Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5457-301/2021 pagal pareiškėjos E. N. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys I. D. L., akcinė bendrovė Šiaulių bankas ir antstolė S. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą byloje pateikta nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių ir skolos išieškojimo iš skolininkės E. N. išieškotojos AB Šiaulių banko naudai. Antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininkės turto, 2021 m. birželio 9 d. pranešimu dėl areštuoto turto pradinės kainos Nr. S-21-76-16430 nustatė, vadovaudamasi UAB „Vertė plius“ pateiktais nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, kad skolininkės E. N. vardu registruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas bei nebaigtas statyti gyvenamasi namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), įkainuoti 17 000,00 Eur, o namų valda, registruota E. N. ir I. D. L. vardu, esanti (duomenys neskelbtini), įkainuota 37 000,00 Eur. Skolininkė E. N., prieštaraudama dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto nustatytos vertės, taip pat dėl turto pardavimo apimties (nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėjant kaip vientisą objektą), pateikė antstolei 2021 m. birželio 13 d. prašymus (prieštaravimus), antstolės kontoroje gautus 2021 m. birželio 14 d. Antstolė S. Ž., išnagrinėjusi gautus skolininkės prašymus (prieštaravimus), 2021 m. birželio 25 d. priėmė ginčijamą patvarkymą dėl E. N. 2021 m. birželio 13 d. prašymų Nr. S‑21‑76‑17682, kurį pareiškėja gavo 2021 m. birželio 30 d. Antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininkės turto, 2021 m. liepos 22 d. taip pat priėmė ginčijamus pranešimus apie paskelbtas varžytines Nr. S-21-76-19835 ir Nr. S-21-76-19834. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu dėl E. N. 2021 m. birželio 13 d. prašymų Nr. S‑21‑76‑17682 ir 2021 m. liepos 22 d. pranešimų apie paskelbtas varžytines Nr. S-21-76-19835 ir Nr. S‑21-76-19834, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolė S. Ž. 2021 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-21-76-22062 pareiškėjos E. N. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Pareiškėja (apeliantė) E. N., nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris iš esmės yra grindžiamas šiais argumentais: teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino visų bylos aplinkybių; antstolės siųstame 2021 m. birželio 9 d. pranešime nebuvo nurodyta, jog po dvidešimties dienų bus skelbiamos varžytinės ir pareiškėja turi teisę per šį laiką surasti pirkėją iš varžytinių parduodamam turtui; pareiškėja nepraleido termino skundui dėl 2021m. birželio 25 d. patvarkymo pateikti, nes apie tai, kad jame yra nepagrįstai remiamasi negaliojančia turto vertinimo metodika, pareiškėja sužinojo tik 2021 m. liepos 30 d.; UAB „Vertė plius“ turto vertė yra netinkamai nustatyta ir yra per didelė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

15. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).

16. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

17. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

18. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-557/2007). Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

19. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad apeliantė su antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu susipažino 2021 m. birželio 30 d. Taigi, remiantis minėtomis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis antstolio veiksmų apskundimą, taip pat jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, dvidešimties dienų terminas apskųsti antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymą, priešingai apeliantės argumentams, baigėsi 2021 m. liepos 20 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad apie tai, jog, apeliantės nuomone, antstolė patvarkyme nepagrįstai rėmėsi negaliojančia turto vertinimo metodika, apeliantė sužinojo tik 2021 m. liepos 30 d., nesudaro pagrindo nei laikyti, kad apeliantė nėra praleidusi įstatyme imperatyviai įtvirtino dvidešimties dienų termino, skaičiuojamo nuo tos dienos, kurią ji sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą (patvarkymo priėmimą), nei, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir pateisinančių priežasčių.

20. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.

21. Minėta, kad apeliantė apie antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymą sužinojo 2021 m. birželio 30 d., dėl ko byloje ginčo nėra. Antstolės priimtame patvarkyme pareiškėjai buvo išaiškinta jo apskundimo galimybė, taip pat nurodyti jo apskundimo terminai ir momentas, nuo kurio jie yra skaičiuojami. Tuo tarpu pareiškėja skundą dėl antstolės veiksmų, priimant 2021 m. birželio 25 d. patvarkymą, antstolei pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė skundą dėl antstolės 2021 m. birželio 25 d. patvarkymo pateikė jau praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų apskundimo terminą, kadangi šis terminas yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti.

22. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolės siųstame 2021 m. birželio 9 d. pranešime jai buvo išaiškinta apie tai, jog po dvidešimties dienų bus skelbiamos varžytinės ir pareiškėja turi teisę per šį laiką surasti pirkėją iš varžytinių parduodamam turtui. Apeliantės vertinimu, antstolei ginčijamus 2021 m. liepos 22 d. pranešimus išsiuntus tą pačią dieną, t. y. 2021 m. liepos 22 d., kai buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, skolininkė neturėjo galimybės pasinaudoti SVI 58 punkte įtvirtintu dvidešimties dienų terminu siūlyti turto pirkėją. Tačiau ir su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

23. SVI 58 punktas numato, kad apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui ne mažiau kaip prieš dvidešimt dienų. Varžytynes antstolis skelbia interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Pagal SVI 60 punktą, varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo 9 val. 00 min. iki 14 val. 00 min. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas (SVI 61 punktas). CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

24. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, kaip tą pagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė ir pirmosios instancijos teismas, 2021 m. birželio 9 d. antstolė vykdymo proceso šalims išsiuntė pranešimą dėl areštuoto turto pradinės kainos Nr. S‑21‑76‑16430, kuriame, priešingai nei teigia apeliantė, buvo nurodyta, jog skolininkė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tai pat buvo nurodyta, kad pirmosios viešosios varžytynės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkei dienos. 2021 m. birželio 10 d. apeliantė pati raštu yra patvirtinusi, kad minėtą antstolės pranešimą gavo. Taigi, šios nutarties motyvų 23 punkte nurodytose teisės normose nustatyti vykdymo veiksmai ginčo vykdomojoje byloje buvo atlikti antstolės 2021 m. birželio 9 d. pranešimu, laikantis tiek SVI, tiek CPK nuostatų. Byloje ginčo dėl to, kad apeliantei apie priimtą patvarkymą buvo pranešta tinkamai, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie teisę susirasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją bei turėjo pakankamai laiko šiai savo teisei realizuoti. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, atsižvelgiant į skolininko pareigas bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimus, negali būti suabsoliutinta ir tuo pagrindu pripažinta, jog antstolės veiksmai buvo neteisėti.

25. Iš apeliantės argumentų matyti, jog ji, ginčydama antstolės atliktus vykdymo veiksmus, iš esmės su jais nesutinka tik dėl to, kad, jos nuomone, iš varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta netinkamai, kadangi ji yra mažesnė, nei nustatyta ekspertizės aktais. Tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad UAB „Vertė plius“ pateiktais nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktais nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė, kaip tą teigia pareiškėja. Vykdomojoje byloje esantys nekilnojamojo turto ekspertizės aktai taip pat yra galiojantys ir nenuginčyti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kita vertus, nesuprantamas yra apeliantės siekis įrodyti, kad ginčo nekilnojamas turtas yra įvertintas per didele verte. Pirmosiose varžytynėse kaina nustatoma dvidešimt procentų mažesnė, tuo tarpu jei turtas neparduodamas per pirmas varžytines, antrųjų varžytynių metu kaina nustatoma keturiasdešimt procentų mažesnė, todėl kaip tik apeliantė (skolininkė) turi būti suinteresuota, kad turtas būtų pradėtas pardavinėti už kuo didesnę kainą (CPK 681 straipsnis, CPK 718 straipsnis, CPK 722 straipsnis). Tuo tarpu net ir atlikus pakartotinį ginčo turto vertinimą, nereiškia, kad jis būtų įvertintas mažesne suma, kaip to siekia apeliantė.

26. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant ištirti visas bylos aplinkybes, taip pat yra nepagrįsti. Pabrėžtina, jog aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti. Aptariamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje ir vykdomojoje byloje nustatytas aplinkybes, detaliai pasisakė dėl apeliantės reikalavimų teisinio ir faktinio pagrindo, todėl padarė pagrįstas ir išsamias išvadas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą.

27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, ginčijama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės E. N. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.