijo iš trečiojo asmens J. M. gavę 19000,00 Eur paskolą. Minėta skola yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, kuri iki šios dienos J. M. nėra grąžinta.
Ieškovė prašo padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei priteisti ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei tenkančio nekilnojamojo turto priteisti iš ieškovės 19 000 Eur kreditorei J. M. skolos, skolos sumą sumokant ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Atsakovas priešieškiniu prašė jam priteisti ½ dalį žemės sklypo, sodo namelio su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei 9500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ½ dalį turto.
Ieškovė ieškinyje minėtą nekilnojamojo turto dalį įvertino 19000,00 Eur verte. Atsakovas priešieškiniu įrodinėjo, kad šis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas ir rinkos vertė bylos nagrinėjimo metu yra didesnė, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Todėl teismas, spręsdamas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, remiasi ieškovės nurodyta šio turto rinkos verte.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tuo pačiu pasisakyta, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), yra vienintelis ieškovės ir atsakovo nekilnojamasis turtas. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), išsinuomotame dviejų kambarių bute, atsakovas taip pat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos prašymas dėl jai minėto turto priteisimo grindžiamas tuo, kad ji planuoja ateityje grįžti su nepilnamečiais vaikais gyventi į Lietuvą, susirasti čia darbą, todėl šis būstas jai yra reikalingas. Atsakovas prašydamas priteisti jam šį nekilnojamąjį turtą, šį prašymą motyvavo tuo, kad jis savo darbu ir bendromis su ieškove lėšomis iš esmės pagerino turtą, puoselėjo ir kūrė aplinką.
Iš byloje esančių duomenų, teismo posėdžio metu duotų ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens J. M. paaiškinimų, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ½ dalis turto priklauso ieškovės motinai (trečiajam asmeniui J. M.), todėl tikėtina, kad padalijus šį turtą natūra, būtų sukurta terpė šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, išlaikymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik šalių, bet nepilnamečių vaikų psichoemocinei būsenai. Įvertinus VĮ Registrų centro duomenis apie šį nekilnojamąjį turtą, akivaizdu, kad taip pat būtų sudėtinga padalinti ieškovei ir atsakovui priklausančią turto dalį natūra. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja tiek subjektyvus, tiek objektyvus negalimumas padalinti šio turto natūra.
Sprendžiant klausimą, kuriam iš sutuoktinių – ieškovei ar atsakovui – priteisti šį turtą natūra, teismas atsižvelgia į tai, kad kita šio turto ½ dalis priklauso ieškovės motinai J. M., atsakovas, gyvendamas šiame būste jo tinkamai neprižiūrėjo, nemokėjo komunalinių mokesčių (tai pagrindžia J. M. sąskaitų apmokėjimai už elektrą), be to, ieškovė su nepilnamečiais vaikais ateityje planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, todėl priteisus šį turtą atsakovui, būtų pažeisti ne tik nepilnamečių vaikų interesai, bet ir jų teisė į gyvenamąjį būstą. Remiantis šiais duomenimis, šios faktinės aplinkybės pakankamos nekilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovei.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė padidėjusios šio nekilnojamojo turto rinkos vertės, teismas sprendžia, kad rinkos vertė nuo šio būsto įsigijimo nėra pakitusi, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo 19000,00 Eur sumoje vykdymo iš ieškovės J. M. naudai.
Pastebėtina, kad solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo J. M. teismo posėdžio metu nereiškė prieštaravimų dėl tokio ieškovės prašymo ir solidariosios prievolės modifikavimo, todėl ieškovei priteisus ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, 19000,00 Eur skola (susidariusi šio būsto įsigijimui) kreditorei J. M. pripažintina asmenine ieškovės prievole. Teismo vertinimu toks nekilnojamojo turto padalijimas ir su šiuo būsto įsigijimu susidariusios skolos pripažinimas ieškovės asmenine prievole yra pagrįstas, protingas ir atitinkantis ne tik ieškovės, bet ir atsakovo interesus, išlaikomas proporcingumo principas.
Kadangi trečiasis asmuo J. M. nereiškė savarankiško reikalavimo dėl šios skolos priteisimo iš ieškovės ir ieškovei neturint subjektyvios teisės reikšti tokį reikalavimą trečiojo asmens vardu, šioje dalyje reikalavimas dėl skolos priteisimo iš ieškovės, nustatant mokėjimo terminą, netenkintinas.
Dėl kitų kreditorinių įsipareigojimų
Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė ieškovės ir atsakovo solidariąją 3100,00 Eur skolą kreditorei J. M. nemodifikuoti, tačiau priteisti iš ieškovės sumokėti kreditorei J. M. 1550,00 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir priteisti iš atsakovo kreditorei J. M. 1550,00 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d; pripažinti asmenine atsakovo skola ir priteisti kreditorei J. M. iš atsakovo 2100 GBP (2338,66 Eur) skolos sumą, ją sumokant ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.; pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis ir jas priteisti sumokėti atsakovui šiems kreditoriams – UAB „Gotas“ neišieškota suma 1765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Irmantas Gaidelis; UAB „Pro Invest group“, neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ,antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VSDFV Utenos skyrius, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; PlusPlus Capital AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 230,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; UAB „Gelvora“, neišieškota suma 943,88 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė; visas kitas atsakovo turimas skolas pripažinti jo asmeninėmis skolomis ir priteisti vykdyti atsakovui asmeniškai. Ieškovė šį reikalavimą grindė tuo, kad ji apie atsakovo skolinius įsipareigojimus nežinojo, jis jos nuomonės prieš pasiimdamas paskolas neklausė, jos parašų ant pasirašytų paskolos sutarčių, vekselių nėra ir šie pinigai nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, todėl negali būti pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti įsipareigojimus kreditoriams asmeniniais atsakovo įsipareigojimais – VSDF Utenos skyriui, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; PlusPlus Capita AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 230,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė. Taip pat prašė pripažinti solidariais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimais kreditoriams: UAB „Gotas“ neišieškota suma 1765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Irmantas Gaidelis; UAB UAB „Gelvora (pradinis kreditorius „Pro Invest Group“), neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; UAB „Gelvora“, skolos suma 943,88 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė. Prašymą motyvavo tuo, kad šios paskolos buvo imtos šeimos poreikių tenkinimui, būsto remonto darbams atlikti ir ieškovė apie šias prievoles žinojo, todėl yra solidarios abiejų šalių prievolės.
Byloje nėra ginčo, kad 3100,00 Eur skola kreditorei J. M. yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Minėta, kad solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Atsižvelgiant į tai, kad pačios šalys neprašė šios prievolės modifikuoti, trečiasis asmuo taip pat nereiškė savarankiško reikalavimo dėl šios prievolės priteisimo iš prievolės turėtojų, teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, pripažįsta, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo kreditorei J. M. 3100,00 Eur skola išlieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir šios skolos nepriteisinėja iš šalių ieškovės prašomu būdu.
Taip pat byloje nėra ginčo, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams: VSDF Utenos skyriui, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; PlusPlus Capita AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 230,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė, yra atsakovo asmeninės prievolės. Atsakovas nurodė, kad šios prievolės yra kilusios iš mokestinių prievolių, todėl jos yra jo asmeninės skolos.
Iš atsakovo 2021 m. balandžio 14 d. teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditoriui VMI prie LR FM susidarė įsiskolinimai už atsakovo nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį, baudas pagal administracinius nutarimus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šių prievolių klasifikavimą kaip solidarias abiejų sutuoktinių prievoles, tretieji asmenys tokių įrodymų taip pat nepateikė, teismas, atsižvelgdamas į šių skolų kilimo priežastis, pripažįsta, kad skolos kreditoriams VSDF Utenos skyriui, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; PlusPlus Capita AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 230,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus; VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. 0068/19/01380, antstolė Daiva Prunskienė, yra asmeninės atsakovo prievolės.
Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo J. M. įrodinėjo, kad 2100 GBP (2338,66 Eur) skola J. M. yra atsakovo asmeninė prievolė, kadangi šią sumą J. M. paskolino atsakovui asmeniškai, jo asmeniniams poreikiams, tačiau kokiems prisiminti negali. Prie pradinio ieškinio, pateikto 2019 m. spalio 10 d., ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad 2100,00 svarų suma atsakovui buvo pravesta iš J. M. sąskaitos į atsakovo sąskaitą 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. liepos 13 d., mokėjimo pavedimus užvadinant kaip „T. skola“ ir „T. T.“. Atsakovas teigė, kad ši suma buvo skirta tiek jo, tiek ieškovės bendriems interesams, jų šeimos poreikiams, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šios sumos panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti, nepateikė ir teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti, kam konkrečiai jie buvo panaudoti. Priešingai, iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, pridėtų prie pradinio ieškinio, matyti, kad visi pavedimai, siųsti J. M. per atsakovo banko sąskaitą, kurie buvo skirti kaip paskola abiejų šalių poreikiams tenkinti, buvo užvadinami kaip „BP T. T. G.“.
Pastebėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, todėl ne ieškovė turėjo įrodyti, kad prievolė yra asmeninė, o teigiantys, kad prievolė yra solidari, šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti atitinkamą aplinkybę, kadangi trečiasis asmuo J. M. taip pat tvirtino, kad ši skola yra atsakovo asmeninė prievolė ir teikė į bylą duomenis apie tokios skolos pervedimą kaip „skola T.“. Todėl, nesant byloje jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovo prievolės trečiajam asmeniui J. M. 2100 GBP (2338,66 Eur) sumoje yra bendra su ieškove, pripažintina, kad kreditoriui J. M. susidariusi 2100 GBP (2338,66 Eur) skola yra asmeninė atsakovo prievolė. Reikalavimas dėl šios skolos priteisimo iš atsakovo trečiojo asmens naudai netenkintinas, kadangi ieškovė neturi subjektinės teises reikšti reikalavimus trečiojo asmens vardu.
Byloje kilo ginčas dėl kreditorinių įsipareigojimo pripažinimo asmenine/solidaria šalių prievole šiems kreditoriams:
1) UAB „Gotas“ neišieškota suma 1765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Irmantas Gaidelis;
2) UAB UAB „Gelvora (pradinis kreditorius „Pro Invest Group“), neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė;
3) MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
4) MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
5) MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
6) MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
7) M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
8) M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
9) M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
10) M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
11) M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
12) M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
13) V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
14) V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
15) UAB „Gelvora“, skolos suma 943,88 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė.
Atsakovas teigė, kad paskolos su aukščiau nurodytais kreditoriais buvo sudarytos, siekiant patenkinti šeimos poreikius, įsigyto nekilnojamojo turto remonto darbams atlikti. Nurodė, kad į atsakovo ir ieškovė gyvenamąją vietą ne kartą buvo atvykęs kreditorius M. Č., su kuriuo bendravo ir ieškovė. Atsakovas vertėsi metalo gaminių gamyba, minėtas kreditorius norėjo investuoti ir taip padėti atsakovui, grįžusiam su šeima iš užsienio, įsitvirtinti. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad tuomet, kai atsakovas su ieškove įsirengs namus, iš gaunamo pelno už metalo gaminių pardavimus, kreditoriui bus mokamas sutartas procentas nuo uždarbio, tačiau vėliau jo atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis skolų išieškojimas. Įsipareigojimai UAB „Gotas“ yra susiję su atsakovo vykdyta individualia veikla, nuomojo metalo apdirbimui būtinas stakles. Šie įsipareigojimai susiję su atsakovo darbine veikla, iš kurios atsakovas gaudavo pajamas ir išlaikė šeimą. Įsipareigojimai V. K., MB „Tarpininkavimo paslaugos“, UAB „Gelvora“ (pradinis kreditorius „Pro Invest Group“), Plus Plus Capital AS, taip pat bendrosios sutuoktinių prievolės, nes pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams.
Trečiasis asmuo M. Č. taip pat įrodinėjo, kad atsakovo vardu pasirašyti vekseliai ir iš jų susidariusios skolos yra abiejų sutuoktinių solidarios prievolės, kadangi ieškovė yra mačiusi trečiąjį asmenį, su juo bendravusi ir žinojo apie atsakovo pinigų skolinimąsi.
Iš trečiojo asmens M. Č. pateiktų paprastųjų vekselių, sudarytų su atsakovu (2021 m. sausio 13 d. trečiojo asmens pateikti priedai), antstolio A. N., notarų G. B. ir P. D. pateiktų duomenų apie atsakovo vardu susidariusius skolinius įsipareigojimus matyti, kad šios skolos susidarė ieškovei su atsakovu jau sudarius santuoką, tačiau duomenų, įrodančių, kad šie pinigai buvo panaudoti atsakovo šeimos poreikių tenkinimui, būsto remontui, nėra. Taip pat patys tretieji asmenys, nurodantys, kad šios skolos yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės, objektyvių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Kaip minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, todėl ne ieškovė turi įrodyti, kad prievolė yra asmeninė, o teigiantys, kad prievolė yra solidari, todėl šiuo atveju atsakovas ir tretieji asmenys turėjo įrodyti atitinkamą aplinkybę. Kasacinis teismas išaiškino, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir būtent kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su priešieškiniu teikė į bylą duomenis apie atliktus būsto remonto darbus – fotonuotraukas, sąskaitas, kurios pagrindžia 3243,77 Eur sumą, skirtą būsto remonto darbams atlikti. Daugiau duomenų, patvirtinančių atsakovo aplinkybes dėl pasiskolintų pinigų skyrimo šeimos poreikiams patenkinti, nepateikė. Be to, atsakovas pats prieštaraudamas savo nurodytoms aplinkybėms dėl pasiskolintų pinigų skyrimo šeimos poreikiams, būsto remontui, teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis su ieškove grįždamas gyventi į Lietuvą turėjo santaupų, iš kurių ir atliko dalį būsto remonto darbų, tačiau šių aplinkybių taip pat nepagrindė, neteikė prašytų išrašų iš jo vardu atidarytų Swedbank, AB ir AB SEB banko sąskaitų, už laikotarpius nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. Teismas savo iniciatyva užsiklausė minėtus bankus ir 2021 m. lapkričio 11 d. bei 2021 m. lapkričio 29 d. gavo nurodytų laikotarpių bankų išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas jokių santaupų neturėjo ir būsto remonto darbų atlikti iš jų neturėjo galimybės. Be to, tai, kad trečiasis asmuo J. M. suteikė ieškovei ir atsakovui 19000,00 Eur paskolą būstui įsigyti, tik patvirtina šią teismo daromą išvadą, dėl atsakovo santaupų nebuvimo.
Priešingai, nei atsakovas, ieškovė buvo aktyvi ir teikė į bylą įrodymus apie tai, kad atsakovui ir ieškovei būnant Lietuvoje, atliekant būsto remonto darbus, trečiasis asmuo J. M., jos sugyventinis K. U., siuntė per atsakovo banko sąskaitą pinigines perlaidas ieškovės ir atsakovo šeimos poreikių tenkinimui bei skolino pinigus būsto remonto darbams atlikti (2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovės pateikti dokumentai). Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. U. teigė, jis pavedimus atlikdavo į atsakovo banko sąskaitą, kadangi atsakovas nuolat jo ir trečiojo asmens J. M. prašydavo pinigų. Taip pat pažymėjo, kad 2019 m. gegužės mėnesį atsakovą vežė koduoti nuo alkoholizmo ir azartinių lošimų, tačiau po kelių mėnesių gyrėsi, kad jis „nusilaužė kodus“. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu 2013-2017 metais gyveno jo ir J. M. namuose, dažnai būdavo girtas, lošdavo loterijos bilietais. Jis kartu su J. M. nuolat vykdavo į turgų, pirkdavo rūbelius, maistą, atsakovui įrankius – pjūklelius, darbines pirštines, grąžtus ir viską daugmaž kas tris savaites, išsiųsdavo ieškovei ir atsakovui į Lietuvą. Šiuo momentu ieškovę materialiai išlaiko jis ir jos mama.
Iš byloje esančio Sodros išrašo taip pat matyti, kad atsakovas pradėjo vykdyti individualią veiklą nuo 2018 m. spalio 16 d., dalis įsiskolinimų aukščiau nurodytiems kreditoriams yra atsiradę dar iki šios veiklos vykdymo pradžios. Be to, atsakovo pateikta metinė pajamų deklaracija už 2018 m. neįrodo iš jo veiklos vykdymo gauto pelno ir tokių lėšų panaudojimą šeimos poreikių tenkinimui. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo verslas vystėsi sudėtingai, dėl ko atsakovas ir pasirašė paprastuosius vekselius trečiajam asmeniui M. Č., o ieškovei išsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat išvyko iš Lietuvos ir verslo nebetęsė.
Įvertinus visus byloje esančius duomenis, tiek ieškovės, atsakovo, tiek trečiųjų asmenų teiktus įrodymus dėl kreditorinių reikalavimų pripažinimo solidaria/asmenine šalių prievole, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovę būtų informavęs apie sudaromus sandorius su nurodytais kreditoriais, ant sudarytų sandorių nėra ieškovės parašo, taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovas iš savo individualios veiklos gavo pelno ir darbinės veiklos išlaikė šeimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ne tik ieškovė, trečiasis asmuo J. M., bet ir liudytojais apklausti E. V., K. U. patvirtino atsakovo polinkį azartiniams lošimams, alkoholio vartojimui, todėl yra pagrindo manyti, kad atsakovo paimtos paskolos buvo panaudotos jo asmeniniams poreikiams tenkinti, juo labiau, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog minėti kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti išimtinai šeimos interesais, šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė, kaip sąžininga sutuoktinė, nedalyvaujanti santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigota kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems ji negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jos valia. Nesant kitų pateiktų įrodymų, nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovo prievolė prisiimta šeimos interesais ir patenka į CK 3.109 straipsnio 1 - 3 dalies taikymo sritį, todėl reikalavimas pripažinti šiuos kreditorinius įsipareigojimus bendra šalių prievole – netenkintinas. Pripažintina, jog tai yra asmeninės atsakovo prievolės, kaip ir numatyta įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, antstolio vykdomosiose bylose, užvestose atsakovo atžvilgiu (CPK 18, 178, 185 straipsniai.).
Duomenų, apie kitus atsakovo skolinius įsipareigojimus byloje nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti nežinomus kreditorinius įsipareigojimus atsakovo asmenine prievole ir spręsti klausimą dėl tų skolų priteisimo vykdyti atsakovui.
Likusioje dalyje patikslintas ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, nustatyta nepilnametės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su ieškove G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje; bei priteistas iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini), laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019 m. spalio 10 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, nustatyta nepilnametės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su ieškove G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
2021 m. sausio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, iki teismo sprendimo priėmimo dienos:
1. kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.30 val. iki 19.30 val. bendrauja su nepilnamete dukra E. G. internetu Skype, WhatsApp, Viber, Zoom ar kitomis vaizdo pokalbių programomis.
2. atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra du kartus per savaitę – trečiadienį nuo 18.00 val. iki 19.30 val. ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 19.30 val., dukrą pasiimant iš dukros gyvenamosios vietos, po susitikimo grąžinant ją į dukros gyvenamąją vietą. Atsakovui neturint galimybių pasiimti dukros numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.
Taip pat, 2021 m. vasario 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai V. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2021 m. sausio 28 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Taip pat, nepilnamečio vaiko V. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, 2021 m. sausio 22 d. nutartimi ir 2021 m. vasario 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi atidėjo ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Iš ieškovės patikslintų reikalavimų matyti, kad ieškovė už patikslintą ieškinį turėjo sumokėti 578,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – 100,00 Eur; dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo – 100,00 Eur; santuokoje įgyto turto padalijimo (šalims priklausančio ½ dalies turto vertė 19 000 Eur) – 570,00 Eur; iš viso iš viso 770,00 Eur x 75 proc.
Ieškovė įstatymo taip pat buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą sudaro 162,00 Eur ((300,00 Eur x 2) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).
Taip pat ieškovė į bylą pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 5750,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys iš esmės patenkintas visiškai (išskyrus reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo), iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 740,00 Eur žyminis mokestis.
Taip pat, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, ieškovės aktyvumą viso bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad nurodytos advokato išlaidos neviršija maksimalaus už advokato teikiamas paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos 5750,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi, priimdamas atsakovo priešieškinį, tenkino atsakovo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo ir atsidėjo 428,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.
Įvertinus tai, kad iš atsakovo valstybės bei ieškovės naudai jau yra priteista nemaža bylinėjimosi išlaidų suma, kurios sumokėjimas ir taip gali būti apsunkintas, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, 428,00 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo valstybės naudai nebepriteisia (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Trečiasis asmuo M. Č. taip pat teismui pateikė duomenis apie 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą (už advokato padėjėjo teisinę pagalbą). Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens reikalavimas dėl jo prievolių pripažinimo solidaria abiejų šalių prievole netenkintas, šio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 259–260, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti santuokos, sudarytos tarp ieškovės G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 18 d. Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje, apskaitytos 2016 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įtaro Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei G. E. T. paliekama santuokinė pavardė „T.“, atsakovui T. T. jo turima pavardė „T.“.
Pakeisti nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jai tėvo T. T. pavardę „T.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. spalio 10 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) nuo jos gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais E. G. ir V. T. tvarką:
1. nustatytinas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukterimis tokia tvarka:
1.1. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos 18 val. ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą 19.30 val. Atsakovui neturint galimybių pasiimti nepilnamečius vaikus numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją sms žinute arba kitomis ryšio priemonėmis;
1.2. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Prieš juos pasiimant ilgesniam laikotarpiui, nei numatyta 1.1 punkte, atsakovas privalo ieškovei nurodyti tikslią savo gyvenamąją ir būvimo su nepilnamečiais vaikais vietą. Atsakovui neturint galimybių pasiimti nepilnamečius vaikus numatyta tvarka ir laiku, atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 1 dieną trumpąją sms žinute arba kitomis ryšio priemonėmis;
1.3. pereinamasis laikotarpis skaičiuojamas pagal faktinį atsakovo bendravimą su vaikais, t. y. pereinamasis laikotarpis bus laikomas pasibaigusiu tik tuo atveju, jei atsakovas realiai bendrauja su vaikais nurodytą laikotarpį 1.1. ir 1.2 punktuose nustatytomis dienomis ir tvarka.
2. Po pereinamojo laikotarpio, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:
2.1. atsakovas ir toliau bendrauja su nepilnamečiais vaikais 1.1 ir 1.2 punktuose nustatyta tvarka;
2.2. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką yra tėvo bendravimo su jais laikas. Šiomis dienomis tėvas bendrauja tokiu laiku kaip nustatyta 1.1 punkte ir 1.2 punkte, atsižvelgiant į tai, kuri savaitės diena yra atsakovo gimtadienis;
2.3. atsakovas dukros E. gimimo dieną ir dukros V. gimimo dieną švenčia kartu su abiem nepilnamečiais vaikais rotacijos principu (2021 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su ieškove, o 2022 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su atsakovu; 2022 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su atsakovu, o 2023 m. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai praleis su ieškove). Ieškovei arba atsakovui, kuris nešventė dukros E. gimtadienio birželio 11 d. ir dukros V. gimtadienio vasario 21 d., priklauso bendravimas su abiem nepilnamečiais vaikais artimiausią savaitgalį po gimimo dienos tokiu laiku, kaip nustatyta 1.2 punkte;
2.4. neporiniais metais nepilnamečiai vaikai Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia su atsakovu, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) su ieškove. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sauso 1 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove, o antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su atsakovu. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmos šventės dienos 10.00 val. iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 19.30 val., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas jas į gyvenamąją vietą;
2.5. poriniais metais nepilnamečiai vaikai Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) praleidžia su ieškove, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) su atsakovu. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sauso 1 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu, o antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) - su ieškove. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmos šventės dienos 10.00 vai. iki paskutinės numatytos bendravimo dienos 19.30 vai., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas juos į gyvenamąją vietą;
2.6. atsakovas savo atostogų metu bendrauja su nepilnamečiais vaikais keturias savaites per metus nepertraukiamai po 1-2 savaites laiko pasirinktinai. Apie numatomas atostogas su nepilnamečiais vaikais atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu ieškovės ir atsakovo atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas;
2.7. nepilnamečiams vaikams pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais pusę jų visų mokyklinių (pavasario, vasaros, rudens, žiemos) atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas su nepilnamečiais vaikais atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jeigu ieškovės ir atsakovo atostogų laikas sutampa, pirmumą atostogauti turi tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie suplanuotas atostogas;
2.8. atsakovui vykstant su nepilnamečiais vaikais atostogauti, ieškovė perduoda atsakovui nepilnamečių vaikų asmens dokumentus - pasą/asmens tapatybės kortelę. Be ieškovės sutikimo atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios vietos šalies;
2.9. ieškovė ir atsakovas informuoja vienas kitą apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą prieš vieną mėnesį, jei planuoja išvykti į kitą užsienio šalį, arba prieš 7 dienas, jei gyvenamoji vieta keičiama gyvenamosios vietos šalyje;
2.10. nepilnamečiui vaikui susirgus ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko sveikatos būklę, o sergantis vaikas su atsakovu bendrauja nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis. Nepilnamečiui vaikui susirgus bendravimo su atsakovu metu, atsakovas įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę trumpąja sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę ir suteikia galimybę sergančiam vaikui bendrauti su ieškove nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis;
2.11. kai atsakovas neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais dėl ekstremalios padėties šalyje, atsakovo ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku nuotoliniu būdu visomis IT priemonėmis, prieš tai informavęs ieškovę trumpąja sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis;
2.12. jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo, bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas, ieškovė privalo informuoti atsakovą trumpąja SMS žinute;
2.13. prieš pasiimant nepilnamečius vaikus ilgesniam laikotarpiui, nei numatyta 1.1 punkte, atsakovas privalo ieškovei nurodyti tikslią savo gyvenamąją ir būvimo su nepilnamečiais vaikais vietą.
Priteisti ieškovei G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto, prievolę trečiajam asmeniui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 19000,00 Eur (devyniolikos tūkstančių eurų 00 ct) sumoje pripažinti ieškovės G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.
Prievolę trečiajam asmeniui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3100,00 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto eurų 00 ct) sumoje pripažinti ieškovės G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) solidaria prievole.
Prievolę trečiajam asmeniui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2100 GBP (kas sudaro 2338,66 Eur) sumoje pripažinti atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.
1) VSDF Utenos skyrius, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus;
2) PlusPlus Capita AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
3) VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė;
4) VMI prie LR FM, skolos suma 230,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė;
5) VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė;
6) VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Mindaugas Dapkus;
7) VMI prie LR FM, skolos suma 60,00 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Daiva Prunskienė;
8) UAB „Gotas“, neišieškota suma 1765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Irmantas Gaidelis;
9) UAB „Gelvora (pradinis kreditorius „Pro Invest Group“), neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė;
10) MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
11) MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
12) MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
13) MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
14) M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
15) M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
16) M. Č., skolos suma 2959,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
17) M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
18) M. Č., skolos suma 1859,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
19) M. Č., skolos suma 2759,65 Eur vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
20) V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
21) V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Arminas Naujokaitis;
22) UAB „Gelvora“, skolos suma 943,88 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Asta Stanišauskaitė;
pripažinti atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.
Priimti atsakovo atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimų, t. y. pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnametės V. T. tėvas; panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame V. T. gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kad T. T. yra V. T. tėvas; pakeisti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame V. T. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. pavardę, suteikiant jai ieškovės iki santuokos turėtą G. pavardę; ir civilinę bylą šiose dalyse nutraukti.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, 2021 m. sausio 22 d. nutartimi ir 2021 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 740,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).
Iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 5750,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.