- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-100-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00983-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K., J. B., B. B., R. P., J. P., E. K., A. L., O. L. B., D. B., A. B., R. Ž., A. M., T. B., E. Č., A. R., A. V., D. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų ir pagal atsakovės O. K. patikslintą priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų reikalavimų, tretieji asmenys, veikiantys atsakovės pusėje, S. K., M. K., T. K., tretieji asmenys A. K., J. B., B. B., R. P., J. P., E. K., A. L., O. L. B., D. B., A. B., R. Ž., A. M., A. K., T. B., E. Č., A. R., A. V., D. Š., J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų ir pagal atsakovės O. K. patikslintą priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų reikalavimų, tretieji asmenys, veikiantys atsakovės pusėje, S. K., M. K., T. K., tretieji asmenys A. K., J. B., B. B., R. P., J. P., E. K., A. L., O. L. B., D. B., A. B., R. Ž., A. M., A. K., T. B., E. Č., A. R., A. V., D. Š., J. P..
Šalies argumentai
2. Byloje ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1. nustatyti laikinąją naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) tvarką pagal pridedamą žemės sklypo planą – A. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „A“ raide, O. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „B“ raide; 2. ieškovui ir atsakovei leisti naudotis lygiomis dalimis atskirtais sklypo plotais; 3. įpareigoti atsakovę nesudaryti naujų panaudos ar kitų disponavimo sandorių be ieškovo sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, kad pagal ieškovo prašymą galima suprasti, jog jame keliami iš esmės du savarankiški reikalavimai: taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas vertino, kad negauta jokių duomenų, jog ieškovas nuo Kauno apygardos teismo įsiteisėjimo dienos iki šio prašymo pateikimo dienos pasiūlė atsakovei atlikti naudojimosi tvarkos nustatymo procedūrą, tačiau ji nesutiko, t. y. ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad atsakovė būtų informuota apie ieškovo valios išraiškos pasikeitimą - siekį naudotis sklypo dalimi ūkininkavimo reikmėms.
5. Teismas vertino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą – aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą prašydamas pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe žemės sklypą, išdėstė aplinkybes ir aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius dokumentus. Tačiau pažymėjo, jog vien nustatyta aplinkybė, kad ieškinys tikėtinai yra pagrįstas, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog yra kilusi jam galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Aplinkybė, kad atsakovė atlieka veiksmus žemės sklype, t. y. žemės sklype sėja grūdines kultūras, pati savaime nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą.
7. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų kokiais duomenimis jis remiasi teigdamas, jog realiai egzistuoja iš atsakovės pusės naujų panaudos ar kitų disponavimo sandorių be ieškovo sutikimo atsiradimas ir kad atsakovė iš esmės ketina imtis tokių veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir išspręsti klausimą - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti - nustatyti laikinąją naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą žemės sklypo planą - A. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „A“ raide, O. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „B“ raide. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ginčo sklypas, kurio bendras plotas 35,92 ha, yra itin reikšmingas ieškovo veiklai - jis naudojamas žemės ūkio produkcijai auginti, o tai turi esminę įtaką ūkio pelningumui. Nepaisant to, atsakovė vienašališkai užėmė sklypo plotą ir naudojasi visomis naudmenomis, ignoruodama bendro naudojimosi būtinumą ir teisėtą ieškovo interesų apsaugą.
8.2. Atsakovė vienašališkai ir neteisėtai valdo visą ginčo žemės sklypą, tuo pažeisdama ieškovo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisėto bendraturčio, teises. Atsakovės veiksmai riboja ieškovo galimybes naudotis sklypu ūkininkavimo poreikiams, gauti pajamas bei ekonominę naudą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas tam, kad būtų užtikrintas ieškovo teisės į bendrą turtą realizavimas iki galutinio bylos išsprendimo.
8.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ir toliau naudojasi visu ginčo žemės sklypu, ignoruodama ieškovo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturčio, teises.
8.4. Teismas nutarė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis atsakovės argumentais, tačiau neįvertino proporcingumo principo, kuris reikalauja užtikrinti, kad abi šalys galėtų naudotis bendru turtu lygiomis teisėmis. Ieškovo prašymas taikyti proporcingą naudojimosi tvarką buvo grindžiamas siekiu užtikrinti šalių teisių balansą, tačiau šis argumentas buvo nepakankamai įvertintas.
8.5. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas patiria tiesioginius nuostolius - jis negali naudotis sklypu savo ūkininkavimo veiklai, taip pat praranda galimybę gauti pajamas bei paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinta, kad ieškovas galėtų racionaliai panaudoti jam priklausančią žemės dalį, taip išvengiant tolimesnių finansinių nuostolių. Teismas ignoravo, kad ieškovas patiria tiesioginius finansinius nuostolius dėl negalėjimo naudotis jam priklausančia turto dalimi.
8.6. Jei laikinoji naudojimosi sklypu tvarka nebus nustatyta, atsakovė iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo galės tęsti neteisėtą sklypo naudojimą, tai apsunkintų galutinio sprendimo vykdymą ir galėtų sukelti papildomų ginčų.
8.7. Teismas rėmėsi atsakovės argumentais apie tariamai ilgalaikį susitarimą dėl sklypo naudojimo, tačiau ignoravo Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriame pripažinta, jog atsakovės veiksmai pažeidė ieškovo teises. Be to, neatsižvelgta į tai, kad atsakovė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos ir vienašališkai užvaldė ginčo sklypą.
8.8. Teismas pernelyg pasikliovė atsakovės pateiktais argumentais, jog ji neplanuoja sudaryti naujų sandorių dėl ginčo sklypo. Toks teismo sprendimas ignoruoja faktą, kad atsakovė jau yra pažeidusi ieškovo teises ir nėra pagrindo manyti, kad situacija galėtų pasikeisti be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė O. K. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantas skundo dalyką grindžia vienu reikalavimu, prašo nustatyti laikinąją naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą žemės sklypo planą - A. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „A“ raide, O. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „B“ raide. Tačiau pirmosios instancijos teisme 2024-11-25 prašymu buvo nurodęs ir kitus savarankiškus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimų visumą, pagrįstai netenkino prašymo.
9.2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino, jog atsakovė vienašališkai ir neteisėtai valdo visą žemės sklypą, neleidžia ieškovui realizuoti savo teisių, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patiria nuostolius.
9.3. Ieškovas neteisingai nurodo, kad naudojasi tik 69,58 ha, iš 206 ha priklausančių jiems kartu su atsakove, ir kad būtent jis moka žemės mokestį už 101,09080 ha. Ieškovo pateiktos deklaracijos neįrodo, jog jis yra apmokėjęs, nes jis nepateikia mokėjimo įrodymų. Atsakovė teikia savo įrodymus, jog būtent ji yra apmokėjusi žemės mokestį už jų kartu su apeliantu valdomus žemės sklypus.
9.4. Tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos rūšį bei jos taikymo mastą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį ir materialinį santykį, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
13. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis).
14. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir 3 dalis). Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, tai yra, egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę turi įrodyti jų taikymo prašanti proceso šalis (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu ir priešieškiniu šalys siekia pasidalinti turimus žemės sklypus. Ieškovas žemės sklypą, kuriam prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovė prašo šį sklypą priteisti abiem šalims lygiomis dalimis. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Pažymėtina, jog kol šalių santuoka nenutraukta turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi, abi šalys turi teise naudotis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
16. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1. nustatyti laikinąją naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą žemės sklypo planą – A. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „A“ raide, O. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „B“ raide; 2. ieškovui ir atsakovei leisti naudotis lygiomis dalimis atskirtais sklypo plotais; 3. įpareigoti atsakovę nesudaryti naujų panaudos ar kitų disponavimo sandorių be ieškovo sutikimo. Atskiruoju skundu ieškovas prašo nustatyti laikinąją naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą žemės sklypo planą - A. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „A“ raide, O. K. žemės sklypo dalį pažymėtą „B“ raide.
17. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tokius motyvus: „Bylos duomenų pagrindu teismas vertina, kad negauta jokių duomenų, jog ieškovas nuo Kauno apygardos teismo įsiteisėjimo dienos iki šio prašymo pateikimo dienos, pasiūlė atsakovei atlikti naudojimosi tvarkos nustatymo procedūrą, tačiau ji nesutiko, t. y. ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad atsakovė būtų informuota apie ieškovo valios išraiškos pasikeitimą - siekį naudotis sklypo dalimi ūkininkavimo reikmėms“; „ieškovas neįrodė, jog yra kilusi jam galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Aplinkybė, kad atsakovė atlieka veiksmus žemės sklype, t. y. žemės sklype sėja grūdines kultūras, pati savaime nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Sutiktina su atsakovės nurodytu, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų kokiais duomenimis jis remiasi teigdamas, jog realiai egzistuoja iš atsakovės pusės naujų panaudos ar kitų disponavimo sandorių be ieškovo sutikimo atsiradimas ir, kad atsakovė iš esmės ketina imtis tokių veiksmų.“
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra deklaratyvus, iš esmės pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jokių svarbių aplinkybių, ar yra būtina nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nesiaiškino, kokiomis žemės sklypo dalimis šiuo metu šalys naudojasi; ar atsakovė naudoja visą ginčo žemės sklypą, ar neleidžia ieškovui naudotis minėtu žemės sklypu; ar atsakovės veiksmais yra daroma žala šiam turtui ar kitaip dėl to pažeidžiami ieškovo interesai; ar šis žemės sklypas yra išnuomotas tretiesiems asmenims; ar šiuo metu žemės sklypas yra apsėtas (jei taip, kada derlius turi būti nuimtas); ar pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis nebus padaryta didesnė žala atsakovei, tretiesiems asmenims; taip pat kokius nuostolius patiria ieškovas.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, teismui netyrus šių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais. Apeliacinės instancijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes yra būtina nustatyti nutartyje nurodytas reikšmingas aplinkybes (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.