Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. patikslintą ieškinį atsakovėms antstolei S. Ž., K. J. dėl 2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-76-32938 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė ,,Šiaulių bankas“, Loyd‘s insurance company S.A.-AES Syndicate 5322, atstovaujama uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, A. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. N. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė pripažinti negaliojančiu 2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-76-32938, kuriuo antstolė S. Ž. iš varžytynių pardavė ieškovei E. N. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 0,25 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 79 kv. m ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); taikyti dvišalę restituciją, grąžinant ieškovei E. N. nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei K. J. priteisiant iš ieškovės E. N. 13 600 Eur; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad antstolė S. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1537-570/2011. 2021 m. sausio 26 d. ieškovė antstolei pareiškė prieštaravimus dėl AB „Šiaulių bankas“ pasiūlyto – 13 100 Eur turto vertės nustatymo. Antstolės 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-21-76-5056 Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė ginčo turto vertei nustatyti. UAB (duomenys neskelbtini) atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akto 2021 m. gegužės 12 d. Nr. E-029 išvadoje nurodyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. gegužės 12 d.) – 17 000 Eur. 2021 m. birželio 14 d. ieškovė antstolei pateikė prašymą dėl turto vertinimo, kuriame nurodė, jog nesutinka su nurodyta nekilnojamojo turto verte, nori, kad turtą įvertintų nepriklausomi, jos pasirinkti turto vertintojai. Be to, ieškovė 2021 m. birželio 14 d. antstolei taip pat pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prieštarauja, jog įkeistas žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu būtų pardavinėjami kaip vienas objektas, kadangi pastatai AB „Šiaulių bankas“ neįkeisti. Antstolė 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu Dėl E. N. 2021 m. birželio 13 d. prašymų, šių ieškovės prašymų netenkino. 2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-76-32938 antstolė 2021 m. rugpjūčio 23 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turtą už 13 600 Eur pardavė atsakovei K. J.. Parduodama turtą tose pačiose varžytynėse, antstolė pažeidė CPK 664 straipsnio nuostatas. Ieškovės užsakymu MB (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2022 m. sausio 4 d. konsultacijoje dėl galimos turto pardavimo kainos Nr. BN-konsul-11 duota išvada, kad antstolės 2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-76-32938 parduotos namų valdos kaina 2022 m. sausio 4 d. galėtų būti 26 000 Eur. Ieškovei priklausęs žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo įvertinti ir parduoti už mažesnę, negu rinkos kainą, tuo padarant žalą ieškovės interesams. Tuo buvo pažeisti ir kreditoriaus interesai, kad kuo greičiau būtų padengta kuo didesnė ieškovės įsiskolinimo suma. Todėl yra pagrindas 2021 m. gruodžio 14 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-76-32938 pripažinti negaliojančiu bei taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovei ginčo nekilnojamąjį turtą, o atsakovei K. J. priteisiant iš ieškovės sumokėtus 13 600 Eur.

3. Atsakovė antstolė S. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

4. Nurodė, kad areštuoto turto vertės nustatymo procedūra buvo tinkamai įvykdyta. Šiuo klausimu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris turi galutinio teismo sprendimo ir prejudicinę galią šioje civilinėje byloje sprendžiamam ginčui. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad antstolė nesiėmė veiksmų objektyviai turto vertei nustatyti ir turtas parduotas už per mažą kainą. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5457-301/2021 sutiko, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog turto vertintojai netinkamai taikė tam tikrus vertinimo metodus, dėl to skolininkei priklausantis turtas įvertintas per brangiai, prieštarauja jos pačios interesams, kadangi vykdomoji byla vykdoma nuo 2012 m., yra susidariusi didelė skolos, palūkanų, delspinigių suma, todėl pati skolininkė turėtų būti suinteresuota, kad turtas būtų įvertintas ir parduotas už kuo didesnę kainą. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2008-555/2021 Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nėra pagrindo 2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-76-32938 pripažinti negaliojančiu, nes vykdomojoje byloje turtas įvertintas objektyviai, laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų. Jam įvertinti antstolės 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu buvo skirta ekspertizė, kurios metu nustatyta turto rinkos vertė – 17 000 Eur. Turto vertinimo aplinkybės išsamiai ištirtos ir teismo įvertintos civilinėje byloje Nr. 2YT-5457-301/2021. Antstolė teisingai nustatė, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų nekilnojamo turto vertės ekspertizės, t. y. 13 600 Eur (17 000 Eur x 80 proc.). Ieškovė nepagrįstai siekia taikyti turto perkainojimo institutą. Ieškovė antstolei iki turto pardavimo varžytinėse neteikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti nustatyta turto verte. Apie varžytynes paskelbta 2021 m. birželio mėn., turtas parduotas 2021 m. rugpjūčio 23 d., todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodoma ginčo turto kaina, nustatyta po daugiau kaip pusės metų.

5. Ieškovė nepagrįstai ginčija įkeisto žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu pardavimą kaip vientisą objektą, kadangi tarp žemės sklypo ir jame esančių statinių yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys, kuris lemia būtinybę kompleksiškai pardavinėti šiuos objektus. Įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5457-301/2021 antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymą pripažinus teisėtu ir pagrįstu, šis ieškovės argumentas taip pat turi būti atmestas. Nėra pagrindo teigti, jog antstolės patvarkymais buvo pažeistos skolininkės teisės. Atsižvelgus, kad nei turto rinkos vertė, nei jo pradinė pardavimo iš varžytynių kaina neužtikrins visos skolos padengimo, antstolė priėmė pagrįstą patvarkymą įvertinti ir parduoti visą įkeistą turtą vienu metu kaip vientisą turtinį kompleksą. Be to, pastatai yra žemės sklypo priklausiniai ir negali būti pardavinėjami skyrium. Ieškovė neįrodė, kad nebaigtų statyti statinių, esančių žemės sklype, įkainojimas ir pardavimas skyrium nepadarys neigiamos įtakos likusio turto vertei ir realizavimo galimybėms.

6. Ieškovės ieškinys turi būti pripažintas piktnaudžiavimu procesu, siekiant išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, tyčia vilkinant dar 2012 metais pradėtą vykdymo procesą. Ieškovė ekspertizės akte nustatytos turto vertės neginčijo, prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nereiškė. Priešingai, teigė, kad turto vertė nustatyta per didelė. Dėl pačios ieškovės pradėtų procesų vykdomoji byla ilgą laiką buvo sustabdyta. Pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir, pažeisdama proceso ekonomiškumo principą, nepagrįstai reikalauja antstolės atlikti papildomus vykdymo veiksmus. Iš ieškinio argumentų galima spręsti, kad bet kokiais būdais siekiama, jog turto vertinimo procedūra būtų pradėta iš naujo, jog vilkinti išieškojimo procesą.

