- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2-613-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11057-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Austėja Gylytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo J. K. (J. K.) ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarui D. B., dėl paprastojo neprotestuotino vekselio panaikinimo bei pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2018 m. lapkričio 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, patvirtintą notaro D. B., notarinio registro Nr. DB-8258, negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 1.80 ir 1.89 straipsnių pagrindu (ieškinys grindžiamas dviem alternatyviais pagrindais), panaikinti 2019 m. kovo 7 d. paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, išduotą notaro D. B., notarinio registro Nr. DB-1599, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. kovo 26 d. gavo antstolės B. P. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, iš kurio sužinojo, kad jo atžvilgiu notaro D. B. išduotas vykdomasis įrašas pagal vekselį. Vykdomasis įrašas atliktas 2018 m. lapkričio 20 d. paprastajam neprotestuotinam vekseliui, patvirtintam notaro D. B., notarinio registro Nr. DB-8258. Vekselyje nurodyta, kad ieškovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti pateikus vekselį vekselio turėtojui atsakovui 15 235,86 Eur ir 10 procentų metinių palūkanų, nuo vekselio išrašymo dienos. Nurodė, kad jis vekselio nepasirašė, taip pat neatsimena fakto, jog būtų pasirašęs vekselį ir vykęs pas notarą. Nurodė, jog vekselis pasirašytas dieną, kuomet jis nuo 9:00 iki 18:00 val. dirbo UAB „Baltic Digital Printing“. Taip pat nurodė, kad 2018 m. birželio 10 d. buvo pasirašęs pervežimo paslaugų sutartį su MB „Grandeza“, kurios vadovas buvo atsakovas. Minėtos sutarties pagrindu teikė pervežimo paslaugas, jokie finansiniai įsipareigojimai jo su atsakovu nesiejo. Pažymėjo, jog neatsimena, kad būtų pasirašęs ginčijamą vekselį, todėl prašo jį pripažinti negaliojančiu, kadangi pastarasis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. įstatymo reikalavimui, jog vekselis turi būti pasirašytas jį išrašančio asmens bei dėl to, jog neegzistuoja joks vekselio išdavimo teisinis pagrindas. Be to, kadangi neprisimena vekselio pasirašymo, vekselį prašo pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog galimai buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o atsakovas tokia jo būsena pasinaudojo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad vekselis atitinka įstatymo numatytus reikalavimus, todėl ieškinys turi būti atmestas. Paaiškino, jog teikė ieškovui įvairias konsultacijas, meditavimo paslaugas, o pastarasis įsipareigojo už jas atsiskaityti dalimis, pasirašė mokėjimo dalimis susitarimą, o vėliau ir vekselį.
Trečiasis asmuo notaras D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad tvirtinant vekselį buvo nustatyta J. K. asmens tapatybė, patikrintas jo veiksnumas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Nurodė, kad tvirtinant vekselį buvo išaiškintos teisinės vekselio išdavimo pasekmės, supaprastinta neteisminė išieškojimo pagal vekselį tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymu byloje paskirta teismo rašysenos ekspertizė. Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro dokumentų ir rašysenos ekspertai, atsakymai į ekspertizės klausimus pateikti dviejuose ekspertizės aktuose: 2019 m. lapkričio 22 d. Nr. 11-2009 (19) ir 2019 m. lapkričio 29 d. Nr. 11-2094 (19). Teismo ekspertai pateikė tokias ekspertizės išvadas:
Žemesnės instancijos teismas
· 2018 m. lapkričio 20 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio (patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. DB-8258) abiejuose egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“esantys įrašai „J. K.“ ir parašai yra parašyti šratinuku, t. y. jie nėra nukopijuoti, nuskenuoti techninėmis priemonėmis. Abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įrašai „J. K.“ ir šalia jų esantys parašai nėra perpiešti prieš šviesą. Abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įrašai „J. K.“ nėra atlikti perspaudimu ir gautų štrichų apvedžiojimo būdu. Didelė tikimybė, kad abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys parašai nėra atlikti perspaudimu ir gautų štrichų apvedžiojimo būdu.
· Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos dokumentų amžiui tirti, todėl nustatyti, ar 2018 m. lapkričio 20 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio (patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. DB-8258) abiejuose egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įrašai „J. K.“ ir parašai atlikti šiuose dokumentuose nurodytu laiku, negalima.
· 2018 m. lapkričio 20 d. notaro D. B. patvirtinto paprastojo neprotestuotino vekselio dviejuose egzemplioriuose (notarinio registro Nr. DB-8258) rankraštinius įrašus „J. K.“, „J. K.“ parašė ir šalia pasirašė bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. notariniame registre ties notarinio veiksmo registracijos Nr. DB-8258 įrašą „K.“ parašė ir po juo pasirašė J. K..
Nagrinėjant bylą iš esmės po ekspertizės atlikimo 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdyje teismas žodine nutartimi atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo).
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė iš dalies, nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti, kitoje dalyje ieškinį palaikė. Ieškovo atstovė paaiškino, jog neginčys ekspertizės išvadų ir neprašys pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės atlikimo, tačiau mano, jog vekselis neatitinka kitų imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. jog vekselio išdavimui turi būti koks nors pagrindas. Nagrinėjamu atveju vekselis buvo pasirašytas neaiškiomis aplinkybėmis, atsakovas tiesiog pasinaudojo ieškovo patiklumu ir specialių žinių neturėjimu. Atkreipė dėmesį, jog į vekselį įrašytos nesąžiningos 10 procentų dydžio palūkanos.
Ieškovas papildomai paaiškino, jog su atsakovu susipažino prieš 2-3 metus verslo seminare, pradėjo draugauti, kartu sportuoti, tačiau jokių paslaugų iš jo negavęs. 2018 metais nusprendė kartu vystyti verslą, dėl to paėmė iš banko kreditą automobiliui nupirkti. Nors automobilis buvo registruotas atsakovo verdu, kreditą jis tebemoka. Dirbo su atsakovo mašina ir teikė Taksi paslaugas, buvo susitarimas, jog jam bus mokama 46 procentai nuo uždirbtų lėšų. Kai klientai mokėdavo pavedimais, pinigus per programėlę iš karto gaudavo atsakovas, iš grynais pinigais gautų lėšų užsipildavo kuro ir išvalydavo automobilį, kas likdavo – atiduodavo. Kartu dirbo nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., kai santykius su atsakovu nutraukė. Kaip atsirado parašai ant vekselių nežino, kad vyktų pas notarą neprisimena. Bendraujant su atsakovu teko pasirašinėti dokumentus, kokius tiksliai neprisimena, tačiau tikrai pasirašinėjo sutartį dėl nuolaidų kurui gavimo degalinėse.
Atsiliepimas
Atsakovas papildomai atsakydamas į ieškovo klausimus paaiškino, jog teikė įvairias konsultacijas ieškovui dėl verslo ir sporto klausimais, jokių pakvitavimų neišrašydavo, tačiau žodžiu su ieškovu viską suderino. Kaip išsiieškoti skolas vyko konsultuotis pas antstolius. Kas atidavė vykdomąjį įrašą ir vekselį antstoliams vykdyti, neprisimena, tačiau jis visuomet vykdavo konsultuotis į antstolių kontorą, o ši bendradarbiauja su notaru biuru. Mano, jog turėdamas galiojantį vekselį nieko byloje įrodinėti neprivalo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo motina S. K..
Liudytoja paaiškino, jog atsakovo nepažįsta, matė tik nuotrauką sūnaus telefone, apie bylą jai žinoma iš sūnaus pasakojimų. Nurodė, jog jos žiniomis sūnus su atsakovu susipažino kuomet dirbo Vilniuje, kartu nusprendė steigti įmonę, buvo pasiūlyta paimti kreditą mašinos pirkimui. Paaiškėjo, jog kreditą paėmė sūnus, o mašina apiforminta atsakovo vardu. Jai tai tapo žinoma 2019 m. sausio mėnesį, kai gavo įspėjimą iš banko, kad yra įsiskolinimas banke. Tuomet nusprendė, jog sūnus turi grįžti į Visaginą ir tuomet, mano, sūnus bendrą veiklą su atsakovu nutraukė. Pažymėjo, jog sūnus yra baigęs dizaino kolegiją ir jokių verslo ar teisinių žinių neturi.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl 2018 m. lapkričio 20 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. DB-8258, teisėtumo. Byloje nustatyta, jog ginčijamo vekselio pagrindu notaras D. B. 2019 m. kovo 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą Notarinio registro Nr. DB-1599. Vykdomasis įrašas pateiktas priverstiniam vykdymui antstolei B. P.. Vykdomojo įrašo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0171/19/00960. Išieškojimas vykdomojoje byloje sustabdytas nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygiška mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).
Vekselio, kaip vertybinio popieriaus savybės, lemia, ir įrodinėjimo naštos paskirstymą bylose dėl reikalavimų, atsiradusių vekselio pagrindu tenkinimo bei dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, kreditorius (vekselio turėtojas) neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo, nei jo galiojimo. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, būtent skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Todėl atsakovas (vekselio turėtojas), kuriam ieškiniu pareikšti iš abstrakčios prievolės kylantys reikalavimai, gali remtis tikruoju tarp šalių susiformavusiu teisiniu santykiu (sandoriu) ir įrodinėti iš šio teisinio santykio (sandorio) atsiradusios prievolės ar jos dalies pasibaigimą arba ginčyti jos galiojimą, pareikšdamas savarankišką priešpriešinį reikalavimą. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, gali netekti jam būdingo abstraktumo ir įrodymų tyrimas, vertinimas bei ginčo santykių teisinis kvalifikavimas gali vykti remiantis tikraisiais ginčo šalis siejusiais teisiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-684/2018).
Remiantis tokiu kasacinio teismo išaiškinimu nagrinėjamoje byloje būtent ieškovas privalėjo paneigti vekselio, kaip vienašalio sandorio, galiojimo prezumpciją, nurodyti kokio konkretaus teisinio santykio pagrindu buvo išrašytas ginčijamas vekselis bei įrodyti atsakovo nesąžiningumą ar vertybinio popieriaus trūkumus.
Ieškovas reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu grindė dviem alternatyviais sandorių negaliojimo pagrindais: dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir kaip sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (CK 1.89 straipsnis). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas alternatyvaus ieškinio teisinio pagrindo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atsisakė, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 140 straipsnio 1 dalis), teismas pasisako palaikomo reikalavimo dalyje.
Palaikydamas ieškinį CK 1.80 straipsnio pagrindu ieškovas nurodė, jog atlikus rašysenos ekspertizę, ginčo dėl to, jog vekselis buvo pasirašytas ne jo, nekelia, tačiau mano, jog toks vertybinis popierius negali likti galioti, nes jam išduoti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Su tokia ieškovo pozicija nesutiktina, nes esant vekselio galiojimo prezumpcijai, vekselio išrašymas yra vekselio atsiradimo pagrindas ir ieškovo (vekselio davėjo) prievolė, atsiradusi vekselio pagrindu, yra abstrakti, jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu ir atsakovas negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo nebuvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, atsisakydamas vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Norėdamas, kad teismas vertintų vekselio išdavimo teisinius santykius, būtent ieškovas privalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis vekselis buvo išrašytas bei įrodyti atsakovo nesąžiningumą, įgyjant vekselį. Ieškovo pasirinktas savo teisių gynybos būdas nagrinėjamu atveju yra netinkamas, nes kaip minėta vekselio išrašymas savaime yra vekselio atsiradimo teisinis pagrindas, todėl konstatuoti, jog ginčijamas vekselis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms nėra jokio teisinio pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui neatskleidė dėl kokių aplinkybių pirma išrašė atsakovui vekselį, o vėliau pasirašė susitarimą dėl įsiskolinimo pagal vekselį grąžinimo grafiką, todėl nėra jokių teisinių prielaidų vekselio galiojimo prezumpcijai paneigti, atitinkamai ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinio netenkinus naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas ir trečiasis asmuo įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinio padavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atidėjimo iki sprendimo byloje priėmimo. Atmetus ieškinį iš ieškovo valstybės naudai priteistina 381 Eur žyminio mokesčio (343 Eur už ieškinį ir 38 Eur už laikinąsias apsaugos priemones).
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 34,27 Eur priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
bylą dalyje dėl 2018 m. lapkričio 20 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. DB- 8258, pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, nutraukti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo pagal 2018 m. lapkričio 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, patvirtintą notaro D. B., notarinio registro Nr. DB- 8258, sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/00960.
Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 34,27 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 27 euro centus) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Išaiškinti ieškovui, kad visi mokėjimo kvitai, patvirtinantys valstybės naudai priteistų sumų sumokėjimą turi būti pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.