Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-20843-780/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-22
Bylos Nr.: eI2-20843-780/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05790-2025-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Šarka, Asta Vailionė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: K. C.
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-20843-780/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05790-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,vertėjaujant T. T.,dalyvaujant pareiškėjui K. C. ir jo atstovui advokatui I. S.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas K. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 25S214329, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 25S228100, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas 2), (abu kartu – ir Skundžiami sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą naujai įforminti jam leidimą gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas ir toliau dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą (nurodyti visas darbovietes, įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą, kuriose dirbo ar dirba šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)) nurodė, kad 2015-2017 m. dirbo Minsko automobilių gamykloje šaltkalviu. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 26 d. pateikė paaiškinimus, kad Baltarusijos valstybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) jis dirbo žemiausios grandies šaltkalviu (akumuliatorių montavimas), neturėjo prieigos prie jautrios informacijos, ryšių su vadovybe ar tarnybomis, darbo santykiai su (duomenys neskelbtini)nutraukti 2017 metais, taip pat nurodė, kad į Baltarusiją vykdavo aplankyti tėvus po reisų, o pareiškėjo politinė pozicija yra nepalanki Rusijos agresijai, nepritarianti Lukašenkos režimui.

Pareiškėjas nesutinka su priimtais Migracijos departamento sprendimais, kadangi jie priimti remiantis tik 2025 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada Nr.18-10503. Skundžiami sprendimai grindžiami abstrakčiomis prielaidomis apie „strateginį sektorių“, neindividualizuotomis VSD išvadomis, bendro pobūdžio geopolitiniu vertinimu ir nuorodomis į (duomenys neskelbtini)kaip strateginį sektorių, tačiau nėra nurodyta, kuo pareiškėjas, dirbęs žemiausios grandies šaltkalviu 2015–2017 m., šiandien (t. y. 2025 metais) keltų realų pavojų Lietuvos saugumui. Atsakovas remiasi vien tik prieš 8 metus darbo (duomenys neskelbtini)faktu, be to, nurodo, neva pareiškėjo politinės nuostatos „nedaro įtakos“, nors jos yra tiesiogiai reikšmingos individualizavimui.

Anot pareiškėjo, Migracijos departamentas nepateikė konkrečios informacijos, kuo būtent žemiausios grandies šaltkalvio darbas (duomenys neskelbtini)ir kokia faktinė prieiga (jei buvo) šiandien sukuria realų ir akivaizdų pavojų, nenurodė jokių galimų ryšių su Baltarusijos tarnybomis (galimų verbavimo požymių, užduočių, prieigos), neįvertintas daugiau kaip 8 metų laiko tarpas ir dabartinės aplinkybės Lietuvoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, vien faktas, kad pareiškėjas kadaise (prieš 8 metus) dirbo (duomenys neskelbtini), nevertinant jo darbo konkrečias užduočių, prieigų, kontaktų, savaime nesuponuoja šiandienės grėsmės. Pareiškėjo vertinimu, tokios spragos rodo savarankiško vertinimo trūkumą. Bendro pobūdžio pažymos ar abstraktūs apibendrinimai apie „strateginį sektorių“ negali pakeisti individualaus vertinimo ir motyvavimo pareigos pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose apie (duomenys neskelbtini) statusą ir pareiškėjo darbo jame aplinkybes akcentavo, kad juridinio asmens buvimas ekonominiame sąraše savaime nereiškia, kad bet kuris jo darbuotojas kelia grėsmę kitos valstybės nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas darbuotojų persekiojimu ir režimo finansavimu po 2020 metų protestų, tai reiškia, kad sankcijų taikymo pagrindas (priežastys) atsirado praėjus 4 metams po pareiškėjo išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negali būti laikomas žinojusiu ar galėjusiu numatyti, kad jo darbas (duomenys neskelbtini) gamykloje (paprastu konvejerio darbininku) bus traktuojamas Lietuvos institucijų kaip „grėsmė nacionaliniam saugumui“. Pareiškėjas dirbo eiliniu cecho darbininku, neatliko jokių vadovaujančių funkcijų, neatstovavo įmonės valdžios institucijoms, nedalyvavo jokiame režimui reikšmingame sprendimų priėmimo procese, iš darbo išėjo dar iki 2020 m. įvykių ir politinės krizės Baltarusijoje. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) aplinkybė yra tai – kad pareiškėjas (tada 19 metų amžiaus jaunuolis) po technikumo baigimo privalėjo 2 metus atidirbti pagal valstybinį privalomąjį paskyrimą, kurį gavo į (duomenys neskelbtini) gamyklą (t. y., pareiškėjas ne pats pasirinko gamyklą (duomenys neskelbtini), bet gavo privalomą paskyrimą). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) faktas negali būti vertinamas kaip jo pačio laisvai išreikštos valios ar politinių pažiūrų išraiška.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra sukurta situacija, kai ne Migracijos departamentas privalo įrodyti pareiškėjo „galimą pavojingumą“, bet pats pareiškėjas neaišku kokiais objektyviai neįmanomais įgyvendinti būdais turi įrodyti, kad jis neturi ryšių su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis ir nėra pavojingas Lietuvos Respublikos saugumui.

