- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-1127-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00983-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- S. K., M. K., T. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-175-503/2021 pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų ir pagal atsakovės O. K. patikslintą priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei kitų reikalavimų, tretieji asmenys S. K., M. K., T. K., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų ir pagal atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį (reg. Nr. DOK-11310), kuriuo prašoma nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą; nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakove; pripažinti tam tikrą turtą atsakovės asmenine nuosavybe, priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo – areštuoti ieškovo banko sąskaitas ne didesnei nei 27 208,20 Eur sumai (4 750 Eur išlaikymo įsiskolinimas + 22 758,20 Eur Nacionalinės mokėjimų agentūros (toliau – NMA) pervestų išmokų). Nurodė, jog vertinant ieškovo elgesį dėl slepiamo turto, sąmoningai jo neįtraukus į dalijamo turto bendrą masę, neįtraukus ir gautų bendrų piniginių lėšų pervestų iš NMA, būtent 45 516,41 Eur išmokų forma gautų 2018 m. gegužės 2 d. – 2020 m. lapkričio 1 d. laikotarpyje, kai sutuoktiniai negyveno kartu, turėtų būti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioms lėšoms apsaugoti. Ieškovas neteisėtais veiksmais siekia sukelti žalą atsakovei. Atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nes įrodymai patvirtina, jog sutuoktinių bendros nuosavybės teise valdomos piniginės lėšos, kurios buvo gautos išmokų forma iš Nacionalinės mokėjimų agentūros ir esančios ieškovo valdomose sąskaitose gali būti paslėptos, iššvaistytos ar perleistos tretiesiems asmenims. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas gali pinigines lėšas paslėpti, padovanoti, paskolinti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi tenkino atsakovės O. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė atsakovės reikalavimų užtikrinimui areštuoti 27 208,20 Eur vertės ieškovui A. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, turtines teises, esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, o nesant piniginių lėšų ar jų esant nepakankamai – kitus ieškovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus.
4. Teismas nurodė, kad byloje yra ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo. Teismas sprendė, jog įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytą šalių dalintino turto balansą (masę) bei atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytą šalių dalintino turto balansą (masę), yra pagrįsta tikimybė, jog ieškovas ieškinyje sąmoningai nenurodė viso šalių dalintino turto. Ieškovo ieškinyje bei atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai ir šiems argumentams pagrįsti pridėti įrodymai rodo, jog ieškovas, įregistravęs ūkininko ūkį, yra gavęs iš NMA pinigines išmokas, šalys iš esmės bendro ūkio neveda nuo 2018 m.
5. Teismas pagrįstais laikė atsakovės argumentus, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kurią ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad ieškovas dalį dalintino turto – išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, sąmoningai neįtraukė į dalintino turto balansą; jog piniginės lėšos, gautos iš NMA yra ieškovo žinioje ir pinigai galėjo, gali būti panaudoti ieškovo nuožiūra; jog dėl to iš dalies ir atsirado ieškovo įsiskolinimas už nepilnamečio šalių vaiko išlaikymą. Teismo vertinimu šias atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžia iš antstolio A. B. gauta pažyma (reg. Nr. DOK-7994), kurioje nurodyta, jog vykdant 2021 m. vasario 18 d. teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – sudarant aprašą, nutartyje nurodyto turto: Karcher aukšto slėgio plovyklos, benzininio pjūklo Stihl, benzininio pjūklo Hugsvarna, sėjamosios SZ3.6, kombaino DON 1500B, grėblio -kratytuvo KP-420, plūgo PLG-5-35, akėčių BDT-3, trifazės betono maišyklės, nerasta.
6. Be to, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra nenuginčijamų duomenų apie ieškovo turimą turtą, gautas ir gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo ir ūkininkas, 27 208,20 Eur suma ieškovui yra didelė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo atsakovė grindė nepagrįstomis aplinkybėmis. Atsakovės argumentus paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau teismas jų nevertino, o vadovavosi vieninteliu įrodymu - antstolio A. B. pažyma, kuri neatitinka tikrovės bei neįrodo ieškovo nesąžiningumo, neteisėtų veiksmų.
7.2. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas yra pateikęs detalius rašytinius paaiškinimus dėl minėtoje pažymoje nurodyto nerasto turto, kur nurodyta kam nerasti daiktai priklauso, kas jais disponuoja ir kur jie yra. Apelianto teigimu aplinkybės, susijusios su pažymoje nurodytu turtu atsakovei yra žinomos, be to, ji pati ieškovui trukdo naudotis žemės ūkio technika. O aplinkybės, kad atsakovė žinodama, jog antstolio pažymoje nurodytas turtas šalims nepriklausė, šių aplinkybių antstoliui bei teismui nenurodė, įrodo jos nesąžiningumą.
7.3. Apeliantas yra ūkininkas, kuris vykdo ūkio veiklą, už tai gauna išmokas iš NMA ir tai negali būti traktuotina kaip neteisėtas ar nesąžiningas jo elgesys. Ūkininko ūkis yra apelianto asmeninė nuosavybė. Atsakovė ūkyje nedirbo, nėra ūkininko partnerė. Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus daiktus ir lėšas, skirtas verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai, pripažįstamos asmenine sutuoktinių nuosavybe. T. y. išmokos gautos iš NMA nutraukiant šalių santuoką nedalintinos, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja ½ dalį išmokų gautų iš NMA po santuokos nutraukimo priteisti jai. Be to, atsakovė pati nurodo, kad nuo 2018 metų gegužės mėnesio neveda bendro ūkio su apeliantu, tačiau reikalauja jai nepriklausančių išmokų priteisimo nuo šio laikotarpio pradžios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neatsižvelgė į apelianto interesus, tuo pažeisdamas proporcingumo principą.
