Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-167-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-13
Bylos Nr.: e2A-167-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01083-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė (pirm.), Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė
Trečiasis asmuo: M. Č., J. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, PlusPlus Capital AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. K., UAB „Gelvora“, UAB „Gotas“, MB Tarpininkavimo paslaugos, UAB Gelvora, "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, " PlusPlus Capital " AS, MB "Tarpininkavimo paslaugos"
Ieškovas: G. E. T.
Atsakovas: T. T.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-167-856/2022Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01083-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens M. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-1118/2022 pagal ieškovės G. E. T. patikslintą ieškinį atsakovui T. T. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo bei atsakovo T. T. priešieškinį ieškovei G. E. T. dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys J. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, PlusPlus Capital AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. K., M. Č., UAB „Gelvora“, UAB „Gotas“, MB Tarpininkavimo paslaugos, antstoliai M. D., A. N., D. P., A. S. ir I. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. E. T. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovės G. E. T. ir atsakovo T. T. apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „T.“; 3) pakeisti nepilnamečio vaiko E. G. pavardę gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) į „T.”; 4) nepilnamečių vaikų E. G. ir V. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 5) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. G. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) nuo 2020 m. vasario 21 d. priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. T. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 8) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra E. G. ir nepilnamete dukra V. T. tvarką; 9) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą bei finansinius įsipareigojimus: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei tenkančio nekilnojamojo turto priteisti iš ieškovės 19 000 Eur kreditorei J. M. asmeninės 19 000 Eur atsakovo skolos (kurios paskirtis minėto turto įsigijimui) padengimui, skolos sumą sumokant ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.; ieškovės ir atsakovo solidariąją 3 100 Eur skolą kreditorei J. M. nemodifikuoti, tačiau priteisti iš ieškovės sumokėti kreditorei J. M. 1 550 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir priteisti iš atsakovo kreditorei J. M. 1 550 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d; pripažinti asmenine atsakovo skola ir priteisti kreditorei J. M. iš atsakovo 2100 GBP (2 338,66 Eur) skolos sumą, ją sumokant ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.; pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis ir jas priteisti sumokėti atsakovui šiems kreditoriams – UAB „Gotas“ neišieškota suma 1 765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis I. G.; UAB „Pro Invest group“, neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė A. S.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2 759,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2 959,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2 959,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 1 859,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 1 859,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2 759,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; V. K., skolos suma 2 241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; V. K., skolos suma 2 223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; VSDFV Utenos skyrius, skolos suma 2483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis M. D.; PlusPlus Capital AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; VMI prie LR FM, skolos suma 60 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 230 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis M. D.; VMI prie LR FM, skolos suma 60 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; UAB „Gelvora“, neišieškota suma 943,88 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė A. S.; visas kitas atsakovo turimas skolas pripažinti jo asmeninėmis skolomis ir priteisti vykdyti atsakovui asmeniškai.

2. Atsakovas T. T. priešieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnametės V. T. tėvas; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame V. T. gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kad T. T. yra V. T. tėvas; 3) pakeisti (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduotame V. T. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. pavardę, suteikiant jai ieškovės iki santuokos turėtą G. pavardę; 4) nustatyti nepilnametės dukters E. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo T. T. išlaikymą nepilnametei dukrai E. G. po 200 Eur periodinėmis mėnesio išmokomis iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką; 7) pakeisti nepilnametės dukters E. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jai tėvo T. T. pavardę – „T.“; 8) po apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę „T.“, atsakovui jo turimą pavardę „T.“; 9) priteisti atsakovui ½ dalį žemės sklypo, sodo namelio su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei 9 500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ½ dalį turto; 10) pripažinti įsipareigojimus kreditoriams asmeniniais atsakovo įsipareigojimais – VSDF Utenos skyriui, skolos suma 2 483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis M. D.; PlusPlus Capita AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; VMI prie LR FM, skolos suma 60 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 230 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis M. D.; VMI prie LR FM, skolos suma 60 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; 11) pripažinti solidariais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimus kreditoriams: UAB „Gotas“ neišieškota suma 1 765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis I. G.; UAB „Gelvora (pradinis kreditorius „Pro Invest group“), neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė A. S.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2 959,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; UAB „Gelvora“, skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė A. S.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. sausio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino santuokos, sudarytos tarp ieškovės G. E. T. ir atsakovo T. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „T.“, atsakovui jo turima pavardė „T.“; pakeitė nepilnamečio vaiko E. G., (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jai tėvo T. T. pavardę „T.“; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo jos gimimo iki vaiko pilnametystės; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. G. ir V. T. tvarką; priteisė ieškovei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto, prievolę trečiajam asmeniui J. M. 19 000 Eur sumoje pripažino ieškovės asmenine prievole; prievolę trečiajam asmeniui J. M. 3100 Eur sumoje pripažino ieškovės ir atsakovo solidaria prievole; prievolę trečiajam asmeniui J. M. 2100 GBP (kas sudaro 2 338,66 Eur) sumoje pripažino atsakovo asmenine prievole; prievoles tretiesiems asmenims: VSDF Utenos skyrius, skolos suma 2 483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis M. D.; PlusPlus Capita AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; VMI prie LR FM, skolos suma 60 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 230 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis M. D.; VMI prie LR FM, skolos suma 60 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; UAB „Gotas“, neišieškota suma 1 765,14 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis I. G.; UAB „Gelvora (pradinis kreditorius „Pro Invest Group“), neišieškota suma 965,75 Eur ir neišieškotos vykdymo išlaidos 206,41 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė A.S.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 260,69 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 225,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; MB Tarpininkavimo paslaugos, skolos bei vykdymo išlaidų suma 745,77 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2959,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 1859,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; M. Č., skolos suma 2759,65 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; V. K., skolos suma 2241,38 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; V. K., skolos suma 2223,11 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; UAB „Gelvora“, skolos suma 943,88 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė A. S.; pripažino atsakovo T. T. asmeninėmis prievolėmis; priėmė atsakovo atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimų ir civilinę bylą šiose dalyse nutraukė; likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Kita ½ minėto nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai (trečiajam asmeniui) J. M. Minėtą nekilnojamąjį turtą tiek ieškovė su atsakovu, tiek trečiasis asmuo J. M. įsigijo pagal 2018 m. birželio 6 d. šalių sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį su priėmimo – perdavimo aktu už bendrą 38 000 Eur sumą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį įsigijo iš trečiojo asmens J. M. gavę 19 000 Eur paskolą. Minėta skola yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, kuri iki šios dienos J. M. nėra grąžinta.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje minėtą nekilnojamojo turto dalį įvertino 19 000 Eur verte. Atsakovas priešieškiniu įrodinėjo, kad šis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas ir rinkos vertė bylos nagrinėjimo metu yra didesnė, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Todėl teismas, spręsdamas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, rėmėsi ieškovės nurodyta šio turto rinkos verte.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), yra vienintelis ieškovės ir atsakovo nekilnojamasis turtas. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, išsinuomotame dviejų kambarių bute, atsakovas taip pat gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos prašymas dėl jai minėto turto priteisimo grindžiamas tuo, jog ji planuoja ateityje grįžti su nepilnamečiais vaikais gyventi į Lietuvą, susirasti čia darbą, todėl šis būstas jai yra reikalingas. Atsakovas, prašydamas priteisti jam šį nekilnojamąjį turtą, šį prašymą motyvavo tuo, kad jis savo darbu ir bendromis su ieškove lėšomis iš esmės pagerino turtą, puoselėjo ir kūrė aplinką.

7. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ½ dalis turto priklauso ieškovės motinai (trečiajam asmeniui J. M.), todėl tikėtina, kad padalijus šį turtą natūra būtų sukurta terpė šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, išlaikymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik šalių, bet nepilnamečių vaikų psichoemocinei būsenai. Teismas nurodė, kad įvertinus VĮ Registrų centro duomenis apie šį nekilnojamąjį turtą, akivaizdu, kad taip pat būtų sudėtinga padalinti ieškovei ir atsakovui priklausančią turto dalį natūra. Todėl teismas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja tiek subjektyvus, tiek objektyvus negalimumas padalinti šio turto natūra.

8. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, kuriam iš sutuoktinių – ieškovei ar atsakovui – priteisti šį turtą natūra, teismas atsižvelgia į tai, kad kita šio turto ½ dalis priklauso ieškovės motinai J. M., atsakovas, gyvendamas šiame būste, jo tinkamai neprižiūrėjo, nemokėjo komunalinių mokesčių (tai pagrindžia J. M. sąskaitų apmokėjimai už elektrą), be to, ieškovė su nepilnamečiais vaikais ateityje planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, todėl priteisus šį turtą atsakovui būtų pažeisti ne tik nepilnamečių vaikų interesai, bet ir jų teisė į gyvenamąjį būstą. Remiantis šiais duomenimis teismas darė išvadą, jog šios faktinės aplinkybės pakankamos nekilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovei.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė padidėjusios šio nekilnojamojo turto rinkos vertės, sprendė, jog rinkos vertė nuo šio būsto įsigijimo nėra pakitusi, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo 19 000 Eur sumoje vykdymo iš ieškovės J. M. naudai.

10. Teismas pažymėjo, kad solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Trečiasis asmuo J. M. teismo posėdžio metu nereiškė prieštaravimų dėl tokio ieškovės prašymo ir solidariosios prievolės modifikavimo, todėl ieškovei priteisus ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo 19 000 Eur skola kreditorei J. M. pripažintina asmenine ieškovės prievole. Teismas vertino, kad toks nekilnojamojo turto padalijimas ir su šiuo būsto įsigijimu susidariusios skolos pripažinimas ieškovės asmenine prievole, yra pagrįstas, protingas ir atitinkantis ne tik ieškovės, bet ir atsakovo interesus, išlaikomas proporcingumo principas.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 3 100 Eur skola kreditorei J. M. yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Atsižvelgdamas į tai, kad pačios šalys neprašė šios prievolės modifikuoti, trečiasis asmuo taip pat nereiškė savarankiško reikalavimo dėl šios prievolės priteisimo iš prievolės turėtojų, teismas pripažino, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo kreditorei J. M. 3 100 Eur skola išlieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir šios skolos nepriteisinėja iš šalių ieškovės prašomu būdu.

12. Teismas iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad kreditoriui VMI prie LR FM susidarė įsiskolinimai už atsakovo nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį, baudas pagal administracinius nutarimus ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šių prievolių klasifikavimą kaip solidarias abiejų sutuoktinių prievoles, tretieji asmenys tokių įrodymų taip pat nepateikė, teismas, atsižvelgdamas į šių skolų kilimo priežastis, pripažino, kad skolos kreditoriams VSDFV Utenos skyriui, skolos suma 2 483,50 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis M. D.; PlusPlus Capita AS, skolos suma 772,74 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis A. N.; VMI prie LR FM, skolos suma 60 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 230 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 646,40 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P.; VMI prie LR FM, skolos suma 3,72 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis M. D.; VMI prie LR FM, skolos suma 60 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė D. P., yra asmeninės atsakovo prievolės.

13. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo J. M. įrodinėjo, kad 2 100 GBP (2 338,66 Eur) skola J.M. yra atsakovo asmeninė prievolė, kadangi šią sumą J. M. paskolino atsakovui asmeniškai, jo asmeniniams poreikiams, tačiau kokiems prisiminti negali. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad 2 100 svarų suma atsakovui buvo pravesta iš J. M. sąskaitos į atsakovo sąskaitą 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. liepos 13 d., mokėjimo pavedimus užvadinant kaip „T. skola“ ir „T.T.“. Atsakovas teigė, kad ši suma buvo skirta tiek jo, tiek ieškovės bendriems interesams, jų šeimos poreikiams, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šios sumos panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti, nepateikė ir teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti, kam konkrečiai jie buvo panaudoti. Priešingai, iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, pridėtų prie pradinio ieškinio, matyti, kad visi pavedimai, siųsti J. M. per atsakovo banko sąskaitą, kurie buvo skirti kaip paskola abiejų šalių poreikiams tenkinti, buvo užvadinami kaip „(duomenys neskelbtini)“.

14. Teismas nurodė, kad remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, todėl ne ieškovė turėjo įrodyti, jog prievolė yra asmeninė, o teigiantys, kad prievolė yra solidari, šiuo atveju atsakovas, turėjo įrodyti atitinkamą aplinkybę, kadangi trečiasis asmuo J.M. taip pat tvirtino, kad ši skola yra atsakovo asmeninė prievolė ir teikė į bylą duomenis apie tokios skolos pervedimą kaip „skola T.“. Todėl, nesant byloje jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovo prievolė trečiajam asmeniui J.M. 2 100 GBP (2 338,66 Eur) sumoje yra bendra su ieškove, teismas pripažino, kad kreditoriui J.M. susidariusi 2 100 GBP (2 338,66 Eur) skola yra asmeninė atsakovo prievolė. Reikalavimas dėl šios skolos priteisimo iš atsakovo trečiojo asmens naudai netenkintas, kadangi ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus trečiojo asmens vardu.

15. Teismas iš trečiojo asmens M. Č. pateiktų paprastųjų vekselių, sudarytų su atsakovu, antstolio A. N., notarų G. B. ir P. D. pateiktų duomenų apie atsakovo vardu susidariusius skolinius įsipareigojimus nustatė, kad šios skolos susidarė ieškovei su atsakovu jau sudarius santuoką, tačiau duomenų, įrodančių, kad šie pinigai buvo panaudoti atsakovo šeimos poreikių tenkinimui, būsto remontui, nėra. Taip pat patys tretieji asmenys, nurodantys, kad šios skolos yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės, objektyvių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, todėl ne ieškovė turi įrodyti, kad prievolė yra asmeninė, o teigiantys, kad prievolė yra solidari, todėl šiuo atveju atsakovas ir tretieji asmenys turėjo įrodyti atitinkamą aplinkybę.

16. Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su priešieškiniu teikė į bylą duomenis apie atliktus būsto remonto darbus – fotonuotraukas, sąskaitas, kurios pagrindžia 3 243,77 Eur sumą, skirtą būsto remonto darbams atlikti. Daugiau duomenų, patvirtinančių atsakovo aplinkybes dėl pasiskolintų pinigų skyrimo šeimos poreikiams patenkinti, nepateikė. Be to, atsakovas pats prieštaraudamas savo nurodytoms aplinkybėms dėl pasiskolintų pinigų skyrimo šeimos poreikiams, būsto remontui, teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis su ieškove grįždamas gyventi į Lietuvą turėjo santaupų, iš kurių ir atliko dalį būsto remonto darbų, tačiau šių aplinkybių taip pat nepagrindė, neteikė prašytų išrašų iš jo vardu atidarytų Swedbank, AB ir AB SEB banko sąskaitų už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 21 d. Teismas savo iniciatyva užsiklausė minėtus bankus ir 2021 m. lapkričio 11 d. bei 2021 m. lapkričio 29 d. gavo nurodytų laikotarpių bankų išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas jokių santaupų neturėjo ir būsto remonto darbų atlikti iš jų neturėjo galimybės. Be to, tai, kad trečiasis asmuo J.M. suteikė ieškovei ir atsakovui 19 000 Eur paskolą būstui įsigyti, tik patvirtina šią teismo daromą išvadą dėl atsakovo santaupų nebuvimo.

17. Teismas nurodė, kad priešingai, nei atsakovas, ieškovė buvo aktyvi ir teikė į bylą įrodymus apie tai, jog atsakovui ir ieškovei būnant Lietuvoje, atliekant būsto remonto darbus, trečiasis asmuo J. M., jos sugyventinis K. U., siuntė per atsakovo banko sąskaitą pinigines perlaidas ieškovės ir atsakovo šeimos poreikių tenkinimui bei skolino pinigus būsto remonto darbams atlikti. Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. U. teigė, jog jis pavedimus atlikdavo į atsakovo banko sąskaitą, kadangi atsakovas nuolat jo ir trečiojo asmens J. M. prašydavo pinigų. Taip pat pažymėjo, kad 2019 m. gegužės mėnesį atsakovą vežė koduoti nuo alkoholizmo ir azartinių lošimų, tačiau po kelių mėnesių gyrėsi, kad jis „nusilaužė kodus“. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu 2013-2017 metais gyveno jo ir J. M. namuose, dažnai būdavo girtas, lošdavo loterijos bilietais. Jis kartu su J. M. nuolat vykdavo į turgų, pirkdavo rūbelius, maistą, atsakovui įrankius ir viską daugmaž kas tris savaites išsiųsdavo ieškovei ir atsakovui į Lietuvą. Šiuo momentu ieškovę materialiai išlaiko jis ir jos mama.

18. Teismas iš byloje esančio Sodros išrašo taip pat nustatė, kad atsakovas pradėjo vykdyti individualią veiklą nuo 2018 m. spalio 16 d., dalis įsiskolinimų aukščiau nurodytiems kreditoriams yra atsiradę dar iki šios veiklos vykdymo pradžios. Be to, atsakovo pateikta metinė pajamų deklaracija už 2018 m. neįrodo iš jo veiklos vykdymo gauto pelno ir tokių lėšų panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo verslas vystėsi sudėtingai, dėl ko atsakovas ir pasirašė paprastuosius vekselius trečiajam asmeniui M. Č., o ieškovei išsikėlus gyventi į Jungtinę Karalystę, atsakovas taip pat išvyko iš Lietuvos ir verslo nebetęsė.

19. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas ieškovę būtų informavęs apie sudaromus sandorius su nurodytais kreditoriais, ant sudarytų sandorių nėra ieškovės parašo, taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovas iš savo individualios veiklos gavo pelno ir iš darbinės veiklos išlaikė šeimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ne tik ieškovė, trečiasis asmuo J. M., bet ir liudytojais apklausti E. V., K. U. patvirtino atsakovo polinkį azartiniams lošimams, alkoholio vartojimui, todėl yra pagrindo manyti, kad atsakovo paimtos paskolos buvo panaudotos jo asmeniniams poreikiams tenkinti, juo labiau, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog minėti kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti išimtinai šeimos interesais, šeimos poreikių tenkinimui. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip sąžininga sutuoktinė, nedalyvaujanti santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigota kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems ji negalėjo turėti įtakos, ir dėl kurių nebuvo išreikšta jos valia. Nesant kitų pateiktų įrodymų teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovo prievolė prisiimta šeimos interesais ir patenka į CK 3.109 straipsnio 1-3 dalies taikymo sritį, todėl reikalavimo pripažinti šiuos kreditorinius įsipareigojimus bendra šalių prievole netenkino. Teismas pripažino, jog tai yra asmeninės atsakovo prievolės, kaip ir numatyta įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, antstolio vykdomosiose bylose, užvestose atsakovo atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo V. Č. prašo: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 3 d. sprendimą dalyse, kuriose buvo padalintas santuokoje įgytas turtas, nustatytas kompensacijos mokėjimo mechanizmas, kompensacijos dydis bei prievolės M. Č. pripažintos asmeninėmis T. T. prievolėmis, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą, kuriuo santuokoje įgytas turtas būtų padalintas natūra, lygiomis dalimis, prievolės M. Č. pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, o nusprendus, kad dalinant turtą yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kompensacija nustatyta pagal turto rinkos vertę bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje ir priteista kitam sutuoktiniui pinigais arba nustačius, kad skundžiamoje ginčo dalyje nebuvo atskleista ginčo esmė – skundžiamą sprendimą minėtose dalyse panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti M. Č. naudai iš ieškovės ir atsakovo apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Teismas, priteisdamas visą santuokoje įgytą turtą vienam iš sutuoktinių, pažeidė CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, CK 3.127 straipsnyje įtvirtintus bendro turto padalinimo principus, iš esmės pažeidė vieno iš sutuoktinių kreditorių teises, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

20.2. Dalinama ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis pastato su priklausiniais yra vienintelis atsakovo turimas turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Kito turto atsakovas neturi, jokių pajamų Lietuvos Respublikoje negauna. Santuokoje įgytą turtą priteisus tik ieškovei bei iš jos atsakovo naudai nepriteisus turto vertę atitinkančios kompensacijos, kreditoriai prarado net ir teorines galimybes atgauti skolą. Tuo ne tik iš esmės buvo pažeistos atsakovo kreditorių teisės ir teisėti interesai, bet ir nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, pagal kurią nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo yra galimas tik išskirtiniais atvejais. Teismas nelygiomis dalimis padalino turtą atsižvelgdamas tik į vieno iš sutuoktinių interesus, iš principo susijusius tik su turto naudojimo patogumu, visiškai nepaisydamas kito sutuoktinio bei jo kreditorių interesų. Toks sprendimas prieštarauja ne tik teismų praktikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, bet ir viešajai tvarkai bei gerai moralei, kadangi atima iš kreditorių galimybę išieškoti vieno iš sutuoktinių įsiskolinimus iš vienintelio jo turėto turto.

20.3. Atsakovas viename iš teismui rašytų elektroninių laiškų pripažino, jog ieškovės kreipimąsi į teismą sąlygojo ne noras išsiskirti, nes šalys ir po ieškinio teismui pateikimo toliau gyveno santuokinį gyvenimą, bet siekis išvengti įsiskolinimų, išieškojimo nukreipimo į bendrą turtą ir pan. Teismas, padalindamas turtą ne lygiomis dalimis, šalių neteisėtą siekį pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus padėjo įgyvendinti.

