Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber “ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje atnaujinus procesus civilinėse bylose Nr. eE2-10900-528/2019, Nr. eE2-12830-1087/2019, Nr. eE2-12857-877/2019 ir Nr. eE2-4592-717/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ ieškinius atsakovui Ryanair DAC, Dublin Office dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, išvadą duodanti institucija – Lietuvos transporto saugos administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

25. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, šalių apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Ieškovė UAB „Aer Liber“ apeliaciniame skunde prašė priimti naują įrodymą – Prancūzijos Civilinės aviacijos generalinio direktorato 2021 m. birželio 25 d. el. laišką, kuriuo iš esmės patvirtinama byloje jau esanti informacija (t. y. Danijos Vakarų Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodytos aplinkybės), kuria, beje, remiasi ir pats atsakovas. Teikiamu dokumentu siekiama pašalinti bet kokias galimas abejones dėl minėtoje teismo nutartyje išdėstytų teiginių teisingumo, kadangi yra gautas pačios institucijos, kurios teiginiai tik pacituoti teismo nutartyje, atsakymas (patvirtinimas). Teikiamas dokumentas nėra didelės apimties, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir dėl šių priežasčių ieškovas prašo teikiamą naują įrodymą prijungti prie nagrinėjamos bylos.

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

28. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 str.), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 str.).

29. Nustatyta, kad su atskiruoju skundu naujai pateiktas dokumentas nagrinėjant klausimą pirmosios instancijos teisme pateiktas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamu įrodymu, nustatė, kad ieškovė juo iš esmės siekia pagrįsti savo apeliacinio skundo argumentus, taigi, šis įrodymas susijęs su nagrinėjamu klausimu. Kadangi su ieškovės pateiktu nauju įrodymu atsakovas turėjo galimybę susipažinti ir jo atžvilgiu pateikti savo poziciją, atsiliepime į skundą dėl prašymo neprieštaravimo, spręstina, kad naujo įrodymo pateikimas šiuo atveju neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jis yra priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

30. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais arba, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus atnaujintą bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).

31. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde kvestionuoja ir Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo atnaujintas procesas civilinėse bylose, teisėtumą ir pagrįstumą: 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1996-260/2020, 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-137-555/2021, 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-143-343/20212021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-255-413/2021.

32. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą bylose remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3437/686/2016).

34. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

36. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

37. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, gavęs Civilinės aviacijos administracijos 2020 m. birželio 30 d. išvadą Nr. 15B-5591, kurioje LTSA nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. skrydis Nr. FR9099 buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Ši išvada nebuvo pateikta teismui nagrinėjant bylą, todėl byla buvo išnagrinėta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, dėl to procesas byloje turi būti atnaujintas.

38. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra praleidęs įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymų netenkino, konstatavęs, kad skirtingas tų pačių bylos įrodymų įvertinimas neteisminėje institucijoje po to, kai buvo išnagrinėtas civilinis ginčas teisme, ir teisme, nesudaro pagrindo daryti išvados apie naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, atnaujindamas procesus civilinėse bylose Nr. eE2-10900-528/2019, Nr. eE2-12857-877/2019, Nr. eE2-4592-717/2020 ir Nr. eE2-12830-1087/2019, konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada, negalėjo būti pateikta anksčiau, atitinka naujumo kriterijų, nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos nagrinėjant bylas iš esmės ir tikėtinai gali turėti reikšmės teismo sprendimų rezultatui, todėl procesus šiose bylose pagrįstai atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl teismo atlikto bylos aplinkybių bei šalių pateiktų duomenų vertinimo

42. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškiniai dėl kompensacijų už atšauktus skrydžius pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ryanair skrydis Nr. FR9098 maršrutu Alikantė – Kaunas, turėjęs įvykti 2017 m. spalio 10 d. 15 val. 25 min, buvo atšauktas. Šiuo skrydžiu turėję skristi keleiviai D. B., S. B., A. K., L. B., V. B., A. B., A. B., L. B., V. P., S. P., P. Š. ir R. Š. (civilinė byla Nr. eE2-10900-528/2019), K. J. ir R. J. (civilinė byla Nr. eE2-12830-1087/2019), A. Z., V. V. Z., N. Z., M. Z., R. U., G. U., M. U., L. U., Ū. M., S. G., J. G., D. R. (civilinė byla Nr. eE2-4592-717/2020) reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už šį skrydį 2018 m. rugsėjo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ieškovei UAB „Aer Liber“.

