Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-02-22 · Civilinė byla Nr. 2-571-329/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-22Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-09-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
2-571-329/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03857-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
E. N.
Atsakovas
AB Šiaulių bankui
Išvadą teikia
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos bankui
Civilinė byla Nr.2-571-329/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03857-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.1.3.3.; 2.1.2.6.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.8.3.; 2.5.8.9.; 2.5.8.10.; 2.5.8.11.3.; 2.5.29.3.; 3.1.1.2.6.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.1.18.4.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė,sekretoriaujant E. V.,

nedalyvaujant ieškovei E. N., atsakovui AB Šiaulių bankui, trečiajam asmeniui antstolei Svajonei Žukaitienei, institucijoms, teikiančioms išvadas byloje -Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai bei Lietuvos bankui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui AB Šiaulių bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jo panaikinimo bei įpareigojimo vykdyti kredito sutartį, kredito sutarties 4.1. punkto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti vienašališkai atsakovo AB Šiaulių bankas atliktą tarp E. N. ir AB Šiaulių bankas sudarytos Kredito sutarties Nr. B-2007-1978-18 nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį; panaikinti tarp E. N. ir AB Šiaulių bankas sudarytos Kredito sutarties Nr. B-2007-1978-18 4.1. punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą (b.l. 1-6).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2007-10-25 sudarė su atsakovu AB Šiaulių banku Kredito sutartį Nr.B-2007-1978-18 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 57 970,00 Eur dydžio kreditas, kuris buvo skirtas vartojimo poreikiams tenkinti - asmeniniam būstui gyvenamajam namui adresu Orijos k., Kalvarijos sav., statyti. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas turto : žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Ieškovė teigė, kad nėra gavusi iš atsakovo jokio įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo ir tik iš www.evarzytines.lt bei antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymo dėl viešųjų varžytinių paskelbimo sužinojo, kad Sutartis yra nutraukta, o ieškovei nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių. Ieškovė, siekdama apginti savo, kaip vartotojos teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigoti atsakovą vykdyti Sutartį, kadangi kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes ieškovė nebuvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą Sutartyje nustatyta tvarka. Tarp šalių pasirašytos Sutarties bendrosios dalies 4.1. p. buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų, Bankas turi teisę nutraukti Kredito sutartį prieš 14 darbo dienų raštu apie tai įspėjęs Kredito gavėją. Tačiau atsakovas pažeisdamas Sutarties bendrosios dalies 4.1. p. vienašališkai nutraukė Sutartį neinformavęs ieškovės apie tai Sutartyje numatyta tvarka, jai nebuvo suteiktas papildomas terminas sumokėti pradelstus mokėjimus. Kadangi atsakovas nesilaikė vienašališko Sutarties nutraukimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. ir 6.218 str. dėl tinkamo informavimo apie Sutarties nutraukimą, todėl toks Sutarties vienašalis nutraukimas, kurį atliko atsakovas, turi būti laikomas neteisėtu, negaliojančiu ab initio, t.y. nuo pat jo atlikimo momento, ir panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas šią Sutartį vykdyti. Taip pat ieškovė nurodė, kad Sutarties 4.1. p. numatytas 14 dienų terminas atsiradusiam įsiskolinimui padengti bei Sutarčiai nutraukti yra neprotingas ir nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, nes sukelia sunkias pasekmes ieškovei, kaip vartotojai ir kredito gavėjai. Paskola turėjo būti grąžinta tik 2032-10-25, todėl Sutarties 4.1. p., leidžiantis atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį po 14 darbo dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos, turi būti panaikintas.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji buvo informuota tinkamai (b.l. 155). 2016 m. lapkričio 10 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė asmeniškai pasirašė, jog jai pranešta apie kitą teismo posėdį (b.l. 128). Prieš 2016 m. gruodžio 7 d. vykusį teismo posėdį 13 val. iš ieškovės elektroniniu paštu buvo gautas prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi ji susirgo ir negali atvykti į teismą (b.l. 134). Užklausus el. ryšio priemonėmis ieškovės darbovietės (Kalvarijos gimnazijos) administraciją (b.l. 135) dėl ieškovės nedarbingumo, buvo gauta informacija, jog 2016 metų gruodžio 7 dienos duomenimis E. N., pradinių klasių mokytoja, 2016 m. gruodžio 7 d. nedarbingumo pažymėjimo neturi (b.l. 136). Ieškovės prašymu (b.l. 103) dėl jos ligos jau buvo atidėtas 2016 m. spalio 12 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis (b.l. 108-109), tačiau ieškovė iki šiol nepateikė nedarbingumo pažymėjimo, nors buvo įsipareigojusi jį pateikti. Vadovaujantis CPK 161 str. ieškovei buvo išaiškinta teisė pasirūpinti tinkamu jos interesų atstovavimu (b.l. 114), tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Iki teismo posėdžio iš ieškovės jokių prašymų negauta, jos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl nėra pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant – CPK 246 str.

