Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Bibliotekininkai“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“ atstovams L. T., advokatui K. R., atsakovui A. M., jo atstovui advokatui M. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Bibliotekininkai“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad MB „Bibliotekininkai“ faktinė padėtis 2020 m. gruodžio 31 d. atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokaus juridinio asmens apibrėžtį ir, vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsakovas, kaip šios bendrijos vadovas, įgijo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, sprendžiant dėl šios pareigos pažeidimo, būtų neteisinga ir nesąžininga neatsižvelgti į tai, jog karantinas dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje Lietuvos Respublikoje galiojo ir po 2020 m. gruodžio 31 d., suvaržymai maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms buvo taikomi iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val. Atsakovas, kaip bendrijos vadovas, karantino metu ėmėsi veiksmų bendrijos veiklos išlaidoms optimizuoti (antrojo karantino laikotarpiu, kai valstybė atsisakė mokėti subsidijas už patalpų nuomą, bendrija nuo 2021 m. sausio 31 d. nutraukė galiojusias nuomos sutartis ir pasirašė naują sutartį dėl kitų patalpų už mažesnę nuomos kainą). Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad, neinicijuodamas bendrijos nemokumo proceso karantino laikotarpiu, atsakovas sąmoningai blogino bendrijos finansinę būklę. Priešingai, atsakovo veiksmai, imantis galimų bendrijos veiklos optimizavimo priemonių, neatleidžiant iš darbo darbuotojų, rodo jo siekį išlaikyti bendrovės veiklą, nepaisant pandemijos ir karantino nulemtų maitinimo paslaugų teikimo veiklos didelių suvaržymų, bei, pasibaigus karantinui, tęsti veiklą įprastomis sąlygomis, tikintis įveikti karantino laikotarpiu susiklosčiusią sudėtingą finansinę situaciją.

19. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį bendrija ėmė pardavinėti turimą turtą (2021 m. rugsėjo 17 d. parduoti stalai–šaldytuvas, 2021 m. rugsėjo 21 d. – transporto priemonė Honda CRV; 2021 m. rugsėjo 28 d. – kavos aparatas, 2021 m. rugsėjo 30 d. – įranga (dėl šių aplinkybių nėra šalių ginčo), nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrija neteikė viešojo maitinimo paslaugų. Apeliacinio teismo vertinimu aptartos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas, kaip bendrijos vadovas, jau 2021 m. rugsėjo mėnesio viduryje suvokė, jog po pandemijos ir jos pagrindu taikytų suvaržymų negali stabilizuoti bendrijos vykdomos veiklos ir susiklosčiusios finansinės padėties, todėl nedelsdamas turėjo vykdyti JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą ir inicijuoti bendrijos nemokumo procesą. Atsakovui to nepadarius, pripažino, kad nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. (kai pradėtas pardavinėti bendrijos veikloje naudotas turtas) jis pažeidė įstatyme įtvirtintą imperatyvią pareigą, nes, dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne atsakovas (bendrijos vadovas), bet vienas iš kreditorių (VSDFV Klaipėdos skyrius), bankroto byla iškelta 2022 m. vasario 22 d. (kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis).

21. Minėta, kad nemokumo administratorė bendrijos bankrotą prašė pripažinti tyčiniu, remdamasi pareigos inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą nevykdymu (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovė šiuo aspektu įrodinėjo, kad bendrija tapo nemoki 2019 m. Ieškovės reikalavimas dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu šiuo aspektu Lietuvos apeliacinio teismo yra išnagrinėtas ir atmestas. Taip pat atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo I. M. atžvilgiu. Bendrijos nemokumo momento nustatymas svarbus ne tik sprendžiant dėl tyčinio bankroto bet ir dėl kito ieškovės pareikšto reikalavimo - žalos atlyginimo dėl nustatytos pareigos inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą nevykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad įmonė tapo nemoki 2019 m., nustatė nemokumo momentą – 2023 m. rugsėjo 17 d. Šiuo atveju civilinė byla gražinta nagrinėti iš naujo tik dalyje dėl atsakovo neteisėtu delsimu inicijuoti nemokios bendrijos bankroto bylą padarytos žalos fakto ir jos konkretaus dydžio nustatymo.