7.4. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui iš apelianto banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą 2018 m. gegužės 4 d. yra pervesta 10 000,00 Eur, t. y. išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra sumokėtas ir jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, apeliantas kiekvieną mėnesį moka 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi priteistą laikiną 250,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Šios aplinkybės paneigia atsakovės argumentus dėl nesąžiningo apelianto elgesio ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.
7.5. Remiantis teismų praktika vien tik didelė ieškinio suma negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė ir tretieji asmenys M. K., S. K., T. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
8.1. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas turėtų būti tik 2021 m. balandžio 9 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o ne visų bylos faktinių aplinkybių ištyrimas.
8.2. Atsakovė pagrindė ir įrodė būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas gali sutuoktiniams priklausančias pinigines lėšas neteisėtai perleisti tretiesiems asmenims, jas paslėpti ar pan. Teismas pagrįstai įvertino ieškovo nesąžiningą elgesį bendrame kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Atskirajame skunde ieškovas neneigia, jog egzistuoja skundžiamoje nurodytas sutuoktinių bendras turtas (piniginės lėšos), tačiau nenurodo, kodėl šios lėšos nebuvo nurodytos ieškinyje. Tuo tarpu atskirajame skunde ieškovo nurodytos aplinkybės, kad antstolio pažymoje nurodytas turtas priklauso tik jam, kad dalies turto nėra, rodo jo nesąžiningumą ir kad jis nenori sąžiningai pasidalinti turtą.
8.4. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog atsakovė neteisėtai neleidžia naudotis turtu. Apelianto nurodyta civilinė byla e2A-1644-343/2020, kuria jis grindžia savo argumentus, yra išnagrinėta ir ieškovo ieškinys atmestas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
13. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė O. K. yra pateikusi teismui patikslintą priešieškinį, kuriame prašo priteisti 4 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir padalinti santuokoje įgytą turtą – 45 516,41 Eur išmoką, gautą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Atsakovė yra aiškiai išdėsčiusi savo poziciją ir priešieškinio reikalavimų faktinį pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog priešieškinio reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, kad atsakovė būtų pasirinkusi neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
15. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti vertinamas kaip išankstinės teismo nuomonės dėl ginčo išsakymas. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti su priešieškinio pagrįstumu susiję argumentai dėl atsakovės reikalavimo teisės pagrįstumo ir kitų bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinų aplinkybių vertintini pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
16. Tačiau net ir pripažinus, kad atsakovė tikėtinai pagrindė pareikšto reikalavimo pagrįstumą, esminę reikšmę turi antrosios sąlygos, susijusios su grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovo piniginių lėšų, turtinių teisių areštą, grėsmę atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindė ieškovo nesąžiningumu ir didele pareikšto reikalavimo suma.
17. Teismas sutinka su apelianto argumentu, jog vien tik didelė ieškinio suma negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019). Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-649-1120/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovo nesąžiningumo ir antrą sąlygą nepagrįstai susiejo su pareikšto reikalavimo suma bei pritaikė neproporcingus suvaržymus.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui siejo su ieškovo nesąžiningumu, kurį įrodo, tai, kad ieškovas, gavęs išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, jos neįtraukė į dalinamo santuokinio turto masę. Taip pat ieškovo nesąžiningumą grindė tuo, kad antstolis A. B. vykdydamas 2021 m. vasario 18 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nerado tam tikro kiekio kilnojamųjų daiktų, kuriems turėjo būti taikytas areštas.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad vykdydamas kitą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis nerado dalies turto, reiškia tik faktinės aplinkybės konstatavimą, tačiau neįrodo ieškovo nesąžiningumo. Pažymėtina, jog visą dalinamo turto masę pirmos instancijos teismas nustatys nagrinėdamas bylą iš esmės. Būtent šio nagrinėjimo metu bus nustatyta, ar išmoka iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir arešto metu nerastas turtas yra dalintina bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas sprendžia, kad atsakovės akcentuojamas ieškovo nesąžiningumas iš esmės pasireiškia savo interesų gynimu teismine tvarka ir pačia ginčo situacija, t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, todėl šioje proceso stadijoje tai neįrodo ieškovo nesąžiningumo ir nenulemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi, turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
22. Ieškovas yra įregistravęs ūkininko ūkį ir gauna atitinkamas išmokas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, nuostatas tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį; tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga. Tiesioginės išmokos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog piniginės lėšos jam reikalingos ūkio apyvartoje - už jas perka sėklas, degalus, trąšas ir pan., todėl pritartina apelianto pozicijai, kad tokio masto ieškovo turto suvaržymas neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, taikomas areštas tikslinėms lėšoms gali iš esmės sutrikdyti ir apsunkinti vykdomą ūkinę veiklą.
23. Taip pat pažymėtina, jog šioje byloje 2021 m. vasario 18 d. teismo nutartimi jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kilnojamajam ir nekilnojamam turtui, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra poreikio areštuoti pinigines lėšas, t. y. taikyti ieškovą labiausiai varžančias priemones, kai yra kito turto, iš kurio galėtų būti tenkinami atsakovės reikalavimai.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dėl to nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės O. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.