- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- e2A-1434-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01134-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jorūnė Pukinskienė, Jūra Marija Strumskienė, Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- I. D.
- Kategorijos
- 2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. ir atsakovės I. D. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei I. D. ir pagal atsakovės I. D. priešieškinį ieškovui N. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto ir prievolių padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. D., R. D., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos ir Panevėžio apskričių vaiko teisių apsaugos skyriai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.1. nutraukti ieškovo N. D. ir atsakovės I. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 103) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „D.“, o ieškovui – „D.”;
1.3. priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
1.4.1. ieškovui ir atsakovei kiekvienam priteisti po ½ dalį:
1.4.1.1. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių: šulinio, tvoros. stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė 54 000 Eur;
1.4.1.2. 3,76 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14 500 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); 3,5636 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14 000 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); 3,0811 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12 400 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); 1,3887 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 290 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini);
1.4.2.1. ratinį traktorių „Massey Ferguson“ 3060, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 090 Eur vertės;
1.4.2.2. mėšlo kratytuvą, 4 740 Eur vertės;
1.4.2.3. virtuvės komplektą (vertė 300 Eur), šaldytuvą (vertė 550 Eur), valgomąjį stalą su kėdėmis (vertė 50 Eur), karšto oro gruzdintuvę (vertė 35 Eur), kavos staliuką (vertė 50 Eur), lauko valgomojo komplektą (vertė 250 Eur), minkštą svetainės komplektą (3+2+1) (vertė 100 Eur), rašomąjį stalą (vertė 35 Eur), kompiuterį (vertė 250 Eur), spausdintuvą (vertė 50 Eur), miegamojo komplektą (lova, spinta, komoda) (vertė 150 Eur), televizorių (vertė 50 Eur), žolės traktorių (vertė 250 Eur), „Motoblock‘as“ (daugiafunkcinis padargas ūkiui) (vertė 200 Eur), keturratį (vertė 800 Eur), čiužinį su lova (sūnaus) (vertė 280 Eur), sėdmaišį ir staliuką (vertė 40 Eur), aukšto slėgio siurblį (vertė 150 Eur), iš viso turto už 3 590 Eur;
1.4.3.1. automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vertės;
1.4.3.2. srutovežį, 8 450 Eur vertės;
1.4.3.3. dujinę (vertė 50 Eur), mikrobangų krosnelę (vertė 20 Eur), virdulį (vertė 20 Eur), daugiafunkcinis puodą (vertė 50 Eur), lauko baldų komplektą (vertė 700 Eur), virtuvinį kampą (vertė 50 Eur), elektrinę girliandą (vertė 10 Eur), televizorių (vertė 50 Eur), pastatomą lentyną (vertė 20 Eur), prieškambario spintą (vertė 100 Eur), vonios spintelę (vertė 50 Eur), pastatomą lentyną (vertė 20 Eur), šaldytuvą „Sharp“ (vertė 30 Eur), „trimerį“ (žolei pjauti) (vertė 100 Eur), orkaitę (vertė 150 Eur), minkštą svetainės kampą (vertė 300 Eur), kilimą (vertė 15 Eur), užuolaidas (vertė 50 Eur), pripučiamus čiužinius ir elektrinę pompą (vertė 20 Eur), antčiužinį (vertė 15 Eur), skalbimo mašiną (vertė 150 Eur), drabužių džiovinimo mašiną (vertė 150 Eur), lentynas (baltos) 2 vnt. (vertė 140 Eur), komodas (baltos) 2 vnt. (vertė 120 Eur), rašomąjį stalą (dukros) (vertė 105 Eur), lovą su čiužiniu (dukros) (vertė 280 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (vertė 40 Eur), lovą su čiužiniu (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomuosius stalus (sūnaus) 2 vnt. (vertė 90 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (40 Eur), rašomąjį stalą (sūnaus) (vertė 45 Eur), kompiuterio kėdę (25 Eur), spintą, komodą, pakabinamą lentyną, lovą su čiužiniu (280 Eur), vaikų vežimėlius ir supamus krėslus (pakabinami) 2 vnt., viso turto už 3 565 Eur;
1.5. prievolę pagal 15 080 Lt paskolos sutartį tretiesiems asmenims R. ir R. D. pripažinti bendra ieškovo ir atsakovės prievole;
1.6. pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024 nustatytą A. D. gyvenamąją vietą su atsakove I. D., ir ją nustatyti su ieškovu N. D., kuris įsipareigoja netrukdyti atsakovei I. D. matytis ir bendrauti su nepilnamete A. D..
2.1. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. Santuokoje gimė vaikai – E. D., A. D. ir D. A. D.;
2.2. šalys santuokoje pragyveno beveik 16 metų. Per šį laikotarpį, atsakovės iniciatyva, šeima pakeitė kelias gyvenamąsias vietas. Paskutinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) įsigijo sodybą, pradėjo ūkininkauti, vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas. Kaime gyvena ieškovo tėvai. Atsakovė pareikalavo su šeima keltis gyventi į Panevėžio miestą. Ieškovui nesutikus, atsakovė pareikalavo nutraukti santuoką. Ieškovas bandė atsakovę įtikinti nekeisti šeimos gyvenamosios vietos ir nenutraukti santuokos, tačiau atsakovė nesutiko. Ieškovas inicijavo mediaciją, kurioje atsakovė nepageidavo dalyvauti. Santuokos išsaugoti nebėra galimybių ir ji turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2.3. ieškovas išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja, nesutinka mokėti išlaikymo atsakovei, nes ji yra sveika, darbingo amžiaus, turi galimybes išsilaikyti pati save;
2.4. šalys 2024-08-19 taikos sutartimi susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, teismas 2024-08-22 nutartimi patvirtino taikos sutartį. D. A. ir A. gyvenant su atsakove, A. ieškovui išsakė nusiskundimus dėl netinkamo atsakovės elgesio jos atžvilgiu ir noro grįžti gyventi pas ieškovą. Ieškovas kreipėsi į Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Tarnyba). Tarnybos 2024-11-14 sprendime konstatuota, kad A. pasakojo, kad nori gyventi pas tėtį, nes mama ją įžeidinėja, piktai rėkia. Mergaitė išsakė norą grįžti gyventi pas tėtį, kuris yra ramesnis, geba išklausyti, patarti, ilgisi buvusių namų, lankytos mokyklos. Ieškovas prašo pakeisti A. gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu;
2.5. atsakovė E. D. išlaikymui turėtų skirti ne mažiau kaip 250 Eur išlaikymą, atsižvelgiant į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą;
2.6. santuokos metu buvo įsigyta sodyba su kitais statiniais, žemės sklypu ir 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) Šį turtą ieškovas prašo padalinti natūra lygiomis dalimis. Santuokoje įgytas registruojamas kilnojamasis turtas: automobilis „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius „Massey Ferguson“ 3060, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); mėšlo kratytuvas ir srutovežis. Ratinį traktorių bei mėšlo kratytuvą ieškovas prašo priteisti jam, o atsakovei priteisti automobilį „Kia Carnival“ bei srutovežį. Ieškovas nurodė, kaip turėtų būti padalinti namų apyvokos daiktai;
2.7. 2013-07-26 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant sodybą (duomenys neskelbtini), didžiąją dalį kainos – 15 080 Lt (sodybos kaina 16 500 Lt) sumokėjo ieškovo motina R. D., nes sutuoktiniai pinigų neturėjo. Ieškovas su savo tėvais žodžiu sutarė, kad pagerėjus ieškovo šeimos finansinei būklei, 15 080 Lt bus grąžinti, buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis. Paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir prievolė grąžinti paskolą tenka abiem sutuoktiniams, prievolė negali būti laikoma tik asmenine ieškovo prievole;
Šalies argumentai
2.8. nuo ūkininkavimo pradžios ieškovas iš savo mamos panaudos būdu gavo 77 galvijus, juos naudodavo gauti didesnėms žemės deklaracijos išmokoms. Neturint galvijų ar nesėjant grūdinių kultūrų, laikoma, kad aktyvi žemės ūkio veikla nevykdoma, todėl negaunamos pilnos išmokos bei gaunamas mažesnis žymėto dyzelino kiekis. Nuo 2012 m. iki šios dienos visi galvijai buvo suvartoti ieškovo šeimos reikmėms, kai kurie galvijai krito dėl ligų, kiti dėl traumų, kai kuriuos traumuotus galvijus pavyko parduoti, kiti parduoti, nes netiko produkcijai. Šiuo metu liko 6 karvės, iš kurių 5 melžiamos ir 1 mėsinė, yra 6 prieaugliai, iš kurių 5 mėsinės telyčios ir vienas buliukas, kuris atėjus laikui bus suvartotas šeimos reikmėms.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. D. prašė ieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies. Nurodė, kad:
3.1. ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, todėl ieškovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymo didesne dalimi – 2/3. Iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui priteistina 200 Eur / mėn. suma;
3.2. nesutinka su reikalavimu pakeisti A. D. gyvenamąją vietą. Nepilnametė dukra su ieškovu gyveno iki 2024-06-14, vasaros atostogų metu atvyko gyventi pas mamą į Panevėžį. 2024-08-19 sudaryta taikos sutartis, kuria šalys pripažino, kad dukra su atsakove faktiškai gyvena nuo 2024-06-14. Dukros santykiai su atsakove buvo puikūs iki moksleivių rudens atostogų. Nuvykusi pas tėvą rudens atostogų, dukra buvo nuvežta pas jos draugę, kur dukra nepažinojo kitų žmonių (į svetimą aplinką) ir ten praleido beveik visas rudens atostogas. Tik paskutinį vakarą ieškovas dukrą parsivežė namo, o sekančią dieną dukrą grąžino atsakovei. Dukra buvo nuteikta prieš atsakovę ir ėmė sakyti, kad vėl nori gyventi su tėvu;
3.3. dukros teiginiai, kad atsakovė ją įžeidinėja neįrodyti ir nesudaro pagrindo keisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą. Atsakovė namuose nevartoja žodžių „karvė“ ar „gyvulys“, tokiais žodžiais nevadina vaikų. Dukra nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad grįžtų gyventi pas tėvą. Dukros noras vėl gyventi pas ieškovą sąlygotas ieškovo vykdomo dukros nuteikinėjimo prieš atsakovę, skatinimo meluoti. Tarnyba nenustatė, kad atsakovė elgtųsi netinkamai nepilnametės dukros atžvilgiu, ją įžeidinėtų, pažeistų jos interesus, nenustatyta, kad gyvenamosios vietos ir aplinkos sąlygos būtų netinkamos. Negauta pranešimų apie pažeidimus, nenustatytas vaiko teisių pažeidimas. Dukros noras gyventi su tėvu nėra pakankamu pagrindu keisti mergaitės gyvenamąją vietą, neseniai ji buvo išreiškusi priešingą norą. Dukrai gyvenant kartu su ieškovu, jis tinkamai neužtikrino dukros interesų, dėl ko dukra nuolat reiškė norą gyventi su mama. Dukros gyvenamoji vieta jau keitėsi. Šalims gyvenant kartu, dukra su tėvais gyveno Šilutės rajone, ten liko gyventi, kai atsakovė išsikraustė į Panevėžį. Nuo 2024-06-14 dukra persikėlė gyventi į Panevėžį ir čia lanko ugdymo įstaigą. Gyvenamosios vietos keitimas antrą kartą per tokį trumpą laiką, neatitiktų dukros interesų;
3.4. dukros noras ir vėl yra pasikeitęs – ji jau nenori keisti gyvenamosios vietos bei kraustytis gyventi pas ieškovą, o jos santykiai su atsakove normalizavosi. Dukrai yra 12 m., ji paauglė, prasideda brendimo laikotarpis, tai gali įtakoti nuomonės kaitą. Psichologų vertinimu, brendimo laikotarpiu mergaitėms yra svarbiau būti su mama ir gauti iš jos reikiamą paramą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė I. D. priešieškiniu prašė:
4.1. nutraukti ieškovo N. D. ir atsakovės I. D. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 103, sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
4.2. atsakovei I. D. po santuokos nutraukimo palikti jos santuokos metu įgytą pavardę – „D.“, o ieškovui N. D. – jo pavardę „D.“;
4.3. priteisti iš N. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. po 416 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-12 iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę I. D.;
4.4. priteisti iš N. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. A. D. po 416 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-12 iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę I. D.;
4.5. santuokos metu įgytą turtą, šalims priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalinti sekančiai:
4.5.1. ieškovui N. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:
4.5.1.1. žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
4.5.1.2. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);
4.5.1.3. transporto priemonę „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. KNEMB754376189968;
4.5.1.4. ratinį traktorių „Massey Ferguson“ 3060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
4.5.1.5. mėšlo kratytuvą „Deguillaume“;
4.5.1.6. srutovežį T507/6 5000 ltr;
4.5.1.7. galvijus: karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); telyčaitę (Nr. (duomenys neskelbtini));
4.5.1.8. virtuvės komplektą (vertė 300 Eur), šaldytuvą (vertė 550 Eur), dujinę (vertė 50 Eur), mikrobangų krosnelę (vertė 20 Eur), virdulį (vertė 20 Eur), karšto oro gruzdintuvę (vertė 35 Eur), daugiafunkcinį puodą (vertė 50 Eur), lauko baldų komplektą (vertė 700 Eur), virtuvinį kampą (vertė 50 Eur), valgomąjį stalą su kėdėmis (vertė 50 Eur), elektrinę girliandą (vertė 10 Eur), kavos staliuką (vertė 50 Eur), lauko valgomojo komplektą (vertė 250 Eur), televizorių (vertė 50 Eur), minkštą svetainės komplektą (3+2+1) (vertė 100 Eur), rašomąjį stalą (vertė 35 Eur), kompiuterį (vertė 250 Eur), spausdintuvą (vertė 50 Eur), pastatomą lentyną (vertė 20 Eur), miegamojo komplektą (lova, spinta, komoda) (vertė 150 Eur), prieškambario spintą (vertė 100 Eur), vonios spintelę (vertė 50 Eur), televizorių (vertė 50 Eur), pastatomą lentyną (vertė 20 Eur), šaldytuvą „Sharp“ (vertė 30 Eur), žolės traktorių (vertė 250 Eur), aukšto slėgio siurblį (vertė 150 Eur), keturratį (vertė 800 Eur), „trimerį“ (žolei pjauti) (vertė 100 Eur), „Motoblock‘ą“ (daugiafunkcinį padargą ūkiui) (vertė 200 Eur), orkaitę (vertė 150 Eur), minkštą svetainės kampą (vertė 300 Eur), kilimą (vertė 15 Eur), užuolaidas (vertė 50 Eur), pripučiamus čiužinius ir elektrinę pompą (vertė 20 Eur), antčiužinį (vertė 15 Eur), skalbimo mašiną (vertė 150 Eur), drabužių džiovinimo mašiną (vertė 150 Eur), lentynas (baltos) 2 vnt. (vertė 140 Eur), komodas (baltas) 2 vnt. (vertė 120 Eur), rašomąjį stalą (dukros) (vertė 105 Eur), lovą su čiužiniu (dukros) (vertė 280 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (vertė 40 Eur), lovą su čiužiniu (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomuosius stalus (sūnaus) 2 vnt. (vertė 90 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (40 Eur), čiužinį su lova (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomąjį stalą (sūnaus) (vertė 45 Eur), kompiuterio kėdę (25 Eur), sėdmaišius ir staliuką (vertė 40 Eur), spintą, komodą, pakabinamą lentyną, lovą su čiužiniu (280 Eur), vaikų vežimėlį ir supamus krėslus (pakabinamus) 2 vnt.;
4.5.1.9. už ieškovui N. D. priteistiną atsakovės I. D. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, atsakovei priteisti 92 239,61 Eur piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
5. Atsakovė I. D. nurodė, kad:
5.1. po santuokos sudarymo šalys gyveno ieškovo tėvų namuose ir įrenginėjo sodo namą žemės sklype, esančiame Kretingos rajone. Vėliau šalys persikėlė gyventi į butą Gargžduose, arčiau ieškovo darbo vietos. Erdvės buvo per mažai, todėl išsikėlė gyventi į sodo namą, esantį Kretingos rajone. Gimus dukrai, ieškovas įkalbėjo atsakovę grįžti gyventi pas ieškovo tėvus. Šalys įsigijo šalia esančią sodybą, ieškovas pradėjo ūkininkauti. 2016 m. ieškovas ir atsakovė pardavė sodo namą su žemės sklypu. Atsakovė nežino, ar gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nors turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir šalims priklausė lygiomis dalimis, po ½ dalį;
5.2. ilgainiui ieškovas vis mažiau rūpinosi šalių nepilnamečiais vaikais ir buitimi. Visa našta teko atsakovei. Ieškovas ėmė naudoti psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Atsakovė pasiūlė keltis gyventi į Panevėžį, kadangi mieste būtų didesnis vaikų užimtumas, trumpesnis atstumas iki ugdymo įstaigų. Ieškovas nesutiko, šalys ėmė konfliktuoti. Galiausiai, atsakovė susirado darbą Panevėžyje ir išvažiavo laikinai dirbti, tačiau iš šalių gyvenamojo namo neišsikėlė. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šalys nustojo gyventi kartu. Dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Šalys 2024-08-19 taikos sutartimi susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir teismas 2024-08-22 nutartimi patvirtino šią šalių taikos sutartį;
5.3. atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ji dirba UAB „Maxima LT“, pajamos siekia vidutiniškai 750 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovė gauna mažiau, nes apie 250 Eur kas mėnesį pervedama antstoliui pagal išieškojimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių;
5.4. atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškovu priklauso nekilnojamasis turtas – statiniai ir žemės sklypai. Atsakovė prašo minėtą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti kompensaciją. Transporto priemonių atsakovės vardu nėra registruota;
5.5. ieškovo turtinė padėtis yra labai gera. Jam priklauso statiniai ir žemės sklypai, kurie po santuokos nutraukimo liks asmenine ieškovo nuosavybė. Ieškovui priklauso transporto priemonė „Kia Carnival“, ratinis traktorius „Massey Ferguson“ 3060, mėšlo kratytuvas, srutovežis. Ieškovas augina 8 galvijus. Tikslios ieškovo pajamos nėra žinomos, nuo 2023-05-12 ieškovas yra registruotas PVM mokėtoju. Prievolė registruotis PVM mokėtoju kyla tuomet, kai individualią veiklą vykdančio asmens pajamos per paskutinius mėnesius viršija 45 000 Eur. Tai reiškia, kad ieškovas kiekvieną mėnesį gauna ne mažiau nei 3 750 Eur pajamų. Ieškovas gauna išmokas už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius ūkio paskirties žemės sklypus. Nors atsakovė moka žemės mokestį už jai tenkančią žemės sklypų dalį, tačiau išmokas gauna ieškovas;
5.6. yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo, kadangi ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, jo pajamos didesnės. Po santuokos nutraukimo ieškovui nuosavybės teise liks visas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, galvijai. Tuo tarpu atsakovė neturi savo būsto, gyvena jos mamai priklausančiame bute;
5.7. vaikų A. D. ir D. A. D. poreikiai yra vienodi, per mėnesį vienam vaikui maistui išleidžia po 300 Eur; komunalinėms paslaugoms po 45 Eur; už interneto paslaugas ir mobiliajam ryšiui kiekvienam vaikui po 8,19 Eur; kanceliarinėms prekėms po 30 Eur, drabužiams, avalynei po 80 Eur; higienos prekėms po 30 Eur; vaistams, vitaminams po 30 Eur; maitinimui mokykloje apie 65 Eur; pramogoms, laisvalaikiui apie 40 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; šventėms, gimtadieniams apie 30 Eur. Vaikai į mokyklą važiuoja keleiviniu transportu, kiekvienam vaikui reikia skirti po 12 Eur bilietams įsigyti. Nors vaikai šiuo metu būrelių nelanko, tačiau planuoja lankyti ir kiekvienam vaikui būreliams kas mėnesį reiktų apie 50 Eur. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 720,19 Eur. Atėmus išmoką vaikui, nepilnamečio vaiko išlaikymo suma yra 623,94 Eur. Ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, todėl ieškovas turėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo didesne dalimi – 2/3. Iš ieškovo nepilnamečių vaikų A. D. ir D. A. D. išlaikymui turi būti priteista po 416 Eur;
5.8. registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodyta, jog santuokoje įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 122 180 Eur. Ekspertizės akte nebuvo vertinama transporto priemonės „Kia Carnival“ rinkos vertė, kuri yra 2 710 Eur. Ši transporto priemonė yra registruota ieškovo vardu, jis ją naudoja ir šalims nustojus gyventi kartu. Atsakovė automobilio nepirko, jis jai nereikalingas. Turtas nedalintinas, nes tarp šalių konfliktiniai santykiai, turtą padalinus pusiau, ateityje tarp šalių kils ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ar jo padalinimo. Nekilnojamasis turtas atsakovei nereikalingas;
5.9. didžiąją dalį turto sudaro žemės ūkio veiklai skirti žemės sklypai. Atsakovė tokios veiklos nevykdo. Priteisus ½ dalį žemės sklypų, jie būtų laikomi nenaudojami arba atsakovė turėtų juos išnuomoti ieškovui arba kitiems ūkininko veiklą vykdantiems asmenims. Gyvenamajame name atsakovė negyvena jau 1,5 metų ir turi kitą gyvenamąją vietą. Turto dalis nėra tokia likvidi kaip visas turtas, todėl pardavimas ar nuoma būtų neįgyvendinama. Atsakovei priteisus ½ dalį nekilnojamojo turto, ji turėtų važinėti iš Panevėžio į Šilutės rajoną prižiūrėti turtą. Atstumas didelis, todėl atsakovei būtų sunku ir pareikalautų papildomų išlaidų. Toks turto padalijimas neatitiks protingumo ir ekonomiškumo principų. Ieškovas yra pajėgus sumokėti kompensaciją, jis vykdo ūkininko veiklą, yra PVM mokėtojas, gali pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigos, galėtų įkeisti turimą turtą. Natūra neįmanoma padalinti traktoriaus „Massey Ferguson“ 3060, srutovežio T507/6 5000 ltr., kratytuvo „Daguillaume“ HVD 70 ir automobilio „Kia Carnival“;
5.10. šalys santuokos metu įgijo kito turto, kurį ieškovas turi ir / arba pardavė, iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo. VĮ Žemės ūkio duomenų centras 2024-01-10 raštu pateikė ieškovo ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašą. Ieškovas turėjo 8 galvijus; likus 1 metams iki civilinės bylos iškėlimo ieškovas pardavė 27 galvijus; iškėlus šią civilinę bylą ieškovas pardavė dar 15 galvijų. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius galvijų pardavimą prieš ir po civilinės bylos iškėlimo. 2023-11-07 parduoti 7 galvijai už 7 865,85 Eur; 2023-06-08 parduotas vienas galvijas už 1 028,50 Eur; 2023-12-28 vienas galvijas nugaišo; 2023-04-24 įsigijo 7 buliukus už 1 050 Eur; 2023-04-24 įsigijo 1 galviją už 350 Eur. Atsakovė prašo priteisti piniginę kompensaciją. Kadangi ieškovas pateikė duomenis, kad 7 buliukus ir 1 karvę įsigijo už 1 400 Eur, prašo priteisti 700 Eur kompensaciją (1 400 : 2). Ieškovas, šalims nustojus gyventi kartu, pardavė 15 galvijų, iš jų 1 galvijas nugaišo, o 7 galvijus jis pardavė už bendrą 7 865,85 Eur. Atsakovei priklauso kompensacija, lygi pusei sumos. Likusių 7 galvijų pardavimą patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė, todėl jų vertė nustatytina pagal kainą, už kurią ieškovas pardavė 7 galvijus (7 865,85 Eur). Iš viso priklauso 7 865,85 Eur piniginė kompensacija už parduotus galvijus. Likus metams iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, ieškovas pardavė 27 galvijus. Nors galvijai buvo parduoti šalims gyvenant kartu, tačiau mažai tikėtina, kad už juos gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovė jais nepasinaudojo ir prašo piniginės kompensacijos, skaičiuojant vieno galvijo vertę 1 123,69 Eur (7 865,85 : 7). Todėl 27 galvijų vertė sudaro 30 339,63 Eur, priteistinos kompensacijos suma sudaro 15 169,82 Eur;
5.11. ieškovas likus mažiau nei metams iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios bei po šios civilinės bylos iškėlimo bendram šalių ūkiui gavo tikslinę paramą: 2022-09-20 (18,77 Eur), 2022-10-17 (1464,80 Eur), 2022-10-19 (390,00 Eur), 2022-10-20 (422,11 Eur), 2022-12-07 (500,89 Eur), 2022-12-08 (80,90 Eur), 2022-12-09 (387,59 Eur), 2023-03-01 (1241,79 Eur), 2023-06-01 (246,00 Eur), 2023-09-18 (471,62 Eur), 2023-11-07 (531,59 Eur), 2023-11-20 (518,00 Eur), 2023-11-23 (421,27 Eur), 2023-11-27 (511,65 Eur), 2023-12-06 (222,48 Eur), 2023-12-13 (243,43 Eur), iš viso 7 672,89 Eur. Atsakovei nežinoma, ar ši suma panaudota pagal paskirtį. Kita vertus, buvo panaudota bendram turtui, kuris po santuokos nutraukimo atiteks ieškovui, gerinti. Pusė šios sumos priteistina atsakovei (3 836,44 Eur);
5.12. atsakovė nurodė sąrašą namų apyvokos daiktų, kurių bendra vertė 7 155 Eur, prašo juos priteisti ieškovui, jai išmokant 3 577,50 Eur dydžio kompensaciją;
5.13. asmeninių ar bendrų kreditorių neturi. R. D. nebuvo ir nėra pareiškusi reikalavimų dėl skolos priteisimo, o šiam reikalavimui yra suėjęs senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Iš šalių konkliudentinių veiksmų galima daryti išvadą, kad tai buvo R. D. dovana, o ne paskola ar prievolės įvykdymas už skolininką. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir tokiu būdu siekia gauti turtinės naudos. Iš Šilutės kredito unijos sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovas reguliariai savo mamai pervesdavo įvairias pinigų sumas, kurios galėjo būti skirtos tariamos paskolos grąžinimui. Todėl, net jeigu tarp ieškovo ir jo mamos susiklostė paskoliniai sutartiniai santykiai, paskolą ieškovas jau grąžino. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis – 2013-07-16 redakcija). Jeigu ieškovas skolinosi pinigų iš savo mamos, tokia paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu. Ieškovas nepateikė rašytinės paskolos sutarties, neįrodė paskolinių sutartinių santykių tarp jo ir jo mamos. Atsakovė nedavė sutikimo paskolos sutarčiai sudaryti, apie tokią sutartį nežinojo, todėl iš tokios sutarties kylančios prievolės pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.
