Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. papildomo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-12911-766/2024 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteista 675 Eur teisinės pagalbos išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12911-766/2024 ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo G. K. 843,12 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 843,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) ieškovei S. K. bei 8,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

16. Minėtas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas už akių buvo priimtas CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, sprendimas už akių priimtas rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Ieškovė iki sprendimo už akių priėmimo nebuvo pateikusi teismui išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių dokumentų, todėl 2024 m. spalio 18 d. ieškovės atstovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovei ir jos atstovei nebuvo žinoma sprendimo už akių priėmimo data, be to, advokatės paslaugos, už kurias buvo prašoma priteisti iš atsakovo turėtas išlaidas, suteiktos iki sprendimo už akių priėmimo, todėl teismas 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės atstovės prašymą ir priteisė iš atsakovo G. K. ieškovei S. K. 675 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

18. Be to, Šiaulių apylinkės teisme 2024 m. spalio 17 d. buvo gautas atsakovo prašymas pratęsti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, kuris bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija pratęstas iki 2024 m. spalio 31 d. 2024 m. spalio 30 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti 2024 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12911-766/2024 ir atmesti ieškovės S. K. ieškinį. Po nustatytų trūkumų šalinimo, atsakovas patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė 2024 m. lapkričio 19 d.

19. 2025 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atsakovo G. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintas, panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas už akių ir atnaujintas civilinės bylos pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo nagrinėjimas iš esmės. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas byloje atidėtas 2025 m. vasario 17 d.

20. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos 2024 m. lapkričio 6 d. papildomo sprendimo priėmimu, kuriuo nuspręsta priteisti iš jo ieškovei 675 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas ir savo nesutikimą motyvuoja šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismui 2024 m. lapkričio 6 d. priimant papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo, 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtas sprendimas už akių dar nebuvo įsiteisėjęs, 2) teismui buvo žinoma, kad atsakovas nuo 2024 m. spalio 17 d. ėmėsi procesinių veiksmų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 3) kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.

21. Pažymėtina, jog teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

22. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

23. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

24. Kasacinis teismas išaiškino, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

25. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti, todėl, kai yra priimamas, jis tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio nevisapusiškumas papildomu sprendimu buvo taisomas, dalimi. Įstatyme nustatyta savarankiška papildomo sprendimo apskundimo tvarka nepaneigia papildomo sprendimo kaip sudėtinės pagrindinio sprendimo dalies aiškinimo. Galimybė peržiūrėti papildomą sprendimą nagrinėjant bylą pagal dėl pagrindinio sprendimo paduotą apeliacinį skundą priklauso nuo to, ar papildomu sprendimu buvo išspręstas savarankiškas, nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų nepriklausomas, reikalavimas, ar klausimas, kurio baigtis tiesiogiai priklauso nuo pagrindiniu sprendimu išspręstų klausimų procesinės baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 82–83 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog priimant papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo, sprendimas už akių turėtų būti įsiteisėjęs, t. y. atsakovo argumentas, jog šiuo atveju 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtas sprendimas už akių dar nebuvo įsiteisėjęs, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį, iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi papildomo sprendimo priėmimas nėra siejamas su sprendimo už akių įsiteisėjimu. Bylos duomenimis, papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimas iškeltas nepažeidžiant įstatymu nustatyto kreipimosi dėl papildomo sprendimo priėmimo termino, nes sprendimas už akių priimtas 2024 m. rugsėjo 30 d., o prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. spalio 17 d.

27. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju byla nebuvo išnagrinėta ir, kad nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, formaliai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, bylą išnagrinėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtu sprendimu už akių. Taigi esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, tenkino ieškovės ieškiniu pareikštus reikalavimus ir priėmė sprendimą ieškovės naudai, taip išnagrinėdamas bylą.

28. Minėta, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai, tame tarpe ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimtu 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių bylą išnagrinėjo, tačiau neišsprendus klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą, šį klausimą išsprendė 2024 m. lapkričio 6 d. papildomo sprendimo priėmimu.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022 48 punktą. Remdamasis minėta nutartimi, atsakovas teigia, kad tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.

30. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių priėmė sprendimą dėl ginčo esmės ir taip nustatė, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, todėl egzistavo visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas klaidingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022 48 punktu, cituodamas tai apeliaciniame skunde, kadangi nagrinėjamos bylos aplinkybės ir faktinė situacija skiriasi nuo apelianto cituojamos kasacinio teismo praktikos, t. y. šiuo atveju pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ne tarpiniame bylos proceso etape, o po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl ginčo išnagrinėjus bylą. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu už akių formaliai pasisakė dėl ieškinio pagrindo pagrįstumo ir ieškinį tenkino, t. y. ieškovė civilinę bylą laimėjo, o atsakovas atitinkamai pralaimėjo.

32. Taigi pačios civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme priimant sprendimą už akių buvo baigtas. O papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas tik išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, dėl kurio nebuvo pasisakęs priimant sprendimą už akių, t. y. buvo išspręstas ne naujas savarankiškas reikalavimas, o išvestinis, neatsiejamai susiję su pagrindiniu sprendimu išspręstais reikalavimais. Be to, pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 6 d. papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šis papildomas sprendimas yra neatskiriama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-12911-766/2024 dalis.

33. Apeliantas (atsakovas) taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad atsakovas nuo 2024 m. spalio 17 d. ėmėsi procesinių veiksmų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir dėl to, mano, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo negalėjo būti priimtas.

34. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo papildomu sprendimu nepriteisti ieškovei, kurios naudai buvo priimtas sprendimas už akių, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą. Pažymėtina, kad papildomas sprendimas, kuriuo teismas išsprendė spendimu už akių neišspręsto klausimo dėl atstovavimo išlaidų priteisimą, yra neatskiriama sprendimo už akių dalis. Atitinkamai, vėlesnėje proceso stadijoje teismui nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nusprendus atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės bei priimant galutinį sprendimą teismas pasisakys ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgęs į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Taigi šiuo atveju papildomu sprendimu išspręstas klausimas tiesiogiai priklauso nuo galutinio sprendimo procesinės baigties, kurio priėmimas ir paskelbimas byloje atidėtas 2025 m. vasario 17 d.

35. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių išnagrinėjo bylą, t. y. pirmosios instancijos teismas priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (procesinį sprendimą) dėl ginčo esmės, ir neišsprendęs klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) atlyginimo ir paskirstymo, teisėtai ir pagrįstai 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė papildomą sprendimą, nes egzistavo visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl minėtoje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą iš atsakovo priteistas pagrįstai. Kadangi atsakovas papildomu sprendimu priteistų atstovavimo išlaidų dydžio neginčijo, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą papildomą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina faktinę situaciją, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.