Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė, veikdama Vilniaus apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1600 Eur dydžio kompensaciją, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas Ryanair DAC, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių E. M., N. P., M. V. ir R. V. atžvilgiu. Keleiviai yra perleidę savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovo. Ieškovė ieškinyje remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2009 m. lapkričio 19 d. priimtu prejudiciniu sprendimu sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07, kuriame teismas nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

3. 2025 m. rugsėjo 23 d. ieškovė teismui pateikė prašymą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1125 Eur, kurias sudaro 1089,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 36 Eur žyminis mokestis.

4. 2025 m. spalio 14 d. atsakovas Ryanair DAC pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovui pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, t. y. minėtų sutarčių pasirašymo tinkamumas, keleivių parašų ant sutarčių autentiškumas, abejoja ar keleiviai iš tiesų perleido ieškovei savo reikalavimo teises. Atsakovo nuomone, reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos paprasta rašytine forma, nes patvirtintos keleivių ranka pasirašytais parašais, tačiau, atsakovo pastebėjimu, paspaudus kompiuterio pele ant sutarties, pateiktos byloje PDF formatu, tekste ties keleivių parašu, išsiryškina keturkampis laukelis mėlynam fone, kas paprastai indikuoja, jog tokiame lauke esantis tekstas ar simbolis yra paveikslėlis, kuris į dokumentą buvo įterptas dirbtinai, todėl mano, kad, galbūt, keleiviai reikalavimo perleidimo sutarties tekste ranka iš tiesų nepasirašė ir savo reikalavimo teisių ieškovei neperleido. Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovei priklauso kompensacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004 ieškinyje nurodytų keleivių atžvilgiu, tačiau prašo įpareigoti ieškovę pateikti Teismui su keleiviais sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalus bei paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo su keleiviais sudarytos, taip pat, ieškovei byloje įrodžius susitarimo su keleiviais dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovui sudarymo faktą, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir proporcingai sumažinti ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi: šiuo metu penkiuose Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos penkios (įskaitant ir šią) vienarūšės civilinės bylos dėl sutrikdyto 2024 m. rugpjūčio 23 d. skrydžio FR 4389 Vilnius (VNO) – Roma (FCO). Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. rugpjūčio 23 d. skrydžio FR 4389 ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimą ieškovės naudai, todėl ieškovė, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, galėjo atitinkamus reikalavimus, susijusius su tuo pačiu atsakovo skrydžiu, atsakovui pareikšti vienu ieškiniu. Reikalavimo perleidimo sutartys su keleiviais, kuriu pagrindu ieškovė iš skrydžio FR 4389 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Pirmieji ieškiniai, t. y. ieškinys civilinėje byloje Nr. Nr. e2-6649-1024/2025 ir ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-9991-1144/2025, teismui pareikšti 2025 m. vasario 25 d., t. y. reikšdama pirmuosius ieškinius atsakovui dėl sutrikdyto skrydžio FR 4389 ieškovė žinojo, kad iš viso yra vienuolikos keleivių dėl to paties skrydžio FR 4389 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Pažymėjo, jog toks sistemingas, nesąžiningas ir iš esmės neteisingas ieškovės elgesys jau yra įvertintas ir konstatuotas teismų procesiniuose sprendimuose. Nurodo, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Iš anksto atsikertant į galimą ieškovės poziciją, kad neva kiekvieno keleivio atveju reikia vertinti informaciją, pateiktus dokumentus, vertinti, ar reikalavimas išmokėti kompensaciją pagal Reglamentą būtų pagrįstas, nurodo, kad ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Taigi, vertinamas konkretaus skrydžio, ne keleivių informacija. Atsakovas nurodo, jog ieškovė niekada nesiekė ekonomiškai ir operatyviai išspręsti kompensacijų išmokėjimo klausimo, taip pat nurodo, kad ieškovė pretenzijas atsakovui siuntė el. pašto adresu, kuris nėra niekur išviešintas kaip tinkamas komunikavimo su atsakovu kanalas.

5. 2025 m. spalio 14 d. teismas paskyrė datą bylai nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir įpareigojo ieškovą pateikti teismui su keleiviais sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalus bei paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo su keleiviais sudarytos.

6. 2025 m. spalio 30 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartys su keleiviais yra sudarytos atitinkant įstatymų nustatytus reikalavimus, jos sudaromos elektroniniu būdu, pasitelkiant šiuolaikines elektroninio parašo autentifikavimo paslaugas, atitinkančias 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 („Elektroninės atpažinties reglamentas“) 26 straipsnio reikalavimus. Tai reiškia, kad elektroninis parašas yra susietas su jį pasirašančiu asmeniu, nes pildant pretenziją asmuo nurodo savo vardą, pavardę, el. parašo adresą, jungiasi naudodamasis slaptažodžiu per savo Google paskyrą, prideda kelionės bilietus, pasirašo reikalavimo perleidimo sutartį, pasirašymui patvirtinti išduodamas parašo sertifikatas. Iš tokių duomenų nustatoma pasirašančiojo asmens tapatybė. Ieškovė pažymėjo, kad į bylą pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys yra originalios sutartys, kadangi sudarytos elektroniniu būdu, keleiviams jas pasirašant elektroniniu parašu. Ieškovės nuomone, atsakovas pasirinko gynybinę poziciją kvestionuoti reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo tinkamumą, kitaip tariant, iš esmės kvestionuoja sutarties sudarymą, nors tokio reikalavimo apskritai nereiškia. Ieškovė taip pat paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovo bendradarbiavimas vyko elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (paties atsakovo nurodytu komunikacijos kanalu) bei pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas komunikacijos kanalas pretenzijai pateikti. Nurodė, kad bendradarbiavimas 2024 m. pabaigoje nutrūko, kadangi ieškovės išsiųsti elektroniniai laiškai atsakovo buvo ignoruojami, kompensacijos ikiteismine tvarka nemokamos be jokių argumentų. Taipogi pažymėjo, kad nėra pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų, nes, nors ieškovė buvo išsiuntusi atsakovui pretenzijas, ieškovės reikalavimai ikiteisminės stadijos metu nebuvo patenkinti, todėl ieškovė buvo priversta pažeistas teises ginti teisme. Taigi savo nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminės stadijos metu, paties atsakovo pasirinkimu kompensacijas mokėti tik gavus teismo sprendimus, atsakovas prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. 2025 m. lapkričio 12 d. teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad ieškovė, pateikdama rašytinius paaiškinimus, nepateikė jokių išsamių paaiškinimų ir / ar įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti, t. y. ar tikrai keleivių parašai atitinka Reglamento 26 straipsnyje išvardintus pažangiajam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, todėl mano, kad tokie parašai galėtų būti laikomi nebent paprastaisiais elektroniniais parašais, kurių pagrindu galimybės identifikuoti pasirašiusio asmens nėra. Teigia, kad nėra aišku, ar keleivis, suvesdamas savo asmens duomenis ir pasirašydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį, buvo identifikuotas. Paaiškino, kad atsakovas iškėlė abejones tik dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo / pasirašymo aplinkybių, o tokių abejonių, atsakovo vertinimu, ieškovė nepašalino ir papildomai pateiktais paaiškinimais. Taipogi nurodo, kad iš atsakovo 2025 m. spalio 13 d. atsiliepime į ieškinį pateiktos lentelės matyti, kad devyni keleiviai reikalavimo teises ieškovei perleido 2024 m. rugpjūčio 23-24 dienomis, o likę du keleiviai – 2024 m. rugsėjo 15 d. Nėra net menkiausios abejonės, kad 2025 m. vasario 25 d. ieškovė, atstovaujama to paties atstovo, reikšdama pirmuosius du iš vienarūšių ieškinių, žinojo, kad yra perėmusi iš viso vienuolikos keleivių iš to paties skrydžio FR 4389 reikalavimų teises, todėl neabejotinai ieškovė turėjo visas galimybes minėtus reikalavimus apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas savarankiškoje byloje, formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Teigia, kad nėra jokio pagrindo pateisinti ieškovės veiksmus, kai ji vietoje vienos civilinės bylos inicijavo penkias analogiškas (vienarūšes) civilines bylas. Papildomai pažymėjo, kad dėl bylinėjimosi išlaidų kiekvienoje byloje, sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, ne tik formaliai vertinamas išlaidų atitikimas Rekomendacijoms, bet taip pat vertinama suteiktų paslaugų apimtis, bylos sudėtingumas ir kt. Atsakovas neginčija ieškovės teisės (kaip tokios) gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tai, kad ieškovė pasirinko išlaidauti ir savo teisę kreiptis į teismą įgyvendinti neekonomiškai (inicijuodama eilę vienarūšių civilinių bylų, nors turėjo visas galimybes inicijuoti vieną civilinę bylą), nesudaro jai teisėto pagrindo tikėtis visų perteklinių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei neįrodžius reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo su keleiviais, teismo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jei teismas vis dėlto spręstų, kad ieškovė įrodė reikalavimo perleidimo sutarčių su keleiviais pasirašymo faktą, prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir sumažinti ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas vykdo oro pervežimo paslaugas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. vyko skrydis Vilnius (VNO)-Roma (FCO), Nr. FR 4389, kuris vėlavo atvykti 5 val. 22 min. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1 703,03 km. Nurodytu skrydžiu keliavo keleiviai E. M., N. P., M. V. ir R. V.. K. M. V. ir R. V. 2024 m. rugpjūčio 24 d., E. M. ir N. P. 2024 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovei perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 tam, kad pastaroji teismine tvarka ją išieškotų iš atsakovo. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovas kompensacijų pretenzijų pagrindu neišmokėjo.

9. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad keleiviai gauna 400 Eur dydžio kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

10. Nors Reglamento Nr. 261/2004 tekste tiesiogiai nenurodyta, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai, šią teisę patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodyta, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio keleiviai praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas.

11. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. skrydis Vilnius (VNO) – Roma (FCO), Nr. FR 4389, vėlavo 5 val. 22 min.

12. Atsakovas apie keleivių reikalavimo teisių perleidimo faktą informuotas 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikiant pretenzijas. Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės dėl to, kad ieškovės 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 16 d. pretenzijas yra gavęs. Pretenzijos ir keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys atsakovui taip pat įteiktos su ieškiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

13. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad atsakovas tiek apie reikalavimo teisių perleidimą, tiek apie reikalavimą išmokėti kompensaciją informuotas tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė neįvykdė pirminės ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros ir dėl to neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 178, 185 straipsniai).

14. Byloje nėra duomenų, kad skrydis buvo sutrikdytas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurios yra nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas neginčijo ieškovės prašomos priteisti kompensacijos susidarymo fakto ar jos dydžio, t. y. už kiekvieną keleivį atlyginti po 400 Eur, iš viso 1600 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad skrydis vėlavo 5 val. 22 min, t. y. buvo atidėtas, o byloje nesant duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas ieškovei ar minėtiems keleiviams kompensaciją būtų sumokėjęs, konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai pakankami pagrįsti, jog ji įgijo teisę gauti 1600 Eur kompensacijos iš atsakovo ir šį reikalavimą tenkina.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių

15. Atsakovas neginčija ieškovės teisės sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartis su atsakovo skrydžių keleiviais, nekelia klausimo, ar ieškovės ir keleivių galimai sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys atitinka CK 6.101 straipsnio nuostatas. Tačiau atsakovas nurodė, kad jam pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, mano, kad jos iš tiesų keleivių nebuvo pasirašytos.

16. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

17. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

18. Ieškovė kartu su ieškiniu byloje pateikė su klientais sudarytas 2024 m. rugpjūčio 24 d. ir 2024 m. rugsėjo 15 d. reikalavimų perleidimo sutartis. Kaip jau minėta, atsakovas neginčija ieškovės teisės sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartis su atsakovo skrydžių keleiviais, nekelia klausimo, ar ieškovės ir keleivių galimai sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys atitinka CK 6.101 straipsnio nuostatas. Atsakovui kelia abejonių minėtų sutarčių pasirašymo tinkamumas, keleivių parašų ant sutarčių autentiškumas, abejoja, ar keleiviai iš tiesų perleido ieškovei savo reikalavimo teises.

19. Reikalavimo perleidimo sutarties formai įstatymas kelia tokius pat reikalavimus kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 straipsnis). Jeigu reikalavimas atsirado, pavyzdžiui, iš sutarties, kuriai reikėjo paprastos rašytinės formos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartis turi būti sudaryta mažiausiai paprasta rašytine forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalimi nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

20. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

22. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Ieškovė kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais byloje pateikė keleivių ir ieškovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių parašų sertifikatus, iš kurių matyti, kada keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis, juose nurodomas IP adresas bei įrenginys, kuriuo keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis.

23. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimu nepateikė atskiro neturtinio reikalavimo pripažinti ieškovės su klientais sudarytų reikalavimo sutarčių iš esmės negaliojančiomis, tačiau tik išreiškia abejonę dėl sudarytų sutarčių patikimumo. Atsakovui išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju byla neturi viešojo intereso pobūdžio, todėl teismas ex officio (pagal pareigas) negali spręsti dėl sutarčių negaliojimo, atsakovui nepateikus atskiro neturtinio reikalavimo ir už jį nesumokėjus atskiro žyminio mokesčio.

24. Sutiktina su ieškovės paaiškinimuose pateikta nuomone, kad sutarties sudarymo faktas yra patvirtinamas bilietų apmokėjimo faktu, po kurio atsakovas suteikia prieigą prie elektroninių bilietų konkretiems juos įsigijusiems keleiviams. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu sutinkamai su CK 6.809 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikyti, kad keleiviai turi teisę reikalavimo perleidimo sutartis sudaryti analogiškai – elektroniniu būdu, o ieškovės į bylą pateiktos sutartys yra sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalai.

25. Teismo vertinimu, iš byloje ieškovės pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių nustatyta, kad reikalavimo perleidimo rašytinės sutartys sudarytos nuotoliniu būdu, o ieškovės byloje pateikti skrydžio bilietai patvirtina, kad ieškovės klientai buvo vėlavusio skrydžio Vilnius (VNO) – Roma (FCO), Nr. FR 4389 keleiviai. Šie įrodymai apibendrintai patvirtina, kad ieškovę ir keleivius siejo tarpusavio santykiai, nuotoliniu būdu buvo pasirašytos rašytinės reikalavimo perleidimo sutartys atitinkančios įstatyme nustatytus reikalavimus, o atsakovo abejonės dėl reikalavimo perleidimo sutarčių atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.

Dėl procesinių palūkanų

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

28. Nagrinėjamu atveju abi pirmiau nurodytos sąlygos egzistuoja, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-340-794/2025).

30. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 1 125 Eur, kurias sudaro 1089 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 36 Eur žyminis mokestis. Teismui kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovė pateikė 2025 m. rugsėjo 2 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą Nr. ZIP-2433, kurioje pateikiama suteiktų paslaugų detalizacija – bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje (c. B. Nr. e2-7609-1213/2025), (4 keleiv. <...>), mokėtina suma – 1089 Eur (su PVM). Ieškovė taip pat pateikė teismui tokių išlaidų faktinį patyrimą pagrindžiantį dokumentą - 2025 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovė UAB SKYCOP.COM advokatų profesinei bendrijai „Zaleckas Partners“ pervedė 1089,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtis ZIP-2433 (2025 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitos faktūros numeris). Ieškovė nurodo, kad jos prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau - Rekomendacijos), numatytų maksimalių dydžių. Akcentavo, jog net už vieno ieškinio parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis sudaro 5 844,25 Eur. Taip pat nurodė, jog proceso metu pateikė prašymą su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, už kurį, pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, vien už tokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimą ir parengimą priteistina maksimali suma sudarytų 233,77 Eur. Taip pat nurodė, jog teikia rašytinius paaiškinimus, už kurių parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma sudarytų 934,36 Eur. Ieškovė, be kita ko, pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju priteistinos iš juridinio asmens – oro vežėjo, kuris ikiteisminės stadijos metu sąmoningai nebendradarbiavo ir ieškovės pareikštų reikalavimų netenkino, todėl ieškovė buvo priversta pažeistas teises ginti teisme. Savo nerūpestingumu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminės stadijos metu atsakovas prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija ieškovės teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tai, kad ieškovė pasirinko išlaidauti ir savo teisę kreiptis į teismą įgyvendinti neekonomiškai (inicijuodama eilę vienarūšių civilinių bylų, nors turėjo visas galimybes inicijuoti vieną civilinę bylą), nesudaro jai pagrindo tikėtis visų perteklinių išlaidų atlyginimo. Prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir sumažinti ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti bylinėjimosi išlaidu dydį, kadangi: šiuo metu penkiuose Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos penkios (įskaitant ir šią) vienarūšės civilinės bylos dėl sutrikdyto 2024 m. rugpjūčio 23 d. skrydžio FR 4389 iš Vilniaus (VNO) į Romą (FCO). Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. rugpjūčio 23 d. skrydžio FR 4389 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai, todėl ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu; reikalavimo sutartys su keleiviais, kuriu pagrindu ieškovė iš skrydžio FR 4389 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. rugpjūčio 23-24 dienomis, ir 2024 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimai iš skrydžio FR 4389 keleivių, kuriu pagrindu atsakovui pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimti 2024 m. rugpjūčio 24 d. (dvi sutartys) ir 2024 m. rugsėjo 15 d. (dvi sutartys), t. y. reikšdama šį ieškinį ieškovė žinojo, kad yra dar septynių keleivių iš to paties skrydžio FR 4389 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką; nurodo, jog toks sistemingas, nesąžiningas ir iš esmės neteisingas ieškovės elgesys jau yra įvertintas ir konstatuotas teismų procesiniuose sprendimuose; pažymi, kad ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto (šiuo atveju – vėlavusio) skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises.

