- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-18
- Bylos Nr.
- e2-16653-1101/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08761-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- užsienio bendrovei Ryanair DAC
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Skycop.com“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC 800 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė užsienio bendrovė Ryanair DAC pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti jai iš atsakovės 800 Eur kompensaciją, tačiau atsakovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėjamoje byloje ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
3. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškinį pripažino ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi bei 441 straipsnio 3 dalimi, teismas priimdamas sprendimą surašo sutrumpintus motyvus.
Dėl bylos esmės
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. K. ir L. R. įsigijo bilietus 2024 m. rugpjūčio 23 d. 18.15 val. – 20.10 val. skrydžiui maršrutu Vilnius-Roma, skrydžio Nr. FR 4389, kurį vykdė atsakovė. Nustatyta, kad skrydis Vilnius-Roma buvo atidėtas, todėl galutinę paskirties vietą pasiekė vėluodamas 5 val. ir 22 min., t. y. daugiau nei 3 val. Skrydžio atstumas – 1 703,04 km. Keleiviai M. K. ir L. R. 2024 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę dėl netinkamai vykdyto skrydžio. Ieškovė teikė atsakovei pretenziją dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi atsakymą į pretenziją. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė išmokėjo ieškovei kompensaciją (CPK 178 straipsnis).
5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013).
6. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) 5, 7 ir 12 straipsnių. Teismų praktikoje nurodoma, kad Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – padidinti visų oro transporto keleivių apsaugą, juo nustatomos minimalios keleivių teisės tais atvejais, kai keleivius be sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis yra atidedamas ar atšaukiamas (1 straipsnis), numatomos bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės šiais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
7. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 1 straipsnio a punktą jis taikomas keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, t. y. jei skrydis vykdomas iš Europos Sąjungos valstybės. Nagrinėjamu atveju lėktuvas išskrido iš Europos Sąjungos teritorijos (Vilniaus), todėl byloje taikytinos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos.
8. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
9. Remiantis byloje esančiais duomenimis, konstatuotina, jog skrydis Nr. FR 4389, į kurį įsigijo bilietus M. K. ir L. R., buvo atidėtas, dėl ko keleiviai į galutinę paskirties vietą vėlavo atvykti daugiau nei 3 valandas. Atsakovė nenurodė buvus ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių kompensacija ieškovei gali būti nemokama, o priešingai – pripažino ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei kompensaciją dėl skrydžio vėlavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 800 Eur kompensaciją laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktas).
10. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (800 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
11. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo tarpu CPK 93 straipsnio 4 dalyje įvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 748 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai).
13. Kaip minėta, atsakovė atsiliepime ir papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Prašymą iš esmės grindžia tuo, jog ieškovė skirtinguose Lietuvos teismuose inicijavo keturias (įskaitant ir šią) vienarūšes civilines bylas dėl atsakovės 2024 m. rugpjūčio 23 d. skrydžio Nr. FR 4389 iš Vilniaus į Romą, nors reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Atsakovės teigimu, ieškovei pakanka įvertinti vieno skrydžio duomenis (t. y. patį skrydį) ir nustačius, kad bent vienas keleivis iš to skrydžio turi teisę gauti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl sutrikdyto skrydžio, akivaizdu, kad ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises. Taigi atsakovė daro išvadą, jog ieškovė piktnaudžiauja procesu ir nesąžiningai įgyvendina savo procesines teises ir pareigas.
14. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės prašymo mažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kuriuos grindžia toliau nurodomais pagrindiniais argumentais. Ieškovės teigimu, ji nėra saistoma pareigos reikalavimus dėl visų keleivių pareikšti viename ieškinyje, o atskirais ieškiniais kreipiamasi todėl, kad reikalavimai susiję su tarpusavyje niekaip nesusijusiais keleiviais, kurie skirtingu metu kreipiasi į ieškovę ir skirtingu metu pasirašo reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė kiekvieno keleivio atveju vertina, ar yra pagrindas pareikšti reikalavimą dėl kompensacijos, taip pat bylų medžiaga teisininkams perduodama skirtingu metu. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė galėjo nepatirti jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje stadijoje būtų patenkinusi ieškovės reikalavimus, todėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė atsakovės kalti veiksmai. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog pateikdamas šį konkretų ieškinį ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, o tai pagrindžia, jog ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovei. Ieškovė kiekvienu konkrečiu atveju dėl kiekvieno keleivio turi susipažinti su pateiktų dokumentų turiniu, įvertinti dokumentų pakankamumą ir patikimumą, tam tikrais atvejais pareikalauti trūkstamų duomenų ir pan.
15. Teismas iš dalies sutinka tiek su atsakovės, tiek su ieškovės argumentais dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.
16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
17. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismų formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad nėra net menkiausios abejonės, kad ieškinys dėl perleistų reikalavimų dėl atidėto to paties skrydžio kompensacijos priteisimo, reiškiamas to paties ieškovo, tam pačiam atsakovui, gali būti pareikštas vienoje byloje. Ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant dvigubai didesnes bylinėjimosi išlaidas nei pats ginčo dalykas, vertintinas piktnaudžiavimu procesu. Teismų praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą, ypač tais atvejais, kai ieškovas galėjo sutaupyti bylinėjimosi sąnaudas bei sutelkti visus vienarūšius reikalavimus į vieną procesą. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu matyti, kad šalių procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar sukėlė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galima ir būtina buvo išvengti. Taigi net ir tuo atveju, kai reikalavimai tenkinami visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos arba priteisiamos tik iš dalies, jeigu teismas nustato, kad dėl ieškovo veiksmų (pavyzdžiui, vienarūšių bylų inicijavimo atskirais ieškiniais, procesinių veiksmų vilkinimo, nepagrįstai didelių advokato honorarų reikalavimo ir pan.) buvo dirbtinai išpūstos išlaidos, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-693-392/2025).