7. Atsakovė K. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad nustatydama ginčo turto vertę, antstolė nepadarė jokių procesinių pažeidimų, galėjusių lemti skolininkės teisėtų interesų pažeidimą. Ginčo turto vertė bei pradinė varžytynių kaina nustatyta, laikantis įstatymo nustatytų imperatyvų. Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-5457-301/2021 ir Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2008-555/2021 yra konstatavę, jog, įkainojant ginčo turtą, nebuvo pažeistos nei turto įkainojimo procedūros, nei parduodamo turto pradinės kainos nustatymo taisyklės. Pripažinus, jog ginčo turtas buvo įkainotas ir pradinė jo varžytynių kaina nustatyta tinkamai, nėra pagrindo pripažinti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo, kadangi ginčo turtas buvo parduotas už realią jo vertę, nustatytą įvykusių varžytynių metu. Ieškovės pateikta MB (duomenys neskelbtini) konsultacija nepaneigia ekspertizės aktu nustatytos ginčo turto vertės. Pačioje konsultacijoje nurodyta, kad ji yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Konsultacijoje ginčo turtas vertintas ne pagal 2021 m. gegužės 12 d., kai vykdomojoje byloje buvo atlikta ginčo turto vertės nustatymo ekspertizė, kainas, o pagal kainas, buvusias konsultacijos teikimo metu. Ieškovė nėra pateikusi nei vieno įrodymo, paneigiančio vykdomojoje byloje atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės išvados teisingumą. Atsakovė K. J. ginčo turtą varžytynėse įgijo, vadovaudamasi elektroninių varžytynių ir aukcionų portale www.evarzytynes.lt pateikta informacija. Ji neturėjo galimybių vertinti aplinkybes, susijusias su ginčo turto pardavimo varžytynėse pradinės kainos nustatymu, nežinojo, kokia tvarka ir būdu apskaičiuota pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina. K. J. yra sąžininga ginčo turto įgyjėja, todėl, net ir pripažinus ginčijamą Turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, restitucija šiuo atveju negalėtų būti taikoma, ieškovės pažeistos teisės galėtų būti ginamos kitais teisės aktuose numatytais būdais.

9. Trečiasis asmuo A. N. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pirkėja turėjo prieš pirkdama turtą turėjo pasikalbėti su pardavėja, o pastarajai prieštaraujant, jo nepirkti.

10. Tretieji asmenys AB „Šiaulių bankas“ ir “, Loyd‘s insurance company S.A.-AES Syndicate 5322, atstovaujama UADB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir valstybei.

12. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 22 d. pranešimu Nr. S-21-76-19834 antstolė informavo ieškovę, kad 2021 m. liepos 22 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės dėl ginčo turto pardavimo už pradinę turto pardavimo kainą – 13 600 Eur. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė antstolei pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolei jo netekinus, jį išnagrinėjęs, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės skundą atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi minėtą apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. 2021 m. gruodžio 14 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-76-32938 antstolė 2021 m. rugpjūčio 23 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turtą už 13 600 Eur pardavė atsakovei K. J..

13. Ieškovei teigiant, kad jai priklausęs nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių, antstolei nenustačius realios turto vertės, teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis nutartimis, turinčiomis galutinio teismo sprendimo ir prejudicinę jose nustatytų faktų galią. Iš teismų sistemos Liteko ir byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje ieškovė kelia iš esmės tą patį klausimą – kvestionuoja išvaržyto ginčo turto tinkamą įkainojimą ir jo kainą. Taigi, šis klausimas jau yra išnagrinėtas ir antstolės procesinės veiklos kontrolę atlikę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai antstolės atliktuose vykdymo veiksmuose, įkainojant ieškovei priklausantį ir išvaržomą turtą, jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė.

14. Ieškovė, ginčydama antstolės atliktą ginčo turto įvertinimą, nurodė, kad praeitą kartą ji teigė, jog turtas įkainotas per brangiai, o dabar mano, kad jis buvo įkainotas per pigiai ir tai yra naujos faktinės aplinkybės. Tačiau naujų būdvardžių ir/ar epitetų priskyrimas tiems patiems daiktavardžiams negali sąlygoti išvados, jog byloje yra keliamas naujas, iki tol nespręstas ginčas. Priešinga išvada reikštų, jog papildžius ieškinį naujomis aplinkybėmis, keliais naujais sakiniais, tą patį klausimą būtų galima spręsti vis iš naujo.

15. Byloje, nagrinėtoje ypatingosios teisenos tvarka dalyvavo ieškovė, antstolė ir išieškotojas, t. y. tos pačios šalys. Turtą įsigijusi atsakovė nebuvo į procesą įtraukta, tačiau toje byloje nustatyti faktai jai taip pat turi prejuducinę reikšmę. Tai, kad išieškotojai keitėsi, šalių sutapčiai reikšmės neturi, o antstolės draudikas šioje byloje dalyvauti įtrauktas tik dėl to, kad priimtas sprendimas gali būti susijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Vienu iš ypatingąja teisena nagrinėtos bylos reikalavimų buvo analizuojamas dabar jau išvaržyto turto tinkamas įkainojimas. Kaip minėta, šių bylų skirtumas yra tame, jog anksčiau teigusi, kad išvaržomo turto kaina nustatyta per didelė, dabar ieškovė teigia, kad ji nustatyta per maža. Šioje byloje nurodomiems argumentams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.

16. Byloje nustatyta, jog antstolė parduodamo ieškovės turto vertės nustatymo procesą atliko tinkamai, vadovaudamasi įstatymo nuostatomis. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad turtas pagal 2022 m. sausio 4 d. MB (duomenys neskelbtini) konsultaciją apie galimą rinkos kainą Nr. BN-kosul-11 varžytynėse buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą. Ieškovės pateikta konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas jos nurodomai aplinkybei patvirtinti. MB (duomenys neskelbtini) konsultacijoje pažymėta, jog galima turto rinkos kaina 2022 m. sausio 4 d. galėtų būti 26 000 Eur. Išvada pateikta apie galimą ginčo turto rinkos kainą šios išvados surašymo dienai (2022 m. sausio 4 d.), o tai reiškia, kad joje nurodyta turto kaina atspindi konsultuojamo nekilnojamojo turto galimą rinkos kainą konsultavimo dienos rinkos konjunktūros sąlygomis ir nerodo kainos ekspertizės atlikimo metu. Be to, šis įvertinimas yra tik informacinio, konsultacinio pobūdžio ir juridinės galios neturi. Joje panaudotas žodžių junginys ,,galėtų būti“ reiškia tik spėjamą, o ne tikrą vertę. Konsultacijoje, be kita ko, nurodyta, kad ši konsultacija dėl galimos turto rinkos kainos neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, nėra turto vertinimo dokumentas. Kitokių įrodymų, pvz., ekspertų išvados, atliktos ieškovės iniciatyva, nepaisant to, jog teismas jos prašymo skirti teisminę ekspertizę netenkino, ieškovė neteikė, nors byloje buvo profesionaliai atstovaujama teisininkės. Byloje nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi 2021 m. gegužės 20 d. ekspertizės aktu, tinkamai nustatė varžytynėse parduoto ginčo turto kainą, o ieškovės pateiktoje konsultacijoje nurodyta šio turto rinkos kaina yra kito laikotarpio, kai visuotinai yra žinoma, kad nekilnojamojo turto kainos kilo. Kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kurie keltų abejones atliktos ekspertizės teisėtumu, eksperto nustatyta turto verte, nebuvo pagrindo šioje byloje spręsti klausimo dėl teisminės ekspertizės skyrimo. Teismas neprivalo byloje skirti ekspertizės tik dėl to, kad šalis to prašo. Be to, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais nustatyta, jog turto faktinė būklė (statinių baigtumas) ir viešame registre fiksuoti šių statinių kadastriniai duomenys vieni kitų neatitinka, todėl, turtui jau faktiškai esant atsakovės K. J. nuosavybe, kiltų klausimas, kas ir kieno sąskaita turi atlikti šių duomenų patikslinimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo viešame registre veiksmus. Taigi, jeigu ieškovė pageidavo, buvo pakankamai laiko savo iniciatyva teikti į bylą eksperto išvadą, tačiau tokia galimybe ji nepasinaudojo. Byloje nustatyta, kad antstolės 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-21-76-5056 buvo paskirta ekspertizė ieškovės turto vertei nustatyti. Ekspertizę atliko UAB (duomenys neskelbtini) atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas Ž. Č.. Turtui vertinti vertintojas pasirinko lyginamąjį metodą ir savo pasirinkimą išsamiai motyvavo. Teismui dėl to abejonių nekilo. Iš prijungtos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. ginčo turtą vertinęs ekspertas Ekspertizės aktu Nr. 2015-121 nustatė artimą ginčo turto vertę – 15 800 Eur. Skelbdama pirmąsias turto varžytynes, antstolė išvaržomo turto kainą nustatė, remdamasi CPK 718 straipsnio nuostatomis, už šią kainą turtas ir buvo parduotas, nes kitų norinčių jį įsigyti ir padidinti pradinę kainą neatsirado. Tai patvirtina, jog eksperto nustatyta kaina yra reali, ką nurodė ir apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2008-555/2021, atkreipdamas apeliantės dėmesį, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.

