Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo M. T. atstovams, advokatams Mariui Zamulskiui, Mildai Šmitaitei, Giedriui Justui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui M. T. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo M. T. patikslintą priešieškinį atsakovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė I. T. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. T., prašydama: 1) priteisti iš atsakovo M. T. išlaikymą šalių nepilnametei dukrai D. T., mokamą periodinėmis išmokomis po 1045 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio 1 dienos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo M. T. išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui K. T., mokamą periodinėmis išmokomis po 1080 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio 1 dienos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo M. T. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai D. T. už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d., sudarantį 7912,5 Eur; 4) priteisti iš atsakovo M. T. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui K. T. už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d., sudarantį 7912,5 Eur; 5) priteisti iš atsakovo M. T. nepilnamečiams vaikams D. T. ir K. T. konkrečią 41000,00 Eur pinigų sumą, skirtą automobiliui įsigyti; 6) paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Santuokoje ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 29 d. šalys sudarė vedybų sutartį, kurios 7.1 punkte yra nustatyta, kad „<...> išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, t. y., jų ikimokyklinio ugdymo, vidurinio išsilavinimo, papildomo ugdymo, kvalifikacijos įgijimo, aukštojo mokslo ir kita, apmoka M. T.“. Vedybų sutarties 7.1 punkte yra nustatyta, jog materialinį išlaikymą vaikams teikia atsakovas M. T.. Atsakovas šią savo Vedybų sutarties 7.1 punkte nustatytą prievolę nuo 2017 m. kovo mėnesio vykdo tik iš dalies. Iki 2017 m. vasario mėnesio (imtinai) atsakovas vaikų išlaikymui teikė vidutiniškai po 1062,5 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas kiekvieną savaitę mokėjo vaikams dienpinigius - 40 Eur D. T. ir 25 Eur K. T. bei mokėjo už sūnaus K. T. mokslą privačioje bendrojo lavinimo mokykloje. Pasak ieškovės, nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio atsakovas vaikų išlaikymo išlaidas pradėjo apmokėti iš dalies, mokėdamas 1300 Eur per mėnesį abiem vaikams, o nuo 2018 m. birželio mėnesio abiem vaikams moka 400 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, Vedybų sutartyje nėra nustatytas konkretus išlaikymo vaikams dydis, tai reiškia, jog atsakovas įsipareigojo apmokėti visas išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, kokie yra vaikų poreikiai. Vaikų poreikiai ir su jų tenkinimu susijusios išlaidos nuo 2017 m. vasario mėnesio nemažėjo.

2018 m. lapkričio 16 d. teisme gautas ieškovės I. T. prašymas dėl įrodymų pateikimo, kuriuose aprašomi ir detalizuojami šalių nepilnamečių vaikų poreikiai.

2018 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas atsakovo M. T. atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriame prašoma: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200 Eur per mėnesį kiekvienam iki vaikai sulauks pilnametystės; 2) ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams netenkinti; 3) ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 41 000 Eur automobiliui įsigyti netenkinti; 4) pripažinti šalių 2008 m. gegužės 29 d. Vedybų sutarties 7.1. punkto sąlygą, numatančią, jog „sutuoktiniai susitaria, kad išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, t. y., jų ikimokyklinio ugdymo, vidurinio išsilavinimo, papildomo ugdymo, kvalifikacijos įgijimo, aukštojo mokslo ir kita, apmoka M. T.“, negaliojančia per se (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas). Atsiliepime nurodė, jog aiškinat Vedybų sutarties 7.1. punktą lingvistiškai matyti, kad jame kalbama tik apie išlaidas, skirtas vaikų išsilavinimui, kadangi po sakinio dalies „išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu“ įrašyta „t. y.“ ir nurodytas šių išlaidų patikslinimas. Be to, vaikai nemažą laiko dalį praleidžia pas atsakovą, tuomet vaikais ir jų nematerialiniais poreikiais rūpinasi atsakovas. Kadangi abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta įstatyme imperatyviai (3.192 straipsnio 3 dalis), vedybų sutartimi šalys neturi teisės keisti imperatyvių įstatymo normų ir tokios vedybų sutarties nuostatos negalioja per se (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas). Svarbu tai, kad ieškovė yra sveika moteris, dirbanti ir gaunanti pajamas. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 29 d. ieškovė pardavė 2845 vnt. SIA „Open24.iv“ akcijų ir gavo 248400,00 Eur, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl ieškovė galėtų būti atleista nuo įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos teikti nepilnamečiams vaikams proporcingą dalį išlaikymo ir prisidėti prie jų poreikių patenkinimo. Atsakovo vertinimu, ieškovės detalizuotos sumos vaikų išlaikymui neatitinka protingumo kriterijų, nepateikti jokie jas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie vaikų išlaidas būstui. Atitinkamai jokiais įrodymais nepagrįstos ir nurodomos 70-85 Eur/mėn. išlaidos kiekvienam vaikui transportui. Moksleiviams ir studentams viešojo transporto bilietas trimestrui kainuoja 16,20 Eur, kas sudaro 5,4 Eur per mėnesį. Nurodomos 60-80 Eur/mėn. kiekvieno vaiko išlaidos laisvalaikiu bei sūnaus 80 Eur/mėn. ir dukters 160 Eur/mėn. kitos kasdienės išlaidos nėra nei detalizuotos, nei pagrįstos dokumentais, nei atitinkančios protingumo kriterijus. Nurodomos 100-130 Eur/mėn. tariamos sveikatos priežiūros išlaidos kiekvienam vaikui taip pat nėra pagrįstos. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad vaikai turi specialiųjų sveikatos priežiūros poreikių. Atsakovas vertinimu, ieškovė manipuliuoja vaikų specialiaisiais poreikiais, kadangi nurodytos vaikų ligos yra įprastiniai sveikatos sutrikimai. Nurodomos išlaidos kiekvienam vaikui po 300 Eur/mėn. maistu taip pat yra nepagrįstai didelės. Tokios išlaidos galėtų susidaryti tik jeigu vaikai nuolat valgytų kavinėse, tačiau tai nėra būtinas vaikų poreikis. Skiriant po 100 Eur/mėn. sūnaus aprangai ir higienos priemonėms, susidarytų 2760 Eur išlaidų per metus. Akivaizdu, kad tokia suma vaikų aprangai ir higienai nėra reikalinga. Vaikai yra paaugliai ir rūbų kasmet neišauga. Ieškovė taip pat nurodo, jog 80 Eur/mėn. sūnaus kirpyklai, naminių augintinių priežiūrai, kanceliarinėms ir buities prekėms. Net jei vaikai kirptųsi kiekvieną mėnesį bei kiekvieną mėnesį pirktų vis naujas kanceliarines prekes mokyklai, tokio dydžio išlaidos per mėnesį nesusidarytų. Išlaidos ieškovės auginamiems kilmingiems naminiams gyvūnams nepatenka į vaikų išlaikymo poreikių sumą ir negali būti priskaičiuojamos atsakovui. Pasak atsakovo, sudėjus visas ieškovės prašomas sumas susidaro 2944 Eur suma/mėn. - o tokie reikalavimai dviejų vaikų išlaikymui iš vieno atsakovo yra ne tik nepagrįsti, bet ir sunkiai suvokiami. Ieškovė vaikų poreikių dydį grindė laikotarpiu nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio iki 2017 metų vasario mėnesio jai į sąskaitą atsakovo pervestos pinigų sumos vidurkiu, tačiau M. T. ieškovės sąskaitą yra pervedęs pinigų sumas, skirtas ne tik vaikų išlaikymui, o kaip paskolas ieškovei, todėl vertinti atsakovo atliktų pavedimų kaip atitinkančių vaikų poreikiams reikalingą išlaikymą nėra jokio pagrindo. Atsakovo vertinimu vaikų poreikiai per mėnesį sudaro kiekvienam po 400 Eur/mėn. Pasisakydamas apie savo materialinę padėtį atsakovas nurodė, jog jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 555 Eur/mėn. Atsakovas taip pat pateikė teismui UAB „Open 24“ pažymą apie jo gautą darbo užmokestį, tantjemas ir išmokėtus dividendus, patvirtinančią, kad vidutinės atsakovo pajamos per paskutinius 2,5 metų yra vidutiniškai 1172 Eur ((7436 +7382 +17000 +3332) /30 mėn.). Automobilio atsakovas neturi, bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantis nekilnojamas turtas yra nepadalintas ir įkeistas bankui, nes už jį mokama paskola. 2006 m. kovo 27 d. su AB SAMPO banku (teisių perėmėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas) atsakovas yra sudaręs Kredito sutartį Nr. RF1530060136. Atsakovas iš savo asmeninių lėšų moka bendrą kredito ir palūkanų mėnesinę įmoką, sudarančią apie 650 Eur/mėn. Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti duomenys apie neva atsakovui išmokėtą didžiulę virš vieno mln. eurų paskolą yra neteisingi kadangi VĮ Registrų centrui pateiktame aiškinamajame rašte ir ataskaitose už 2017 metus buvo padaryta klaida, kuri ištaisyta. Atsakovui 2017 metais buvo suteikta 143159,93 Eur paskola. Taip pat ieškovė netinkamai aiškina UAB „Open 24“ finansines ataskaitas, neteisingai interpretuoja duomenis apie sukauptą pelną ir atsakovo galimybes gauti dividendus. Ieškovė nepagrįstai įmonės veiklą sutapatina su atsakovo pajamomis ir tariama galimybe teikti nepagrįstai didelį išlaikymą vaikams. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo atsakovas nurodė, jog pareigą teikti išlaikymą vaikams visada (t. y., laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) reguliariai ir tinkamai vykdė ir vykdo. Tariamą išlaikymo įsiskolinimą ieškovė grindžia ne vaikų poreikiais, o atsakovo ieškovei per laikotarpį nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio iki 2017 metų vasario mėnesio viso ieškovei pervesta pinigų sumos vidurkiu per mėnesį, tačiau dalis atsakovo pavedimų buvo paskolos ieškovei, nesusijusios nei su vaikų išlaikymu, nei su jų poreikių tenkinimu. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo papildoma konkrečia suma, skirta automobiliui įsigyti, atsakovas pažymėjo, jog vaikai yra paaugliai, važinėja savarankiškai, esant būtinybei pasinaudoja taksi. Ieškovė su vaikais gyvena Vilniaus mieste, kur gerai išvystytas transportas, moksleiviams ir studentams viešojo transporto bilietas trimestrui kainuoja 16,20 Eur, kas sudaro 5,4 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas leido vaikams naudotis jo vardu sukurta paskyra ir paskyrai priskirta atsakovo mokėjimo kortele važiuojant taksi, kai yra tokia būtinybė. Vaikai yra nepilnamečiai ir patys vairuoti automobilio neturi teisės, tad automobilis būtų skirtas ne vaikų būtiniems poreikiams užtikrinti, o pačios ieškovės interesais (II tomas, e. b. l. 106-112).

2018 m. lapkričio 15 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovas lankėsi ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad K. T. turi atskirą kambarį, kuris puikiai įrengtas, jame visi reikalingi baldai. Kambaryje yra būgnai - berniuko hobis. D. T. taip pat turi atskirą kambarį, įrengtą pagal paauglės poreikius. Vaikams sudarytos puikios sąlygos augti, ugdytis ir ilsėtis. K. T. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje gitaros pamokas (57 Eur/mėn.), būgnų grojimo pamokas (57 Eur/mėn.), anglų kalbos būrelį (30 Eur/mėn.). Berniukas (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) problemų, serga (duomenys neskelbtini). D. T. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mergaitei reikia chemijos korepetitoriaus (80 Eur/mėn.), kas mėnesį lankosi pas (duomenys neskelbtini) (50 Eur/mėn.). Vaikai apsilankymo metu buvo mokykloje. Anot ieškovės, tėvo santykiai su sūnumi geri, sūnus lankosi pas tėvą Nidoje ir Vilniuje, kartu sportuoja, atostogauja. Dukra turi daug popamokinės veiklos, daugiau laiko praleidžia su bendraamžiais, todėl su tėčiu matosi rečiau. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei nepilnamečių vaikų poreikius, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl prašomo priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio (tomas 2, e. b. l. 132-134).

2018 m. lapkričio 16 d. teisme gautas atsakovo M. T. priešieškinis. 2019 m. gegužės 2 d. teisme gautas patikslintas priešieškinis, kuriuo atsakovas, galutinai sutikslinęs savo reikalavimus, teismo prašo: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) bendrosios jungtinės nuosavybės turtą padalinti tokiu būdu - M. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti - 514/1239 dalis 0,1239 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - įėjimo į rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); kartu įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 8668,63 Eur kompensaciją; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 41500 Eur negrąžintų paskolų ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) nepilnamečių vaikų D. T. ir K. T. gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. T.; 6) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatančią, jog tėvas M. T. bendrauja su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauja jų auklėjime lygiais pagrindais kartu su motina I. T. ir turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. T. ir K. T. lygiai tiek pat laiko, kiek ir vaikų motina I. T., t. y., ne mažiau kaip pusę bendravimo laiko per mėnesį; 7) po santuokos nutraukimo M. T. palikti pavardę „T.“, o I. T. – jos pasirinkimu, o jo nesant – „T.“; 8) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas išlaidas advokato pagalbai ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame priešieškinyje nurodyta, jog šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, šalims gimė nepilnamečiai vaikai - D. T. ir K. T. 2008 m. gegužės 29 d. šalys sudarė Vedybų sutartį. 2015 m. liepos mėnesį atsakovui tapo žinoma, jog ieškovė slapčia buvo nelojali ir neištikima jam ilgą laikotarpį, tai patvirtina ir pačios ieškovės adresuotas laiškas atsakovui. Taigi, santuokos iširimą lėmė būtent ieškovės ilgo laikotarpio neištikimybė iki faktinio santuokos tarp šalių iširimo. Būtent po ieškovės neištikimybės faktų paaiškėjimo šalys nebevedė bendro ūkio ir tai lėmė santuokos iširimą. Atsakovas, vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, 6.250 straipsniu, prašo priteisti iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi sužinojęs apie ieškovės ilgalaikę neištikimybę, sąlygojusią ir santuokos iširimą, patyrė dideles dvasines kančias, stresą, emocinius sukrėtimus ir kt., kuriuos vertina nurodyta suma.

Pasisakydamas dėl įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. BP32H251106787 vykdymo, atsakovas nurodė, jog pagal šią sutartį šalys įgijo bendrą solidarią prievolę kreditoriui, todėl po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui Danske Bank a/s Lietuvos filialas lieka bendromis šalių solidariomis prievolėmis (CK 3.114 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodė, jog pagal 2015 m. vasario 26 d. buto pirkimo - pardavimo sutartį, UAB „Open24“ ieškovės asmeninėn nuosavybėn perleido butą su baldais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas buto įsigijimui ieškovei paskolino 147000 Eur, juos pervesdamas dalimis, t. y.: 2015 m. kovo 6 d. - 86000 Eur, 2015 m. gegužės 25 d. - 50500 Eur, 2015 m. birželio 23 d. - 10500 Eur. Taip pat 2015 m. birželio 4 d. atsakovas padovanojo I. T. akcijas, t. y., pagal akcijų dovanojimo sutartį, neatlygintinai perdavė asmeninėn ieškovės nuosavybėn 2000 SIA „Open24.lv“ akcijų, kurias UAB „Open24“ išpirko iš ieškovės, sudarant 2015 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė už šių akcijų pardavimą gavo 248400 Eur. Kadangi ieškovė grąžino tik dalį atsakovo jai suteiktos paskolos, t. y., 127600 Eur, likusi ieškovės negrąžinta paskolos dalis sudaranti 19400 Eur, priteistina atsakovui iš ieškovės kaip negrąžinta paskolos dalis. Atsakovas taip pat 2016 - 2017 m. laikotarpiu suteikė ieškovei paskolų už 22100 Eur, t. y.: - 2016 m. lapkričio 17 d. - 3000 Eur, 2016 m. lapkričio 30 d. - 6000 Eur, 2017 m. sausio 5 d. - 4500 Eur, 2017 m. sausio 19 d. - 3500 Eur, 2017 m. vasario 8 d. - 5100 Eur. Šios negrąžintos paskolos taip pat priteistinos atsakovo naudai. Iš viso iš atsakovo naudai priteistina 41500 Eur negrąžintų paskolų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovai pareikštą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Teismo posėdžių metu atstovai patikslino M. T. poziciją bei skaičiavimus dėl kompensacijos ieškovei priteisimo bei išdėstė pasikeitusią atsakovo poziciją dėl šalių nepilnamečiui sūnui priteistino išlaikymo dydžio.

2019 m. gruodžio 27 d. teisme gautas ieškovės I. T. atsiliepimas į priešieškinį, kuriame nurodoma, jog su patikslintu priešieškini ieškovė sutinka iš dalies. Ieškovė prašo teismo: 1) šalių sudarytą santuoką nutraukti, dėl atsakovo M. T. kaltės; 2) atsakovo reikalavimą dėl turto padalinimo atmesti; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove); 4) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; 5) po santuokos nutraukimo M. T. palikti pavardę „T.“, o I. T. – „K.“; 6) prašymą priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš ieškovės atmesti.

Pasisakydama dėl turto ir įsipareigojimų padalijimo ieškovė paaiškino, jog atsakovas nurodė ne visą šalims priklausantį turtą ir įsipareigojimus, todėl atsakovė šiame proceso etape negali tiksliai teismui nurodyti turto ir įsipareigojimų padalijimo tarp šalių būdo, dalių ir tvarkos. Ieškovė prašo įvertinti bylos aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovas yra sudarę povedybinę sutartį, todėl jų turtas ir įsipareigojimai turi būti dalinami įvertinant sąlygas, nustatytas įstatyme - iki Vedybų sutarties ir sąlygas, nustatytas Vedybų sutartyje. Sutuoktinių turtui, kurį įgijo nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008 m. gegužės 29 d., turi būti taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, o turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po 2008 m. gegužės 29 d., turi būti taikomas Vedybų sutartyje nustatytas teisinis režimas. Pasak ieškovės, atsakovas priešieškinyje nenurodo viso savo turto, vengia pateikti turtines teises pagrindžiančius įrodymus ir pinigines lėšas, o taip pat neprašo teismo spręsti jo ir ieškovės skolų padalinimo klausimo. Antai, ieškovė ir atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi po 287 vnt. Estijos įmonės EU „Open24.ee“ akcijų, t. y., po 10 proc. visų įmonės akcijų - šio turto atsakovas priešieškinyje nenurodė, todėl teismas pagal atsakovo priešieškinį negali priimti sprendimo dėl sutuoktinių turto padalinimo, nes negali sudaryti sutuoktinių turto balanso. Atsakovas turi ir daugiau turto, apie kurį teismui nenurodė, ir tas turtas yra ne Lietuvoje. Be to, atsakovui ir ieškovei priklauso UAB „Kryptekas“ akcijų. Ieškovė patvirtina, kad ji daugiau asmeninio turto, nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, neturi. Byloje turi būti nustatyta, iš kokių lėšų atsakovas įgijo priešieškinyje nurodytą asmeninį turtą. Nustačius, kad turtas įsigytas iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų, šis turtas turi būti dalijamas tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis arba ieškovei turi būti išmokėta jai tenkančios turto dalies vertės dydžio piniginė kompensacija. Asmeninės nuosavybės teise atsakovas turi ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra įsigytas, ieškovei ir atsakovui gavus kreditą iš Danske Bank a/s Lietuvos filialo pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartį Nr. BP32H251106787; abi šalys yra solidarūs skolininkai. Įvertinus tai, kad nutraukiant santuoką turi būti padalintas visas sutuoktinių turtas ir užtikrinta abiejų sutuoktinių interesų bei maksimaliai eliminuojama galimybė vieno poreikius ir asmeninius interesus užtikrinti kito sąskaita, ieškovei iš atsakovo turi būti priteista kompensacija, lygi likusiai nesumokėtai kredito sumai su visomis priklausančiomis mokėti sumomis (palūkanos, administravimo mokesčiai už išankstinį kredito grąžinimą ir t.t.), kad ieškovė galėtų nedelsdama įvykdyti visą savo prievolę bankui. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šio turto įsigijimas buvo finansuotas iš AB SAMPO bankas (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas) gautu kreditu - 2006 m. kovo 27 d. kredito sutartis Nr. RF1530060136, 2007 m. sausio 12 d. susitarimas Nr. RF1530060136-P-1 ir 2007 m. vasario 14 d. susitarimas Nr. RF1530060136-P-2. Sutuoktinių dalys bendrosios jungtinės nuosavybės turte yra lygios ir nuo lygių dalių principo nėra pagrindo nukrypti, tad šis turtas turi būti padalintas abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Ieškovė sutinka, kad išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas, ir prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – „K.“ (VI tomas, e. b. l. 1-7).

2020 m. gegužės 8 d. teisme gautas pilnametystės sulaukusios ieškovės D. T. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovė D. T., kurios vardu ieškovė I. T. pareiškė ieškinį dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 2020 m. gegužės 8 d. pateikė teismui pareiškimą dėl visų ieškinio reikalavimų atsisakymo, 2020 m. gegužės 12 d. teismas ieškovės D. T. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (IX tomas, e. b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo (popierinis bylos priedas, b. l. 17, tomas 6, e. b. l. 54), nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas M. T. prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Teismui pateiktame patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog 2015 m. liepos mėnesio pradžioje atsakovui tapo žinoma, jog ieškovė slapta buvo nelojali ir neištikima jam ilgą laikotarpį. Siekdamas šias aplinkybes pagrįsti, atsakovas pateikė į bylą ieškovės susirašinėjimus su kitu vyru sms žinutėmis ir www.facebook.com platformoje, vykusius nuo 2013 m. vasario mėnesio (tomas 4, e. b. l. 11-20). Pasak atsakovo, pateikti susirašinėjimai patvirtina, jog ieškovę ir kitą vyrą siejo slapti santykiai ir ieškovė buvo atsakovui neištikima. Atsakovo žiniomis, apytiksliai metus ar pusantrų iki šio susirašinėjimo pradžios ieškovė jau buvo jam nelojali ir neištikima, o 2015 m. liepos 8 d. ieškovės elektroninis laiškas, adresuotas atsakovui (tomas 4, e. b. l. 21), patvirtina, kad ieškovė prisipažino buvusi neištikima ir atsakovui melavusi. Pasak atsakovo, nuo tada, kai jis sužinojo apie ieškovės neištikimybę, melą ir nelojalumą, šalys nebevedė bendro gyvenimo ir santuoka dėl šios priežasties faktiškai iširo. Atsakovas nuo to laiko siūlė ieškovei geranoriškai susitarti dėl santuokos nutraukimo, tačiau susitarti nepavyko.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Atsakovas gi ieškovės neištikimybę grindžia į bylą pateiktais, atsakovo teigimu, ieškovės susirašinėjimais su kitais vyrais sms žinutėmis ir www.facebook.com platformoje. Atsakovo į bylą pateikti duomenys (telefono ekrano nuotraukos) patvirtina, kad ieškovės vardu www.facebook.com tinkle buvo sukurta „I. T.“ paskyra (anketa). Viena vertus, pats paskyros sukūrimas savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, jog šia paskyra naudojosi išimtinai ieškovė, kadangi tokius veiksmus kito asmens vardu gali atlikti bet kas, o iš paskyros nėra galimybės nustatyti, kas ją sukūrė, tačiau vertinant atsakovo pateiktus įrodymus visumoje su kitais įrodymais (t. y., pateiktu 2015 m. liepos 8 d. elektroniniu laišku, jo turiniu), taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog paskyros (anketos) pavadinime figūruoja ieškovės vardas ir pirmosios pavardės raidės, o susirašinėjime yra minimi šalių nepilnamečiai vaikai: „K. atsikėlė, einu ką valgyt duosiu“, „buvom su dviračiais, tai D. galvą skauda dabar nuo karščio“, teismas sprendžia, jog pateiktas žinutes nenustatytam asmeniui rašė ieškovė I. T. Nors atsakovas šiomis susirašinėjimo žinutėmis įrodinėja ieškovės neištikimybę, teismo vertinimu, jos neginčijamai leidžia konstatuoti ieškovės nelojalumą sutuoktinio atžvilgiu, kadangi tokio turinio susirašinėjimas su kitais vyrais (vartojant žodžius „myliu“, „bučkis“, pasiilgau“ ir pan.) nėra suderinamas su sutuoktinių lojalumo bei abipusės pagarbos pareigomis.

Atsakovas taip pat pateikė teismui žinutes, patvirtinančias asmenų susirašinėjimą, kurių vienas yra „D. M.“, ir šiomis žinutėmis taip pat grindžia ieškovės neištikimybės faktą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nėra aiškus ir žinomas kitas susirašinėjimo subjektas(-ai) ir jis(jie) nebuvo identifikuotas(-ti) bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovo atstovams nurodžius, jog apie ieškovės neištikimybę M. T. sužinojęs iš trečiųjų asmenų, neprašius šių asmenų apklausti liudytojais, taip pat atsižvelgiant į tai, jog iš susirašinėjimo turinio negalima spręsti, jog jis buvo vykdomas ieškovės, teismas šių įrodymų nepripažįsta pagrindžiančiais ieškovės neištikimybės faktą.

