- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- eA2-1996-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05284-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- Ryanair DAC
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“
- Atsakovas
- Ryanair DAC
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ryanair DAC atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) Ryanair DAC (toliau – pareiškėja, atsakovė) 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4592-717/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinti šioje byloje priimtus Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, taip pat byloje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Aer Liber“ ieškinį atmesti.
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2020 m. gegužės 8 d. ji pateikė Lietuvos transporto saugos administracijai prašymą Dėl išvados pateikimo atstovaujant oro vežėjo Ryanair DAC interesus ginče su UAB „Aer liber“ dėl kompensacijos pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 1 (a) dalį už 2017 m. spalio 10 d. atšauktą skrydį Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyrius (toliau ir – CAS) išnagrinėjo prašymą ir 2020 m. birželio 30 d. pateikė išvadą (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad atlikęs skrydžio (duomenys neskelbtini) atšaukimo aplinkybių tyrimą nustatė, jog pagal NOTAM 3 punktą, skrydžių apribojimai 2017 m. spalio 10 d. nuo 04:00 UTC, dėl (duomenys neskelbtini) eismo kontrolės darbuotojų streiko, nebuvo taikomi teritoriniams skrydžiams, tačiau galėjo būti taikomi tranzitiniams skrydžiams per (duomenys neskelbtini) oro erdvę. Kadangi skrydžiai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo skrydis) ir (duomenys neskelbtini) pagal orlaivio dienos skrydžių planą turėjo būti vykdomi tuo pačiu orlaiviu, ginčo skrydžio atšaukimas tiesiogiai siejasi su (duomenys neskelbtini) atšaukimu. CAS pripažino, kad 2017 m. spalio 10 d. skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. CAS Išvadą pareiškėja gavo 2020 m. birželio 30 d., todėl neturėjo galimybių šį naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes patvirtinantį įrodymą pateikti Kauno apygardos teismui, kuris pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjo ir nutartį priėmė 2020 m. birželio 18 d.. CAS Išvada pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Taigi nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusių aplinkybių įrodomoji reikšmė yra esminė, nes CAS Išvadoje nurodytos aplinkybės pagal įstatymą yra laikomos visiškai įrodytomis. CAS Išvada paneigia Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos (toliau – ir CAA) 2018 m. vasario 6 d. rašte Nr. 12R-201 (toliau – ir Raštas), kuriuo byloje rėmėsi ieškovė, nurodytą išvadą, kad skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. CAS išnagrinėjo CAA rašto išvadą, įvertino ją su kitais įrodymais, ir galiausiai padarė priešingą išvadą, kad skrydis (duomenys neskelbtini) ir su juo tiesiogiai susijęs ginčo skrydis buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių. Ieškovė išnagrinėtoje byloje nepateikė kitų įrodymų, kurie galėtų paneigti CAS 2020 m. birželio 30 d. Išvadą, todėl šiuo atveju yra visiškai įrodyta esminė bylos aplinkybė, jog skrydis (duomenys neskelbtini) bei su juo tiesiogiai susijęs ginčo skrydis buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminės reikšmės taikant ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Byloje nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, nuostatos. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Taigi pagal ginčui išspręsti taikytiną teisės normą pareiškėjai įrodžius, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, ji neprivalėtų mokėti kompensacijos. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminės reikšmės bylos baigčiai, t. y. teisingo sprendimo priėmimui. Byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškinys ir priteista iš pareiškėjos kompensacija bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas iš esmės nepakeistas, grindžiami aplinkybe, kad ginčo skrydis buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. Naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad byloje priimtas sprendimas patenkinti ieškovės ieškinį yra iš esmės neteisingas, nes abu tą pačią dieną, to paties vežėjo, tuo pačiu orlaiviu turėję būti vykdomi skrydžiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių. Todėl ieškinys turi būti atmestas. Apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes pareiškėja sužinojo Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriui pateikus 2020 m. birželio 30 d. išvadą. Nuo išvados pateikimo nėra praėjęs 3 mėnesių terminas, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepažeidžiant CPK 368 straipsnyje numatytų terminų.