19. Bylos atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. kovo 28 d. pareiškė keturis ieškinius atsakovei, kurių faktinės aplinkybės ir reiškiami reikalavimai iš esmės yra analogiški, t. y. ieškiniai pareikšti tos pačios ieškovės, tai pačiai atsakovei dėl kompensacijos priteisimo atidėjus 2024 m. rugpjūčio 23 d. 18.15 val. – 20.10 val. skrydį Nr. FR 4389 maršrutu Vilnius-Roma (žr. civilines bylas Nr. e2-4535-759/2025, e2-6649-1024/2025, e2-9991-1144/2025 bei nagrinėjamą bylą Nr. e2-16653-1101/2025). Ieškiniuose dėstomos faktinės aplinkybės ir pateikiamas jų teisinis vertinimas niekuo nesiskiria, išskyrus tai, jog reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo yra reiškiami perėmus reikalavimo teises iš kitų keleivių, t. y. ieškiniuose pakeisti tik keleivių vardai ir pavardės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina ir tai, jog kai ieškovė 2025 m. vasario 25 d. pareiškė pirmuosius ieškinius atsakovei, ieškovė jau buvo iš septynių keleivių perėmusi reikalavimo teises dėl kompensacijos priteisimo atidėjus skrydį Nr. FR 4389. Šešios reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos dar 2024 m. rugpjūčio 23 d., o septintoji kitą dieną – 2024 m. rugpjūčio 24 d. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė turėjo visas galimybes pareikšti vieną ieškinį dėl visų reikalavimų, o ne inicijuoti keturias savarankiškas bylas. Tokiu būdu, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovei būtų reikėję rengti tik vieną ieškinį ir dalyvauti tik vienos bylos nagrinėjime, taip sutaupant išlaidas advokatui bei atsakovės ir teismų patiriamas išlaidas. Taigi ieškovės patirtos išlaidos už advokato paslaugas susidarė iš dalies būtent dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. dėl pasirinkto neracionalaus ir akivaizdžiai finansiškai nenaudingo pažeistų teisių gynimo būdo, kurio niekaip nepateisina ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi argumentai.
20. Pažymėtina ir tai, jog ši konkreti byla pagal joje sprendžiamus klausimus nėra sudėtinga, kadangi atsakovė neginčijo ieškovės materialinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, su juo sutiko, byloje nereikėjo nagrinėti kokių nors naujų teisinių klausimų. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis taip pat nustatė, jog ieškovę atstovaujantis advokatas N. Z. ir kitose tokio paties pobūdžio bylose nuolatos atstovaudamas ieškovę naudoja šabloninę, iš anksto parengtą ieškinio formą, kuri iš esmės pritaikoma bet kuriai situacijai, susijusiai su teise į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Todėl akivaizdu, kad ieškinio faktiniame pagrinde mechaniškai pakeisti skrydžio ir keleivių duomenis neužima daug laiko. Be to, nustačius, kad bent vienas keleivis iš to konkretaus skrydžio turi teisę gauti kompensaciją, galima spręsti, jog ir kiti to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises, todėl nebereikia kiekvieno tokio keleivio situacijos vertinti individualiai.
21. Kita vertus, sutiktina ir su ieškovės pozicija tuo aspektu, jog siekiant įvertinti kompensacijos pagrįstumo klausimą kiekvieno keleivio atveju, yra reikalingos tam tikros laiko sąnaudos. Ieškovės atstovas turėjo skirti laiko reikiamos medžiagos surinkimui, jos išanalizavimui, įvertinimui ir ieškinio, nors ir šabloninio, parengimui. Be to, būtent ieškovės atstovas atliko ieškinio ir jo priedų vertimą tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, kas lėmė didesnes laiko sąnaudas ir leido papildomai sutaupyti profesionalaus vertimo išlaidas.
22. Sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, svarbu įvertinti ir tai, jog ieškovė dar iki ieškinio pareiškimo kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijų išmokėjimo, tačiau, bylos duomenimis, atsakovė jų neišmokėjo. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovė neginčijo ieškovės reikalavimo dėl kompensacijų priteisimo pagrįstumo ir su juo sutiko, kas leidžia daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ir pačios atsakovės neveikimas, t. y. atsakovė dar iki teismo turėjo patenkinti pagrįstus ieškovės reikalavimus. Nors atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog iš ieškovės pateiktos el. laiko kopijos matyti, kad ieškovė siuntė atsakovei pretenziją el. paštu, kuris nėra niekur išviešintas kaip tinkamas komunikavimo su atsakove kanalas ir nėra skirtas ar naudojamas komunikacijos dėl kompensacijų išmokėjimo tikslais, tačiau atsakovė neginčijo ir neįrodinėjo, jog nebuvo gavusi jokių pretenzijų iš ieškovės dar iki teismo.
23. Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, teismas sprendžia, jog ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis inicijuodama keturias savarankiškas vienarūšes civilines bylas, kas lėmė, jog ieškovės patirtos išlaidos už advokato paslaugas susidarė iš dalies būtent dėl pačios ieškovės kaltės. Kita vertus, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ir nepakankamas atsakovės bendradarbiavimas ikiteisminėje stadijoje ir nepagrįstas neveikimas neišmokant kompensacijų ieškovei. Taigi yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant ieškovei iš atsakovės 22 Eur žyminį mokestį ir 400 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas sumažinti už advokato teisinę pagalbą priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį priimtas įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 422 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Byloje patirtos 11,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl ieškinį tenkinus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270–271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų 0 ct) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 422 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, 11,07 Eur (vienuolikos eurų ir 7 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.