Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos ,,Bibliotekininkai“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Bibliotekininkai“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“, patikslintą ieškinį atsakovams A. M. ir I. M. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas bendrijos ieškinys dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu ir bendrijai padarytos žalos, grindžiamos pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymu, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir šalių ginčo esmės

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad MB „Bibliotekininkai“ įsteigta 2018 m. balandžio 27 d., bendrijai 2018 m. gegužės 16 d. suteikta licencija teikti viešojo maitinimo paslaugas. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo bendrijos įsteigimo bendrijos vadovas ir vienintelis narys buvo atsakovas A. M..

20. Vienas iš bendrijos kreditorių – VSDFV Klaipėdos skyrius – 2021 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo.

22. Bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. patvirtino bendrijos kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra suma – 87 034,40 Eur. Teismas 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. spalio 19 d. nutartimis patvirtino patikslintą bendrijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi bendrija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodytas bendrijos kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma – 84 284,08 Eur.

25. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) bendrijos bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu, nes atsakovai netinkamai ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, atsakovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas dėl atsiskaitymų eiliškumo, bendrijos veiklą perkėlė į kitą juridinį asmenį (MB „Smiltys“); 2) bendrija nemoki buvo jau 2020 m. pradžioje, atsakovai pažeidė savo fiduciarines pareigas bendrijai, nes laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl bendrijai buvo padaryta žala (išaugo skolos kreditoriams, atsirado naujų).

26. Nagrinėjamos bylos aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad tyčinis bankrotas yra specifinis juridinio asmens nemokumo (bankroto) teisės institutas. Teismų praktikoje pažymima, kad tyčinis bankrotas leidžia nustatyti, jog įmonės bankroto buvo siekiama tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Teisės doktrinoje, analizuojant šio specifinio teisės instituto tikslus, pažymima, kad, be bendrojo prevencinio tikslo skatinti įmonių valdymo organus tinkamai vadovauti įmonei, gali būti išskiriamos keturios tyčinio bankroto pasekmės: a) teisės kreiptis į teismą dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais JANĮ 71 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka suteikimas nemokumo administratoriui (JANĮ 73 straipsnis); b) prokuroro informavimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis); c) teisės taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas suteikimas teismui; d) teisės reikšti tiesioginius ieškinius bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams suteikimas kreditoriams. Pirmosios trys bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmės iš esmės yra formalios. Šie veiksmai gali būti atliekami bet kurioje bankroto proceso stadijoje. Jų tikslas yra suteikti teisę ginčyti įmonės sandorius ir taikyti viešojoje teisėje numatytas sankcijas įmonės vadovui dėl netinkamo įmonės valdymo ir jos bankroto sukėlimo. Tuo tarpu pagrindinė ekonominė (kompensacinė) nauda įmonės kreditoriams, pripažinus bankrotą tyčiniu, yra teisė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams. Šis tyčinio bankroto tikslas ir yra pagrindinis, nes jis kreditoriams suteikia teisę atgauti savo reikalavimą. Kiti tyčinio bankroto padariniai yra šalutiniai, tiesiogiai nesusiję su įmonės bankroto proceso veiksmingumo užtikrinimu (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 218-221).

27. Bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriaus ieškinys buvusiems juridinio asmens valdymo organų nariams, reikalaujant žalos, grindžiamos įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos laiku inicijuoti faktiškai nemokaus juridinio asmens nemokumo procesą pažeidimu, yra savarankiškas bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo to, juridinio asmens bankrotas pripažintas tyčiniu ar ne.

28. Taigi nagrinėjamoje byloje bendrijos nemokumo administratorė pareiškė du iš esmės savarankiškus reikalavimus – dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl žalos, grindžiamos pareigos laiku inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą pažeidimu, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl reikalavimo bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl reikalavimui MB „Bibliotekininkai“ bankrotą pripažinti tyčiniu išnagrinėti taikytinų teisės normų

29. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

30. Pareiškimas iškelti MB „Bibliotekininkai“ bankroto bylą teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 21 d., šios bendrijos nemokumo (bankroto) byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. vasario 22 d. Pareiškimas bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu pateiktas 2022 m. rugpjūčio 13 d. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad MB „Bibliotekininkai“ nemokumo procesas buvo pradėtas ir prašymas dėl šio juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms.

31. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas). Prašymas dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

32. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas MB „Bibliotekininkai“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas atsakovų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu po 2020 m. sausio 1 d. Dėl to nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar atsakovų veiksmai gali būti vertinami kaip tyčia sukėlę MB „Bibliotekininkai“ bankrotą, spręstinas vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio JANĮ nuostatomis.

Dėl sąlygų, būtinų bankrotui pripažinti tyčiniu

33. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

34. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant šias įstatymo nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

36. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

37. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes, įmonei tapus nemokia, nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali būti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimą ir kt. (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).

38. Nagrinėjamu atveju BMB „Bibliotekininkai“ nemokumo administratorė bendrijos bankrotą prašo pripažinti tyčiniu, remdamasi, visų pirma, pareigos inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą nevykdymu (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais.

Dėl MB „Bibliotekininkai“ faktinio nemokumo momento ir pareigos inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą nevykdymo, kaip pagrindo bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu

39. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

40. Ieškovė (apeliantė) tiek pareiškimą dėl MB „Bibliotekininkai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pagal 2019 m. balanso duomenis bendrijos įsipareigojimai viršijo turimą turtą, taigi bendrija jau 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

41. MB „Bibliotekininkai“ 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrija turėjo 33 369 Eur vertės turto: ilgalaikio turto – 17 658 Eur; trumpalaikio turto – 15 711 Eur (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) buvo 8 900 Eur, pinigai – 987 Eur). Įsipareigojimai – 60 625 Eur (53 062 Eur – trumpalaikiai įsipareigojimai; 7 563 Eur – ilgalaikiai įsipareigojimai). 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad patirta 27 456 Eur nuostolių.

42. Pažymėtina tai, kad pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės nemokumas buvo apibrėžtas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad bendrijos pradelsti įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo išvadai, jog bendrija jau 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).

43. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad, sprendžiant dėl bendrijos faktinio nemokumo momento, nemokumo priežasčių, 2019 ir 2020 m. balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose užfiksuoti duomenys negali būti vertinamai formaliai, izoliuotai nuo šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusių aplinkybių, neabejotinai turėjusių reikšmingos įtakos bendrijos vykdytai maitinimo paslaugų teikimo veiklai.

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad MB „Bibliotekininkai“ viešojo maitinimo paslaugų teikimo veiklą pradėjo 2018 m. gegužės mėn., o 2019 m. vykdė veiklos plėtrą, t. y. atidarė naują padalinį Klaipėdoje (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog plėtra reikalauja investicijų. 2020 m. kovo mėn. prasidėjus COVID-19 pandemijai, bendrijos veikla nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo apribota dėl šalyje paskelbto karantino. Dėl 2019 m. vykusios plėtros bendrijos veikla buvo nuostolinga, tačiau ilgalaikių ir sistemingų pradelstų skolų 2019 m. gruodžio 31 d. neturėjo. Pripažintini pagrįstais atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad tai, jog bendrija 2019 m. (antraisiais veiklos metais) patyrė nuostolių dėl vykdytos plėtros, yra įprasta ir normalu, o vėlesnis laikotarpis buvo nuostolingas dėl esminių veiklos apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija. Bylos duomenimis, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra atsiradę nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn.

45. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo teigti, kad bendrija jau 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir bendrijos vadovas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog, tęsiant veiklą įprastomis sąlygomis, bus įmanoma palaipsniui kompensuoti plėtros išlaidas, iš gaunamų veiklos pajamų tinkamai ir laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovas, kaip bendrijos vadovas, 2020 m. pradžioje negalėjo numatyti, jog 2020 m. prasidės pandemija, dėl kurios neapibrėžtam laikui bus esmingai suvaržytos galimybės vykdyti maitinimo paslaugų teikimo veiklą.

46. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. Vėlesniais teisės akto pakeitimais terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 16 d. 24 val. Karantino laikotarpiu buvo draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.

47. Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (įsigaliojusį 2020 m. lapkričio 7 d.), kuriuo, be kita ko, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vėl paskelbė karantiną (1 punktas), patvirtino karantino režimą (2 punktas) ir nustatė karantino režimo trukmę – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24:00 val. (5 punktas). Šis Vyriausybės nutarimas ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia (be kita ko, be to), Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 229 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, kuriuo karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. gegužės 31 d. 24:00 val., Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 385, kuriuo karantino trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val. (nutarimo 22 punktas). Karantino metu maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, taigi ir MB „Bibliotekininkai“, veikla buvo suvaržyta atitinkamų ribojimų, akivaizdu, kad bendrija negalėjo vykdyti veiklos įprastu režimu ir gauti iki pandemijos kilimo vykdant plėtrą planuotų pajamų.

48. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

49. MB „Bibliotekininkai“ 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, šio balanso sudarymo dieną bendrija turėjo 31 005 Eur vertės turto: 17 632 Eur vertės ilgalaikio, 13 373 Eur vertės trumpalaikio (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) – 2 460 Eur, pinigai – 5 870 Eur). Bendrijos įsipareigojimai buvo 103 720 Eur (22 927 Eur – ilgalaikiai įsipareigojimai; 80 793 Eur – trumpalaikiai). 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad patirta 72 915 Eur nuostolių.

50. Iš teismui pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad bendrijos finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymas sutriko 2020 m. I ketvirtį, kai bendrija nuo 2020 m. kovo mėn. ėmė nemokėti mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir 2020 m. III ketvirtį, kai bendrija nuo 2020 m. rugsėjo mėn. ėmė tik iš dalies mokėti mokesčius VSDFV.

51. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad 2020 m. gruodžio 31 d. MB „Bibliotekininkai“ padėtis atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokaus juridinio asmens apibrėžtį – bendrija negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių, be to, bendrijos įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

52. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad dėl 2020 m. prasidėjusios pandemijos 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas (toliau – NKVSPPLRJANĮTĮ), taikytinas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Vyriausybė, įvertinusi ekonominę situaciją, rinkos balanso atsikūrimą ir jo trukmę, taip pat šių procesų įtaką juridinių asmenų mokumui, turi teisę pratęsti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytus terminus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. (Įstatymo 5 straipsnis).

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad MB „Bibliotekininkai“ faktinė padėtis 2020 m. gruodžio 31 d. atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokaus juridinio asmens apibrėžtį ir, vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsakovas, kaip šios bendrijos vadovas, įgijo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, sprendžiant dėl šios pareigos pažeidimo, būtų neteisinga ir nesąžininga neatsižvelgti į tai, jog karantinas dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje Lietuvos Respublikoje galiojo ir po 2020 m. gruodžio 31 d., suvaržymai maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms buvo taikomi iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val. (žr. šio sprendimo 47 punktą). Atsakovas, kaip bendrijos vadovas, karantino metu ėmėsi veiksmų bendrijos veiklos išlaidoms optimizuoti (antrojo karantino laikotarpiu, kai valstybė atsisakė mokėti subsidijas už patalpų nuomą, bendrija nuo 2021 m. sausio 31 d. nutraukė galiojusias nuomos sutartis ir pasirašė naują sutartį dėl kitų patalpų už mažesnę nuomos kainą). Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad, neinicijuodamas bendrijos nemokumo proceso karantino laikotarpiu, atsakovas sąmoningai blogino bendrijos finansinę būklę. Priešingai, atsakovo veiksmai, imantis galimų bendrijos veiklos optimizavimo priemonių, neatleidžiant iš darbo darbuotojų, rodo jo siekį išlaikyti bendrovės veiklą, nepaisant pandemijos ir karantino nulemtų maitinimo paslaugų teikimo veiklos didelių suvaržymų, bei, pasibaigus karantinui, tęsti veiklą įprastomis sąlygomis, tikintis įveikti karantino laikotarpiu susiklosčiusią sudėtingą finansinę situaciją.