17. Antstolė, parduodama įkeistą žemės sklypą ir ant jo esančius nebaigtus statyti statinius, pažeidimų nepadarė. Byloje nustatyta, kad net pardavus kreditoriui įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vien tik įkeistą ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), be ant jo esančių nebaigtų statyti pastatų, gautų lėšų antstolės žinioje esančiam vykdomajam dokumentui įvykdyti nepakaktų. Atsiliepimo rašymo metu skolos likutis išieškotojui buvo 71 347,61 Eur, 47 860,63 Eur palūkanų ir 2 853,91 Eur vykdymo išlaidų. Be to, nors ieškovės įkeistas kitas turtas 2022 m. kovo 14 d. varžytynėse buvo išvaržytas už 40 000 Eur kainą, varžytynes laimėjęs trečiasis asmuo A. N. vėliau atsisakė šį turtą pirkti, todėl vykdomojoje byloje išieškota suma, kuria sumažinta ieškovės skola kreditoriui tesiekia 13 600 Eur. Be to, visiškai sutiktina su antstolės atsiliepime nurodytais argumentais, jog įkeistą žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu sieja teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys, kuris lemia būtinybę šiuos objektus pardavinėti kompleksiškai. Pats faktas, jog ginčo turto ilgą laiką niekas nepirko kaip kompleksinio vieneto (varžytynės buvo skelbiamos neįvykusiomis, neatsiradus nei vieno pirkėjo), šiam esant kaimo teritorijoje, sunkiai įsivaizduojama, kad pirkėjas norėtų įsigyti vien žemės sklypą be ant jo esančių pastatų ir negalėtų juo visiškai ar iš dalies naudotis. Todėl antstolė, atsižvelgdama į šiuos argumentus ir į tai, kad nei turto rinkos vertė, nei jo pradinė pardavimo iš varžytynių kaina neužtikrins visos skolos padengimo, priėmė pagrįstą patvarkymą įvertinti ir parduoti visą įkeistą turtą vienu metu, kaip vientisą turtinį kompleksą. Dėl nurodytų argumentų ieškovės reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti. Nenustačius pagrindo pripažinti negaliojančiu 2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-76-32938, netaikytina ir restitucija.

18. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos, o atsakovių ir valstybės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniame skunde ieškovė E. N. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai vertino antstolės veiksmus netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias aplinkybių pripažinimą prejudiciniais faktais. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. antstolei pateikė prašymą dėl turto vertinimo, kuriame nurodė, jog nori pareikšti prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, kurį pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atliktos ekspertizės akte, nori, kad turtą įvertintų nepriklausomi, jos pačios rasti turto vertintojai. Antstolė 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu 2021 m. birželio 14 d. gautų dviejų ieškovės prašymų netenkino. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5457-301/2021 sprendė, jog ieškovė praleido terminą skundui dalyje dėl antstolės S. Ž. 2021 m. birželio 25 d. patvarkymo, kuriuo antstolė 2021 m. birželio 14 d. gautų ieškovės prašymų netenkino, pateikti ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo terminą atnaujinti. Todėl Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2008-555/2021 faktiškai nevertino antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymo dėl ieškovės 2021 m. birželio 13 d. prašymų teisėtumo. Todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, kad klausimas dėl išvaržyto ginčo turto tinkamo įkainojimo ir jo kainos jau yra išnagrinėtas.

19.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog išvaržyto turto kaina nustatyta per maža, kad yra pagrindas abejoti ekspertizės akte nustatyta turto verte. Ieškovė pateikė 2022 m. sausio 4 d. MB (duomenys neskelbtini) konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos, kurioje nurodyta, kad antstolės 2021 m. gruodžio 14 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-76-32938 parduotos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kaina 2022 m. sausio 4 d. galėtų būti 26 000 Eur. Tuo tarpu ginčo turtas buvo įkainotas tik 17 000 Eur ir parduotas K. J. už 13 600 Eur. Marijampolės apylinkės teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo paskirti civilinėje byloje Nr. e2-47-802/2023 nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, šį ieškovės prašymą nepagrįstai vertino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Netenkinęs ieškovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo, teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai ieškovei užkirto kelią įrodyti, kad išvaržyto turto kaina buvo nustatyta per maža. Ieškovė pati užsakė MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 4 d. konsultacijos parengimą, kai jos dar neatstovavo advokato padėjėja R. V.. Ji nežinojo, kad reikia užsakyti Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktą būtent dienai, kuri UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte 2021 m. gegužės 12 d. Nr. E-029. Nors 2022 m. sausio 4 d. MB (duomenys neskelbtini) konsultacija nėra teismo eksperto atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, tačiau ji taip pat yra įrodymas apie galimą nekilnojamojo turto rinkos vertę. MB (duomenys neskelbtini) ginčo nekilnojamojo turto galimą turto pardavimo kainą nustatė, remdamasi objektyviais duomenimis. Trečiojo asmens A. N. su 2023 m. gegužės 15 d. prašymu „Dėl ekspertizės paskyrimo civilinėje byloje Nr. e2-47-802/2023“ pateiktas išrašas iš informacinės sistemos evarzytynes.lt taip pat patvirtina, jog ieškovei priklausęs ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę negu rinkos kainą, tuo padarant žalą ieškovės interesams.

19.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolė priėmė pagrįstą patvarkymą įvertinti ir parduoti visą ginčo turtą vienu metu, kaip vientisą turtinį kompleksą. Ieškovė jai priklausiusių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo įkeitusi kreditoriui AB Šiaulių bankas. Jų pardavimas tose pačiose varžytynėse prieštarauja CPK 664 straipsnio nuostatoms. Ieškovė 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdyje nurodė, kad pirmiausiai turėjo būti parduotas jai priklausęs turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris iki šios dienos nėra parduotas.

19.4. Skundžiamo 2023 m. birželio 2 d. teismo sprendimo priėmimą galimai lėmė bylą nagrinėjusios teisėjos E. P. šališkumas. Teisėja nepagrįstai netenkino ieškovės ir naujojo kreditoriaus trečiojo asmens A. N. prašymų dėl ekspertizės paskyrimo civilinėje byloje Nr. e2-47-802/2023, nepagrįstai netenkino ir jos prašymo dėl atsakovės advokato E. Rugieniaus nušalinimo šioje byloje, kadangi advokatas ieškovei yra teikęs konsultaciją dėl šios bylos, todėl jam atskleistą informaciją galėjo panaudoti prieš ieškovę. K. J. atstovavimas dėl advokato turėtų ankstesnių atstovavimo santykių su ieškove pažeidė Advokatūros įstatymo nuostatas. Teisėja E. P., kerštaudama dėl 2023 m. vasario 22 d. ieškovės pareikšto prašymo dėl teisėjos nusalinimo, 2023 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-802/2023 nepagrįstai ieškovei skyrė 1 000 Eur baudą, o ieškovės atstovei advokato padėjėjai R. V. – 2 000 Eur. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė ir jos atstovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Teismų praktikoje nėra tokios praktikos, kad teismai skirtų tokio dydžio baudas už tokį tariamą piktnaudžiavimą. Teisėja E. P. galimai palaiko santykius su atsakovės antstolės S. Ž. galimai artimais asmenimis ar giminėmis D. Ž. ir A. Ž., ką patvirtina 2023 m. kovo 27 d. antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Todėl ieškovei kyla abejonių, kad teisėja E. P. gali turėti išankstinį nusistatymą ir galimai šioje byloje siekia atsakovei antstolei S. Ž. palankaus sprendimo.

