- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2-649-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1281-343/2020, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrosfera“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. A. (toliau – ir atsakovas) 62 315,04 Eur skolos, 12 637,09 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančių piniginių lėšų ir (arba) turimo nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto areštą 75 952,13 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad yra grėsmė, jog atsakovas gali neįvykdyti teismo sprendimo, kuris ieškovei gali būti palankus, nes pareikšto reikalavimo suma laikytina didele. Ieškovė taip pat nurodė, kad tai, jog atsakovas geruoju nevykdė savo prievolės ieškovei ir be jokio pagrindo disponuoja ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, patvirtina faktą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu netenkino.
4. Teismas ieškinio reikalavimus vertino preliminariai pagrįstais, tačiau nenustatė grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas pažymėjo, kad nesant atsakovo ketinimus turtą perleisti ar kitaip apsunkinti patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad pasitvirtina faktinė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje neišskiriama vienintelė sąlyga, kada būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien tik siejant atsakovo nesąžiningumą su ketinimu perleisti ir (ar) paslėpti turimą turtą, o būtent teismų praktikoje nurodoma, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka turėti bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ar duomenų apie kitokį atsakovo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesiu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Ieškinyje atskleista faktinė situacija, kai atsakovas sąmoningai ir piktybiškai nuo 2018 m. spalio 1 d. nevykdo prievolės atsiskaityti už pristatytas prekes, taip pat atskleista situacija apie atsakovo turimus skolinius įsipareigojimus bei iškeltas bylas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys neleidžia daryti išvados apie atsakovo nesąžiningumą.
5.2. Itin svarbu įvertinti ir pareikšto ieškinio sumą, kuri akivaizdžiai yra itin didelė fiziniam asmeniui. Dėl asmens duomenų apsaugos ieškovė negali pateikti teismui atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą. Aplinkybė, kad skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, teikia pagrindą jo kreditoriui kreiptis į teismą, bet ne pagrindą teismui automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl vien neatsiskaitymo faktas atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės, todėl jų taikymas taip pat turėtų būti išimtis, o ne taisyklė.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Ieškovei teko pareiga įrodyti aplinkybes dėl atsakovo nesąžiningumo, siekio pabloginti savo turtinę padėtį, tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodytos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byloje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
10. Preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tikėtina, jog ieškovei gali būti priimtas palankus teismo sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė, nenustatęs antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde ieškovė su tuo nesutinka, tvirtindama, kad atsakovas sąmoningai nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškove, jo turimi įsiskolinimai ir iškeltos bylos taip pat rodo, jog yra duomenų apie jo nesąžiningumą. Be to, ieškinio suma fiziniam asmeniui yra itin didelė, todėl ji taip pat pagrindžia grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė prašė taikyti atsakovui priklausančių piniginių lėšų ir (arba) turimo nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto areštą ieškinyje reiškiamo 75 952,13 Eur reikalavimo apimtimi.
11. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vien tik ieškinio sumos dydis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui (šiuo atveju – ieškovei) kyla pareiga jį įrodyti.
12. Ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinyje nurodė, kad atsakovas geruoju nevykdo savo prievolės ieškovei ir be jokio pagrindo disponuoja ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovo veiksmus, kurie sudaro pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Atsakovo veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas kaip jau įrodytas ar pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).
13. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad turi informacijos apie atsakovo skolinius įsipareigojimus bei iškeltas bylas, tačiau detaliau šios aplinkybės atskirajame skunde nėra paaiškintos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, nenustatė, kad ieškovė būtų pateikusi teismui duomenis apie atsakovo turimus įsipareigojimus ar atsakovui iškeltas bylas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad aplinkybė, susijusi su asmens buvimu ginčo šalimi byloje, savaime nerodo atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas galimai imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, siekdamas išvengti teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovės jam pareikštus reikalavimus, perleido ar siekė perleisti kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos atsakovo sąžiningumo prezumpcijos.
14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nenustačius grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.