55. Kartu nurodytina tai, kad, bylos duomenimis, 2021 m. rugsėjo mėn. bendrija ėmė pardavinėti turimą turtą (2021 m. rugsėjo 17 d. parduoti stalai–šaldytuvas, 2021 m. rugsėjo 21 d. – transporto priemonė (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 28 d. – kavos aparatas, 2021 m. rugsėjo 30 d. – įranga (dėl šių aplinkybių nėra šalių ginčo), nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrija neteikė viešojo maitinimo paslaugų. Aptartos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas, kaip bendrijos vadovas, jau 2021 m. rugsėjo mėn. viduryje suvokė, jog po pandemijos ir jos pagrindu taikytų suvaržymų negali stabilizuoti bendrijos vykdomos veiklos ir susiklosčiusios finansinės padėties, todėl nedelsdamas turėjo vykdyti JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą ir inicijuoti bendrijos nemokumo procesą. Atsakovui to nepadarius, pripažintina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. (kai pradėtas pardavinėti bendrijos veikloje naudotas turtas) jis pažeidė įstatyme įtvirtintą imperatyvią pareigą, nes, jau nurodyta, dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne atsakovas (bendrijos vadovas), bet vienas iš kreditorių (VSDFV Klaipėdos skyrius), bankroto byla iškelta 2022 m. vasario 22 d. (kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis).

56. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, skirtingai nei pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, jog įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu.

57. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. nevykdė įstatyme imperatyviai nustatytos pareigos inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą, tam, jog tokį atsakovo elgesį būtų pagrindas įvertinti kaip patvirtinantį tyčinį bendrijos bankrotą, turi būti nustatyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovas sąmoningai blogai valdė bendriją ir (ar) sąmoningai juridinio asmens vardu sudarinėjo sandorius, turėdamas žinoti, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir doktrininiu aiškinimu, nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrijos valdymo (tęsiant nemokios bendrijos veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) ir nemokios bendrijos padėties esminio pabloginimo (žr. šio sprendimo 35–37 punktus).

58. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, prieina prie išvados, kad atsakovo elgesys, kai jis nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. ėmėsi realizuoti bendrijos veikloje naudotą turtą, o nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. visiškai sustabdė vykdytą maitinimo paslaugų teikimo veiklą, tačiau dėl nežinomų priežasčių delsė inicijuoti nemokios bendrijos bankroto procesą, reiškia sąmoningai blogą bendrijos valdymą. Kita vertus, nenustatyta, kad dėl tokio sąmoningai blogo valdymo (neveikimo) nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. būtų esmingai pabloginta jau iki tol nemokia buvusios bendrijos padėtis, nes neteisėto delsimo inicijuoti nemokumo bylą laikotarpiu (nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo vieno iš kreditorių pareiškimu 2022 m. vasario 22 d.) bendrijos skolos padidėjo nedaug, nėra duomenų, jog nurodytu laikotarpiu buvo sudaryta sandorių, kuriais siekta išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

59. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, nenustačius, jog dėl atsakovo neteisėto delsimo inicijuoti nemokios bendrijos nemokumo procesą buvo esmingai pabloginta jau nemokios bendrijos turtinė padėtis, nėra pakankamo pagrindo bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo kaip tyčinio bankroto požymio

60. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimas arba panaikinimas, kai juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

61. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta, jog, bendrijai tapus nemokia, atsakovas nuolat ir sąmoningai pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą.

63. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

64. Pabrėžtina tai, kad būtent ieškovei (apeliantei), atstovaujamai nemokumo administratorės, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas atitinkamas tyčinio bankroto požymis (CPK 178 straipsnis). Nepaisant to, kad ieškovė (apeliantės) yra bankrutuojantis juridinis asmuo, teismas negali už ją įvykdyti įrodinėjimo pareigos.

65. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrijos atskaitingiems asmenims išmokėta 215 694,62 Eur (53 005,07 Eur + 121 231,75 Eur + 29 163,41 Eur + 44,33 Eur + 2 600 Eur + 9 650,06 Eur) (šią aplinkybę patvirtina ir didžiosios knygos suvestinė). Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyriui įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai iki 2020 m. rugsėjo mėn., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – iki 2020 m. kovo mėn. VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškime dėl bankroto bylos MB „Bibliotekininkai“ iškėlimo nurodė, kad MB „Bibliotekininkai“ paskutinį kartą į VSDFV biudžetą 2021 m. liepos 27 d. sumokėjo 10,34 Eur. Nemokumo administratorė kelia abejones dėl išmokėtų sumų atskaitingiems asmenims, atsiskaitymo su tiekėjais tvarkos, bet nepateikia jokių konkrečių duomenų, turimų buhalterinės apskaitos dokumentų analizės, iš kurių galima būtų spręsti, kad bendrijoje buvo sąmoningai pažeidinėjamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 178 straipsnis). Ieškovės (apeliantės) teiginys, kad atsakovas paimdavo iš kasos pinigus ir atsiskaitydavo su tiekėjais, viena vertus, nepagrįstas jokiais duomenimis, kita vertus, toks atsiskaitymas savaime neįrodo CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo.

66. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, konstatuoja, kad ieškovė (apeliantė) deklaratyviai remiasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog yra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas tyčinio bendrijos bankroto požymis (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl netinkamai ir apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, kaip tyčinio bankroto požymio

67. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ar aplaidžiai, neteikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių ar teikimas neteisingų duomenų ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

68. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrija laiku teikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrijos ilgalaikio turto pardavimas ir atsiskaitymas su darbuotojais, kurie yra pirmosios eilės kreditoriai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sąmoningą aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir galimą tyčinio bankroto požymių egzistavimą.

70. Aiškindamas aptariamą tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

71. Kartu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis šiuo požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510/2018 29 punktas).

72. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi konstatavo, kad buvęs bendrijos vadovas nemokumo administratoriai perdavė visus turimus bendrijos dokumentus ir dalį turto (neperdavė kepsninės). Pirmosios instancijos, remdamasis nustatyta turimų dokumentų perdavimo aplinkybe, priėjo prie išvados, kad nebuvo sąmoningo siekio neperduoti nemokumo administratorei bendrijos apskaitos dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog MB „Bibliotekininkai“ nemokumo administratorė, remdamasi jai perduotais bendrijos dokumentais, nustatė bendrijos turtą, nuosavą kapitalą (pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai; duomenys apie ilgalaikį turtą ir kt.), įsipareigojimų dydį (patvirtintas bendrijos kreditorių sąrašas ir tikslus jų finansinių reikalavimų dydis), struktūrą. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad iš jai pateiktų bendrijos dokumentų ji negalėjo nustatyti bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat nemokumo administratorė turi duomenis apie bendrijos ilgalaikio turto pardavimą, pardavimo kainą, taigi turi galimybes vertinti turto pardavimo sandorius tiek ekonominio naudingumo, tiek kitais aspektais.

73. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, konstatuoja, kad ieškovė (apeliantė) nepagrindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimo (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bendrijos veiklos ir (ar) turto perkėlimo į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, kaip tyčinio bankroto požymio

74. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą tyčinio bankroto sukėlimo požymis gali būti veiklos ir (ar) turto perkėlimas į kitą juridinį asmenį, siekiant išvengti atsiskaitymo su juridinio asmens, kurio veikla ir (ar) turtas perkeliamas, kreditoriais.

