Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės, pirmininkės ir pranešėjos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje e2-613-863/2020 pagal ieškovo J. K. (J. K.) ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl paprastojo neprotestuotino vekselio panaikinimo bei pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras D. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

9. 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovas į bylą pateikė Įsiskolinimo gražinimo grafiką, kuriame nurodoma, kad J. K. siekdamas išvengti bylinėjimosi teikia pasirašytą vekselį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos kreditoriui A. M. dengimo pagal žemiau nurodytą grafiką nuo 2018-10-31 iki 2021 m. kovo 31 d. Įsiskolinimo suma 15235,86 Eur. Siekiant užtikrinti skolininko prievolę padengti įsiskolinimą, skolininkas išrašo kreditoriui paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsiskolinimo sumai ir kt.

10. Ieškovo prašymu byloje paskirta teismo rašysenos ekspertizė. 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadose nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 20 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio (patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejuose egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“esantys įrašai „J. K.“ ir parašai yra parašyti šratinuku, t. y. jie nėra nukopijuoti, nuskenuoti techninėmis priemonėmis. Abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įrašai „J. K.“ ir šalia jų esantys parašai nėra perpiešti prieš šviesą. Abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įrašai „J. K.“ nėra atlikti perspaudimu ir gautų štrichų apvedžiojimo būdu. Didelė tikimybė, kad abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys parašai nėra atlikti perspaudimu ir gautų štrichų apvedžiojimo būdu. Nurodyta, kad nustatyti, ar 2018 m. lapkričio 20 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio (patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejuose egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įrašai „J. K.“ ir parašai atlikti šiuose dokumentuose nurodytu laiku, negalima. 2019 m. lapkričio 22 d. akte nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 20 d. notaro D. B. patvirtinto paprastojo neprotestuotino vekselio dviejuose egzemplioriuose (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parašė ir šalia pasirašė bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. notariniame registre ties notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą (duomenys neskelbtini) parašė ir po juo pasirašė J. K..

11. Bylos duomenimis ieškovas reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu grindė dviem alternatyviais sandorių negaliojimo pagrindais: dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir kaip sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (CK 1.89 straipsnis). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas alternatyvaus ieškinio teisinio pagrindo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atsisakė, todėl byla šioje dalyje nutraukta.

12. Ieškovas taip pat teikė patikslintą ieškinį nurodydamas, kad neatsimena vekselio pasirašymo fakto ir pasirašymo aplinkybių, dėl ko ieškinio pareiškimo metu negalėjo tinkamai suformuoti ieškinio pagrindo, ieškinys turėtų būti tenkintas CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl suklydimo. Teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kaip pateiktą nesavalaikiai.

Dėl vekselio negaliojimo pagrindų

14. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalis taikoma konstatavus dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. – aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

15. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 ).

16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

22. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

23. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 ).

24. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

25. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

26. ĮPVĮ 19 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, tačiau tokiu atveju būtent vekselio davėjui tenka pareiga pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

27. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) tarpusavio derybų būdu ir laisva valia sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti ir, jeigu sudaryti, tai kokiomis sąlygomis. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Vertimas kitą asmenį sudaryti sutartį , nesant tam teisinio pagrindo, reiškia to asmens laisvos valios ribojimą ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

28. Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, būtent jis, vekselio davėjas, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).

29. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

32. Apelianto vertinimu byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vekselis išduotas nesant jokio teisinio ar faktinio pagrindo, išgautas neaiškiu būdu suklaidinus ieškovą, todėl toks vekselis negali likti civilinėje apyvartoje ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, suabsoliutino ne tik vekselio abstraktumą, tačiau ir ieškovo pareigą įrodinėti aplinkybes. Teismas sprendime nepasisakė ir nemotyvavo ar laikė įrodyta, ar neįrodyta, jog atsakovas buvo nesąžiningas įgijėjas ginčijamo vekselio atžvilgiu, nors byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad įgydamas ir realizuodamas įgytą vekselį vekselio įgijėjas atsakovas elgėsi nesąžiningai. Tokio pobūdžio vekselis, kuriuo už bendravimą reikalaujama sumokėti daugiau nei 15000 Eur pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nesąžiningai be pagrindo įgytas vekselis laikytinas negaliojančiu ĮPVĮ 19 straipsnio, CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio pagrindais.