24. 2022 m. rugsėjo 26 d. pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė kreditorinių įsiskolinimų atsiradimo datas, nurodė, kad I. D. įsiskolinimo 2078,76 Eur sumai data – 2021 m. liepos mėnuo. V. L. įsiskolinimo 2376,89 Eur sumai data yra bankroto bylos iškėlimo data, E. T. įsiskolinimo 2698, 55 Eur sumai data yra bankroto bylos iškėlimo data. VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimo - 30 939,12 Eur sumai data - 2020 m. 1 ketvirtis. VMI - 21 064,72 Eur įsiskolinimo data - 2020 m. kovo 3 d. UAB „Bitė Lietuva“ - 1 105 Eur, 2021 m. liepos mėnuo. UAB „Foodlevel“ 142,50 Eur, 2021 m. rugpjūčio 17 d. AB „Klaipėdos vanduo“ - 75,32 Eur, 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“- 343,24 Eur, 2021 m. sausio 1 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 23 459,98 Eur, 2020 m. gegužės 4 d. Pateikė kreditorių sąrašą (el. bylos 126 lapas, 3 tomas).

26. Įvertinus nustatytą nemokumo momentą – 2021 m. rugsėjo 17 d., atsižvelgus į kreditorinių reikalavimų susidarymo laikotarpius, ieškovės ieškinys priteisti visa apimtimi patvirtintus kreditorinius reikalavimus, t.y. 84 284,08 Eur sumą nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovės atstovų nesutikimas su Lietuvos apeliacinio teismo padarytomis išvadomis dėl nemokumo momento nėra pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, padarytų išvadų ieškovė neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie nebūtų buvę įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo sprendžiant dėl bendrijos nemokumo momento ir suteiktų pagrindo padaryti kitokias išvadas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad bendrija tapo nemoki 2019 m. Teismui šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga išsamiau analizuoti ir pasisakyti dėl ieškovės atstovų nurodytų aplinkybių dėl bendrijos nemokumo momento, kadangi šiuo aspektu bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai. Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktas, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

30. Dėl pareikšto alternatyvaus reikalavimo ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovė apskaičiavo kreditorinius reikalavimus jei visgi būtų laikoma, kad įmonė tapo nemoki 2021 m. rugsėjo 17 d. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2727-971/2022 pagal ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei BMB „Bibliotekininkai“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. (iki paskolos sutarties nutraukimo) už 22 548,61 Eur paskolos sumą priteista 25,25 Eur palūkanų. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui dokumentus patvirtinančius ieškovės nurodytus argumentus. Dokumentai užregistruoti Nr. DOK -10881. Atsakovui 2021 m. rugsėjo 17 d. neįvykdžius pareigos inicijuoti bankroto bylą, toliau kaupėsi palūkanos pagal 2020 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su šia suma sutinka. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės MB „Bibliotekininkai“ priteisė 846,56 Eur delspinigių sumą (delspinigių dydis - 0,04 proc. už pradelstą dieną, skaičiuojama nuo pradelstos sumokėti sumos iki ieškinio pateikimo dienos, mokėtos pagal paskolos sutartį). Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. delspinigių suma - 39,86 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. vasario 17 d. - 795,99 Eur. Atsakovas taip pat sutiko su šia suma.

31. Nurodė, kad atsakovui nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. nevykdant imperatyvios pareigos inicijuoti bendrijos bankroto bylą, didėjo skolos tam tikriems paslaugų teikėjams. Skola kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ didėjo iki 2021 m. gruodžio 31 d. Susidarė - 971,27 Eur išaugusi skola už paslaugas bei 16,19 Eur delspinigių, viso - 987, 46 Eur. Ieškovė nurodė, kad apskaičiavo ne visą laikotarpį, bet nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. Susidarę įsiskolinimai matyti iš DOK - 10881 pateiktų priedų dėl UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų paskaičiavimų. Delsimo laikotarpiu išaugo skola AB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, ką patvirtina pateikti dokumentai apie skolą dėl vietinės rinkliavos, skola susidarė - 77,44 Eur dėl dviejų objektų. Pateikti dokumentai minėtu DOK-10881 taip pat patvirtina AB „Klaipėdos vanduo“ skolą 75,32 Eur sumai.

32. Ieškovė nurodė, kad iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų į bylą duomenų matyti, kad po 2021 m. rugsėjo 30 d., kai, paties atsakovo tvirtinimu, bendrija faktiškai nutraukė paslaugų teikimo veiklą, BMB „Bibliotekininkai“ nenutraukė darbo santykių su dviem darbuotojomis (V. L. ir E. S. (T.), kurių darbo sutartys nutrauktos (duomenys neskelbtini), iškėlus bendrijai bankroto bylą Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bendrijai faktiškai nevykdant veiklos, už nurodytas darbuotojas ir toliau buvo skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, be to, joms mokėtinas darbo užmokestis. Bankroto byloje yra patvirtinti įvardytų darbuotojų finansiniai reikalavimai: V. L. - 2376,89 Eur, E. T. (S.) 2 698,55 Eur, jų dydis sutampa su VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktuose duomenyse nurodytomis draudžiamųjų pajamų sumomis, nuo kurių apskaičiuotos atitinkamai 576,87 Eur ir 654,94 Eur dydžio socialinio draudimo įmokos. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie išmokėtas sumas, pateiktas apdraustų asmenų sąrašas, duomenys apie įmokas, duomenys apie suteiktas motinystės atostogas. Taip pat nurodė, kad detalių paskaičiavimų į bylą nepateikė, tačiau nurodė skolų dydį susidariusį po 2021m. rugsėjo 17 d. ir paaiškino teismo posėdžio metu konkrečius paskaičiavimus. Viso bendrai suma nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. susidaro 7 087,47 Eur.

33. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nepripažįsta pareikštų reikalavimų dėl darbuotojų. Jo nuomone įmonė tapo nemoki ta data, kurią nustatė apeliacinės instancijos teismas. Nemanė, kad bendrija gaus pelno pirmais veiklos metais, bet tikėjosi, kad finansinė padėtis pagerės kitais metais. Tačiau situaciją pablogino pandemijos laikotarpis. Šiuo metu visų aplinkybių dėl bendrijos veiklos paaiškinti negali, nes jų neprisimena. Nepasikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo nes nežinojo visų aplinkybių dėl tokios jo pareigos.

34. Atsakovo atstovo vertinimu Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai nurodė nemokumo momentą. Aplinkybes dėl įmonės veiklos 2019 m., 2020 m. atsakovas išsamiai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo argumentus dėl apribotos veiklos pandemijos metu. Nutartis yra įsiteisėjusi, ieškovė savo teise apskųsti nutartį kasacine tvarka nepasinaudojo. Nemokumo administratorė visiškai ignoruoja pandemijos laikotarpį. Įmonė tuo laikotarpiu neturėjo galimybės vykdyti veiklos, atsakovas negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nes tokia pareiga buvo sustabdyta teisės aktais, vėliau tokios pareigos kurį tai laikė neturėjo. Byla gražinta iš naujo nagrinėti tikslu nustatyti padarytos žalos dydį po 2021 m. rugsėjo 17 d. Nustatytos apeliacinės instancijos teismo faktinės aplinkybės yra privalomos bylą nagrinėjant iš naujo. Atsakovo atstovo vertinimu ieškovė turėjo pareigą pateikti kreditorinių reikalavimų paskaičiavimus, nors sumos nėra ženklios, tačiau tai sudaro ieškinio dalyką. Ieškovė pateikė nuorodas į dokumentus, tačiau atsakovas neturi galimybės apskaičiuoti, patikrinti paskaičiavimų, todėl vertina, kad ieškovė ta apimtimi neįrodė ieškinio reikalavimų ir prašo juos atmesti.