75. Ieškovė (apeliantė) teigia, kad atsakovai ieškovės veiklą planavo perkelti ar perkėlė į kitą juridinį asmenį (MB „Smiltys“). Šiuos savo teiginius grindžia aplinkybe, kad atsakovas yra įsteigęs kitą įmonę MB „Smiltys“, kuri galimai tęsia restorano paslaugų teikimo veiklą (https://rekvizitai.vz.lt/imoniu-paieska/).

76. Pažymėtina tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-300-618/2023 MB „Smiltys“ iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš nurodytos bylos duomenų matyti, kad MB „Smiltys“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. sausio 23 d. viešbučių ir panašių laikinų buveinių veiklai vykdyti; bendrijos vadovas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. M. (atsakovas).

77. Pabrėžtina tai, kad ieškovė (apeliantė) savo teiginiams dėl MB „Bibliotekininkai“ veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį (MB „Smiltys“) pagrįsti nepateikė jokių (net netiesioginių) įrodymų (CPK 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra įsteigęs ir vadovavo kitai mažajai bendrijai, savaime nėra pagrindas daryti išvados, kad MB „Bibliotekininkai“ veikla ir (ar) turtas buvo perkeltas į kitą bendriją.

78. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, konstatuoja, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimo (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

79. Apibendrindamas, išdėstytus motyvus, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei aptarta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nenustatyta pakankamo pagrindo MB „Bibliotekininkai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Ieškovės (apeliantės) procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir pateikti argumentai nepatvirtina, kad MB „Bibliotekininkai“ nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo bendrijos valdymo, t. y. kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp sąmoningo blogo bendrijos valdymo ir bendrijos nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo bendrijos valdymo ir nemokios bendrijos padėties esminio pabloginimo.

Dėl MB „Bibliotekininkai“ vadovo civilinės atsakomybės už įstatyme įtvirtintos pareigos inicijuoti nemokaus juridinio asmens nemokumo procesą nevykdymą

80. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41 punktą; kt.).

81. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktą).

82. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies (galiojančio JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto) nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktą; 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 33 punktą).

83. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad, nors ieškovė (apeliantė) procesiniuose dokumentuose atsakovų veiksmų neteisėtumą sieja ir su fiduciarinių pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimu, tačiau iš faktinių aplinkybių ir argumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti iš atsakovų 84 248,08 Eur dydžio žalos atlyginimą, akivaizdu, jog šis reikalavimas kildinamas iš įstatymo imperatyvios nuostatos, įpareigojančios laiku inicijuoti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nevykdymo. Ieškovė (apeliantė) fiduciarinių pareigų pažeidimu remiasi deklaratyviai, tik cituodama tam tikrus kasacinio teismo išaiškinimus, tačiau nesusiedama jų su konkrečiais atsakovų veiksmais, nepateikdama objektyvių duomenų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė atsakovo (bendrijos vadovo) neteisėtų veiksmų, susijusių su CK 2.87 nurodytų fiduciarinių pareigų pažeidimu, o atsakovė, kaip bendrijos buhalterė, neįrodžius jos faktinio dalyvavimo valdant bendriją, neturėjo fiduciarinių pareigų bendrijai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovams pareikšto reikalavimo atlyginti 84 248,08 Eur dydžio žalą sprendžia pagal civilinei atsakomybei už imperatyvios įstatymo nuostatos laiku inicijuoti nemokaus juridinio asmens nemokumo procesą nevykdymą kilti būtinas sąlygas (žr. šio sprendimo 81-82 punktus).

Dėl atsakovų, kaip bendrijos vadovo ir buhalterės, solidarios civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą

85. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad MB „Bibliotekininkai“ vadovas ir vienintelis narys buvo atsakovas A. M.. Atsakovė I. M. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. BMB „Bibliotekininkai“ ėjo buhalterės pareigas.

87. Pabrėžtina tai, kad JANĮ 5 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kokie asmenys turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.

88. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jeigu nustatoma, jog įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-427/2013). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne juridinio asmens dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Ieškovė (apeliantė), pati cituodama aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovė, būdama bendrijos buhalterė, vykdė ir bendrijos vadovo funkcijas, priėmė su bendrijos valdymu susijusių sprendimų, be to, tai atliko sistemingai (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdu, kad vien ieškovės (apeliantės) subjektyvi nuomonė, jog atsakovai, būdami sutuoktiniai, priiminėjo esminis sprendimus, susijusius su bendrijos valdymu ir finansine būkle, nepagrįsta visiškai jokiais (net netiesioginiais) įrodymais, negali būti pagrindas spręsti dėl atsakovės solidariosios civilinės atsakomybės už žalą, grindžiamą juridinio asmens vadovui nustatytos imperatyvios pareigos pažeidimu.

90. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovei taikytinos solidariosios civilinės atsakomybės atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.

Dėl atsakovo, kaip bendrijos vadovo, civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą nevykdymą

91. Pasisakydamas dėl reikalavimo bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kaip bendrijos vadovas, 2021 m. rugsėjo mėn. jau suvokė, jog po karantino laikotarpio nepavyks stabilizuoti bendrijos veiklos, todėl ėmė pardavinėti bendrijos turtą ir faktiškai nutraukė bendrijos vykdytą maitinimo paslaugų teikimo veiklą, taigi vėliausiai 2021 m. rugsėjo 17 d. (kai ėmėsi bendrijos veikloje naudoto turto realizavimo) turėjo pareigą inicijuoti bendrijos nemokumo bylą, tačiau to nepadarė ir pažeidė įstatyme (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte) įtvirtintą imperatyvią nuostatą. Taigi byloje yra nustatyta pirmoji būtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

92. Pažymėtina tai, kad pats atsakovas pripažįsta, jog 2021 m. rugsėjo mėn. jam, kaip bendrijos vadovui, kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrijos nemokumo procesą ir jis šią pareigą pažeidė. Atsakovas tik nesutinka, kad dėl šios pareigos pažeidimo atsirado žalos, kuri priežastiniu ryšiu būtų susijusi su nurodytos pareigos pažeidimu ir kurią jis turėtų atlyginti.

93. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jeigu ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 33 punktas).

95. Iš bylos medžiagos matyti, kad, atsakovui 2021 m. rugsėjo 17 d. neįvykdžius pareigos inicijuoti faktiškai nemokios bendrijos bankroto bylą, toliau kaupėsi palūkanos pagal 2020 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį Nr. 66947227. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2727-971/2022 pagal ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei MB „Bibliotekininkai“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. (iki paskolos sutarties nutraukimo) už 22 548,61 Eur paskolos sumą priteista 25,25 Eur palūkanų. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės MB „Bibliotekininkai“ taip pat priteisė 846,56 Eur delspinigių sumą (delspinigių dydis – 0,04 proc. už pradelstą dieną, skaičiuojama nuo pradelstos sumokėti sumos iki ieškinio pateikimo dienos, mokėtos pagal paskolos sutartį). Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. delspinigių suma – 39,86 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. vasario 17 d. – 795,99 Eur. Tokie duomenys rodo, kad dėl atsakovo delsimo inicijuoti nemokios MB „Bibliotekininkai“ bankroto bylą bendrijai kilo žalos už negrąžintą paskolą mokėtinų palūkanų ir delspinigių forma. Pirmosios instancijos teismas aptartų bylos duomenų neanalizavo ir nevertino, todėl jo išvada, kad atsakovo neteisėto delsimo inicijuoti bankroto bylą laikotarpiu bendrijos skolos nepadidėjo, taigi nekilo žalos, kuri yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, negali būti pripažinta pagrįsta.

96. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų į bylą duomenų (DOK-11725) matyti, kad po 2021 m. rugsėjo 30 d., kai, paties atsakovo tvirtinimu, bendrija faktiškai nutraukė paslaugų teikimo veiklą, MB „Bibliotekininkai“ nenutraukė darbo santykių su dviem darbuotojomis (V. L. ir E. S. (T.), kurių darbo sutartys nutrauktos 2022 m. kovo 31 d., iškėlus bendrijai bankroto bylą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bendrijai faktiškai nevykdant veiklos, už nurodytas darbuotojas ir buvo toliau skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, be to, joms mokėtinas darbo užmokestis. Bendrijos nemokumo administratorės pateiktais į bylą duomenimis, bankroto byloje yra patvirtinti įvardytų darbuotojų finansiniai reikalavimai: V. L. – 2 376,89 Eur, E. T. (S.) 2 698,55 1 231,81 Eur, jų dydis sutampa su VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktuose duomenyse nurodytomis draudžiamųjų pajamų sumomis, nuo kurių apskaičiuotos atitinkamai 576,87 Eur ir 654,94 Eur dydžio socialinio draudimo įmokos. Pirmosios instancijos teismas aptartų bylos duomenų visiškai neanalizavo ir nevertino, taigi visiškai netirta, ar nurodyti įsipareigojimai neatsirado (arba) nepadidėjo būtent dėl atsakovo neteisėto delsimo inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą ir ar negali būti kvalifikuoti kaip dėl atsakovo neteisėto neveikimo bendrijai kilusi žala.

97. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsakovui nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. nevykdant imperatyvios pareigos inicijuoti bendrijos bankroto bylą, didėjo skolos tam tikriems paslaugų teikėjams (pvz., bylos duomenimis, skola kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ didėjo iki 2021 m. gruodžio 31 d., taip pat delsimo laikotarpiu išaugo skola AB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-3879). Pirmosios instancijos teismas šių byloje esančių duomenų, kurie yra pateikti reikalavimui dėl žalos, kildinamos iš pareigos inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą nevykdymo, pagrįsti, netyrė ir nevertino.

98. Išdėstyti motyvai teikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo (bendrijos vadovo) žalos, grindžiamos įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos laiku inicijuoti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą nevykdymu, iš esmės netyrė ir nevertino byloje esančių duomenų, kuriais įrodinėjamas reikalaujamos priteisti žalos faktas, jos dydis, priežastinis ryšys, todėl apskųstame sprendime padaryta išvada, jog neįrodytos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei už aptariamos pareigos pažeidimą kilti, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme

99. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinio asmens tyčinio bankroto institutas, ir MB „Bibliotekininkai“ bankroto pagrįstai nepripažino tyčiniu. Dėl to apskųsto sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas MB „Bibliotekininkai“ bankrotą pripažinti tyčiniu, paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias solidariąją civilinę atsakomybę už juridinio asmens valdymo organams nustatytų pareigų nevykdymą ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo, pareikšto atsakovės atžvilgiu. Dėl to apskųsto sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys atsakovės I. M. atžvilgiu ir jai iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteista 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat paliekama nepakeista.

100. Tačiau pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl žalos, kildinamos iš imperatyvios pareigos inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą, atlyginimo, pareikštą atsakovo A. M. atžvilgiu, nenustatinėjo ir nevertino šiam reikalavimui reikšmingų faktinių aplinkybių, iš esmės netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų, dėl šio reikalavimo neatskleidė šalių ginčo esmės, todėl apskųsto sprendimo dalis, kuria nurodytas reikalavimas atmestas visiškai, negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.

101. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

102. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtu delsimu inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą padarytos žalos fakto ir jos konkretaus dydžio, be to, tiek faktinio, tiek teisinio priežastinio ryšio, konstatuoja, jog bylos dalis dėl nurodyto ieškinio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės pirmą kartą, t. y. apeinant nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)konstatavimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųsto teismo sprendimo dalį, kuria visiškai atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pareikštas atsakovo atžvilgiu, ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

103. Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas mažosios bendrijos „Bibliotekininkai“ bankrotą pripažinti tyčiniu, taip pat sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovės I. M. atžvilgiu ir jai iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Bibliotekininkai“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteista 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, palikti nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria visiškai atmestas ieškinio reikalavimas dėl 84 248,08 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo A. M., panaikinti ir bylos dalį dėl šio reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.