Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-28 · Civilinė byla Nr. e2A-2513-430/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-04-22Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-28
Bylos Nr.
e2A-2513-430/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03024-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Atsakovas
„Ryanair DAC“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2513-430/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03024-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Ryanair DAC“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei „Ryanair DAC“ dėl kompensacijos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Skycop.com“ (toliau UAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės „Ryanair DAC“ ieškovės naudai 1000 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės 2024 m. gegužės 1 d. skrydis FR6157 Geteborgas (GOT) – Kaunas (KUN) buvo atidėtas ir keleiviai A. S., N. S., N. S., Simona A. S. skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei 3 val. vėliau. Nurodo, kad keleiviai perleido reikalavimo teises dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei tam, kad ieškovė jas išieškotų iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovei kompensacijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004 ir su ieškove derina taikos sutarties sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės „Ryanair DAC“ 1000 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1596 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas ieškovei sumokėtų Keleiviams pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a papunktį priklausančią kompensaciją (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepimu ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, byloje nėra įrodymų, kad skrydis buvo atidėtas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kaip tai yra nurodyta Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje, teismas ieškinį tenkino.

6. Tenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1573 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovės naudai iš atsakovės buvo priteista 1596 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Sprendimo dalis dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų yra neteisėta ir nepagrįsta bei priimta neįvertinus visų su ieškovo prašytomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis susijusių aplinkybių bei nukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos.

7.2. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė išskirtinai ieškovės elgesys, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, už kurį apeliantė neturėtų atsakyti. Pirmosios instancijos teismui priimant Sprendimą, egzistavo pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.

7.3. Ieškovė 2024 m. perėmė reikalavimo teises iš penkių 2024 m. gegužės 1 d. apeliantės skrydžio FR6157 Geteborgas (GOT) – Kaunas (KUN) keleivių ir atitinkamai 2025 m. Lietuvos teismuose inicijavo dvi (įskaitant šią Civilinę bylą ir civilinę bylą Nr. e2-16751-820/2025) vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto nurodyto skrydžio. Vienarūšės civilinės bylos šiuo atveju reiškia tai, kad ieškiniai buvo pareikšti to pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. gegužės 1 d. Apeliantės skrydžio FR6157 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai.

7.4. Apeliantė apie šias aplinkybes (teismuose iškeltas dvi vienarūšes civilines bylas) Pirmosios instancijos teismą informavo 2025 m. balandžio 18 d. pateikdama prašymą dėl minėtų vienarūšių civilinių bylų sujungimo. Teismas sprendimu priteisdamas ieškovei 1596 Eur bylinėjimosi išlaidų (jų nesumažindamas) nepateikė jokių tokio sprendimo motyvų, nors apeliantas minėtame prašyme nurodė sutinkantis dėl ieškinių, tačiau nesutinkantis dėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio.

7.5. Atsakovės nuomone, ieškovės procesinis elgesys (teikiant teismams 2 atskirus vienarūšius ieškinius, taip ne tik papildomai apkraunant teismų darbą, bet ir dirbtinai „išpučiant“ bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė prašo atlyginti kiekvienoje atskiroje byloje) buvo netinkamas, kas sudaro pagrindą šiose civilinėse bylose teismui nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir spręsti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimo klausimą. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu.

7.6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad net tuo atveju, kai ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, išlaidos gali būti nepriteisiamos arba priteisiamos tik iš dalies, jeigu teismas nustato, kad dėl ieškovo veiksmų (pvz., vienarūšių bylų inicijavimo atskirais ieškiniais) buvo dirbtinai išpūstos bylinėjimosi išlaidos, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus.

7.7. Reikšdama ieškinį civilinėje byloje ieškovė žinojo, kad yra dar vieno keleivio iš to paties skrydžio FR6157 perimtas reikalavimas dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Sistemingas, nesąžiningas ir iš esmės neteisingas ieškovės elgesys, inicijuojant kelias vienarūšės bylas, jau yra įvertintas ir konstatuotas teismų procesiniuose sprendimuose.

