Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Baškienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC, Dublin Office dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad keleiviai D. B., S. B., A. K., L. B., V. B., A. B., A. B., L. B., V. P., S. P., P. Š. ir R. Š. (toliau – keleiviai) įsigijo 2017 m. spalio 10 d. turėjusio įvykti tiesioginio skrydžio Alikantė – Kaunas, skrydžio Nr. FR9098 (toliau – ginčo skrydis), bilietus.

Iš 2017 m. gruodžio 11 d. atsakovės rašto suinteresuotiems asmenims matyti, kad dėl Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko buvo tikėtini dideli vėlavimai, vykdant skrydžius. Byloje nėra ginčo, kad minėtų keleivių skrydis buvo atšauktas atsakovės (vežėjos).

2018 m. rugsėjo 21 d. minėti asmenys (keleiviai) perleido savo reikalavimo į kompensaciją teises ieškovei.

2018 m. vasario 6 d. Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) atsakyme L. A. dėl skundo nurodė, jog, nagrinėdama skundą išnagrinėjo NOTAM pranešimą ir nustatė, kad apribojimai skrydžiams tranzitu per Prancūzijos oro erdvę 2017 m. spalio 10 d. nebuvo taikomi, bei padarė išvadą, jog skrydis buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. CAA nuomone, vežėja turi sumokėti iki 2018 m. vasario 27 d. atšaukto skrydžio keleiviams kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktą, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktą po 400,00 Eur kompensaciją.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar perėmusiai reikalavimo teisę iš keleivių ieškovei priklauso teisė į kompensaciją pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) 7 straipsnyje įtvirtintus nuostolių kompensavimo dydžius dėl 2017 m. spalio 10 d. turėjusio vykti, tačiau atsakovės (vežėjos) atšaukto tiesioginio skrydžio Alikantė – Kaunas, skrydžio Nr. FR9098.

Reglamentas Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (2 straipsnio 6 punktas) skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas Nr. 261/2004 (3 straipsnio 1 dalis) taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamentas Nr. 261/2004 (7 straipsnis) įtvirtina apribotą kompensaciją, kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

Šiuo atveju visi 12 keleivių turėjo skristi iš Alikantės (Ispanijoje) į Kauną (Lietuvoje), todėl konstatuojama, jog bylos nagrinėjimui taikomos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, numatančios keleivių teisę į kompensaciją už atšauktus skrydžius.

Reglamentas Nr. 261/2004 (5 straipsnis) reguliuoja skrydžio atšaukimo atvejus. Atšaukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent: i) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko; ii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką; iii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas).

Byloje nebuvo ginčijama, kad ginčo skrydis buvo atšauktas mažiausiai prieš dvi savaites, kad keleiviams buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko bei buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.

Oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis). Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti šie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai – politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Tokiems įvykiams, lemiantiems ypatingų aplinkybių susidarymą, priskiriamas oro eismo valdymo sprendimas, priimtas tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio, dėl kurio skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų (Reglamento Nr. 261/2004 15 konstatuojamoji dalis). Tačiau pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus nebūtinai visos su nurodytais įvykiais susijusios aplinkybės yra atleidimo nuo Reglamente Nr. 261/2004 numatytos pareigos sumokėti kompensaciją keleiviams pagrindai. Aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardintieji Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. 2018 m. balandžio 17 d. sprendime sujungtose bylose Krusemann ir kt. (C-195/17), Neufeldt ir kt. (C-197/17) ir kt. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie atitinka dvi sąlygas – dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Tokios aplinkybės gali susidaryti dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, tačiau jos nebūtinai automatiškai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti kompensaciją pagrindai ir kiekvienu atveju reikia vertinti ar jos atitinka nurodytas dvi kartu egzistuojančias sąlygas. Siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją vežėjas gali remtis streiku, kaip oro erdvės apribojimu, tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti.

Atsakovė nurodo, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – Prancūzijos skrydžių vadovų streiko, kurio atsakovė negalėjo numatyti, tačiau NOTAM pranešimo „e“ punkte nurodyta, kad dėl Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko gali pasitaikyti didelių sunkumų vykdyti skrydžius Prancūzijoje ATS ir COM paslaugoms ir prašoma sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių spalio 10 d. iki 30 proc. Lyon St Exupery oro uoste, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Bordo regione, Nantes oro uosto platformose (3 punktas). Šio pranešimo 4 punkte nurodyta, jog NOTAM pranešimas netaikomas teritoriniams tranzitiniams skrydžiams (angl. territorial continuity flights), o pranešimo 5 punkte nurodyta, kad gali būti pateikti nauji reikalavimai naujoms programoms neplanuotiems skrydžiams ir kai kurie skrydžiai gali būti uždrausti, priklausomai nuo situacijos. Duomenų apie tiesioginio skrydžio į Kauną atšaukimą ar uždraudimą, eismo apribojimą Ispanijos ar Lietuvos oro uostuose arba konkrečiai ginčo skrydžiui dėl Prancūzijos skrydžių vadovų streiko, taip pat, kad skrydis iš Alikantės į Kauną patenka į Prancūzijos oro erdvę, nėra pateikta, todėl atsakovės argumentas dėl ypatingų skrydžio atšaukimo aplinkybių laikomas neįrodytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai). Be to, vykdydamos savo veiklą oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai, net jei atsakovė nesitikėjo minėto Prancūzijos skrydžių vadovų streiko ir negalėjo jo kontroliuoti.

Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytą aplinkybę, jog skrydis iš Alikantės į Kauną negalėjo įvykti suplanuotą dieną ir buvo atšauktas būtent dėl Prancūzijos skrydžių vadovų streiko, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimus Reglamento Nr. 261/2004 taikymo klausimais, daroma išvada, kad atsakovės nurodytas streikas (oro erdvės laikinas apribojimas) savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ginčo skrydis atidėtas dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (7 straipsnis) keleiviai gauna 400,00 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Byloje nekilo ginčas, kad ginčo skrydis patenka į šias ribas. Atsakovei neįrodžius, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikomas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovės ieškovei priteisiama 4 800,00 Eur kompensacija (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktas, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, CPK 185 straipsnis).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnio 1–3 dalys, 6.101 straipsnis 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 1) ieškovei –785,60,00 Eur (108,00 Eur žyminis mokestis ir 677,60 Eur už advokato paslaugas; 2) valstybei – 6,35 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (b. l. 2, dok. reg. Nr. CBP-6757, Nr. DOK-78335).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC, Dublin Office (juridinio asmens kodas 104547, buveinė Airside Business Park, Swords, Dubline, Airijoje) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer Liber“ (juridinio asmens kodas 304685405, buveinė Vilniuje, Krivūlės g. 1C–61) 4 800,00 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 785,60 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC, Dublin Office (juridinio asmens kodas 104547, buveinė Airside Business Park, Swords, Dubline, Airijoje) 6,35 Eur (šešių eurų 35 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.