35. Byloje pateiktas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2022 m. balandžio 1 d. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 343,24 Eur sumai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1d. iki 2021m. spalio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini) ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo adresu (duomenys neskelbtini), pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, mokėjimo pranešimai. (el. bylos el. bylos lapai 94 – 105, 1 tomas, 119-121, 1 tomas 108-118, 5 tomas). Pagal ieškovės paskaičiavimus po 2021 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (duomenys neskelbtini)), skola susidarė - 77,44 Eur dėl minėtų dviejų objektų. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2727-971/2022 pagal ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei BMB „Bibliotekininkai“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš atsakovės priteista 22548,61 Eur skola, 64,81 Eur palūkanų, 846,56 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 23459,98 nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (el. bylos 126-128 lapai, 1 tomas, 99-105 lapai, 5 tomas). Ieškovė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. (iki paskolos sutarties nutraukimo) už 22548,61 Eur paskolos sumą priteista 25,25 Eur palūkanų. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo dėl to nėra. Taip pat atsakovas sutiko su tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės MB „Bibliotekininkai“ taip pat priteista 846,56 Eur delspinigių suma (delspinigių dydis - 0,04 proc. už pradelstą dieną, skaičiuojama nuo pradelstos sumokėti sumos iki ieškinio pateikimo dienos, mokėtos pagal paskolos sutartį). Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. delspinigių suma - 39,86 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. vasario 17 d. - 795,99 Eur.

36. Taip pat pateikti duomenys, kad AB „Klaipėdos vanduo“ skola 2021 m. spalio 5 d. sudaro 75,32 Eur (el. bylos 87,88 lapai, 5 tomas). Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl padidėjusios skolos kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ 987, 46 Eur sumai taip pat pagrįstos. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys apie įsiskolinimus (el. bylos 89 – 98,138-177, 182 lapai, 5 tomas). Pažymėtina, kad atsakovas, atstovaujamas advokato turėjo galimybę ieškovės pateiktus dokumentus išanalizuoti, nesutikdamas su ieškovės argumentais pateikti įrodymus paneigiančius ieškovės nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus. Tačiau atsakovas iš esmės nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės atlikti paskaičiavimai, pateikti duomenys yra nepagrįsti. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nėra pagrindo nesutikti su prieš tai nurodytomis ieškovės prašomomis priteisti žalos atlyginimo sumomis (CPK 185 straipsnis).

37. Jei atsakovas po 2021 m. rugsėjo 17 d. būtų laiku inicijavęs bankroto bylos iškėlimą, nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, nebuvę pažeisti bendrovės kreditorių interesai. Byloje pateikti įrodymai dėl nemokumo momento, dėl bendrovės didėjančių įsiskolinimų, suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, jis nevykdė pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog aptarta bendra 2012,03 Eur dydžio žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovo neteisėtu neveikimu, laiku neinicijavus bendrovės bankroto bylos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Šiuo atveju esant byloje nemokumo administratorės pateiktiems įrodymams ir vertinant, kad atsakovas jų nepaneigė, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad byloje nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

38. Sprendžiant konkrečiu atveju dėl atsiskaitymo iškėlus bankroto bylą su darbuotojomis V. L. ir E. T. (S.), pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė nuo 2021 m. rugsėjo 17 d., kaip minėta, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio pradedami skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai. Reikalinga įvertinti ar prašomą priteisti sumą su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Atsakovo atstovo vertinimu dvi darbuotojos buvo išleistos į motinystės atostogas, atsakovas jų atleisti iš darbo negalėjo. Skola susidarė bankroto bylos iškėlimo dieną, tada buvo paskaičiuotos išeitinės išmokos.

39. Byloje pateikti duomenys apie darbuotojus, kada konkrečiai baigėsi socialinis draudimas. Darbuotojai atleisti pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. (el. bylos 111, 112 lapai, 3 tomas, 141, 142 lapai, 4 tomas). Darbuotojos E. T. ( S.) ir V. L. atleistos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 62 straipsnio (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju) 2 dalies pagrindu. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

40. 2022 m. gegužės 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo garantinio fondo išmokas darbuotojoms V. L. (duomenys neskelbtini) - 2078,76 Eur, E. T. (S.) (duomenys neskelbtini) - 2698,55 Eur. (el. bylos 143 lapas, 1 tomas, 106 lapas, 5 tomas).

41. Ieškovė 2023 m. spalio 16 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl darbuotojų E. T. ( S.) ir V. L.. Nurodė, kad abiejų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. kovo mėnesio. E. T. (S.) vidutinis darbo užmokestis - 646,06 Eur, išeitinė išmoka 1406,43 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas 1406,43 Eur. Visas reikalavimas 2698,55 Eur. V. L. vidutinis darbo užmokestis - 925,39 Eur, išeitinė išmoka - 1850,78 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas 526,11 Eur, viso kreditorinis reikalavimas 2376,89 Eur. Ieškovė pateikė darbo sutartis, duomenis apie atliktus paskaičiavimus (el. bylos 71-83 lapai, 6 tomas). Pateikė duomenis iš Sodros duomenų bazės apie V. L. nuo (duomenys neskelbtini) suteiktas tėvystės arba vaiko priežiūros atostogas, atšauktas (duomenys neskelbtini) ir E. S. nuo (duomenys neskelbtini) suteiktas tėvystės arba vaiko priežiūros atostogas, atšauktas (duomenys neskelbtini) ( el. bylos 98-128 lapai, 6 tomas).

42. Teismo vertinimu atsižvelgus į faktines aplinkybes dėl darbuotojoms suteiktų vaiko priežiūros atostogų konkrečius terminus, į tai, kad darbuotojos buvo atleistos iškėlus bankroto bylą, į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl atleidimo metu privalomas paskaičiuoti ir išmokėti dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitines išmokas, daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovo delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo įtakos atsiskaitymui su darbuotojomis. Delsimas iškelti bankroto bylą neturėjo įtakos paskaičiavimams, t.y. nėra pagrindo išvadai, kad patvirtinti kreditoriniai reikalavimai dėl atsiskaitymo su darbuotojomis priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo neteisėtu neveikimu, laiku neinicijavus bendrovės bankroto bylos. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad šiuo aspektu yra nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ieškovės ieškinys dalyje dėl V. L. išmokėto 2376,89 Eur atsiskaitymo ir E. T. (S.) išmokėto 2698,55 Eur atsiskaitymo, iš viso 5075,44 Eur, atmestinas.

43. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, Kasacinio teismo praktika, atsižvelgus į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, į tai, kas išdėstyta patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 2012,03 Eur žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų

44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovė turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju.

45. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismui priėmus ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

47. Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė.

48. Atsakovas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti duomenys, kad I. M. sumokėjo už atstovavimą 2550 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. priimdamas sprendimą civilinėje byloje eB2-397-777/2023 pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai turėjo 2550 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad ieškinį atmetus atsakovei I. M., kuri apmokėjo advokato pateiktas sąskaitas, iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistinas 2550 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas BMB „Bibliotekininkai“ bankrotą pripažinti tyčiniu, taip pat sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovės I. M. atžvilgiu ir jai iš ieškovės BMB „Bibliotekininkai“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteista 2550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paliko nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria visiškai atmestas ieškinio reikalavimas dėl 84248,08 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo A. M., panaikino ir bylos dalį dėl šio reikalavimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi šiuo atveju 2550 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas.

49. Bylos duomenimis, už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 23 d. I. M. sumokėjo 1500 Eur. (el. bylos 39-41 lapai, 5 tomas). Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas nutartį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, nurodė, kad grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą.

50. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ir priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

51. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų laikotarpiu galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1900,3 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio. Įvertinus procesinio dokumento turinį, jo išsamumą, įrodymų analizę ir kita, spręstina, kad patirtų išlaidų suma pagrįsta. Konkrečiu atveju atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės atmetė ieškovės apeliacinį skundą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat atmetė pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo I. M. atžvilgiu ir įvertinus tai, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo I. M. spręstina, kad yra pagrindas jos patirtas išlaidas už apeliacinio skundo parengimą priteisti visa apimtimi iš ieškovės BMB „Bibliotekininkai“ bankroto administravimui skirtų lėšų. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

52. Bylą gražinus nagrinėti iš naujo atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo patenkintos ieškinio reikalavimų sumos, t. y. priteistina 45 Eur žyminio mokesčio. (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Bibliotekininkai“, juridinio asmens kodas 304835207 2012,03 Eur (du tūkstančius dvylika eurų 3 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Bibliotekininkai“, juridinio asmens kodas 304835207 bankroto administravimui skirtų lėšų 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.