Dėl kelionių į Baltarusiją pažymi, kad teismų praktikoje dažnos kelionės į Baltarusiją gali būti vertinamos kaip asmens galimo pažeidžiamumo požymis, tačiau negali būti vertinamos kaip savaiminis lojalumo Baltarusijos režimui ar galimo bendradarbiavimo su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis įrodymas – yra svarbu nustatyti kelionių tikslus, trukmę, kontekstą. Kelionių pas tėvus dažnumas ar 1–2 savaičių trukmė nėra savaiminis lojalumo Baltarusijos režimui ar bendradarbiavimo su tarnybomis įrodymas. Pareiškėjas pagrindė, jog po reisų vykdavo aplankyti tėvus, nėra duomenų (ir Migracijos departamentas neįrodinėjo, neminėjo) apie kontaktus su specialiosiomis tarnybomis ar kokias nors užduotis. Atsakovas skundžiamuose sprendimuose taip pat nenurodė, kokie konkretūs faktai šiuos vizitus paverčia realia grėsme. Pareiškėjo kelionės į Baltarusiją aplankyti tėvus yra laikytinos šeimos ryšių, gyvenimo ir bendravimo palaikymu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnį, o ne lojalumo Baltarusijos režimui požymiu.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime 1 nepateikė argumentų, kodėl šioje individualioje situacijoje atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi yra būtinas ir negali būti pakeistas švelnesnėmis priemonėmis. Be to, Sprendime 2 nenurodyta, kodėl taikomas būtent maksimalus 60 mėnesių uždraudimo atvykti į Lietuvą terminas, nepateikta individualių motyvų, kodėl negalėjo būti svarstomos trumpesnės arba švelnesnės priemonės (pvz., trumpesnis terminas, periodinė kontrolė). Migracijos departamentas nepateikė jokios individualios rizikos dinamikos analizės, kuri pateisintų būtent maksimalų 60 mėnesių terminą. Toks nemotyvuotas maksimalaus uždraudimo atvykti termino parinkimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies ir proporcingumo principo.

Pareiškėjo nuomone, jo situacija neindividualizuota – neįvertintas pareiškėjo pareigų Baltarusijos valstybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) turinys, prieigos prie informacijos galimybė, laiko atotrūkis, dabartinė padėtis ir konkretūs ryšiai. Perspektyvinis vertinimas neatleidžia nuo faktų visumos reikalavimo, o kelionės į Baltarusiją nepaverčia asmens grėsmingu, jei nėra kitų konkrečių požymių. Migracijos departamentas nepagrindė proporcingumo ir nesvarstė mažiau ribojančių priemonių pareiškėjo atžvilgiu.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2025 m. gegužės 21 d. pareiškėjas, atsakymas į klausimyno 2 klausimą, nurodė, jog 2015–2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini)šaltkalviu. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-10503, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas VSD išvados nekvestionuoja ir neturi pagrindo ja nesivadovauti.

Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti visas su nurodytu asmens darbu susijusias aplinkybes, 2025 m. rugsėjo 25 d. per MIGRIS komunikaciją kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti išsamų paaiškinimą apie tai, dėl kokių priežasčių jis pasirinko šį darbą ir kodėl nutraukė darbinius santykius. Taip pat paaiškinti, kokiu tikslu leidimo laikinai galiojimo laikotarpiu jis vykdavo į Baltarusiją.

