Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys A. K., J. B., B. B., R. P., J. P., E. K., A. L., O. L. B., D. B., A. B., R. Ž., A. M., A. K., T. B., E. Č., A. R., A. V., D. Š., J. P., V. Ž., V. B. ir pagal atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys S. K., M. K., T. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020 Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutarta sujungti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-6314-503/2020 ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų vardu nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-652-547/2020 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-6314-503/2020 ir paskirti ją nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams.

2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020 nutarta ieškovo A. K. 2020 m. spalio 13 d. ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų priimti ir procesą civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020 tęsti jo pagrindu. O. K. ieškinį A. K. dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikyti priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020. A. K. civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020 pripažinti ieškovu, o O. K. – atsakove.

Ieškovas 2020 m. spalio 13 d. DOK 35138 patikslintu ieškiniu prašo: santuoką tarp ieškovo A. K. ir atsakovės O. K., sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės O. K. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: O. K. – Š., A. K. - K.; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė 2025 m. sausio 10 d. DOK 1457 patikslintu priešieškiniu prašo: santuoką tarp ieškovo A. K. ir atsakovės O. K., sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: O. K. - K., A. K. - K.; priteisti vaiko M. K. naudai iš ieškovo 4 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos arba paskirti vaiko M. K. motiną O. K. laikinąją lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki priteistų lėšų faktinio perdavimo momento M. K. (sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., tapo pilnamečiu, į bylą nėra įstojęs); padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2025-02-17 teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. atsakovė iš antro namo aukšto persikėlė gyventi į pirmą aukštą, tačiau gyveno tame pačiame name, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio gyveno atskirai, vėliau patikslino, kad nuo 2018 m. gegužės 2 d. su atsakove neturėjo lytinių santykių, pripažino, kad nuo šios datos nevedė bendro ūkio. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. atsakovė be jo žinios iš jo asmeninės sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 10 000 Eur, jis apie tai nežinojo ir tik vėliau nuvykęs į banką susižinojo, kad jo sąskaitoje yra likę 400 Eur. Atsakovė turėjo jo sąskaitos duomenis, tačiau nuo 2018 m. birželio mėnesio buvo pakeisti slaptažodžiai ir sąskaita disponuoja tik jis pats. Paklausus atsakovės dėl 10 000 Eur pavedimo, ji atsakė, kad šie pinigai M. išlaikymui, apie tai, kad jis 10 000 Eur pervedė iš anksto už 2018 m. rugpjūčio 7 d. parduotą turtą nebuvo nė kalbos, tuo metu nebuvo planuojamas turto pardavimas, pripažino, kad pardavus žemę su pastatais, gauti 14 000 Eur, kurie buvo mokami dalimis, pervesti tik jam, atsakovei joks mokėjimas nebuvo atliktas. Dėl sūnaus išlaikymo nurodė, kad pagrįsta suma po 100 Eur, nes nurodyta suma 250 Eur nepagrįstai didelė, su sūnumi nuo 2018 m. gegužės nebendravo, sūnus nuteiktas motinos, jo finansinė padėtis sunki, pajamos minusinės. Be to atsakovei 2021-2022 m. buvo sumokėti pinigai už parduotus gyvulius, tačiau užauginimo sąnaudos liko ieškovui, tai būtina įvertinti sprendžiant išlaikymo įsiskolinimą.

2025-02-17 teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. K.. Atsakovė nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. su ieškovu neveda bendro ūkio, ieškovas iš pradžių gyveno antrame namo aukšte, vėliau išsikėlė gyventi pas (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini), kur ir šiuo metu gyvena. Ieškovas sūnaus M. K. išlaikymo neteikė nuo (duomenys neskelbtini), ji viena sūnumi rūpinosi, veždavo į mokyklą, choro repeticijas, kurios vyko 3 kartus per savaitę, rūpinosi jo išsilavinimu, samdė lietuvių ir anglų kalbos korepetitorius, M. gabus vaikas, dalyvavo Erazmus programoje, įvairiose stovyklose, lankė krepšinį, reikėjo maisto, drabužių, kišenpinigiai buvo duodami, buvo nupirkti baldai M., kiek tiksliai išleido dabar jau neatsimena, dirbo, (duomenys neskelbtini), gaudavo 500-600 Eur; laikė gyvulis; gaudavo išmokas. Ieškovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo visiškai. Nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo dėl 10 000 Eur skirti M. išlaikymui, šie pinigai jai buvo pervesti paties ieškovo už 2018-08-07 parduotą turtą, kuris buvo parduotas už 14 000 Eur, iš to sandorio jai nebuvo pervesti pinigai, juos ieškovas gavo į savo asmeninę sąskaitą; 3 000 Eur daugiau buvo pervesta, nes ji rūpinosi turto pardavimo dokumentais, pirko vandens siurblį, taip pat dukra R. dar mokėsi, reikėjo pinigų jai išlaikyti.

2025-02-17 tretieji asmenys atsakovės pusėje S. K. ir T. K. nurodė, kad mama viena M. išlaikė, buvo nupirktas ir M. instrumentas, jie prie brolio išlaikymo taip pat prisidėjo epizodiškai, visi gyveno kaip šeima, ieškovas M. nesirūpino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas visiškai, priešieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai, priimtinas dalinis sprendimas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.

Teismas įvertinęs tai, kad byloje yra pareikšti keli reikalavimai, tačiau bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarta 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirtą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui J. A., todėl spręstina, kad reikalavimams dėl santuokos nutraukimo ir ieškovo įsiskolinimo sūnui M. K. priteisimo suriktų įrodymų pakanka daliniam sprendimui priimti.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad ieškovo A. K. ir atsakovės O. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas ieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, tačiau 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdžio pradžioje, prieš pradedant spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pagrindo, žodžiu pareiškė prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas tokį prašymą vertina kaip pateiktą tinkama forma ir laiku (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ieškovui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, prieštaravo dėl savo kaltės, santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi ginčo dėl santuokos nutraukimo pagrindo neliko, abi šalys sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šiuo konkrečiu atveju nenurodytini konkretūs faktai, patvirtinantys vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik tenkintinas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.63 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys neprašo skirti termino susitaikyti, kartu negyvena nuo 2018 m. gegužės 2 d., neveda bendro ūkio, manytina, kad šeima faktiškai iširusi, kad abiem šalims gyvenant santuokoje trūko vienas kito moralinės paramos, abi šalys nenorėjo išsaugoti šeiminius santykius, abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojaliam, todėl abu yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl ko šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nedetalizuojant sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2-3 dalys).

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas prašo palikti jam pavardę K., atsakovė – K., tačiau ieškovas su tuo nesutinka. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi ieškovo prieštaravimas pasilikti atsakovei santuokinę pavardę, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims turint šešis bendrus vaikus, yra nepagrįstas ir atmestinas. Nutraukus santuoką, ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė – K., atsakovei – santuokinė pavardė K. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys santuokoje susilaukė šešių vaikų, tai yra S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., T. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., J. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., R. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., tačiau šio sprendimo priėmimo metu, šalys nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl nutraukiant santuoką šie klausimai nesprendžiami (CK 3.59 straipsnis). Tačiau sutuoktinių turto padalijimo klausimai, nesant teismo paskirtos turto ekspertizės išvadų, šiuo daliniu sprendimu nėra sprendžiami.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo M. K. priteisimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė O. K. 2019 m. gruodžio 6 d. ieškiniu kreipėsi dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., priteisimo iš atsakovo A. K., nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę O. K. paskiriant sūnaus M. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti nepilnamečiui vaikui M. K. 4 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, paskiriant vaiko motiną O. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-8073-547/2019, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja S. G., pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį, veikdama Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų vardu, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, iki teismo sprendimo priėmimo, ir priteisė iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 6 d. (nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos). 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020 Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutarta sujungti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-6314-503/2020 ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-652-547/2020 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-6314-503/2020 ir paskirti ją nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams. 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020 nutarta ieškovo A. K. 2020 m. spalio 13 d. ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų priimti ir procesą civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020 tęsti jo pagrindu. O. K. ieškinį A. K. dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikyti priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020. A. K. civilinėje byloje Nr. e2-6314-503/2020 pripažinti ieškovu, o O. K. – atsakove. Atsakovė 2025 m. sausio 10 d. DOK 1457 patikslintu priešieškiniu prašo priteisti vaiko M. K. naudai iš ieškovo 4 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini) arba paskirti vaiko M. K. motiną O. K. laikinąją lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki priteistų lėšų faktinio perdavimo momento M. K.. M. K. (duomenys neskelbtini) d. tapo pilnamečiu.

Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Todėl išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas reikšdamas ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo yra nurodęs, kad šalys gyvena skyrium nuo 2018 m. gegužės 2 d., nurodo, kad faktinis šalių santuokos iširimo momentas laikytinas kuomet atsakovė pirmoji išsikraustė iš miegamojo dar 2018-05-02 ir nuo to laiko šalys bendro ūkio neveda, šeimyninių ryšių nepalaiko. Ieškovas 2025-02-17 teismo posėdyje duodamas paaiškinimus nurodė, kad su sutuoktine kaip sutuoktiniai negyvena nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio, pirko maistą, mokėjo mokesčius, tačiau nurodė ir aplinkybes, kad 2018 m. gegužės 2 d. atsakovė iš antro namo persikėlė gyventi į pirmą aukštą, jie kartu nevedė bendro ūkio, negyveno sutuoktiniams būdingo lytinio gyvenimo ir teismas nustatė, kad 2018-05-02 yra faktinis šeimos iširimo momentas. Ieškovas teismu dėl aplinkybių susijusių su prašomu priteisti įsiskolinimu nurodė, kad atsakovės paskaičiuota 250 Eur suma yra per didelė, 100 Eur yra pagrįsta suma; be to ieškovas nurodė, kad 2018-05-04 atsakovė iš jo sąskaitos persivedė be jo žinios 10 000 Eur M. K. išlaikymui.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ieškovui 2019-06-10 išsiuntė Raginimą kuriame buvo prašoma pervesti įsiskolinimą už M. K. išlaikymą į atsakovės banko sąskaitą. Į tai A. K. atsakė, kad nepilnamečio M. išlaikymui jis į atsakovės sąskaitą 2018-05-04 jau yra pervedęs 10 000 Eur ir teigė jog išlaikymas sumokėtas “į priekį”, o būtent kad sumokėtas iki 2021-09-04. Tiek 2019-12-03 ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodyta 10 000 Eur suma buvo pervesta ne sūnaus M. K. išlaikymui, o pagal žodinį susitarimą tarp sutuoktinių dėl parduodamo turto pagal 2018-08-07 Pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), O. K. 2018-05-04 buvo pervesta pusė t. y. 7 000 Eur jai priklausančios piniginės sumos už parduodamą turtą bei 3 000 Eur dukros R. K. studijų mokslams apmokėti; atsakovė nurodė, kad viena apmokėjo notarinio sandorio išlaidas; tvarkė kitus dokumentus; pirko vandens siurblį 500 Eur vertės. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų 2018-05-04 iš ieškovo sąskaitos atsakovei pervesta 10 000 Eur bankiniu pavedimu, nurodant paskirtį sąskaitos papildymas. Toks pavedimas nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kad šie pinigai buvo pervesti atsakovės neteisėtais veiksmais jam nežinant ir kad šalių buvo sutarta šiuos pinigus skirti sūnaus M. K. išlaikymui. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, kurie savo žodinius paaiškinimus pateikia tokius, kokie yra jiems palankūs ir pagrindžia jų reikalavimus, tačiau faktui nustatyti reikalingi įrodymai, pagrindžiantys šalies nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie atsakovės neteisėtus veiksmus dėl 10 000 Eur sumos pervedimo iš ieškovo sąskaitos į atsakovei priklausančią sąskaitą ar duomenų apie šalių susitarimą šiuos pinigus panaudoti sūnaus M. K. išlaikymui. Ieškovas pripažįsta, kad pagal 2018-08-07 Pirkimo - pardavimo sutartį buvo parduotas sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Pirkimo - pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta bendra parduodamo nekilnojamojo turto kaina - 14 000 Eur, A. K. pagal Pirkimo - pardavimo sutarties 4.1 puntą „Atsiskaitymo tvarka“, į savo asmeninę sąskaitą gavo periodinius mokėjimus iš pirkėjo pagal sutartyje patvirtintą grafiką, atsakovei iš šio sandorio piniginės lėšos pervestos nebuvo, tai ieškovas patvirtino ir 2020-01-31 teismo posėdyje, nagrinėjant civilę bylą Nr. e2-652-547/2020 garso įrašas 00:28:26 iki 00:28:35, siedamas tai su 10 000 Eur pavedimu 2018-05-04. Taigi šalims skirtingai aiškinat 10 000 Eur pervedimo paskirtį, viena yra aišku, kad šie pinigai nebuvo skirti sūnaus M. K. išlaikymui laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o dėl 2018-08-07 sandorio vykdymo aplinkybių pasisakytina, kad tai yra santuokoje įgyto dalintino turto klausimas, kuris šiuo daliniu teismo sprendimu nėra sprendžiamas. 2024-11-25 DOK 47085 ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad su atsakovės atstovu praeitą savaitę buvo sulygta dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo nuo 250 Eur per mėnesį iki 100 Eur per mėnesį. Buvo sutarta, kad taikos sutartį paruoš ieškovo atstovas, lapkričio 22 d. atsakovės atstovui buvo išsiusta taikos sutartis (pridedama teismui) suderinimui. Kadangi teismui sutartis turėjo būti pateikta iki lapkričio 25 d. posėdžio, buvo bandoma susisiekti su atsakovės atstovu telefonu, tačiau nesėkmingai, apie 16 val. susisiekus su atsakove ji nors pripažino susitarimą, tačiau kėlė abejones dėl susitarimo; šiandien iš ryto iš atsakovės atstovo el. paštu gautas pranešimas, kad atsakovė nesutinka su taikos sutarties suma. Kaip matyti iš pateikto taikos sutarties projekto, ieškovas pripažino įsiskolinimo laikotarpį, tačiau siūlė sumą mažinti iki 1 900 Eur, atsakovė su tuo nesutiko. Teismas nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad ieškovas sūnaus M. K. išlaikymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neteikė. Atsakovė 2019-12-03 ieškinyje nurodė, kad ieškovės mėnesinės pajamos yra nedidelės ir nepastovios, jos gaunamas darbo užmokestis svyravo nuo 146 Eur iki 552 Eur per mėnesį, taip pat gaunamos išmokos už vaiką yra minimalios, o būtent 30-50 Eurų per mėnesį, į tai, jog ieškovė iš esmės gyvena ir išlaiko nepilnametį vaiką iš savo santaupų, taip pat į tai, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, 250 Eur išlaikymo suma atitikta atsakovui priklausančią minimalią vaiko išlaikymo dalį. Nurodyta, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikia: išlaidos vaiko aprangai ir avalynei sudaro apie 50 Eur/mėn. Sezoninis vaiko apipirkimas, dvi poros batų (apie 80 Eur), dvi striukės, dvejos kelnės, marškinėliai, megztiniai, sportinė apranga, sportiniai bateliai; išlaidos vaiko maitinimui sudaro apie 100 Eur/mėn.; išlaidos stomatologui (patikros, gydymas) - apie 120 Eur/metus, 10 Eur/mėn.; išlaidos vaiko vaistams ir vitaminams, papildams sudaro apie 20 Eur/mėn.; išlaidos gydymui ir profilaktiniams apsilankymams (kraujo tyrimų atlikimas, skiepai ir pan.) - apie 240 Eur/metus, apie 20 Eur/mėn.; išlaidos vaiko higienos priemonėms - 20 Eur/mėn.; vaikui tenkančios transporto išlaidos kurui ir automobilio išlaikymui: vežti vaiką į mokyklą susidaro 8 km per dieną, 40 km per savaitę, vežti vaiką į orkestrą susidaro 46 km per dieną, orkestro užsiėmimai vyksta 3 kartus per savaitę, 138 km per savaitę, viso - 178 km/sav. Per mėnesį ieškovė sumoje nuvažiuoja apie 712 kilometrų vaiko reikmėms. Ieškovės transporto priemonė 100 km vidutiniškai sunaudoja 10 litrų dyzelinio kuro. Remiantis 2019- 11-15 fiksuotomis dyzelinio kuro kainomis, pigiausias dyzelinio kuro litras kainuoja 1,050 Eur, ko pasėkoje, susidaranti suma kuro išlaidoms, siekiant tenkinti vaiko poreikius - 75 Eur/mėn.; išlaidos buitinėms priemonėms (valymo, skalbimo, kt.), vaikui tenkanti dalis apie 30 Eur/mėn.; išlaidos nenumatytoms reikmėms (liga ar pan., kaupiamoji suma kitiems nenumatytiems vaiko poreikiams) - 30 Eur/mėn.; kišenpinigiai kasdienėms vaiko reikmėms - 3 Eur per dieną, ko pasėkoje viso 63 Eur/mėn.; išlaidos susijusios su mokykla: pratybos, vadovėliai, kanceliariniai reikmenys, išvykos ir ekskursijos, šventės, nuotraukos ir pan. apie 50 Eur/mėn.; išlaidos kelionėms - per metus 2 kelionės ir išvykos, vienos kelionės išlaidos apie 60 Eur , viso apie 120 Eur/m - 10 Eur/mėn.; išlaidos pramogoms (renginiai ir kt.) - 30 Eur/mėn. Viso siekiant išlaikyti panašias vaiko gyvenimo sąlygas reikalinga apie 500 - 600 Eur/mėn. Ieškovas 2025-02-17 teismo posėdyje ginčijo nurodytus poreikius, nurodė, kad jie nepagrįstai dideli, o jo pajamos 2018-2019 metais buvo minusinės, tačiau teismui nepateikė skaičiavimų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu M. K. poreikiai pagrįstai buvo mažesni nei atsakovės nurodyta 250 Eur suma. Atsakovė 2025-02-17 teismo posėdyje nurodė, kad ji viena išlaikė sūnų M. K., kad jis buvo gabus mokinys, lankė chorą, grojo trimitu, vaikui buvo reikalingos korepetitoriaus paslaugos anglų ir lietuvių, viena valanda 15 Eur, kartą per savaitę, dalyvavo mokymo mainų programose; lankė krepšinį, kitus užsiėmimus; jos pajamos darbinės buvo 500-600 Eur; dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje darbininke; augino gyvulius; turėjo kredito kortelę, jei pritruktų pinigų vaiko išlaikymui; gavo išmokas. Atsakovė 2025-03-03 pateikė papildomus įrodymus DOK 7427, tačiau pirkti daiktai nepatenka į įsiskolinimo laikotarpį, todėl nevertintini. Teismo vertinimu atsakovės nurodyti vaiko poreikiai laikytini pagrįstais, mažinti jų nėra pagrindo, nes atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vykdė teismo nutartį teikti laikiną išlaikymą po 250 Eur iki vaiko pilnametystės; pripažino. Kad su sūnum nebendravo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu.

Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir ieškovo turtinę padėtį. Nors ieškovas nurodė, kad jo pajamos 2018-2019 m. buvo minusinės, teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nes byloje esantys duomenys apie ieškovo turtinę padėtį leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ginčo laikotarpiu galėjo teikti sūnui M. K. po 250 Eur kas mėnesį, tačiau šios pareigos nevykdė. Byloje esantys įrodymai, 2020-10-02 DOK 33347 patvirtina, kad ieškovo vardu registruotas ūkininko ūkis, 2018-2019 m. A. K. ūkiui nebuvo nuostolingi metai; be to gaunamos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos leidžia daryti išvadą, kad ieškovo valdomo ūkininko ūkio turto ir pajamų balansas leido ieškovui teikti M. K. atsakovės nurodytą išlaikymą; Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis A. K. išmokėtos išmokas nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. sudaro 45 516,41 Eur. Duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo ūkis veiktų nuostolingai, o ieškovas finansiškai valdydamas ūkio aktyvus ir pasyvus būtų nepajėgus sumokėti M. K. išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 250 Eur kas mėnesį, teismas nenustatė. Nors baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas nurodė, kad pagal bylos duomenis šalys 2020-2021 metais dalinosi A. K. ūkininko ūkio veiklos rezultatais – bent jau pagal 2025-02-17 pateiktus duomenis DOK5888; atsakovei ieškovas išmokėjo 12 836,58 Eur; šalys dalinosi ne veiklos rezultatą, tai yra ne pelną, bet gautas pajamas, kadangi didesnė pinigų suma buvo perduota atsakovei už jautieną, svarbi jautienos savikaina, kurią įvertinus akivaizdu, kad A. K. atsakovei mokėjo nepagrįsto dydžio sumas, kurių yra sumokėta daugiau negu pakankamai išlaikyti sūnų M.; prie viso to, reikalauti sumokėti dar papildomai, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir paprasčiausiai yra nepadoru; atstovas daro išvadą, kad nors ir A. K. ūkininko ūkiui išmokėtos išmokos per 2017-2023 metų laikotarpį sudaro 12 7720 Eur, per šį laikotarpį konstatuojamas 14 964 Eur nuostolis. Teismo vertinimu pats ieškovas pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra gera, o galvijų pardavimas, savikaina ir gautas pelnas yra dalintino turto klausimas, kuris dalinio sprendimo metu nesprendžiamas. Nustatyta byloje, kad 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi priteistą išlaikymą ieškovas mokėjo iki M. K. pilnametystės, t. y. iki 2023-06-23, kas taip pat patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis leido teikti 250 Eur dydžio išlaikymą. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindų mažinti išlaikymo sumą, 2018 m. sausio 1 d. vaiko pinigai 30,02 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. 50 Eur, nes ieškovo turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius; 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo (duomenys neskelbtini) Eur; nuo 2019 m. – 555 Eur; kas iš esmės patvirtina, kad prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma neženkliai viršijo pusė nustatytos minimalios algos.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys; žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju M. K. (duomenys neskelbtini) d. tapo pilnamečiu ir byloje nedalyvauja, atsakovei 2025 m. patikslinus priešieškinį ji prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti sūnaus naudai arba ją paskirti laikinąją priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pagal CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą, uzufrukto teisė baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės, tai imperatyvi įstatymo nuostata. Tai reiškia, kad atsakovės, kaip nepilnamečio vaiko motinos, teisė uzufrukto teise atstovauti nepilnamečiam vaikui pasibaigė pastarajam sulaukus pilnametystės ir įgijus visišką civilinį procesinį veiksnumą. Pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010).