20. Atsakovė antstolė S. Ž. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė:

20.1. Teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Areštuoto turto vertės nustatymo procedūra buvo tinkamai įvykdyta ir šiuo klausimu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris turi prejudicinę galią šioje byloje ieškovės iškeltam ginčui. Atsižvelgus į įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje nustatytas aplinkybes ir teismo argumentus, teismui nebuvo pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad ginčo areštuoto turto vertės nustatymo procedūra buvo įvykdyta netinkamai. Teismui patikrinus teismų sistemą Liteko ir ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad tiek ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje ieškovė kvestionuoja išvaržyto ginčo turto tinkamą įkainojimą ir jo kainą. Tai, kad apeliantė praleido terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti savaime nereiškia, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2008-555/2021 nevertintas antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymo teisėtumas.

20.2. Teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo 2021 m. gruodžio 14 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-76-32938 pripažinti negaliojančiu, kadangi antstolė tinkamai, vadovaudamasi įstatymo nuostatomis nustatė varžytynėse parduodamų daiktų kainą, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog išvaržomo turto kaina nustatyta per maža. Vykdomojoje byloje turtas įvertintas objektyviai, laikantis visų įstatymuose nustatytų reikalavimų. Turto rinkos vertei nustatyti antstolės 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu buvo skirta ekspertizė. Teise pasiūlyti parduodamo turto pirkėją ieškovė nesinaudojo. Teismas teisingai sprendė, kad antstolė teisingai nustatė, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų Nekilnojamo turto vertės ekspertizės nustatytos vertės, t. y. 13 600 Eur. Ieškovė nepagrįstai siekė taikyti turto perkainojimo institutą. Teismas teisingai sprendė nesivadovauti MB (duomenys neskelbtini) konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos. Ieškovė byloje nėra pateikusi nei vieno įrodymo, paneigiančio vykdomojoje byloje atliktos ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės išvados teisingumą, ji nėra nuginčyta teisme. Prašymą dėl ekspertizės skyrimo ieškovė byloje pateikė nesavalaikiai. Toks elgesys teismo teisingai vertintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, siekiant bylos nepertraukiamumo ir kuo greitesnio, ekonomiškiausio išnagrinėjimo galimybių. Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad, jeigu ieškovė pageidavo, buvo pakankamai laiko savo iniciatyva teikti į bylą eksperto išvadą, tačiau tokia galimybe ieškovė nepasinaudojo. Teismas teisingai nurodė, kad eksperto nustatyta kaina yra reali. Byloje nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kurie keltų abejones atliktos ekspertizės teisėtumu, eksperto nustatyta turto verte, todėl teismas teisingai sprendė, kad nebuvo pagrindo byloje spręsti klausimo dėl teisminės ekspertizės skyrimo.

20.3. Teismas teisingai sprendė, kad antstolė, parduodama kreditoriui įkeistą žemės sklypą ir ant jo esančius nebaigtus statyti statinius kaip vientisą objektą, pažeidimų nepadarė, kadangi tarp žemės sklypo ir šiame sklype esančių statinių yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys, kuris lėmė būtinybę kompleksiškai pardavinėti šiuos objektus. Įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5457-301/2021 pripažinus, kad antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymas teisėtas ir pagrįstas, šis ieškovės argumentas pagrįstai atmestas. Ieškovė jau antrą kartą nesąžiningai šioje byloje kėlė tą patį klausimą, dėl kurio jau yra pasisakyta išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nėra pagrindo teigti, jog antstolės patvarkymais buvo pažeistos skolininkės teisės. Teismas teisingai įvertino antstolės nurodytą aplinkybę, kad nei ginčo turto, nei ieškovės kito turto, kuris taip pat buvo parduodamas iš varžytynių, vertė neužtikrins visos ieškovės skolos padengimo. Taigi, antstolė priėmė pagrįstą patvarkymą įvertinti ir parduoti visą įkeistą turtą vienu metu kaip vientisą turtinį kompleksą. Ieškovė neįrodė, kad nebaigtų statyti statinių, esančių žemės sklype, įkainojimas ir pardavimas skyrium nepadarys neigiamos įtakos likusio turto vertei ir realizavimo galimybėms. Ginčas šioje byloje kilęs dėl kreditoriaus reikalavimo teisių, kurios nebuvo perleistos nei UAB (duomenys neskelbtini), nei A. N., todėl apeliantės argumentai, susiję su reikalavimo perleidimu ir naujojo kreditoriaus teisėmis ir pareikštais prašymais, byloje pagrįstai teismo buvo atmesti.

20.4. Apeliantė nepagrįstai kaltina teisėją šališkumu. Klausimas dėl teisėjos nešališkumo jau yra išspręstas. Antstolė S. Ž. apeliantės nurodytų asmenų nežino, jų nepažįsta ir jai nėra žinomi jokie giminystės ryšiais su šiais asmenimis. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad teisėja siekė antstolei palankaus sprendimo.

21. Atsakovė K. J. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė:

21.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias aplinkybių pripažinimą prejudiciniais faktais bei teismo procesinio sprendimo galutinis teismo sprendimas galią. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2008-555/2021 buvo išspręstas ginčas tarp tų pačių asmenų kaip ir šioje byloje. Minėtoje civilinėje byloje antstolės veiksmų ne(teisėtumo) klausimas buvo įrodinėjimo dalykas.

21.2. Ieškovė reikalavimą skirti byloje teismo ekspertizę grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, spėjimais, todėl teismas neturėjo pagrindo ją skirti. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad byloje yra pagrindas skirti ekspertizę, turėjo pareigą teismui pateikti įtikinamus įrodymas, patvirtinančius, jog UAB (duomenys neskelbtini) atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akto 2021 m. gegužės 12 d., Nr. E-029 išvados gali būti neteisingos. Ieškovė to nedarė. A. N. pateikti įrodymai su nagrinėjama byla ir joje įrodinėjamais dalykais visiškai nesusiję. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo turtas vykdomojoje byloje buvo įkainotas, vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu 2021 m. gegužės 12 d., Nr. E-029. Ekspertizę atliko į vertintojų ekspertų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą įtrauktas vertintojas Ž. Č.. Ieškovės pateikta konsultacija nepaneigia ir nekelia pagrįstų abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos ginčo turto vertės. Ieškovė nėra pateikusi nei vieno įrodymo, paneigiančio vykdomojoje byloje atliktos ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės išvados teisingumą. Faktą, jog įkainojant ginčo turtą nebuvo pažeistos nei turto įkainojimo procedūros, nei parduodamo turto pradinės kainos nustatymo taisyklės, patvirtino dviejų instancijų teismai. Pripažinus, jog ginčo turtas buvo įkainotas ir pradinė jo varžytynių kaina nustatyta tinkamai, nėra pagrindo pripažinti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino ne tik tarpusavyje, bet ir pačios ieškovės teiktų paaiškinimų kontekste, pašalino visus byloje buvusius prieštaravimus. Teismo išvados padarytos, nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese. Teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė priėmė pagrįstą patvarkymą įvertinti ir parduoti visą įkeistą turtą vienu metu, kaip vientisą turtinį kompleksą.

21.3. Bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą jau yra įvertinusios Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja bei Teisėjų etikos ir drausmės komisija, tačiau teisėjos šališkumo požymių nenustatė. Nepasitikėjimas bylą nagrinėjusia teisėja yra grindžiamas išimtinai subjektyvia ieškovės nuomone, nesutinkant su byloje priimtais sprendimais.

22. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl ginčo esmės

25. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ginčijo iš varžytynių parduoto jos nekilnojamojo turto aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų, 664 straipsnio pagrindais, prašė pripažinti šį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra – grąžinti nekilnojamąjį turtą jos nuosavybėn, o šį turtą iš varžytynių įsigijusiai atsakovei K. J. – 13 600 Eur.

26. Ieškinio reikalavimą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ieškovė iš esmės grindė tuo, kad antstolės patvarkymu vykdymo procese atliktos ekspertizės turto rinkos vertė neatitiko realios turto kainos, dėl ko buvo pažeistos ieškovės teisė parduoti turtą už teisingą kainą. Be to, antstolė neturėjo teisės vienose varžytynėse parduoti ir hipoteka neįkeistus daiktus – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, tuo pažeisdama CPK 664 straipsnio reikalavimus, reglamentuojančius hipoteka įkeistų daiktų pardavimo tvarką.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs teismo paskirtos ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta 17 000 Eur ginčo turto rinkos kaina 2021 m. gegužės 12 d. (antstolės paskirtos ekspertizės atlikimo momentui), kasacinio teismo praktiką dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, teismas sprendė, kad turto pardavimo iš varžytynių kainos (13 600 Eur) ir ekspertizės nustatytos retrospektyvios kainos skirtumas nėra pakankamas ieškovės ginčijamam turto pardavimo iš varžytynių aktui panaikinti. Tokią išvadą teismas pagrindė ir aplinkybėmis, kad teismų procesiniais sprendimais nebuvo konstatuotas atsakovės antstolės S. Ž. vykdymo veiksmų, susijusių su šio ginčo turto pardavimu viešosiose varžytynėse, neteisėtumas, o ieškovės argumentai dėl netinkamo turto įkainojimo ir antstolės S. Ž. veiksmų neteisėtumas parduodant įkeistą ir neįkeistą turtą vienose varžytynėse yra neįrodyti.

28. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovė apeliaciniame skunde grindė tokiais esminiais motyvais: teismas iš esmės nevertino aplinkybių, kodėl kreditorei AB Šiaulių bankas įkeistas ir neįkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas vienose varžytynėse, neatsižvelgė į aktualią šio klausimo išsprendimui kasacinio teismo praktiką; nepagrįstai sprendė, jog ypatingosios teisenos tvarka priimti teismų procesiniai sprendimai dėl antstolės veiksmų vykdymo procese turi prejudicinę galią šioje byloje; teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktą ir nustatytą ginčo turto kainą, nepagrįstai neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti; pažeidė proceso teisės normas, netinkamai įvertino ieškovės veiksmus vykdymo procese; neįvertino argumentų dėl CK 4.193 straipsnio nuostatų pažeidimo; bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nespręsdamas klausimo dėl advokato interesų konflikto šioje byloje.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

29. Nagrinėjamu atveju civilinėje bei vykdomojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad AB Šiaulių bankas 2012 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1537-570/2011, kuria buvo nutarta ne ginčo tvarka išieškant iš ieškovės kreditorei AB Šiaulių bankas 56 358,15 Eur negrąžinto kreditą, 135 Lt žyminio mokesčio, 2,913 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno skolos išieškojimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą, priklausantį asmeninės nuosavybės teise ieškovei, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį E. N. ir D. N., bei asmeninės nuosavybės teise priklausantį I. D. L., esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė S. Ž. 2012 m. rugsėjo 5 d. pateiktą vykdomąjį dokumentą priėmė ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolė 2012 m. rugsėjo 6 d. areštavo įkeistą turtą, turto arešto akte nurodydama, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Turto arešto aktas ieškovei buvo išsiųstas 2012 m. rugsėjo 6 d. (teikimas Nr. S-8845) ir įteiktas asmeniškai ieškovei 2012 m. rugsėjo 19 d.

30. AB Šiaulių bankas 2012 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 5973 antstolei S. Ž. pateikė turto vertintojo E. T. išvadą, kurioje nurodyta, kad 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 60 000 Lt (17 377 Eur). Vertinimo pažyma buvo įteikta ieškovei asmeniškai 2012 m. gruodžio 10 d. Vykdomoji byla buvo sustabdyta išieškotojos AB Šiaulių bankas prašymu (2013 m. vasario 12 d. patvarkymas) ir atnaujinta 2013 m. gruodžio 3 d. (2013 m. gruodžio 3 d. patvarkymas). Turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių, tačiau nebuvo parduotas. AB Šiaulių bankas 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 2133 pasiūlė antstolei S. Ž. nustatyti 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę 12 500 Eur. Pažyma ieškovei E. N. buvo įteikta 2015 m. kovo 25 d. žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu 2015 m. spalio 22 d. buvo 15 800 Eur (UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas Nr. 2015-121).

31. Antstolė 2016 m. vasario 22 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad parduodamo 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina yra 12 500 Eur, nebaigto statyti namo ir ūkinio pastato – 13 100 Eur. Ieškovė antstolės veiksmus apskundė teismui, tačiau jos skundas nebuvo tenkintas (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-2141-374/2016). Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-1390-480/2016).

32. Ieškovė 2016 m. liepos 26 d. pateikė teismui ieškinį, reikalaudama pripažinti neteisėtu kredito sutarties nutraukimą, įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ vykdyti sutartį, sumažinti baudine netesybas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-571-329/2017 ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1392-436/2017. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas buvo pakeistas – pripažįstant nesąžininga Kredito sutarties 4.1 punktą, reglamentuojantį vienašalį sutarties nutraukimą; kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

33. Ieškovė 2017 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau byla buvo nutraukta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3913-399/2020, kuri Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi palikta nepakeista.

34. AB Šiaulių bankas 2021 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu antstolei S. Ž. pateikė siūlymą dėl turto įkainojimo: turtą (0,2500 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (žemės sklype yra nebaigtas statyti namas ir ūkinis pastatas), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įkainoti 13 100 Eur suma, iš jos bankui įkeisto sklypo vertė 2 700 Eur.

35. Antstolė S. Ž. 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-21-76-1762 pranešė ieškovei, jog vadovaujantis CPK 681 ir 682 straipsniais, prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės ieškovė gali pareikšti raštu ar per kitus asmenis gali pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Ieškovė E. N. 2021 m. sausio 26 d. antstolei elektroniniu paštu pateikė prieštaravimus dėl turto vertės kainos, nurodydama, kad turtas yra fiziškai, funkciškai ir ekonomiškai nusidėvėjęs.

36. Ieškovei, per D. N., 2021 m. vasario 10 d. sumokėjus 250 Eur, antstolė 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-21-76-5056 skyrė ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akte 2021-05-12 Nr. E-029 (surašytas 2021 m. gegužės 20 d.) nustatyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. gegužės 12 d.) yra 17 000 Eur. Apie tai antstolė 2021 m. birželio 9 d. pranešimu Nr. S-21-76-16430 informavo ieškovę.

37. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. antstolei pateikė prašymus: 1) dėl turto vertinimo, kuriame nurodė, jog nekilnojamasis turtas yra fiziškai, funkciškai ir ekonomiškai nusidėvėjęs, todėl ji nesutinka su nurodyta nekilnojamojo turto verte ir nori, kad turtą įvertintų nepriklausomi, jos pačios rasti turto vertintojai; 2) dėl turto pardavimo tvarkos, kuriame nurodė, jog žemės sklypas yra įkeistas AB „Šiaulių bankas“ ir turi būti parduodamas priverstinai vykdomojoje byloje, o pradėti ir nebaigti statyti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas neįkeisti, todėl ji prieštarauja, kad įkeistas žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu būtų parduodamas kaip vienas objektas.

38. Antstolė 2021 m. birželio 25 d. E. N. prašymų netenkino ir pranešė ieškovei, kad 2021 m. liepos 22 d. įvyks pirmosios nekilnojamojo turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina – 13 600 Eur. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė antstolei skundą, kuris antstolei jo netenkinus, nagrinėjimui buvo persiųstas į Marijampolės apylinkės teismą. Teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės skundas buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 23 d. įvykusiose varžytynėse pardavė ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovei K. J. už 13 600 Eur (2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-76-32938). Antstolės 2022 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S-22-76-1651 vykdomojoje byloje reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinė išieškotoja AB „Šiaulių bankas“ buvo pakeista į UAB „Intrum Lietuva”, o UAB „Intrum Lietuva” 2022 m. gegužės 26 d. patvarkymu buvo pakeista nauju išieškotoju A. N..

Dėl turto vertės nustatymo

39. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 str. 1 d. 6 p.).

40. Kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

41. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, priešingai, jis privalo turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Tokį klausimą spręsdamas teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu buvimą, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90-2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

42. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tačiau bet kokiu atveju areštuojamą turtą jis turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

43. Apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad antstolė, 2021 m. rugpjūčio mėnesį skelbdama ginčo turto varžytynes, nepagrįstai vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 20 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad turto vertė yra 17 000 Eur, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktos MB (duomenys neskelbtini) konsultacijos dėl kainos, kur nurodyta, jog parduodamo turto kaina yra 26 000 Eur ir, esant šiems skirtumams, neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti.

44. CPK 681 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tokiu atveju ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 str. 3 d.).

45. Kaip jau minėta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad, ieškovei pareiškus pretenzijas dėl išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ pasiūlytos parduodamo nekilnojamojo turto (įkeisto 0,25 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu), esančio (duomenys neskelbtini) kainos, antstolė 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-21-76-5056 skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. UAB (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akte pateikė išvadą, kad ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. gegužės 12 d.) yra 17 000 Eur. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. pateikė antstolei prašymus dėl turto vertės nustatymo, nurodydama, jog nesutinka su nustatyta turto verte, nes turtas yra fiziškai, funkciškai ir ekonomiškai nusidėvėjęs, kad ji nesutinka, jog bankui įkeistas žemės sklypas ir neįkeisti nebaigtas statyti gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu būtų pardavinėjami kaip vienas turtinis objektas. Antstolė 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu Nr. S-21-76-17682 E. N. prašymų netenkino.

46. Įstatyme nustatytais terminais ieškovė antstolės veiksmų neskundė, todėl jog 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo tenkintas, kaip pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartys. Varžytynėse, įvykusiose 2021 m. rugpjūčio 23 d., nekilnojamasis turtas buvo parduotas atsakovei K. J. už 13 600 Eur (2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-76-32938).

47. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė 2021 m. birželio 14 d. prašyme antstolei, bei 2021 m. rugpjūčio 18 d. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, jog nekilnojamojo turto vertė ekspertizės metu nustatyta per didelė. Tuo tarpu, jau po įvykusių varžytynių, 2022 m. vasario 7 d. pateikdama ieškinį teismui, ieškovė, remdamasi MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 4 d. konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos Nr. BN-konsul-11, nurodė, jog iš varžytynių parduoto 0,25 ha žemės sklypo ir nebaigtų statyti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini) kaina yra pasikeitusi, todėl antstolė turtą pardavė už per mažą kainą.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodoma konsultacinė išvada nėra pakankamas įrodymas jos nurodomai aplinkybei dėl kainos įrodyti. Apeliantės nurodomoje MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 4 d. konsultacijoje pažymėta, jog galima turto rinkos kaina 2022 m. sausio 4 d. galėtų būti 26 000 Eur. Ši suma atspindi konsultuojamo nekilnojamojo turto galimą rinkos kainą konsultavimo dienos rinkos konjunktūros sąlygomis. Vertinant ieškovės byloje pateiktos MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 4 d. konsultacijos Nr. BN-konsul-11 duomenis, nustatyta, kad išvada pateikta apie galimą turto rinkos kainą 2022 m. sausio 4 d., o ne turto pardavimo iš varžytynių metu, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog konsultacijoje pažymėta, kad ši išvada dėl galimos turto rinkos kainos neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, nėra turto vertinimo dokumentas, o ši išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos, o yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra.

49. Byloje įrodyta, kad antstolė, vadovaudamasi 2021 m. gegužės 12 d. turto ekspertizės aktu ir CPK 722 straipsnio nuostatomis, tinkamai nustatė varžytynėse parduoto turto kainą pagal paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, o apeliantės konsultacijoje nurodyta turto rinkos kaina yra kito laikotarpio – 2022 m. sausio 4 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama kaip įmanoma tiksliau nustatyti ginčo turto vertę, skyrė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir laikėsi Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių iš varžytynių parduodamo turto tinkamo įkainojimo.

50. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvus dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, įvertinus bylos įrodymus, šioje byloje nebuvo pagrindo skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės dėl apeliantės teikiamos konsultacinės išvados praėjus beveik porai metų nuo ginčijamo turto pardavimo. Byloje nustatyta, kad antstolės 2021 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-21-76-5056 skirta ekspertizė turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti. Ekspertizę atliko UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertintojas Ž. Č. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000279). Iš 2021 m. gegužės 20 d. ekspertizės akto 2021-05-12 Nr. E-029 nustatyta, kad ekspertizės objekto tyrimas buvo atliekamas 2021 m. gegužės 12-20 d., ekspertizės objekto vertės nustatymo data prilyginama turto apžiūros datai, t. y. 2021 m. gegužės 12 d. Ekspertizės išvadose konstatuota, kad 2021 d. gegužės 12 d. ieškovei priklausančio 0,25 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtų statyti 148,55 kv. m gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 79 kv. m ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 17 000 Eur.

51. Kaip jau minėta, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-790/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

52. UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte yra nurodoma, kad nustatant objekto vertė lyginamuoju metodu, atsižvelgiama į panašioje vietovėje įvykusių objektų pirkimo – pardavimo sandorių ir rinkoje siūlomų parduoti panašių objektų kainas, vertinamo objekto geografinę padėtį, pardavimo laiką ir kitus faktorius ir nurodyti konkretūs lyginamieji objektai. MB (duomenys neskelbtini) konsultacijoje nurodyta, kad tokia išvada, jog aukščiau aprašytos visos namų valdos kaina 2022 m. sausio 4 d., galėtų siekti 26 000 Eur, padaryta išanalizavus pasiūloje esančius bei parduodamus panašius žemės sklypus ir įvykusius panašių žemės sklypų su panašiomis charakteristikomis pirkimo – pardavimo sandorius (konsultacijoje nenurodyti) ir įvertinus pastatų statybos kaštus (duomenų pateikta nėra).

53. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertai, vertinimo metu galimai rėmėsi skirtingais sandoriais, sudarytais skirtingu laikotarpiu, darytina išvada, kad toks skirtingas palyginamojo metodo taikymas galėjo sąlygoti 9 000 Eur skirtumą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ekspertų nustatytos namų valdos rinkos vertės 2021 m. gegužės 12 d. ir MB (duomenys neskelbtini) konsultacijoje pateiktoje nustatytos namų valdos galimos rinkos vertės 2022 m. sausio 4 d. Šis skirtumas, paminėtų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kad buvo vertinama skirtingu laikotarpiu, tikėtina, kad lyginamojo metodo taikymui ekspertų pasirinkti sandoriai skyrėsi, kolegijos vertinimu, nepripažintinas esmingai neproporcingu antstolio nustatytai žemės sklypų vertei (17 000 Eur), kuria remiantis ginčo turtas buvo parduotas iš varžytinių (CPK 681 str., 718 str.). Be to, apeliantė remiasi MB (duomenys neskelbtini) konsultacijoje pateikta išvada apie galimą turto rinkos kainą jau po įvykusių varžytynių ir turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo, ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tokia turto vertė buvo pardavimo iš varžytynių metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertinimu, ieškovės teiginiai dėl iš esmės iki varžytynių pasikeitusios areštuoto ginčo turto vertės vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, ir su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

54. Dėl šios bei kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių – antstolio veiksmų teisėtumo vykdymo apeliantės atžvilgiu procese, poreikio užtikrinti konkuruojančių skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą vykdymo procese, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą skirti papildomą ekspertizę ir pripažinti negaliojančiais ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Dėl ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtose bylose priimtų teismų procesinių sprendimų prejudicijos ir dėl turto (įkeisto ir neįkeisto) pardavimo vienose varžytynėse

55. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi ypatingosios teisenos tvarka priimtais teismų procesiniais sprendimais dėl atsakovės antstolės S. Ž. veiksmų, susijusių su ginčo turto pardavimu viešosiose varžytynėse, ir, spręsdamas šioje ginčo teisenos tvarka nagrinėtoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nustatytas aplinkybes pripažino prejudicinėmis. Tuo labiau, kad antstolio civilinės atsakomybės klausimas nebuvo teismų nagrinėtas ypatingosios teisenos bylose.

56. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nėra visų sąlygų paminėtose ypatingosios teisenos bylose teismų konstatuotų aplinkybių laikyti prejudicinėmis, kita vertus, tai nepaneigia šių aplinkybių įrodomosios reikšmės, tuo labiau kad tiek ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtose bylose, tiek šioje byloje apeliantė kelia iš esmės tuos pačius klausimus – kvestionuoja ginčo turto pardavimo kainą, turto, kaip vieno objekto, pardavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar antstolė netinkamai įvertino ginčo turtą (CPK 602 str. 1 d. 6 p.), pagrįstai sprendė, kad antstolės apeliantės atžvilgiu atliktuose vykdymo veiksmuose nenustatyta jokių teisės aktų pažeidimų.

57. Be to, kolegijos nuomone pažymėtina, kad pati apeliantė vykdymo procese ir nesielgė kaip sąžininga vykdymo proceso dalyvė. Nors ieškovė teigė ir šioje byloje siekė įrodyti, kad įkeistas ir neįkeistas ginčo turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, apeliantė vykdymo proceso metu, atstovaujama profesionalaus advokato, skundus dėl netinkamo turto įkainojimo grindė formaliais pagrindais (neteikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos teiginius apie mažesnę nei antstolio paskirto eksperto nustatyta turto vertė, ir pan.) ir tik inicijavusi šią bylą, t. y. praėjus keliems metams nuo vykdymo proceso pradžios, nurodė, kad atitinkamo varžytynėse parduoto turto vertė yra didesnė, nei antstolės paskirto eksperto nustatyta turto vertė.

58. Dar daugiau, ieškovė, būdama suinteresuota kuo brangiau parduoti jai priklausantį turtą, turėjo teisę pati ieškoti potencialių pirkėjų, dėti skelbimus į internetinius portalus, taip sukurdama žymiai didesnes galimybes ginčo turtą parduoti už didesnę nei varžytynėse nustatytą kainą, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog šia savo teise naudojosi. Priešingai, visą vykdymo procesą ieškovė tvirtino, jog nustatyta kaina yra per didelė, nes turtas yra fiziškai, funkciškai ir ekonomiškai nusidėvėjęs. Taigi, apeliantė, nors kvestionavo turto (įkeisto žemės sklypo ir neįkeistų nebaigtų statyti pastatų) pardavimą kaip dviejų atskirų objektų ir teigė, kad dėl to iš varžytynių parduoto turto kaina galimai būtų didesnė, vykdymo procese nepasinaudojo teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 str.) ir į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokius jos teiginius (CPK 12 str., 178 str.).

59. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vykdymo proceso metu apeliantė, kaip skolininkė, nedėjo jokių pastangų, jog jos bankui įkeistas turtas būtų kuo greičiau ir efektyviau parduotas už kuo didesnę kainą, tuo tarpu vykdomosios bylos bei šios bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai dėl antstolė S. Ž., nustatydama turto pardavimo varžytynėse kainą, pažeistų imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus.

Dėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies ir CPK 664 straipsnio pažeidimų

60. Skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė argumentuoja ir tuo, kad teismas neatsižvelgė, jog vykdymo procese buvo pažeisti CK 4.193 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 664 straipsnio reikalavimai. Nurodo, kad antstolis, kol nėra aišku, ar hipotekos kreditoriaus reikalavimai nebus patenkinti tik iš įkeisto turto, t. y. nepasibaigus įkeisto turto varžytynėms, negali išieškoti iš kito kreditoriui neįkeisto turto. Iki šiol bankui įkeistas I. D. L. ir D. N. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nėra parduotas, todėl nebuvo pagrindo išieškoti iš bankui neįkeisto turto – nebaigto statyti gyvenamojo namo ir nebaigto statyti ūkinio pastato – esančių (duomenys neskelbtini).

61. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4. 170 str. 1 d.). Hipoteka, kaip prievolė, gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4. 175 str. 1 d.). Jungtinė hipoteka – kelių tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu hipotekos sandoriu norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 str.), o bendroji hipoteka – kelių atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą (CK 4.183 str. 1 d.). Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė (CK 4.183 str. 3 d.). CPK 664 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Apeliantės teigimu, šios normos yra imperatyvios, todėl antstolė parduodama kartu įkeistą (žemės sklypą) ir neįkeistą (nebaigtus statyti pastatus) turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kol dar nėra parduotas įkeistas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuos imperatyvius reikalavimus pažeidė.

62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

63. Nagrinėjamu atveju CPK 664 straipsnio 1 dalies formuluotėje nėra įtvirtina aiškaus imperatyvo. Tuo tarpu teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas, visų pirma, yra skirtas kreditoriaus interesams apsaugoti, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010), tačiau hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami. Hipotekos institutas grindžiamas bendraisiais teisės principais, proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų pusiausvyros. CK 4.194¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau; kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje

64. Nagrinėjamu atveju, apeliantė skunde kelia klausimą, ar galėjo varžytynėse būti kartu parduodamas įkeistas žemės sklypas (parduodamas varžytynėse pirmąja eile) ir neįkeisti jame esantys nebaigti statyti pastatai, nors dar yra neparduotas antrąja eile varžytynėse parduotinas įkeistas turtas.

65. Byloje nustatyta, kad turtas, įkeistas kreditorei AB „Šiaulių bankas“ 2008 m. sausio 7 d. hipotekos sutartimi įkeistas visas aukščiau nurodytas turtas nuosavybės teise priklauso apeliantei, I. D. L. ir D. N.. Šios nuosavybės forma yra asmeninė (žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), bendroji nuosavybė (žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)), nes turtas priklauso ne vienam, bet keliems savininkams. Aptariama bendroji nuosavybė buvo tiek dalinė, tiek jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Viena vertus dalis viso turto dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams E. ir D. N. (t. y. Navickų šeimai bendrosios jungtinės nuosavybės teise) ir dalis – I. D. L. (asmeninės nuosavybės teise). Hipotekos sutartyje taip pat buvo nurodyta ir įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė: iš varžytynių pirmąja eile parduodamas įkeistas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), antrąja eile – turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

66. Hipotekos objekto nustatymo taisyklės įtvirtintos CK 4.171 straipsnyje; šio straipsnio 3 dalies norma yra bendrosios pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio taisyklės hipotekos santykiuose išraiška: jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje.