33. Ieškovo pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad jis reikšdamas reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, įvardija savarankiškus vekselio negaliojimo pagrindus – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas (CK 1.81 straipsnis), dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis), dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas alternatyvaus ieškinio teisinio pagrindo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atsisakė, todėl byla šioje dalyje nutraukta. Ieškovas taip pat teikė patikslintą ieškinį nurodydamas, kad neatsimena vekselio pasirašymo fakto ir pasirašymo aplinkybių, dėl ko ieškinio pareiškimo metu negalėjo tinkamai suformuoti ieškinio pagrindo, ieškinys turėtų būti tenkintas CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl suklydimo. Teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kaip pateiktą nesavalaikiai. Pažymėtina, kad kaip minėta ieškovo pozicija nebuvo nuosekli, ieškovas prašydamas priimti patikslintą ieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė byloje parodė, jog vekselis pasirašytas ieškovo, tai jis teigia, kad pasirašė vekselį iš esmės suklydęs ir nesuprasdamas, kad pasirašo vekselį bei kokia yra pasirašomo vekselio esmė. Be to, kadangi ieškovas visai neatsimena, jog pasirašė vekselį, tačiau negali įrodyti ligos, apsvaiginimo ar kitų aplinkybių, todėl ir vertina, jog vekselį pasirašė iš esmės suklydęs. Taip pat nurodė, kad ieškovui sunku paaiškinti tokio suklydimo aplinkybes, tačiau ieškovas mano, kad galimai nesuprato, jog pasirašo vekselį. Ieškovas mano, kad atsakovas nurodė, jog darbiniais tikslais reikia pasirašyti dokumentus ir ieškovas juos pasirašė nesuprasdamas, kad įsipareigoja sumokėti atsakovui daugiau kaip 15000 Eur.

34. Sutiktina, kad atsakovas nurodydamas, kad vekselis išduotas apmokėjimui už atsakovo asmeniškai ieškovui suteiktas meditacijos ir bendravimo paslaugas pateikė į bylą tik įsiskolinimo gražinimo grafiką dėl 15235,86 Eur ieškovo skolos, nurodydamas, kad šis grafikas susijęs su vekselio išdavimu. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei žodinių teismo posėdžių metu aiškiai ir išsamiai nenurodė kokios konkrečiai paslaugos ir kokiu laikotarpiu buvo suteiktos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, ieškovas nurodydamas, kad atsakovas nesuteikė jokių paslaugų, nežinoma paslaugų teikimo vieta, paslaugų įkainis, suteiktų paslaugų kiekis ir terminai, kad atsakovas neturi jokios specialios kvalifikacijos teikti paslaugas, neturi nei individualios veiklos pažymos nei verslo liudijimo paslaugoms teikti, neturi specialių patalpų ar kokios kitos įrangos paslaugų teikimui, šias aplinkybes privalėjo įrodyti. Negalėdamas pateikti konkrečių dokumentų, turėjo galimybę reikšti prašymus teismui dėl leidimo gauti dokumentus išdavimo, ar dokumentų išreikalavimo. Todėl nepateikus įrodymų, kuriuos būtų galima ištirti ir įvertinti, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad byloje įrodyta, kad nebuvo jokio teisinio santykio, sudarančio pagrindą vekselio išdavimui, t. y. vekselis išduotas ir yra civilinėje apyvartoje be jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

35. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai, kad jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, kad atsakovas veikė nesąžiningai, įtikindamas ieškovą pasirašyti vekselį konkrečiai sumai, be jokios priežasties ir pan. Apelianto argumentai, kad teismas suabsoliutino ne tik vekselio abstraktumą, tačiau ir ieškovo pareigą įrodinėti aplinkybes, nepagrįsti. Kaip minėta atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių dėl suteiktų paslaugų, tačiau ir ieškovas nenurodė kokie konkrečiai tarpusavio santykiai siejo jį su atsakovu, nors ir teigė, kad santykiai buvo artimi, kartu sportuodavo, bendrai kūrė verslą ir pan. Iš to, kokie duomenys pateikti į bylą tikėtina, kad vekselis buvo išduotas galimai vykdant susitarimą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo, nes kitokių, priešingų įrodymų, kad nebuvo jokių tarpusavio įsipareigojimų, skolų, t.y. nebuvo jokio teisinio santykio, sudarančio pagrindą vekselio išdavimui, ieškovas nepateikė.

36. Apelianto vertinimu atsakovas suprato, kad tokio vekselio pasirašymas itin nenaudingas ieškovui, kad ieškovui negalint apmokėti vekselio ši suma ženkliai augs, ką atsakovas nurodo atsiliepime, o atsakovas tokio vekselio pagrindu nepagrįstai praturtės. Apelianto vertinimu iš byloje nustatytų aplinkybių matoma, kad vekselis buvo išgautas iš ieškovo tikslu maksimaliai praturtėti ieškovo sąskaita, šią sumą kiek įmanoma išdidinant nesąžiningų palūkanų dėka. Vekselio įgijėjui esant akivaizdžiai nesąžiningam jo teisės negali būti ginamos prisidengiant vekselio abstraktumu. Nors apeliantas ir teigia, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, su kuo sutiktina, tačiau nurodydamas, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir, kad be jokio teisinio pagrindo nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėjo kito asmens sąskaita, privalėjo tai įrodyti ( CPK 178 straipsnis). Taip pat atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo bei apelianto nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo atlikta ekspertizė ir 2019 m. lapkričio 22 d. aktu nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. notaro D. B. patvirtinto paprastojo neprotestuotino vekselio dviejuose egzemplioriuose (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parašė ir šalia pasirašė bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. notariniame registre ties notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą (duomenys neskelbtini) parašė ir po juo pasirašė J. K..