Šios bylos kontekste svarbu tai, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas reikalavimas ir priteisti nepilnamečiam vaikui M. K. išlaikymą iki pilnametystės, bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, atsakovė šio reikalavimo atsisakė, tačiau tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, turi būti išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę. Taigi nagrinėjamu atveju nors atsakovė prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti sūnui, tačiau bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad viena išlaikė sūnų, ieškinyje nurodyta suma 500-600 Eur; byloje dalyvaujantys asmenys Saulius ir T. K. 2025-02-17 teismo posėdyje nurodė, kad brolį M. K. išlaikė viena mama (garso įrašo 01:17:14 iki 01:17:50; 01:27:16); ginčo laikotarpiu atsakovė dirbo, taigi šalims faktiškai nevedant bendro ūkio nuo 2018-05-02 atsakovė turėjo asmeninių lėšų sūnui išlaikyti viena, dėl ko ji įgijo teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, taip vertinant, kad išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), todėl iš ieškovo priteistina 4 750 Eur suma atsakovei už sūnui M. K. teiktą išlaikymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju yra priimtinas tik dalinis sprendimas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas spręstinas baigus bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies dalinio sprendimo apimtyje.

Nutraukti santuoką, tarp ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. palikti pavardę – K., atsakovei O. K. palikti santuokinę pavardę K..

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 750 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) už sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.