67. Nagrinėjamoje byloje akcentuotini įstatymo reikalavimai aiškinant sutartį neapsiriboti pažodiniu jos teksto aiškinimu ir tikruosius jos šalių ketinimus nustatyti pagal visas reikšmingas aplinkybes: sutarties sąlygas, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, įprastines sąlygas ir kt. Aiškindamas hipotekos sutarties sąlygą dėl hipotekos objekto, teismas taip turi įvertinti aksesorinį įkeitimo prievolės pobūdį – jos ryšį su pagrindine prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto.

68. Sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti, jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius. Tokiu būdu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011).

69. Kaip matyti iš 2007 m. spalio 25 d. tarp ieškovės ir AB „Šiaulių bankas“ sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-1978-18 ieškovei E. N. buvo suteikta 57 970 Eur paskola gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybai (sutarties 2.1.2 p.). Sutarties 7.10 punkte taip pat numatyta, kad už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą kredito gavėja (ieškovė) atsako bankui visu savo turtu nepriklausomai nuo kaltės.

70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aiškinant hipotekos lakšto turinį kartu su pagrindine Kredito sutartimi, kurios tinkamam įvykdymui užtikrinti šalys sudarė hipotekos sandorį, nėra pagrindo teigti, kad šalys siekė hipoteka įkeisti tik žemės sklypą. Šių sandorių sąlygos nėra ginčijamos, aiškinant jų tekstus nėra pagrindo spręsti, kad nuostatas dėl žemės sklype statomų pastatų įkeitimo skolininkė (ieškovė) galėjo suprasti netinkamai. Vertinant naujai pastatytų (rekonstruotų) pastatų įregistravimą hipoteka įkeisto žemės sklypo priklausiniu kartu su šalių pasirašytais sandoriais (Kredito sutartimi) ir juose reiškiama šalių valia, spręstina, kad ant įkeisto žemės sklypo pastatyti statiniai buvo įkeisti bankui. Analogiškos nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl sutartinės hipotekos objekto, kai hipotekos kreditorius prašo išieškoti skolą iš vėliau nei įregistruota hipoteka sukurtų daiktų, nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012).

71. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog galimybė turtinius vienetus naudoti atskirai kaip savarankiškus objektus savaime nelemia negalimumo šiuos objektus vertinti kaip vientisą turtinį kompleksą (įstatymas nenustato draudimo į turto kompleksą sujungti savarankiškus pagrindinius daiktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022).

72. Pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Šių teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad žemės sklypas visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai, esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t. y. žemės sklypo priklausiniai (CK 4.13 str., 4.19 str.). Pastatai gali būti ir pagrindiniais daiktais, jeigu jie įstatymo nustatyta tvarka atskirti nuo nuosavybės teisės į žemę.

73. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankui buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kreditas buvo išduotas gyvenamojo namo šiame sklype statybai. Tiek žemės sklypas, įkeistas hipoteka, tiek jame esantys nebaigti statyti statiniai nekeisti pagal hipotekos sutartį, priklauso vienai savininkei (ieškovei – skolininkei E. N.) ir yra neatskiriamai susiję vienas su kitu; be to, tiek hipoteka įkeistas turtas (žemės sklypas), tiek ir neįkeistas turtas (nebaigti statyti statiniai) yra vienoje kadastrinėje vietovėje, žemės sklypas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o ant jo esantys statiniai – nebaigti statyti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, nors ir turi atskirus unikalius numerius, tačiau kartu su žemės sklypu sudaro vieną turtinį kompleksą.

74. Antstolė nagrinėjamu atveju turtą vertino kaip vieną turtinį kompleksą. Pačios ieškovės pateiktoje MB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat buvo vertintas kaip vienas turtinis kompleksas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog išieškojimas vykdomas nuo 2012 m. ir ieškovė beveik dešimt metų nereiškė pretenzijų dėl turto (žemės sklypo ir statinių), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo, kaip vieno turtinio komplekso.

75. Atsižvelgiant į aptartas teisines nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliantės skundo argumentai dėl antstolės veiksmų parduodant varžytynėse žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) kaip vieną turtinį kompleksą laikytini neteisėtais ir teisiškai nepagrįstais, juolab, kad pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016).

76. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių tvarką.

Dėl teisėjos (ne)šališkumo vertinimo

77. Apeliantė nurodė, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja buvo šališka, nes netenkino ieškovės ir trečiojo asmens A. N. prašymų dėl ekspertizės paskyrimo, atsakovės advokato E. Rugieniaus nušalinimo, nepagrįstai ieškovei ir jos atstovei skyrė baudas, Be to, teisėja galimai palaiko santykius su atsakovės antstolės S. Ž. artimais asmenimis ar giminėmis.

78. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų (teisėjų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

79. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

80. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

81. Kadangi šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net ir nepalankūs apeliantei, negali būti laikomi jos šališkumo įrodymu, apeliantės argumentai dėl teisėjos šališkumo nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė reiškė prašymą nušalinti teisėją, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas. Taip pat apeliantė nepateikė įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teisėjos šališkumo. Vien tik subjektyvus situacijos vertinimas, kurį apeliaciniame skunde pateikia apeliantė, savaime neįrodo teisėjos šališkumo fakto. Pažymėtina, kad teisėjos nušalinimas gali būti grindžiamas tik pagrįstais argumentais, bet ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone, prielaidomis ar samprotavimais. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos šališkumo.

Dėl advokato interesų konflikto

82. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai leido advokatui Erikui Rugieniui atstovauti atsakovei K. J., nes 2022 m. sausio 13 d. jis teikė konsultaciją ieškovei ir ji atskleidė advokatui visą informaciją, susijusią su šia civiline byla, kurią pastarasis naudojo byloje. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

83. Teisinių paslaugų sutarties teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje sprendžiama tik dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad jei net Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta esant interesų konfliktui, tai sprendimą dėl to visų pirma turi priimti Advokatų garbės teismas. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų jog kreipėsi į Advokatų garbės teismą. Byloje taip pat nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad Teisinių paslaugų sutartis su atsakove K. J. buvo sudaryta esant interesų konfliktui, kad advokato veiksmuose yra advokato įsipareigojimo laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų advokato profesijai bei advokato vardo nediskreditavimo principų pažeidimo požymiai.

84. Taigi, vien iš to fakto, jog ieškovė buvo kreipusis į advokatą E. Rugienių dėl konsultacijos, negalima daryti išvados, jog šioje situacijoje yra advokato E. Rugieniaus interesų konfliktas.

Dėl bylos baigties

85. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-960/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

86. Kasacinio teismo praktikoje, ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

87. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo įvertinti ieškovės apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, ir apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

89. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos).

90. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos.

91. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

92. Atsakovė K. J. nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23-07-24/01 ir 2023 m. liepos 25 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl prašoma bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina iš ieškovės.

93. Atsakovė S. Ž. prašė priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirųjų skundų analizę, konsultacijas ir atsiliepimo paregimą, bei 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas APB Nr. 008048 ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą). E. N. ir jos atstovės R. V. atskirieji skundai buvo patenkinti, todėl nėra pagrindo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės atsakovei priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei antstolei S. Ž. 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.