20.4. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai kaip kompensaciją už didesnę ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto dalį pripažino, jog prievolė trečiajam asmeniui J. M. 19 000 Eur sumoje yra ieškovės asmeninė prievolė. Kompensacija už didesnę sutuoktiniui priklausančio turto dalį, kaip kad yra numatyta įstatyme, turėjo būti priteista pinigais sutuoktiniui, o ne vienam iš kreditorių. Teismas nustatydamas kitokį kompensacijos mechanizmą, ne tik tiesiogiai pažeidė CK 3.137 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad kompensacija mokama pinigais, bet ir pažeidė šalių prievolių įvykdymo eiliškumo principus (CK 6.923 str.) bei vienam iš kreditorių, su kurio šalis sieja artimi giminystės ryšiai, suteikė išskirtinį prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu, nes jam sudarė išskirtines galimybes atgauti skolą pilna apimtimi apeinant kitus šalių kreditorius. Prioriteto suteikimas vienam iš kreditorių ignoruojant kitų kreditorių, turinčių neabejotinas, galiojančias ir pradelstas reikalavimo teises į atsakovą, taip pat yra akivaizdžiai neteisėtas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams, viešajai tvarkai bei geros moralės principams.

20.5. Teismas, nustatydamas turto rinkos vertę ir skaičiuodamas kompensacijos dydį, rėmėsi ieškovės nurodyta turto įgijimo verte. Tačiau akivaizdu, kad turto kaina per laikotarpį nuo jo įgijimo dėl valstybėje vykstančių ekonominių procesų pabrango mažiausia 20-30 procentų. Be to, nėra ginčo, kad turtas nuo jo įgijimo buvo remontuojamas, į jį buvo investuota pakankamai daug lėšų, tame tarpe ir pasiskolintų iš trečiojo asmens. Teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu, privalėjo nustatyti tikrąją turto rinkos vertę (arba įpareigoti tai padaryti šalis), o ne remtis deklaratyvia ir pasenusia ieškovės nurodyta turto kaina, tuo labiau, kad dalintino turto vertė šiuo atveju turi esminę reikšmę kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

20.6. Teismas nesiaiškino, ar trečiasis asmuo J. M. šioje situacijoje gali būti laikoma kreditoriumi. Tokio jos statuso nepatvirtina jokia sutartis ar šalių susitarimas. Į bylą nebuvo pateikta jokių sutarčių, patvirtinančių paskolos teisinių santykių buvimą, atsakovas nepripažino skolos, trečiasis asmuo jokių reikalavimų byloje dėl skolos priteisimo nereiškė. O vien tai, kad J. M. sumokėjo už šalių santuokos metu įgytą turtą nereiškia, kad iš to atsirado prievolė sumokėtus pinigus grąžinti, kadangi atsižvelgiant į šalių ir J. M. artimus giminystės ryšius, labiausia tikėtina, kad mokėjimas už įgyjamą turtą buvo J. M. dovana ieškovei ir atsakovui.

20.7. Iš byloje esančių namo nuotraukų, atsakovo banko sąskaitų išrašų yra akivaizdu, kad lėšos, kurias skolinosi atsakovas, buvo naudojamos šeimos turto, kuris teismo sprendimu buvo priteistas ieškovei, pagerinimui, šeimai skirtų maisto produktų, kitų prekių įgijimui ir pan. Tai, kad prievolės M. Č. yra bendros šalių prievolės, pripažino ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose. Todėl tiek už gautas paskolas, kurios tiesiogiai buvo panaudotos šeimos skolų grąžinimui ir šeimos bendro turto pagerinimui, tiek už paskolas, kurios buvo panaudotos šeimos pajamų gausinimui, o taip pat šeimos buities pagerinimui, ieškovė ir atsakovas turėtų atsakyti solidariai.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. E. T. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog mokėtina ieškovei suma už jam atitenkančią ½ dalį žemės sklypo, sodo namelio su priklausiniais, yra 9 500 Eur ir tokio dydžio piniginę kompensaciją jis sutiktų sumokėti. Ši atsakovo nurodyta aplinkybė patvirtina, jog ½ dalis ieškovei ir atsakovui priklausiusio turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tiek ieškovės vertinimu, tiek atsakovo nurodyta kompensacijos suma, atitinka 19 000 Eur vertę.

21.2. Teismas teisingai konstatavo, jog padalinti ieškovei ir atsakovui priklausančią turto dalį natūra galimybės nėra, nes šiuo atveju egzistuoja tiek subjektyvus, tiek objektyvus negalimumas padalinti šio turto natūra.

21.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės prašomas nekilnojamojo turto padalijimas ir su būsto įsigijimu susidariusios skolos pripažinimas ieškovės asmenine prievole, yra pagrįstas, protingas ir atitinkantis ne tik ieškovės, bet ir atsakovo interesus, išlaikomas proporcingumo principas.

Šalies argumentai

21.4. Ieškovės pateiktame pradiniame ieškinyje J. M. buvo nurodyta kreditoriumi. Aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovas pasiskolino lėšas iš J. M., patvirtino ieškovės pateiktas mokėjimo pervedimas. Atsakovas šios faktinės aplinkybės nepaneigė. Priešingai, jis patvirtino, kad skolinosi pinigus sodo namelio įsigijimui, o teismo nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovui į sąskaitą buvo pervestos lėšos net būtiniesiems sodo namelio remonto darbams. Taigi, ieškovės ir atsakovo skola kreditoriui J. M. yra egzistuojanti ir negrąžinta, todėl J. M. buvo pagrįstai įtraukta į santuokos nutraukimo bylą kaip kreditorius.

21.5. Apeliantas ginčija nekilnojamojo turto rinkos vertę, tačiau šiuo atveju turto rinkos vertė buvo nustatyta remiantis turto įsigijimo sandorio verte. Dėl šios vertės ginčo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Kadangi atsakovas nepateikė turto vertinimo ataskaitos ir neįrodė, jog jis pagerino įsigytą turtą, tad teismas rėmėsi tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodyta vienoda turto verte.

21.6. Nors ieškovė reikalavo, kad kreditorius M. Č. pateiktų teismui pinigų pasiskolinimą pagrindžiančius dokumentus, apeliantas tokių dokumentų teismui nepateikė. Kadangi solidariosios skolos nėra preziumuojamos, apelianto pareiga buvo pateikti teismui įrodymus, kad ieškovė apie pasiskolinamą konkrečią pinigų sumą žinojo, pritarė atsakovo skolinimuisi, o skolos sumos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikių tenkinimui.

Šalies argumentai

21.7. Kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Apeliantas neįrodė, jog atsakovui paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos interesais.

22. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo

24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą santuokoje įgytą turtą vienam iš sutuoktinių, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, CK 3.127 straipsnyje įtvirtintus bendro turto padalinimo principus, iš esmės pažeidė vieno iš sutuoktinių kreditorių teises, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

25. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (3 dalis).

26. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

27. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, nagrinėjo ir vertino pirmiau nurodytas teismų praktikoje suformuluotas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šioje dalyje, atsižvelgė į tai, jog ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ½ dalis turto (kita namo dalis) priklauso ieškovės motinai (trečiajam asmeniui J. M.), atsakovas, gyvendamas šiame būste, jo tinkamai neprižiūrėjo, nemokėjo komunalinių mokesčių, be to, ieškovė su nepilnamečiais vaikais ateityje planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, todėl priteisus šį turtą atsakovui, būtų pažeisti ne tik nepilnamečių vaikų interesai, bet ir jų teisė į gyvenamąjį būstą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja tiek subjektyvus, tiek objektyvus negalimumas padalinti šio turto natūra, kas sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes padalijimo būdo natūra ir ginčo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra pakankamas ir nėra per didelis, nes ieškovei viso gyvenamojo būsto priteisimas natūra suteiks jai galimybes užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Nurodyta turto dalių proporcija yra teisinga, atsižvelgiant į tai, jog bendro turto objektą nuosavybės teise sudaro tik ½ dalis namo, kita namo dalis priklauso ieškovės motinai. Nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių mastas neviršija suformuotoje teismų praktikoje priimtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-26/2006).

31. Pažymėtina, kad kreditoriaus valia ir interesai (nagrinėjamu atveju apelianto) negali būti suabsoliutinti ir priešpastatomi šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesams. Šeimos bylose teismas įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Nors apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas priteisti ieškovei natūra visą turtą atima iš kreditorių galimybę išieškoti iš atsakovo įsiskolinimus iš vienintelio jo turėto turto, tačiau pažymėtina, kad apeliantas nėra hipotekos kreditorius, todėl neturi pirmenybės teisės išsiieškoti skolą iš šio turto. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepagrindė, kad padalinus turtą abejiems sutuoktiniams natūra, t. y. priteisus dalį turto atsakovui, jis turėtų realią galimybę išsiieškoti skolą iš atsakovui tenkančios turto dalies.

32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl šalių santuokos nutraukimo fiktyvumo. Šalių valia nutraukti santuoką yra aiškiai išreikšta teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Savo pozicijas šiuo klausimu išreiškė tiek ieškovė, tiek atsakovas. Bylos duomenimis nėra paneigta, kad šalys neveda bendro ūkio ir negyvena kartu kaip šeima. Apelianto nurodoma santuokos nutraukimo fiktyvumą paneigia ir tai, kad atsakovas priešieškiniu siekė pripažinti, jog jis nėra nepilnametės V. T. tėvas. Minėta aplinkybė suponuoja išvadą, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, todėl remiantis vien apelianto deklaratyviais argumentais nėra pagrindo spręsti, kad šalys susitarė fiktyviai nutraukti santuoką. Nors apeliantas nurodo, kad atsakovas viename iš teismui rašytų elektroninių laiškų pripažino, jog ieškovės kreipimąsi į teismą sąlygojo ne noras išsiskirti, nes šalys ir po ieškinio teismui pateikimo toliau gyveno santuokinį gyvenimą, bet siekis išvengti įsiskolinimų, išieškojimo nukreipimo į bendrą turtą, tačiau tai nėra tinkamas įrodymas minėtoms aplinkybėms pagrįsti, kadangi šių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Dėl kompensacijos už didesnę dalį ieškovei atitekusio nekilnojamojo turto nustatymo

33. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto, pripažino, kad prievolė trečiajam asmeniui J. M. 19000 Eur sumoje yra ieškovės asmeninė prievolė. Kompensacija už didesnę sutuoktiniui priklausančio turto dalį turėjo būti priteista pinigais atsakovui. Teismas, nustatydamas kitokį kompensacijos mechanizmą, ne tik tiesiogiai pažeidė CK 3.137 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad kompensacija mokama pinigais, bet ir pažeidė šalių prievolių įvykdymo eiliškumo principus (CK 6.923 straipsnis) bei vienam iš kreditorių, su kuriuo šalis sieja artimi giminystės ryšiai, suteikė išskirtinį prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu, nes jam sudarė išskirtines galimybes atgauti skolą pilna apimtimi apeinant kitus šalių kreditorius.

34. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas nustatant sutuoktiniui priteistiną kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei priteisti ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, ir kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei tenkančio nekilnojamojo turto priteisti iš ieškovės 19 000 Eur kreditorei J. M. skolos, skolos sumą sumokant ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Atsakovas priešieškiniu prašė jam priteisti ½ dalį žemės sklypo, sodo namelio su priklausiniais, o ieškovei 9 500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ½ dalį turto. Šalys neginčijo, kad ieškovė ir atsakovas jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį įsigijo iš trečiojo asmens J. M. gavę 19 000 Eur paskolą. Minėta skola yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, kuri iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos J. M. nebuvo grąžinta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto prievolę trečiajam asmeniui J. M. 19 000 Eur sumoje pripažino ieškovės asmenine prievole.

36. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

37. Pažymėtina, jog netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad priteisus būstą ieškovei, o atsakovui kompensaciją, kaip to pageidauja apeliantas, ieškovė būtų pajėgi įvykdyti tokį teismo sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad ieškovei piniginės kompensacijos sumokėjimas buvusiam sutuoktiniui (atsakovui) gali sukelti didelių neigiamų padarinių ir ji finansiškai neišgalės to padaryti. Dar daugiau, ieškovei ir atsakovui iki santuokos nutraukimo turint solidarią 19 000 Eur prievolę J. M., kuri buvo prisiimta siekiu įsigyti ginčo būstą, ir kuri iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos J. M. nebuvo grąžinta, kompensacijos priteisimas atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Priteisus kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, susidarytų situacija, kai ieškovė turėtų ne tik prievolę sumokėti ieškovui kompensaciją (9 500 Eur), bet ir turėtų išlikusią solidarią 19 000 Eur prievolę J. M. Tokiu būdu būtų nepagrįstai pagerinama atsakovo finansinė padėtis, ir priešingai – pabloginama ieškovės. Kompensacijos priteisimas atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atsižvelgus į tai, kad šis turtas buvo įsigytas už J. M. skolintas pinigines lėšas, bei į tai, kad atsakovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos jokia dalimi neprisidėjo prie šios solidarios skolos grąžinimo J. M., teisėjų kolegijos vertinimu, neproporcingai pažeistų ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų interesus.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktiką, pagal kurią solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo J. M. nereiškė prieštaravimų dėl solidariosios prievolės modifikavimo, sprendė, kad ieškovei priteisus ½ dalį nekilnojamojo turto po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, 19 000 Eur skola (susidariusi šio būsto įsigijimui) kreditorei J. M. pripažintina asmenine ieškovės prievole. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks nekilnojamojo turto padalijimas ir su šiuo būsto įsigijimu susidariusios skolos pripažinimas ieškovės asmenine prievole, yra pagrįstas, protingas ir atitinkantis ne tik ieškovės, bet ir atsakovo interesus, išlaikomas proporcingumo principas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad toks kompensacijos mechanizmo nustatymas, priešingai nei teigia apeliantas, nelaikytinas kreditorių teisių pažeidimu. Kaip jau minėta, kreditorių interesai (nagrinėjamu atveju apelianto) negali būti suabsoliutinti ir priešpastatomi šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesams.

39. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

40. Pažymėtina, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam iš vaikų, be to, atsakovas turi skolų valstybės biudžetui (virš 4 000 Eur), todėl atsižvelgus į šias aplinkybes bei minėtą teisinį reglamentavimą dėl atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, vertintina, kad net priteisus atsakovui iš ieškovės kompensaciją (galimai pusę turto vertės – 9 500 Eur), apeliantas neįrodė, kad tokiu atveju jam, kaip ketvirtos eilės kreditoriui, būtų reali galimybė atgauti skolą vykdant išieškojimą iš atsakovui priteistos kompensacijos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo bei kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto 19 000 Eur prievolę trečiajam asmeniui J.M. pripažindamas ieškovės asmenine prievole, pažeidė apelianto, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus.

41. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių prievolių įvykdymo eiliškumo principus (CK 6.923 straipsnis). Pažymėtina, kad CK XLVI skyriaus „Banko sąskaita“ 6.923 straipsnyje numatyta, kad lėšos nurašomos pagal kliento nurodymų ir kitų dokumentų gavimo eilę (kalendorinis eiliškumas), jeigu įstatymai nenustato ko kita. Taigi, kaip matyti, apelianto nurodyta teisės norma įtvirtina banko vykdomą lėšų nurašymo eiliškumą ir yra visiškai nesusijusi su nagrinėjamu ginču.

42. Nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas kaip kompensaciją už didesnę dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto 19 000 Eur prievolę trečiajam asmeniui J.M. pripažindamas ieškovės asmenine prievole, šiai kreditorei suteikė išskirtinį prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu, nes jai sudarė išskirtines galimybes atgauti skolą pilna apimtimi apeinant kitus šalių kreditorius. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais neįrodė, jog minėtos prievolės pripažinimas ieškovės asmenine prievole sudaro pagrindą teigti, kad trečiasis asmuo J.M. turi realią galimybę atgauti pilna apimtimi 19 000 Eur skolą iš ieškovės.