7.8. Nuolatinis tokių pačių ieškinių teikimas, grindžiamas tais pačiais faktais ar argumentais, pažeidžia CPK įtvirtintus proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei sąžiningumo principus ir vertintinas kaip nesąžiningas procesinis elgesys ir piktnaudžiavimas. Tai reiškia, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo sąlygotas pačios ieškovės veiksmų.

7.9. Iš anksto atsikertant į galimą ieškovo poziciją, kad neva kiekvieno keleivio atveju reikia vertinti informaciją, dokumentus, vertinti, ar reikalavimas išmokėti kompensaciją pagal Reglamentą būtų pagrįstas, pažymėtina, kad ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto (šiuo atveju – vėlavusio) skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo veiklos ex officio (pagal pareigas) dalis. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, įvertina jų pagrįstumą ir realumą. Nagrinėjamu atveju išlaidų realumą patvirtina į bylą pateikti įrodymai, taigi jos yra realiai patirtos; be to, išlaidos akivaizdžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Tai, kad atsakovė turi subjektyvų įsivaizdavimą, kokia ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma būtų pagrįsta, nepaneigia teismo sprendimo dalies, kuria išlaidos paskirstytos, teisėtumo. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindė, kuo šiuo atveju pasireiškė proceso normų (turint omenyje tai, kad keliamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas) pažeidimas, kuris būtų pakankamas pagrindas teigti, jog apeliacinio skundo argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

8.2. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vadovaujasi taisykle „pralaimėjęs moka“. Taigi, teismas visiškai pagrįstai ir teisingai skundžiamame sprendime konstatavo, jog patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

8.3. Ieškovės prašomos priteisi bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą (t. y. 1 573 EUR) yra net daugiau nei 3,7 kartus mažesnės nei rekomendacijose. Ieškovė taip pat proceso metu pateikė prašymą su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, vien už tokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimą ir parengimą priteistina maksimali suma sudarytų 233,59 EUR. Taigi, ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma vertintina kaip protingo ir teisingo dydžio, todėl pagrindo ją mažinti ir laikyti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįsta, nėra.

8.4. Ieškovė pažymi, jog bylos nesudėtingumas savaime nereiškia, kad ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniui paruošti. Kaip nurodoma apeliacinio teismo praktikoje, net ir standartinio (tipinio) procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko ir tai turi būti įvertinama priimant sprendimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8.5. Pateikdamas šį konkretų ieškinį, ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą: versti reikėjo tiek kelionės bilietus (ieškinio 1 priedas), tiek paaiškinimą dėl skrydžio atvykimo laiko (ieškinio 2 priedas), tiek Atsakovei išsiųstas pretenzijas (ieškinio 3 priedas), tiek Reikalavimo perleidimo sutartis (ieškinio 4 priedas), taip pat išversti į anglų kalbą ir patį ieškinį (ieškinio 7 priedas). Pabrėžtina, jog vertimus atliko Ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai pagrindžia, jog ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovei.

8.6. Nors teisinė argumentacija ieškovės pateikiamuose ieškiniuose iš esmės nekinta, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko. Tokio pobūdžio kaip ši byloms yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004 privalo įvertinti reikalavimo priteisti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę ir priežastis, kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes. Taigi, tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, įvertinimas, teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas.

8.7. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik pagal pateikiamo ieškinio turinį, tačiau tai pat turi būti įvertintos laiko sąnaudos, reikalingos ieškinio medžiagai surinkti, išanalizuoti, apibendrinti, parengti tiek patį ieškinį, tiek jo priedus. Ieškovė pažymi, jog visi šie veiksmai (susipažinimas su bylos medžiaga, surinkimas, apibendrinimas, analizė, paties ieškinio, jo priedų parengimas) patenka į Rekomendacijų 8.2 punkto taikymo sritį, todėl akivaizdu, jog tariamas ieškinių šabloniškumas nesudaro pagrindo išvadai dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos nepagrįstumo – ieškovei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma atspindi įdėto darbo ir laiko sąnaudų kiekį.