Ieškovė, dalyvaudama 2016 m. lapkričio 10 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, ieškinio reikalavimus palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateiktame atsiliepime (b.l. 38-42) nurodė ir 2016 m. gruodžio 7 d, vykusiame teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad 2007 m. spalio mėn. 25 d. atsakovas AB Šiaulių bankas ir ieškovė E. N. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr.B-2007-1978-18, pagal kurią bankas ieškovei suteikė 57 970,00 Eur kreditą gyvenamojo namo Kalvarijos sav. Orijos k. statybai. Ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis pagal Sutartyje išdėstytą grafiką iki 2032 m. spalio 25 d., mokėti palūkanas, delspinigius ir vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Nurodo, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio ieškovei pradėjus netinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, bankas Sutarties iš karto nenutraukė, o bendradarbiaudamas su ieškove, ieškojo ieškovės finansinių problemų atsiradimo priežasčių ir padėjo jas spręsti, ieškovės prašymu koregavo kreditavimo Sutartį, sudarė palankesnį, atitinkantį ieškovės finansines galimybes, kredito grąžinimo grafiką. Tačiau net ir pakeitus kredito grąžinimo grafiką, ieškovė ir toliau nesugebėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų bankui, o įsiskolinimo suma didėjo. Iškilus grėsmei, kad ieškovės skola gali dar labiau padidėti, atsakovas, veikdamas kaip atsakinga ir sąžininga kredito įstaiga, siuntė ieškovei ne vieną pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo pasekmių, o ieškovei nereaguojant į banko pranešimus, 2010 m. spalio 25 d. nutraukė kreditavimo Sutartį ir tokiu būdu sustabdė ieškovės skolos didėjimą. Atsakovas nurodo, jog ieškovės teiginiai neva ji nebuvo informuota apie kredito Sutarties nutraukimą ir tik iš antstolės patvarkymo dėl viešųjų varžytinių paskelbimo sužinojo, kad Sutartis nutraukta, neatitinka tikrovės, nes ieškovei ir jos šeimos nariams buvo įteikti registruoti banko pranešimai apie pradelstus mokėjimus su įspėjimais apie galimą Sutarties nutraukimą, taip pat ieškovei buvo žinomos Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos priimtos nutartys : 2011 m. kovo 21 d. nutartis dėl skolos išieškojimo proceso pradėjimo ir dėl įkeisto turto arešto, 2011 m. gegužės 10 d. nutartis dėl turto priverstinio pardavimo iš varžytynių. Minėtos teismo nutartys ieškovei buvo įteiktos, jos yra įsiteisėję. Nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovei buvo žinoma apie Sutarties nutraukimą ir vykdomą priverstinį skolos išieškojimą, patvirtina ir pačios ieškovės teikti prašymai atidėti teisinį skolos išieškojimą ir jį sustabdyti. Atsakovas pažymi, kad ieškovės skola bankui pagal kreditavimo sutartį Nr.B-2007-1978-18 negrąžinta iki šiol, nors po teismo vykdomojo dokumento išdavimo yra praėję daugiau kaip 5 metai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pajėgi vykdyti kreditavimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą kredito sutarties Nr. B-2007-1978-18 nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito Sutartį, atsakovui yra visiškai nesuprantamas, nes neaišku, kokio teisinio rezultato ieškovė siekia, pareikšdama tokį reikalavimą praėjus daugiau kaip 5 metams po vykdomojo dokumento išdavimo. Nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo priimta 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1537-570/2011 dėl turto priverstinio pardavimo iš varžytynių turi vykdomojo dokumento galią ir perduota vykdymui, šis vykdomasis dokumentas yra galiojantis ir privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti kreditavimo Sutarties 4.1 p., atsakovas nurodė, kad apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą:kredito dalių pagal grafiką, palūkanų ir delspinigių nesumokėjimą, su įspėjimu, jog ieškovei nepadengus įsiskolinimo, bankas nutrauks Sutartį, ieškovė buvo informuota 2010 m. balandžio 15 d. banko raštu Nr.277 ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. banko raštu Nr.555, o Sutartį su ieškove bankas nutraukė tik 2010 m. spalio 25 d., tai yra po 2,5 mėnesio po paskutinio įspėjimo dėl Sutarties nutraukimo. Taigi bankas niekada nereikalavo ieškovės grąžinti kreditą ar padengti įsiskolinimą per 14 dienų, nors tai ir buvo numatyta Sutarties 4.1 p. Todėl atsakovas mano, kad banko elgesys buvo atsakingas, sąžiningas ir protingas ir todėl nėra jokio pagrindo naikinti Sutarties 4.1 p. Atsakovas mano, kad ieškovė nevykdo pareigos sąžiningai naudotis jai įstatymo suteiktomis teisėmis, nes pareikšdama šį ieškinį bankui praėjus beveik 6 metams po kreditavimo Sutarties nutraukimo ir 5 metams po vykdomojo dokumento išdavimo bei nesiimdama jokių priemonių skolos grąžinimui, ieškovė siekia ne apginti savo pažeistas teises, o sukelti bankui įvairaus pobūdžio nepatogumus, vilkinti skolos išieškojimo procesą. Todėl prašo pripažinti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir paskirti jai teismo nustatyto dydžio baudą, pusę sumos iš šios baudos paskiriant AB Šiaulių banko naudai. Taip pat prašo priteisti banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo antstolė Svajonė Žukaitienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 131).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 132, 160).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje 2016 m. spalio 6 d. išvadą, kurioje konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog kreditavimo sutartis buvo nutraukta ieškovės E. N. tinkamai apie tai neįspėjus arba ieškovei nesumokėjus vienos kredito dalies, kreditavimo sutarties 4.1 punkto sąlyga atitiktų Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalį, t. y. iš esmės būtų pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ieškovės E. N. nenaudai. Taip pat išvadoje nurodyta, kad dėl tarp ieškovės E. N. ir atsakovo AB Šiaulių banko kilusio ginčo sprendimo iš esmės (dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo vykdyti sutartį) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliota pasisakyti, išvadą dėl aukščiau nurodytų ieškovės reikalavimų vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi įgaliotas teikti tik Lietuvos bankas (b.l. 99-101).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos bankas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 132).

Šalies argumentai

Lietuvos bankas pateikė byloje 2017 m. sausio 25 d. išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė E. N. nėra kreipusis į Lietuvos banką dėl ginčo su AB Šiaulių banku nagrinėjimo, taip pat nėra pateikusi skundo (kreipimosi) Lietuvos bankui, dėl to Lietuvos bankas netyrė individualių aplinkybių, kurios yra svarbios teikiant kredito paslaugas šiai kredito gavėjai, ir dėl to negali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui išsamios išvados. Nurodė, kad Lietuvos bankas parengė ir patvirtinto Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gaires (toliau - Gairės), kurios yra patvirtintos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 241-181. Šios Gairės įsigaliojo nuo 2013 m. lapkričio 1 d., tačiau rekomenduojama jas taikyti ir sutartims, sudarytoms iki šių Gairių įsigaliojimo (Gairių 22 punktas). Vadovaujantis Gairių 14 punktu, prieš nutraukdama kredito sutartį ar pareikalaudama sugrąžinti visą skolą prieš terminą nenutraukiant kredito sutarties, kredito įstaiga turėtų išnaudoti visas objektyviai įmanomas galimybes ir tinkamas priemones, nesukeliančias kredito įstaigai neadekvačiai neigiamų pasekmių, išsaugoti kredito sutartį, o teise vienašališkai nutraukti kredito sutartį ar teise pareikalauti sugrąžinti visą skolą prieš terminą nenutraukiant kredito sutarties pasinaudoti tik kaip kraštutine priemone.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. spalio 25 d. tarp ieškovės E. N. ir atsakovo AB Šiaulių banko 2007 m. spalio mėn. 25 d. buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2007-1978-18, pagal kurią bankas ieškovei suteikė 57 970,00 Eur kreditą gyvenamojo namo Kalvarijos sav. Orijos k. statybai (b.l.7-14, 44-49). Ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis pagal Sutartyje išdėstytą grafiką iki 2032 m. spalio 25 d., mokėti palūkanas, delspinigius ir vykdyti kitas Sutarties sąlygas (b.l. 50-55).

Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas turto : žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu, 2008 m. sausio 15 d. pasirašant hipotekos lakštą (b.l. 61-64).

2008 m. spalio 22 d. ieškovė E. N. ir atsakovas AB Šiaulių bankas pasirašė sutartį Dėl 2007 m. spalio 25 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-1978-18, kuria pakeitė minėtos kreditavimo sutarties 1.4 p. ir 1.22 p., tai yra pakeitė grąžinimo ir suteikimo grafikus (b.l. 56-60).

Nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio ieškovė pradėjo netinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo, dalyvaudama 2016 m. lapkričio 10 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad išaugus statybinių medžiagų ir statybos darbų kainoms, visas pajamas ji išleido namo statybai ir neturėjo lėšų mokėti bankui įmokas, be to tuo laikotarpiu jos finansinė padėtis žymiai pablogėjo, neužteko pinigų pragyvenimui ir vykdomoms statyboms, ji buvo priversta imti paskolas iš greitųjų kreditų, o tai dar labiau apsunkino jos galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovui AB Šiaulių bankui.

2010 m. spalio 25 d. atsakovas AB Šiaulių bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo Sutartį ir pareikalavo iš ieškovės E. N. iki 2010 m. lapkričio 5 d. grąžinti bankui 56 510, 29 Eur negrąžinto kredito, 623,42 Eur nesumokėtų palūkanų ir 36,18 Eur delspinigių (b.l. 75).

Ieškovė prašo pripažinti neteisėtu atsakovo AB Šiaulių bankas atliktą vienašališką kredito Sutarties Nr. B-2007-1978-18 nutraukimą ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito Sutartį, panaikinti kredito Sutarties Nr. B-2007-1978-18 4.1. punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą (b.l. 1-6).

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (b.l.38-42).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 1.39 straipsnyje vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartotojos E. N. su atsakovu AB Šiaulių banku 2007 m. spalio 25 d. pasirašyta Būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2007-1978-18 yra vartojimo sutartis, todėl jai taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus.

CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Kaip jau buvo minėta, ieškovė neginčija fakto, jog nuo 2010 m. sausio mėnesio ieškovė pradėjo netinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį. Pagal 2008 m. spalio 22 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta sutartimi pakeistą kredito grąžinimo grafiką ieškovei buvo nustatyta kredito grąžinimo data kiekvieno mėnesio 5-ta diena mokant po 208,53 Eur įmokas nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2032 m. spalio 25 d. (b.l. 56-60). Į bylą ieškovės pateiktų pavedimų kopijos patvirtina, kad 2010 m. sausio 5 d. ieškovė atliko tik palūkanų sumokėjimą, 2010 m. balandžio 12 d. iškovė atliko paskolos dalies grąžinimą, palūkanų ir delspinigių mokėjimą, 2010 m. gegužės 5 d. ieškovė sumokėjo paskolos dalies grąžinimą, palūkanas ir delspinigius, daugiau iki Sutarties nutraukimo, tai yra iki 2010 m. spalio 25 d. ieškovė jokių mokėjimų bankui neatliko (b.l. 21-23). Byloje esančios kasos pajamų orderių kopijos patvirtina, kad ieškovė 2013 metų sausio 24 d., balandžio 3 d. ir rugsėjo 27 d., tai yra jau po Sutarties nutraukimo, atliko mokėjimus AB Šiaulių bankui įsiskolinimui pagal Sutartį padengti (b.l. 24-26).

2010 m. balandžio 15 d. atsakovas AB Šiaulių bankas išsiuntė ieškovei pranešimą Nr. 277 Dėl įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo, kuriame nurodė, kad ieškovė nuo 2010 m. sausio 5 d. negrąžina pagal pasirašytą grafiką nustatytais terminais kredito, o nuo 2010 m. vasario 5 d. nemoka palūkanų ir įspėjo ieškovę, kad iki 2010 m. rugsėjo 1 d. ieškovei nepadengus pradelstų įsiskolinimų, bankas nutrauks Sutartį (b.l. 69). Byloje esančių Lietuvos pašto registruotų siuntų įteikimo pranešimų kopijos patvirtina, kad šis atsakovo pranešimas ieškovei ir jos sutuoktiniui D. N. buvo įteiktas 2010 m. balandžio 16 d. per šeimos narį (b.l. 70-71).

2010 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas AB Šiaulių bankas pakartotinai išsiuntė ieškovei pranešimą Nr. 555 Dėl įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo, kuriame nurodė, kad ieškovė nuo 2010 m. sausio 5 d. negrąžina pagal pasirašytą grafiką nustatytais terminais kredito, o nuo 2010 m. gegužės 5 d. nemoka palūkanų ir įspėjo ieškovę, kad iki 2010 m. gegužės 5 d. ieškovei nepadengus pradelstų įsiskolinimų, bankas nutrauks Sutartį (b.l. 72). Byloje esančių Lietuvos pašto registruotų siuntų įteikimo pranešimų kopijos patvirtina, kad šis atsakovo pranešimas ieškovei ir jos sutuoktiniui D. N. buvo įteiktas asmeniškai 2010 m. rugpjūčio 13 d. (b.l. 73-74).

Kaip jau buvo minėta, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2010 m. spalio 25 d. atsakovas AB Šiaulių bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo Sutartį ir įspėjo ieškovė, jog iki 2010 m. lapkričio 5 d. ieškovei nesumokėjus bankui 56 510, 29 Eur negrąžinto kredito, 623,42 Eur nesumokėtų palūkanų ir 36,18 Eur delspinigių, bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto (b.l. 75-76). Šis atsakovo pranešimas ieškovei, jos sutuoktiniui D. N. ir įkeisto turto savininkei D. L. buvo įteiktas asmeniškai 2010 m. spalio 26 d. (b.l. 77).

Ieškovė teigia, kad ji nėra gavusi iš atsakovo jokio įspėjimo dėl kredito Sutarties nutraukimo, kad apie nutrauktą Sutartį ir priverstinį skolos išieškojimą ji sužinojusi tik iš 2016 m. birželio 28 d. antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymo dėl viešųjų varžytynių paskelbimo, tačiau šias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia aukščiau aptarti byloje esantys 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. rugpjūčio 12 d., 2010 m. spalio 25 d. atsakovo siųsti pranešimai (b.l. 69, 72, 74-76, kurių įteikimas ieškovei patvirtintas Lietuvos pašto registruotų siuntų įteikimo pranešimų kopijomis (b.l. 70-71, 73-74, 77).

Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad po atsakovo vienašališko Sutarties nuraukimo ieškovei gera valia nesumokėjus įsiskolinimo bankui, 2011 m. kovo 18 d. atsakovas AB Šiaulių bankas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl 56 358,15 Eur skolos ir 135 Lt (39,10 Eur) žyminio mokesčio priteisimo pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. B- 2007-1978-18 iš skolininkės (ieškovės) E. N., uždedant areštą ir skolos išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą nekilnojamą turtą. 2011 m. kovo 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja priėmė nutartį civilinėje byloje Nr.2-1537-570/2011 dėl skolos išieškojimo proceso pradėjimo ir dėl įkeisto turto arešto, o skolininkei (ieškovei) ir įkeisto turto savininkams buvo duotas 30 dienų terminas padengti įsiskolinimą (b.l. 78-79), ši teismo nutartis ieškovei buvo įteikta 2011 m. kovo 25 d.( b.l.80).

Ieškovei neįvykdžius 2011 m. kovo 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutarties, atsakovas kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl bankui įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ir 2011 m. gegužės 10 d. buvo priimta Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis civilinėje byloje Nr.2-1537-570/2011 dėl turto priverstinio pardavimo iš varžytynių, kuri LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 19 d., o 2012 m. kovo 22 d. buvo perduota vykdymui antstolės Svajonės Žukaitienės kontorai. Šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr.0076/12/01693.

Taigi šie aukščiau paminėti faktai taip pat paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad apie Sutarties nutraukimą jai tapo žinoma tik 2016 m. birželio mėnesį.

Ieškovės teiginius, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, prieš tai neįspėjęs ieškovės ir nesuteikęs jai galimybės per papildomai nustatytą pakankamą terminą sumokėti bankui įsiskolinimą, teismas vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms: iš byloje esančių teismo anksčiau aptartų atsakovo siųstų pranešimų, kurie buvo įteikti ieškovei, matyti, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio ieškovei pradėjus netinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, bankas Sutarties iš karto nenutraukė, siekė bendradarbiauti su ieškove, siūlė papildomus terminus sumokėti įsiskolinimams. Sutartį su ieškove bankas nutraukė tik 2010 m. spalio 25 d., tai yra po 2,5 mėnesio po paskutinio 2010 m. rugpjūčio 12 d. siųsto įspėjimo dėl Sutarties nutraukimo, ir po 6 mėnesių nuo pirmojo 2010 m. balandžio 15 d. siųsto pranešimo ieškovei. Taigi bankas niekada nereikalavo ieškovės grąžinti kreditą ar padengti įsiskolinimą per 14 dienų, nors tai ir buvo numatyta Sutarties 4.1 p.

Taigi teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į institucijų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos banko pateiktas byloje išvadas, sprendžia, kad ieškovė nevykdydama kreditavimo Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nesilaikė CK 6.38 str., numatančio, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nurodymus, ir CK 6.4 str., 6.59 str., įpareigojančių prievolės šalis elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudžiančių vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, reikalavimų ir iš esmės pažeidė su atsakovu 2007 m. spalio 25 d. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį, todėl atsakovas turėjo pagrindą nutraukti Sutartį. Nors ieškovė teigė negavusi iš atsakovo pranešimų apie atsakovo sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau teismas, remdamasis aukščiau šiame sprendime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad apie Sutarties vienašališką nutraukimą atsakovas ieškovę informavo tinkamai įspėjęs apie tai ieškovę ir jo įspėjimuose nustatytų ieškovei papildomų terminų trukmė įsiskolinimui padengti buvo pakankama, nebuvo neprotingai trumpa.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ji įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų. Remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Taigi teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas pripažinti vienašališkai atsakovo AB Šiaulių banko atliktą tarp E. N. ir AB Šiaulių bankas sudarytos kredito sutarties Nr.B-2007-1978-18 nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį yra visiškai nepagrįstas ir todėl atmestinas, nes iš LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė turi ir daugiau kreditorių, ne tik AB Šiaulių bankas, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų pajėgi vykdyti kreditavimo Sutartį. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės skola bankui pagal kreditavimo sutartį Nr.B-2007-1978-18 negrąžinta iki šiol, nors po teismo vykdomojo dokumento, tai yra Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1537-570/2011 įsiteisėjimo ir perdavimo vykdyti yra praėję daugiau kaip 5 metai, vykdomasis dokumentas nenuginčytas, jis privalo būti vykdomas.

Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą panaikinti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos kredito Sutarties 4.1. punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą. Sutarties 4.1 p. įtvirtinta banko teisė nutraukti Sutartį bei pareikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, mokėtinas palūkanas ir kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas, jei ieškovė laiku nesumoka įmokų pagal Sutartį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų ir bankui raštu įspėjus kredito gavėją prieš 14 darbo dienų bei pareikalavus padengti įsiskolinimą (b.l.46). Bankas ieškovės atžvilgiu nėra pasinaudojęs Sutarties 4.1 p. nuostatoje įtvirtinta galimybe, t.y. nėra pareikalavęs ieškovės sumokėti skolą per 14 dienų ir, ieškovei neįvykdžius prievolės, per 14 d. nuo įspėjimo nutraukęs Sutartį, todėl nėra pagrindo kvestionuoti šios sąlygos sąžiningumą ar pagrįstumą ir todėl ji negali būti laikoma negaliojančia ar nesąžininga (CK 6.188 straipsnio 5 dalis) ir nėra jokio pagrindo naikinti Sutarties 4.1 p.

Esant teismo nustatytoms ir aukščiau aptartoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas- CPK 178 str.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skyrimo

CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Atsakovo AB „Šiaulių bankas“ nuomone, ieškovė E. N. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pareikšdama ieškinį bankui praėjus beveik 6 metams po kreditavimo Sutarties nutraukimo ir 5 metams po vykdomojo dokumento išdavimo bei nesiimdama jokių priemonių skolos grąžinimui, ieškovė siekia ne apginti savo pažeistas teises, o sukelti bankui įvairaus pobūdžio nepatogumus, vilkinti skolos išieškojimo procesą. Todėl prašo ieškovei paskirti teismo nustatyto dydžio baudą, pusę sumos iš šios baudos paskiriant AB Šiaulių banko naudai.

Tačiau teismas pažymi, kad šalys turi teisę ginti teisme savo subjektines teises, šių teisių įgyvendinimas ir vykdymas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Todėl teismo vertinimu, atsakovo AB „Šiaulių bankas“ argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl ieškovės sąmoningo siekio klaidinti teismą ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl bauda ieškovei E. N. neskirtina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovas yra pateikęs teismui įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas : 870 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 122, 120-121, 138-139).

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Bylos nagrinėjimo metu galioja Rekomendacijų redakcija, patvirtinta Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77.

Iš atsakovo pateiktų įrodymų apie jo patirtų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydį (870 Eur) akivaizdu, kad jis neviršija Rekomendacijų 8.2. ir 8.19 punktuose numatyto maksimalaus dydžio, o yra net daugiau kaip per pus mažesnės. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.), todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina atsakovui 870 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų - LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.

Remiantis CPK 83 str. 1 d. 1 p., vartotojai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Taigi, ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą yra atleista įstatymu.

Valstybė byloje patyrė 5,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės - CPK- 96 str.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - išieškojimo sustabdymas vykdymo procese antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš ieškovei E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-34) - CPK 149 str., 150 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str. str., 307 str. 1 d.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui AB Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, buveinės adresas Tilžės g. 149, Šiauliai, atsiskaitomoji sąskaita nenurodyta, 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,99 Eur (penkis eurus 99 ct) išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-571-329/2017 (buvęs Nr.2-4592-329/2016) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė