Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos koncernas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos koncernas“ dėl netesybų (baudos), žalos, negautų pajamų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl 200,00 Eur netesybų (baudos), 8,00 Eur žalos dėl leidimo išdavimo, 700,00 Eur negautų pajamų priteisimo iš atsakovės.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl sutarties vertinimo ir jos nutraukimo pagrindo

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas N. N. ir atsakovė UAB „Baltijos koncernas“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. BK-2020-012, kurios pagrindu ieškovas ir atsakovė siekė gauti maksimalias pajamas (pelną), vykdant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą (Sutarties 2.3 punktas). Atsakovė į bendrą veiklą įneša lengvąjį automobilį, atitinkantį techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus ((duomenys neskelbtini), taksi valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertė 50 Eur), o ieškovas įneša neturtinį indėlį – vairuotojo kompetenciją, vairavimo žinias, potencialių klientų sąrašą (Sutarties 3.1.1., 3.1.1.1. ir 3.1.2.1 punktai).

13. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 27–29 punktai ir juose nurodyta praktika).

15. Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad šalių sudaryta sutartis laikytina ketinimų sutartimi, sudaryti kitą, t. y. nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė gauna pajamas už transporto priemonės nuomą, o ieškovas gauna pajamas naudodamasis atsakovės automobiliu.

16. Byloje nustatyta, kad sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė, sutartis sudaryta atsakovei išsiunčiant atsakovės pasirašytą jungtinės veiklos sutarties egzempliorių ieškovui ir ieškovui sutartį pasirašius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių ginčui taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalį, numatančią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė – juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo standartai. Taigi, esant neaiškumui dėl sutarties sąlygų vertinimo, šios bylos kontekste jie vertinami ieškovo, t. y. sutarties sąlygas priėmusiai šaliai, naudai.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog būtent atsakovė privalėjo (duomenys neskelbtini) platformoje registruoti ieškovą, remdamasi Sutarties 3.5. punktu, jog atsakovė tvarko klausimus su trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad Sutarties 3.2.2. punkte numatyta: „Partneris privalo pats susikontaktuoti su dispečerine (taksi užsakymų valdymo centru) ir sudaryti sutartį su šiuo centru, gauti prisijungimo duomenis, kad galėtų gauti užsakymus keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklai vykdyti. Visas išlaidas susijusias su dispečerine (užsakymo valdymo centru) suteiktomis paslaugomis apmoka Partneris.“.

18. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Minėtas sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016). Taigi, ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį.

19. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, kad pas ją buvo nusistovėjusi kitokia tvarka, nei numatyta sutartyje, kad atsakovė turi (duomenys neskelbtini) platformoje registruoti vartotoją, o ne pats vartotojas turi registruotis (duomenys neskelbtini) platformoje. Tačiau tokios nusistovėjusios tvarkos atsakovė nenurodė sutartyje, todėl ieškovas pagrįstai turėjo vadovautis sutarties nuostatomis. Pažymėtina, kad Sutartyje nėra detalizuota, kada tiksliai ir kaip turi būti sukurta paskyra (duomenys neskelbtini), todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad paskyra turėjo būti sukurta po automobilio perdavimo.

22. Byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės vyko bendravimas elektroniniais laiškais. Ieškovas iš savo elektroninio pašto atsakovei 2021 m. rugpjūčio 28 ir 30 d. išsiuntė savo anketinius duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, verslo pažymą, leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, kuriuo leista vykdyti veiklą su automobiliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu dėl 2021 m. rugpjūčio 30 d. Jungtinės veiklos sutarties atsakovę įspėjo dėl sutarties nutraukimo (Sutarties 9.5.1 punkto pagrindu) ir ieškovas laikė sutartį nutrauktą per penkių dienų laikotarpį nuo šio pranešimo gavimo datos bei pareikalavo sumokėti 200,00 Eur dydžio netesybas (baudą), pagal Sutarties 8.1 punkto nuostatas. Ieškovas nurodė, kad registruotąja pašto siunta minėtas raštas buvo išsiųstas atsakovei, bet paštui neįteikus, ieškovas 2021 m. spalio 25 d. išsiuntė elektroniniu laišku dokumentus, tai yra Jungtinės veiklos sutartį, pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir baudos, susirašinėjimą bei voką.

27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagristą atsakovės argumentą, kad būtent ieškovui netiko tai, jog automobilis priskiriamas prie atsakovės (duomenys neskelbtini) parko, nors atsakovė ieškovui nurodė, kad tai ne problema ir jie viską padarys patys, tai patvirtina paties ieškovo pateiktas pokalbio garso įrašas (garso įrašas, 9 priedas, 1:29 min.). Pažymėtina, kad iš minėto garso įrašo aišku, jog ieškovas nori išsisaikinti, kodėl taikoma kitokia tvarka, nei numatyta Sutartyje, tačiau atsakovės atstovas, neatsakęs į ieškovo klausimus, nutraukė pokalbį telefonu.

28. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo prašymą (duomenys neskelbtini) ieškovui atsakė, jog ieškovo paskyra (duomenys neskelbtini) platformoje sukurta ir pridėtas automobilis (duomenys neskelbtini) 2021-09-01 12:57:07; N. N. paskyroje pridėtas automobilis (duomenys neskelbtini) 2021-09-09 19:02:29; N. N. paskyroje užfiksuota pirma kelionė: 2021-09-10 13:40:25; N. N. paskyroje nuo pirmos kelionės iki 2021-12-31 buvo uždirbta 4961,90 Eur; N. N. paskyroje nuo pirmos kelionės iki 2021-12-31 buvo aktyvi 483,64 val. iš kurių 364,1 val. buvo aktyvi vykdant užsakymus (duomenys neskelbtini) platformoje.

29. Teismui nustačius, kad ieškovui vykdant ieškovo ir atsakovės pasirašytą Jungtinės veiklos sutartį buvo išduotas Leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą konkrečiam automobiliui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už kurį 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas sumokėjo 8,00 Eur, šią sumą teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai iš atsakovės. Kaip pažymėjo teismas, ieškovas, vykdydamas sutartį, išsiėmė Leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą konkrečiam automobiliui, kuris buvo numatytas šalių pasirašytoje sutartyje. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės argumentai, jog išduotas leidimas suteikia leidimą veiklą vykdyti ir su kitu automobiliu, paneigia byloje esantis mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, jog ieškovas dėl leidimo vykdyti veiklą kitu automobiliu privalėjo pakartotinai sumokėti 8,00 Eur.

Dėl negautų pajamų

30. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

32. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

33. Ieškovas byloje prašė priteisti 700,00 Eur negautų pajamų. Bylos duomenimis ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. uždirbo 4961,90 Eur, kai dirbo 483,64 val., vykdant užsakymus (duomenys neskelbtini) platformoje. Iš minėtų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vidutinis vienos valandos uždarbis – 10,26 Eur (4961,90 Eur / 483,64 val.). Teismas, įvertinęs, kad maksimalus laikas – 11 val. (per parą galimų pavėžėjimo paslaugų teikimo), laikė, jog galima uždirbti 100 Eur per dieną, kuris per 7 dienas galėjo sudaryti 700 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas rodė 700 Eur negautas pajamas ir jas priteisė iš atsakovės.

34. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė savo negautų pajamų skaičiavimą, toks skaičiavimas buvo pagrįstas vidutiniu vienos valandos uždarbiu. Atsakovė, turėdama pakankamai laiko įvertinti ieškovo pateiktus skaičiavimus, pirmosios instancijos teisme savo skaičiavimo būdo nepateikė, neprašė teismo išreikalauti valandinio užmokesčio paskaičiavimui daugiau duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovę atstovavo advokatas, atsakovės teikiamus skaičiavimus atmeta, kadangi jie neįrodo pirmosios instancijos teismo taikyto skaičiavimo netikslumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad apeliantės teiginys, jog „iš (duomenys neskelbtini) 2022-01-25 pranešimo matyti, kad ieškovo paskyra nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo aktyvi vykdant užsakymus (duomenys neskelbtini) platformoje 364,1 val., t. y. 113 dienų, per kurias uždirbo 4961,90 Eur, arba 43,91 Eur per dieną (496,90 Eur / 113 d.)“ yra klaidinantis, nes ieškovas apskaičiavo valandinį uždarbį, skaičiuojant dirbtas valandas (viso prisijungtas, ne tik važiuotas su klientais), bet ne kalendorines dienas. Pažymėtina, kad teismas skaičiavo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2021-09-03 iki 2021-09-09, o laikotarpis nuo 2021-09-10 buvo pasirinktas apskaičiuojant valandinį uždarbį.

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 28 punktas). Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas ir teismų praktikos išaiškinimai suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti. Atitinkamai bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias apeliacinio proceso taisykles, apeliacinio skundo turiniui, be bendrųjų, yra nustatyti taip pat tam tikri specialūs reikalavimai, be kita ko, nurodyti konkrečius argumentus, aplinkybes, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas.

37. Pažymėtina, kad apeliantė, savo apeliaciniame skunde nurodydama, kad ieškovo negautos pajamos turi būti vertinamos atimant veiklos sąnaudas, nepateikus tokių sąnaudų preliminarių duomenų (atsakovė yra verslininkas, nuomojantis automobilius taksi veiklos vykdymui, todėl, teismo vertinimu, duomenis, apie galimas tokios veiklos sąnaudas galėjo gauti), neįrodo skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. Ieškovas nurodė argumentus, kad ieškovas apskaičiavo valandinį uždarbį, skaičiuojant dirbtas valandas (viso prisijungtas, ne tik važiuotas su klientais, pagal apeliantės skaičiavimus valandinis uždarbis būtų 13,63 euro), bet ne kalendorines dienas. Taigi, teisingai konstatuota, jog galima uždirbti virs 100 Eur per dieną, todėl per septynias dienas ieškovas galėjo uždirbti 700 Eur.

38. Pažymėtina, kad neturint jokių duomenų apie galimas veiklos sąnaudas, atsakovei tokių duomenų nereikalavus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas ieškovo negautas pajamas pagrįstai paskaičiavo pagal šalių pateiktus duomenis. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės argumentai, susiję su aplinkybe, kad ieškovo negautos pajamos yra paskaičiuotos neatskaičius automobilio nuomos išlaidų ir kitų sąnaudų, nebuvo įrodinėjami pirmosios instancijos teisme. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad maksimalus darbo laikas – 11 val. (per parą galimų pavėžėjimo paslaugų teikimo), todėl galima buvo uždirbti virš 100 Eur per dieną, kuris per 7 dienas galėjo sudaryti 700 Eur, ir būtent ši suma (mažesnė už maksimaliai galimą) laikytina negautomis pajamomis, todėl 700,00 Eur sumą teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra prisiteistinos. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl šios išlaidos jo naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.