32. Teismas pažymi, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir CPK 98 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jei sprendimas priimtas kitos šalies naudai. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją taikyti išimtinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą tais atvejais, kai procesinis šalių elgesys buvo netinkamas arba egzistuoja ypatingos aplinkybės, pateisinančios kitokį šių išlaidų paskirstymą.

33. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kontrolę, vertindamas jų būtinumą, pagrįstumą ir protingumą, teismas vykdo ex officio (savo iniciatyva).

34. Teismų praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą, ypač tais atvejais, kai ieškovas galėjo sutaupyti bylinėjimosi sąnaudas bei sutelkti visus vienarūšius reikalavimus į vieną procesą. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu matyti, kad šalių procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar sukėlė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galima ir būtina buvo išvengti. Taigi net ir tuo atveju, kai reikalavimai tenkinami visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos arba priteisiamos tik iš dalies, jeigu teismas nustato, kad dėl ieškovo veiksmų (pavyzdžiui, vienarūšių bylų inicijavimo atskirais ieškiniais, procesinių veiksmų vilkinimo, nepagrįstai didelių advokato honorarų reikalavimo ir pan.) buvo dirbtinai išpūstos išlaidos, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus.

35. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjamos/ išnagrinėtos iš viso penkios civilinės bylos, kuriose reikalavimai atsakovui reiškiami dėl kompensacijų už vėlavusį skrydį FR 4389 priteisimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4535-759/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 28 d.), Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6649-1024/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 25 d.), Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9991-1144/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 25 d.), Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16653-1101/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo 28 d ), Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7609-1213/2025 (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. rugpjūčio 28 d.)).

37. Taigi akivaizdu, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. pareiškė penkis vienarūšius ieškinius, kurių pagrindu buvo iškeltos penkios vienarūšės civilinės bylos. Tai yra, ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. rugpjūčio 23 d. skrydžio FR 4389 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovo argumentu, jog reikalavimo sutartys su keleiviais, kurių pagrindu ieškovė iš skrydžio FR 4389 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Reikalavimai iš skrydžio FR 4389 keleivių, kuriu pagrindu atsakovui pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimti 2024 m. rugpjūčio 23-24 d. (dvi sutartys) bei 2024 m. rugsėjo 15 d. (dvi sutartys). Pirmieji ieškiniai, t. y. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-6649-1024/2025 ir ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-9991-1144/2025, teismui pareikšti 2025 m. vasario 25 d. Darytina išvada, jog reikšdama pirmuosius ieškinius atsakovui ieškovė žinojo, kad yra dar kitų keleivių iš to paties skrydžio FR 4389 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Todėl neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką.

38. Taip pat teismas pastebi, kad minėtose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl to paties 2024 m. rugpjūčio 23 d. skrydžio Vilnius (VNO) – Roma (FCO), FR 4389 vėlavimo teisme reiškiami net penki ieškiniai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai ir reikalaujamų kompensacijų dydžiai.

39. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, t. y. 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

40. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025 konstatavo, kad tokio pobūdžio byloms yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu, privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę bei kitas aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas. Taigi tikslus faktinių aplinkybių pateikimas ir teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai parinkimas, negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik vadovaujantis taikomos materialinės teisės normos pasikartojimo daugelyje ieškinių kriterijumi, neatsižvelgiant į kartu su ieškiniu teikiamus priedus, bei juose atskleistų faktinių aplinkybių individualumą.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro bylos dokumentų analizė, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, vertimas į lietuvių ir anglų kalbas bei atstovavimas byloje.

42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

43. Teismas, nepaneigiant ieškovės pozicijos, jog tokiam ieškiniui parengti neabejotinai reikalingi resursai, kadangi reikalinga išversti ieškinio priedus, vertinti pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą, visgi sutinka su atsakovu, kad aplinkybė, jog ieškovė yra bendrovė, besispecializuojanti sprendžiant skrydžių nesklandumų kompensavimo klausimus, reikšminga sprendžiant dėl tokiems ieškiniams parengti reikalingų darbo laiko sąnaudų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuolat teikia teismui ieškinius dėl kompensacijų priteisimo, taigi, nors ir reikalinga įvertinti medžiagą ir daryti vertinimus, visgi pripažintina, kad tai yra techninio pobūdžio darbas ir šabloninio pobūdžio procesiniai dokumentai nereikalaujantys nei ypatingų teisinių, nei specifinių žinių kiekvienu atveju. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2513-430/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2912-392/2025 ir kt.). Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju byla nėra didelės apimties, joje nesprendžiami sudėtingi, nauji teisiniai klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

44. Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė dėl kompensacijos pagal Reglamentą priteisimo yra inicijavusi daug bylų tiek atsakovui, tiek kitoms skrydžių bendrovėms, teikdama iš esmės analogiškos formos ieškinius, pakeisdama tik techninius duomenis (keleivių duomenis, atsakovo pavadinimą, kelionės atstumus, vėlavimo laiką, kompensacijos dydžius). Pastebėtina ir tai, kad atsakovo pagrindinė veikla – kompensacijų išreikalavimas iš skrydžių bendrovių. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė naudojasi jau parengta ieškinio forma, kurią koreguoja, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, o tai neabejotinai lemia mažesnes ieškinio rengimo konkrečiai bylai laiko sąnaudas. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Ši civilinė byla nėra sudėtinga, ginčo suma nedidelė (1600 Eur), atsakovas neginčija reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovė teikė į bylą ieškinį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, rašytinius paaiškinimus, jokie kiti procesiniai dokumentai byloje nebuvo teikti, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, taigi atstovavimo posėdyje išlaidos byloje nesusidarė. Kita vertus, pažymėtina tai, kad atsakovas, pripažindamas pareigą mokėti kompensaciją, galėjo ją atlyginti iki ieškovės kreipimosi į teismą, tokiu būdu išvengiant bylinėjimosi išlaidų. Taigi, bylinėjimosi išlaidos iš dalies patirtos ir dėl pačio atsakovo veiksmų (neveikimo), kuomet po ieškovės kreipimosi į atsakovą su pretenzijomis atlyginti kompensaciją, atsakovas nesiekė ginčo spręsti ikiteismine tvarka, o teisme šio reikalavimo neginčijo.

45. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 700 Eur, kuris vertintinas kaip protingo dydžio tokios apimties ir sudėtingumo byloje, atsižvelgus į ieškovės veiklos specifiką šioje srityje. Pažymėtina, kad nors tiek ieškovė, tiek atsakovas remiasi sau palankiais teismų išaiškinimais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tokio pobūdžio bylose, tačiau kaip minėta, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendžia, atsižvelgdamas individualiai į konkrečios bylos aplinkybes.

46. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 736 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 700 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 36 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

47. Nagrinėjamu atveju byloje nesusidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, adresas Airside Business Park, Swords, Dublinas, Airija, 1600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 736,00 Eur (septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, buveinės adresas Dariaus ir Girėno g. 21A, Vilnius, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.