44. Byloje taip pat nustatyta, kad buvo atšauktas ir 2017 m. spalio 10 d. Ryanair skrydis Nr. FR9099 maršrutu Kaunas – Alikantė, kuriuo turėjo skristi keleiviai I. A., E. R., M. J., J. K., A. N., E. M., R. Š., V. Š., E. Š., J. T., N. T. (civilinė byla Nr. eE2-12857-877/2019). Keleiviai reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už neįvykusį kaip suplanuota skrydį 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. lapkričio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ieškovei UAB „Aer Liber“.

45. Ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei dėl kompensacijų priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004 bendrai 14 800 Eur sumai (37 keleiviai x 400 Eur)

46. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šiuos ieškovės reikalavimus, atnaujinus procesą civilinėse bylose, panaikino priimtus teismo sprendimus ir ieškinius atmetė.

Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos išvados

47. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-454/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus. Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

48. Atsakovas tiek savo prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, tiek ir savo atsikirtimus be kita ko grindė ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) išvadomis: 2020 m. birželio 30 d. Nr. 15B-5591, 2021 m. sausio 18 d. Nr. 15B-4822, 2021 vasario 22 d. Nr. 15B-2003 kuriose nurodyta, jog skydžiai Nr. FR9098 ir Nr. 9099 buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių.

49. Pirmosios instancijos teismas pateiktas išvadas laikė oficialiu rašytiniu įrodymu byloje, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), nes LTSA yra kompetentinga vertinti, ar aplinkybės, dėl kurių buvo atšaukti ginčo skrydžiai, yra pripažintinos ypatingomis ir jos išvados yra reikšmingos.

50. Apeliantės teigimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes LTSA, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, pateikia tik savo rekomendacinę nuomonę ginčo klausimu, kuri nėra nei galutinė, nei privaloma, ką patvirtino ir pati institucija savo pateiktose išvadose ir paaiškinimuose.

51. Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškindamas CPK 197 straipsnio 2 dalies normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017.). Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys. Dėl šios priežasties ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas teisinių santykių kvalifikavimas ir nurodomos teisinio pobūdžio išvados išreiškia tik institucijos nuomonę, kuri nėra faktinių duomenų nurodymas ir todėl neatitinka įrodymo statuso. Ši nuomonė nėra privaloma teismui, kuris nustatytoms faktinėms aplinkybėms savarankiškai pritaiko teisės normą ir kvalifikuoja teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013).

52. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų išduotas dokumentas ta apimtimi, kiek jame pateiktas faktinių duomenų vertinimas, išdėstyta institucijų subjektyvi pozicija dėl tam tikros situacijos taip pat nelaikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-420-690/2018). Nagrinėjamu atveju LTSA išdėstyta nuomonė atsakovo dėl atleidimo nuo kompensacijų mokėjimo už dėl ypatingų sąlygų atšauktus skrydžius, remiantis vien tik atsakovo teikiamais paaiškinimais ir įrodymais, išvadose pakartojant atsakovės pateiktus argumentus, neatitinka oficialiojo rašytinio įrodymo sampratos, kaip ji aiškinama kasacinio teismo praktikoje, ir šios išvados gali būti vertinamos kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog išvados turi didesnę įrodomąją galią.

Dėl „ypatingos aplinkybės“ sąlygos

53. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su kompensacijos už atšauktus skrydžius Nr. FR9098 ir Nr. FR9099 nepriteisimu, nurodžius, kad skrydžiai buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, suteikiant LTSA 2021 m. vasario 22 d. išvadai didesnę įrodomąją galią.

56. Taigi, norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją oro vežėjas turi įrodyti abi sąlygas: 1) kad tikrai būta ypatingų aplinkybių, kurios susiję su skrydžių atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu, 2) kad šio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Taigi, atmestini atsakovo argumentai dėl to, jog ieškovė privalėjo įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl nesvarbių priežasčių.

57. Reglamente „ypatingų aplinkybių“ sąvoka nėra konkretizuota, yra nurodyti tik jos požymiai: tai yra tokios aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento preambulės12, 14 ir 15 punktai). Reglamento preambulės 14 punkte patikslinta, kad ypatingos aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

58. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje minimomis „ypatingos aplinkybės“ yra teisės taikymo klausimas. „Ypatingos aplinkybės yra teisinio pobūdžio sąvoka (2010 m. vasario 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinimas „2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, tam tikri taikymo aspektai" (publikuota: Teismų praktika Nr. 32, 2010).

59. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C‑501/17, 20 punktas). Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 15 punktas). Tokiu aukščiau nurodytos teisės normos išaiškinimu remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

60. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje įrodinėjo, kad dėl įvykusio Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko, kuriame dalyvavo ir oro uostų darbuotojai buvo priversta atšaukti 2017 m. spalio 10 d. suplanuotus skrydžius Nr. FR9098 bei Nr. FR9099.

61. Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodyta jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46). ESTT taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 29).

62. Pripažintina, kad bet koks streikas, turintis įtakos oro transporto bendrovės veiklai, gali būti laikomas ypatingomis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ne atsakovo, o Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streikas nėra įprasta oro vežėjo veikla, kad atsakovas to kontroliuoti negalėjo, kas galėjo turėti įtakos skrydžių Nr. FR9098 ir Nr. FR9099 atšaukimui, tačiau šią riziką, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, kaip oro vežėjas, privalėjo įvertinti. Ieškovė šių nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde neginčijo.

63. Šalys iš esmės nesutaria dėl antrosios sąlygos, t. y. kad skrydžių atšaukimo nebuvo įmanoma išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Kokių konkrečių priemonių galima tikėtis iš vežėjo, kad būtų išvengta ypatingų aplinkybių, dėl kurių galimas žymus vėlavimas arba skrydžio atšaukimas, lemia konkretaus atvejo aplinkybės.

64. ESTT 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime (duomenys neskelbtini) (C‑549/07, Rink. p. I‑11061) nusprendė, kad kadangi ne visos ypatingos aplinkybės lemia atleidimą nuo pareigos mokėti kompensacijas, asmuo, kuris nori jomis remtis, turi įrodyti, kad jų nebūtų buvę galima niekaip išvengti imantis adekvačių situacijai priemonių, t. y. tokių priemonių, kurias tuo momentu, kai atsirado ypatingos aplinkybinės, oro transporto vežėjas galėjo įvykdyti techniškai ir ekonomiškai, t. y. būtina įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir, atsižvelgiant į savo įmonės pajėgumus tuo metu, nedarydamas nepakeliamos aukos vežėjas akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti skrydžio atšaukimo dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė. Taigi, pareiga įrodyti ypatingų aplinkybių, dėl kurių buvo atšauktas skrydis, egzistavimą, tenka atsakovui, t. y. siekdamas išvengti pareigos mokėti keleiviams kompensacijas, skrydį vykdantis vežėjas turi įrodyti: aplinkybes, dėl kurių skrydis atidėtas ar atšauktas, t. y. jis turi įrodyti ir aplinkybių atsiradimą, ir priežastinį ryšį tarp šių aplinkybių ir skrydžio atidėjimo arba atšaukimo; kad jis ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų ypatingų aplinkybių atsiradimo ir skrydžio atidėjimo arba atšaukimo. Skrydį vykdantis oro vežėjas taip pat turi pateikti įrodymus, kad jis savo bendrovėje negalėjo rasti alternatyvaus, jam ekonomiškai priimtino sprendimo arba toks sprendimas jam negalėjo būti pasiūlytas; kad aplinkybės atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai kontroliuoti dėl jų pobūdžio ar atsiradimo priežasčių.

65. Taigi, priešingai nei sprendime teigė pirmosios instancijos teismas, atsakovas Ryanair DAC, o ne ieškovė privalėjo įrodyti, kad skrydžių maršrutai negalėjo būti perplanuoti, ir kad atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta skrydžių atšaukimo.

66. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad apie 2017 m. spalio 10 d. planuojamą visų Prancūzijos valstybės tarnautojų streiką atsakovui buvo žinoma jau 2017 m. rugsėjo 15 d. (DOK–8962). Iš byloje pateiktų įrodymų (DOK–20740) taip pat nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. atsakovui jau buvo žinoma aplinkybė, jog nurodytą dieną streikuos taip pat ir Prancūzijos oro erdvės vadovai, todėl atsakovas, kaip profesionalus oro vežėjas, privalėjo įvertinti streiko keliamas rizikas ir galimas pasekmes.

67. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus iš esmės grindė savo darbuotojo skrydžių valdymo kontrolės analitiko L. H. ataskaita dėl 2017 m. spalio 10 d. skrydžio Nr. FR9098 ALC-KUN, kurioje nurodoma, kad visą oro eismą Europoje centralizuotai koordinuoja Europos skrydžių saugumo organizacija Eurokontrolė, užtikrinanti, kad nebūtų oro eismo spūsčių ir turimi pajėgumai būtų veiksmingai panaudoti, o orlaivių operatoriai privalo laikytis jos išduotų skrydžių tvarkaraščių. Taip pat atsakovas rėmėsi Europos skrydžių saugumo organizacijos Eurokontrolė tvarkaraščiais apie planuotų skrydžių laiko pakeitimus. Jokių kitų įrodymų apie tai, jog 2017 m. spalio 5 d. sužinojęs apie ir oro vadovų streiką, atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, atliktų planuojamų skrydžių maršrutų pakeitimo prognozę, priimtų atitinkamus ir pagrįstus sprendimus dėl skrydžių nukreipimo alternatyviais maršrutais dėl ko būtų galima išvengti skrydžių atšaukimo, byloje nėra pateikta. Atsakovo pateiktas galimas skrydžių maršruto pakeitimas per Marselio oro uosto kontroliuojamą oro erdvę, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas, 2017 m. spalio 5 d. sužinojęs apie Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiką, išnaudojo visas galimybes dėl planuotų skrydžių tinkamo įvykdymo.

68. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog nors skrydžiai yra vykdomi pagal Eurokontrolės sudarytus ir išduotus tvarkaraščius, tačiau skrydžių planus sudaro pats oro vežėjas (ATFCM vartotojo vadovas). Byloje atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog 2017 m. spalio 5 d. sužinojęs apie būsimą streiką, buvo atnaujinęs skrydžių planus ir kreipęsis į Europos skrydžių saugumo organizaciją Eurokontrolė dėl naujų tvarkaraščių sudarymo ir išdavimo. Atsakovo 2018 m. sausio 17 d. pateiktas skrydžio Nr. FR9099 maršruto planas per Marselio oro uosto kontroliuojamą teritoriją, nepatvirtina tos aplinkybės, jog tai buvo alternatyvus planas 2017 m. spalio 10 d., ir kad jis buvo pateiktas Eurokotrolei dėl tvarkaraščio sudarymo ir išdavimo.

69. Nors Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus 2021 m. sausio 18 d. išvados Nr. 15B-482 8 išnašoje, nurodyta, jog Ryanair DAC paaiškino ir pateikė įrodymus, kad skrydžio Nr. FR9098 planas buvo pateiktas Eurokontrolei, tačiau 2017 m. spalio 10 d. skrydis FR9098 buvo atidedamas 5 val. 30 min. dėl Prancūzijos oro eismo kontrolės darbuotojų streiko. Dėl minėto skrydžio atidėjimo orlaivis būtų nusileidęs Kauno tarptautiniame oro uoste 22:00 UTC, tai yra, pasibaigus jo darbo valandoms (darbo valandos baigėsi 22:00 UTC, 00:00 Lietuvos laiku). Remiantis skrydžio įgulos darbo ir poilsio rėžimu, įgula nebūtų galėjusi iš ryto vykdyti skrydžio FR9099 ir grįžti į bazę Alikantėje dėl viršyto darbo valandų skaičiaus, tačiau byloje tokių įrodymų nebuvo pateikta. Taip kaip ir nepateikta įrodymų, jog atsakovas neturėjo jokios galimybės skirti kitą orlaivį ir įgulą, kad nustatytu laiku įvykdytų suplanuotą skrydį Nr. FR9099.

70. Pažymėtina, jog siekdamas išvengti, kad dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, nebūtų nors nežymiai atidėtas skrydis ar neišvengiamai atšauktas skrydis, apdairus oro transporto vežėjas turi tinkamu laiku suplanuoti savo išteklius taip, kad galėtų įvykdyti, jei įmanoma, numatytą skrydį. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad oro transporto vežėjas ėmėsi konkrečiai situacijai adekvačių priemonių (techninių ir ekonominių), t. y. tokių, kurios būtų leidusios įvykdyti suplanuotus skrydžius ypatingų aplinkybių atsiradimo momentu.

71. Teisingumo Teismas yra įtvirtinęs individualizuotą ir lanksčią pagrįstos priemonės sąvoką, palikdamas nacionaliniam teismui įvertinti, ar nagrinėjamomis aplinkybėmis gali būti laikoma, kad oro transporto vežėjas ėmėsi situacijai adekvačių priemonių (ESTT 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime Wallentin-Hermann; C‑549/07, Rink. p. I‑11061), todėl šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos Danijos Vakarų Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, Italijos Modenos taikos teisėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendime, Kelno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime, o taip pat Lisabonos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime padarytos išvados, kad skrydžiai buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių, todėl keleiviams kompensacijos nepriklauso, nes iš pateiktų teismų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokių adekvačių priemonių atsakovas ėmėsi kitų, dėl Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko, atšauktų skrydžių atvejais.

72. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalys turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Kaip jau minėta, reglamente yra įtvirtinta oro vežėjo teisė nemokėti kompensacijos, tik jam įrodžius, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Taigi, pareiga įrodyti ypatingas aplinkybes, eliminuojančias atsakovo atsakomybę nagrinėjamu atveju, tenka būtent atsakovui.

73. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog ėmėsi visų pagrįstų priemonių (techninių, ekonominių, finansinių, kt.), kad išvengtų skrydžių atidėjimo arba atšaukimo dėl ypatingų aplinkybių (CPK 178 str.).

74. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eE2-10900-528/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eE2-12857-877/2019, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eE2-4592-717/2020 ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eE2-12830-1087/2019 paliktini nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

76. Apeliacinį skundą patenkinus, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

77. Atsakovo prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimus atmetus, atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

78. Ieškovė UAB „Aer Liber“ prašė priteisti iš atsakovo patirtas 4 424,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikdamas jas pagrindžiančius įrodymus, iš jų: 4 210,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į prašymus dėl proceso atnaujinimo, prašymų, paaiškinimų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0538/20, Swedbank, AB 2021 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 128 civilinėje byloje Nr. eA2-22155-812/2020; 2020 m. spalio 15 d. Nr. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0557/20, Swedbank, AB 2021 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 155 civilinėje byloje Nr. eA2-23962-775/2020; 2020 m. spalio 15 d. Nr. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0555/20, Swedbank, AB 2021 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 157 civilinėje byloje Nr. eA2-23960-615/2020; 2020 m. spalio 15 d. Nr. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 05568/20, Swedbank, AB 2021 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1568 civilinėje byloje Nr. eA2-23958-1107/2020; 2021 m. sausio 11 d. Nr. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0634/21, Swedbank, AB 2021 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 213; 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0654/21, Swedbank, AB 2021 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 237; 2021 m. vasario 23 d. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0664/20, Swedbank, AB 2021 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 236; 2021 m. kovo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0678/21, 2021 m. birželio 29 d. PVM sąskaita – faktūra serija SKR Nr. 032185, Swedbank, AB 2021 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 265) ir 213,37 Eur dokumentų vertimo išlaidos (2021 m. vasario 15 d. PVM sąskaita faktūra SKR Nr. 030420, Swedbank, AB 2021 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 230)

79. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimu nepriteistinos, nes atsakovo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo nutarta neatnaujinti proceso civilinėse bylose buvo patenkinti.

80. Apeliacinėje instancijoje ieškovė patyrė 2 194,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, iš jų: 333 Eur sumokėtas žyminis mokestis (Swedbank, AB 2021 m. birželio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 56), 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą (2021 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 0732/21, Swedbank, AB 2021 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 47, 2021 m. birželio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 55), 46,22 Eur vertimo išlaidos (2021 m. birželio 29 d. PVM sąskaita – faktūra serija SKR Nr. 032185, Swedbank, AB 2021 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4622), kurios priteistinos iš atsakovo.

81. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 5,62, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eE2-10900-528/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eE2-12857-877/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eE2-12830-1087/2019 ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eE2-4592-717/2020 palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovo Ryanair DAC, Dublin Office, juridinio asmens kodas 104547, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer Liber“, juridinio asmens kodas 304685405, 4 424,17 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Ryanair DAC, Dublin Office, juridinio asmens kodas 104547, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer Liber“, juridinio asmens kodas 304685405, 2 194,22 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Ryanair DAC, Dublin Office, juridinio asmens kodas 104547, valstybei 5,62 Eur (penkis eurus 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.