2025 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad baigus Minsko valstybinę automobilių mechanikų kolegiją reikėjo atlikti privalomą praktiką gamykloje (duomenys neskelbtini), joje dirbo šaltkalviu. Jo funkcija buvo montuoti akumuliatorius sunkvežimiams. Darbo santykius nutraukė dėl didelio fizinio krūvio ir nemalonaus vadovybės elgesio. Nurodė, kad su buvusiais kolegomis ryšių nepalaiko. Leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, po reiso, grįždavo į Baltarusiją lankyti vyresnio amžiaus tėvų.

Atsakovas pažymėjo, kad vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjui per pastaruosius 5 metus nebuvo išduota nacionalinė viza, 2023 m. rugpjūčio 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. dirbo Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Pareiškėjas, leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, periodiškai vyksta į/iš Baltarusiją (fiksuota 18 sienos kirtimų). Migracijos departamento duomenimis, per 2023 m. fiksuoti 5, per 2024 m.– 6, o iki 2025 m. rugsėjo 29 d. – 7 sienos kirtimai į/iš Baltarusiją, kurioje vidutiniškai praleidžia apie 2 savaites. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir surinktus kitus duomenis apie pareiškėją, priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2.

Atsakovas akcentavo, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Migracijos departamentas tik perkėlė VSD išvadą ir neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo. Pažymi, jog Sprendime 1 yra įvertinti pareiškėjo ekonominiai, socialiniai, šeiminiai ryšiai bei pareiškėjo pateikta papildoma informacija apie darbą (duomenys neskelbtini)ir vykimo priežastys į Baltarusiją. Taigi, priešingai negu teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo individualią situaciją.

Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, kaskart vertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją, taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti galimybę kitaip vertinti reikšmingas asmens biografijos aplinkybes, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją. Migracijos departamento vertinimu, asmens atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) ir pateikta informacija į Migracijos departamento kitus klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo darbiniais santykiais.

Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, kad nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje konstatuojama, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose ar strateginio sektoriaus įmonėse (Baltarusijos Minsko automobilių gamykla (OAO (duomenys neskelbtini)) yra BelavtoMAZ holdingo valdančioji bendrovė, kuri yra viena didžiausių valstybės kontroliuojamų automobilių gamintojų) nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Migracijos departamento vertinimu, nenutrūkę pareiškėjo ryšiai su Baltarusija, ten gyvenanti asmens šeima (tėvai), kuriuos asmuo periodiškai lanko, sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, pasitaikius progai, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui.

Pažymėjo, jog uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis buvo nustatytas remiantis Įstatymo ir Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis ir jis nėra maksimalus. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (5 metus), kad asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.3 punktą bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, asmeniui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Migracijos departamento sprendimai yra priimti vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, sprendimai priimti įvertinus visus duomenis apie pareiškėją, sprendimai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Valstybės saugumo departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 18-10503 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2024 m. gruodžio 12 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2015–2017 m. dirbo Minsko automobilių gamykloje ((DUOMENYS NESKELBTINI)). Viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini)yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. Įmonė (duomenys neskelbtini)turi savo filialą ir Rusijos Federacijoje, kuris aptarnauja Rusijos rinką sunkvežimiais ir kitu specialiuoju transportu, daugiau nei 60 procentų produkcijos yra eksportuojama į Rusiją. (duomenys neskelbtini)turi daugiau nei 30 bendradarbiavimo projektų su Rusijos įmonėmis, kurioms tiekia įvairias Baltarusijoje pagamintas detales. Rusijos ginkluotosios pajėgos, netekusios daug įmonių „KAMAZ“ ir „URAL“ sunkvežimių, pradėjo naudotis (duomenys neskelbtini)pagamintais sunkvežimiais. 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš Aleksandro Lukašenkos autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos.

VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Pareiškėjas privalėjo (ir privalo) būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jis gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Pareiškėjas gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką lojalumo Rusijos ir Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems, tarnaujantiems Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nėra jokio pagrindo paneigti jo lojalumo Baltarusijos valdžiai, ypač įvertinus jo darbą strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje.