8.8. Ieškovė pažymi, kad teismai tokio tipo bylose ieškovei priteisė visą 1 573 EUR sumą patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti (pavyzdžiui, c. b. Nr. e2-13319-1032/2024, c. b. Nr. e2-10173-503/2024, c. b. Nr. e2-13286-1141/2024, c. b. Nr. e2-8095-887/2024, c. b. Nr. e2-7854-913/2024, c. b. Nr. e2-353-920/2025 ir kt.), taip patvirtindami horizontaliuoju požiūriu formuojamą teismų praktiką tokio tipo bylose. Taigi, teismo sprendimas nagrinėjamu atveju atitiko formuojamo precedento turinį.

8.9. Ieškovė pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025, kuri nėra aktuali nagrinėjamai bylai. Visų pirma, pažymi, kad atsakovė nenurodė esminės aplinkybės, jog minėtoje byloje buvo nagrinėjamos net dešimt sujungtų civilinių bylų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dėl vienos bylos. Atsakovės prašymas vadovautis šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi laikytinas nepagrįstu ir galimai klaidinančiu.

8.10. Apeliacinės instancijos teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025 nutarė, kad vertinant priteisiamas bylinėjimosi išlaidas taikytinas ir universalus protingumo bei sąžiningumo principas, nulemtas viešojo intereso užkirsti kelią vienos iš ginčo šalių nepagrįstam išlaidavimui užkraunant antrai šaliai dideles ir neprotingas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo požiūriu reikšminga aplinkybė, kad abi ginčo šalys yra verslo įmonės, atsakovė yra užsakomuosius keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija. Byloje ginčijamų bylinėjimosi išlaidų suma nėra reikšminga atsakovės veiklai, todėl teismui ex officio mažinti bylinėjimosi išlaidas nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8.11. Ieškovė papildomai nurodo, jog atsakovės kaltinimai nesąžiningu procesiniu elgesiu ir piktnaudžiavimu yra taip pat nepagrįsti. Ieškovė į teismą kreipėsi atskirais ieškiniais todėl, kad: (1) pareikšti reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais; (2) keleiviai skirtingu metu kreipiasi į ieškovę; (3) keleiviai skirtingu metu pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su Ieškove; (4) Ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą; (5) Ieškovė išsiunčia Atsakovei atskiras pretenzijas skirtingu metu; (6) bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu. Ieškovė taip pat nurodo, kad tais atvejais, kai reikalavimai susiję su kartu skridusiais šeimos nariais, draugais, kolegomis ar kt. ir kelionės rezervacija būna atlikta vieno nario ir visai grupei, ieškovė, vadovaudamasi ekonomiškumo principu, pretenziją ikiteismine tvarka siunčia nuo kelių keleivių, o jos netenkinus, reikalavimus sujungia į bendrą ieškinį, kadangi tokiu atveju asmenys yra tarpusavyje susiję. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ieškovė nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų skrydžio keleivių pareikšti viename ieškinyje, priešingai nei Atsakovė, kuri turi pareigą vykdyti teisėtus teisę į kompensacijas turinčių keleivių reikalavimus, t. y. gavusi Ieškovės pretenziją sumokėti kompensacijas be teismo. Atitinkamai, Teismas 2025 m. balandžio 22 d. rezoliucija atsakovės prašymą dėl civilinių bylų sujungimo atsisakė tenkinti (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

8.12. Ieškovė dar kartą pažymi, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų būtų buvę galima išvengti jeigu atsakovė dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus. Priešingai, atsakovė sutiko sumokėti ieškovei kompensacijos tik ieškovei pasikreipus į teismą, kas tik parodo atsakovės nesąžiningus veiksmus ir nenorą bendradarbiauti ikiteisminėje stadijoje, dėl ko ieškovė yra priversta kreiptis į teismą, o tai sukelia didesnes išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi priteistos iš atsakovės.

10. Apeliantės vertinimu, skundžiamame sprendime neatsižvelgta, kad bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė išskirtinai ieškovės elgesys, kadangi ji inicijavo dvi vienarūšes civilines bylas dėl sutrikdyto to paties skrydžio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimo klausimą. Apeliantės įsitikinimu, vertintina tai, kad reiškiami ieškiniai grindžiami tais pačiais faktais ar argumentais, todėl jų parengimas nereikalauja daug sąnaudų, ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis, t. y. patį skrydį, ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą dėl sutrikdyto (šiuo atveju – vėlavusio) skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises.

11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

12. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kontrolę, vertindamas jų būtinumą, pagrįstumą ir protingumą, teismas vykdo ex officio (savo iniciatyva).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1573 EUR bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudarė bylos dokumentų analizė, vertimas į lietuvių kalbą, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui bei atstovavimas byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, viena vertus nesutinka su argumentu, jog bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė išskirtinai pačios ieškovės elgesys. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovė sutiko sumokėti ieškovei kompensacijas tik po kreipimosi į teismą su ieškiniu, taigi darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų apskirtai buvo galima išvengti ir nėra pagrindo paneigti ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kita vertus sutiktina su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nevykdė pareigos ex officio atlikti bylinėjimosi išlaidų kontrolę, vertindamas jų protingumą, nepasisakė dėl atsakovės pareikšto prašymo argumentų dėl jų sumažinimo.

14. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, t. y. 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių. Tačiau kaip minėta, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad teismas remdamasis aptartais kriterijais ir nustatęs, kad išlaidos nėra protingo dydžio negali jų sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas, nepaneigiant ieškovės pozicijos, jog tokiam ieškiniui parengti neabejotinai reikalingi resursai, kadangi reikalinga išversti ieškinio priedus, vertinti pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą, visgi sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog ieškovė yra bendrovė besispecializuojanti sprendžiant skrydžių nesklandumų kompensavimo klausimus, reikšminga sprendžiant dėl tokiems ieškiniams parengti reikalingų darbo laiko sąnaudų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuolat teikia teismui ieškinius dėl kompensacijų priteisimo, taigi, nors ir reikalinga įvertinti medžiagą ir daryti vertinimus, visgi pripažintina, kad tai yra techninio pobūdžio darbas ir šabloninio pobūdžio procesiniai dokumentai nereikalaujantys nei ypatingų teisinių, nei specifinių žinių kiekvienu atveju. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju byla nėra didelės apimties, joje nesprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai. Taip pat vertinant koks yra protingas bylinėjimosi išlaidų dydis, šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma gerokai viršija ginčo sumą.

16. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismo sprendžia, jog yra teisinis pagrindas mažinti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtą bylinėjimosi išlaidų dydį iki 786,5 Eur, kuris vertintinas kaip protingo dydžio tokios apimties ir sudėtingumo byloje, atsižvelgus į ieškovės veiklos specifiką šioje srityje. Pažymėtina, kad nors tiek ieškovė, tiek atsakovė remiasi sau palankiais teismų išaiškinimais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tokio pobūdžio bylose, tačiau kaip minėta, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendžia, atsižvelgdamas individualiai į konkrečios bylos aplinkybes. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad šalių minimose bylose faktinės aplinkybės reikšmingos sprendžiant būtent bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nėra tapačios, kadangi priešingai nei ši byla, dalis jų baigtos taikos sutartimi, kitos sprendimu už akių.

17. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

18. Apeliantė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 675 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėjo 36 Eur žyminio mokesčio.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, realiai patirtos, neviršijančios rekomenduojamų dydžių ir atitinkančius protingumo kriterijus, todėl tenkinus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ iš atsakovės „Ryanair DAC“ (1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei „Ryanair DAC“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ 711 Eur (septynis šimtus vienuolika eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Loreta Braždienė