6. Ieškovas N. D. atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį nurodė, kad:
6.1. nesutinka su atsakovės prašoma vaikų išlaikymo suma po 416 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų teikti tokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiai nepagrindžia išlaikymo sumos. Teiginys, kad PVM mokėtojo statusas patvirtina mažiausiai 45 000 Eur pajamų gavimą, yra klaidingas. Ieškovas gauna žymiai mažesnes pajamas ir savo iniciatyva tapo PVM mokėtoju, nes tai palengvina jo ūkio veiklą;
6.2. santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas natūra. Turto padalinimas, atsakovei gaunant piniginę kompensaciją o visą turtą paliekant ieškovui, yra netinkamas. Argumentai, kad dalintinas turtas yra būtinas ieškovo vykdomai ūkio veiklai, nepagrįsti. Ieškovas nėra garantuotas, ar toliau tęs ūkininko veiklą, nes ji tampa nepelninga. Ieškovas nesiekia išsaugoti turimą žemės ūkio techniką ir žemės sklypus. Turto vertė nustatyta vertintojų išvadomis, todėl gali nesutapti su realia turto pardavimo kaina. Šalys gali paprastai atsidalinti žemės sklypus, žemės ūkio techniką, ir savarankiškai spręsti, ką daryti su turto dalimi.
7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. D. ir R. D. nurodė, jog nesutinka, kad jų įmoka už šeimos gyvenamąjį būstą buvo dovana. Siekdami užtvirtinti skolos faktą, kad būtų įrodymas patvirtinantis skolą, jie šią įmoką sumokėjo bankiniu pavedimu. Konkretaus skolos grąžinimo termino nebuvo sutarę. Buvo sutarta, kad tai bus padaryta „šeimai atsistojus ant kojų“. Kadangi ieškovui ir atsakovei visą laiką buvo reikalinga papildoma pagalba, nematė reikalo reikalauti grąžinti skolą. Be skolos būstui įsigyti, ieškovo šeima iš jų ūkio kaip pagalbą gavo dešimtis gyvulių, kurių neįstengė grąžinti, nes viską sunaudodavo šeimos poreikiams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė N. D. ir I. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovui N. D. pavardę „D.“, atsakovei I. D. paliko santuokinę pavardę „D.“. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos (2023-05-30). Priteisė iš I. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D. po 210 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-05-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra įstatyminis atstovas N. D.. Priteisė iš N. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. D. ir D. A. D. po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-12 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra įstatyminė atstovė I. D.. Padalino santuokos metu įgytą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą:
N. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė:
žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 14 000 Eur vertės; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 5 290 Eur vertės; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) –12 400 Eur vertės; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 14 500 Eur vertės;
žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) – bendros 54 000 Eur vertės;
transporto priemonę „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. KNEMB754376189968 – 2 710 Eur vertės;
ratinį traktorių „Massey Ferguson“ 3060, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 090 Eur vertės;
mėšlo kratytuvą „Deguillaume“ HVD 70 – 4 740 Eur vertės;
srutovežį T507/6 5000 ltr – 8 450 Eur vertės;
galvijus: karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); telyčaitę (Nr. (duomenys neskelbtini)) – bendros 3 901,50 Eur vertės;
virtuvės komplektą, šaldytuvą, dujinę, mikrobangų krosnelę, virdulį, karšto oro gruzdintuvę, daugiafunkcinį puodą, lauko baldų komplektą, virtuvinį kampą, valgomąjį stalą su kėdėmis, elektrinę girliandą, kavos staliuką, lauko valgomojo komplektą, televizorių, minkštą svetainės komplektą (3+2+1), rašomąjį stalą, kompiuterį, spausdintuvą, pastatomą lentyną, miegamojo komplektą (lova, spinta, komoda), prieškambario spintą, vonios spintelę, televizorių, pastatomą lentyną, šaldytuvą „Sharp“, žolės traktorių, aukšto slėgio siurblį, keturratį, „trimerį“ (žolei pjauti), „Motoblock‘ą“ (daugiafunkcinį padargą ūkiui), orkaitę, minkštą svetainės kampą, kilimą, užuolaidas, pripučiamus čiužinius ir elektrinę pompą, antčiužinį, skalbimo mašiną, drabužių džiovinimo mašiną, lentynas (baltos) 2 vnt., komodas (baltas) 2 vnt., rašomąjį stalą (dukros), lovą su čiužiniu (dukros), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę, lovą su čiužiniu (sūnaus), rašomuosius stalus (sūnaus) 2 vnt., kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę, čiužinį su lova (sūnaus), rašomąjį stalą (sūnaus), kompiuterio kėdę, sėdmaišius ir staliuką, spintą, komodą, pakabinamą lentyną, lovą su čiužiniu, vaikų vežimėlį ir supamus krėslus (pakabinamus) 2 vnt. – bendros 7 235 Eur vertės;
ūkininko N. D. ūkį, įregistruotą 2015-11-23 (2015-11-24 ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisė iš N. D. I. D. 71 105,43 Eur kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra atitekusį santuokinį turtą. Atidėjo piniginės kompensacijos sumokėjimo terminą, nustatant, kad 30 000 Eur (kompensacijos dalis turi būti sumokėta per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusi 41 105,43 Eur kompensacijos dalis turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prievolę pagal 15 080 Lt paskolos sutartį tretiesiems asmenims R. D. ir R. D. pripažino bendra (solidaria) N. D. ir I. D. prievole. Netenkino N. D. reikalavimo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024 nustatytą A. D. gyvenamąją vietą su I. D., ir ją nustatyti su N. D.. Priteisė I. D. iš N. D. 4 681,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš N. D. valstybės naudai 1 198,01 Eur žyminį mokestį ir 84,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Priteisė iš I. D. valstybės naudai 190,99 Eur žyminį mokestį ir 64,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Sprendimui įsiteisėjus panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje civilinėje byloje Tauragės apylinkės teismo 2023-05-30 ir 2024-09-12 nutartimis. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.
9. Nurodė, kad:
9.1. šalys, pradėjusios gyventi ir leisti laisvalaikį atskirai, nesiėmė pakankamai priemonių santykiams išsaugoti ir atkurti. Prie nesutarimų atsiradimo prisidėjo abu sutuoktiniai. Galimybių išsaugoti santuoką nėra. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą;
9.2. ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė, esminių aplinkybių, kurios lemtų poreikį keisti vaiko gyvenamąją vietą. A. D. gyvenamosios vietos pakeitimas, turėtų neigiamą poveikį šalių nepilnamečiam vaikui ir neužtikrintų geriausių jo interesų. Tokie dideli (gyvenamosios aplinkos keitimo) pokyčiai vaiko gyvenime negali vykti periodiškai, vaikui yra būtinas stabilumas, saugumas, todėl dažnas gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų vaiko geriausių interesų. Vien dukters noras gyventi su tėvu negali būti pripažintas pagrindu keisti gyvenamąją vietą. Nepilnametės A. D. gyvenamoji vieta paliekama su atsakove;
9.3. ieškovas E. D. poreikių nenurodė, neteikė į bylą įrodymų pagrindžiančių konkrečias vaiko išlaikymo išlaidas. Atsakovė pateikė A. D. bei D. A. D. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų detalizaciją. Atsakovė pateikė daug kvitų ir mokėjimų, tačiau vienareikšmiškai spręsti, kad šios išlaidos yra išimtinai patirtos vaikų poreikiams tenkinti ar jos skirtos būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, nėra pagrindo. Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui. Tėvų turtinei padėčiai esant lygiavertei, vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti apie 327 Eur dydžio suma ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2);
9.4. atsakovė pagrindė, jog A. D. ir D. A. D. poreikiams patenkinti reikalinga kiekvienam apie 720 Eur. Ieškovas prašo priteisti 250 Eur E. išlaikymui, tai visa sūnui išlaikyti skiriama suma sudaryto 500 Eur, pridėjus vaikui mokamą išmoką – apie 622,50 Eur. Atsakovė sutinka mokėti po 200 Eur, prisidedant 1/3 dalimi, tuo atsakovė sutinka, kad E. D. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga apie 622,50 Eur;
9.5. atsakovė prašo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo. Nėra duomenų, kokios ieškovo, besiverčiančio ūkio veikla, realios pajamos. Įvertinus paskutiniųjų metų duomenis, panašu, jog pajamos yra didesnės negu ieškovas nurodė. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir jo pajamos yra didesnės nei atsakovės. Dviejų mažamečių vaikų priežiūra ir auklėjimu užsiima tik atsakovė, jai tenka visa kasdieninių rūpesčių vaikais našta, su ieškovu gyvena po nepilnų metų pilnametystės sulauksiantis sūnus, kuris faktiškai gyvena Klaipėdoje, todėl yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti išlaikymą A. ir D. A. po 350 Eur. Atsakovės mokamas 247,50 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui kartu su ieškovo 350 Eur išlaikymu ir 122,50 Eur išmoka yra pakankamas ir atitinka A. bei D. A. D. poreikius. Skaičiuojant panašiomis proporcijomis, nukrypstama nuo lygių dalių principo, priteisiant išlaikymą E. D.. Nustatoma, kad E. D. poreikiams reikia 622,50 Eur, 122,50 Eur sudaro išmoka, iš atsakovės priteistinas 210 Eur išlaikymas;
9.6. nė viena iš šalių nepareiškė prašymo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė sutuoktiniams ėmus gyventi atskirai, todėl dalijamas tas turtas ir prievoles kreditoriams, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (2023-05-30);
9.7. ieškovo ūkininko ūkis įkurtas santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis, ūkio veikloje dalyvavo abu sutuoktiniai. Ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukiant santuoką dalintinas tarp sutuoktinių, tačiau neįvertinamas pinigine išraiška, nes tokio klausimo šalys nekėlė. Galvijai buvo įsigyti santuokos metu ir bylos nagrinėjimo metu laikomi bandoje. Šalys negalėjo nurodyti konkrečių gyvulių kainų. Spręstina, kad 5 karvių, 1 telyčios ir 2 buliukų vertė iš viso yra 3 901,50 Eur (5 x 350 Eur + 1 x 1 028,50 Eur + 2 x 1 123 Eur). 2023-05-30 dienai buvo registruoti dar 9 gyvuliai, kurie parduoti bylos nagrinėjimo metu, išskyrus nugaišusią telyčaitę. 7 iš šių gyvūnų buvo parduoti už 7 865,85 Eur, t. y. vienas – už 1 028,50 Eur. Parduotų gyvulių vertė yra 8 894,35 Eur. Iš viso dalintino turto vertė yra 142 210,85 Eur (100 190 Eur nekilnojamasis turtas + 21 990 Eur transportas + 7 235 Eur namų apyvokos daiktai + 3 901,50 Eur esami galvijai + 8 894,35 Eur parduoti galvijai);
9.8. ieškovas nuo ūkininkavimo pradžios iš savo mamos R. D. panaudos būdu gavo 77 galvijus. Iš į sutuoktinių turto balansą įtrauktų 17 galvijų, tik 4 į ūkį atvyko iš R. D.. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie su R. D. sudarytą panaudos sutartį dėl gyvulių. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ataskaitose nėra užfiksuotas gyvulių atvykimo į bandą teisinis pagrindas. Ieškovas neįrodė panaudos sutarties dėl 4 galvijų sudarymo fakto, todėl nėra pagrindo 4 galvijų neįtraukti į sutuoktinių dalintino turto balansą. Po 2023-05-30 iš viso parduota 15 galvijų; 9 iš jų įsigyti iki bylos iškėlimo ir įtraukti į turto balansą, kitus 6 gyvūnus ieškovas įsigijo 2023-10-02, kai atsakovė paliko šeimos namus ir nevedė bendro ūkio, todėl šie 6 gyvuliai neįtraukti į turto balansą ir atsakovė negali pretenduoti į kompensaciją;
9.9. atsakovė prašo priteisti 15 169,82 Eur kompensaciją už 27 galvijus, kuriuos ieškovas pardavė, likus metams iki šalių gyvenimo skyrium pradžios. Atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, jog ieškovas už parduotus galvijus gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams, o ne ūkininko ūkio ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Labiausiai tikėtina, jog už parduotus 27 galvijus gautos lėšos buvo panaudotos ūkio bei šeimos poreikių tenkinimui;
9.10. atsakovė prašė priteisti ½ dalį, t. y. 3 836,44 Eur, ieškovo gautų NMA išmokų už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. Duomenų, kad ieškovas tiesiogines išmokas, kurios buvo gautos iki bylos iškėlimo teisme dienos, būtų panaudojęs su ūkio ar šeimos poreikiais nesusijusioms reikmėms, nepateikta, todėl reikalavimas atmestinas;
9.11. atsakovės prašomas turto padalinimo būdas yra racionalesnis nei prašomas ieškovo – padalinti nekilnojamąjį turtą tarp šalių po ½ dalį. Ieškovas yra ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą, todėl 4 žemės sklypai, žemės ūkio technika, gyvuliai yra reikalingi ūkiui. Atsakovė išsikraustė daugiau nei prieš pusantrų metų, ieškovas liko gyventi sodyboje, tęsia ūkininko veiklą, ūkiniuose pastatuose laiko gyvulius, pašarus ir pan. Ieškovui sodyba su kitais statiniais bei žemės sklypai yra reikalingesni nei atsakovei ir ieškovui teiktų didesnę naudą. Atsakovei natūra turtas nereikalingas – ji nėra ūkininkė ir nesiruošia ūkininkauti, išsikraustė gyventi į kitą vietovę, nutolusią daugiau nei 200 km, todėl žemės sklypai būtų nenaudojami. Padalinus gyvenamąjį namą su kitais priklausiniais po ½ dalį, nebūtų galimybės racionaliai valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ateityje sukeltų naujų ginčų tarp šalių dėl turto naudojimo, disponavimo ir valdymo, idealiųjų dalių atidalinimas realiomis lemtų neproporcingas pastatų vertei išlaidas;
9.12. ieškovo vardu įregistruotas ūkis, ūkio veikla iš esmės užsiima tik ieškovas, todėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas ūkis, neįvertinant jo pinigine išraiška. Ratinis traktorius, mėšlo kratytuvas bei srutovežis naudojami ūkio veikloje, kuria atsakovė nesiverčia, todėl technika natūra priteisiama ieškovui. Automobilis „Kia Carnival“ registruotas ieškovo vardu, atsakovei išsikrausčius liko sodyboje, todėl netikslinga priverstinai perduoti atsakovei. 2023-05-30 dieną buvę galvijai pasikeitė (telyčios tapo karvėmis, dalies jų galimai nebėra). Dalinti dabartiniu metu ūkyje esančius galvijus netikslinga ir neatitiktų CK 3.127 straipsnio 2 dalies taisyklių. Galvijai, nurodyti anksčiau sprendime, natūra priteisiami atsakovui;
9.13. gyvenamasis namas, kuriame yra neregistruotini kilnojamieji daiktai, atitenka ieškovui, kuris šalių nurodytais baldais, namų apyvokos daiktais vienas naudojasi jau beveik dvejus metus. Atsakovė neturi savo gyvenamojo būsto ir neturi kur laikyti daiktų. Žolės traktorius, „trimeris“ žolei pjauti, „Motoblock’as“ (daugiafunkcinis padargas ūkiui), keturratis, aukšto slėgio siurblys ieškovui bus reikalingesni ir naudingesni nei atsakovei. Santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai priteistini ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją;
9.14. ieškovui natūra atitenka turto už 133 316,50 Eur, atsakovei priteistina 66 658,25 Eur piniginė kompensacija už jos turto dalį. Atsakovei taip pat priteistina 4 447,18 Eur kompensacija už bylos nagrinėjimo metu ieškovo už 8 894,35 Eur parduotus galvijus. Iš viso atsakovei priteistina 71 105,43 Eur piniginė kompensacija. 30 000 Eur kompensacijai sumokėti skiriamas 3 mėn. terminas. Nors terminas trumpas, tačiau ieškovas liko gyventi ūkyje, atsakovė išsikraustė, prioritetas turi būti teikiamas atsakovės interesų apsaugai. Ieškovas turėjo galimybę per ilgą proceso laikotarpį pasiruošti sprendimo vykdymui. Likusios dalies – 41 105,43 Eur – kompensacijos sumokėjimui nustatomas 1 m. terminas;
9.15. ieškovas su trečiaisiais asmenimis nesudarė rašytinio susitarimo dėl paskolos. Tai, jog nėra rašytinės paskolos sutarties, nėra svarbu, sprendžiant dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų. Pinigų pervedimas savaime nesukuria paskolos teisinių santykių. Tretieji asmenys pasiėmė paskolą, kad galėtų sumokėti už ieškovės ir atsakovo įsigyjamą sodybą. Pervesdami pinigines lėšas už ieškovo bei atsakovės sodybą tretieji asmenys nesiekė sudaryti dovanojimo sandorio, buvo išreikšta abiejų šalių (ieškovo ir trečiųjų asmenų) valia dėl paskolos sutarties sudarymo. 2016–2017 m. sąskaitų išrašai rodo, jog ieškovas kas mėnesį R. D. pervesdavo iki 83 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pavedimas“. Ieškovas ir R. D. paaiškino, jog pinigai buvo pervedami už ieškovui perleistą pieną. Ši aplinkybė nenuginčyta, spręstina, kad pavedimai nebuvo skirti paskolos grąžinimui. Nėra ginčo, kad už trečiųjų asmenų paskolintus 15 080 Lt įsigytas ieškovo ir atsakovės gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais statiniais. Pasiskolinti pinigai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovo ir atsakovės prievolė pagal 15 080 Lt paskolos sutartį prieš trečiuosius asmenis pripažįstama solidaria. Atsakovė nurodė, jog ji nedavė sutikimo paskolos sutarčiai sudaryti, taip pat apie tokią sutartį nežinojo. Nustačius, jog paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais, sutuoktinio (atsakovės) sutikimo tokios sutarties sudarymui nereikia;
9.16. visos ieškovo bei atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Ieškovo patenkinti reikalavimai sudaro 65,80 proc., atsakovės priešieškinio tenkinti reikalavimai sudaro 86,25 proc. Ieškovui priteistina 3 745,99 Eur (5 693 Eur x 65,80 proc.), atsakovei priteistina 8 427,83 Eur ((265 Eur + 9 506,40) x 86,25 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 4 681,84 Eur (8 427,83 Eur – 3 745,99 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;
9.17. žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Atidėta žyminio mokesčio dalis, 1 198,01 Eur (1 389 Eur x 86,25 proc.) valstybei priteistina iš ieškovo, o likusi atidėto žyminio mokesčio dalis, 190,99 Eur (1 389 Eur – 1 198,01 Eur) priteistina iš atsakovės valstybei. Proporcingai iš ieškovo ir iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Ieškovas N. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo dalis ir priimti naujus sprendimus šiose dalyse:
10.1. nustatyti nepilnamečio vaiko A. D. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu N. D.;
10.2. priteisti iš I. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D. po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra įstatyminis atstovas N. D.;
10.3. priteisti iš I. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra įstatyminis atstovas N. D.;
10.4. padalinti santuokos metu įgytą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą:
10.4.1. N. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
10.4.1.1. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 14 000 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 5 290 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 12 400 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 14 500 Eur vertės;
10.4.1.2. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) – bendros 54 000 Eur vertės;
10.4.1.3. ratinį traktorių „Massey Ferguson“ 3060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 090 Eur vertės;
10.4.1.4. mėšlo kratytuvą „Deguillaume“ HVD 70 – 4 740 Eur vertės;
10.4.1.5. galvijus: karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); buliuką (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)); telyčaitę (Nr. (duomenys neskelbtini)) – bendros 3 901,50 Eur vertės;
10.4.1.6. virtuvės komplektą, šaldytuvą, dujinę, mikrobangų krosnelę, virdulį, karšto oro gruzdintuvę, daugiafunkcinį puodą, lauko baldų komplektą, virtuvinį kampą, valgomąjį stalą su kėdėmis, elektrinę girliandą, kavos staliuką, lauko valgomojo komplektą, televizorių, minkštą svetainės komplektą (3+2+1), rašomąjį stalą, kompiuterį, spausdintuvą, pastatomą lentyną, miegamojo komplektą (lova, spinta, komoda), prieškambario spintą, vonios spintelę, televizorių, pastatomą lentyną, šaldytuvą „Sharp“, žolės traktorių, aukšto slėgio siurblį, keturratį, „trimerį“ (žolei pjauti), „Motoblock‘ą“ (daugiafunkcinį padargą ūkiui), orkaitę, minkštą svetainės kampą, kilimą, užuolaidas, pripučiamus čiužinius ir elektrinę pompą, antčiužinį, skalbimo mašiną, drabužių džiovinimo mašiną, lentynas (baltos) 2 vnt., komodas (baltas) 2 vnt. – bendros 5730,00 Eur vertės;
10.4.1.7. ūkininko N. D. ūkį, įregistruotą 2015-11-23 (2015-11-24 ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini));
10.4.2.1. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 14 000 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 5 290 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) –12 400 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 14 500 Eur vertės;
10.4.2.2. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) – bendros 54 000 Eur vertės;
10.4.2.3. transporto priemonę „Kia Carnival“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. KNEMB754376189968 – 2 710 Eur vertės;
10.4.2.4. srutovežį T507/6 5000 ltr – 8450 Eur vertės;
10.5. priteisti iš N. D. I. D. 4 650 Eur kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra atitekusį santuokinį turtą;
10.6. priteisti iš atsakovės visas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 500 Eur advokato teisinei pagalbai).
11.1. nepilnamečių vaikui naudojimui įgytas turtas (pvz., baldai) yra vaikų turtas, kurį vaikai įgyja tėvams teikiant išlaikymą turtu, ir jis turi būti valdomas skyrium nuo tėvų turto. Dalis turto turėjo būti dalijama kaip vaikų turtas, kuris perduodamas tėvams valdyti priklausomai nuo to, su kuo vaikas liko gyventi. Kompensacija už vaikų turtą nepriteistina. Į turto balansą nepagrįstai įtraukti vaikams priklausantys daiktai, kurių vertė 1 505 Eur: rašomasis stalas (dukros), vertė 105 Eur; lova su čiužiniu (dukros) 280 Eur vertės; kompiuterio kėdė ir paprasta kėdė, 40 Eur vertės; lova su čiužiniu (sūnaus), 280 Eur vertės; rašomieji stalai (sūnaus) 2 vnt., 90 Eur vertės; kompiuterio kėdė ir paprasta kėdė, 40 Eur vertės; čiužinys su lova (sūnaus), 280 Eur vertės; rašomasis stalas (sūnaus), 45 Eur vertės; kompiuterio kėdė, 25 Eur vertės; sėdmaišiai ir staliukas, 40 Eur vertės; spinta, komoda, pakabinama lentyna, lova su čiužiniu, 280 Eur vertės; vaikų vežimėliai ir supami krėslai (pakabinami) 2vnt., 1 505 Eur vertės. Apeliantas reikalauja sprendimą šioje dalyje panaikinti ir nepriteisti iš jo kompensacijos atsakovei už šį turtą;
11.2. neįrodyta, kad sodyba su priklausiniais ir 4 žemės ūkio paskirties sklypai prarastų savo vertę, jei būtų valdomi atskirai. Nors ūkis įsteigtas apelianto, tačiau ūkio likimas nepasikeistų jam palikus tik dalį santuokoje įgyto turto. Ūkyje tėra 8 galvijai (5 melžiamos karvės ir trys prieaugliai). Teismas nesiaiškino, ar ūkiui būtini visi sklypai ir statiniai bei visa ūkio technika. Visą turtą priteisus apeliantui, jis kompensacijos išmokėjimui turės parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (4 sklypų bendra vertė 46 190 Eur), arba sodybą su priklausiniais (bendra vertė 54 000 Eur). Teismas rėmėsi prielaidomis apie apelianto pajamas ir galimybes gauti kreditą, nėra duomenų, kad jam būtų suteiktas 71 105,43 Eur kreditas, įkeičiant turtą. Apeliantas siūlė padalyti visą santuokoje įgytą turtą, nesilaikė pozicijos, kad visas turtas būtinas ūkinei veiklai vykdyti. Turto padalijimo būdas perkėlė atsakovui per daug finansinės rizikos ir neigiamų finansinių pasekmių. Ekspertizė turto vertei nustatyti negarantuoja turto pardavimo už nurodytas kainas ir nepatvirtina, kad apeliantui būtų suteikiamas kreditas kompensacijai išmokėti. Apeliantui atitenka finansiniai nuostoliai ir turto pardavimo išlaidos, palūkanos už kreditą kompensacijai išmokėti;
11.3. nesutinka, kad nėra pagrindo atsižvelgti į dukros norą grįžti į senąją ir nusistovėjusią gyvenamąją vietą, gyvenant su apeliantu. Šeima apelianto gyvenamojoje vietoje įsikūrė 2018 m., apie 5 metus iki bylos iškėlimo ten buvo šalių ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Iškėlus bylą, apie 1,5 m. vaikų laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su apeliantu. Tuo laikotarpiu buvo užtikrintas vaikų aplinkos stabilumas, čia yra dauguma vaikų socialinių, turtinių ir kitų interesų. Teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu 1,5 m. motina su vaikais bendraudavo telefonu ir žinutėmis, gyvai buvo praleidusi savaitgalius ir vasaros atostogas. Tuo tarpu apeliantas per 3 mėn. nuo 2024 m. rugpjūčio iki gruodžio bendravo su vaikais telefonu ir žinutėmis, praleido su dukra rudens atostogas. Nepaisant dažnų atsakovės skundų, nebuvo nustatyta pažeidimų, susijusių su netinkama vaikų priežiūra. Šalių taikus susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pasiektas po vasaros atostogų pas atsakovę, kai atsakovė galėjo paveikti vaikų elgesį. Nepraėjus 3 mėn. nuo gyvenamosios vietos su mama nustatymo, dukra išreiškė norą grįžti gyventi pas tėvą. Įvertinus dukros amžių (12 m.) ir tai, kad vaikas turėjo galimybę patirti tėvų skyrium vykdomą priežiūrą ir pagyventi jų sukurtomis sąlygomis, negalima daryti išvados, kad vaikas nesupranta savo pasirinkimo pasekmių. Tėvų susitarimas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su mama neatitinka jos interesų, pasikeitė dukros noras, blogėja emocinė būsena, vaikas susidūrė su nauja aplinka. Teismas ignoruoja aplinkybę, kad vaikas gyvenamąją vietą galėjo norėti pakeisti dėl pasikeitusio bendravimo su mama būdo (elektroninis, o ne gyvas), galimybių pasiekti mamą bet kada;
11.4. teismas nevertino, kad šalys vaikų poreikius siejo su minimalios algos kriterijumi. Nesant sveikatos problemų ar esminių nepilnamečių vaikų poreikių skirtumo, visų vaikų poreikiai turėjo būti vertinami vienodai. Atsakovė nepatiria kitokių nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidų, kurios didintų jų poreikius. Ji nesinuomoja būsto, jai nebūtina patirti papildomų išlaidų vaikų kelionei į mokyklą. Po teismo sprendimo priėmimo jaunesniųjų vaikų poreikiai buvo įvertinti beveik 100 Eur daugiau, o vyriausiojo sūnaus poreikiai buvo sumažinti. Teismas nepagrįstai nustatė skirtingo dydžio poreikius visiems šalių vaikams ir nepagrįstai sumažino E. iš mamos priteisto išlaikymo dydį. Apeliantas prašo E. D. iš atsakovės priteisti 350 Eur išlaikymą, kuris būtų toks pat kaip kitiems vaikams.
Atsiliepimas
12. Atsakovė I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo N. D. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
12.1. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nereiškė argumento, kad teismas į turto balansą nepagrįstai įtraukė šalių nepilnamečių vaikų turtą. Šias aplinkybes ieškovas nurodė tik apeliaciniame skunde. Nurodytą turtą vaikai naudojo šalims gyvenant santuokoje. Atsakovei pradėjus gyventi skyrium, pas ją apsigyvenus A. D. ir D. A. D., vaikų turtas liko pas ieškovą ir tapo nereikalingas vaikams, atsakovė turėjo pirkti naujus daiktus. E. D. išvyko gyventi ir mokytis į Klaipėdą, todėl turto nenaudoja. Teismas pagrįstai vaikų turtą įtraukė į sutuoktinių dalintiną turtą;
12.2. ieškovas yra ūkininkas, daugelį metų vykdo ūkininko veiklą. Atsakovė ūkio veiklos nevykdė. Ieškovui tęsiant ūkininko veiklą, žemės sklypai ir kitas susijęs turtas yra būtinas. Ieškovas nurodė, kad teismui padalijus žemės sklypus natūra po ½ , jis su atsakove bandytų susitarti dėl sklypų nuomos, kad nesutriktų jo ūkio veikla. Nors turtas teoriškai gali būti atidalintas lygiomis dalimis, tačiau funkciškai žemės sklypai susiję tarpusavyje ir tolimesnei ūkininko veiklai yra būtini visa apimtimi. Apeliacinio skundo argumentai prieštarauja ieškovo žodiniams paaiškinimams, tai sudaro pagrindą teiginius vertinti kritiškai;
Šalies argumentai
12.3. ieškovas nurodo, kad šiuo metu laiko 8 galvijus, tačiau prieš nutraukiant santuoką ieškovui priklausė apie 30 galvijų, kurių didžiąją dalį ieškovas pardavė prieš kreipiantis į teismą. Ieškovas įsigijo naujų galvijų, kas rodo, kad galvijų skaičius ūkyje nuolatos kinta, todėl šiuo metu esamo galvijų skaičiaus nereikia sureikšminti;
12.4. atsakovė nesivertė ūkininko veikla, gyvenant santuokoje ūkio veikloje dalyvavo minimaliai. Atsakovė neturi ūkininkavimo patirties, ūkininko pažymėjimo, todėl ūkininko veikla nesiverčia ir ateityje nesivers. Atsakovė gyvena Panevėžyje, todėl jai būtų sudėtinga važinėti ir rūpintis bei prižiūrėti ūkį. Atsakovė, tikėtina, turėtų išnuomoti žemės sklypus ieškovui. Tai rodo, kad ūkio padalijimas natūra nėra racionalus ir sukeltų rūpesčių. Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl šalims kiltų sunkumų dėl turto valdymo ir disponavimo juo;
12.5. kritiškai vertintini argumentai, kad ieškovo pajamos yra mažos. Iš ieškovo pateiktų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad jo pajamas sudarė: 1) 2021 m. – 20 479,52 Eur, duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta; 2) 2022 m. – 34 955,80 Eur, duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta; 3) 2023 m. – 18 874,12 Eur žemės ūkio veiklos pajamų, duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta. Ieškovo pajamas per metus vidutiniškai sudaro 24 769,81 Eur suma, arba 2 064,15 Eur per mėnesį. Nors šalys turi 3 nepilnamečius vaikus, tačiau E. D. šiemet taps pilnamečiu. Ieškovas gali dirbti ir užsidirbti, kad sumokėtų kompensaciją, kurios išmokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį. Byla nagrinėjama 21 mėn., per šį laiką ieškovas galėjo sukaupti bent dalį mokėtinos kompensacijos sumos. Ieškovas gali pasiskolinti iš kredito įstaigos, jis neturi turtinių įsipareigojimų kreditoriams, nesinaudoja finansinėmis kredito įstaigų paslaugomis, tikėtina, kad jo kreditingumo reitingas yra puikus. Užtikrinimui jis galėtų įkeisti jam priteistą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį. Aplinkybę, jog negali pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigos, turėjo įrodinėti ieškovas. Ieškovas turi ne vieną būdą gauti pinigų, reikalingų kompensacijai išmokėti;
12.6. ieškovas reiškė reikalavimą dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, kuris kyla iš šeimos teisinių santykių. Tokiam reikalavimui nustatyta privalomoji mediacija. Ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka – privalomąja mediacija, todėl šis reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovės procesinio prašymo nesprendė, atsakovė šioje dalyje sprendimo neskundė, nes jai jis palankus. Tačiau šis klausimas turėjo būti sprendžiamas dar iki priimant sprendimą;
12.7. ieškovas neįrodė pagrindų dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos keitimo. Dukra su ieškovu gyveno iki 2024-06-14, kai apsigyveno su atsakove. Kol dukra gyveno su ieškovu, ji nuolat reiškė norą persikelti gyventi su mama, dukra nebuvo tinkamai prižiūrima. Ieškovo teiginiai, kad nebuvo nustatyti dukros netinkamos priežiūros atvejai, prieštarauja įrodymams. Dukros gyvenamoji vieta jau keitėsi. Šalims gyvenant kartu, dukra gyveno su tėvais Šilutės rajone. Ten dukra liko gyventi, išsikrausčius atsakovei. Nuo 2024-06-14 dukra persikėlė į Panevėžį ir čia lanko ugdymo įstaigą. Dukros gyvenamosios vietos keitimas antrą kartą per tokį trumpą laiką neatitinka jos interesų. Dukros noras nėra aiškus ir vienareikšmiškas. Ji nurodo, kad „gal labiau“ norėtų gyventi su tėčiu, tačiau noras nėra tvirtas. Vieną kartą išreikšta nuomonė gyventi su ieškovu negali būti vertinama kaip neabejotinas pagrindas pakeisti dukros gyvenamąją vietą. Šiuo metu dukra puikiai jaučiasi gyvendama su mama, jos gerai sutaria, nekalba apie norą gyventi su ieškovu, prie gyvenimo naujoje aplinkoje yra pripratusi. Ieškovas su dukra per pusę metų gyvai matėsi tik vieną kartą – rudens atostogų metu ir šias atostogas mergaitė praleido su drauge. Ieškovo noras sąlygotas asmeninių interesų, sprendžiant konfliktinius santykius su atsakove. Atsakovė stengėsi bendrauti su dukra ir bent kartą per mėnesį susitikdavo gyvai;
Šalies argumentai
12.8. ieškovas pripažino, kad nepilnamečio vaiko E. D. poreikius sudaro mažiau nei 1 MMA. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad bendriems poreikiams tenkinti E. D. skiria 280 Eur, maistui 70 Eur, kokios bendros išlaikymo išlaidos tiksliai nežino, gali būti apie 500 Eur. Ieškiniu prašė priteisti 250 Eur, tačiau apeliaciniu skundu prašo priteisti 350 Eur. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas paaiškino, dėl ko E. D. išlaikymui priteisia mažesnę pinigų sumą. E. D. savarankiškai gyvena Klaipėdoje (mokosi profesinėje mokykloje), ieškovas nepatiria didesnio aprūpinimo teikimo naštos, susijusios su kasdieniu sūnaus aprūpinimo užtikrinimu, o tik perveda pinigus į sūnaus sąskaitą. Atsakovė kasdien turi teikti materialinį aprūpinimą;
12.9. teismas nukrypo nuo išlaikymo dalių dėl skirtingos šalių turtinės padėties. Atskaičius mokesčius, ieškovo gaunama pajamų suma turėtų būti bent dvigubai didesnė nei atsakovės pajamos. Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, ir kad tuo pagrindu buvo nukrypta nuo lygių dalių išlaikymo proporcijų.