VSD nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad Sprendimas 1 grindžiamas neindividualizuota VSD išvada, neatskleidžiančia konkrečių faktų. Pažymėtina, kad tiek VSD atlikdamas vertinimą, tiek ir Migracijos departamentas priimdamas Skundžiamus sprendimus vertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su jo, kaip užsieniečio, gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi jokių, išskyrus ekonominius, ryšių su Lietuva, jo šeima ir artimieji gyvena Baltarusijos Respublikoje. Tai patvirtina ir pats pareiškėjas, pagrįsdamas savo nuolatinius vykimus į Baltarusijos Respubliką.

Pažymėjo, kad pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo skunde nurodomų vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus, o ryšių su giminėmis, gyvenančiomis Baltarusijoje, palaikymas suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais ar ten besilankančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad Migracijos departamento sprendimai ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, prielaidomis, spėjimais. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas Migracijos departamento sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą ir pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.

Dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pažymėjo, kad Įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamos, kad pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, teisė laisvai judėti būtų apribota, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvą. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir nustatė, kad taikomi apribojimai nepažeis proporcingumo principo, leidžiančio užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir pareiškėjo teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.

VSD vertinimu, priimant Skundžiamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Skundžiami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 25S214329, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui K. C. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir Migracijos departamento 2025 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 25S228100, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas K. C. yra Baltarusijos Respublikos pilietis.

Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjui per pastaruosius 5 metus nebuvo išduota nacionalinė viza.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, ketindamas ir toliau dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 21 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 2015-2017 m. dirbo Minsko automobilių gamykloje ((duomenys neskelbtini)).

Iš Tarpininkavimo rašto dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20250415-059375 nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki rašto pateikimo dienos (t. y. 2025 m. spalio 31 d.) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, pareiškėjas kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną 18 kartų: per Medininkų pasienio kontrolės punktą (toliau – ir PKP) vyko 16 kartų ir po kartą per Lavoriškių ir Šumsko PKP. Per 2023 m. fiksuoti – 5, per 2024 m. – 6, o iki 2025 m. rugsėjo 29 d. – 7 sienos kirtimai, kertant Lietuvos – Baltarusijos sieną. Nustatyta, kad asmuo Baltarusijos Respublikoje vidutiniškai praleidžia dvi savaites.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 18-10503 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodė, kad viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini)yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. Įmonė (duomenys neskelbtini)turi savo filialą ir Rusijos Federacijoje, kuris aptarnauja Rusijos rinką sunkvežimiais ir kitu specialiuoju transportu, daugiau nei 60 procentų produkcijos yra eksportuojama į Rusiją. (duomenys neskelbtini)turi daugiau nei 30 bendradarbiavimo projektų su Rusijos įmonėmis, kurioms tiekia įvairias Baltarusijoje pagamintas detales. Rusijos ginkluotosios pajėgos, netekusios daug įmonių „KAMAZ“ ir „URAL“ sunkvežimių, pradėjo naudotis (duomenys neskelbtini)pagamintais sunkvežimiais. 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini)buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš Aleksandro Lukašenkos autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. K. C. darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad K. C. dirbdamas „MAZ“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos piliečiui K. C. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

2025 m. rugsėjo 25 d. Migracijos departamentas per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) komunikaciją K. C. išsiuntė pranešimą, kuriame ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 d. buvo prašoma išsamiai paaiškinti, kokios buvo pareiškėjo pareigos (funkcijos) Minsko automobilių gamykloje ((duomenys neskelbtini)), ar jis turėjo pavaldinių, leidimą dirbti su įslaptinta informacija, dėl kokių priežasčių pasirinko šį darbą ir kodėl nutraukė darbo santykius. Taip pat nurodyti aplinkybes, ar K. C. palaiko ryšius su buvusiais bendradarbiais, bei tai, ar leidimo laikinai gyventi laikotarpiu asmuo grįždavo į Baltarusiją, jeigu taip, nurodyti, kaip dažnai ir dėl kokių priežasčių grįždavo, kiek laiko ten praleisdavo.