38. Įstatymu notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Notaro statusas, įtvirtintas Notariato įstatyme, lemia jam taikomus didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Notaro vykdomojo įrašo pateikimu ir antstolio priėmimu jį vykdyti yra užbaigiama reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka procedūra, sudaromos prielaidos vykdymo procese išieškoti vekselyje (ir atitinkamai vykdomajame įraše) nurodytą sumą. Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kad ginčijamas vekselis išduotas pažeidžiant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus. Notaras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kiek pamena, ieškovas tvirtinant vekselį buvo atvykęs vienas, atsakovas nedalyvavo, jam buvo išaiškintos visos teisės. Byloje nebuvo ginčijami notaro veiksmai.

39. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų dėl vekselio išdavimo teisinio santykio, ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip užtikrinimo priemonė. Teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento, kad teismas netyrė kitokios vekselio paskirties – kaip prievolės užtikrinimo priemonės, nes ieškovas ir neteigė, kad vekselis buvo prievolės užtikrinimo priemonė, nes iš esmės neigė buvus pagrindui išduoti vekselį, todėl spręstina, kad teismas ir neturėjo pagrindo konkrečių apelianto apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių vertinti.

40. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neleisdamas ieškovui patikslinti ieškinio, pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalį. Dėl šių aplinkybių nurodo, kad ieškovas vertino, kad nustačius, jog jis vekselio nepasirašė, nėra tikslingi aiškintis kitas vekselio pasirašymo aplinkybes, todėl ieškinyje prašė vekselį pripažinti negaliojančiu kaip nepasirašytą ieškovo, bei nurodė, kad tokio vekselio išdavimui nebuvo jokio pagrindo. Kartu ieškovas darė prielaidą, kad jei vekselis visgi būtų pasirašytas ieškovo, galimai jis buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nes kitaip objektyviai paaiškinti, kodėl neatsimena vekselio pasirašymo negalėjo. Paaiškėjus, kad ginčijamas vekselis visgi buvo pasirašytas ieškovo, taip pat byloje išgirdus atsakovo poziciją dėl vekselio pasirašymo aplinkybių, ieškovas siekė patikslinti ieškinio teisinį pagrindą ir prašė pripažinti vekselį negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido ieškovui patikslinti ieškinio, vertindamas, jog toks patikslinimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

41. Su apelianto argumentais, įvertinus civilinėje byloje vykusį pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės procesą, ieškovo galimybes sukonkretinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į ieškovo, ieškovo atstovės argumentus teismo posėdžio metu sprendžiant konkretų klausimą, į CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo sutikti. Nėra pagrindo išvadai, kad teismas patikslintą ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, ieškovas turėdamas galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, turėdamas galimybę savalaikiai patikslinti ieškinį, bei pateikti įrodymus, to nepadarė, taigi savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo.

42. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Taigi, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, kaip minėta šiuo atveju ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011).

43. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes iš esmės kvalifikavo tinkamai ir, taikydamas aptartas teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad tenkinti ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančiu ginčijamą vekselį nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo panaikinti vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Teismas akcentavo, kad norėdamas, kad teismas vertintų vekselio išdavimo teisinius santykius, būtent ieškovas privalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis vekselis buvo išrašytas bei įrodyti atsakovo nesąžiningumą, įgyjant vekselį. Ieškovo pasirinktas savo teisių gynybos būdas nagrinėjamu atveju yra netinkamas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konstatuoti, jog ginčijamas vekselis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių šalių argumentų ar visiškai neargumentavęs sprendimo atmesti ieškinį.

Dėl procesinės bylos baigties.

44. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę kaip turėtų būti vertinami įrodymai, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

46. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ieškovas nurodęs dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, turėdamas pagrindo spręsti, kad atsakovas jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad būtų ištirtos aplinkybės dėl galimai nusikalstamų atsakovo veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

47. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, todėl jos byloje nepriteistinos.

48. 2019 m. kovo 5 d. nutartimi teismas atidėjo ieškovui J. K. 363 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistinas 363 Eur žyminis mokestis ( CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis, 93 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.