Ieškovės neištikimybę, atsakovas taip pat įrodinėja 2015 m. liepos 8 d. elektroniniu laišku, (tomas 4, e. b. l. 21), kuriame ieškovė prisipažino jam melavusi ir buvusi neištikima. Iš teismui pateikto elektroninio laiško turinio matyti, jog jame ieškovė prisipažįsta atsakovui melavusi ir nepasisakiusi, kaip kad tai padarė atsakovas. Ieškovė nurodo, jog viskas pradėjo byrėti panašiu metu, tik atsakovas buvęs atviras, o ji ne. Ieškovė pasižada viska baigti ir būti su atsakovu, atvira, tik prašo leisti pabandyti tai įrodyti. Teismo vertinimu, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina šias aplinkybes: jog kiekvienas iš sutuoktinių santuokos metu nebuvo lojalūs vienas kitam, bendravo su kitais priešingos lyties asmenimis (atsakovas nurodė įsimylėjęs kitą moterį – G., o ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis (žinutėmis) bendravo su nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu „Ž. Š.“, su kuriuo aptarinėjo savo šeimos gyvenimo akimirkas, žinutėse ne kartą vartojo žodžius „myliu“, „bučkis“, pasiilgau“). Teismo vertinimu, toks kiekvienos iš šalių elgesys nebuvo pagarbus kitos šalies atžvilgiu.

Nepaisant to, jog ieškovė apie atsakovo elgesį ir užsimezgusius jausmus sužinojo 2012 metais, o atsakovas – 2015 metais, iš ieškovės 2015 m. liepos 8 d. elektroninio laiško turinio darytina išvada, kad abiejų sutuoktinių nelojalus elgesys pasireiškė iš esmės tuo pat metu („viskas pradėjo byrėti panašiu metu, tik tu buvai atviras, o aš ne“), teismo vertinimu, abu sutuoktiniai nesprendė iškilusių nesutarimų bendru sutarimu, savo asmeninius reikalus laikė reikšmingesniais už visos šeimos klausimus, nebuvo pakankamai atidūs, nesistengė, jog abu gerai jaustųsi šeimoje, nesistengė suprasti vienas kitą, išsiaiškinti, kas jų santykiuose negerai, išsakyti savo tikslus, lūkesčius, o tai tik tolino juos vieną nuo kito. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, iki pateikiant ieškinį teismui, atsakovas siūlė ieškovei santuoką nutraukti abipusiu susitarimu. O tai leidžia manyti, jog atsakovas turėjo ketinimą nutraukti santuoką ir pačiam pripažįstant savo kaltę. Teismo vertinimu, tiek atsakovo nelojalus elgesys ieškovės atžvilgiu, tiek ir jo sužinojimas, kad nelojali yra ir ieškovė, lėmė šalių santuokos iširimą.

Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu, vienas kito nuomonės paisymu bei siekiu visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, o taip pat tolerancija ir pakantumu, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, todėl teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti žalą, išskyrus atvejus kai santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos nutraukimo, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „K.“, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė, advokatė Eva Jonutytė, patikslino, jog nesant galimybės po santuokos nutraukimo ieškovei susigrąžinti iki santuokos turėtą, tačiau kartu modifikuotą pavardę „K.“, ji pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę „T.“.

CK 3.69 straipsnyje įtvirtintos teisės normos numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Iš teismui pateikto šalių santuokos liudijimo matyti, jog ieškovės pavardė iki santuokos sudarymo buvo „K.“, todėl nesant ieškovės pageidavimo po santuokos nutraukimo susigrąžinti šią pavardę, taip pat įstatymui nenumatant galimybės susigrąžinti iki santuokos turėtą, tačiau modifikuotą pavardę „K.“, teismas ieškovės prašymą tenkina, po santuokos nutraukimo palikdamas jai santuokoje įgytą pavardę „T.“. Atsakovui taip pat paliktina santuokoje įgyta pavardė – „T.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametei dukrai D. T. sulaukus pilnametystės, byloje spręstinas klausimas tik dėl šalių nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas byloje prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu sutiko. Bylos duomenimis, K. T. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri juo rūpinasi bei yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui gyventi, lavintis bei jį ugdyti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės aplinka netinkama vaikui. Išvadą teikianti institucija palaikė šalių poziciją dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo tam prieštarauti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, teismas atsakovo reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio sūnaus K. T. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove I. T. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus K. T. gyvenamąją vietą su ieškove I. T., nustatytina atsakovo M. T. bendravimo su sūnumi tvarka.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė I. T. pareiškė ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei konkrečios pinigų sumos nepilnamečiams vaikams D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo (tomas 1, e. b. l. 1-8).

Bylos nagrinėjimo metu šalių dukra D. T. sulaukė pilnametystės, t. y., jau nebebuvo atstovaujama motinos I. T. ir pati dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime bei savarankiškai atstovavo savo interesus nagrinėjamoje civilinėje byloje. 2020 m. gegužės 8 d. teisme gautas ieškovės D. T. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo (tomas 9, e. b. l. 11, 42). Teismas, 2020 m. gegužės 12 d. teismas ieškovės D. T. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (IX tomas, e. b. l. 73-74), todėl byloje buvo nagrinėjami tik ieškovės pareikšti reikalavimai, susiję su šalių nepilnamečio sūnaus K. T. išlaikymu. Ieškovė teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo M. T. išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui K. T., mokamą periodinėmis išmokomis po 1080 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio 1 dienos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo M. T. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui K. T. už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d., sudarantį 7912,5 Eur; 3) priteisti iš atsakovo M. T. nepilnamečiui vaikui K. T. konkrečią 41000,00 Eur pinigų sumą, skirtą automobiliui įsigyti; 4) paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais. Kartu teismas pažymi, jog byloje ieškovė pateikė įrodymus apie kreipimosi į teismą metu (t. y., 2018 m.) patirtas išlaidas sūnaus išlaikymui ir prašė teismo jais vadovautis. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ir vėlesniu laikotarpiu (t. y., 2019-2020 metais) šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai bei ieškovės patiriamos išlaidos iš esmės nesikeitė, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovai sutiko, jog būtų vadovaujamasi ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, neteikiant analogiškas išlaidas patvirtinančių įrodymų už vėlesnį laikotarpį.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Bylos duomenimis, nepilnametis K. T. yra gimęs (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 11), t. y., jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.

Maistas, kurį vaikai valgo namuose, kainuoja 400 Eur (maistui, perkamam parduotuvėse išleidžiama 260 Eur, dar 160 Eur kainuoja maistas, perkamas iš ūkininkų, su kuriais ieškovė atsiskaito grynaisiais pinigais). Todėl sūnaus išlaidų maistui namuose dalis sudaro 200 Eur per mėnesį. Šias išlaidas ieškovė grindė savo banko sąskaitos išrašu (tomas 1, e. b. l. 17-22) bei mokėjimo pavedimų duomenimis (tomas 3, e. b. l. 52-65), iš kurių matyti, jog ieškovės išlaidos maitinimui 2018 m. kovo mėnesį sudarė 450,29 Eur, 2018 m. balandžio mėnesį – 188,20 Eur, o 2018 m. rugsėjo mėnesį – 258,20 Eur, viso per šiuos tris mėnesius 896,69 Eur, kas vidutiniškai sudarytų 299 Eur per mėnesį. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie ieškovės patiriamų išlaidų maistui, perkamam parduotuvėse, dydį, taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, kad maistas bendrai yra perkamas ieškovei bei kartu gyvenantiems jos vaikams (t. y., iš viso trims asmenims), teismas įrodyta ir pagrįsta pripažįsta 100 Eur per mėnesį sumą, reikalingą vienam asmeniui (299 Eur / 3 asmenų).

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bei pateiktus paaiškinimus apie patiriamas išlaidas maitinimui, įrodytomis ir pagrįstomis pripažįstamos 150 Eur per mėnesį išlaidos sūnaus maitinimui namuose ir 127 Eur maitinimui mokykloje, iš viso 277 Eur.

Ieškinyje nurodoma, kad išlaidos sūnaus aprangai ir higienos priemonėms per mėnesį sudaro 100 Eur per mėnesį. Sūnaus lankomoje (duomenys neskelbtini) mokykloje yra privaloma dėvėti uniformą, už kurią praėjusiais metais ieškovė mokėjo 140 Eur; šiais metais uniforma (2 marškiniai ilgomis rankovėmis, švarkas, kelnės, 1 polo marškinėliai ilgomis rankovėmis ir 1 polo marškinėliai trumpomis rankovėmis) kainavo - 196,30 Eur, nes yra taikomas papildomas 30 proc. antkainis. 2 marškinių savaitei neužtenka, todėl dar yra reikalingi dar 1 polo marškinėliai ilgomis rankovėmis ir 1 polo marškinėliai trumpomis rankovėmis. Sūnus per metus paauga 10-12 cm ir pasunkėja 10-12 kg, todėl tiek kelnės, tiek marškiniai yra tinkami 4 - 5 mėnesiams. Tai reiškia, kad metams vien apranga mokyklai (neskaičiuojant viršutinių rūbų ir batų) kainuoja 328,90 Eur (196,30 Eur + 132,60 Eur), t. y., 27 Eur/mėn. Sūnaus laisvalaikio apranga, viršutiniai rūbai ir batai yra perkami kiekvieną sezoną. Vieno sezono jo aprangos komplektas, tai 2 poros kelnių/džinsų, striukė, 2-3 poros batų, pora džemperių/megztinių, pora marškinių, apatinis trikotažas, kojinės, kainuoja 150 Eur, t. y., 600 Eur per metus; nekasdienė apranga - sporto apranga, slidinėjimo apranga, žieminiai batai, proginiai rūbai, kainuoja dar 300 Eur per metus. Tokiu atveju, bendra suma sudaro apie 102 Eur per mėnesį. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog 100 Eur per mėnesį suma sūnaus aprangai ir higienos priemonėms nėra reikalinga. Sūnus yra paauglys ir rūbų kasmet neišauga, o ieškovės nurodyta vaiko aprangai yra padidinta ir niekuo nepagrįsta. Pasisakydami teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pažymėjo, jog ieškovės nurodomos išlaidos aprangai yra didelės, tačiau atsakovas su jomis sutinka.

Spręsdamas dėl išlaidų drabužiams, avalynei pagrįstumo teismas pažymi, jog atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus (tomas 3, e. b. l. 69-72, 73, 74-76), taip pat į ieškovės (jos atstovės) paaiškinimus, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ((duomenys neskelbtini) metų), tikėtina, kad paauglio aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 100 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis sūnus auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai ir avalynei, įskaitant ir išlaidas mokyklinei uniformai įsigyti, per mėnesį sudaro apie 100 Eur.

Ieškovė nurodė, jog išlaidos vaikų būstui sudaro 380 Eur, t. y., po 190 Eur kiekvienam vaikui. Mėnesines būsto išlaikymo išlaidas sudaro: buto apsauga – 328,38 Eur už 24 mėn., t. y.. 13,68 Eur/mėn. (tomas 3, e. b. l. 77); internetas ir TV Telia - 36,41 Eur/mėn. (tomas 3, e. b. l. 78); buto draudimas - 158,89 Eur už 24 mėn., t. y., 6,62 Eur/mėn. (tomas 3, e. b. l .79); komunaliniai mokesčiai - 1585,98 Eur už 14 mėn., t. y., 113,28 Eur/mėn. (tomas 3, e. b. l. 80); namo administravimo išlaidos - 2013,49 Eur už 25 mėn., t. y., 80,54 Eur/mėn. (tomas 3, e. b. l. 81); parkavimo vietos nuoma ir administravimas - 1732,51 Eur už 28 mėn., t. y., 61,88 Eur/mėn. (tomas 3, e. b. l. 82-83). Iš viso 312,41 Eur/mėn. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog apskaičiuojant išlaidas komunaliniams mokesčiams apmokėti, visos patiriamos išlaidos buvo dalijamos dviem vaikams, tačiau sutiko, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad būste gyvena iš viso trys asmenys (ieškovė ir du vaikai), visos patiriamos išlaidos turėtų būti dalijamos ne į dvi, o į tris dalis, ir tokiu atveju sudarytų apie 104 Eur per mėnesį vienam asmeniui.

Taip pat yra ir kitos būsto išlaikymo išlaidos: vaikų sanitarinio mazgo aptarnavimo išlaidos, pvz., dušų galvučių ir kranų pakeitimas - 173,09 Eur (tomas 3, e. b. l. 84); vaikų kambarių atnaujinimas ir baldų pakeitimas pagal jų amžių, pasikeitusius poreikius ir pomėgius, pvz., lentynos vaikų voniai ir koridoriui - 140 Eur (tomas 3, e. b. l. 92), užuolaidos - 350 Eur (tomas 3, e. b. l. 91), paveikslai - 245 Eur (tomas 3, e. b. l. 90), lovatiesė ir užvalkalas - 147 Eur (tomas 3, e. b. l. 93), suolelio pervilkimas kainavo 110 Eur (bute gyvenantys du vaikų katinai nudrasko baldų gobelenus, užuolaidas, todėl juos reikia keisti); buitinės technikos įsigijimas, remontas: lyginimo sistema - 270 Eur, pakeistas jos lyginimo elementas 90 Eur (tomas 3, e. b. l. 85); kita buitinė technika įsigyta dar 2012 metais ir rūbų skalbyklė jau taisyta 4 kartus, taip pat jau 4 mėnesiai dėl sugedusio atminties bloko neveikia indaplovė, naujai skalbyklei ir indaplovei įsigyti reikia 1800 Eur; medinių grindų aptarnavimas, vaškuojant vieną kartą per metus, daromas svetainėje, virtuvėje, vaikų kambariuose ir koridoriuje - 1452 Eur (tomas 3, e. b. l. 87). Pasak ieškovės atstovės, šiems poreikiams per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga skirti dar apie 190 Eur, todėl K. dalis sudarytų 80 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su šiomis išlaidomis sutiko iš dalies, nurodydami, jog išlaidos būsto komunaliniams mokesčiams turėtų būti skaičiuojamos bendrą išlaidų sumą dalijant ne iš 2, o iš 3 būste gyvenančių asmenų skaičiaus, išlaidos parkavimo vietai nėra patiriamos, todėl bendra išlaidų būstui dalis, tenkanti šalių nepilnamečiui sūnui, turėtų neviršyti 100 Eur per mėnesį.

Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju K. T. gyvena kartu su motina (ieškove) jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 129,14 kv. m. keturių kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 4, e. b. l. 81-82).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog būste gyvena trys asmenys (ieškovė ir du vaikai), į vaiko poreikius įtrauktina 1/3 dalis patiriamų išlaidų būsto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams apmokėti, vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, sudaranti iš viso 85,65 Eur, iš kurių 4,98 Eur skiriama buto apsaugai (vidutinė per mėnesį mokama suma 14,93 Eur / 3 asmenų = 4,98 Eur – tomas 3, e. b. l. 77), 9,83 Eur internetui ir TV telia (vidutinė per mėnesį mokama suma 29,49 Eur / 3 asmenų = 9,83 Eur – tomas 3, e. b. l. 78), 2,20 būsto draudimui (158,89 Eur dviem metams / 24 mėn. = 6,62 Eur / 3 asmenų = 2,20 Eur – tomas 3, e. b. l. 79), 40,67 Eur komunaliniams mokesčiams (1585,98 Eur už 13 mėnesių / 13 mėn. = 122,00 Eur/mėn. / 3 asmenų = 40,67 Eur – tomas 3, e. b. l. 80), 27,97 Eur namo administravimo išlaidoms (2013,49 Eur už 24 mėnesius / 24 mėn. = 83,90 Eur/mėn. / 3 asmenų = 27,97 Eur – tomas 3, e. b. l. 81).

Nepaisant to, jog į vaiko poreikius ieškovė įtraukė ir dalį išlaidų parkavimo vietos nuomai ir administravimui, ieškovei nesinaudojant transporto priemone, teismo vertinimu, šios išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į nepilnamečio sūnaus poreikius. Tuo atveju, jei ieškovės būstui priklauso parkavimo vieta, už kurią yra reikalinga mokėti tam tikrus mokėjimus, tačiau ieškovei neturint transporto priemonės, ji turėtų siekti šias išlaidas sumažinti ar visiškai minimizuoti (pvz., parkavimo vietos atsisakyti, ją išnuomoti tretiesiems asmenims ar kt.), o tuo atveju, jei šios išlaidos visgi būtų patiriamos, jas prisiimti turėtų asmeniškai I. T.. Sprendžiant dėl šių išlaidų pagrįstumo, kartu pažymėtina, jog 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje atsakovo atstovai pateikė teismui įrodymus, jog realiai šios išlaidos nebėra patiriamos (tomas 9, e. b. l. 166-168).

Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų išlaidų vaikų sanitarinio mazgo, kambarių, baldų atnaujinimui ir kt., teismas pažymi, jog šios išlaidos nėra periodinio pobūdžio. Paprastai vaikų poreikiams pritaikyti kambariai, baldai, paveikslai (ypač jiems jau esant paaugliams), tarnauja ne vienerius metus. Teismas pažymi, jog į nurodytas išlaidas ieškovė įtraukė ir būsto grindų dangos alyvavimą (1452 Eur), išlaidas naujai skalbyklei ir indaplovei įsigyti (1800 Eur), t. y., išlaidas, sudarančias itin ženklią sumą, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, jog tokios išlaidos yra faktiškai patiriamos, jos nurodytomis paslaugomis yra faktiškai naudojamasi (teismui pateiktas tik komercinis pasiūlymas), jog skalbyklė ar indaplovė buvo įsigyta, todėl šias išlaidas teismas pripažįsta neįrodytomis. Spręsdamas dėl kitų ieškovės nurodytų išlaidų (vaikų sanitarinio mazgo aptarnavimo išlaidos 173,09 Eur, vaikų kambario baldai -140 Eur, užuolaidos – 350 Eur, paveikslai – 245 Eur, lovatiesės – 147 Eur) pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, jog šios išlaidos yra patiriamos tenkinant ne vieno, o dviejų šalių vaikų poreikius, o buitine technika naudojasi visi trys šeimos nariai be to, atlikti vaikų kambarių atnaujinimai bus naudojami keletą metų (atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, tikėtina, jog iki pilnametystės, t. y., 2023 m.), todėl ir aukščiau aptartiems poreikiams patenkinti į šalių nepilnamečio sūnaus poreikius įtrauktina vidutinė 30 Eur per mėnesį suma.

Ieškovė nurodo, jog išlaidos sūnaus sveikatos priežiūrai ir gydymui per mėnesį sudaro 130 Eur. Sūnui yra (duomenys neskelbtini) sutrikimai, (duomenys neskelbtini), taip pat jis serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko sūnus privalomai lankosi pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šeimos gydytoją, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialistą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (dėl su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyrimų). Paprastai specialisto konsultacija kainuoja 50 Eur, reikalingi papildomi mokami tyrimai (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) tyrimai, kurie turi būti daromi 2 kartus per metus, kainuoja 300 Eur). Dėl (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo sūnus turi nuolat vartoti vaistus (paskutinius 3 mėnesius jis kasdien geria vaistus (duomenys neskelbtini), kurių kaina yra 23,35 Eur; 1 pakuotės pakanka 14 dienų, t. y., 140,10 Eur trims mėnesiams). Taip pat jis nuolat vartoja vaistą (duomenys neskelbtini), kurio kaina yra 4,20 Eur ir jo pakanka 3 mėnesiams. Sūnaus (duomenys neskelbtini) paūmėja šaltuoju metų sezonu ir tuo metu jam yra būtini vaistai (duomenys neskelbtini) (3,59 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (10,90 Eur), kurių užtenka 3 mėn., t. y., - 14,49 Eur. Be to, sūnus dabar lankosi pas (duomenys neskelbtini) specialistą (duomenys neskelbtini) centre (specialisto pirmoji konsultacija kainuoja 90 Eur, o kitos - po 25 Eur. Dėl (duomenys neskelbtini) K. T. turi būti nuolat stebimas, t. y., turi lankytis pas gydytoją kas pusę metų ir pasikeitus (duomenys neskelbtini), keisti akinius ar jų lęšius (viena konsultacija kainuoja 45 Eur, tai 2 konsultacijos per metus - 90 Eur; akiniai kainuoja 171,40 Eur). Kartą metuose sūnus lankosi pas (duomenys neskelbtini) ir vienos konsultacijos kaina yra 40 Eur. Dėl (duomenys neskelbtini) priežiūros K. T. lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bent kartą į metus reikia atlikti burnos higieną ir vidutiniškai per metus yra taisomas vienas dantis; šių paslaugų kaina yra 40 Eur). Sūnus taip pat nuolat vartoja vitaminus Zippy, jų kaina - 8,76 Eur/mėn. ir žiemos sezono metu geria žuvų taukus (50 Eur). Be to, bent kartą metuose vaikai serga peršalimo ligomis ir jų gydymui taip pat yra reikalingi vaistai. Siekiant pagrįsti šias išlaidas, ieškovė pateikė teismui išrašus iš sūnaus medicininių dokumentų, patvirtinančių jam diagnozuotus susirgimus (tomas 1, e. b. l. 12, tomas 3, e. b. l. 73, 97-98, 100), vaistų, akinių pirkimo kvitų kopijas (tomas 3, e. b. l. 94, 99). Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog šios išlaidos yra nepagrįstos. Pasak atsakovo, ieškovė nepagrįstai teigia, kad vaikai turi specialių sveikatos priežiūros poreikių. Atsakovo vertinimu, ieškovė vaikų poreikiais manipuliuoja, kadangi nurodytos vaikų ligos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra įprastiniai, o ne specialieji sveikatos sutrikimai, nereikalaujantys kokios nors ypatingos specialios priežiūros bei papildomų, nei įprasta, sveikatos priežiūrai kaštų per mėnesį. Ieškovė taip pat nepateikė jokių dokumentų, kokios papildomos nei įprastos išlaidos vaikų sveikatai yra reikalingos. Visos ieškovės tik deklaratyviai nurodytos išlaidos yra įprastinės vaikų sveikatai prižiūrėti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai atstovaujamojo poziciją palaikė, nurodydami, kad ieškovės nurodomos išlaidos sūnaus sveikatos priežiūrai, sudarančios 130 Eur per mėnesį yra nepagrįsto, neįrodytos, todėl turėtų būti mažintinos.

Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūrai pagrįstumo, teismas atsižvelgia į nepilnamečiui nustatytas susirgimų diagnozes, būtinybę nešioti akinius bei jų įsigijimui reikalingas išlaidas (bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė paaiškino, kad 97,20 Eur kainavę akiniai K. T. paskutinį kartą buvo pirkti 2017 metais (tomas 3, e. b. l. 94), kitus akinius yra planuojama įsigyti artimiausiu metu, todėl padalijus šias išlaidas nurodytam laikotarpiui, jos sudarys nedidelę dalį per mėnesį), išlaidas, patirtas vaistams ir vitaminams įsigyti (2020 m. kovo 3 d., DOK-50292), tačiau teismas taip pat įvertina aplinkybę, jog sergant (duomenys neskelbtini), didžioji dalis vaistų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan.) kainos yra kompensuojama, įrodymų, patvirtinančių kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y., patirtas išlaidas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konsultacijoms, dantų higienai ir gydymui apmokėti, ieškovė teismui iš esmės nepateikė, o vaikui diagnozuotą (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) rekomenduojama gydyti (duomenys neskelbtini) ir tai jokių neįprastinių papildomų išlaidų nesudaro. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į bylą pateiktus įrodymus, teismas išlaidas K. T. sveikatos priežiūrai sumažina iki 40 Eur per mėnesį.

Į šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ieškovė įtraukė išlaidas sūnaus transportui per mėnesį sudarančias 70 Eur. Ieškovė nurodė, jog atsakovas apmoka tik dalį visų sūnaus transporto išlaidų. Vaikai kartais turi išvažiuoti ir iš miesto, kur mėnesinis viešojo transporto bilietas negalioja. Vaikų močiutė gyvena (duomenys neskelbtini) (autobuso bilieto kaina į vieną pusę - 4 Eur); vaikai taip pat važiuoja pas tėvą į (duomenys neskelbtini).

Tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek ir nagrinėjant civilinę bylą teisme atsakovas (jo atstovai) su ieškovės nurodomomis transporto išlaidomis nesutiko ir prašė jas sumažinti. Atsakovo atstovai papildomai paaiškino, jog vadovaujantis ugdymo įstaigos pateikta pažyma (tomas 9, e. b. l. 165), nepilnametis ugdymo įstaigą gali pasiekti viešuoju transportu arba naudojantis privataus pavežėjo paslaugomis. Atstovai paaiškinimo, jog šalių nepilnametis sūnus naudojasi taksi arba viešojo pavežėjo paslaugomis, tačiau neretai šios paslaugos yra užsakovo iš atsakovo paskyros ir už šias paslaugas sumoka M. T. Vadovaujantis teismui pateiktais duomenimis apie viešojo transporto bilieto kainas, tai pat įvertinus aplinkybę, jog nepilnametis K. T. taip pat naudojasi taksi bei pavežėjų paslaugomis, kurios apmokėti per mėnesį vidutiniškai yra skiriama apie 60 Eur (tomas 2, e. b. l. 73-75, 114-116). Teismas ieškovės nurodytas 70 Eur transporto išlaidas pripažįsta įrodytomis ir įtraukia į nepilnamečio vaiko poreikius.

Prašyme nurodyta, kad išlaidos sūnaus laisvalaikiui ir bendravimo užsiėmimams sudaro 60 Eur per mėnesį. Sūnus vidutiniškai 1 kartą per mėnesį eina į kino teatrą (šios išlaidos per mėnesį sudaro 10 Eur); 1-2 kartus per mėnesį jam vyksta išvykos su klase, ekskursijos (jų kaina yra 15-55 Eur, tai vidutiniškai per mėnesį - 70 Eur); atostogų metu sūnus dalyvauja įvairaus pobūdžio (snieglenčių, muzikos) stovyklose (muzikos stovyklos kaina - 300 Eur, snieglenčių stovyklos kaina - 400 Eur.

Spręsdamas dėl išlaidų laisvalaikiui bei pramogoms būtinumo bei jų dydžio, teismas pažymi, jog šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ir turėtų būti dengiamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodomų išlaidų sūnaus laisvalaikiui didžiąja dalimi nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau kartu įvertinus aplinkybę, jog išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), taip pat įvertinus aplinkybę, jog išvykos su klase yra įtraukiamos į ugdymo įstaigos pateikiamą sąskaitą, teismas ieškovės nurodomas išlaidas nepilnamečio K. T. pramogoms iš laisvalaikiui sumažina iki 50 Eur per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovei paaiškinus, jog šiuo metu nebėra patiriamos išlaidos naminių gyvūnų priežiūrai, teismas šių išlaidų į vaiko poreikius neįtraukia, o tarp šalių nesant ginčo dėl K. T. higienos išlaidų, per mėnesį sudarančių apie 10 Eur, išlaidų kipryklai, per mėnesį sudarančių iki 20 Eur, kanceliarinėms prekėms, vidutiniškai sudarančių 20 Eur per mėnesį, teismas šias išlaidas pripažįsta nustatytomis (CPK 178 straipsnis).

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. T. poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio ir pan.), neįskaitant išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, patenkinti reikalingas apie 700 Eur išlaikymas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, sudaranti 60,00 Eur (nuo 2021 m. – 70 Eur).

Teismo vertinimu, kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. T. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 640 Eur suma (700 Eur – 60 Eur = 640 Eur). Teismas pažymi, jog ginčo laikotarpiu valstybės mokama išmoka vaikui buvo mažesnė (2019 m. sudarė 50 Eur, o 2018 m. – 30 Eur), tačiau kartu atsižvelgia į aplinkybę, jog ankstesniu laikotarpiu buvo patiriama kitų išlaidų (pvz., išlaidų naminių augintinių priežiūrai ir pan.), kurios šiuo metu jau nebėra patiriamos, todėl teismas spendžia, jog bendra vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma ginčo laikotarpiu vidutiniškai sudarė apie 640 Eur per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių kilo ginčas dėl kiekvieno iš tėvų pareigos prisidėti prie nepilnamečio sūnaus K. T. išlaikymo.

Ieškovė nurodė, jog tarp šalių sudarytos Vedybų sutarties 7.1 punkte yra nustatyta, kad „<...> išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, t. y., jų ikimokyklinio ugdymo, vidurinio išsilavinimo, papildomo ugdymo, kvalifikacijos įgijimo, aukštojo mokslo ir kita, apmoka M. T.“. Dėl šios priežasties ieškovė laikėsi pozicijos, kad visą šalių nepilnamečiams vaikams reikalingą materialinį išlaikymą, vadovaujantis Vedybų sutarties 7.1 punktu, privalo teikti išimtinai atsakovas, o ieškovė prie vaikų poreikių patenkinimo prisideda kitu būdu (ruošia maistą, rūpinasi, kad vaikai tinkamai maitintųsi ir pan.). Ieškovės atstovė nurodė, jog šalių sudaryta Vedybų sutartis (jos 7.1 punkto nuostata) nėra pripažinta negaliojančia ar panaikinta, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo Vedybų sutarties 7.1 punkto, o ne CK 3.192 straipsnio pagrindu. Pasak ieškovės, atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad leidžia jam teikti Vedybų sutartyje nustatytą išlaikymą.

Pasisakydamas dėl šalių sudarytos Vedybų sutarties bei jos 7.1 punkte įtvirtinto šalių susitarimo, teismas pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad „materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai“. CK 3.83 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad „vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, yra niekinės ir negalioja“ (taip pat CK 3.105 straipsnio 1 punktas). Kadangi abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta įstatyme imperatyviai (3.192 straipsnio 3 dalis), vedybų sutartimi šalys neturi teisės keisti imperatyvių įstatymo normų ir tokios vedybų sutarties nuostatos negalioja per se (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas). Kartu pažymėtina, jog CK 3.196 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo formą ir dydį, yra numatyta, jog išlaikymas gali būti teikiamas: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečiam pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės nurodomas būdas, jai prisidedant prie vaikų poreikių tenkinimo maisto ruoša ar kt. neturtiniu būdu teisės aktuose nėra numatytas ir neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų išlaikymo formai.

Teismo vertinimu, pačiame Vedybų sutarties 7.1. punkte nurodyta, jog „sutuoktiniai susitaria, kad išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, t. y., jų ikimokyklinio ugdymo, vidurinio išsilavinimo, papildomo ugdymo, kvalifikacijos įgijimo, aukštojo mokslo ir kita, apmoka M. T.“. Aiškinat šį punktą lingvistiškai, yra akivaizdu, kad jame kalbama tik apie išlaidas, skirtas vaikų išsilavinimui, kadangi po sakinio dalies „išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu“ įrašyta „t. y.“ ir nurodytas šių išlaidų patikslinimas (t. y., Vedybų sutartyje nurodytos išlaidos, susiję su vaikų išlaikymu, yra detalizuojamos). Pažymėtina, jog iš esmės analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. spalio 4 d. išnagrinėjęs šalių atskiruosius skundus dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties (tomas 2, e. b. l. 119-128). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas spendžia, kad likusios šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos turėtų būti dengiamos abiejų šalių.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis, abu sutuoktiniai kitų nepilnamečių vaikų neturi, tačiau turi jau pilnametystės sulaukusią dukrą D. T. Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, yra sveiki, darbingo amžiaus. Vadovaujantis tiek šalių pateiktais, tiek ir teismo išreikalautais Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 2500 Eur bei (duomenys neskelbtini), kur ieškovės darbo užmokestis yra 760,98 Eur, o atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur per mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 12,89 Eur per mėnesį, o iki 2019 m. spalio 4 d. atsakovas taip pat dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gaudavo 17,58 Eur darbo užmokestį.

Vadovaujantis VĮ Regitra duomenimis, šalių vardu nėra registruota transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 4, e. b. l. 81-82), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 74, tomas 4, e. b. l. 185-186); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 77, tomas 4, e. b. l. 187-188); 3) 47/1239 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 97-98, tomas 4, e. b. l. 195-197); 4) negyvenamoji patalpa - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 76, tomas 4, e. b. l. 189-190); bei 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), 90000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (tomas 6, e. b. l. 73). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nagrinėjamoje civilinėje byloje dalintinas turtas - 1) 514/1239 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 97-98, tomas 4, e. b. l. 195-197); ir 2) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - įėjimas į rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 143-144, tomas 4, e. b. l. 191-193). Šalys turi finansinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui dėl kurių taip pat yra spendžiama nagrinėjamoje civilinėje byloje, be to, atsakovas turi negrąžintų paskolų UAB „Open24“, 2020 m. lapkričio 9 dieną. sudarančių 250000 Eur (2020 m. lapkričio 9 d. DOK-218680).

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės, be to, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuris nėra apsunkintas. Tuo tarpu atsakovo gaunamas darbo užmokestis, formaliai vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, yra mažesnis nei ieškovės, tačiau atsakovas taip pat gauna dividendus, kurie 2019 metais sudarė 40000 Eur, o 2020 metais - 48000 Eur (2020 m. lapkričio 9 d. DOK-218680). Be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 90000 vienetų (90 proc.) paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Nors šioje civilinėje byloje atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijų vertė nebuvo nustatinėjama, tačiau iš teismui pateiktos 2015 m. kovo 6 d. akcijų dovanojimo sutarties matyti, jog šios sutarties sudarymo metu šalys 90000 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įvertino 981898,75 Eur (2020 m. lapkričio 9 d. DOK-217918). Atsižvelgiant į byloje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenims, patvirtinančius pelningą įmonės veiklą, teismo vertinimu, 2015 m. kovo 6 d. akcijų dovanojimo sutartyje nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė nėra sumažėjusi.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl proporcijų, kuriomis jos turėtų prisidėti prie nepilnamečio sūnaus K. T. poreikių tenkinimo, teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo teisme metu pasikeitusią atsakovo poziciją, t. y., teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas laikėsi pozicijos, jog iš jo priteistinas išlaikymas sūnui turėtų sudaryti 200 Eur per mėnesį, tačiau 2020 m. spalio mėnesį vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, kad M. T. nuomone, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui (neįskaitant ugdymo išlaidų) per mėnesį yra reikalinga skirti 800 Eur, atsakovas sutinka teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės bei vadovaujantis Vedybų sutarties 7.1 punktu, papildomai padengti visas sūnaus ugdymo (tiek pagrindinio, tiek ir papildomo) išlaidas, kurias sudaro išlaidos sūnaus mokslui (duomenys neskelbtini) mokykloje apmokėti (daugiau nei 600 Eur per mėnesį), bei papildomos ugdymo išlaidos (išlaidos sūnaus papildomiems užsiėmimas, būreliams ir kt. apmokėti). Teismo vertinimu, atsakovo siūlomas teikti išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, neprieštarauja teismo nustatytiems vaiko poreikiams, todėl atsakovui sutinkant teikti 400 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis bei papildomai padengti sūnaus ugdymo išlaidas, būtent toks išlaikymas ir priteistinas. Teismui nustačius, jog atsakovas prie šalių nepilnamečio sūnaus poreikių (į juos neįskaitant ugdymo išlaidų) privalo prisidėti 400 Eur per mėnesį suma, likusias vaiko poreikių patenkinimo išlaidas turėtų prisiimti ieškovė I. T.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės I. T. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. T., sudarantį po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki sūnaus pilnametystės, kartu įpareigojant atsakovą padengti ir visas išlaidas, susijusias su K. T. ugdymu (t. y., tiek pagrindiniu, tiek ir papildomu ugdymu).

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, valdomas akcijas, turimus finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. T. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl šioje dalyje priimtos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo bei lėšų automobiliui įsigyti priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismui pateiktame ieškinyje I. T. pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio, sudarantį 6187,50 Eur (12375 Eur / dviem vaikams = 6187,50 Eur), ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 1725 Eur (3450 Eur / 2 vaikams =1725 Eur).

Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindė pateikta vaiko poreikių lentele. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio sūnaus poreikiais bei šalių turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui 400 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį bei papildomai apmokėti sūnaus ugdymo išlaidas.

Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas ieškovės nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu apmokėjo sūnaus pagrindinio ugdymo išlaidas, t. y., mokėjo už mokslą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui skyrė po 650 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 182-185), kas pagal teismo nustatytus vaiko poreikius ir iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį, padengia tiek einamuosius vaiko poreikius, tiek papildomo ugdymo poreikius, todėl už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.), nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šiuo laikotarpiu atsakovas sūnaus išlaikymui skyrė po 200 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 182-185) bei apmokėjo jo ugdymo išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kokias konkrečias papildomo ugdymo veiklas 2018 m. vasaros atostogų laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, t. y., 2018 m. rugpjūčio 13 d.) sūnus lankė, ar tokios veiklos buvo lankomos, ar tam buvo patiriamos išlaidos bei kokio dydžio, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, sudarantis po 200 Eur per mėnesį, iš viso sudarantis 426 Eur (200 Eur už 2018 m., birželio mėnesį +200 Eur už 2018 m. liepos mėnesį + 26 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėnesio 13 dienų).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismui pateiktame ieškinyje I. T. nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir lanko užsiėmimus muzikos mokykloje (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, susisiekimas su minėtomis įstaigomis nėra lengvas, ypač sūnui. Ieškovė automobilio neturi, skolintis taip pat negalėtų, nes turi skolinių įsipareigojimų už M. T. asmeniškai ir bendrai su juo įsigytą turtą kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui (teisių perėmėjas AB Šiaulių bankas). Viso įsipareigojimai kreditoriui siekia 423124,68 Eur. Vaikų poreikius atitinkančio saugaus ir patikimo automobilio, kokiu iki 2018 m. birželio 21 d. naudojosi ieškovė su vaikais, kaina yra 41000 Eur, todėl ieškovė prašo teismo CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priteisti iš M. T. jo sūnui K. T. 41000 Eur dydžio konkrečią vienkartinę pinigų sumą, skirtą automobilio įsigijimui.

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus dienos metu lanko ugdymo įstaigą, taip pat papildomo ugdymo užsiėmimus, pats nepilnametis sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemonės, o ieškovė šiuo laiku dirba, todėl negalėtų nepilnamečio sūnaus vežioti. Atstovai taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į K. T. amžių (vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų), 41000 Eur vertės automobilis iki jo pilnametystės tarnautų trejus metus, be to jį reikėtų drausti, rūpintis kuro bei remonto išlaidomis, todėl šios išlaidos sūnaus transporto poreikiu patenkinti būtų neproporcingai didelės. Tuo tarpu šiuo metu K. T. naudojasi tiek viešojo transporto, tiek ir taksi bei pavežėjų paslaugomis, kurių kaina per mėnesį yra ženkliai mažesnė. Be to, ieškovė nurodė, jog jos poreikius atitiktų tik itin prabangus automobilis – naujas Range Rover. Atsakovo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią išlaikymo formą, išlaikymas gali būti skiriamas 3 būdais, t. y.: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma arba 3) priteisiant turtą. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia byloje reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo tiek periodinėmis išmokomis tiek ir konkrečia pinigų suma, reikalinga ieškovės nurodomam automobiliui įsigyti. Spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo teismas atsižvelgi į tai, jog šalių nepilnametis sūnus, kurio naudai yra prašoma priteisti konkrečią vienkartinę 41000 Eur sumą, šiuo metu yra 15 metų amžiaus ir pats savarankiškai neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Be to, įsigyto automobilio išlaikymui bei jo eksploatavimui reikalingos papildomos, neproporcingai didelės išlaidos, kurias turėtų padengti automobilio savininkas (nagrinėjamu atveju - šalių nepilnametis sūnus). Reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, ieškovė nurodė, jog K. T. naudojasi viešojo transporto ir taksi bei pavežėjų paslaugomis. Šias išlaidas, sudarančias vidutiniškai 70 Eur per mėnesį, tiek ieškovė, tiek ir teismas įtraukė į šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, tokiu būdu užtikrinant K. T. transporto poreikį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš M. T. jo sūnui K. T. 41000 Eur dydžio konkrečią vienkartinę pinigų sumą, skirtą automobilio įsigijimui netenkintinas.

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.118 straipsnį, byloje gali būti sudaromas turto balansas, nustatoma, kuris turtas yra bendras ir kuris turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, kokios skolos mokėtinos iš bendro turto. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.) (2013 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013). Tik sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.

Bylos duomenimis, 2008 m. gegužės 29 d. šalys sudaro vedybų sutartį (toliau – Vedybų sutartis) (tomas 1, e. b. l. 28-33), kurios 3 straipsnyje susitarė, jog turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki Vedybų sutarties sudarymo, lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o turtas, įgytas po Vedybų sutarties sudarymo, bus kiekvieno iš sutuoktinių asmenin nuosavybe.

Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, šalių vardu nėra registruota transporto priemonių (tomas 1, e. b. l. 57, 181). Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas, kuris nedalinamas ir lieka ieškovei: 1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 4, e. b. l. 81-82). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas, kuris nedalinamas ir lieka atsakovui: 1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 74, tomas 4, e. b. l. 185-186); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 77, tomas 4, e. b. l. 187-188); 3) 47/1239 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 97-98, tomas 4, e. b. l. 195-197); 4) negyvenamoji patalpa - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 76, tomas 4, e. b. l. 189-190); 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), 90000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (tomas 6, e. b. l. 73).

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis po santuokos įregistravimo, tačiau iki Vedybų sutarties sudarymo įsigytas nekilnojamasis turtas :

1) 514/1239 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypo dalis) (tomas 1, e. b. l. 97-98, tomas 4, e. b. l. 195-197);

2) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - įėjimas į rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai) (tomas 1, e. b. l. 143-144, tomas 4, e. b. l. 191-193). Kadangi Vedybų sutartimi ieškovė ir atsakovas nesusitarė dėl turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalijimo, todėl šis turtas dalintinas vadovaujantis įstatymų nuostatomis.

Vadovaujantis atsakovo teismui pateikta 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto vertinimo ataskaita, Žemės sklypo dalies ir Statinių vertė yra 306000 Eur (tomas 4, e. b. l. 22-80). Ginčo dėl turto vertės byloje nėra. Šiam bendram turtui įsigyti buvo sudaryta 2006 m. kovo 27 d. kredito sutartis Nr. RF1530060136, 2007 m. sausio 12 d. susitarimas Nr. RF1530060136-P-1 ir 2007 m. vasario 14 d. susitarimas Nr. RF1530060136-P-2 su AB SAMPO banku. Likusi negrąžinta kredito suma 2020 metų lapkričio 5 dienai yra 234886,42 Eur (2020 m. lapkričio 9 d. DOK-218680).

Taigi, įvertinus, kad šalims priklausančio turto (Žemės sklypo dalies ir Statinių) vidutinė rinkos vertė yra 306000 Eur, o neįvykdyti įsipareigojimai hipotekos kreditoriui 2020 metų lapkričio 5 dienai sudaro 234886,42 Eur, turto vertė, atėmus įsipareigojimus sudaro 71113,58 Eur (306000 Eur - 234886,42 Eur = 71113,58 Eur). Ginčo dėl to, jog šalių bendras dalijamas turtas sudaro 71113,58 Eur, byloje nėra. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, jog visas įmokas kreditoriui iki šiol mokėjo M. T. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovai nurodė, jog nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimui paimtą paskolą dengė išimtinai atsakovas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (tomas 4, e. b. l. 83-156). Aplinkybę, jog ieškovė jokių mokėjimų pagal sudarytą kredito sutartį Nr. RF1530060136 ar vėlesnius jos pakeitimus nėra atlikusi, bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir ieškovės atstovė, advokatė E. Jonutytė.

Sprendžiant klausimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, atsakovas teismo prašė nukrypti nuo bendro turto lygių dalių padalijimo principo, kadangi šio turto įsigijimui būtent atsakovas iš savo asmeninių lėšų didžiąja dalimi padengė kredito įmokas pagal Kredito sutartį Nr. RF1530060136 su pakeitimais. 2020 m. lapkričio 24 d. atsakovo atstovai teismui pateikė papildomus dokumentus kartu su rašytiniais paaiškinimais (2020 m. lapkričio 24 d. DOK-228931) ir teismo posėdžio metu galutinai sutikslinę atsakovo M. T. poziciją ir atliktus mokėjimus, nurodė, jog vertinant procentine išraiška, atsakovas yra sumokėjęs 70,14 % visų kredito dengimo įmokų, ieškovė (tiesiogiai įmokų neatliko, tačiau jos buvo atliktos atsakovo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis) – 29,86 %. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra ženkliai daugiau sumokėjęs mokėjimų bendrosios jungtinės nuosavybės turtui įsigyti, taip pat toliau prisiima asmeniškai vykdyti prievoles pagal Kredito sutartį Nr. RF1530060136, atitinkamai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas dalintinas nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, šį nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui, bei sumokant ieškovei jos daliai tenkančią dalijamo turto vertės kompensaciją – 21234,52 Eur (71113,58 Eur x 29,86 %).

Teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį I. T. patvirtino, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), šalių buvo įsigytas pasinaudojant gautu kreditu. Ieškovė nurodė, jog atsakovas priešieškinyje patvirtino, kad iki Vedybų sutarties sudarymo šio turto pardavėjams sumokėtos įmokos ir kredito bei palūkanų grąžinimas bankui buvo iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ir šalims sudarius Vedybų sutartį, sutuoktiniai turėjo bendrų sukauptų lėšų iš kurių ir po Vedybų sutarties sudarymo vykdė įsipareigojimus bankui už bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytą nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties, priešingai nei atsakovas, ieškovė laikėsi pozicijos, jog sutuoktinių dalys bendrosios jungtinės nuosavybės turte yra lygios ir nuo lygių dalių principo nėra pagrindo nukrypti, todėl šis turtas turėtų būti padalintas abiem sutuoktiniams po lygiai. Teismui pateiktame atsiliepime ieškovė laikėsi pozicijos, jog dalinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – Žemės sklypo dalį ir Statinius, esančius (duomenys neskelbtini), turėtų būti taikomas prioritetinis turto padalijimo natūra būdas, tačiau 2020 m. lapkričio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovės. E. Jonutytė patikslino, kad ieškovė visgi sutiktų, kad visas turtas natūra atitektų atsakovui, jai išmokant kompensaciją, sudarančią 35556,79 Eur (t. y., apskaičiuotą laikantis principo, jog šalių sutuoktinių dalys bendrosios jungtinės nuosavybės turte yra lygios - 71113,58 Eur x 50 %).

Tarp šalių nesant ginčo dėl šio turto padalijimo būdo (t. y., abiem šalims sutinkant, jog turtas natūra būtų priteistas atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją), spręstina dėl kompensacijos dydžio. Nepaisant to, jog ieškovė teismo prašo turtą dalinti nenukrypstant nuo lygių dalių principo, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog turtas buvo įsigytas pasinaudojant banko paskola, kuri buvo dengiama išimtinai atsakovo, t. y., 153676,12 Eur paskolos buvo padengta šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiomis lėšomis, o 103641,94 Eur paskolos atsakovas grąžino iš savo asmeninių lėšų (DOK-228931), be to, po santuokos nutraukimo įsipareigojimus, kylančius iš kredito sutarties Nr. RF1530060136, privalo vykdyti atsakovas, teismas atsakovo prašymą tenkina ir atsižvelgdamas į šias aplinkybes, dalindamas bendrąją jungtinę nuosavybę, nukrypsta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, priteisdamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise Žemės sklypo dalį su Statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei - jos daliai tenkančią dalijamo turto vertės kompensaciją, sudarančią 21234,52 Eur (71113,58 Eur x 29,86 %). Pažymėtina, jog iš esmės analogišką praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).

Nepaisant to, jog ieškovės atstovė nurodė, kad lėšos (bendra sandorio suma 243280,12 Eur) gautos už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą, iš teismui pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų bei trečiojo asmens pateiktų duomenų apie prievolių įvykdymą bei atliktus mokėjimus, matyti, jog dalis už parduotą turtą gautų lėšų atiteko šalims (18000 Lt – 5213,16 Eur), dalis, t. y., 167364,93 Eur, kredito pagal 2006 m. kovo 27 d. Kredito sutartį Nr. RF1530060136 (Sakalų g. 6/Bebrų g. 2, Vilniuje) grąžinimui, dalis, t. y., 44305,07 Eur, kredito pagal Kredito sutartį Nr. RF1530060136-P-1 grąžinimui, o likusi suma, gauta kaip bendros lėšos sudarė 26396,96 Eur. Teismo vertinimu, visos šios sumos yra detaliai aptartos atsakovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (2020 m. lapkričio 24 d. DOK-228931), o šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios lėšos įvertintos, apskaičiuojant ieškovei tenkančią mokėjimų dalį.

Dėl įsiskolinimo priteisimo.

Patikslindamas pareikštą priešieškinį, atsakovas jį papildė reikalavimu dėl negrąžintos paskolos priteisimo. Atsakovas nurodė, jog pagal 2015 m. vasario 26 d. buto pirkimo - pardavimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės asmeninėn nuosavybėn perleido butą su baldais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas buto įsigijimui ieškovei paskolino 147000 Eur, juos pervesdamas dalimis, t. y., 2015 m. kovo 6 d. – 86000 Eur, 2015 m. gegužės 25 d. - 50500 Eur, 2015 m. birželio 23 d. - 10500 Eur. Taip pat 2015 m. birželio 4 d. atsakovas padovanojo I. T. akcijas, t. y., pagal akcijų dovanojimo sutartį, neatlygintinai perdavė asmeninėn ieškovės nuosavybėn 2000 SIA „(duomenys neskelbtini).lv“ akcijų, kurių vertė sudarė 276000 Eur (akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpirko iš ieškovės šias akcijas, sudarant 2015 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovė už šių akcijų pardavimą gavo 248400 Eur. Kadangi ieškovė grąžino tik dalį jai suteiktos paskolos, t. y., 127600 Eur, tai likusi ieškovės negrąžinta paskolos dalis sudaro 19400 Eur, kuri, vadovaujantis CK 6.870 straipsniu, privalo būti priteista atsakovui iš ieškovės kaip negrąžinta paskolos dalis.

Atsakovas taip pat nurodė 2016-2017 m. laikotarpiu suteikęs ieškovei paskolų bendrai 22100 Eur sumai, t. y.: 2016 m. lapkričio 17 d. - 3000 Eur, 2016 m. lapkričio 30 d. - 6000 Eur, 2017 m. sausio 5 d. - 4500 Eur, 2017 m. sausio 19 d. - 3500 Eur, 2017 m. vasario 8 d. - 5100 Eur. Pasak atsakovo, šios negrąžintos suteiktos paskolos ieškovei taip pat priteistinos jo naudai. Iš viso atsakovo naudai priteistina 41500 Eur negrąžintų paskolų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės taip pat priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (tomas 7, e. b. l. 72-82).

Ieškovė su pareikštu reikalavimu nesutiko ir teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog atsakovas ieškovei niekada neskolino 147000 Eur. Ieškovė buvo pasiskolinusi iš atsakovo 127600 Eur, kuriuos ji jam grąžino. Be to, atsakovas nepateikė jokių paskolos sandorį patvirtinančių įrodymų, o visų mokėjimo pavedimų paskirtyse yra nurodyta, kad tai yra „sąskaitos papildymas“, „pervedimas“, bet ne paskolos suteikimas. Pasak ieškovės, šalys pasidalino namų apyvokos daiktus, kai faktiškai pradėjo gyventi skyrium ir nė vienas byloje nereiškia reikalavimų dalinti namų apyvokos daiktus. Atsakovo prašoma priteisti 19400 Eur suma yra ne ieškovės skola, o kompensacija už namų apyvokos daiktus ir meno kūrinius, kuriuos šalys pasidalino, kai M. T. 2015 m. rugpjūčio mėnesį išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Išsikraustydamas M. T. pasiėmė bute buvusią garso aparatūrą, fotelį, kavos aparatą, lėtaeigę sulčiaspaudę, dalį šviestuvų, paveikslus, skulptūrą bei dalį kitų namų apyvokos daiktų. Šiuos daiktus šalys pasidalino bendru sutarimu ir atsakovas ieškovei sumokėjo 19400 Eur kompensaciją. Ieškovė nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas paskolino ieškovei 22100 Eur. Atsakovas 2016 - 2017 metais perduodamas pinigus ieškovei teikė išlaikymą vaikams, o ieškovė šiuos pinigus panaudojo jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Atsakovo teiginių, kad jis ieškovei paskolino pinigų, nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad, anot atsakovo, paskolas jis ieškovei suteikė 2015-2017 metais, bet jis niekada nereiškė jokių reikalavimų ieškovei ir tik prasidėjus šalių ginčui teisme, atsakovas pradėjo reikšti atsakovei reikalavimus grąžinti neva jai suteiktas paskolas (tomas 7, e. b. l. 149-151).

Vadovaujantis į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais, nustatyta, jog 2008 m. gegužės 29 d. šalys sudarė Vedybų sutartį, kurioje įtvirtino visiško turto (ir prievolių) atskirumo principą (tomas 1, e. b. l. 28-33). Bylos duomenimis, 2015 m. vasario 26 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninės nuosavybės teise įgijo butą su baldais, esantį (duomenys neskelbtini), už 266000 Eur kainą, kuri pardavėjui turėjo būti sumokėta dalimis iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pirmoji įmoka, sudaranti 86000 Eur, pardavėjui turėjo būti sumokėta per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, likusios trys įmokos po 60000 Eur – atitinkamai iki 2015 m. liepos 1 d., spalio 1 d. ir gruodžio 31 d. (tomas 7, e. b. l. 83- 95, 97-100).

2015 m. kovo 6 d. atsakovas atliko ieškovei bankinį pavedimą 86000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“ (tomas 7, e. b. l. 101), 2015 m. gegužės 25 d. atsakovas atliko ieškovei 50500 Eur pavedimą mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“ (tomas 7, e. b. l. 102), 2015 m. birželio 23 d. atsakovas atliko ieškovei 10500 Eur pavedimą mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pervedimas“ (tomas 7, e. b. l. 103), iš viso atsakovas ieškovei pervedė 147000 Eur. Šią sumą atsakovas įvardijo kaip ieškovei suteiktą paskolą buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

Įvertinus atsakovo pervestų sumų dydį bei pavedimo terminus (pirmasis ieškovės mokėjimas už įsigytą butą, sudarantis 86000 Eur turėjo būti atliktas iki 2015 m. kovo 8 d., o analogiško dydžio sumą atsakovas ieškovei pervedė 2015 m. kovo 6 d.; antrasis ieškovės mokėjimas už įsigytą butą, sudarantis 60000 Eur, turėjo būti atliktas iki 2015 m. liepos 1 d., o 61000 Eur sumą (50500 Eur + 10500 Eur) atsakovas ieškovei pervedė atitinkamai 2015 m. gegužės 25 d. ir 2015 m. birželio 23 d.), teismas byloje laiko įrodytu, jog šios lėšos ieškovei buvo pervestos įmokoms pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti. Likusias dvi įmokas pardavėjui, sudarančias iš viso 120000 Eur (60000 Eur + 60000 Eur) ieškovė privalėjo pardavėjui sumokėti atitinkamai iki 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog 2015 m. birželio 4 d. atsakovas padovanojo I. T. akcijas, t. y., pagal akcijų dovanojimo sutartį, neatlygintinai perdavė asmeninėn ieškovės nuosavybėn 2000 SIA „(duomenys neskelbtini).lv“ akcijų (tomas 7, e. b. l. 104-105), kurias 2015 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpirko iš ieškovės už 248400 Eur sumą (tomas 7, e. b. l. 106-109, 110, 111). Iš šios gautos sumos atėmus 120000 Eur (t. y., ieškovei likusią sumokėti sumą už įsigytą butą), iš sudaryto sandorio I. T. liko 128400 Eur suma, iš kurios 127600 Eur 2015 m. gruodžio 31 d. pavedimu ieškovė pervedė atsakovui, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos gražinimas“.

Paskolos sutarties sampratą apibrėžiančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.).

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y., laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - jog paskolą grąžino (2018 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis. Atitinkamai jos sudarymo faktą patvirtina pats paskolos suteikimas - piniginių lėšų perdavimas bei įsipareigojimas šias pinigines lėšas grąžinti. Iki paskolos davėjas neįrodo, kad jis perdavė pinigines lėšas paskolos gavėjui, laikytina, kad nėra įrodyta, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir, atitinkamai, paskolos gavėjas neprivalo įrodyti, kad jis šią paskolą grąžino.

Nagrinėjamu atveju vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei jų pagrindu kylančias teises ir pareigas, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius (sutuoktiniai), jų turtinius santykius (Vedybų sutarties pagrindu šalių turtas atskirtas), sutuoktinių sudarytus sandorius, teismas sprendžia, jog nepaisant to, jog atsakovo atliktuose pavedimuose nėra aiškiai ir neginčijamai nurodyta apie paskolos ieškovei suteikimą ir į byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų (šalių susitarimų, paskolos sutarčių ar pan.) apie ieškovės įsipareigojimą pasiskolintą pinigų sumą grąžinti, tačiau teismas atsižvelgdamas į aukščiau aptartų aplinkybių visetą, šalių tarpusavio santykius bei ieškovės 2015 m. gruodžio 31 d. 127600 Eur mokėjimo pavedime nurodytą šio pavedimo paskirtį „paskolos grąžinimas“, sprendžia, kad tarp sutuoktinių faktiškai susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. T. laikytinas įrodžiusiu pinigų (t. y., 147000 Eur) perdavimą ieškovės nuosavybėn, o ieškovė – įrodžiusi 127600 Eur paskolos sumos grąžinimo atsakovui faktą. Byloje nesant įrodymų apie likusios 19400 Eur paskolos sumos grąžinimą, ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės kaip negrąžinta paskolos dalis.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad be aukščiau aptartų mokėjimų, atsakovas analogiškais pavedimais 2016-2017 m. laikotarpiu yra pervedęs ieškovei 22100 Eur sumą, t. y.: 2016 m. lapkričio 17 d. - 3000 Eur (tomas 7, e. b. l. 113), 2016 m. lapkričio 30 d. - 6000 Eur (tomas 7, e. b. l. 114), 2017 m. sausio 5 d. - 4500 Eur (tomas 7, e. b. l. 115), 2017 m. sausio 19 d. - 3500 Eur (tomas 7, e. b. l. 116), 2017 m. vasario 8 d. - 5100 Eur (tomas 7, e. b. l. 117).

Bylos nagrinėjimo metu šalys (jų atstovai) skirtingai aiškino šių atsakovo atliktų mokėjimų paskirtį. Atsakovo atstovai nurodė, jog paskolų suteikimo laikotarpiu šalių tarpusavio santykiai buvo geri, todėl ieškovei paprašius paskolinti pinigų, atsakovas, analogiškai kaip ir pirmosios paskolos atveju, kai 3 pavedimų pagrindu ieškovei buvo pervesta 147000 Eur suma, taip pat ir šiais atvejais pervedęs ieškovei nurodytas sumas. Atstovai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ir šių paskolų suteikimo atveju yra analogiškai nurodomos mokėjimų pavedimų paskirtys – „sąskaitos papildymas“ arba „pavedimas“. Pasak atsakovo atstovų, šalys bandė bendru sutarimu išspręsti santuokos nutraukimo bei turto pasidalijimo klausimus ir buvo sutarę, jog šalių nepilnamečiams vaikams atiteks po 1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini), taip pat buvo tartasi, kad po santuokos nutraukimo atsakovui be kompensacijos asmeninės nuosavybės teise atiteks nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), todėl galimai būtų įskaitytos ir paskolos, tačiau vėliau, pradėjus derinti sutartų sąlygų įforminimą, ieškovė nebesilaikė pasiektų susitarimų, šalių derybos nutrūko.

Ieškovė (jos atstovė) nurodė, jog reikalavimą dėl paskolos priteisimo atsakovas pareiškė tik patikslintame ieškinyje. Ieškovės atstovė laikėsi pozicijos, jog buto įsijimui atsakovas ieškovei yra paskolinęs ne 147000 Eur, o tik 126000 Eur, kuriuos I. T. jam grąžino. Pasak ieškovės atstovės, 19400 Eur suma tai yra ne paskola ieškovei, o kompensacija už kilnojamuosius daiktus (buities, namų apyvokos daiktus, paveikslus), kuriuos šalys yra pasidaliję ir kuriuos yra pasiėmęs atsakovas. Atsakovo atstovai su tokia pozicija nesutiko, nurodydami, jog išsikraustydamas atsakovas pasiėmė keletą daiktų, kurių bendra vertė yra gerokai mažesnė nei nurodo ieškovė, be to, pačiai ieškovei liko bute esantis kur kas didesnės vertės kilnojamasis turtas, baldai ir kt. Atstovai nurodė, jog tarp sutuoktinių niekada nebuvo jokių susitarimų dėl 19400 Eur kompensacijos už kilnojamuosius daiktus mokėjimo ar įskaitymo. Atstovai taip pat paaiškino, jog šalių būste buvę paveikslai priklauso ne sutuoktiniams, o atsakovo tėvui E. T., kuris domisi menu, paveikslais, jų kolekcijomis, aukcionais ir šia informacija dalinasi savo profilyje viešoje www.facebook.com platformoje. Būtent dėl šios priežasties ir šalių pasirašytoje Vedybų sutartyje yra aiškiai apibrėžta, jog kilnojamuoju daiktu, naudojamu šeimos namų ūkyje, pripažįstami namų apyvokos daiktai, išskyrus meno kūrinius, kolekcijas ir namų bibliotekas (8.8 punktas).

Pasisakydama dėl atsakovo ieškovei atliktų pavedimų 22100 Eur sumai, advokatė E. Jonutytė nurodė, jog ši suma turėtų būti vertinama ne kaip paskola, o kaip atsakovo teiktas išlaikymas tuo metu dar dviem šalių nepilnamečiams vaikams, tačiau atsakydama į užduotus klausimus, atstovė negalėjo konkrečiai detalizuoti, kokiems konkrečiai vaikų poreikiams tenkinti šios sumos buvo panaudotos. Atstovė nurodė, jog šios lėšos buvo panaudotos vaikų kambariams įrengti, taip pat vaikų drabužiams, pramogoms, maistui ir kt. Atstovė pažymėjo, jog nedidelė dalis įrodymų, patvirtinančių atliktus įrengimo darbus teismui pateikta kartu su 2018 m. lapkričio 15 d. prašymu dėl įrodymų pateikimo (tomas 3, e. b. l. 1-6).

Spręsdamas dėl 2016-2017 m. laikotarpiu atsakovo pervestos ieškovei bendros 22100 Eur sumos bei vertindamas tarp šalių susiklosčiusius teisius santykius, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog ieškovė jai atliktus atsakovo pavedimus bendrai 22100 Eur sumai vertina kaip vaikams teiktą išlaikymą, tačiau nepateikia įrodymų, kokių neordinarių vaikų poreikių, kurių nepadengė atsakovo teiktas išlaikymas periodinėmis išmokomis, tenkinimui šios sumos buvo panaudotos (kartu su 2018 m. lapkričio 15 d. prašymu dėl įrodymų pateikimo ieškovė pateikė teismui keletą įrodymų, patvirtinančių įsigytus baldus, paveikslus, namų tekstilę (užuolaidas, lovatieses) (tomas 3, e. b. l. 89-93), tačiau šias išlaidas priskyrė prie išlaidų kasdieninių būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui. Iš bylos duomenų (t. y., atsakovo mokėjimų suvestinės – tomas, e. b. l. 182-185) matyti, jog 2015 m. rugpjūčio mėnesį šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas pradėjo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis į ieškovės banko sąskaitą, kurios laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio sudarė po 600-800 Eur abiem vaikams, o nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio – po 1300 Eur abiem vaikams. Būtent šie atsakovo atlikti mokėjimai, atsižvelgiant į jų mokėjimų datas, periodiškumą ir konkrečias sumas, pripažintini išlaikymu nepilnamečiams vaikams. Bylos duomenimis, būtent tuomet tarp šalių vyko derybos dėl santuokos nutraukimo, siekiant pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (tomas 8, e. b. l. 64-69). Šalių derybos pasibaigus nesėkmingai, atsakovas liovėsi geranoriškai teikęs 1300 Eur per mėnesį išlaikymą abiem vaikams ir jį sumažino iki 400 Eur per mėnesį, kas tuo metu atitiko ½ dalies minimalios mėnesinės algos kiekvienam vaikui išlaikymo dydį, o vėliau nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir nustatytas laikinas išlaikymas. Teismo vertinimu, 2016-2017 m. laikotarpiu atsakovo atlikti mokėjimai ieškovei bendrai 22100 Eur sumai, atsižvelgiant į jų nenuoseklų jų pobūdį bei aplinkybę, jog ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo pagrįsti, kokiems nepilnamečių vaikų poreikiams ši iš atsakovo gauta pinigų suma buvo panaudota, o teismui pasiūlius, nepasinaudojo teise pateikti į bylą papildomus įrodymus, todėl minėti mokėjimai negali būti pripažįstami ir vertinami kaip nepilnamečiams vaikams teiktas išlaikymas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės ieškovė byloje neįrodė.

Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, į dar 2015 metais tarp sutuoktinių susiklosčiusią praktiką dėl paskolų suteikimo bei grąžinimo, analogišką atliktų pavedimų pobūdį, nurodomą analogišką mokėjimų paskirtį, ieškovei neįrodžius, jog gautos lėšos buvo panaudotos šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, teismas pripažįsta tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius. Atsakovui įrodžius 22100 Eur sumos perdavimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn faktą, tačiau byloje nesant įrodymų apie šios sumos grąžinimą, ši suma priteistina atsakovo naudai. Iš viso atsakovo naudai priteistina 41500 Eur negrąžintų paskolų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės taip pat priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl prievolių pobūdžio bei vykdymo tvarkos nustatymo.

2006 m. kovo 27 d. atsakovas M. T. su AB Sampo banku sudarė kredito sutartį Nr. RF1530060136 (toliau – Kredito sutartis Nr. RF1530060136) (tomas 1, e. b. l. 58-68, 80), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 173772 Eur kreditas 97,06 kv. m. buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Tinkamas prievolės įvykdymas buvo užtikrintas ieškovės I. T. laidavimu – buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. FA-RF1530060136 (2020 m. lapkričio 26 d. DOK-231130), bei įsigyto turto įkeitimu (tomas 4, e. b. l. 173).

2007 m. sausio 12 d. susitarimu Nr. RF15300600136-P-1 (tomas 1, e. b. l. 78-79), kredito suma padidinta iki 550278 Eur, papildomai suteikiant 376506 Eur būsto pirkimui ir apdailos darbams panaudotų nuosavų kredito gavėjų lėšų refinansavimui bei žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2036 m. kovo 27 d. 2007 m. vasario 14 d. susitarimu Nr. RF15300600136-P-2 šalys susitarė nustatyti atstatomosios vertės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) draudimo variantą (tomas 1, e. b. l. 80).

2011 m. rugsėjo 13 d. sutuoktiniai M. T. ir I. T. su Danske Bank A/S Lietuvos filialu sudarė Kredito sutartį Nr. BP32H251106787 (tomas 1, e. b. l. 38-56, tomas 5, e. b. l. 9-25), kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas 223007,41 Eur kreditas 96,93 kv. m. buto su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) įsigyti. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2036 m. rugsėjo 13 d. Tinkamas prievolės įvykdymas buvo užtikrintas UAB OPEN24 laidavimu – pasirašyta laidavimo sutartis Nr. JA-BP32H251106787, bei įsigyto turto įkeitimu (tomas 4, e. b. l. 174).

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame pasisakė dėl prievolių, kylančių iš kredito sutarties Nr. RF1530060136 ir kredito sutarties Nr. BP32H251106787. Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog po šalių santuokos nutraukimo prievolės pagal aukščiau nurodytas kredito sutartis turi nesikeisti, t. y., pagal kredito sutartį Nr. BP32H251106787 ieškovė ir atsakovas atsako kaip solidarūs bendraskoliai, o įsipareigojimus, kylančius iš kredito sutarties Nr. RF1530060136, privalo vykdyti atsakovas, išliekant ieškovės laidavimui pagal 2006 m. kovo 27 d. laidavimo sutartį Nr. FA-RF1530060136 (tomas 5, e. b. l. 157-158).

2020 m. gegužės 5 d. teisme gautas Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (toliau – Danske bankas) prašymas dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo, kuriame nurodoma, jog 2020 m. sausio 9 d. Verslo pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2020 m. gegužės 1 d. Portfelio perdavimo – priėmimo aktu nuo 2020 m. gegužės 1 d. Danske bankas perleido kredito įstaigai AB Šiaulių bankas visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas (2020 m. gegužės 5 d. DOK-88165), todėl 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, byloje pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju - AB „Šiaulių banku“, juridinio asmens kodas 112025254.

2020 m. lapkričio 26 d. trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog I. T. yra laidavusi už prievolės, kylančios 2006 m. kovo 27 d. Kredito sutarties Nr. RF1530060136 pagrindu, įvykdymą, t. y., 2006 m. kovo 27 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. FA-RF1530060136. Atsižvelgiant į tai, pagal minėtą Kredito sutartį Nr. RF1530060136 ieškovė ir atsakovas atsako kaip solidarūs bendraskoliai. Trečiasis asmuo prašė teismo kitus šalių prašymus išspręsti savo nuožiūra bei bylą nagrinėti bankui nedalyvaujant, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytą poziciją (tomas 10, e. b. l. 25).

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (2008 m. spalio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo prievolė trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui kilo iš 2006 m. kovo 27 d. su AB Sampo banku sudarytos kredito sutarties Nr. RF1530060136 bei 2007 m. sausio 12 d. susitarimo Nr. RF15300600136-P-1 ir 2007 m. vasario 14 d. susitarimo Nr. RF15300600136-P-2, kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktas kreditas nekilnojamojo turto (t. y., (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) įsigijimui. Ieškovė, sudarant kredito sutartį, patvirtino, kad sutinka su jos sąlygomis ir laidavo už tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, 2006 m. kovo 27 d. pasirašydama laidavimo sutartį Nr. FA-RF1530060136. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, iš bendro sutuoktinių turto taip pat vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad prievolė trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui pagal Kredito sutartį Nr. RF1530060136 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, yra bendra šalių prievolė.

Bendros sutuoktinių prievolės gali būti dalinės arba solidarios. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2007 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.; 2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti, kad prievolė kreditoriui – trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui – pagal Kredito sutartį Nr. RF1530060136 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais yra solidari šalių prievolė, įpareigoti jį asmeniškai mokėti įmokas kreditoriui. Ieškovė (ieškovės atstovė) prieštaravimų šiam reikalavimui nepareiškė. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog pagal minėtą kredito sutartį ieškovė ir atsakovas atsako kaip solidarūs bendraskoliai.

Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis – ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Vien tai, kad prievolė įgyta esant santuokoje, nereiškia, kad ji yra solidari. Remiantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už iš trečiojo asmens Danske Bank A/S (teisių perėmėjas - AB Šiaulių bankas) gautą paskolą šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno (vėliau šis turtas buvo parduotas, taip pat buvo įsigytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini)), todėl darytina išvada, jog šio turto įsigijimas buvo būtinas šeimos poreikiams tenkinti. Nustačius, kad sutarties sudarymas buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, byloje nesant ginčo, prievolė pagal šią sutartį pripažįstama solidaria šalių prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas prašo, nekeičiant prievolės solidarumo prieš kreditorių, įpareigoti jį vykdyti prievolę trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 59 punktą).

Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas tenkintinas - įkeistą turtą priteisiant atsakovui, šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nustatytina, kad likusią skolos kreditoriui dalį turi mokėti atsakovas. Tokios prievolės vykdymo tvarkos nustatymas reiškia, kad tuo atveju jei trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas, turintis teisę nukreipti išieškojimą į bet kurį iš solidarių skolininkų, išsiieškotų skolą iš ieškovės, ši turėtų teisę regreso tvarka pareikšti atgręžtinius reikalavimus dėl išieškotų sumų priteisimo iš atsakovo. Nei viena iš šalių tokiai prievolės vykdymo tvarkai neprieštaravo, o teismo vertinimu ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktiką (2019 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2159-258/2019).

Sprendžiant dėl sutartinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal Kredito sutartį Nr. BP32H251106787 pobūdžio bei tolimesnio vykdymo, pažymėtina, jog 2008 m. gegužės 29 d. šalys sudarė Vedybų sutartį (tomas 1, e. b. l. 28-33), kurios 8.9 punkte susitarė, kad po šios sutarties sudarymo visos prievolės, susiję su asmenine sutuoktinio nuosavybe irgi yra asmeninės, t. y., sutuoktinis už kito sutuoktinio prievoles savo turtu neatsako. Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. sutuoktiniai M. T. ir I. T. su Danske Bank A/S Lietuvos filialu sudarė Kredito sutartį Nr. BP32H251106787, kurios pagrindu buvo suteiktas 223007,41 Eur kreditas nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o sutuoktiniai įgijo solidarią prievolę kreditoriui. Vadovaujantis aukščiau aptarta teismų praktika, ši prievolė kreditoriaus AB Šiaulių banko atžvilgiu nėra modifikuojama, t. y., ieškovė ir atsakovas išlieka solidarūs bendraskoliai kreditoriaus atžvilgiu, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog už gautą paskolą įsigytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas išimtinai atsakovo asmeninėn nuosavybėn, teismas sprendžia, jog po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui privalo vykdyti išimtinai atsakovas ir ją įvykdęs jis neturėtų atgręžtinio reikalavimo teisės į ieškovę. Teismo vertinimu, toks prievolės vykdymo tvarkos šalių tarpusavio santykiuose (o ne prieš kreditorių) nustatymas taip pat atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą bei teismų praktiką.

2020 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat išsakė alternatyvų reikalavimą – t. y., paliekant prievolę solidarią kreditoriaus atžvilgiu, priteisti iš atsakovo jos naudai kompensaciją, lygią nepadengtai kredito sumai bei administravimo mokesčiams, kartu įpareigojant ieškovę pilnai įvykdyti prievolę kreditoriui. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog toks reikalavimas nebuvo formuluojamas procesiniuose dokumentuose ir jis iš esmės reikštų prievolės vykdymo tvarkos pakeitimą, t. y., prievolė su atidedamuoju terminu būtų įvykdyta iš karto, o atsakovas negrąžintos paskolos sumos dydžio kompensaciją turėtų ieškovei sumokėti anksčiau, nei numato Kredito sutartis Nr. BP32H251106787, t. y., jo situacija būtų nepagrįstai pabloginta, teismas sprendžia, jog toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teismas nutartimi šioje byloje 2018 m. rugpjūčio 27 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams: D. T. po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o K. T. – po 400 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo (tomas 2, e. b. l. 31-35). 2018 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių atskiruosius skundus dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nepakeistą (tomas 2, e. b. l. 119-128).

2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi, buvo panaikintas 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo M. T. priteistas laikinas išlaikymas pilnamete tapusiai D. T.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, šiuo metu galiojančios 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės I. T. (iki santuokos turėta pavardė – „K.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės .

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: „T.“, „T.“.

Šalių nepilnamečio sūnaus K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo (tėvo) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad M. T. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime lygiais pagrindais kartu su motina I. T. ir turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi K. T. lygiai tiek pat laiko, kiek ir vaiko motina I. T., t. y., ne mažiau kaip pusę bendravimo laiko per mėnesį.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 400 (keturis šimtus) Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki K. T. pilnametystės, kartu įpareigojant atsakovą M. T. padengti visas K. T. ugdymo išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2018 m. rugpjūčio 13 d.), sudarantį 426 (keturis šimtus dvidešimt šešis) Eur.

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti tokiu būdu: atsakovui M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 514/1239 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - įėjimą į rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21234,52 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 52 euro centų) kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 41500 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (t. y., 41500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (t. y., nuo 2019 m. gegužės 10 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti prievolę trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui, įmonės kodas 112025254, kylančią 2006 m. kovo 27 d. sudarytos kredito sutarties Nr. RF1530060136 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais ir laidavimo sutarties Nr. FA-RF1530060136 pagrindu solidaria atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, įpareigojant ją vykdyti atsakovą M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti prievolę trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui, įmonės kodas 112025254, kylančią 2011 m. rugsėjo 13 d. sudarytos kredito sutarties Nr. BP32H251106787 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais pagrindu solidaria atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, įpareigojant ją vykdyti atsakovą M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.