2025 m. rugsėjo 26 d. K. C. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog baigus Minsko valstybinę automobilių mechanikų kolegiją reikėjo atlikti privalomą praktiką gamykloje. (duomenys neskelbtini)gamykloje dirbo šaltkalviu. Jo funkcija buvo montuoti akumuliatorius sunkvežimiams. Darbo santykius nutraukė dėl didelio fizinio krūvio ir nemalonaus vadovybės elgesio. Taip pat nurodė, kad su buvusiais kolegomis ryšių nepalaiko. Leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, po reiso, grįždavo į Baltarusiją lankyti vyresnio amžiaus tėvų.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus turimus duomenis, 2025 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 25S214329, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui K. C. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat 2025 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 25S228100, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5metus). Abu ginčijami sprendimai iš esmės motyvuojami tuo, kad pareiškėjas K. C. yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

II. Dėl Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (kaip minėta, toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2015-2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos Minsko automobilių gamykloje (OAO (duomenys neskelbtini)). VSD, atsižvelgęs į šį faktą, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė atsakovui išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, įvertinęs šią išvadą, priėmė Skundžiamus sprendimus, kuriais atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 5 metus nuo sprendimo priėmimo uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką.

Sprendžiant dėl Sprendimo 1 teisėtumo, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

Nacionalinis saugumas yra konstitucinė vertybė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionalinis saugumas būtinas apsaugoti kitas konstitucines vertybes, inter alia (lot. be kita ko), pamatinius Lietuvos konstitucinės santvarkos principus, kaip antai, prigimtines žmogaus teises ir laisves, demokratiją, nepriklausomybę (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutarimus). Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Nacionalinis saugumas yra ir viešasis interesas, ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1917-602/2021, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.

Sprendžiant užsieniečių atvykimo ir jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą nacionalinio saugumo aspektu, taip pat svarbu pažymėti tai, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Dėl to šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo nurodomi argumentai apie jo užimtas paprasto darbininko pareigas strateginę reikšmę Baltarusijos Respublikai turinčioje įmonėje, darbo santykių pasibaigimo priežastys.

Teismo vertinimu, Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl potencialiai realios galimybės būti užverbuotam priešiškai Lietuvos Respublikai veiklai vykdyti, todėl vien tai, kad Sprendimas 1 nėra grindžiamas konkrečiais faktais dėl konkrečių, jau nustatytų, pareiškėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis nereiškia, kad Sprendimas 1 yra neteisėtas.

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Aktualu ir tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos, kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024 ir kt.).

Sprendimo 1 turinys patvirtina, kad nors esminis jo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko ir pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjui per pastaruosius 5 metus nebuvo išduota nacionalinė viza, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. Taip pat įvertino, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kadangi Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime 1, teismo vertinimu, pagrįstai atsižvelgta, kad pareiškėjas dažnai vykdavo į Baltarusijos Respubliką, kas ženkliai padidina riziką dėl jo bendradarbiavimo ir informacijos teikimo Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Taigi Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Teismas, įvertinęs Sprendimo 1 turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, be to, jame yra individualiai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir reikšmė lyginant su nacionalinio saugumo interesais, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo atliktas individualus paties atsakovo situacijos vertinimas, o remtasi tik VSD išvada yra atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad Valstybės saugumo departamento ir atsakovo išvados yra grįstos iš esmės prielaidomis, spėjimais dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, bet ne konkrečiais įrodymais apie konkrečius pareiškėjo veiksmus, ryšius, keliančius tokią grėsmę, tačiau teismas su tuo nesutinka.

Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2015-2017 m. dirbo Minsko automobilių gamykloje ((duomenys neskelbtini)). Viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini)yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. Įmonė (duomenys neskelbtini)turi savo filialą ir Rusijos Federacijoje, kuris aptarnauja Rusijos rinką sunkvežimiais ir kitu specialiuoju transportu, daugiau nei 60 procentų produkcijos yra eksportuojama į Rusiją. (duomenys neskelbtini)turi daugiau nei 30 bendradarbiavimo projektų su Rusijos įmonėmis, kurioms tiekia įvairias Baltarusijoje pagamintas detales. Rusijos ginkluotosios pajėgos, netekusios daug įmonių „KAMAZ“ ir „URAL“ sunkvežimių, pradėjo naudotis (duomenys neskelbtini)pagamintais sunkvežimiais. 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini)buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš Aleksandro Lukašenkos autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos.

Pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini), galėjo turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Analogiškos aplinkybės būtent taip yra vertinamos nuoseklioje ir aktualioje teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024).

Teismas sutinka, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti VSD vertinimu, jog pareiškėjui ir toliau suteikus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui ir veiklai prieš Lietuvos Respubliką, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, nes Valstybės saugumo departamentas išvadoje patvirtino, jog kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose).