Atsiliepimas
3. Ieškovė UAB „Aer Liber“ 2020 m. spalio 7 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, kuriame prašė pareiškėjos (atsakovės) Ryanair DAC prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos proceso, kadangi jos neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kriterijų. Nurodė, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė – CAS Išvada nagrinėjant bylą dėl kompensacijų priteisimo iš viso neegzistavo, ji atsirado tik po bylos išnagrinėjimo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai. Pareiškėja iš esmės bando atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje teikdama naujus įrodymus, kurių nagrinėjant bylą nebuvo pateikusi, tačiau turėjo visas galimybes tai padaryti. Pareiškėjai galimai teigiamos CAS Išvados pateikimas tik 2020 birželio 30 d. buvo sąlygotas tik pačios pareiškėjos veiksmų. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių šio įrodymo pareiškėja į bylą nepateikė dar jos nagrinėjimo metu. Nežinojimas apie CAS Išvadą buvo nulemtas ne objektyvių, bet subjektyvių priežasčių, t. y. pareiškėja pati nusprendė byloje remtis tik tam tikrais rašytiniais įrodymais bei nesikreipti į CAS dėl išvados pateikimo. Iš pareiškėjos 2020 m. gegužės 8 d. prašymo CAS dėl išvados pateikimo matyti, kad pareiškėja šiai institucijai pateikė analogiškus rašytinius įrodymus, kurie pareiškėjos jau buvo pateikti į išnagrinėtą civilinę bylą kartu su jos 2019 m. spalio 4 d. paaiškinimais. Todėl tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami sprendimus, rėmėsi, tame tarpe, ir šiais įrodymais. Tokiu būdu, CAS Išvada buvo priimta tų pačių pareiškėjos pateiktų įrodymų, kuriuos išnagrinėję bylą bei priėmę sprendimus taip pat įvertino ir bylą nagrinėję teismai, pagrindu. CAS išvada negali paneigti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų išvadų bei jų kvestionuoti. CAS išvada savo teisine galia negali būti laikoma turinti viršenybę prieš teismų sprendimus, be to, CAS išvada gali būti skundžiama administraciniam teismui, t. y. iš esmės šios išvados teisėtumą ir pagrįstumą galutinai turi galimybę įvertinti teismai, nes CAS nepateikia jokios galutinės bei privalomo pobūdžio išvados. Tokio pobūdžio išvados nėra privalomos ir oro vežėjui. CAS pozicijos nenuoseklumas (priimant tai vienokią, tai kitokią išvadą) taip pat verčia abejoti pateiktos išvados, kaip įrodymo, teisine galia. Ieškovė su ieškiniu buvo pateikusi CAA 2018 m. vasario 6 d. išvadą Nr. 12R-201, kurioje ši institucija buvo priėjusi priešingą išvadą, t. y. konstatavo, kad ginčo skrydis buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. Tačiau iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio yra akivaizdu, kad teismai ginčo skrydžio atšaukimo aplinkybes šioje byloje kvalifikavo įvertinę visą byloje esančią medžiagą, ieškovės pateiktai CAA išvadai neteikdami didesnės įrodomosios galios, todėl naujai CAS pateikta Išvada nekeičia teismų priimtų procesinių sprendimų esmės. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. CAS yra institucija, pagal Reglamento 16 straipsnį įgaliota nagrinėti keleivių skundus ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikoje. CAS išvada, pateikiama išnagrinėjus keleivio skundą, nelaikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. CAS, teikdama išvadą dėl keleivio teisių pažeidimo, nekonstatuoja jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių (juridinių faktų), CAS, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tik pateikia savo nuomonę ginčo klausimu, kuri nėra nei galutinė, nei privaloma. Nacionaliniai teismai turi teisę patys pasisakyti, ar konkretų skrydį sutrikdžiusios aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme, nepaisant jokios kitos institucijos pateiktos išvados. Pareiškėja neįrodė, jog priimant teismų procesinius sprendimus egzistavo aplinkybės, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei kurios iš esmės keistų įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pareiškėjos pateikta CAS Išvada šios bylos kontekste vertintina tik kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuris galėjo būti pateiktas dar bylos nagrinėjimo metu bei kuris (net ir pateiktas laiku) turėtų būti įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, jam nesuteikiant didesnės įrodomosios galios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjos Ryanair DAC prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, priteisė ieškovei UAB „Aer Liber“ iš pareiškėjos (atsakovės) Ryanair (duomenys neskelbtini) 60 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje, kurioje pareikštas prašymas atnaujinti procesą, ieškovė UAB „Aer Liber“ prašė priteisti iš pareiškėjos Ryanair DAC 4 800 Eur piniginę kompensaciją, procesines palūkanas nuo nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki pagrindinės skolos sumokėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad pareiškėja 2017 m. spalio 10 d. atšaukė skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė sumokėti Reglamente numatytą 4 800 Eur kompensaciją už atšauktą skrydį motyvuodama tuo, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Lietuvos Civilinės aviacijos administracija, atlikusi tyrimą nustatė, kad tą pačią dieną turėjęs įvykti to paties vežėjo skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas ne dėl ypatingų priežasčių. Ieškovė perėmė reikalavimo teises į kompensaciją iš keleivių ir kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. e2-4592-717/2020 patenkino ieškovės UAB „Aer Liber“ ieškinį ir priteisė iš pareiškėjos (atsakovės) Ryanair DAC 4 800 Eur kompensaciją, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1 898,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi Nr. e2A-1026-480/2020 pareiškėjos (atsakovės) apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo, jas sumažindamas nuo 6 iki 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Kita sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pareiškėja pareiškime dėl proceso atnaujinimo kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę byloje nurodė Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus 2020 m. birželio 30 d. išvadoje nurodytą aplinkybę, kad 2017 m. spalio 10 d. skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Iš pareiškėjos 2020 m. gegužės 8 d. pateikto prašymo Lietuvos transporto saugos administracijai teismas nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į CAS nurodė aplinkybes, kad Kauno apylinkės ir apygardos teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose ieškovė, perėmusi keleivių teises, UAB „Aer Liber“ prašo priteisti iš pareiškėjos pinigines kompensacijas ir remiasi 2018 m. vasario 6 d. išvada, kurią priėmė Lietuvos civilinės aviacijos administracija, atlikusi tyrimą pagal keleivio skundą ir priėmusi išvadą Nr. 12R-201, kad skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. Prie prašymo pareiškėja pateikė NOTAM ištraukos vertimą, skrydžio valdymo kontrolės specialisto paaiškinimą, skrydžio (duomenys neskelbtini) maršruto planą, Ryanair skrydžių analitiko paaiškinimą, oro erdvės teritorinio tęstinumo apibrėžimą, Eurokontrolės pranešimus, atšauktų skrydžių iš (duomenys neskelbtini) sąrašus, publikacijas A21, El Pais, Independent, Eurokontrolės ataskaitos ištrauką, 2018 m. vasario 6 d. CAA išvadą Nr. 12R-201, skrydžio (duomenys neskelbtini) maršruto planą, dienos judėjimo lapą. 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Civilės aviacijos skyrius pateikė išvadą Nr. 15B-5591, kurioje nurodė, kad atlikus skrydžio (duomenys neskelbtini) atšaukimo aplinkybių tyrimą, nustatyta, kad skrydžiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal orlaivio skrydžių planą turėjo būti vykdomai tuo pačiu orlaiviu, skrydžio (duomenys neskelbtini) atšaukimas tiesiogiai siejasi su skrydžio (duomenys neskelbtini) atšaukimu ir pripažino, kad skrydis (duomenys neskelbtini) atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. 2018 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1220 nutarta Civilinės aviacijos administraciją reorganizavimo jungimo būdu prijungti prie Lietuvos transporto saugos administracijos ir nuo 2019 m. sausio 1 d. minėtos įstaigos teises ir pareigas perėmė po reorganizavimo veikianti biudžetinė įstaiga Lietuvos transporto saugos administracija. Tiek Lietuvos civilinės aviacijos administracijos 2018 m. vasario 6 d. išvada, tiek 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus išvada Nr. 15B-55 nėra privalomi dokumentai, teismui sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo. Iš pareiškėjos pateiktos 2020 m. birželio 30 d. Išvados negalima nustatyti atlikto tyrimo teisinio pagrindo, tyrimo eigos, analizuotų duomenų, nepasisakyta dėl 2018 m. vasario 6 d. ir 2020 m. birželio 30 d. atliktų tyrimų metu gautų Išvadų prieštaravimų viena kitai pašalinimo. Bylos nagrinėjimo metu 2018 m. vasario 6 d. CAA išvada nebuvo vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas. Dokumentas buvo vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Dokumentai parengti tos pačios institucijos, prieštarauja vienas kitam. Prieštaraujančių vienas kitam tos pačios institucijos išduotų dokumentų nėra pagrindo laikyti oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio prasme.
7. Iš civilinės bylos medžiagos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė pateikė teismui 2018 m. vasario 6 d. CAA išvadą Nr. 12R-201 (2019 m. kovo 26 d. ieškinio Nr. CPB-6800 priedas), o pareiškėja (atsakovė) Ryanair DAC teikė į bylą rašytinius įrodymus, kuriuos pateikė 2020 m. gegužės 8 d. kartu su prašymu ir Lietuvos transporto saugos administracijai (Eurokontrolės ataskaitos ištrauka (2020 m. vasario 18 d. dokumento Nr. DOK-22783 priedas), NOTAM ištraukos vertimą ir skrydžio valdymo kontrolės specialisto paaiškinimą (2019 m. rugpjūčio 23 d. atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-99132 priedas), Eurokontrolės pranešimus, atšauktų skrydžių iš (duomenys neskelbtini) sąrašus, publikacijas A21, El Pais, Independent, oro erdvės teritorinio tęstinumo apibrėžimą, Ryanair skrydžių analitiko paaiškinimą (2019 m. spalio 3 d. dokumento Nr. DOK-116249 priedai), skrydžių (duomenys neskelbtini) maršrutų planus, dienos judėjimo lapą (2020 m. vasario 17 d. dokumento Nr. DOK-22069 turinys ir priedai).
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja, nusprendusi kreiptis į Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyrių dėl išvados pateikimo ir atliekamo tyrimo, apie tai informavo apeliacinės instancijos teismą, teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybes pateikti į bylą naujus papildomus rašytinius įrodymus, o teismas tokio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. gegužės 13 d., posėdis paskirtas 2020 m. gegužės 26 d., nutartis paskelbta 2020 m. birželio 18 d.. Teismas sprendė, kad visi rašytiniai įrodymai, kuriuos pareiškėja pateikė 2020 m. gegužės 8 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriui, buvo pateikti civilinėje byloje ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo įvertinti. 2020 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismas nutartyje, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, padarė išvadą, kad skrydžio maršrutu (duomenys neskelbtini) atšaukimas dėl 2017 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) viešojo sektoriaus darbuotojų streiko buvo atsakovės darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių pareiškėja (atsakovė) visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų pareiškėjos (atsakovės) prievolę mokėti Reglamento Nr. 261/2007 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą kompensaciją, pagal reglamento Nr. 261/ 2004 5 straipsnio 3 dalį, nenustatytos (nutarties 24 p.). Nurodė, kad skirtingas tų pačių bylos įrodymų įvertinimas neteisminėje institucijoje po to, kai buvo išnagrinėtas civilinis ginčas teisme, ir teisme, nesudaro pagrindo daryti išvados apie naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę. Pareiškėja nepateikė nei naujų įrodymų, galinčių paneigti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytas išvadas, nei nurodė naujų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja Ryanair DAC prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-4592-717/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendė, kad CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada nėra oficialus rašytinis įrodymas. Teismo vertinimu, prieštaraujančių vienas kitam tos pačios institucijos išduotų dokumentų nėra pagrindo laikyti oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio prasme. CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada atitinka visas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytas oficialaus įrodymo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada neatitinka bent vienos sąlygos, todėl neturėjo pagrindo spręsti, kad minėta išvada nėra oficialus įrodymas.
1.2. Teisės normomis ir teismų praktika yra nepagrįsti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai, kad CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada nėra oficialus įrodymas dėl tos priežasties, kad prieštarauja kitai analogiškos institucijos Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos (CAA) 2018 m. vasario 6 d. išvadai, kad skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių, kuria rėmėsi ieškovė ir kuria vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą.
1.3. 2018 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1220 buvo nutarta Civilinės aviacijos administraciją reorganizavimo jungimo būdu prijungti prie Lietuvos transporto saugos administracijos ir nuo 2019 m. sausio 1d. minėtos įstaigos teises ir pareigas perėmė po reorganizavimo veikianti biudžetinė įstaiga Lietuvos transporto saugos administracija. Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyrius (CAS) 2020 m. birželio 30 d. iš naujo išnagrinėjo 2017 m. spalio 10 d. skrydžių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aplinkybes ir nustatė, kad skrydžiai buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių. CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada paneigia CAA 2018 m. vasario 6 d. anksčiau priimtą priešingą išvadą dėl tų pačių skrydžių, todėl šiuo atveju galioja ir turi būti vadovaujamasi nauja kompetentingos institucijos išvada. Nauja išvada paneigia ankstesnę, o ne atvirkščiai, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad dėl abiejų išvadų prieštaravimo CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada nėra oficialus įrodymas.
1.4. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje atliko įrodymų vertinimą, nors šioje stadijoje neturėjo teisės vertinti įrodymų. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka - teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Teismas skundžiamos nutarties 22, 24, 25 punktuose, spręsdamas, jog neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, iš esmės vertino pareiškėjos teikiamus įrodymus, kurių turinys nebuvo nagrinėjamas bylos eigoje ir neatnaujinęs bylos proceso, konstatavo ankstesnio bylos proceso teisėtumą ir pagrįstumą, galutinai pasisakė, kad CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada nepakeistų byloje priimto sprendimo. Išsiaiškinti aplinkybę, kokiais įrodymais remiantis yra priimta CAS išvada, teismas galėjo tik atnaujinęs procesą ir išsireikalavęs tyrimo medžiagą iš CAS ir tik tokiu atveju būtų galėjęs spręsti apie tai, kokiais įrodymais rėmėsi CAS.
1.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai, kad pareiškėja neinformavo apeliacinės instancijos teismo apie 2020 m. gegužės 8 d. CAS pateiktą prašymą ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, neturi reikšmės proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal CPK 162² straipsnio 2 dalį, teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, privalo paskirti kito teismo posėdžio laiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikusi prašymą CAS, neturėjo duomenų, kada šis prašymas bus išnagrinėtas, todėl negalėjo šių duomenų pateikti teismui ir jų pagrindu prašyti teismo atidėti bylos nagrinėjimą konkrečiam terminui (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Todėl toks prašymas teismui ir nebuvo pateiktas. Tačiau proceso atnaujinimui esminės reikšmės turi aplinkybė, kad CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada buvo gauta po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kas reiškia, kad pareiškėja objektyviai negalėjo šios išvados pateikti teismui.
1.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės dėl šių priežasčių: dėl šias aplinkybes patvirtinančio įrodymo esminės įrodomosios reikšmės; dėl šių aplinkybių esminės reikšmės, taikant ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir dėl šių aplinkybių esminės reikšmės bylos baigčiai, t. y. teisingo sprendimo priėmimui. Ieškovė nėra pateikusi kitų įrodymų, kurie galėtų paneigti CAS 2020 m. birželio 30 d. išvadą, todėl mano, jog nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta esminė bylos aplinkybė, jog skrydis (duomenys neskelbtini) bei su juo tiesiogiai susijęs skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių. Byloje nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, nuostatos. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Taigi pagal ginčui išspręsti taikytiną teisės normą atsakovei įrodžius, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, ji neprivalėtų mokėti kompensacijos. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminės reikšmės bylos baigčiai, t. y, teisingo sprendimo priėmimui.
1.7. Pirmosios instancijos teismas labai formaliai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą. Jis neatsižvelgė į tai, kad neteisingą sprendimą šioje byloje lėmė neteisinga CAA 2018 m. vasario 6 d. išvada. Nauja CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada, kad šiai bylai aktualus skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kuri iš esmės pakeistų sprendimą, buvo priimta jau išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėja neturėjo galimybės šios išvados pateikti teismui ir šiuo metu nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra vienintelė galimybė pakeisti neteisingą sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Aer liber“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės Ryanair DAC Dublin office atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepagrįstai iš esmės įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, nors tą galėjo daryti tik atnaujinęs procesą. Atsakovė savo prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 puntu, t. y. dėl to, kad, atsakovės manymu, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. LTSA 2020 m. birželio 30 d. pateikė išvadą Nr. 15B-5591, kurioje nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti vienokio ar kitokio sprendimo dėl proceso atnaujinimo pirmiausiai neįvertinęs naujai teikiamų įrodymų reikšmės išnagrinėtai civilinei bylai. Priešingas aiškinimas reikštų, kad proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pakanka tik nurodyti naują aplinkybę arba pateikti naują įrodymą, kurio nebuvo bylą nagrinėjant teisme pirmąjį kartą, nepaisant to, kad ši aplinkybė ar įrodymas neturės jokios esminės reikšmės atnaujintai civilinei bylai. Toks aiškinimas aiškiai prieštarautų proceso atnaujinimo instituto tikslams bei skatintų bylos dalyvių piktnaudžiavimą procesu - proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
2.2. Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateikto įrodymo - LTSA išvados - esminę reikšmę išnagrinėtai bylai, nepripažinęs šio įrodymo oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, yra nepagrįstas. (LR CPK 197 str.). Ieškovė mano, jog LTSA išvada nagrinėjamoje byloje nelaikytina didesnės įrodomosios galios įrodymu, todėl teismų galėjo būti įvertinta tik kaip vienas iš paprastų rašytinių įrodymų. Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574, 13.7.17 punktas nustato, kad LTSA atlieka įstaigos, atsakingos už Reglamento, vykdymą, funkcijas. LTSA nuostatų 13.16 punktas taip pat nustato, kad ši institucija nagrinėja asmenų prašymus ir skundus Administracijos kompetencijos klausimais, imasi reikiamų priemonių iškilusiems klausimams spręsti. Tačiau LTSA, kaip pagal Reglamento 16 straipsnio 1 dalies paskirtos įstaigos, kompetencija nei Reglamente, nei LTSA nuostatose plačiau nėra aprašyta, apsiribojant tik abstrakčia LTSA kompetencija užtikrinti, kad butų laikomasi Reglamento nuostatų. Todėl nesant aiškios procedūros, pagal kurią LTSA nagrinėja asmenų skundus dėl Reglamento laikymosi, be to, nežinant konkrečių LTSA kompetencijų prižiūrint Reglamento laikymąsi ribų, nėra jokio pagrindo teigti, kad LTSA, pateikdama savo nuomonę dėl vieno ar kito skrydžio atšaukimo aplinkybių, konstatuoja juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, kurios galėtų būti laikomos turinčiomis prima facie galią. LTSA išvada negali būti priskiriama oficialiajam rašytiniam įrodymui, kadangi nėra žinoma, ar LTSA, priimdama tokias išvadas, neviršija savo kompetencijos ribų (kadangi nežinomos aiškios LTSA kompetencijos Reglamento atžvilgiu ribos), o LTSA išvadoje pateikta informacija nėra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, nes joje yra apsiribojama tik faktinių aplinkybių aprašymu ir trumpa institucijos išvada, nenurodant jokių tokio sprendimo motyvų. Iš esmės LTSA išvada atspindi tik institucijos nuomonę tam tikru klausimu, tačiau neįtvirtina jokių juridinę reikšmę turinčių aplinkybių.
2.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovės pateiktos išvados nevertino kaip didesnę įrodomąją galią turinčio įrodymo dar ir dėl to, kad tuos pačius įrodymus, kurie buvo pateikti LTSA, įvertino ir bylą nagrinėję teismai. Tuo atveju, jeigu, kaip nurodo atsakovė, LTSA priimtų privalomo pobūdžio aktą (išvadą), kurios priėmimas priklauso išimtinei LTSA kompetencijai, teismai būtų sustabdę bylos nagrinėjimą iki šios išvados gavimo, tačiau akivaizdu, kad bylą nagrinėję teismai atsakovės pateiktus dokumentus galėjo įvertinti ir savarankiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Aer liber“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 4 800 Eur skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą iš atsakovės Ryanair DAC. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu įsigijo reikalavimo teises į atsakovę iš pradinių kreditorių - keleivių, kuriems priklauso kompensacijos už atšauktą skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu (duomenys neskelbtini), turėjusį įvykti 2017 m. spalio 10 d. (bendra ieškinio suma - 4 800 Eur) pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. direktyvą Nr. 261/2004, nustatančią bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančią Reglamentą (EEB) Nr. 295/91. Atsakovė Ryanair DAC byloje įrodinėjo, kad ginčo skrydis buvo sutrikdytas dėl Prancūzijos skrydžių vadovų streiko, ir ši aplinkybė laikytina ypatinga aplinkybe pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4592-717/2020 ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl reikalavimo esmės paliko nepakeistą, sumažino priteistas procesines palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, kurios vertinamos kitų bylos aplinkybių kontekste, teikia pagrindą išvadai, kad skrydžio maršrutu (duomenys neskelbtini) atšaukimas dėl 2017 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) viešojo sektoriaus darbuotojų streiko buvo atsakovės darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovė visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovės prievolę mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta kompensaciją, pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, nenustatytos. Pareiškėja (atsakovė) Ryanair DAC 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4592-717/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, byloje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Aer Liber“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis atsakovė laikė LTSA 2020 m. birželio 30 d. pateiktą išvadą Nr. 15B-5591, kurioje LTSA nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.
14. Pareiškėja (atsakovė), nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai, kad CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada nėra oficialus įrodymas dėl tos priežasties, kad prieštarauja kitai analogiškos institucijos Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos (CAA) 2018 m. vasario 6 d. išvadai, kad skrydis (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas ne dėl ypatingos aplinkybės, kuria rėmėsi ieškovė ir kuria vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą, yra nepagrįsti. 2018 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1220 buvo nutarta Civilinės aviacijos administraciją reorganizavimo jungimo būdu prijungti prie Lietuvos transporto saugos administracijos ir nuo 2019 m. sausio 1d. minėtos įstaigos teises ir pareigas perėmė po reorganizavimo veikianti biudžetinė įstaiga Lietuvos transporto saugos administracija. Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyrius (CAS) 2020 m. birželio 30 d. iš naujo išnagrinėjo 2017 m. spalio 10 d. skrydžių (duomenys neskelbtini) aplinkybes ir nustatė, kad skrydžiai buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių. CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada paneigia CAA 2018 m. vasario 6 d. anksčiau priimtą priešingą išvadą dėl tų pačių skrydžių, todėl šiuo atveju galioja ir turi būti vadovaujamasi nauja kompetentingos institucijos išvada. Nauja išvada paneigia ankstesnę, o ne atvirkščiai, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad dėl abiejų išvadų prieštaravimo CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada nėra oficialus įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės atsirojo skundo argumentais sutinka.
15. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CPK 2 straipsnis).
16. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (2015 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (2008 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Protsenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 13151/04, par. 26). Taip pat naudojimasis šia aukštesnių teismų galia turi būti toks, kad kaip galima maksimaliau būtų nustatyta teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo (2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10, par. 77). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).
18. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra tuomet, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo pagrindu apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4592-717/2020.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto taikymo tikslus, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų.
20. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-4592-717/2020, kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020, buvo paliktas iš esmės nepakeistas, konstatavus, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, kurios vertinamos kitų bylos aplinkybių kontekste, teikia pagrindą išvadai, kad skrydžio maršrutu (duomenys neskelbtini) atšaukimas dėl 2017 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) viešojo sektoriaus darbuotojų streiko buvo atsakovės darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovė visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovės prievolę mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta kompensaciją, pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, nenustatytos, buvo priimti remiantis tais pačiais byloje buvusiais įrodymais, kuriais remdamasi CAS 2020 m. birželio 30 d. padarė išvadą, kad 2017 m. spalio 10 d. skrydis (duomenys neskelbtini) atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad apeliantės pateiktas naujas įrodymas CAS 2020 m. birželio 30 d. išvada, kurios pagrindu prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4592-717/2020, negalėjo būti pateiktas anksčiau ir teismų įvertintas, todėl atitinka naujumo kriterijų.
21. Vertindamas, ar šis įrodymas gali turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismas mano, jog šio dokumento išvadų pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tačiau, vertindamas jį nagrinėjamo klausimo dėl proceso atnaujinimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas mano, jog jis gali sukelti teisines pasekmes. Todėl, siekiant užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtina išsiaiškinti apeliantės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės įtaką išnagrinėtos bylos baigčiai.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos Ryanair DAC prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-4592-717/2020 tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus procesą šioje byloje, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą patenkinus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-4592-717/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.