13. Atsakovė I. D. apeliaciniu skundu prašo:
13.1. pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų priteisto išlaikymo dydžio, nepriteistos 19 006,26 Eur kompensacijos ir 15 080 Lt (kas atitinka 4 367,47 Eur) prievolės solidarumo trečiajam asmeniui R. D. ir šiuos klausimus išspręsti iš esmės;
13.2. priteisti iš N. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-12 iki nepilnametės dukros A. D. pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę I. D.;
13.3. priteisti iš N. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. A. D. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-12 iki nepilnamečio sūnaus D. A. D. pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę I. D.;
13.4. priteisti iš I. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio sūnaus E. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą N. D.;
13.5. priteisti atsakovei I. D. iš atsakovo N. D. 19 006,26 Eur kompensaciją už ieškovo N. D. likus 1 metams iki santuokos nutrūkimo parduotus 27 galvijus ir 2022–2024 m. gautas NMA išmokas;
13.6. atidėti visos piniginės kompensacijos sumokėjimo terminą 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
13.7. atmesti reikalavimą prievolę pagal 15 080 Lt paskolos sutartį tretiesiems asmenims R. ir R. D. pripažinti bendra ieškovo ir atsakovės prievole;
13.8. likusioje dalyje Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17-1213/2025 palikti nepakeistą;
13.9. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad:
14.1. tik minimaliai nukrypdamas nuo lygių vaikų išlaikymo dalių principo, teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai taikė teisės normas. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų A. D. ir D. A. D. poreikius per mėnesį sudaro 720 Eur, atėmus 122,50 Eur dydžio išmokas, sprendė, kad 350 Eur tenka ieškovui, o 247,50 Eur – atsakovei. Tai reiškia, kad ieškovas prisidės 58,50 proc. dalimi, o atsakovė – 41,50 proc. dalimi. Surinkti įrodymai neatskleidžia tikrosios ieškovo turtinės padėties ir jo gaunamų pajamų. Ieškovo pajamas per metus vidutiniškai sudaro 24 769,81 Eur, arba 2 064,15 Eur per mėnesį. Ieškovas duomenų apie savo pajamas 2024 m. nepateikė. Atskaičius mokesčius, ieškovo gaunama pajamų suma turėtų būti bent dvigubai didesnė nei atsakovės pajamos. Teismas neanalizavo šalių pajamų skirtumo, todėl teiktino išlaikymo proporcijas paskaičiavo tik apytiksliai, neatliko konkrečių skaičiavimų, neatsižvelgė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie 2024 m. gautas pajamas;
14.2. sprendime nurodoma, kad šalių dalintinas turtas šalims teko lygiomis dalimis, tačiau neatsižvelgta, kad ieškovui turtas atiteko natūra, o atsakovei – piniginėmis lėšomis. Ieškovui atitekęs turtas yra susijęs su žemės ūkio veiklos vykdymu, ieškovas turės užtikrintą pajamų šaltinį ir galės gausinti savo turtą. Atsakovei priteista piniginė kompensacija, kurią atsakovė ketina panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui, nes šiuo metu ji neturi gyvenamojo būsto. Tai atsakovei sukels papildomų rūpesčių, ji turės rūpintis šalių vaikais, kai su ieškovu likęs sūnus E. D. gyvena Klaipėdoje ir ieškovas jo išlaikymui tik perveda pinigines sumas. Sprendimas keistinas iš ieškovo nepilnamečių vaikų A. D. ir D. A. D. išlaikymui priteisiant 400 Eur (597,50 x 2/3), o iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui – 200 Eur (500 x 2/3). Tikslinga nustatyti, kad išlaikymo suma pervedama iki einamojo mėnesio 10 d., kadangi tokio termino teismas nenustatė;
14.3. atsakovė prašė priteisti 15 169,82 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo, likus metams iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, parduotus 27 galvijus. Teismas nevertino ieškovo sąskaitos kredito įstaigoje „Šilutės kredito unija“ išrašo. Laikant, kad 9 189,66 Eur išleista pirkiniams bei atsakovei pervesta 3 800 Eur buvo išleistos šeimos poreikiams tenkinti, ši suma (12 989,66 Eur) yra mažesnė nei už 27 galvijus gauta suma (15 169,82 Eur). Šeimos poreikiams tenkinti užteko šalių gaunamų kitų pajamų – 2022 m. ieškovas gavo 34 955,80 Eur, duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta, 2023 m. gavo 18 874,12 Eur žemės ūkio veiklos pajamų. Į šias pajamas neįskaičiuotos pajamos už gyvulių pardavimą. Šios pajamos neatsispindi ieškovo sąskaitose. Tikėtina, kad už 27 parduotus galvijus gautos pajamos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, o liko ieškovo nuosavybėje, todėl ieškovas galės šią sumą panaudoti arba jau panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti šalims nustojus gyventi kartu. Teismas neišanalizavo ieškovo kredito įstaigos sąskaitų, nevertino atsakovo išlaidų, neatsižvelgė, kad tokios didelės sumos nereikėjo šeimos poreikiams tenkinti, neatskleidė klausimo esmės;
14.4. atsakovė prašė priteisti ½ dalį NMA ieškovui išmokėtų išmokų, t. y. 3 836,44 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. Teismas atmetė reikalavimą, kadangi atsakovė neįrodė, kad išmokos panaudotos ne žemės ūkio reikmėms. Nebuvo atsižvelgta, kad dalis išmokų buvo gauta po bylos iškėlimo, tačiau už veiklą, kurią ieškovas vykdė iki civilinės bylos iškėlimo. Ieškovas 2022–2024 m. gavo 7 672,88 Eur išmokų. Dalis išmokų buvo gauta už laikotarpį, kai šalys gyveno kartu, tačiau išmokos buvo gautos šalims nustojus gyventi kartu, todėl nepateko į turto balansą. Ieškovas gavo asmeninės naudos iš veiklos laikotarpiu, kai šalys gyveno santuokoje. Nebuvo atsižvelgta, kad atsakovė mokėjo žemės mokestį, tačiau išmokų atsakovė vėliau negavo, ieškovas negrąžino atsakovės sumokėto žemės mokesčio. Teismas nepagrįstai nepriteisė net dalies NMA išmokų;
14.5. nebuvo sąlygų kompensacijai atidėti, kompensacijos išmokėjimo atidėjimo terminas pernelyg ilgas. Teismas turėjo pareikalauti ieškovo užtikrinimo prievolės (kompensacijos) išmokėjimui, o tik tada svarstyti klausimą dėl kompensacijos išmokėjimo atidėjimo. Net pateikus prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, kompensacijos išmokėjimas galėjo būti atidėtas ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui. Byla nagrinėjama 21 mėn., todėl ieškovas galėjo sukaupti bent dalį mokėtinos kompensacijos sumos. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas galėtų pasiskolinti kompensacijai išmokėti reikalingą sumą iš kredito įstaigos. Atsakovė nuosavo būsto neturi, turės ilgai laukti kompensacijos, kad galėtų įsigyti nuosavą būstą. Kartu su atsakove liko gyventi du vaikai, atsakovė neturi kito turto, jos pajamos yra kelis kartus mažesnės nei ieškovo. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį. Terminas kompensacijai išmokėti trumpintinas iki 3 mėn.;
14.6. teismas nepagrįstai tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo su atsakove susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip paskolos, o ne kaip dovanojimo. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo R. D. neįrodė, kad susiklostė paskolos teisiniai santykiai. 15 080 Lt suma nebuvo perduota šalims, o buvo sumokėta tiesiogiai pardavėjui (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nėra duomenų, kad šalys būtų įsipareigojusios grąžinti pinigus R. D.. Nors ieškovas ir R. D. nurodė, kad paskola turėjo būti grąžinta šalių turtinei padėčiai pagerėjus, tačiau turtinės padėties pagerėjimas neapibrėžtas. Jei paskolos grąžinimas būtų susietas su šalių turtinės padėties pagerėjimu, tai prievolė grąžinti tariamą skolą būtų kilusi 2016 m., kai šalys už 16 000 Lt pardavė sodybą Kretingos rajone. Ši suma buvo pervesta į ieškovo banko sąskaitą, todėl atsakovė nežino, kur ši pinigų suma buvo panaudota. Šalys dalimis galėjo seniai grąžinti paskolą, tačiau R. D. nereikalavo, reikalavimas atsirado tik iškėlus bylą;
14.7. įrodymai ir šalių elgesys rodo, kad R. D. šalims padovanojo15 080 Lt. R. D. nurodė, kad pasiėmė paskolą, tačiau jei nei R. D., nei šalys reikiamos pinigų sumos neturėjo, pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigos galėjo ir šalys. Minėta paskolos sutartis, apie kurią atsakovė nežinojo, nebuvo pateikta. R. D. neneigė, kad norėjo padėti sutuoktiniams, nes jie neturėjo galimybių patys įsigyti būstą. Ieškovas įrodinėjo, kad jis ir atsakovė turi grąžinti 15 080 Lt sumą R. D., nors tai yra nepalanku ieškovui. Tai rodo, kad ieškovas siekia pakenkti atsakovei, nes atsakovė pareikalavo priteisti kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo tenkančią turto dalį. Tarp šalių susiklostę santykiai neatitinka paskolos teisinių santykių, o atitinka dovanojimo teisinius santykius. Paskolos sutartis dėl 15 080 Lt sumos turėjo būti rašytinės formos. Nuo tariamos paskolos suteikimo praėjo daugiau nei 10 m., todėl taikytinas 10 m. senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis);
14.8. net ir vertinant, kad šalims kyla prievolė grąžinti 15 080 Lt sumą R. D., ši suma turėjo būti mažintina ieškovo galimai grąžinta dalimi. Iš 2016–2017 m. sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovas kas mėnesį R. D. pervesdavo iki 83 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pavedimas“. Ieškovas ir R. D. aiškino, jog pinigai buvo pervedami už jos sūnui perleistą pieną. Nors teismas nurodė, kad atsakovė nenuginčijo šių teiginių, tačiau ieškovas ir R. D. turėjo pagrįsti, kad pinigai buvo skirti jų nurodomai paskirčiai. Teismas nevertino kitų ieškovo pavedimų. Iš ieškovo kredito unijos sąskaitos matyti, kad ieškovas R. D. atliko šiuos pavedimus, pavedimo paskirtyse nurodant „skola mamai“: 1) 2019-01-13, 300 Eur; 2) 2019-04-08, 150 Eur; 3) 2019-05-06, 100 Eur; 4) 2019-09-13, 100 Eur; 5) 2022-06-03, 300 Eur; 6) 2022-06-15, 300 Eur, iš viso 1 250 Eur su paskirtimi „skola mamai“. 2022-02-17 ir 2022-03-09 ieškovas atliko po 1 000 Eur (iš viso – 2 000 Eur) dydžio pavedimus su paskirtimi „dovana broliui“. Atsakovė apie šiuos dovanotus pinigus nežinojo, nors dovanojama buvo iš bendrų sutuoktinių piniginių lėšų. Taip galėjo būti pridengtas skolos grąžinimas arba piniginių lėšų dovanojimas, nesant atsakovės sutikimo. Ieškovas ir R. D. pripažino, kad bent 500 Eur skolos grąžinta, tačiau teismas vis tiek pripažino visą 15 080 Eur sumą kaip solidarią šalių prievolę. Šioje dalyje sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – atmestinas reikalavimas pripažinti prievolę R. D. solidaria, šio prašymo netenkinus, pakeistina suma, kuri laikytina solidaria.
15. Ieškovas N. D. prašo atmesti I. D. apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 700 Eur už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teismui. Nurodo, kad:
15.1. apeliantė nesutinka su teismo sprendimu minimaliai nukrypti nuo lygių nepilnamečių vaikų išlaikymo dalių. Apeliantė klaidina teismą neva ji neturi turto, nors teismo sprendimu apeliantei priteista kompensacija už turtą. Apeliantė ieškovo pajamas skaičiuoja, neįvertinusi jų dydžio priežasčių. 2022 m. ieškovo ūkio pajamos buvo didesnės dėl parduotų skerdimui gyvulių – šalių turto. Apeliantė reikalauja kompensacijos už šį šalių turtą – bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto sumažinimą. Neaišku, kodėl visos 2022 m. ūkio pajamos laikomos ieškovo nuolat gaunamomis pajamomis, kai kitų metų finansinės ataskaitos patvirtina, jog kai nėra gyvulių pardavimo, ūkio pajamos buvo kone dvigubai mažesnės. Pajamos būtų apie 10 772,70 Eur mažesnės, įvertinus gyvulių pardavimą UAB „Krekenavos agrofirma“. 2025 m. pradžioje ieškovas sudarė ūkio finansines ataskaitas apie 2024 m. pajamas ir teikia kaip naujus įrodymus. Ieškovas yra išbrauktas iš PVM mokėtojų sąrašų;
15.2. ieškovas gaunamas pajamas naudojo išlaikydamas ūkį, šalis ir nepilnamečius vaikus iki atsakovės išvažiavimo dirbti į Panevėžį. Po atsakovės išvažiavimo ir po bylos iškėlimo šalių vaikai liko gyventi su ieškovu, atsakovė nepervedinėjo laikino 200 Eur išlaikymo, jį suteikdavo kitu būdu. Įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius (720+720+622,50, iš viso 2 062,50 Eur) visos ieškovo pajamos buvo panaudotos kasdieniams ūkio ir šeimos narių poreikiams patenkinti. Galvijų pardavimo laikotarpiu šalys tebegyveno kartu ir atsakovė žinojo, kiek šeima patiria išlaidų;
15.3. reikalavimai priteisti kompensaciją už 27 gyvulius pateikti patikslintame priešieškinyje, prašant vertinti aplinkybes už 1 metų laikotarpį iki bylos iškėlimo. Kas reiškia, kad apeliantė kelia reikalavimus dėl sandorių, sudarytų nuo 2022-05-29 iki 2023-05-29. Ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo 2022-05-29 iki 2022-12-31 į sąskaitą įnešta 27 935,51 Eur, o nuo 2023-01-01 iki 2023-05-29 į sąskaitą pervesta 9 130,32 Eur. Ieškovo sąskaitos likutis 2023-05-29 buvo 1 523,09 Eur. Iš šių pajamų tik 2022-10-26 mokėjimas iš UAB „Videras“ yra už skerdimui parduotus gyvulius 10 409,41 Eur sumai. Ieškovo banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu pardavęs 27 gyvulius gavo 15 169,82 Eur. Vertinant visus pavedimus į kitas ieškovo sąskaitas, nėra pagrindo daryti išvados, kad lėšos buvo sutaupytos kitose sąskaitose. Byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad dalis lėšų buvo sutaupyta, kad ieškovas už lėšas įsigijo sau kokius nors brangius pirkinius (kurių vertė siektų 19 006,26 Eur), ar kad tenkino savo asmenines prievoles. Apeliantė Panevėžyje pradėjo dirbti tik 2023 m. kovo mėnesį. Iki tol šeima buvo išlaikoma ieškovo. Įvertinus į ieškovo sąskaitą įeinančių mokėjimų dydį – 37 065,83 Eur (27 935,51 + 9 130,32), mėnesinėms išlaidoms 12 mėn. 4 asmenims būtų tekę kiekvienam po 772,20 Eur. Tokia atitinka minimalios algos kriterijų ir laikoma dydžiu, kuris patenkina tik būtinuosius vieno asmens poreikius;
15.4. ieškovas nesutinka su reikalavimais padalyti 2023–2024 m. išmokėtas NMA išmokas. Apeliantė ignoruoja pareigą tą ūkį ar vaikus išlaikyti. Prieš reikalaudama perduoti bendrąją jungtine nuosavybe priklausančias lėšas, atsakovė privalo prisiimti prievoles, kurios atsirado dėl šio turto ar šeimos narių ūkio išlaikymo (CK 3.109 straipsnis). NMA išmokos gautos po bylos iškėlimo, o šis momentas laikomas bendro ūkio pabaiga. Nors lėšos galėtų būti pripažįstamos bendromis dėl jų išmokėjimo priežasčių, t. y. paskaičiuotos už šalių bendro ūkio vedimo laikotarpį, bet ieškovas kaip bendraturtis turi teisę ir pareigą tokias išmokas panaudoti ūkio išlaikymui. Byloje esantys jo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad išmokos buvo tam naudojamos;
15.5. teismas alėjo pasinaudojo teise savo iniciatyva spręsti iš ieškovo priteistos kompensacijos mokėjimo atidėjimo klausimą. Įstatyme nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas pagrindė savo sprendimą spręsti klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo, nurodė, kad ieškovui bus būtina kreiptis dėl kredito suteikimo ar organizuoti dalies nekilnojamojo turto pardavimą, ir tai įvertinęs, kompensacijos mokėjimą atidėjo trumpam 3 mėn. terminui. Nustatytas 3 mėn. atidėjimo terminas sudaro jam sąlygas pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą). Šis terminas pernelyg trumpas, kad pažeistų apeliantės teises net ir nesant užtikrinimo. Ieškovas iki sprendimo įsiteisėjimo negali pateikti užtikrinimo jam priteistu turtu, nes sprendimas kad visas turtas atitenka jam, dar nėra galutinis. Jeigu ieškovas pateiktų tokį užtikrinimą, tai reikštų, kad jo galimybės gauti kreditą įkeičiant turtą, būtų apribotos. Ieškovui beliktų vienintelė kompensacijos išmokėjimo galimybė – parduoti turtą. Apeliantės reikalavimas pateikti užtikrinimą taptų neįgyvendinamas;
15.6. šalys žinojo apie ieškovo tėvų imtą paskolą 15 080,00 Lt sumai ir jos pervedimą 2012-12-17 sodybos pardavėjams pagal 2013-07-26 pirkimo pardavimo sutartį. Šalys neturėjo savo turto ar pajamų sodybos pirkimui. Šalys su trečiaisiais asmenimis nebuvo sudarę nei rašytinės paskolos sutarties nei rašytinės dovanojimo sutarties. Teismas galėjo spręsti apie lėšų gavimo pagrindą iš kitų aplinkybių. Tai, kad pinigai pervesti į nekilnojamojo turto pardavėjo banko sąskaitą, nesudaro pagrindo teigti, kad susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai. Atsakovė žinojo apie pasiskolintus pinigus iš R. ir R. D. ir sudarytą su jais paskolos sutartį. Šalims neturint pinigų įsigyti gyvenamąją patalpą šeimai, šalys trečiųjų asmenų prašė suteikti paskolą. Prasidėjus skyrybų procesui apeliantė sugalvojo versiją apie dovanojimą, siekdama išvengti kartu su ieškovu prisiimtų įsipareigojimų. Nuo 2013 m. nei viena šalių neįformino dovanojimo, nedeklaravo dovanos gavimo fakto, nors ne kartą teikė metines pajamų deklaracijas. Jeigu šalis ir trečiuosius asmenis siejo dovanojimo sutartis, nelogiški ir apeliantės argumentai dėl neva grąžintos skolos dalies. Skolos grąžinimo pavedimai patvirtintų faktą, kad ieškovo tėvai šalims skolino lėšas. Apeliantei laikantis pozicijos kad lėšos iš jo tėvų gautos ir perduotos abiem šalims, nėra pagrindo daryti išvados, kad prievolė nėra solidari;
15.7. laikotarpiu nuo 2022-02-17 iki 2022-03-09 ieškovas atliko 2 000 Eur pavedimus su paskirtimi „dovana broliui“. Bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje šis klausimas nebuvo keltas, apeliacija nenagrinėtoje dalyje draudžiama. Ieškovas pateikia abiejų šalių pasirašytą 2022-03-15 pinigų dovanojimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
21. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė į bylą papildomus įrodymus – vaikams naudoti skirto turto sąrašą, 2025-02-11 sprendimą dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų Nr. (17.26-40_RES-27589; 2025-02-28 balansą 2024-12-31; 2025-02-28 pelno (nuostolių) ataskaita; 2022-03-15 pinigų dovanojimo sutarties kopiją.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pateikė naujus įrodymus, siekdamas atsikirsti į atsakovės teiginius dėl ieškovo gaunamų pajamų. Ieškovo pateikti finansiniai dokumentai už 2024 m. parengti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai – 2025-02-11 sprendimas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų Nr. (17.26-40_RES-27589; 2025-02-28 balansas 2024-12-31; 2025-02-28 pelno (nuostolių) ataskaita, yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, todėl prijungtini prie bylos. Ieškovas taip pat pateikė 2022-03-15 pinigų dovanojimo sutarties kopiją, nors minėtas dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde iškėlė klausimą dėl ieškovo broliui padovanotų lėšų, ieškovo pateiktas papildomas įrodymas yra teisiškai reikšmingas, todėl prijungtinas prie bylos. Naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
23. Ieškovas N. D. ir atsakovė I. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 103).
24. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. D., (duomenys neskelbtini) – dukra A. D., (duomenys neskelbtini) – sūnus D. A. D..
25. Ieškovas N. D. ūkininko ūkį įregistravo 2015-11-23.
Dėl dukros nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo
26. Apeliantas N. D. ginčija teismo sprendimą dalyje dėl dukros A. D. gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodo, kad reikalinga atsižvelgti į dukros norą grįžti į nusistovėjusią gyvenamąją vietą – ieškovo namus. Po bylos iškėlimo dar apie 1,5 m. vaikų laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su apeliantu. Tuo laikotarpiu buvo užtikrintas vaikų aplinkos, socialinių, turtinių ir kitų interesų stabilumas. Pasikeitęs dukros noras, blogėjanti emocinė būsena, patvirtina, kad nepilnametės interesų neatitiko 2024 m. rugpjūčio mėn. šalių susitarimas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Vaikas susidūrė su nauja aplinka, aplinka neatitiko dukros interesų. Įvertinus dukros amžių – 12 m., ir tai, kad vaikas turėjo galimybę patirti tėvų atskirai vykdomą priežiūrą ir gyventi jų sukurtomis sąlygomis, negalima daryti išvados, kad vaikas nesupranta savo pasirinkimo pasekmių.
27. Atsakovė pažymi kad 2023-05-30 teismo nutartimi laikina nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, su kuriuo dukra gyveno iki 2024-06-14, kai apsigyveno su atsakove. Gyvendama su tėvu dukra nuolatos reiškė norą persikelti gyventi su mama. Dukros noras nėra aiškus ir vienareikšmiškas, vieną kartą išreikšta nuomonė gyventi su ieškovu negali būti vertinama kaip neabejotinas pagrindas pakeisti dukros gyvenamąją vietą Šiuo metu dukra puikiai jaučiasi gyvendama su mama, jos gerai sutaria, dukra nekalba apie norą gyventi su ieškovu, ji prie gyvenimo naujoje aplinkoje yra pripratusi.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog per pusmetį, t. y. nuo 2024 m. birželio mėn., kuomet A. D. faktiškai apsigyveno su mama, mergaitė pas ieškovą lankėsi tik kartą per rudens atostogas. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl stipraus ieškovo ryšio ir noro bendrauti su dukra buvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024 nustatytą A. D. gyvenamąją vietą su atsakove I. D..
29. Bylos duomenys patvirtina, kad po šalių pradėjimo gyventi skyrium 2023 m., dukra liko gyventi su tėvu. Šalių nepilnametė dukra pagal šioje byloje priimtą teismo 2023-05-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gyveno su ieškovu. Neginčijama, kad A. D. nuo 2024-06-12 apsigyveno kartu su mama Panevėžyje. Šalys 2024-08-19 taikos sutartimi susitarė dėl visų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Tauragės apylinkės teismo 2024-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-351/2024 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir A. D. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove I. D..
30. Byloje kilo ginčas dėl dukros A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškovu. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
31. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
32. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
33. Tarnyba 2023-10-30 išvadoje (DOK-25398) konstatavo, kad A. D. ir D. A. D. išreiškia tvirtą norą gyventi su mama, kadangi mano, jog jų ryšys su mama yra stipresnis (su mama leidžia daugiau laiko, kartu žaidžia ar jos padedami ruošia namų darbus ir kt.), jiems mamos labai trūksta ir nepaisant galimų aplinkos pokyčių, jie savo pozicijos nekeičia. Priešingai, abu vaikai yra numatę kokia galėtų / norėtų užsiimti popamokine ir neformaliojo švietimo veikla, galimai persikėlus gyventi į Panevėžį. Tarnyba 2024-12-16 išvadoje nurodė, kad pasiteiravus vaiko, su kuriuo iš tėvų ji labiau norėtų kartu gyventi, A. nurodė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, o jeigu reiktų rinktis, gal su tėčiu labiau. Paprašius patikslinti, kodėl nuomonė yra pasikeitusi, A. D. nurodė, kad ten jos mokykla, draugai, ten pripratusi, namuose turi atskirą kambarį. Tarnybos vertinimu, kad A. gyvenamosios vietos nustatymą pas tėvą labiau sieja su bendravimu su draugėmis, nuolaidesniu tėvo charakteriu, nei su saugesne jai aplinka, ir stipresniu emociniu ryšiu su tėvu.
34. N. D. 2024-11-04 Tarnybai pranešė, jog atostogų metu dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu. Tarnyba 2024-12-16 išvadoje (DOK-28774) vertino, kad dar nėra praėjusi adaptacija, A. D. persikėlus pas mamą, todėl reikalinga apsiprasti gyvenamojoje vietoje ir mokykloje Panevėžyje. Dažnas gyvenamosios vietos keitimas neatitinka nepilnametės geriausių interesų, kadangi gali nukentėti jos ugdymosi procesas.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nepilnametė dukra išreiškė tvirtą ir nuoseklų norą gyventi su ieškovu. Kaip matyti iš į bylą pateiktų Tarnybos dokumentų, 2023-10-30 A. D. išreiškė norą gyventi su mama. Remiantis ieškovo pranešimu Tarnybai, nustatyta, kad norą gyventi su tėvu A. D. išreiškė 2024-11-04, t. y. po pas ieškovą praleistų rudens atostogų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atostogas šalių dukra leido ne su tėvu šeimos namuose, o buvo ir nakvojo pas draugę. Nors dukra buvo išreiškusi norą gyventi su tėvu, tačiau sutiktina su Tarnyba, kad toks noras, tikėtina, buvo sąlygotas draugų pasiilgimo ir nespėjusios įvykti adaptacijos, kadangi nuo tada, kai šalių dukra pradėjo lankyti naują mokyklą, buvo praėję tik keli mėnesiai.
36. Šalių dukra A. D. šiuo metu jau daugiau nei metus laiko nuo 2024-06-12 gyvena Panevėžyje, lanko (duomenys neskelbtini) ir turi kitų socialinių ryšių. Tuo remiantis, manytina, kad vaiko gyvenamoji vieta jau nusistovėjo, ji apsiprato naujoje mokykloje, užmezgė naujus socialinius ryšius. Vertinama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie dideli (gyvenamosios aplinkos keitimo) pokyčiai vaiko gyvenime negali vykti dažnai, kadangi vaikui yra būtinas stabilumas, saugumas, dažnas mergaitės gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų nepilnametės geriausių interesų ir gali turėti dar didesnę neigiamą įtaką vaiko emocinei sveikatai, todėl vien dukters tam tikromis aplinkybėmis išreikštas noras gyventi su tėvu negali būti pripažintas pagrindu keisti gyvenamąją vietą.
37. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovė vaiko teisių specialistams skundė apelianto vykdomą vaikų priežiūrą, tačiau atsakovės teiginiai buvo hiperbolizuoti ir nepagrįsti. Nepaisant dažnų skundų, nebuvo nustatyta pažeidimų, susijusių su netinkama vaikų priežiūra. Nepraėjus 3 mėn. nuo gyvenamosios vietos su mama nustatymo, šalių dukra išreiškė norą grįžti gyventi pas tėvą.
38. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog nebuvo nustatyti dukros netinkamos priežiūros atvejai, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ieškovas su dukra per pusę metų gyvai matėsi tik vieną kartą – rudens atostogų metu ir šias atostogas mergaitė praleido ne su tėčiu, o su drauge. Ieškovas nori, kad dukra gyventų su juo, bet toks jo noras yra sąlygotas ne meilės dukrai, o asmeninių interesų, sprendžiant konfliktinius santykius su atsakove. Gyvenant su atsakove, nebuvo nustatyti jokie dukros teisių pažeidimai, todėl nėra pagrindo keisti dukros gyvenamosios vietos.
39. Nustatyta, kad nepilnamečių vaikų atžvilgiu Tarnyboje gauta 14 pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus, iš kurių 5 kartus buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (3 pažeidimai nustatyti Klaipėdos apskrityje, 3 pažeidimai nustatyti Panevėžio apskrityje) ir 8 kartus vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Tarnyba, atlikusi vaikų situacijos vertinimus, 2023-06-12 nustatė rizikos veiksnius abiem tėvams dėl jų negebėjimo spręsti konfliktines situacijas taip galimai pažeidžiant vaikų interesus. Tarnyboje buvo gautas atsakovės pranešimas, jog ieškovas neleidžia bendrauti su vaikais, jog tėvas nuteikinėja vaikus prieš mamą, jog tėvas neužtikrina vaikų saugumo, netinkamai rūpinasi jų sveikata. Atlikus vaikų situacijos vertinimą, buvo nustatyti rizikos veiksniai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, nurodytos neatidėliotinos pagalbos priemonės, nustatyta, jog pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.
40. Tarnyboje 2023-08-27 gautas Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodyta, jog pas ieškovą atvyko žmona ir, namuose esant 3 nepilnamečiams vaikams, prasidėjo žodinis konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, N. D. ir I. D. buvo blaivūs, smurto požymių nenustatyta. Tarnyboje 2023-08-29 gautas I. D. pranešimas, kuriame pateikta informacija apie vaikams netinkamas gyvenimo sąlygas pas tėvą, nesaugią aplinką, atsakovė teigė, jog vyras nesirūpina vaikų sveikata, pateikė nuotraukas, e-sveikatos informaciją. Tarnyba, atlikusi vaikų situacijos vertinimus, 2023-09-04 nustatė rizikos veiksnius abiem tėvams dėl konfliktiškų jų tarpusavio santykių ir neteikimo informacijos vienas kitam, kas neigiamai atsiliepia vaikų emocinei būklei ir nustatytas rizikos veiksnys tėvui dėl pažeistos vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas.
41. Tarnyboje 2024-11-04 gautas ieškovo pranešimas, kuriame nurodoma, jog atostogų metu dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu, pasakojo jam, kad gyvendama pas mamą nesijaučia emociškai saugi. Tarnyboje 2024-11-04 gautas anoniminis pranešimas, jog A. yra nuteikinėjama prieš mamą, jai daromas spaudimas, jog pas tėvą mergaitei gyventi geriau, geresnės sąlygos, anot pranešėjo prieš mergaitę naudojamas psichologinis smurtas, dėl naudojamo spaudimo pasikeitė mergaitės elgesys. Tarnyba, atlikusi vaikų situacijos vertinimus, 2024-11-14 nustatė vaiko teisių pažeidimus, nes tėvų skyrybos daro neigiamą įtaką vaikui, tėvams siūloma užtikrinti saugią aplinką, siūloma mediacija, rekomenduota spręsti dėl A. gyvenamosios vietos nustatymo pas tėvą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį.
42. Tarnyba, atlikusi vaikų situacijos vertinimus, 2024-11-18 nustatė galimai nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus A. D. atžvilgiu. Tarnyboje gautas pranešimas iš I. D. dėl dukros ir vyresnio sūnaus nuteikinėjimo prieš ją. Anot moters, vaikų tėvas nuteikinėja dukrą, nurodinėja ir moko dukrą, kaip elgtis, bendrauti su mama, taip kenkdamas A. sveikatai ir emocinei būsenai. Tarnyboje vaiko situacija pakartotinai nebuvo vertinta, atsižvelgiant į tai, kad 2024-11-04 buvo gauti analogiški pranešimai ir nurodomos tos pačios šeimoje kilusios problemos ir vaikų situacijos buvo įvertintos, buvo priimtas sprendimas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikams ir šeimai poreikį.
43. Įvertinus bylos duomenis, matyti, kad santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški, jie nuolat teikia skundus Tarnybai dėl vienas kito veiksmų, dalis skundų buvo pagrįsti, tačiau didžioji dalis skundų nepagrįsti, rizikos veiksniai nenustatyti. Dauguma atvejų, kuomet buvo nustatyti rizikos veiksniai, jie buvo susiję su šalių negebėjimu bendradarbiauti ir konfliktiškais santykiais. Nors vienu atveju, 2023-09-04 vaiko situacijos vertinimo anketoje buvo nurodyta, kad apklausiama nepilnametė dukra nurodė, kad jai skaudėjo dantį, o tėtis nenuvežė jos pas gydytoją iš karto, bet laukė rugpjūčio 31 d., nes tą dieną buvo užregistruota pas dantų gydytoją. A. D. teigė, kad apie tai, jog jai skauda dantį ji pasakė tėčiui, tačiau tėtis jos pas dantų gydytoją nevežė. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad apie tai mergaitė jam nieko nesakė. 2023-09-04 nustatytas rizikos veiksnys tėvui dėl pažeistos vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. 2024-11-08 vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad A. D. paaiškino, kad trečiadienį, kai ji nėjo iš karto praustis mama pavadino ją gyvuliu, o spalio 8 d., kai ją pakvietė valgyti, o ji neišgirdo, mama pavadino ją karve ir piktai ant jos rėkė. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad savo vaikų taip niekada nevadina.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikri kylantys nesutarimai ar nesusikalbėjimai tarp tėvų ir vaikų yra neišvengiami. Nustatyti rizikos veiksniai, kai šalys viena kitą aktyviai skundžia Tarnybai ir Tarnyba kartais nustato pažeidimų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad kuri nors iš šalių neprižiūri vaikų ar prižiūri juos netinkamai, nesudaro saugių ir tinkamų vaikams vystytis sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė jokių esminių aplinkybių, kurios lemtų poreikį keisti vaiko gyvenamąją vietą. Priešingai, teismo vertinimu, A. D. gyvenamosios vietos pakeitimas, turėtų neigiamą poveikį šalių nepilnamečiam vaikui ir neužtikrintų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Tarnyba 2024-12-16 išvadoje nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovės negebėjimą tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra, aplinka, kurioje šiuo metu mergaitė gyvena, yra tinkama jos fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, nėra duomenų apie atsakovės negebėjimą tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra. Tarnybos vertinimu, laikantis prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, ieškovo reikalavimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimo, todėl neturėtų būti tenkinamas. Tarnyba rekomenduoja šalims aptarti platesnę tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuomet dukra galėtų matytis su tėvu ne tik atostogų metu, tačiau ir savaitgaliais.
46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir Tarnybos 2024-12-16 išvada. Nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama tik esant esminę reikšmę turinčioms aplinkybėms. Ieškovas, nurodydamas, kad yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikas gyvena, tapo jam nesaugi, tačiau ieškovas kaip esminį argumentą nurodo tai, kad dukra nori gyventi su juo, ir kitų argumentų bei įrodymų, sudarančių prielaidas spręsti dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nepateikia, išskyrus argumentus, kad turi sąlygas rūpintis savo nepilnamete dukra. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė turi materialines, organizacines, ekonomines sąlygas užtikrinti su ja virš metų gyvenančiam nepilnamečiam vaikui būtinas, saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos nėra pasikeitusios tokiu būdu ir tokia apimtimi, jog dukros gyvenamojoje aplinkoje būtų nesaugu ar jos esamos gyvenimo sąlygos būtų netinkamos ir kokiu nors kitu būdu pažeistų nepilnamečio vaiko interesus bei teises. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog tokie dideli (gyvenamosios aplinkos keitimo) pokyčiai vaiko gyvenime negali vykti periodiškai, kadangi vaikui yra būtinas stabilumas, saugumas, susiformavusi ir jam žinoma aplinka.
47. Apibendrinant aukščiau pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti vykdomas išimtiniu atveju, kuomet kyla reali grėsmė vaiko teisių ir interesų pažeidimui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios instancijos teismas nei apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą nustatyti nepilnametės dukros A. D. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.
48. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad turi būti taikoma privaloma ikiteisminė mediacija, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovas ikiteismine tvarka nepasinaudojo, dėl to reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovės procesinio prašymo nesprendė, atsakovė šioje dalyje sprendimo neskundė, nes jai jis palankus.
Žemesnės instancijos teismas
49. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostatos numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinės bylos priskyrimą šeimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs šalių ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y. šių santykių prigimtis. Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).
50. Šalys 2024-08-19 taikos sutartimi susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos, taikos sutartis patvirtinta 2024-08-22 teismo nutartimi. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kilęs ginčas laikytinas šeimos ginču ir jam taikytina privaloma mediacija (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas). Spręstina, kad prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomos mediacijos taikymo. Kadangi apeliacine tvarka atsakovė neskundžia sprendimo dalies dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, teisėjų kolegija dėl šio atsiliepime į apeliacinį skundą iškelto argumento plačiau nepasisako, kadangi nelaiko galimu peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).
Dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio
51. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
52. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš I. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D. po 210 Eur kas mėnesį; priteisė iš N. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. D. ir D. A. D. po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
53. Ieškovas N. D. apeliaciniame skunde nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir prašo priteisti iš I. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D. po 350 Eur ir priteisti iš I. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. po 350 Eur. Ieškovas pažymi, kad abi šalys vaikų poreikius siejo su minimalios algos kriterijumi, visų vaikų poreikiai turėjo būti laikomi vienodais; jaunesniųjų vaikų poreikiai buvo įvertinti beveik 100 Eur daugiau, o vyriausiojo sūnaus poreikiai buvo sumažinti, nepagrįstai nustatyti skirtingo dydžio poreikiai šalių vaikams.
54. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš N. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. ir nepilnamečiam sūnui D. A. D. kiekvienam po 400 Eur, o iš I. D. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. D. po 200 Eur. Atsakovė mano, kad tik minimaliai nukrypdamas nuo lygių vaikų išlaikymo dalių principo, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas sprendė, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo prisidės maždaug 58,50 proc. dalimi, o atsakovė – 41,50 proc. dalimi
Dėl E. D. priteisto išlaikymo dydžio
55. Apeliantas teigia, kad abi šalys vaikų poreikius siejo su minimalios algos kriterijumi. Teismas nenurodė nei vienos priežasties, kodėl E. D. poreikiai yra mažesni nei būtini, taikant minimalios algos kriterijų, kaip nurodantį būtiną ir minimalų dydį.
56. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas pripažino, jog nepilnamečio vaiko E. D. poreikius per mėnesį sudaro mažesnė suma nei 1 MMA. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad bendriems poreikiams tenkinti E. D. skiria 280 Eur, maistui 70 Eur, kokios bendros išlaikymo išlaidos jis tiksliai nežino, tačiau gali būti apie 500 Eur.
57. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nedetalizavo 17 m. sūnaus E. D., besimokančio (duomenys neskelbtini), poreikių ir nenurodė bendros vaiko išlaikymo sumos. E. D. poreikius teismas nustatė, atsižvelgęs į ieškovo prašomo priteisti 250 Eur išlaikymo dydį, skaičiuodamas dviem tėvams po lygiai (500 Eur), ir pridėdamas vaikui mokamą išmoką, iš viso apie 622,50 Eur. Teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir iš atsakovės priteisė 210 Eur.
58. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
59. Pasisakydamas dėl vaikų poreikių vertinimo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi, priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui. Vaiko poreikius teismas vertino, remdamasis tuo, kad ieškovo prašė iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteisti 250 Eur išlaikymo. Ieškovas neprašė nukrypti nuo tėvų lygių dalių išlaikymo principo, todėl vertino, kad ieškovas skaičiavo, jog abu tėvai prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti vienodai ir sūnaus E. D. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 500 Eur suma.
60. Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vaikų poreikių nesiejo su MMA kriterijumi. Pirmosios instancijos teismas šį šalių argumentą įvertino ir nurodė, kad MMA nelaikytinas absoliučiu kriterijumi, priteisiant išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu teismo vertinimu. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi, MMA gali būti kaip vienas iš kriterijų, kuris vertinamas nustatant vaikams teiktino išlaikymo dydį, tačiau išlaikymas priteisiamas, atsižvelgiant į konkretaus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą sumą.
61. Apeliantas N. D. nurodo, kad vyriausiojo sūnaus poreikiai buvo nepagrįstai sumažinti. Teismas nepagrįstai nustatė skirtingo dydžio poreikius visiems šalių vaikams. Apeliantas prašo E. D. iš atsakovės priteisti 350 Eur išlaikymą, kuris būtų toks pat kaip kitiems vaikams.
62. Atsakovė pažymi, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovės E. D. išlaikymui priteisti 250 Eur, tačiau apeliaciniu skundu prašo išlaikymui priteisti 350 Eur sumą. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. E. D. gyvena savarankiškai Klaipėdoje (mokosi profesinėje mokykloje), ieškovas faktiškai nepatiria didesnio aprūpinimo teikimo naštos, susijusios su kasdieniu sūnaus materialinio aprūpinimo užtikrinimu, o tik perveda pinigus į nepilnamečio sūnaus E. D. sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
63. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. D. poreikiams patenkinti būtina 622,50 Eur suma, įvertino valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 122,50 Eur, ir iš atsakovės priteisė E. D. išlaikymą po 210 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė, kad likusią 290 Eur dalį E. D. išlaikymui turi teikti ieškovas.
64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nedetalizavo sūnaus poreikių nei pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliaciniame skunde. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės vaiko išlaikymui per mėnesį priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą, savo prašymą motyvavo minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Kaip jau aukščiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, nėra suformuota ir sektina praktika išlaikymo dydį nustatyti pagal minimalų darbo užmokestį. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. 2024-11-28 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškinimuose nurodė, kad jis sūnui į savaitę duoda 70 Eur, už tuos pinigus sūnus nusiperka ir drabužių ir maisto. Per mėnesį 280 Eur užtenka visiems vaiko poreikiams, ne tik maistui. Nepaisydamas to, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pabrėžė, kad ieškovas E. D. poreikių lentelės nesudarė ir neteikė konkrečias vaiko išlaikymo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias išlaidas jis patiria sūnaus išlaikymui ir kokie yra sūnaus E. D. poreikiai.
65. Ieškovas neginčija teismo išvadų, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, ir kad tuo pagrindu pagrįstai buvo nukrypta nuo lygių dalių išlaikymo principo. Ieškovui neskundžiant šių pirmosios instancijos teismo motyvų, nėra pagrindo keisti sprendimo šioje dalyje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nepagrindė savo reikalavimo dėl didesnio išlaikymo reikalingumo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sūnaus poreikiams reikalingas didesnis, nei skundžiamu teismo sprendimu priteistas, išlaikymas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir vertina, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl šalių sūnaus E. D. poreikių vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
66. Ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė naują reikalavimą – sūnaus išlaikymui priteisti didesnį nei prašė patikslintu ieškiniu, išlaikymą, – 350 Eur / mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Sūnaus E. D. poreikiai buvo įvertinti ankstesniais teisėjų kolegijos pateiktais motyvais, aptariant nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo dydį.
Dėl A. D. ir D. A. D. priteisto išlaikymo dydžio
67. Ieškovas apeliaciniu skundu neginčija A. ir D. A. konkrečių poreikių, tačiau nurodo, kad atsakovė nepatiria kitokių nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidų, kurios didintų jų poreikius. Ji nesinuomoja būsto, jai nebūtina patirti papildomų išlaidų vaikų kelionei į mokyklą ir atgal. Teismas nepagrįstai nustatė skirtingo dydžio poreikius visiems šalių vaikams.
68. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaikų minimalius poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, augimo tempą, raidos ypatumus. Atsakovės nurodytos išlaidos taip pat atitinka visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas. Sprendė, kad yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti išlaikymą A. ir D. A. po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
69. Atsakovė į bylą pateikė nepilnamečių vaikų poreikių detalizaciją ir nurodė, kad A. D. ir D. A. D. poreikiai yra vienodi. Atsakovė nurodė, jog per mėnesį vienam vaikui pamaitinti išleidžia po 300 Eur; komunalinėms paslaugoms kas mėnesį po 45 Eur; už interneto paslaugas ir mobiliajam ryšiui kiekvienam vaikui išleidžia po 8,19 Eur; kanceliarinėms prekėms po 30 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei po 80 Eur; higienos prekėms po 30 Eur; vaistams, vitaminams po 30 Eur; maitinimui mokykloje apie 65 Eur; pramogoms, laisvalaikiui apie 40 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; šventėms, gimtadieniams apie 30 Eur. Atsakovė nurodė, jog vaikai į mokyklą važiuoja keleiviniu transportu, todėl per mėnesį kiekvienam vaikui reikia skirti po 12 Eur bilietams įsigyti. Paaiškino, kad nors vaikai šiuo metu būrelių nelanko, tačiau planuoja lankyti ir kiekvienam vaikui būreliams kas mėnesį reiktų apie 50 Eur. Iš viso vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 720,19 Eur. Atėmus išmoką vaikui, vieno nepilnamečio vaiko išlaikymo suma sudaro 623,94 Eur / mėn.
70. Nepilnametė A. D. yra 13 metų, D. A. yra 11 metų. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai lanko valstybinę ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini). 2024-12-13 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog D. A. turi minimalius spec. ugdymosi poreikius. (duomenys neskelbtini) 2024-11-04 rašte pažymėta, jog berniukui teikiama logopedo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. A. sunkiau sekasi matematika, todėl mergaitė naudojasi korepetitoriaus pagalba nuotoliniu būdu (1 val. kainuoja 22 Eur). Atsakovė nurodo, kad D. A. lanko „Detektyvų“ būrelį, už kurį ji moka 25 Eur.
71. Vertinant atsakovės nurodytas išlaidas, pažymėtina, kad ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų vaikų poreikių. Apeliantas tik teigia, kad atsakovė nepatiria išlaidų būsto nuomai, tačiau nepaisant to, kad atsakovė nepatiria išlaidų būsto nuomai (tokios išlaidos vaikų poreikių detalizacijoje neatsispindi) yra patiriamos išlaidos kitiems vaikų poreikiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė patiria išlaidas vaikų drabužiams ir avalynei, mokymosi priemonėms, priemonėms ugdymui, lavinimui, vystymuisi, higienai, taip pat patiriamos išlaidos sveikatos priežiūrai. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovei nebūtina patirti papildomų išlaidų vaikų kelionei į mokyklą. Tačiau atsakovė paaiškino, kad vaikai į mokyklą važiuoja keleiviniu transportu, todėl per mėnesį kiekvienam vaikui skiriama po 12 Eur bilietams. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos transportui yra būtinos ir jos nėra nurodytos neadekvačiai didelės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokios išlaidos nebūtinos ar nepatiriamos.
72. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovas nesutinka, kad jaunesniųjų vaikų poreikiai buvo įvertinti beveik 100 Eur daugiau nei vyriausiojo sūnaus poreikiai, tačiau pats ieškovas apeliaciniu skundu prašydamas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, prašo priteisti iš atsakovės I. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D., po 350 Eur / mėn. Taigi, ieškovas taip pat vertina, kad šalių dukrai gyvenant su juo, iš skyrium gyvenančio kito tėvo būtų reikalingas 350 Eur / mėn. dydžio išlaikymas. Teismas įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertina, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, visas abejones vertindamas vaiko naudai. Atsakovės nurodyta vaikų poreikiams užtikrinti skiriama suma yra reali, nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. A. D. ir D. A. D. poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis per mėnesį sudaro kiekvienam vaikui po 720 Eur. Iš nurodyto išlaikymo dydžio atėmus išmokos vaikui sumą – 122,50 Eur, likusi suma (597,50 Eur) paskirstytina tarp tėvų. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė nustatytų vaikų poreikių fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Dėl šalių turtinės padėties
73. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad byloje surinkti įrodymai iki galo neatskleidžia tikrosios ieškovo turtinės padėties ir jo gaunamų pajamų. Ieškovo pajamas per metus vidutiniškai sudaro 24 769,81 Eur suma, arba 2 064,15 Eur suma per mėnesį. Ieškovas duomenų apie savo pajamas 2024 m. nepateikė. Iš šios sumos atskaičius mokesčius, ieškovo gaunama pajamų suma turėtų būti bent dvigubai didesnė nei atsakovės gaunamos pajamos. Teismas neanalizavo šalių pajamų skirtumo, jų tarpusavio proporcijos, todėl teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams proporcijas paskaičiavo, nesivadovaujant byloje pateiktais įrodymais, o tik apytiksliai, neatlikus konkrečių skaičiavimų, neatsižvelgiant, kad ieškovas nepateikė duomenų apie 2024 m. gautas pajamas.
74. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantė ieškovo pajamas skaičiuoja, neįvertinusi jų dydžio priežasčių. 2022 m. ieškovo ūkio pajamos buvo didesnės dėl parduotų gyvulių skerdimui – šalių turto. Apeliantė reikalauja kompensacijos už šį šalių turtą – bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto sumažinimą. Ieškovui kyla klausimas, kodėl visos 2022 m. ūkio pajamos laikomos jo nuolat gaunamomis pajamomis, kai kitų metų finansinės ataskaitos patvirtina, jog kai nėra gyvulių pardavimo, ūkio pajamos buvo kone dvigubai mažesnės. Pajamos būtų apie 10 772,70 Eur mažesnės įvertinus gyvulių pardavimą UAB „Krekenavos agrofirma“. 2025 m. pradžioje ieškovas sudarė ūkio finansines ataskaitas apie 2024 m. pajamas, ieškovas pageidauja pateikti jas kaip naujus įrodymus. Ieškovas yra išbrauktas iš PVM mokėtojų sąrašų. Teismas pagrįstai ir tinkamai apeliantės turtinę padėtį vertino ne tik gaunamų pajamų kontekste, bet įvertino ir kitą jos turimą turtą. Ieškovas gaunamas pajamas naudojo išlaikydamas ūkį, šalis ir nepilnamečius vaikus iki atsakovės išvažiavimo dirbti į Panevėžį. Po atsakovės išvažiavimo ir po bylos iškėlimo šalių vaikai liko gyventi su ieškovu, atsakovė nepervedinėjo laikino 200 Eur išlaikymo, jį suteikdavo kitu būdu. Įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius (720+720+622,50, iš viso 2 062,50 Eur) visos ieškovo pajamos buvo panaudotos kasdieniams ūkio ir šeimos narių poreikiams patenkinti. Galvijų pardavimo laikotarpiu šalys tebegyveno kartu ir atsakovė žinojo kiek šeima patiria išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
75. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog jo gaunamas mėnesis atlyginimas yra apie 850 Eur, tačiau teismo posėdžių metu nurodė skirtingas sumas: vieno posėdžio metu teigė gaunantis 1 300 Eur pajamas per mėnesį, kitame posėdyje nurodė gaunantis apie 1 000 Eur plius PVM. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog tam tikrais metais būdavo iš ūkio per metus gaudavo ir 30 000–40 000 Eur pajamų. Nurodė, kad duomenų, kokios ieškovo, besiverčiančio ūkio veikla, yra realios pajamos, byloje nėra, dėl to teismas ieškovo paaiškinimus ir pateiktus bei teismo išreikalautus duomenis vertina tik kaip iš dalies atskleidžiančius jo tikrą turtinę padėtį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paskutiniųjų metų duomenis panašu, jog ieškovo pajamos yra didesnės, negu jis nurodo.
76. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „Maxima“. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog jos mėnesio pajamos vidutiniškai siekia 750 Eur atskaičius mokesčius. Iš Sodros duomenų bei atsakovės pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, jog jos alga svyruoja nuo 740 Eur iki maždaug 830 Eur. Atsakovė prasidėjus skyrybų procesui išsikraustė gyventi į Panevėžį kur gyvena jos tėvams priklausančiame 3 kambarių bute.
77. Ieškovas ūkininkauja. Jo vardu yra registruotas ūkininko ūkis. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog šiuo metu turi 5 melžiamas karves ir 3 prieauglius. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, jog jo gaunamas mėnesio atlyginimas yra apie 850 Eur, tačiau teismo posėdžių metu nurodė vis skirtingas sumas: vieno posėdžio metu teigė gaunantis 1 300 Eur pajamas per mėnesį, kitame posėdyje nurodė gaunantis apie 1 000 Eur plius PVM. Aiškino, jog šiuo metu daugiau niekur nedirba, tačiau planuoja susirasti darbą.
78. Iš pajamų mokesčių deklaracijos matyti, jog 2022 m. ieškovo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė 31 423,35 Eur, per vieną mėnesį vidutiniškai 2 618,61 Eur. 2023 m. pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, jog ieškovas 2023 m. iš žemės ūkio veiklos gavo 18 874,82 Eur pajamų, per vieną mėnesį vidutiniškai 1 572,90 Eur.
79. Ieškovas nurodė, kad 2025 m. pradžioje ieškovas sudarė ūkio finansines ataskaitas apie 2024 m. pajamas ir apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė informaciją, kad jis yra išbrauktas iš PVM mokėtojų sąrašų. Įvertinus ieškovo pateiktą 2024-12-31 balansą, nustatyta, kad turto iš viso yra už 39 810 Eur, šiek tiek mažiau nei 2023 m. (tuo metu turtas iš viso sudarė 40 335 Eur). Remiantis pateikta 2024-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, ieškovas 2024 m. patyrė 4 347 Eur nuostolių, 2023 m. ieškovas buvo gavęs 6 698 Eur pelno. Atsakovas taip pat pateikė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl jo išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų. Jame nurodyta, kad ieškovas pateikė prašymą išregistruoti iš PVM mokėtojų, nes bendra atlygio, už vykdant ekonominę veiklą, pateiktas prekes ir / ar suteiktas paslaugas suma per metus (per paskutinius 12 mėnesių) yra mažesnė kaip 45 000 Eur.
80. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumo nei viena iš šalių neturi, be šalių nepilnamečių trijų vaikų kitų išlaikytinių neturi.
81. Pažymėtina, kad balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2024 m. buvo paruošta tik 2025-02-28, t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl negalima teigti, kad ieškovas sąmoningai teismui neatskleidė ir neteikė duomenų apie savo gaunamas pajamas 2024 m.
82. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Žemesnės instancijos teismas
83. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pajamas, rėmėsi 2022 m., 2023 m. pajamų mokesčio deklaracijų duomenimis. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas papildomai pateikė 2024 m. ūkio finansines ataskaitas. Ieškovas kartu su papildomai pateiktais duomenimis nepateikė jokių paaiškinimų apie tai, kaip ūkio finansinės ataskaitos pagrindžia jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, bei nenurodė, kokias mėnesines pajamas jis gauna. Teisėjų kolegija, remdamasi ieškovo pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, palyginusi 2024 m. duomenis su praėjusiais finansiniais metais, sprendžia, kad ieškovo pajamos jau eilę metų yra stabilios ir panašios. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs papildomai ieškovo pateiktus duomenis sprendžia, kad naujai pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog ieškovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos šiuo metu yra ženkliai pasikeitusios, nei jos buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, metu.
Dėl nukrypimo nuo lygių dalių vaikų išlaikymo principo
84. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad tik minimaliai nukrypdamas nuo lygių vaikų išlaikymo dalių principo, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų A. D. ir D. A. D. išlaikymo ieškovas prisidės maždaug 58,50 proc. dalimi, o atsakovė – 41,50 proc. dalimi. Sprendime nurodoma, kad šalių dalintinas turtas šalims teko lygiomis dalimis, tačiau neatsižvelgta į po santuokos nutraukimo priteisto turto formą. Atsakovei priteistą piniginę kompensaciją ji ketina panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui, nes neturi gyvenamojo būsto. Tai sukels papildomų rūpesčių, tuo pačiu atsakovė toliau turės rūpintis šalių vaikais, kai su ieškovu likęs sūnus E. D. faktiškai gyvena Klaipėdoje. Teismas netinkamai apskaičiavo iš ieškovo ir atsakovės priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydį, sprendimas keistinas iš ieškovo nepilnamečių vaikų A. D. ir D. A. D. išlaikymui priteisiant 400 Eur kasmėnesinė suma (597,50 x 2/3), o iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui – 200 Eur kasmėnesinė suma (500 x 2/3). Tikslinga nustatyti, kad išlaikymo suma pervedama iki einamojo mėnesio 10 d., kadangi tokio termino teismas nenustatė.
85. Ieškovas nurodo, kad apeliantė klaidina teismą neva neturi turto. Teismo sprendimu apeliantei yra priteista kompensacija už turtą. Tai reiškia, kad apeliantės turtinė padėtis susideda ne vien iš pajamų, bet ir turto ar piniginės kompensacijos už bendrą santuokoje įgytą turtą. Ieškovas mano, kad teismas pagrįstai ir tinkamai apeliantės turtinę padėtį vertino ne tik per gaunamų pajamų dydį, bet įvertino ir kitą jos turimą turtą (nepriklausomai nuo to, kad ar jis po šios bylos bus priteistas natūra ar kaip piniginė kompensacija).
Žemesnės instancijos teismas
86. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir jo pajamos yra didesnės nei atsakovės. Atsižvelgęs į tai, sprendė, jog yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo.
87. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
88. Teisėjų kolegija jau aukščiau pasisakė, kad nėra pagrindo keisti šalių vaikams nustatyto išlaikymo dydžio, tačiau atsakovė nesutinka su teismo apskaičiuotu iš ieškovo ir atsakovės priteisto išlaikymo vaikams paskirstymu. Jos nuomone, ji prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti tik 1/3 dalimi, o ieškovas 2/3 dalimis.
89. Pagal kasacinio teismo praktiką teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
90. Nagrinėjamu atveju nustatytas poreikis lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas kiekvieno vaiko reikalingo išlaikymo dydį mažino išmokos vaikui dydžiu 122,50 Eur. Todėl iš šalių A. bei D. A. D. priteisiamo išlaikymo dalis skaičiuotina nuo 597,50 Eur (720 - 122,50 Eur), o E. D. priteisiamo išlaikymo dalis skaičiuotina nuo 500 Eur (622,50 - 122,50 Eur).
91. Konstatavo, kad A. D. ir D. A. D. poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis per mėnesį sudaro kiekvienam apie 720 Eur, o E. D. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga apie 622,50 Eur dydžio suma.
92. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo aptartu nukrypimu nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus ir jų teisės bei pareigos yra lygios, nors ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, jis gauna didesnes pajamas, tačiau ieškovas turi pareigą mokėti išlaikymą 2 nepilnamečiams vaikams, kai atsakovė – tik vienam, kuris netrukus taps pilnamečiu, ieškovas turi pareigą išmokėti atsakovei didelę kompensaciją. Tuo remiantis, sprendžiama, kad nėra pagrindo nuo lygių dalių principo nukrypti didesniu mastu, nei tai nuspręsta pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Dėl į šalių turto balansą įtraukto nepilnamečiams vaikams priklausančio turto
93. Ieškovas teigia, kad nepilnamečių vaikui naudojimui įgytas turtas (pvz., baldai) yra nepilnamečių vaikų turtas. Šį turtą vaikai įgyja, tėvams teikiant išlaikymą turtu, ir jis turi būti valdomas skyrium nuo tėvų turto. Šalių pateiktuose ieškinyje ir priešieškinyje dalis turto turėjo būti dalijama kaip vaikų turtas, kuris keliauja kartu su vaikais. Šis turtas negalėjo būti priteistas šalims nuosavybės teise, o turėjo būti perduodamas tėvams valdyti priklausomai nuo to, koks vaikas liko gyventi su tuo iš tėvų. Kompensacija kitam iš tėvų už vaikų turtą negalėjo būti priteista. Į šalių dalintino turto balansą nepagrįstai buvo įtraukti vaikams priklausantys daiktai, kurių vertė 1 505,00 Eur: rašomasis stalas (dukros), vertė –105 Eur; lova su čiužiniu (dukros) 280 Eur vertės; kompiuterio kėdė ir paprasta kėdė, 40 Eur vertės; lova su čiužiniu (sūnaus), 280 Eur vertės; rašomieji stalai (sūnaus) 2 vnt., 90 Eur vertės; kompiuterio kėdė ir paprasta kėdė, 40 Eur vertės; čiužinys su lova (sūnaus), 280 Eur vertės; rašomasis stalas (sūnaus), 45 Eur vertės; kompiuterio kėdė, 25 Eur vertės; sėdmaišiai ir staliukas, 40 Eur vertės; spinta, komoda, pakabinama lentyna, lova su čiužiniu, 280 Eur vertės; vaikų vežimėliai ir supami krėslai (pakabinami) 2vnt., 1 505 Eur vertės. Apeliantas reikalauja panaikinti sprendimą šioje dalyje ir nepriteisti iš jo kompensacijos atsakovei už šį turtą.
94. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas šio argumento nebuvo iškėlęs ir neprieštaravo, kad išvardintas turtas būtų įtrauktas į šalių dalintino turto balansą. Aplinkybes dėl dalintino turto ieškovas nurodė tik apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaikų turtą įtraukė į sutuoktinių dalintiną turtą. Ieškovo nurodytas turtą vaikai naudojo, šalims gyvenant kartu santuokoje. Atsakovei išsikrausčius į Panevėžį ir pradėjus gyventi skyrium nuo ieškovo, vėliau pas ją apsigyvenus nepilnamečiams vaikams A. D. ir D. A. D., vaikų turtas liko pas ieškovą gyvenamajame name. Turtas tapo nereikalingas nepilnamečiams vaikams, kadangi A. D. ir D. A. D. apsigyvenus pas atsakovę, ji turėjo pirkti naujus nepilnamečių vaikų poreikius tenkinančius daiktus. Sūnus E. D. išvyko gyventi ir mokytis į Klaipėdą, todėl taip pat nenaudoja turto. Ieškovo nurodytas kilnojamasis turtas nėra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kadangi jau netenkina vaikų poreikių. Turtas liko ieškovui, yra ieškovo namuose ir tik vienas ieškovas gali juo naudotis.
95. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės kelia naują reikalavimą – neįtraukti nepilnamečių vaikų turto į sutuoktinių turto balansą ir teigia, kad šį turtą vaikai įgyja kai tėvai teikia išlaikymą turtu, jis turi būti valdomas skyrium nuo tėvų turto, todėl šis turtas negalėjo būti priteistas nuosavybės teise, negalėjo būti priteista kompensacija kitam iš tėvų už vaikų turtą.
96. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus: rašomąjį stalą (dukros) (vertė 105 Eur), lovą su čiužiniu (dukros) (vertė 280 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (vertė 40 Eur), lovą su čiužiniu (sūnaus) (vertė 280 Eur), rašomuosius stalus (sūnaus) 2 vnt. (vertė 90 Eur), kompiuterio kėdę ir paprastą kėdę (40 Eur), rašomąjį stalą (sūnaus) (vertė 45 Eur), kompiuterio kėdę (25 Eur), spintą, komodą, pakabinamą lentyną, lovą su čiužiniu (280 Eur), vaikų vežimėlius ir supamus krėslus (pakabinamus) 2 vnt., priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti čiužinį su lova (sūnaus) (vertė 280 Eur), sėdmaišį ir staliuką (vertė 40 Eur). Taigi, prašydamas padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą, ieškovas visą šį turtą nurodė kaip įgytą santuokos metu ir prašė jį tarp šalių padalinti, nurodydamas turto vertes.
97. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujas apeliaciniu skundu keliamas atsikirtimo argumentas, kuris taip pat yra ir ieškinio reikalavimo modifikavimas, nenagrinėtinas apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti skundžiamo sprendimo dalies dėl namų apyvokos daiktų ir baldų padalinimo tarp šalių nėra pagrindo.
Dėl turto padalinimo būdo
98. Ieškovas N. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria santuokoje įgytas turtas paliktas ieškovo nuosavybėn, priteisiant kompensaciją atsakovei. Ieškovas prašo turtą padalinti natūra. Apeliantas remiasi tuo, kad sodyba su priklausiniais ir 4 žemės ūkio paskirties sklypai neprarastų savo vertes, jeigu būtų valdomi atskirų savininkų. Ūkio gyvavimui nėra būtini visi sklypai ir statiniai bei visa ūkio technika.
99. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad ieškovas yra ūkininkas, daugelį metų vykdantis ūkininko veiklą, kai atsakovė ūkio veiklos nevykdo. Teikdamas žodinius paaiškinimus ieškovas nurodė, kad teismui padalijus žemės sklypus natūra po ½ , jis su atsakove bandytų susitarti dėl sklypų nuomos, kad nesutriktų jo ūkio veikla. Nors turtas teoriškai gali būti atidalintas lygiomis dalimis, tačiau funkciškai žemės sklypai susiję tarpusavyje ir yra visa apimtimi būtini ūkininko veiklai vykdyti. Ūkio padalijimas natūra nėra racionalus. Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl šalims kiltų sunkumų dėl turto valdymo ir disponavimo juo.
Žemesnės instancijos teismas
100. Pirmosios instancijos teismas visą nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę ir žemės ūkio techniką, namų apyvokos daiktus ir baldus bei ūkininko N. D. ūkį priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise; atsakovei priteisė iš N. D. 71 105,43 Eur kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra atitekusį santuokinį turtą. Teismas parinktą padalijimo būdą motyvavo tuo, kad ieškovas yra ūkininkas ir toliau vykdys ūkininko veiklą, o atsakovė, priteisus jai turtą natūra, turėtų jį parduoti ar nuomoti, nes ji neketina ūkininkauti, gyvena toli nuo ūkio, jai reikalingi pinigai būsto įsigijimui. Padalinus gyvenamąjį namą su kitais priklausiniais po ½ dalį šalims nebūtų realios galimybės efektyviai ir racionaliai (ekonomiškai) toliau šį turto kompleksą valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, vieno buto pastato rekonstravimas į dviejų butų lemtų neproporcingas pastatų vertei bei ir bendraturčių turtinei padėčiai išlaidas, ekonomiškai būtų neracionalus ir nenaudingas nė vienam iš bendraturčių.
101. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti).
102. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 60 punktą).
103. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, kad viso šalių nurodyto dalintino turto vertė yra 142 210,85 Eur (100 190 Eur nekilnojamasis turtas + 21 990 Eur transportas + 7 235 Eur namų apyvokos daiktai + 3 901,50 Eur esami galvijai + 8 894,35 Eur parduoti galvijai + neįvertintas ūkininko ūkis). Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamo turto ir transporto priemonių bei žemės ūkio technikos padalinimo. Ginčo dėl ūkininko N. D. ūkio priteisimo ieškovui asmeninės nuosavybes teise ginčo nėra. Dėl dalies namų apyvokos daiktų ir baldų įtraukimo į sutuoktinių turto balansą pasisakyta aukščiau ir klausimas šioje dalyje laikytinas išspręstu. Apeliacinės instancijos teisme nėra keliamas klausimas dėl šalių turto vertės.
104. Apeliantas teigia, kad nekilnojamasis turtas: sodyba su priklausiniais ir 4 žemės ūkio paskirties sklypai neprarastų savo vertės, jeigu būtų valdomi atskirai. Byloje nustatyta, kad atsakovė šalims pradėjus gyventi skyrium, išsikėlė iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ir gyvena Panevėžyje. Tarp šių vietovių yra didelis atstumas, kuris sudaro apie 200 km. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog sodybos dalies priskyrimas atsakovei, esant dideliam atstumui, jai sudarytų didelius nepatogumus bei išlaidas. Nėra nustatyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais galėtų būti atidalinamas tokiu būdu, kad abu sutuoktiniai galėtų tinkamai ir racionaliai naudotis turtu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog vieno buto pastato rekonstravimas į dviejų butų lemtų neproporcingas pastatų vertei bei ir bendraturčių turtinei padėčiai išlaidas, ekonomiškai būtų neracionalus ir nenaudingas nė vienam iš bendraturčių. Apeliantas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kuriais paneigtų pirmosios instancijos teismo motyvus. Apeliantas neįrodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais neprarastų savo vertes, jeigu būtų padalinta šalims natūra lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto dalis nėra tokia likvidi kaip visas nedalijamas turtas, todėl tiek sodybos ½ dalies pardavimas, tiek nuoma praktiškai nebūtų įgyvendinamas sprendimo būdas. Kaip pažymi atsakovė, šalių santykiai yra itin konfliktiški ir bendras turto valdymas būtų nepriimtinas ir dėl šios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 pažymėta, kad nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti.
105. Ieškovas liko gyventi sodyboje, kurioje tęsia ūkininko veiklą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas N. D. yra ūkininkas, nuo 2015-11-23 jo vardu įregistruotas ūkininko ūkis. Nėra ginčo, kad ieškovas vykdo žemės ūkio veiklą, o atsakovė nebuvo ir nėra ūkininkė bei nesiruošia ūkininkauti. Sodybai priklausančiuose ūkiniuose pastatuose yra laikomi gyvuliai, pašarai ir pan. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ūkio gyvavimui nėra būtini visi sklypai ir statiniai bei visa ūkio technika, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog 4 žemės sklypai, kurių bendras plotas apie 11 hektarų, yra reikalingi ūkio veiklai, jie buvo įsigyti tikslu didinti žemės ūkio apimtis, pajamingumą, jie skirti gyvulių ganymui, šienavimui. Visi sklypai ribojasi aplink sodybą, ūkininkavimui reikalingi visi 4 žemės sklypai. Ieškovas pažymėjo, jog teismui padalijus žemės sklypus natūra po ½, jis su atsakove bandytų susitarti dėl sklypų nuomos, kad nesutriktų jo ūkio veikla. Taigi, ieškovas apeliaciniame skunde prieštarauja savo teiginiams, išsakytiems teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo argumentas dėl nekilnojamojo turto – 4 žemės sklypų bei žemės ūkio technikos, nereikalingumo ūkio veiklai vertintinas kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
106. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo transporto priemonę „Kia Carnival“ ir srutovežį T507/6 5000 ltr priteisti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ratinis traktorius, mėšlo kratytuvas bei srutovežis skirti ir naudojami išskirtinai ūkio veikloje, kuria atsakovė nesiverčia, visą ūkio veiklą perima ieškovas, todėl ir technika natūra priteisiama ieškovui. Automobilis „Kia Carnival“, nors ir gali būti perduodamas atsakovei, tačiau registruotas ieškovo vardu, jai išsikrausčius liko sodyboje, todėl pripažįstama netikslinga jį priverstinai (jai nepageidaujant) perduoti atsakovei. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, kad ieškovas niekaip nemotyvuoja tokio savo prašymo, dėstydamas nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentus nebando paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl transporto priemonės „Kia Carnival“ ir srutovežio, o prašymą transporto priemonę „Kia Carnival“ ir srutovežį priteisti atsakovei reiškia tik apeliacinio skundo reikalavimuose. Apeliantui nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, transporto priemonė „Kia Carnival“ ir srutovežis paliktini priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
107. Teisėjų kolegija vertina tai, kad ieškovui, vykdant ūkininko veiklą, nekilnojamas turtas bei žemės ūkio technika neštų didesnę naudą, negu atsakovei, kuri nėra ūkininkė ir gyvena toli nuo nekilnojamojo turto buvimo vietos. Todėl esant šalių ginčui pirmenybė teiktina asmens, kuris siekia turtu toliau naudotis pagal jo paskirtį ūkio veiklai interesams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, padalinus turtą natūra šalims po lygiai, galimai kiltų nauji ginčai susiję su turto naudojimu ir valdymu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nekilnojamasis turtas – 4 žemės sklypai, žemės ūkio technika, gyvuliai yra turtas reikalingas ūkininko ūkiui egzistuoti ir būtent ieškovui teiktų didesnę naudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypų padalijimas natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui būtų neracionalus, neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų.
108. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad visą turtą priteisus jam, norėdamas sumokėti kompensaciją turės parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (keturių sklypų bendra vertė 46 190 Eur), arba sodybą su priklausiniais (bendra vertė 54 000 Eur). Nėra duomenų, kad apeliantui būtų suteiktas kreditas, bei kiek palūkanų apeliantas privalėtų sumokėti. Apelianto vertinimu, teismo parinktas turto padalijimo būdas perkėlė jam pernelyg daug finansinės rizikos ir neigiamų finansinių pasekmių. Ekspertizė turto vertei nustatyti negarantuoja turto pardavimo už nurodytas kainas. Turto padalijimo būdas perkelia visas turto realizavimo pareigas išimtinai apeliantui, jam atitenka finansiniai nuostoliai, turto pardavimo išlaidos ar finansiniai nuostoliai, mokant palūkanas už kreditą kompensacijai išmokėti.
109. Atsakovė kritiškai vertina ieškovo argumentus, jog jo pajamos yra mažos. Iš ieškovo pateiktų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad ieškovo pajamas per metus vidutiniškai sudaro 24 769,81 Eur arba 2 064,15 Eur per mėnesį. Nors šalys turi 3 nepilnamečius vaikus, tačiau E. D. šiemet taps pilnamečiu. Ieškovas gali dirbti ir užsidirbti, kad sumokėtų kompensaciją. Byla nagrinėjama 21 mėn., per šį laiką ieškovas galėjo sukaupti bent dalį mokėtinos kompensacijos sumos. Atsakovei nekyla abejonių, kad dauguma kredito įstaigų ieškovui suteiktų paskolą. Ieškovas turi ne vieną būdą, kaip gauti pinigų, reikalingų kompensacijai išmokėti.
110. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas gaudamas turtą natūra ir šiuo atveju išsaugodamas visą ūkį, privalo prisiimti pareigą (rasti galimybę jo pasirinktu būdu) sąžiningai atsiskaityti su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu. Ieškovo naudai paliekamas didelės vertės turtas, kas sudaro pagrindą šiuo turtu disponuoti bei gauti kreditą, reikalingą kompensacijai, kuri sudaro pusę turto vertės, sumokėti. Ieškovas neteikia duomenų, jog jis negalės gauti paskolos kompensacijai sumokėti ar negalės pasinaudoti kitais lėšų gavimo būdais, pavyzdžiui, parduodant turto dalį. Nėra pagrindo išvadai, jog kompensacijos priteisimas iš ieškovo atsakovės naudai, neproporcingai suvaržytų ieškovo (apelianto) teises ir įpareigojant ieškovą kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais, ieškovui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių našta. Nors teismo sprendimas padalinti turtą ir turi šalims finansinių pasekmių, tačiau jis nėra neproporcingas ar pažeidžiantis teisingumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, padalinus turtą teismo nustatytu būdu, apeliantas turės galimybę nuspręsti, kokį racionaliausią būdą, įvertinus ūkio interesus, pasirinkti kompensacijai atsakovei išmokėti – realizuojant mažiausiai reikalingą turtą ar gauti paskolą iš kredito įstaigos.
111. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turto padalijimo yra objektyvus ir įrodytas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Tai, kad ieškovas nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl turto padalinimo būdo vien tuo pagrindu, kad jam už didesnės vertės tenkanti turtą reikia sumokėti atsakovei kompensaciją, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai padalino šalių turtą sprendime nurodytu būdu bei priteisė atsakovei kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į nekilnojamojo turto paskirtį ir tai, kam ji neštų didesnę naudą, atsižvelgė į susiklosčiusią situaciją, įvertino aplinkybes susijusias su transporto priemone ir srutovežiu, detaliai pagrindė savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad teismo parinktas turto padalijimo būdas pažeidžia jo teisėtus interesus, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas turto padalijimo būdas yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms, konkrečiai situacijai ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį pakeisti.
Žemesnės instancijos teismas
112. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo praktiką taikė priešingai nei buvo išaiškinta. Teismo nurodytoje byloje kasaciniu skundu buvo ginčijama galimybė dalyti ūkį ir jam funkcionuoti reikalingą turtą. Nagrinėjamu atveju, apeliantas yra ūkininkas ir siūlė padalyti visą santuokoje įgytą turtą, nesilaikydamas pozicijos, kad visas ūkis būtinas ūkinei veiklai vykdyti.
113. Atsakovė su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Teismas sprendime citavo kasacinio teismo 2021-04-15 nutartį Nr. e3K-3-83-969/2021, kurioje kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, susijusias su santuokos metu įgyto ūkio dalijimu, nutraukiant santuoką. Teismas išsamiai pasisakė, kodėl šiuo atveju ūkio padalijimas, priteisiant visą ūkį ieškovui, o atsakovei – kompensaciją, yra priimtinesnis.
114. Pirmosios instancijos teismas citavo ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-15 nutartimi Nr. e3K-3-83-969/2021. Teismas pažymėjo, kad kilus ginčui tarp sutuoktinių dėl ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, sutuoktinis, reikalaujantis, kad ūkininko ūkyje naudojamas bendras turtas nebūtų dalijamas natūra, turi pagrįsti, kad toks turtas konkrečiu atveju negali būti dalijamas, t. y. turi pateikti konkrečius įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas sudaro vieną turtinį kompleksą ir kad šio turtinio komplekso išskaidymas būtų neracionalus (pvz., kad atskirų turto dalių vertės aritmetinė suma būtų mažesnė už bendrą šio turto vertę, kad netekus konkretaus turto sutriks ūkio veikla ir pan.). Tokiam pagrindimui taikomas įrodymų pakankamumo standartas neturėtų būti pernelyg aukštas, vis dėlto jis negali apsiriboti vien abstrakčiais ginčo šalies pasvarstymais.
115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taikė kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamai bylai, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus. Rėmimasis kasacinio teismo nutartimi atitiko bylos dalyką. Rėmimasis teismų praktika nelaikytinas automatiniu kitoje byloje priimto teismo procesinio sprendimo perkėlimu nagrinėjamai bylai ir nėra vieninteliu argumentu, lėmusiu teismo sprendimą.
Dėl kompensacijos už 27 galvijus
116. Atsakovė I. D. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai nepriteista 15 169,82 Eur kompensacija už 27 galvijus, kurie buvo parduoti likus metams iki gyvenimo skyrium pradžios. Pažymi, kad teismas neįvertino ieškovo sąskaitos Šilutės kredito unijoje išrašo. Net ir laikant, kad 9 189,66 Eur išleisti pirkiniams bei atsakovei pervesti 3 800 Eur buvo išleisti šeimos poreikiams tenkinti, ši suma (12 989,66 Eur) yra mažesnė nei už 27 galvijus gauta suma (30 339,63 Eur). Šeimos poreikiams tenkinti užteko šalių gaunamų kitų pajamų. Tikėtina, kad už 27 parduotus galvijus gautos pajamos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, o liko ieškovo nuosavybėje.
117. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad apeliantė kelia reikalavimus dėl sandorių, sudarytų nuo 2022-05-29 iki 2023-05-29. Ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo 2022-05-29 iki 2022-12-31 į sąskaitą įnešta 27 935,51 Eur, o nuo 2023-01-01 iki 2023-05-29 į sąskaitą pervesta 9 130,32 Eur. Ieškovo sąskaitos likutis 2023-05-29 buvo 1 523,09 Eur. Iš šių pajamų tik 2022-10-26 UAB „Videras“ 10 409,41 Eur mokėjimas iš yra už skerdimui parduotus gyvulius. Vertinant pavedimus į kitas ieškovo sąskaitas, nėra pagrindo daryti išvados, kad lėšos sutaupytos kitose sąskaitose. Neįrodyta, kad ieškovas savo naudai įsigijo brangius pirkinius, kurių vertė siektų 19 006,26 Eur, ar kad tenkino savo asmenines prievoles. Apeliantė Panevėžyje pradėjo dirbti tik 2023 m. kovo mėn., iki tol šeimą išlaikė ieškovas. Įvertinus į ieškovo sąskaitą įeinančių mokėjimų dydį – 37 065,83 Eur (27 935,51 + 9 130,32), mėnesinėms išlaidoms 4 asmenims būtų tekę kiekvienam po 772,20 Eur. Tai atitinka minimalios algos kriterijų ir laikoma dydžiu, kuris patenkina tik būtinuosius vieno asmens poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
118. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl 15 169,82 Eur kompensacijos priteisimo ir nurodė, kad 27 galvijai parduoti šalims gyvenant kartu, ieškovas paaiškino, kad gautos lėšos buvo panaudotos ūkiui, žemės sklypų atnaujinimui, remontams, technikos remontavimui, bendroms šeimos reikmėms. Atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, jog ieškovas už parduotus galvijus gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams, o ne ūkininko ūkio ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Labiausiai tikėtina, jog už parduotus 27 galvijus gautos lėšos buvo panaudotos ūkio bei šeimos poreikių tenkinimui.
119. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose reglamentuojama, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.
120. Kaip matyti, patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad likus metams iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, ieškovas pardavė 27 galvijus. Nors galvijai buvo parduoti šalims dar gyvenant kartu, tačiau teigė, kad mažai tikėtina, kad už juos gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl už šiuos galvijus jai turėtų būti priteista piniginė kompensacija. Šių galvijų vertę atsakovė skaičiuoja pagal pinigų sumą, už kurią ieškovas pardavė 7 galvijus. Kadangi 7 galvijai buvo parduoti už 7 865,85 Eur sumą, todėl laikytina, kad vieno galvijo vertė yra 1 123,69 Eur (7 865,85 : 7). Todėl 27 galvijų vertė yra 30 339,63 Eur (1 123,69 x 27). Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašė jos naudai priteisti 15 169,82 Eur (30 339,63 : 2) kompensacijos sumą.
121. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2023-11-07 sąskaitą VDR Nr. 0000092 (DOK-16517) ieškovas pardavė 7 buliukus už bendrą 7 865,85 Eur sumą. Iš ieškovo sąskaitos išrašo (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK-20720) matyti, kad laikotarpiu nuo 2022-05-31 iki 2023-05-30 ieškovo įplaukos sudarė 41 213,99 Eur. Iš šios sumos 17 372,36 Eur atlikti pavedimai į kitą ieškovo sąskaitą, 3 800 Eur pervesta atsakovei, o didžioji dalis likusios sumos buvo išleista, mokant mokesčius ir atsiskaitant su kontrahentais, t. y. žemės ūkio veiklai vykdyti. Iš gautų pajamų 2022-10-26 mokėjimas 10 409,41 Eur sumai iš UAB „Videras“ yra už gyvulius. Iš kitos sąskaitos (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2022-05-31 iki 2023-05-30 buvo iš viso išleista 9 189,66 Eur. Atsakovė nurodo, kad iš šios sąskaitos buvo atsiskaitinėjama už kasdienius pirkinius. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pradinis likutis – 100 Eur visais laikotarpiais nuo 2018-05-29–2018-12-31, 2019-01-01–2019-12-31, 2020-01-01–2020-12-31, 2021-01-01–2021-12-31, 2022-01-01–2022-12-31, 2023-01-01–2023-05-29. Taigi, šioje sąskaitoje nenustatytas piniginių lėšų judėjimas.
122. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pardavus 27 galvijus, gautos lėšos buvo panaudotas namų apyvokai, remontams, technikos remontui, žemės sklypų atnaujinimui. Ieškovo banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad už 27 galvijus gauta suma liko ieškovo nuosavybėje. Iš byloje esančių ieškovo sąskaitų išrašų, laikotarpiu nuo 2022-05-29 iki 2023-05-29 visos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos lėšos buvo išleistos (civilinės bylos 8 tomo 190–202 lapas), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) liko 100 Eur (8 tomo 43–48 lapai) ir LT40 51010 2000 1008 8094 – 2 300 Eur (8 tomo 49–100 lapai). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, kad ieškovas lėšas sutaupė ir nepanaudojo šeimos naudai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas ginčo laikotarpiu pardavęs 27 gyvulius gavo 30 339,63 Eur. Įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pardavęs gyvulius ieškovas gavo 10 409,41 Eur iš UAB „Videras“, ši suma yra mažesnė nei atsakovės pripažįstama suma – 12 989,66 Eur, kuri buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui.
123. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimo dėl reikalavimo dėl 15 169,82 Eur kompensacijos už 27 galvijus priteisimo atmetimo.
Dėl NMA išmokų priteisimo
124. Atsakovė I. D. prašė priteisti ½ dalį NMA ieškovui išmokėtų išmokų, t. y. 3 836,44 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. Atsakovė nesutinka, kad ji neįrodė, jog NMA išmokos panaudotos ne žemės ūkio reikmėms ir / arba ne šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas 2022–2024 metais gavo 7 672,88 Eur išmokų, bent dalis išmokų gauta už laikotarpį, kai šalys gyveno kartu. Išmokos gautos šalims nustojus gyventi kartu, todėl nepateko į turto balansą. Nebuvo atsižvelgta, kad atsakovė mokėjo žemės mokestį, tačiau išmokų negavo, ieškovas negrąžino atsakovės sumokėto žemės mokesčio.
125. Ieškovas nesutinka su reikalavimais padalinti 2023–2024 m. išmokėtas NMA išmokas. Pažymi, kad atsakovė turi bendrą turtą – ūkį, bei pareigą išlaikyti ūkį. Atsakovė privalo prisiimti prievoles, kurios atsirado dėl turto išlaikymo. NMA išmokos gautos po bylos iškėlimo, o šis momentas laikomas bendro ūkio pabaiga. Nors lėšos galėtų būti pripažįstamos bendromis dėl jų išmokėjimo priežasčių, t. y. paskaičiuotos už šalių bendro ūkio vedimo laikotarpį, bet ieškovas kaip bendraturtis turi teisę ir pareigą NMA išmokas panaudoti ūkio išlaikymui. Byloje esantys jo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad išmokos buvo tam naudojamos.
Žemesnės instancijos teismas
126. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad duomenų, jog ieškovas tiesiogines išmokas, kurios buvo gautos iki bylos iškėlimo teisme dienos, būtų panaudojęs reikmėms, nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, būtų jas išleidęs savo asmeninių ar kitų asmenų poreikiams tenkinti, byloje pateikta nėra, todėl šis atsakovės reikalavimas atmestinas.
127. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kas metus gauna iš NMA paramą, ją naudoja viskam – ir maistui, ir technikai, mokesčiams mokėti, nenumatytoms išlaidoms. Ūkio veiklai naudoja gautas išmokas. Iš pajamų mokesčių deklaracijos matyti, jog 2022 m. ieškovas iš NMA gavo 3 365,59 Eur išmokų. 2023 m. pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, jog ieškovas 2023 m. iš NMA gavo 4 640,19 Eur išmokų. Ieškovas į bylą pateikė 2023 m. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro išrašą, kuriame užfiksuota, kad ieškovo ūkiui buvo išrašyta sąskaitų-faktūrų iš viso apie 12 411 Eur sumai, kas laikytina ūkio išlaidomis (DOK-22022). Ieškovas nepateikė įrodymų apie jam 2024 m. NMA išmokėtas išmokas, tačiau teismo posėdžio metu teigė, jog 2024 m. iš NMA gavo 1 800 Eur išmokų.
128. 2021-12-15 NMA rašte dėl skirtos išmokų sumos nurodė, kad skiriama 3 352,51 Eur dydžio paramos suma – pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, susietoji parama už pienines karves, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse). 2022-12-04 NMA rašte dėl skirtos išmokų sumos nurodė, kad skiriama 3 246,29 Eur – pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, susietoji parama už pienines karves, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse). 2023-03-06 NMA rašte dėl skirtos išmokų sumos nurodė, kad skiriama 4 488,08 Eur dydžio paramos suma – pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, susietoji parama už pieninių veislių bulius, susietoji parama už pienines karves, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse).
129. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897, 18 punkte nurodyta, kad pareiškėjas, siekiantis gauti žalinimo išmoką, privalo atitikti žalinimo išmokos reikalavimus, t. y. įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes pievas, naudmenose deklaruoti EASV; 85 punkte nustatyta, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.
130. 2021–2022 m. susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2021-02-22 įsakymu Nr. 3D-118, nurodyta, kad išmoka mokama už valdoje einamaisiais metais laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikytas ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki paskutinės laikymo dienos savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) ir (ar) šeimos narių vardu nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ŪGR) įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus mėsines avis ir (ar) pienines ožkas bei (ar) ne jaunesnius nei 12 mėn. amžiaus mėsinius galvijus ir (ar) pieninių veislių bulius. Mėsiniai galvijai ir (ar) mėsinės avys, ir (ar) pieninių veislių buliai, ir (ar) pieninės ožkos turi būti ŪGR įregistruoti iki einamųjų metų lapkričio 30 d. Minėtų taisyklių 36–38 punktuose nustatyta, kad valdų valdytojai, gavę išmokas neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėto išmokų gavimo (sąmoningai patvirtino klaidingus duomenis), atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos paramos lėšos susigrąžinamos.
131. Taigi, NMA skiriama parama ūkininko ūkiui yra tikslinė (mokama už specifinę ūkininko ūkio veiklą: žemės ūkio naudmenų plotus, už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, parama už pieninių veislių bulius ir už pienines karves, kompensacinės išmokos, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių ir kt.). NMA parama ūkininkams yra orientuota į konkrečius tikslus, ji nėra bendro pobūdžio finansinė pagalba. Vien tik už žemės ir gyvulių turėjimą NMA išmokų nemoka, siekiant gauti NMA išmoką, ieškovas turi atitikti nustatytus reikalavimus, dėl ko yra patiriamos išlaidos. Šios lėšos yra tikslinės ir yra skirtos ne asmeniui, o ūkiui vystyti. Šioje byloje duomenų, kad ieškovas tiesiogines išmokas, būtų panaudojęs reikmėms, akivaizdžiai nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, o būtų jas išleidęs savo asmeninių ar kitų asmenų poreikiams tenkinti, pateikta nėra. Kadangi lėšos yra tikslinės, skirtos verslui vystyti, todėl jos nedalintinos.
Dėl priteistos kompensacijos mokėjimo atidėjimo
132. Atsakovė I. D. prašo atidėti visos piniginės kompensacijos sumokėjimo terminą 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad nebuvo sąlygų atidėti kompensacijos išmokėjimą, pasirinktas per ilgas kompensacijos mokėjimo atidėjimo terminas. Teismas turėjo pareikalauti ieškovo užtikrinimo prievolės įvykdymui ir tik tada svarstyti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo. Byla nagrinėjama 21 mėn., todėl ieškovas galėjo sukaupti dalį mokėtinos kompensacijos sumos. Ieškovas gali pasiskolinti kompensacijai išmokėti reikalingą sumą iš kredito įstaigos. Atsakovė nuosavo būsto neturi, turės laukti, kol jai bus išmokėta kompensacija, kad galėtų įsigyti nuosavą būstą. Su atsakove liko gyventi du vaikai, ji neturi kito turto, pajamos mažesnės nei ieškovo.
133. Ieškovo vertinimu, teismas galėjo savo iniciatyva spręsti kompensacijos mokėjimo atidėjimo klausimą. Nustatytas 3 mėn. atidėjimo terminas sudaro jam sąlygas pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą). Ieškovas iki sprendimo įsiteisėjimo negali pateikti užtikrinimo jam priteistu turtu, nes sprendimas, kad visas turtas atitenka jam, nėra galutinis. Jeigu ieškovas pateiktų užtikrinimą, tai reikštų, kad jo galimybės gauti kreditą, įkeičiant turtą, būtų apribotos.
Žemesnės instancijos teismas
134. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatoma 30 000 Eur kompensacijos suma, kuriai sumokėti skiriamas 3 mėn. terminas. Likusios dalies – 41 105,43 Eur – kompensacijos sumokėjimui nustatomas 1 m. terminas. Rėmėsi tuo, kad bylos procesas yra itin ilgas, o atsakovei, kuri išsikraustė iš gyvenamosios vietos, palikdama visą turtą, reikalingos lėšos būtiniausiems poreikiams patenkinti.
135. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali norma, reglamentuojanti buvusių sutuoktinių teisinius santykius, kuomet vienam iš sutuoktinių yra priteista kompensacija už priteisto didesnę turto vertę, t. y. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
136. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023 pažymėjo, kad šioje normoje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: viena vertus, sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą); antra vertus, kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti ir kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių, kadangi, pirma, galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją turintis mokėti sutuoktinis pateiks adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, antra, įstatyme yra nustatytas maksimalus 2 metų terminas, kurio teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, negali viršyti.
137. Nei CK 3.117 straipsnio 3 dalyje, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokia konkreti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė laikytina adekvačia, toks vertinimas paliktas klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo sprendžiančio teismo diskrecijai. Kita vertus, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
138. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo įvertino tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė nebuvo kategoriška dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo ir nurodė, jog bent dalį kompensacijos ieškovas galėtų sumokėti kuo greičiau. Jos atstovas baigiamosiose kalbose taip pat nurodė, jog teismas galėtų nustatyti protingą laikotarpį kompensacijai išmokėti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nors formaliai prašymas dėl kompensacijos atidėjimo ir nebuvo pareikštas, o prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimas nebuvo pateiktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė kompensacijos mokėjimo atidėjimo klausimą.
139. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad nors 3 mėn. terminas yra trumpas, tačiau įvertinus šalių situaciją, tai, jog ieškovas liko gyventi ūkyje, kuris atitenka jam, o atsakovė išsikraustė, faktiškai viską palikdama, ir gyvena jos tėvams priklausančiame bute, prioritetas turi būti teikiamas atsakovės interesų apsaugai.
140. Teisėjų kolegijos vertinimu, 3 mėn. terminas skirtas išmokėti beveik pusei priteistos kompensacijos (30 000 Eur) yra pernelyg trumpas, kad pažeistų atsakovės teises net ir nesant pateikto įvykdymo užtikrinimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas ieškovei beveik pusę kompensacijos turi išmokėti per 3 mėn. ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui nustatytas vienerių metų terminas likusiai kompensacijos daliai sumokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepažeis šalių interesų ir išlaikys šalių interesų pusiausvyrą.
Dėl prievolės tretiesiems asmenims
141. Atsakovė prašo atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti bendra ieškovo ir atsakovės prievole įsipareigojimus pagal 15 080 Lt paskolos sutartį tretiesiems asmenims R. ir R. D.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo su atsakove susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip paskolos, o ne kaip dovanojimo. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo R. D. neįrodė, kad tarp jos ir sutuoktinių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. 15 080 Lt suma šalims nebuvo perduota, pinigai sumokėti tiesiogiai pardavėjui (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nėra duomenų, kad šalys įsipareigojo grąžinti pinigų sumą R. D.. Nors ieškovas ir R. D. nurodė, kad paskola turėjo būti grąžinta šalių turtinei padėčiai pagerėjus, tačiau turtinės padėties pagerėjimas neapibrėžtas. R. D. patvirtino, kad nereikalavo grąžinti pinigų. Atsakovės vertinimu, byloje surinkti įrodymai ir bylos šalių elgesys rodo, kad R. D. 15 080 Lt sumą šalims padovanojo. R. D. paskolos sutartis nepateikta, sutartis turėjo būti rašytinės formos. Nesant rašytinės paskolos sutarties, nežinant kitų paskolos sutarties sąlygų, nesant sutartų grąžinimo sąlygų, nebuvo pagrindo traktuoti šalių santykius kaip paskolos sutartinius santykius.
142. Ieškovas nurodo, kad šalys žinojo apie ieškovo tėvų imtą 15 080 Lt paskolą ir pinigų pervedimą sodybos pardavėjams pagal 2013-07-26 pirkimo pardavimo sutartį. Šalys neturėjo savo turto ar pajamų šios sodybos pirkimui, šalys su trečiaisiais asmenimis nesudarė rašytinės paskolos ar dovanojimo sutarties. Neturėdami pinigų įsigyti gyvenamąją patalpą šeimai, prašė trečiųjų asmenų suteikti paskolą. Dovanojimo faktą paneigia ir tai, kad per laikotarpį nuo 2013 m. dovanojimas neįformintas, nedeklaruotas dovanos gavimo faktas, nors ne kartą teiktos metinės pajamų deklaracijos. Skolos grąžinimo pavedimai patvirtintų faktą, kad ieškovo tėvai šalims skolino lėšas. Apeliantė nelaikė pavedimo atlikto asmeniškai ieškovui. Apeliantei laikantis pozicijos kad lėšos iš jo tėvų gautos ir perduotos šalims, patvirtina, kad prievolė yra solidari.
Žemesnės instancijos teismas
143. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendžiant dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, rašytinės paskolos sutarties nebuvimas nėra svarbus. Teismas sprendė, jog buvo išreikšta abiejų šalių (ieškovo ir trečiųjų asmenų) valia dėl paskolos sutarties sudarymo. Pasiskolinti pinigai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, todėl ieškovo ir atsakovės prievolė pagal 15 080 Lt paskolos sutartį prieš trečiuosius asmenis pripažintina solidaria.
144. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė su trečiaisiais asmenimis nebuvo sudaręs rašytinių susitarimų dėl paskolos ar dovanojimo ir perduotų pinigų grąžinimo sąlygų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-12-17 trečiasis asmuo R. D. (pradinį mokėtoją nurodydama N. D.) pervedė Kauno VMI 15 080 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama – už perkamą turtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,24 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) N. D. (duomenys neskelbtini) pagal 2013-07-26 pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas teismo posėdžio paaiškino, kad sodybą pirko aukciono būdu ir jo tėvai jo vardu sumokėjo VMI. Apeliantė neneigia aplinkybių, kad pinigus sodybos įsigijimui davė vyro tėvai. Teismo posėdžio metu atsakovė, atsakydama į teisėjos klausimą už kokias lėšas šalys įsigijo sodybą, atsakė, kad, kaip vyras ir sakė, jo mama ėmė paskolą ir davė pinigų įsigijimui. Atsakovė, atsakydama į klausimą ar pripažįsta skolą ieškovo tėvams, nurodė, kad skolos nepripažįsta, nes ieškovas galėjo tėvams grąžinti skolą, kai gavo pinigus už parduotą sodo namelį. Kito teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad kalbos apie pinigų grąžinimą nebuvo, tai buvo dovana ir jokios grąžinimo sąlygos aptartos nebuvo.
145. Trečiasis asmuo R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad keturiese (R. D. su vyru, ieškovas ir atsakovė) vyko kartu į banką, kad ji pasiimtų paskolą, kuri skirta šalių sodybos įsigijimui. Banko paskola jau seniai grąžinta. Nurodė, kad davė, paskolino pinigų sodybos aukciono būdu pirkimui šalims. Atsakydama į klausimą kodėl nepasirašė paskolos sutarties, nurodė, kad pinigai perduoti bankiniu pavedimu. Paaiškino, kad neprašė grąžinti, nes šalys neturėjo lėšų – tvarkėsi remontavosi, ieškovas vienas dirbo, jo pinigai buvo šeimos pinigai, o atsakovės pinigai buvo jos pinigai. Dabar prašo grąžinti, kadangi šalys skiriasi, dalinasi turtą. Kitame teismo posėdyje paaiškino, kad tardavosi dėl pinigų su sūnumi, kad kai šalys turės pinigų – grąžins. Nurodė, kad ieškovas ėmė dar vieną paskolą – sodybos įrengimui, gaunant paskolą, ji davė sūnui pinigų. Sutiko, kad ieškovas yra grąžinęs 500 Eur. Papildė, kad sodas Kretingos r. buvo vestuvių dovana, kadangi prie jo pirkimo prisidėjo ir atsakovės tėvai, tačiau perkant sodybą apie dovaną kalbos nebuvo. Sutiko, kad vietoje skolos būtų priteistas srutovežis.
146. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas).
147. Aktualu pažymėti, jog aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020). Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Vien tik pinigų pervedimas pats savaime paskolos teisinių santykių nesukuria, paskolos sutarties sudarymui konstatuoti turi būti nustatyta tiek abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką.
148. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo susidariusius šalių santykius bei išsamiai aptarė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad tretieji asmenys, pervesdami pinigines lėšas už ieškovo bei atsakovės sodybą, nesiekė sudaryti dovanojimo sandorio, teismas sprendė, jog buvo išreikšta abiejų šalių (ieškovo ir trečiųjų asmenų) valia dėl paskolos sutarties sudarymo ir aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina paskolos teisinių santykių tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo buvimą. Šioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir jo motina R. D. parodė, jog buvo sudaryta paskolos sutartis, kad buvo sutarta, jog ieškovas ir atsakovė pinigus grąžins, kai turės galimybes. Svarbu ir tai, kad R. D. turėjo pinigus skolintis iš banko, kuriam įsipareigojo grąžinti skolą. Nors trečiųjų asmenų ir banko paskolos sutartis nepateikta, byloje nėra ginčo, kad tretieji asmenys pasiėmė paskolą, kad galėtų sumokėti už ieškovo ir atsakovės įsigyjamą sodybą. Apeliantė nurodo, kad ji ir ieškovas taip pat galėjo gauti paskolą, tačiau tokius argumentus patvirtinančių duomenų neteikia. Banko paskolos gavimas yra susijęs su tam tikrų reikalavimų atitikimu, todėl apeliantė turi įrodyti, jog tuo metu jos bei ieškovo turtinė padėtis bei gaunamos pajamos galėjo būti pakankamos paskolai iš banko gauti, nepateikus duomenų, faktas negali būti nustatomas.
149. Sandorio šalys pripažino, jog pinigų perdavimo tikslas buvo padėti sutuoktiniams įsigyti būstą, jiems neturint pakankamų lėšų. Tokia pagalba galima ne tik dovanojant pinigus, tačiau ir paskolinant reikalingu metu, susitariant dėl ilgesnio pinigų grąžinimo termino, taigi, vien turėtu tikslu negali būti patvirtintas sandorio turinys. Nors pinigų grąžinimo terminas nebuvo nustatytas konkrečia data, tačiau įstatymai tokio susitarimo nedraudžia (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Sandorio šalys yra artimi giminaičiai, todėl pareikalavimo grąžinti terminas gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, pvz. kai šalys pardavė turėtą sodą, bet ir nuo subjektyvių aplinkybių, kaip šeimos bendro ūkio pabaiga, kaip yra nagrinėjamu atveju.
150. Aptarusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė atsikirtimų, jog R. D. sutuoktinių naudai perduoti pinigai, sumokant už sodybos įsigijimą, buvo dovana.
Žemesnės instancijos teismas
151. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pasiskolinti pinigai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, todėl yra pagrindas ieškovo ir atsakovės prievolę pagal 15 080 Lt paskolos sutartį prieš trečiuosius asmenis pripažinti bendra (solidaria).
152. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros sutuoktinių prievolės yra solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.
153. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais.
154. Byloje nėra ginčo, kad už trečiųjų asmenų paskolintus 15 080 Lt buvo įsigytas ieškovo ir atsakovės gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais statiniais. Taigi pinigų panaudojimas šeimos interesais yra įrodytas ir prievolė grąžinti skolą R. D. pagrįstai pripažinta solidaria.
155. Apeliantė teigia, kad nuo tariamos paskolos suteikimo praėjo daugiau nei 10 m., todėl tokiai skolai taikytinas 10 m. senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Prašo taikyti senatį.
156. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, o atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
157. CK 6.873 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tarp ieškovės ir atsakovo bei R. D. paskolos sutartis sudaryta, nenurodant paskolos grąžinimo termino, todėl taikytina CK 6.873 straipsnio 2 dalies sąlyga bei CK 1.127 straipsnio 3 dalies sąlyga, pagal kurią įtvirtinta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Apeliantės argumentas, kad senaties termino pradžia skaičiuotina nuo sutarties sudarymo, yra klaidingas.
158. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad net ir vertinant, kad šalims kyla prievolė grąžinti 15 080 Lt sumą R. D., ši suma turėjo būti mažintina. Iš į bylą pateiktų 2016–2017 m. sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovas kas mėnesį R. D. pervesdavo iki 83 Eur dydžio sumas. Ieškovas ir R. D. aiškino, jog pinigai buvo pervedami už jos sūnui perleistą pieną. Ieškovas ir R. D. turėjo pagrįsti, kad šie pinigai buvo skirti jų nurodomai paskirčiai. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių.
Žemesnės instancijos teismas
159. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog minėti pinigai R. D. buvo pervedami už jos sūnui perleistą pieną, byloje nenuginčyta. Todėl sprendė, jog aptarti pavedimai nebuvo skirti paskolos grąžinimui.
160. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo laikotarpiu pervesti pinigai buvo pervedami už pieną, sūnus norėjo imti paskolą, tai ji išrašydavo didesnį kiekį pieno, didino superkamo ir parduodamo pieno kiekius, kad galėtų sūnus gauti paskolą.
161. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą, pateikė į bylą detalius paaiškinimus. Paaiškinimus pateikė ir trečiasis asmuo – R. D.. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimai buvo nuoseklūs ir tapatūs. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kiekvieną mėnesį R. D. pervestų iki 83 Eur dydžio sumų, ištyręs, įvertinęs ir skundžiamo sprendimo motyvuose apie tai pasisakęs. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė apeliantės nurodomo procesinės teisės normų pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, šalių paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad apeliantės nurodyto 83 Eur pavedimai nebuvo skirti paskolos grąžinimui. Todėl apeliantės teiginys, kad 15 080 Lt suma turėjo būti mažintina ieškovo kas mėnesį R. D. pervestomis iki 83 Eur dydžio sumomis atmestinas, kaip nepagrįstas.
162. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino kitų ieškovo pavedimų – iš ieškovo kredito unijos sąskaitos matyti, kad ieškovas R. D. atliko šiuos pavedimus, pavedimo paskirtyse nurodant „skola mamai“: 1) 2019-01-13, 300 Eur; 2) 2019-04-08, 150 Eur; 3) 2019-05-06, 100 Eur; 4) 2019-09-13, 100 Eur; 5) 2022-06-03, 300 Eur; 6) 2022-06-15, 300 Eur, iš viso 1 250 Eur su paskirtimi „skola mamai“.
163. Ieškovas nurodo, kad jeigu šalis ir trečiuosius asmenis siejo dovanojimo sutartis, nelogiški apeliantės argumentai dėl neva grąžintos skolos dalies. Tokiu atveju skolos grąžinimo pavedimai patvirtintų faktą, kad ieškovo tėvai šalims skolino lėšas.
164. Atsakovė ieškovo banko sąskaitos išrašus pateikė kartu su savo patikslintu priešieškiniu. Iš ieškovo sąskaitos išrašo (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti pavedimai, nurodytomis sumomis su paskirtimi „skola mamai“ buvo ieškovo atlikti. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad R. D. niekada nebuvo ir nėra pareiškusi reikalavimų dėl skolos priteisimo, o šiam reikalavimui yra suėjęs senaties terminas. Iš šalių konkliudentinių veiksmų galima daryti išvadą, kad tai buvo R. D. dovana, o ne paskola ar prievolės įvykdymas už skolininką.
165. Vėliau, atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-2596) nurodė, kad iš byloje esančio ieškovo Šilutės kredito unijos sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovas reguliariai pervesdavo savo mamai įvairias pinigų sumas, kurios galėjo būti skirtos minėtos tariamos paskolos grąžinimui. Todėl net jeigu tarp ieškovo ir jo mamos susiklostė paskoliniai sutartiniai santykiai, tokią paskolą ieškovas jau yra grąžinęs savo mamai.
166. Atsakovės apeliaciniame skunde minimi pavedimai nebuvo aptarti nei teismo sprendime, nei teismo posėdžių metu. Teismo posėdžio metu buvo aptarti tik 2016–2017 m. pavedimai už pieną, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose tik abstrakčiai nurodė, kad jeigu tarp ieškovo ir jo mamos susiklostė paskoliniai sutartiniai santykiai, tokią paskolą ieškovas jau yra grąžinęs savo mamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą nustatė, kad atsakovė argumento dėl ieškovo trečiajam asmeniui R. D. atliktų pavedimų, kurie sudarė iš viso 1 250 Eur sumą, su paskirtimi „skola mamai“ pirmosios instancijos teisme nekėlė, tokio argumento nenurodė. Vertintina, kad atsakovei anksčiau šio klausimo nekėlus ir nenurodžius, atsakovė nelaikė, kad atlikti piniginiai pavedimai buvo skirti būtent paskolos grąžinimui. Atsižvelgiant į nurodytą, aptariamas atsakovės apeliacinio skundo argumentas laikytinas nauju argumentu. Įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Apeliacinio skundo nagrinėjimo procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui, o ne naujų šalių reikalavimų nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde atsakovės iškelto naujo reikalavimo dėl ieškovo pavedimų R. D., iš viso 1 250 Eur sumai su paskirtimi „skola mamai“.
Žemesnės instancijos teismas
167. Atsakovė teigia, kad ieškovas ir R. D. pripažino, kad bent 500 Eur skolos suma buvo grąžinta, tačiau teismas vis tiek pripažino visą 15 080 Lt sumą kaip solidarią šalių prievolę, jos nesumažindamas nei šia 500 Eur suma, nei aptartais pavedimais grąžintomis pinigų sumomis. Teismas neįvertino visų bankinių pavedimų, juos vertino netinkamai, dėl ko nebuvo sumažinta solidarios pripažintos prievolės suma. Šioje dalyje sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – atmestinas reikalavimas pripažinti prievolę R. D. solidaria, šio prašymo netenkinus, pakeistina suma, kuri laikytina solidaria.
168. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog prieš porą metų R. D. jau grąžino 500 Eur. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir R. D..
169. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas prieš porą metų R. D. grąžino 500 Eur sumą, spręstina, kad yra pagrindas ieškovo ir atsakovės prievolę pagal 15 080 Lt paskolos sutartį prieš trečiuosius asmenis sumažinti 500 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės bendra (solidari) prievolė R. D. ir R. D. sudaro 3 867,47 Eur (4 367,47 Eur (15 080 Lt) – 500 Eur).
170. Atsakovė teigia, kad 2022-02-17 ir 2022-03-09 ieškovas atliko po 1 000 Eur (iš viso – 2 000 Eur) dydžio pavedimus su paskirtimi „dovana broliui“. Atsakovė apie šiuos dovanotus pinigus nežinojo, nors dovanojama buvo iš bendrų sutuoktinių piniginių lėšų. Taip galėjo būti pridengtas skolos grąžinimas arba piniginių lėšų dovanojimas nesant atsakovės sutikimo.
171. Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2022-02-17 iki 2022-03-09 ieškovas atliko 2 000 Eur pavedimus su paskirtimi „dovana broliui“. Bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje šis klausimas nebuvo keltas, apeliacija nenagrinėtoje dalyje draudžiama. Ieškovas pateikia abiejų šalių pasirašytą 2022-03-15 pinigų dovanojimo sutartį.
172. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2022-03-15 pinigų dovanojimo sutartį, kurią pasirašė ir ieškovas, ir atsakovė.
173. Teisėjų kolegija jau aukščiau buvo nurodžiusi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Apeliantę savo apeliaciniame skunde nurodo naują teiginį dėl ieškovo atlikto 2 000 Eur pavedimo ir teigia, kad taip galėjo būti pridengtas skolos grąžinimas arba piniginių lėšų dovanojimas nesant atsakovės sutikimo.
174. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teisme toks atsakovės reikalavimas nebuvo nagrinėjamas, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus tokius apeliantės teiginius dėl skolos sumažinimo 2 000 Eur suma. Įvertinus ieškovo pateiktą 2022-03-15 pinigų dovanojimo sutartį, kurią pasirašė ir atsakovė, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė apie tokią sutartį nežinojo ar kad taip buvo pridengiamas skolos grąžinimas. Apeliantė taip pat nenurodo jokių motyvų, kodėl pinigų dovanojimo sutartimi broliui reikėjo pridengti skolos grąžinimą ieškovo mamai.
175. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris iš dalies pakeičiamas, sumažinant solidarios prievolės R. D. naudai dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų
176. Pirmosios instancijos teismas sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas byloje reiškė penkis reikalavimus – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (patenkintas 100 proc.), priteisti išlaikymą sūnui (patenkintas 84 proc.), padalinti santuokoje įgytą turtą (tenkintas 45 proc.), pripažinti prievolę bendra (tenkintas 100 proc.), pakeisti vaiko gyvenamąją vietą (netenkintas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo patenkinti reikalavimai sudarė 65,80 proc. Atsakovė byloje patikslintu priešieškiniu reiškė keturis reikalavimus – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (patenkintas 100 proc.), priteisti dukrai išlaikymą (patenkintas 84 proc.), priteisti išlaikymą sūnui (patenkintas 84 proc.), padalinti santuokoje įgytą turtą (tenkintas 77 proc.). Atsakovės patikslinto priešieškinio tenkinti reikalavimai sudaro 86,25 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 3 745,99 Eur (5 693 Eur x 65,80 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovei priteistina 8 427,83 Eur ((265 Eur + 9 506,40) x 86,25 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlikti. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 4 681,84 Eur (8 427,83 Eur – 3 745,99 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovei atidėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 1 198,01 Eur (1 389 Eur x 86,25 proc.) valstybei priteistina iš ieškovo, o likusi atidėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 190,99 Eur (1 389 Eur – 1 198,01 Eur) priteistina iš atsakovės valstybei.
177. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas labai nedidele dalimi, tai bylinėjimosi išlaidų, kurias šalys turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymas nekeičiamas.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
178. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
179. Ieškovas prašo priteisti iš apeliantės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad siekdamas pateikti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo buvo priverstas kreiptis advokato teisinės pagalbos, už apeliacinio skundo projekto parengimą, teisines konsultacijas, atstovavimą teisme bei kitas teisines paslaugas apeliantas sumokėjo 2 500 Eur. Pateikė 2025-01-31 išrašą iš sutarties dėl teisinės pagalbos ir 2025-02-03 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1154548, kuris pagrindžia, kad ieškovas sumokėjo 1 500 Eur. Paaiškino, kad prie skundo nebuvo pridėtas pinigų priėmimo kvitas visai skundo rengimo kainai pagrįsti, nes visą kainą apeliantas sumokėjo tik 2025-03-03. Pateikė 2025-03-03 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1154550, kuris pagrindžia, kad ieškovas sumokėjo 1 000 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš apeliantės 700 Eur už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teismui (atsiliepimą į apeliacinį skundą). Pateikė 2025-03-07 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1232301 pagrindžiantį apie patirtas 700 Eur išlaidas advokato pagalbai.
180. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
181. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tuo remiantis ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant ieškovo ir atsakovės priteistą bendrą (solidarią) prievolę R. D. ir R. D. iki 3 867,47 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl ieškovo ir atsakovės bendros (solidarios) prievolės R. D. ir R. D. dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Sumažinti teismo sprendimu pripažintą bendrą (solidarią) N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę tretiesiems asmenims R. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenantiems (duomenys neskelbtini), pagal paskolos sutartį iki 3 867,47 Eur.