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, todėl tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus, todėl grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Tokia galimybė pareiškėjo atžvilgiu šiuo atveju yra nustatyta remiantis VSD ir atsakovo surinktų duomenų pagrindu ir nepaneigta išnagrinėjus bylą teisme. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, toks vertinimas nėra laikytinas prielaidomis, tačiau konkrečių duomenų pagrindu priimtas sprendimas, atsižvelgus ir įvertinus Lietuvos valstybei svarbius nacionalinio saugumo interesus geopolitinės situacijos kontekste.

Kadangi sprendžiant ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas ir Migracijos departamento sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, nes jie yra paremti VSD veikloje nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą, metodus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, ir pareiškėjo galimą ryšį su šiomis institucijomis bei riziką lengvai išnaudoti šiuos ryšius dėl nuolatinio pareiškėjo lankymosi Baltarusijoje.

Kartu teismas pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu geopolitinė situacija pasikeitė ir jos tampa svarbios sprendžiant dėl leidimo gyventi. Todėl pareiškėjo akcentuojama 2015-2017 m. Baltarusijoje buvusi situacija neeliminuoja dabartiniu metu Lietuvos valstybės saugumui kylančių grėsmių iš Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklos metodų, išnaudojant ar galint išnaudoti lojalius savo piliečius, turinčius teisę gyventi Lietuvoje, priešiškais Lietuvai tikslais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Tai lemia grėsmių nacionaliniam saugumui neapibrėžtumas ir jų nuolat kintantis pobūdis.

Nurodytos geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste pareiškėjo argumentai, kad jis dirbo eiliniu cecho darbininku, neatliko jokių vadovaujančių funkcijų, neatstovavo įmonės valdžios institucijose, nedalyvavo jokiame režimui reikšmingame sprendimų priėmimo procese, iš darbo išėjo dar iki 2020 m. įvykių ir politinės krizės Baltarusijoje, teismo vertinimu nepaneigia fakto, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini), t. y. strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje, privalėjo būti ir buvo lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai. Be to, pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, t. y. jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į VSD išvadoje nurodytus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, galima išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini) galėjo turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo užimtos pareigos nėra esminis ir lemiamas kriterijus sprendžiant dėl asmens pažeidžiamumo gyvenant Lietuvoje. Vien tas faktas, kad pareiškėjas šiuo metu nurodytų pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jis ryšių neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) bei nebegali kelti grėsmės.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1109-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024) pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos ir Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (pvz. LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024; 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1301-968/2025).

Pareiškėjo reikalavimas, kad turi būti nustatyti konkretūs jo veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, analogiško pobūdžio bylose LVAT vertinamas kaip nepagrįstas ir pernelyg aukštas, pernelyg rizikingas (esant tokiai geopolitinei situacijai) įrodinėjimo standartas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023). Atsisakymas išduoti (pakeisti) leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus dėl įrodinėjimo standarto (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).

Pažymėtina, kad jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvoje ir vertinama ar Sprendimu 1 prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.

Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, kurie liudytų Baltarusijos valdžios vykdomos politikos smerkimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną ir atsakydamas į privalomos žodinės apklausos klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą 1 neteisėtu, nes tai nereiškia, kad pareiškėjas negali būti užverbuotas ir išnaudotas Baltarusijos žvalgybos veikti prieš Lietuvos interesus. Taigi, vien atsakymai į klausimus nepaneigia dėl pareiškėjo sąsajų su Baltarusijos rėžimui palankiu verslu atsirandančių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Teismas sutinka su Sprendime 1 padaryta išvada, kad pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusijos Respubliką didina riziką dėl jo bendradarbiavimo ir informacijos teikimo Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Nors pareiškėjas skunde įvardijo, kad leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, po reisų, grįždavo į Baltarusijos Respubliką lankyti vyresnio amžiaus tėvų, tačiau nepriklausomai nuo vykimo į Baltarusiją priežasčių ar dažnumo, egzistuoja didelė verbavimo rizika vykstančių asmenų atžvilgiu, o tai turi būti vertinama kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui. Teismas sutinka, kad buvusių Baltarusijos režimui lojalių darbuotojų dažnas vykimas iš Lietuvos į Baltarusiją didina ir taip itin išaugusią grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Pareiškėjas leidimo laikinai gyventi laikotarpiu (nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d.) į Baltarusijos Respubliką vyko pakankamai dažnai – fiksuota 18 Lietuvos – Baltarusijos sienos kirtimų (per 2023 m. fiksuoti – 5, per 2024 m. – 6, o iki 2025 m. rugsėjo 29 d. – 7 sienos kirtimai). Nustatyta, kad asmuo Baltarusijos Respublikoje vidutiniškai praleisdavo apie dvi savaites. Taigi, pareiškėjas į Baltarusiją vyko net ir po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą, be kita ko, ir iš Baltarusijos teritorijos. Taigi, pareiškėjo elgesys parodo, kad jo lojalumu Baltarusijos valdžios politikai, Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali pasinaudoti jam gyvenant Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio saugumo interesais gyventi Lietuvoje turi būti leidžiama tik tokiam užsieniečiui, kurio veikla, ryšiai ir pažeidžiamumas negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo išimtinai tik darbiniai ryšiai Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo darbas 2015-2017 m. strateginę reikšmę Baltarusijai turinčioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pagrįstai leidžia spręsti apie potencialų jo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų veiklos metodų kontekste. Teismo vertinimu, Sprendime 1 aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius arba bet kada galinčius atsinaujinti ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, todėl leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.

Teismas vertina pareiškėjo siekį dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvoje, bet ši aplinkybė Lietuvos nacionalinio saugumo aspektu aptariamoje geopolitinėje situacijoje nėra pakankama, kad jai būtų teikiamas prioritetas. Todėl pareiškėjo skunde nurodoma LVAT 2025 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2533-1188/2025, kuria jis grindžia ir savo situacijos neva nepagrįstą vertinimą, netaikytina kaip precedentas šiai bylai, nes bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje, užsienietė, sukūrusi šeimą su Lietuvos Respublikos piliečiu, su juo susilaukė vaiko, todėl buvo nuspręsta, kad užsienietės, net ir galinčios kelti grėsmę valstybės saugumui, išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos pažeistų vaiko interesus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi jokių, išskyrus ekonominį – darbinį ryšį, sąsajų su Lietuva. Taigi, pareiškėjo asmeninių ir Lietuvos valstybės viešo intereso užtikrinti nacionalinį saugumą balansas yra visiškai skirtingas nei pareiškėjo nurodytoje LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2533-1188/2025.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023 ir kt.).

II. Dėl Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo

Dėl Migracijos departamento Sprendimo 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių kitų argumentų, išskyrus grėsmės valstybės saugumui neįrodymą, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas iš esmės, o jo panaikinimą sieja su aplinkybe, kad Migracijos departamentas nemotyvavo uždraudimo atvykti termino parinkimo, nepateikė individualių motyvų, kodėl negalėjo būti svarstomos trumpesnės arba švelnesnės priemonės.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 38.3 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų nėra.

Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 60 mėnesių, t. y. nustatė dvigubai trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvoje šeiminių ryšių, taigi įvertino jo individualių aplinkybių svarbą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjo teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2024 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismo vertinimu, VSD pateikti duomenys sudarė pagrindą atsakovo išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, jo pažeidžiamumą ir potencialią grėsmę, kad jis priešiškos valstybės gali būti panaudotas veikiant prieš Lietuvos valstybę, todėl pareiškėjo skunde ir teisminiame nagrinėjime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aptartame kontekste įvertinus ginčijamų sprendimų turinį, spręstina, kad sprendimai buvo priimti išnagrinėjus individualią pareiškėjo situaciją, juose yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš Skundžiamų sprendimų turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimti šie administraciniai aktai, sprendimai yra individualizuoti, pakankamai motyvuoti, paremti objektyviais faktais, juose nurodyti teisės aktai bei aktuali teismų praktika, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento 2025 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 25S214329, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir Migracijos departamento 2025 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 25S228100, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5metus), atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus bei nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus pažeidė gero administravimo principą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip negrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Likę ginčo šalių pateikti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą dėl skundžiamo sprendimo, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nustatyta, kad pareiškėjo skundas atmetamas, todėl ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai ir jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. C. skundą atmesti.

Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Ramūnas ŠarkaAsta VailionėNatalja Zelionkienė