43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu, privalėjo nustatyti tikrąją turto rinkos vertę (arba įpareigoti tai padaryti šalis), o ne remtis deklaratyvia ir pasenusia ieškovės nurodyta turto kaina.

44. Pažymėtina, kad CK 3.119 straipsnyje nustatyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

46. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės teikiant individualų turto vertinimą neįrodinėjo. Turto rinkos vertė buvo nustatyta remiantis turto įsigijimo sandorio verte. Dėl šios vertės ginčo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), tačiau apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepasinaudojo savo procesine teise įrodinėti, kokia, anot apelianto, turėtų būti dalytino turto vertė, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus dėl turto vertės nustatymo atmeta kaip nepagrįstus.

47. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių dalijamo bendro turto vertės nustatymą, dalijamo bendro turto vertę nustatė vadovaudamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir šiuo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

48. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar trečiasis asmuo J. M. šioje situacijoje gali būti laikoma kreditoriumi. Tokio jos statuso nepatvirtina jokia sutartis ar šalių susitarimas. Į bylą nebuvo pateikta jokių sutarčių, patvirtinančių paskolos teisinių santykių buvimą, atsakovas nepripažino skolos.

49. Teisėjų kolegija, nesutikdama su aukščiau minėtais argumentais, pažymi, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai vadovavosi minėtu teisiniu reguliavimu ir pateiktame ieškinyje J. M. nurodė kaip kreditorę. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas neginčijo, jog ieškovė ir atsakovas jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį įsigijo iš trečiojo asmens J. M. gavę 19 000 Eur paskolą. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovas pasiskolino lėšas iš J. M., patvirtino ieškovės pateiktas mokėjimo pervedimas (iš į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų nustatyta, kad 2018-05-19 J. M. pervedė į atsakovo sąskaitą 4 522,12 GBG (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), 2018-06-06 J. M. pervedė 35 000 Eur už įsigyjamą namą pardavėjai G. L.). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens J. M. nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įsakmiai nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šalys neginčijo, jog jų 19 000 Eur skola J. M. yra egzistuojanti ir negrąžinta, bei į tai, kad pats paskolos sandoris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, darytina išvada, kad J.M. buvo pagrįstai įtraukta į santuokos nutraukimo bylą kaip kreditorė.

Dėl prievolių trečiajam asmeniui M. Č. pripažinimo atsakovo T. T. asmenine prievole

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

51. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

52. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Nutraukiant santuoką sutuoktinių bendros solidariosios prievolės nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

53. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutikimo prezumpcija – preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017).

54. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendroms sutuoktinių prievolėms priskiriamos: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

55. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apelianto nurodomi paskolos santykiai buvo įforminti atsakovo pasirašytais vekseliais. Šių vekselių pagrindu antstolio A. N. kontoroje užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš atsakovo T. T.

56. Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių namo nuotraukų, atsakovo banko sąskaitų išrašų yra akivaizdu, jog lėšos, kurias skolinosi atsakovas, buvo naudojamos šeimos turto, kuris teismo sprendimu buvo priteistas ieškovei, pagerinimui, šeimai skirtų maisto produktų, kitų prekių įgijimui ir pan. Tai, kad prievolės M.Č. yra bendros šalių prievolės, pripažino ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose.

57. Teisėjų kolegija atmeta aukščiau nurodytus apelianto argumentus kaip deklaratyvaus pobūdžio. Šiuo atveju kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas į bylą pateikė tik fotonuotraukas, sąskaitas, kurios pagrindžia 3 243,77 Eur sumą, skirtą būsto remonto darbams atlikti, tačiau daugiau duomenų, patvirtinančių atsakovo aplinkybes dėl pasiskolintų pinigų skyrimo šeimos poreikiams patenkinti, nepateikė. Be to, iš teismo iniciatyva užklaustų atsakovo banko išrašų teismas nustatė, kad atsakovas jokių santaupų neturėjo. Tuo tarp apeliantas (trečiasis asmuo) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neišdėstė argumentų, nepateikė konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pinigus atsakovui jis skolino tikslams, susijusiems su atsakovo šeimos poreikiais (CPK 12, 178 straipsniai).

58. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų, jog atsakovo prisiimtus skolinius įsipareigojimus jis laikė bendra solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui negrąžinant skolos, apeliantas būtų siekęs išsiieškoti skolą iš ieškovės. Ta aplinkybė, kad apeliantas nesiėmė jokių veiksmų (nei teisinių, nei faktinių) skolos išieškojimui iš skolininko (atsakovo) sutuoktinės (ieškovės), sudaro pagrindą teismui pripažinti nepagrįstais apelianto argumentus, jog pinigus atsakovui jis skolino šeimos poreikiams, ir kad ieškovė žinojo apie atsakovo pinigų skolinimąsi (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

59. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus darytina išvada, jog apeliantas neįrodė nei kad ieškovė pritarė atsakovo sudarytiems paskolos sandoriams ir juos patvirtino, nei kad atsakovas pinigus skolinosi šeimos interesais. Byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti priešingą išvadą – atsakovo prisiimti skoliniai įsipareigojimai apeliantui (trečiajam asmeniui) buvo asmeninė atsakovo prievolė, nesusijusi su šeimos poreikių tenkinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievolių kvalifikavimą asmeninėmis ar bendromis, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą.

60. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas bei nesant apelianto pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

61. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovei priteisiamos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė